Civilinė byla Nr. 2-2149/2011
Procesinio sprendimo kategorija 110.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bomba Baltic“ akcininko R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-5883-262/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Bomba Baltic“ akcininko R. M. ieškinį atsakovui uždarosios akcinės bendrovės „Bomba Baltic“ akcininkui J. Š. dėl priverstinio akcijų pardavimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas R. M. (UAB „Bomba Baltic“ akcininkas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. Š. (UAB „Bomba Baltic“ akcininkui), kuriuo prašė įpareigoti atsakovą už įstatymo numatyta tvarka paskirtų ekspertų nustatytą kainą parduoti ieškovui R. M. 50 proc. UAB „Bomba Baltic“ 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti bendrovės vadovę E. K. nuo pareigų ir paskirti laikinąjį UAB „Bomba Baltic“ administratorių UAB „Forsina“, pavedant jam administruoti UAB „Bomba Baltic“ turtą, taip pat vykdyti UAB „Bomba Baltic“ administracijos vadovo funkcijas, teises ir pareigas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, nustatant, kad už turto administratoriaus teikiamas paslaugas apmoka ieškovas R. M., bei įpareigoti E. K. ir (arba) kitus UAB „Bomba Baltic“ darbuotojus bei valdymo organų narius perduoti laikinajam administratoriui visus UAB „Bomba Baltic“ dokumentus ir antspaudą. Akcentavo, kad kyla pagrįsta rizika, jog atsakovas J. Š., veikdamas per bendrovės vadovę E. K., toliau vykdys bendrovės tikslams priešingus veiksmus. Iki šiol bendrovės veikla vykdoma tokiu būdu, kad visiškai sumažėjo bendrovės turtas, ji jokio ilgalaikio turto neturi, lyginant su praėjusiais finansiniais metais žymiai sumažėjo bendrovės pajamos ir turimos prekių atsargos bei lėšos, bendrovei pagrįstai gresia bankroto bylos iškėlimas. Ieškovui ir valdybos nariams neteikiama jokia informacija apie įmonės veiklą, atsakovo įtakoje esantys valdybos nariai nesusirenka į valdybos posėdžius, valdyba tapo neveiksni, negalinti įgyvendinti valdymo organo funkcijų, sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo. Yra pagrįsta rizika, kad visi aukščiau nurodyti nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais jis, veikdamas per trečiuosius asmenis – bendrovės vadovę ir tris iš šešių valdybos narių – vykdo nesąžiningus ir prieštaraujančius bendrovės veiklos tikslams veiksmus, žlugdančius efektyvų bendrovės valdymą per valdymo organus ir vedančius įmonę prie bankroto.
Atsakovas UAB „Bomba Baltic“ akcininkas J. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodė, kad ieškovo prašymas yra nepagrįstas, nes ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1-jame apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9823-599/2011 pagal ieškovų J. Š., A. Š., J. Š., J. G. ieškinį atsakovams UAB „Bomba Baltic“, V. J., N. B., R. M. dėl UAB „Bomba Baltic“ valdybos sprendimų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiai ab initio (trečiasis asmuo V. Č.). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas atsakovo UAB „Bomba Baltic“ 2011-03-17 valdybos sprendimų, įformintų 2011-03-17 UAB „Bomba Baltic“ valdybos posėdžio protokolu, vykdymas, be kita ko, trečiojo asmens V. Č. šiais sprendimais suteiktų UAB „Bomba Baltic“ generalinės direktorės įgaliojimų vykdymas, leidžiant E. K. eiti UAB „Bomba Baltic“ generalinės direktorės pareigas iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo bei įsiteisėjimo. Esant galiojančiai aukščiau minėtai Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutarčiai, teismas sprendė, kad šiuo metu nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, nes klausimas dėl UAB „Bomba Baltic“ vadovo paskyrimo jau išspręstas kita teismo nutartimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Bomba Baltic“ akcininkas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, kad kitoje Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje yra išspręstas klausimas dėl UAB „Bomba Baltic“ vadovo paskyrimo. Ši teismo prielaida yra neteisinga ir padaryta nukrypstant nuo teismų praktikos, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės kiekvienoje konkrečioje byloje taikomos atskirai, siekiant užtikrinti būtent toje byloje pareikštus reikalavimus. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje byloje, neturi jokios prejudicinės galios priimant skundžiamą nutartį. Be to, minėta teismo nutartis yra neįsiteisėjusi.
- Ieškiniu pareikšti reikalavimai lemia atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių parinkimą. Nagrinėjamos bylos ir Vilniaus miesto 1-jame apylinkės teisme nagrinėjamos bylos pagrindas ir dalykas skiriasi. Pagrindinis ieškovo tikslas, kurio jis siekia prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje, yra siekimas išlaikyti stabilią UAB „Bomba Baltic“ turtinę padėtį ir nesumažėjusią bendrovės akcijų vertę, kol bus išspręstas ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl priverstinio akcijų pardavimo.
- Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą civilinėje byloje Nr. 2-626/2008 dėl priverstinio akcijų pardavimo, pasisakė, kad tarp šalių iškilus ginčui dėl netinkamo bendrovės valdymo ir akcininko dalyvavimo šiame valdyme neužtikrinimo, nustatytais laikinais ribojimais siekiama užkirsti kelią atsakovui iš esmės be sutarimo su kitu lygiateisiu akcininku atlikti tam tikrus teisinius veiksmus, kurie gali būti nenaudingi bendrovei ir lemti bendrovės turto, o kartu ir akcijų vertės sumažėjimą.
- Teismas nepasisakė dėl ieškovo nurodytos aplinkybės, kad dėl kilusio akcininkų konflikto ir dėl susidariusios situacijos, kuomet bendrovė praktiškai yra neveiksni, tolimesnis bendrovės finansinio stabilumo palaikymas galimas tik skiriant profesionalų administratorių bendrovės turtui valdyti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad pats atsakovas savo atsiliepime pripažįsta tarp šalių kilusį esminį konfliktą bei tai, jog jis ir E. K. veikia kartu bendrais interesais. Visiškai pasitvirtina ieškinyje nurodyti teiginiai, kad bendrovės direktorė veikė priešingai įmonės interesams, būdama atsakovo įtakoje. Be to, sunkią bendrovės turtinę padėtį patvirtina tai, kad bendrovei yra keliama bankroto byla. Ieškovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ėmėsi veiksmų išgelbėti bendrovę nuo nemokumo, t. y. siekė įnešti į bendrovės kapitalą lėšas, reikalingas turimiems įsiskolinimams padengti. Į tokią ieškovo iniciatyvą atsakyta nebuvo. Atsakovas atsiliepimuose prieštarauja bankroto bylos iškėlimui, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, siekiant pagerinti bendrovės finansinę padėtį. Teismas neįvertino bendrovėje susiklosčiusios situacijos, kuomet bendrovė yra praktiškai nevaldoma, jos vardu veikia atsakovui palanki direktorė, kuri nepagrįstai sunkina bendrovės finansinę padėtį. Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad veikdamas per bendrovės vadovę atsakovas gali toliau atlikti bendrovę finansiškai žlugdančius veiksmus, dėl ko neišvengiamai sumažės akcijų vertė.
- Teismas skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje dėl ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų visiškai nepasisakė. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą motyvų nebuvimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.
- Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, susiklosčiusios taikant laikinąsias apsaugos priemones bylose dėl priverstinio akcijų pardavimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 2-127/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartis byloje Nr. 2-626/2008, Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 2-506/2003, Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 2-542/2009).
Atsakovas J. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinys prima facie yra visiškai nepagrįstas, todėl tokio ieškinio reikalavimui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos. Atsakovas su kitais asmenimis yra pareiškęs teismui ieškinius kituose civilinėse bylose, iš kurių turinio bei prie jų pridedamų įrodymų matyti, kad ieškovas ne tik pareiškė nepagrįstą ieškinį, bet ir šiuo ieškiniu siekia užmaskuoti savo nesąžiningus ir netgi nusikalstamus veiksmus. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas. Ieškovas nesąžiningai nurodo, kad atsakovas gali atlikti veiksmus, dėl kurių nuvertės įmonės akcijos. Faktiškai yra priešingai – būtent atsakovas stengiasi, kad dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų įmonei netektų bankrutuoti ir stengiasi išsaugoti jos turtą. Pats ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad įmonės balansinio turto vertė belikusi vos 47 638 Lt, jokio ilgalaikio turto įmonė neturi, pradelsti įsiskolinimai siekia 30 358,90 Lt, o pačiai įmonei keltina bankroto byla. Todėl neaišku, kokiais būdais šiuo metu praktiškai jokio turto neturinčios įmonės bevertės akcijos gali dar labiau nuvertėti. Be to, ieškovas, teikdamas teismui ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, elgiasi nesąžiningai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Šioje apeliacijoje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis apelianto skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).
Teismas bet kurioje civilinio proceso stadijoje turi teisę imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d., 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tokią išvadą taip pat patvirtina ir CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeistų ekonomiškumo principą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl priverstinio akcijų pardavimo, šio ieškinio reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nušalinti bendrovės vadovę E. K. nuo pareigų ir paskirti laikinąjį UAB „Bomba Baltic“ administratorių UAB „Forsina“, pavedant jam administruoti UAB „Bomba Baltic“ turtą, taip pat vykdyti UAB „Bomba Baltic“ administracijos vadovo funkcijas, teises ir pareigas iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, taip pat įpareigoti E. K. ir (arba) kitus UAB „Bomba Baltic“ darbuotojus bei valdymo organų narius perduoti laikinajam administratoriui visus UAB „Bomba Baltic“ dokumentus ir antspaudą.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškovo prašymą motyvuodamas tuo, kad kitoje byloje (nagrinėjama Vilniaus m. 1-jame apylinkės teisme) svarstant dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, jau yra išspręstas klausimas dėl UAB „Bomba Baltic“ vadovo paskyrimo. Apeliantas, cituodamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, iš esmės teisingai teigia, kad laikinosios apsaugos priemonės kiekvienoje konkrečioje byloje taikomos atskirai, siekiant užtikrinti būtent toje byloje pareikštus reikalavimus. Atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės taikytinos pagal konkrečioje byloje pareikštų reikalavimų turinį, todėl tam tikrų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo faktas sprendžiant šalių ginčus kitose bylose neturi teisinės reikmės. Tačiau ši aplinkybė savaime nedaro skundžiamos nutarties neteisėta.
Apeliantas tiek ieškinyje pareikštame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas veikdamas per trečiuosius asmenis (bendrovės vadovę bei dalį valdybos narių), vykdo nesąžiningus ir prieštaraujančius bendrovės veiklos tikslams veiksmus, žlugdo efektyvų bendrovės valdymą, kad bendrovės vardu veikia atsakovui palanki direktorė, kuri nepagrįstai sunkina bendrovės finansinę padėtį. Apelianto teigimu, veikdamas per bendrovės vadovę atsakovas gali ir toliau atlikti bendrovę finansiškai žlugdančius veiksmus, dėl ko neišvengiamai sumažės akcijų vertė ir ieškovas jam palankaus sprendimo priėmimo atveju galės įsigyti nemokios bendrovės akcijas. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto teigimu, būtina imtis laikinųjų apsaugos priemonių – nušalinti bendrovės vadovę nuo pareigų ir paskirti laikiną UAB „Bomba Baltic“ administratorių. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais negali sutikti.
Vienas iš juridinio asmens dalyvio teisių ir interesų gynimo būdų yra numatytas CK antrosios knygos IX skyriuje, kuriame numatyta juridinio asmens dalyvio teisė kreiptis į teismą reikalaujant, kad juridinio asmens akcijos, priklausančios juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir kai negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis, būtų parduotos juridinio asmens dalyviui, kuris kreipiasi (CK 2.115 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas pareiškė būtent tokį ieškinio reikalavimą. Šio ieškinio pagrindas – atsakovo (kito akcininko) veiksmai, kurie prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir negalima pagrįstai manyti, kad tie veiksmai ateityje pasikeis. Savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantas iš esmės grindžia, jo įsitikinimu, netinkamais atsakovo veiksmais, kuriais šis žlugdo bendrovę. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės bus nustatytos tik ištyrus ir įvertinus visus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kada bus nuspręsta, ar ieškovas turi teisę į ieškinio patenkinimą materialiąja prasme. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje proceso stadijoje, teismui dar nesprendžiant klausimo dėl atsakovo veiksmų teisėtumo ir atitikimo bendrovės interesams, šiuo konkrečiu atveju negalima taikyti tokių ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių kaip bendrovės vadovės nušalinimas nuo pareigų ir laikinojo administratoriaus paskyrimas. Priešingu atveju, tenkinant tokį prašymą, gali būti neišvengta teismo išankstinio pasisakymo (išankstinės nuostatos) dėl ieškinio pagrįstumo.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, susiklosčiusios taikant laikinąsias apsaugos priemones bylose dėl priverstinio akcijų pardavimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Apelianto nurodomoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-506/2003 buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus dėl juridinio asmens ir valdymo organo veiklos tyrimo, o nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys dėl priverstinio akcijų pardavimo. Apelianto skunde nurodytose kitose Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose buvo sprendžiami klausimai dėl kitokio masto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pavyzdžiui, ne kartą skunde cituojamoje civilinėje byloje Nr. 2-626/2008, ieškovo prašymu teismo nutartimis buvo areštuotos atsakovui nuosavybės teise priklausančios akcijos, uždraudžiant šiomis akcijomis ir jų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis disponuoti, uždraudžiant jas valdyti, įskaitant teisę balsuoti bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, kuriuose sprendimai turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, be teismo, kuriame sprendžiamas ginčas, sutikimo. Minėtoje byloje, ieškovui paprašius taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones, Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nusprendė taikyti dalį ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios ginčo byloje nagrinėjamu laikotarpiu apimtų ribojimą atsakovui vienvaldiškai (be ieškovo raštiško sutikimo) atlikti nutartyje išvardintus veiksmus, t. y. minėtais ribojimais buvo laikinai nustatyta, kad veiksmams dėl tam tikrų sandorių atlikti reikalingas kito bendrovės akcininko raštiškas sutikimas. Būtent turėdama omenyje šiuos laikinus ribojimus, minėtoje nutartyje teisėjų kolegija nurodė, kad šiais ribojimais siekiama užkirsti kelią atsakovui iš esmės be sutarimo su kitu lygiateisiu akcininku atlikti tam tikrus teisinius veiksmus, kurie gali būti nenaudingi bendrovei ir lemti bendrovės turto, o kartu ir akcijų vertės sumažėjimą. Gi nagrinėjamoje byloje apeliantas prašo taikyti kitokio turinio laikinąją apsaugos priemonę – prašo nušalinti bendrovės vadovę ir paskirti laikinąjį administratorių. Apelianto minimoje Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-127/2008 taip pat nebuvo sprendžiamas klausimas dėl bendrovės vadovo nušalinimo ir laikino administratoriaus paskyrimo. Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-542/2009 faktinės aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių (minėtoje byloje atsakovė buvo kartu ir įmonės, kurios atsakovei priklausančias akcijas ieškovė prašė įpareigoti parduoti, vadovė, taip pat atsakovė buvo įsteigusi konkuruojančią įmonę). Be to, minėtoje byloje iš pradžių buvo pritaikytos mažesnio masto laikinosios apsaugos priemonės (atsakovei uždrausta disponuoti jai priklausančiomis akcijomis bei bendrovei priklausančiu turtui, taip pat sandoriams, kuriais bendrovė prisiima didesnius nei 3 000 Lt įsipareigojimus, nustatyta kiekybinio atstovavimo taisyklė ir tik bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad pastaroji laikinoji apsaugos priemonė yra neefektyvi, buvo nutarta imtis griežtesnių suvaržymų atsakovė atžvilgiu).
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – bendrovės vadovės nušalinimą nuo pareigų bei laikino administratoriaus paskyrimą, įpareigojant perduoti jam dokumentus bei antspaudą, nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos taikant laikinąsias apsaugos priemones tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad tam tikros laikinosios apsaugos priemonės taikomos arba netaikomos įvertinus kiekvienoje konkrečioje byloje esančių faktinių duomenų bei aplinkybių visumą.
Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, o tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas nurodė argumentus, kodėl atmeta apelianto prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai, kad teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą akcentuoja kitus prašymo bei skundo atmetimo motyvus, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį taikant CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisinga.
Pažymėtina, kad nei skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, nei ši apeliacinės instancijos teismo nutartis neužkerta kelio apeliantui kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu taikyti kitokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, atitinkančias ginčijamo materialinio reikalavimo esmę ir tiesiogiai susijusias su būsimo teismo sprendimo įvykdymo šioje konkrečioje byloje apsauga.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Danutė Milašienė
Gintaras Pečiulis