Civilinė byla Nr. e2-1980-545/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21405-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1;

3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.2.3.8

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

2025 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė,

sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui,

dalyvaujant ieškovei E. S. bei jos atstovei advokatei Agnijai Frejerei,

atsakovui A. M. bei atsakovo atstovui advokatui Arūnui Merkiui,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

 n u s t a t ė :

ieškov

1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-15520-1090/2021, iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S., (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., (duomenys neskelbtini) mokamą po 500,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

2) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai-1028,50 Eur advokatės išlaidų (b.l. 1-3, dok- 21372; b.l. 33 dok-29671).

Ieškinyje (b.l. 1-3, dok- 21372) bei teisminio nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad šalys turi nepilnametį vaiką – sūnų E. S., gim. (duomenys neskelbtini) d.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. e2-15520-1090/2021 nusprendė ieškovo A. M. ieškinį atmesti, atsakovės E. S. priešieškinį tenkinti iš dalies: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, iš A. M., priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S. dydį ir priteisti iš ieškovo A. M. išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., mokamą po 270,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė E. S., nepilnamečiam vaikui E. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Ieškovė E. S., nurodo, kad bėgant laikui augo ir nepilnamečio sūnaus E. S. poreikiai. Negana to didėjo ir pragyvenimo lygis, ypač (duomenys neskelbtini) mieste. Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Respublikoje metinė infliacija 2022 m. rugsėjo mėnesį augo 22,5 proc. (rugpjūčio mėn. – 21,1 proc.). Vien šių metų 2022 m. balandį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, labiausiai brango – net 37,9 proc. – būsto išlaikymas: vanduo, elektra, dujos ar kitas kuras. Taip pat 23,1 proc. daugiau tenka mokėti už transportą. Maistas ir nealkoholiniai gėrimai brango 21,7 proc., būsto apstatymo, namų ūkio įranga ir kasdienė namų priežiūra – 10,9 proc. Daugiau tenka mokėti ir už pramogas bei laisvalaikį: restoranai ir viešbučiai kainas pakėlė 13,5 proc., o už poilsį ir kultūrą reikia mokėti 8,7 proc. daugiau. Iš viso vartojimo prekės per metus pabrango 19,3 proc., o paslaugos – 10,9 proc. 2022 m. balandį, palyginti su kovu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,9 proc. (Šaltinis https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai ).

Todėl ieškovei E. S. nebeužtenka jos gaunamo darbo užmokesčio ir nepilnamečiui vaikui E. S. skiriamo išlaikymo, kadangi pragyvenimas dėl susidariusių geopolitinių situacijų Lietuvoje pabrango keliais kartais. Kita vertus, atsakovas A. M. nerodo noro, gera valia didinti vaikui tenkančio išlaikymo. Todėl ieškovė E. S. kreipėsi inicijavo mediaciją, kuri vyko laikotarpiu 2024 m. liepos laikotarpiu, tačiau pasiekti taikaus susitarimo nepavyko.

Ieškovė E. S. nurodo, jog nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. e2-15520-1090/2021 yra praėję beveik trys metai, todėl  per šį laiką paaugo mažametis vaikas E. S., taip pat padidėjo ir jo poreikiai.

Be to per šį laikotarpį Lietuvoje ne kartą buvo didinamas ir minimalus atlyginimas (MMA): nuo 2019-01-01 555 Eur, nuo 2021-01-01 642 Eur, nuo 2022-01-01 730 Eur, nuo 2023-01-01 840 Eur, nuo 2024-01-01 924 Eur ir nuo 2025-01-01 planuojamas MMA sudarys 1038 Eur. Minimalios algos didinimas per 3-erių metų laikotarpį patvirtina, kad pragyvenimas Lietuvoje brango. Kita vertus, augant nepilnamečiui vaikui E. S., didėjant jo poreikiams, ieškovas A. M. mokamo 270 Eur išlaikymo nedidino. Todėl akivaizdu, kad šiai dienai tokio dydžio mokamas išlaikymas, plius papildomai indeksuota suma, periodinėmis įmokomis mažamečiui vaikui E. S. yra neproporcingai mažas.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje patvirtintas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis yra – 924,00 Eur (apie 708,00 Eur atskaičiavus mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), o nuo 2025 m. sausio 1 d. – bus 1038 Eur (777 Eur atskaičiavus mokesčius). Vadinasi pusė minimalios algos šiuo metu sudaro 354 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 389 Eur. Tai yra minimali suma, kurią turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai.

Taigi, šiuo metu vieno tėvo vienam vaikui skirtina išlaikymo suma negalėtų būti mažesnė nei 389 Eur. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog šiuo metu iš atsakovo mokamas 270 Eur išlaikymo dydis neatitinka nei vaiko interesų, nei teismo praktikoje rekomenduojamos priteisti sumos dydžio.

Ieškovė E. S. nurodo, kad tuo metu, kai buvo priteistas išlaikymas (2019 metais) šalių sūnui E. S., dar buvo vos trys metai, praėjus dar trims metams situacija yra kardinaliai pasikeitusi. Per šį laikotarpį iš esmės padidėjo (pasikeitė) sūnaus poreikiai, nepilnametis vaikas E. S. paaugo, pradėjo lankyti mokyklą ir įvairius būrelius. Atsiardo ženklios papildomos išlaidos, ir maitinimui, ir pratyboms, knygoms ir pan. Be to, akivaizdu, kad per tris metus ypatingai brangstant pragyvenimui (duomenys neskelbtini), didėjant infliacijai, tiek maisto, tiek kitos kainos labai smarkiai išaugo. Augant vaikui, jam lankant mokyklą, vaikas pradėjo viskuo domėtis, jo poreikiai akivaizdžiai padidėjo, tačiau atsakovas visiškai neatsižvelgia į paaugusio sūnaus pasikeitusius poreikius bei pats gera valia nedidina vaikui reikalingo išlaikymo.

Ieškovė nurodo, jog vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, poilsio ir laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Vaikas, kaip teisės subjektas, įgyja įstatymo nustatytas teises, o joms įgyvendinti kuriama vaiko teisių apsaugos sistema, paremta vaiko interesų viršenybės principu. Šalys (tėvas ir motina) kartu atsako už vaikų auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaikų teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises numatytas vidaus ir tarptautinės teisės aktuose.

Ieškovė E. S. nurodo, kad iš atsakovo A. M. kas mėnesį gauna po 270 Eur,  o visomis kitomis padidėjusiomis išlaidomis, tenkančiomis berniuko poreikiams tenkinti, rūpinasi pati ieškovė. Ieškovė moka už komunalines paslaugas, maistą, berniuko drabužius ir avalynę, žaislus, vitaminus, mokyklą, būrelį, laisvalaikio pramogas ir kitas būtinas prekes vaikui. Ieškovės E. S. skiriama mažamečio vaiko išlaikymui suma yra tikrai didesnė nei 270 Eur per mėnesį, kuria skiria nepilnamečio vaiko tėvas.

Ieškovė per mėnesį patiria tokias išlaidas. Mokyklos paslaugos, maitinimas, dienpinigiai 150 Eur; transportas 50 Eur; būreliai 200 Eur; higienos priemonės; 60 Eur; laisvalaikis, kelionės, gimtadieniai, įvairios šventės 130 Eur; maistas 250 Eur; komunaliniai + buto nuoma 200 Eur; vaistai, vitaminai 50 Eur; kabelinė televizija 6 Eur; kirpykla 20 Eur; edukaciniai reikmenys, knygos, įvairios dėlionės, pratybos ir t.t. 80 Eur; šiltojo sezono rūbai 150 Eur; šaltojo sezono rūbai 250 Eur; viešasis transportas 4 Eur; telefono papildymas plano užsakymas 16.90 Eur; vaiko sveikatos draudimas 10 Eur. Viso 1626 Eur. Ieškovė nurodo, kad ir ši suma yra didesnė, nes neįmanoma įtraukti visų išlaidų, kurias patiria E. S. per mėnesį augindama sūnų E. S. Taip pat atsakovė pati organizuoja savo vaiko E. S. šventes. Atsižvelgiant į vaiko amžių, spartų jo augimą ir vystymąsi, tokios išlaidos yra atitinkančios vaiko poreikius. Ieškovės nuomone, iš atsakovo turėtų būti priteistas padidintas išlaikymo dydis bent 500 Eur kas mėnesį.

Ieškovės teigimu,  vaikui būtinas ir padidintas išlaikymas.

Ieškovė pažymi, kad greitu metu turės labai didelių išlaidų dėl sūnaus ortodontinio gydymo. Sūnui reikalingos ilgalaikės odontologo/ortodonto paslaugos. Gydymo grafikas su preliminariom kainom bus pateiktas per spalio mėnesį, todėl ieškovė vėl patirs papildomas dideles išlaidas prie kurių sūnaus tėvas prisidėti nenori. Pažymi ir tai, kad dažniausiai didesnė naštos dalis išlaikyti nepilnametį vaiką tenka tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jo vystymuisi, auklėjimui, ugdymui. Tokios išlaidos šiuo metu tenka ieškovei, nes su ja gyvena nepilnametis vaikas. Be to, akivaizdu, kad didėjant infliacijai, kylant kainoms, vaikui augant, vaiko poreikiai keičiasi ir didėja. Tai sąlygoja vaiko išlaikymui skirtinų piniginių lėšų didėjimą.

Taip pat ieškovė nurodo, kad ji turi nuolatinį darbą, dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos darbo užmokestis apie 1200 Eur per mėnesį, ieškovė dirba dar papildomus pavienius darbus, taip dar papildomai užsidirbdama. Jos žiniomis atsakovas taip pat turi nuolatinį darbą ir gauna geras pajamas, todėl yra finansiškai pajėgus mokėti didesnį, nepilnamečio vaiko E. S., interesus atitinkanti išlaikymą.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nors „vaiko pinigai“ yra skirti vaiko poreikiams patenkinti, tačiau šie „vaiko pinigai“ pirmiausia yra skirti šeimoms auginančioms vaikus. Be kita ko, teismas atsižvelgė į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo nuolatinai gyvena vaikas tenka didesnė vaiko aprūpinimo našta, dėl ko „vaiko pinigai“ turėtų būti vertinami, kaip atitinkama dalimi vaiką nuolat auginančio tėvo pajamas gerinanti pinigų suma, tačiau ne pinigų suma, kuria valstybė patenkina vaiko poreikius. Tokiu būdu, teismas akcentavo įstatymo įtvirtintą tėvų prigimtinę ir asmeninę pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuri valstybei turėtų perkeliama tik išimtinais atvejais.

Šiuo atveju, šalių sūnų faktiškai augina vaiko motina, o tėvas gyvena skyrium, todėl motinos iš valstybės gaunamos išmokos yra kaip parama, kuri negali palengvinti su vaiku negyvenančio tėvo padėtį išlaikant vaiką. Ne valstybė turi išlaikyti šalių sūnų, o patys tėvai.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Kiekvienas vaikas turi teisę turėti gyvenimo sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti sūnaus poreikiai būstui, maistui, aprangai ir avalynei, sveikatai, higienai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Todėl atsižvelgiant į tai, kad abudu tėvai turi teikti išlaikymą savo bendram vaikui bei vadovaujantis teismų praktika bei vaiko poreikiais sūnaus išlaikymui, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo A. M. kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis padidintą išlaikymą, tai yra 500 Eur kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Atsakovas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės E. S. ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo atmesti (b.l.13-14 dok-173364).

Atsiliepime (b.l. 13-14 dok-173364) bei teisminio nagrinėjimo metu atsakovas bei jo atstovas  nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka. Ieškovė reikalauja pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15520-1090/2021 priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini) d.,  ir priteisti iš atsakovo sūnui 500,00 Eur dydžio išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Reikalaudama tokio išlaikymo dydžio ieškovė, be kita, remiasi aplinkybėmis, susijusiomis su infliacija šalyje, tačiau neįvertina, kad priteistas išlaikymo dydis buvo indeksuojamas. Buvo priteistas 270 Eur dydžio išlaikymas, o atsižvelgiant į infliaciją jį indeksavus, sūnui E. S. dabar atsakovas moka 364 Eur dydžio išlaikymą. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiu, jog A. M. mokamo 270 Eur išlaikymo nedidino.

CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas. Be to, kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) bei kiekvieno vaiko poreikius.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA neatskaičius mokesčių yra 924 Eur, arba apie 708 Eur ,,į rankas“. Pusę MMA sudarytų 354 Eur (708 : 2). Taigi, atsakovas jau dabar vaiko išlaikymui moku realiai daugiau nei pusę šiuo metu galiojančios MMA.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA bus 1038 Eur (arba 777 Eur atskaičius mokesčius), o 1/2 MMA ,,į rankas” nuo 2025 m. sausio 1 d. bus 388,5 Eur (777 : 2). Ieškovės teigimu tai yra minimali suma, kurią turėtų skirti kiekvienas iš tėvų, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai.

Tačiau ieškinyje neatsižvelgiama į valstybės mokamą išmoką vaikui (taip vadinamus ,,vaiko pinigus”). Kiekvienam vaikui priklauso vaiko išmokos, kurios kiekvieną mėnesį išmokamos jų tėvams. Universali valstybės išmoka vaikui nuo 2024 m. sausio 1 d. nustatyta 96,25 Eur. Skelbiama, kad nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai turėtų išaugti tiek, kiek niekada dar neaugo – 27,3 proc., ir 2025 m. sieks 122,5 Eur.

Valstybės mokamos išmokos vaikams kartu yra parama ir abiem tėvams ir į tai turi būti atsižvelgiama nustatant priteistino išlaikymo dydį.

Tokiu būdu, net ir orientuojantis į būsimą 2025 m. MMA dydį, minimali išlaikymo suma, kurią, kaip teigia ieškovė, turėtų mokėti atsakovas, būtų 327,25 Eur ((777-122,5) : 2). Atsakovo teigimu, jis  moka daugiau ir jo mokamas išlaikymas sūnui pagal nurodytą teismų praktiką, įskaitant ir ieškovės teikiamą išlaikymą vaikui, laikytinas pakankamu būtiniems ir net papildomiems jo poreikiams patenkinti. Netgi neatskaičius vaiko pinigų, šiuo metu atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui faktiškai sudaro beveik pusę 2025 m. MMA, arba tik 24,5 Eur mažiau, nei būtų pusė 2025 m. MMA (388,5 – 364). 2025 metais vėl indeksavus jau priteistą išlaikymą faktiškai to skirtumo nebebūtų.

Pati ieškovė, remdamasi kasacinio teismo formuojama praktika nurodo, kad tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtent tokį išlaikymą šiuo metu vaikui faktiškai ir teikia atsakovas.

Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.

Atsakovas neneigia savo pareigos teikti išlaikymą vaikui ir jį teikia, bet mokėti dar didesnį, ieškovės reikalaujamą išlaikymą, neturi galimybių. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė padėtis nė kiek nepasikeitė. Ji tokia pati kokia buvo konstatuota Vilniaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-15520-1090/2021 (sprendimo 66 p.). Kaip ir priimant nurodytą teismo sprendimą bei priteisiant išlaikymą vaikui 2021 m., atsakovas registruotas užimtumo tarnyboje kaip darbo ieškantis asmuo, jokio darbo pasiūlymo nėra gavęs, jokio kilnojamojo turto neįgijo, bendrosios dalinės nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu jam priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, finansiškai atsakovą remia motina. Taigi, vertinat atsakovo turtinę ir/ar finansinę padėtį, keisti priteistą išlaikymo dydį nurodytu įstatymo pagrindu nėra jokio pagrindo.

CK 3.201 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį.

Neneigia, kad augant vaikui, keičiasi ir jo poreikiai. Atsakovo teigimu, vaiko poreikiai iš esmės nepasikeitė.  Be to, vaiko poreikių tenkinimas bet kuriuo atveju turi atitikti ir tėvų galimybes. Nagrinėjamu atveju ieškovės finansinė padėtis yra akivaizdžiai geresnė, tai ir jos indėlis į vaiko poreikių tenkinimą, jo išlaikymą galimai yra ir gali būti didesnis. Atsakovas negali būti atsakingas už visus ieškovės pasirinkimus, kurie iš anksto nederinami su juo ir jo galimybėmis.

Kita vertus, ieškovės nurodomos išlaidos sūnaus E. S. poreikiams tenkinti per vieną mėnesį yra gerokai padidintos ir nėra pagrįstos teikiamais įrodymais. Atsakovo teigimu, kad šaltojo sezono rūbų kasmet perkama už 3 tūkst. Eur (250 x 12), o šiltojo sezono – už 1 800 Eur (150 x 12). Nemano, ir kad vaikui kas mėnesį vaistams reikia 50 Eur, maistui (maitinimui) 400 Eur, higienos priemonėms 60 Eur ir pan. Pagal pateiktus dokumentus ieškovė nepatiria ir būsto nuomos išlaidų, nes jas nuomotojui apmoka T. J. Todėl ieškovės lentelėje nurodytų vieno mėnesio išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti suma, manau, yra perdėta, neparemta konkrečiais nurodytas išlaidas pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais.

Be to, kai kurios paslaugos (pvz. ikimokyklinio ugdymo, darželio) ir už jas patiriamos išlaidos atkrito, kai kurios paslaugos išliko tos pačios (pvz. sporto), kai kurios gal būt yra naujos, bet tai nekeičia vaiko poreikių esmingai. Galimai kiek padidėjusius vaiko poreikius kompensuoja jau indeksuotas išlaikymo dydis. Didesnis išlaikymo dydis būtų neproporcingas atsakovo galimybėms ir turtinei padėčiai. Net jeigu atsakovas įsidarbintų, labiausiai tikėtinas darbo užmokestis yra minimali mėnesinė alga (MMA). Taigi, jeigu dirbdamas atsakovas ir gautų  MMA, atskaičius prašomą priteisti išlaikymą jam beveik nieko neliktų. Bet, atsakovui, kaip suaugusiam žmogui, pragyvenimui taip pat reikalingos lėšos.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė teismui  išvadą, kurioje nurodyta, kad šalių šeima nebuvo įtraukti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Tarnyboje 2017 metais buvo gautas pranešimas dėl galimai pažeidžiamų E. teisių, tačiau, Tarnybos vertinimu, minėti duomenys nėra reikšmingi nagrinėjamoje byloje, todėl neteikiami (b.l. 9-11 dok-168557).

Šios išvados rengimo metu Tarnybos atstovas apsilankė ieškovės gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog motina su sūnumi gyvena nuomojamame 2 kambarių bute su patogumais. Namuose švaru ir tvarkinga, yra reikalingi baldai, buities prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Vaikas įsikūręs svetainėje, nes kambarys didelis, erdvus ir šviesus. Kambaryje yra minkštas išskleidžiamas kampas-lova, rašomasis stalas su kėde, komoda, stalas, pietų stalas su kėdėmis. Vaikas aprūpintas visomis mokymosi priemonėmis. Nepilnamečiui yra sudarytos puikios sąlygos poreikiams tenkinti.

Vizito metu E. S. paaiškino, prieš 4 metus, teismo nutarimu, vaiko išlaikymas buvo padidintas iki 270 Eur/mėn., nustatant, jog periodinė išmoka turi būti indeksuojama, tačiau atsakovas šiais metais sumos neindeksavo, susidarė nedidelė skola. Ieškovės žodžiais, sūnui sparčiai augant, didėja ir jo poreikiai: sveikatai, drabužiams, avalynei, maistui, vaiko užimtumui, mokymui ir ugdymui, taip pat ženkliai pasikeitė šalies ekonomika - viskas kelis kartus pabrango, todėl atsakovo mokama suma yra nepakankama. Ieškovė teigia, kad atsakovas neprisideda papildomai prie nenumatytų išlaidų ir neketina prisidėti. Ieškovė pažymėjo, kad bandė kalbėti su atsakovu gražiuoju dėl poreikio tvarkyti vaikui dantukus, taisyti (duomenys neskelbtini), dėl numatomų didelių išlaidų, tačiau be rezultatų. Ieškovė iniciavo mediaciją praeitais metais, jiems buvo paskirta daug valandų, per dvi mediacijos dalis, tačiau atsakovas tik vieną kartą buvo, o į antrą mediacijos dalį jis neatvyko, tad nieko nesusitarė. Šiais metais ieškovė pakartotinai iniciavo mediaciją, tačiau atsakovas mediaciją praignoravo. Ieškovei neliko kito kelio susitarti – tik teismo keliu. Ieškovės teigimu, atsakovas dabar nebendrauja su sūnumi, nesveikina vaiko su gimtadieniu ar kitomis šventėmis, nedalyvauja jo gyvenime, nesidomi juo. Paskutinį kartą vaiką matė, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai, jis buvo sūnų nusivežęs pas savo artimuosius. Ieškovė pati skatino bendrauti, pati nuveždavo. Vėliau atsakovas nutraukė ryšius su vaiku. Ieškovė nežinojo kaip vaikui paaiškinti, nes iki (duomenys neskelbtini) metų sūnaus ir atsakovo bendravimas buvo glaudus. Atsakovui sužinojus, kad ieškovė turi draugą, jis staiga atsiribojo nuo sūnaus ir jie visą vasarą nesimatė, o vėliau pradėjo kalbėti, kad sūnus nėra jo vaikas, padavė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovė teigia, kad DNR liko nepadarytas, nes atsakovas lyg pats suprato, kad pasielgė nepagarbiai, įžeidžiančiai, tačiau bendravimas su sūnumi nepasikeitė. Pasak Ieškovės, dabar sūnus net neprisimena atsakovo, tik žino, kad jis yra biologinis tėtis. Atsakovas per tą laiką, nerodė jokios iniciatyvos susitikti su vaiku, nei kartą.

E. mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Pasak motinos, vaikas labai aktyvus, turi didelį užimtumą, jis lanko daug būrelių: būrelis „(duomenys neskelbtini)“ – 2 k./sav. (Neformaliojo švietimo krepšelis (NVŠ)), (duomenys neskelbtini) – 1 k./sav. (NVŠ), (duomenys neskelbtini) - 1 k./sav. (NVŠ), (duomenys neskelbtini) -1 k./sav. (apie 16 Eur./mėn., priklausomai, kiek dienų tą mėnesį), (duomenys neskelbtini), VŠĮ (duomenys neskelbtini) - 3 k./sav. ( apie 35 Eur./mėn.), (duomenys neskelbtini)- 1 k./sav.(140 Eur./mėn. - 175 Eur./mėn., priklausomai, kiek būna treniruočių dienų tą mėnesį). Pasak ieškovės, vaikas yra sveikas, lėtinių ligų neturi, tik labai (duomenys neskelbtini), reikia taisyti (duomenys neskelbtini). Ji išvardina vaiko savybes - labai geras, labai aktyvus, nori visur dalyvauti, visur spėja, yra organizuotas, protingas, smalsus., žingeidus. Vaiko gydymo įstaiga – VšĮ (duomenys neskelbtini).

Tarnybos atstovė išklausė E. nuomonės motinai nedalyvaujant. Pokalbio metu nepilnametis buvo labai mandagus, draugiškas, drąsus, noriai bendravo, aiškiai dėstė savo mintis. E. sakė, kad dabar yra (duomenys neskelbtini) metai, jis mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Pasak berniuko, mokykloje jam sekasi labai gerai, jis puikiai skaito. Labiausiai jam patinka su klase eiti į baseiną, o labiausiai patinkanti pamoka – matematika, mažiau mėgstama – lietuvių kalba. E. sakė, kad jis turi daugybę draugų: visą klasę draugų, treniruočių draugų, iš būrelių daug draugų. Elgesio problemų niekada neturėjo, jis su visais mandagus, draugiškas, su visais gerai sutaria. Nepilnametis nelanko specialistų konsultacijų. Nepilnametis teigia, kad jis po pamokų būna labai užimtas, lanko daug būrelių: būrelį „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Laisvalaikiu mėgsta paskaityti arba pažaisti stalo žaidimus, labiausiai jam patinka žaidimas „(duomenys neskelbtini)“. Anot E., jis žino, kad jo biologinis tėtis yra vardu A., tačiau jis nieko neprisimena apie jį, matė jį, kai dar buvo mažas, su gimtadieniu jis nepasveikina, niekada neskambina. E. sako, kad jam nėra noro susitikti su biologiniu tėčiu ir nenorėtų, kad jam skambintų, nes jis jo visai nepažįsta. E. sako, kad dabar jis tėčiu vadina mamos draugą T., jie praleidžia daug laiko kartu, puikiai sutaria. Laisvalaikiu jie visi grybauja, uogauja, pramogauja, važiuoja į SKY parką, žaidžia krepšinį, futbolą. Vasarą jis praleido labai gerai: buvo daug lauke, pas močiutę, prie jūros ir prie ežero, važiavo į (duomenys neskelbtini), kelis sykius buvo (duomenys neskelbtini). Jei turėtų galimybę pasakyti asmeninį norą auksinei žuvelei, jis norėtų paprašyti, kad jis niekada nesirgtų.

Telefonu susisiekus su atsakovu A. M., vyras nurodė, kad jog jis savo gyvenamosios vietos neturi, šiuo metu yra prisiglaudęs pas savo tėvus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas pažymėjo, kad su vaiku nebendrauja, vaikas pas jį nesilanko ir nenakvoja, todėl apsilankymas jo gyvenamoje vietoje yra netikslingas. Atsakovas paaiškina, kol vaikui suėjo (duomenys neskelbtini) metai, jis dar bendraudavo su vaiku, kol galvojo, kad vaikas yra jo. Vėliau, atsiradus abejonių, buvo kreiptasi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, DNR tyrimo, tačiau ieškovė kategoriškai atsisakė duoti sutikimą tyrimui; atsakovui nesuprantama, jei ieškovė yra įsitikinusi, kad atsakovas yra vaiko tėvas, kodėl nesutiko. Atsakovas teigia, kad jis pats pas notarą pripažino tėvystę, vaikui gimus, tačiau dabar tuo nėra tikras. Atsakovas jokiais būdais nesutinka su ieškiniu. Jis teigia, kad ir taip moka didelį išlaikymą, jis šiuo metu moka po 364 Eur/mėn., jo pažįstami savo vaikams moka žymiai mažesnes sumas. Atsakovas įvardijo, kad 2016 metais buvo sutarta – 216 Eur/mėn., 2021 metais – 270 Eur/mėn., o nuo 2022 metų – 364 Eur/mėn. Dabar ieškovė nori 500 Eur/mėn., tai tikrai, anot vyro, nėra minimumas. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neregistruotas.

Tarnybos nuomone, vaikams priteistas išlaikymas, yra skirtas užtikrinti nepilnamečiams vystytis būtinas sąlygas, jo dydis turi atitikti išlaikymo paskirtį – sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (patenkinti poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių tenkinimu. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko interesus bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Tarnybos vertinimu, nustačius, jog teismo priteisto ir nustatyta tvarka indeksuojamo išlaikymo E. poreikiams tenkinti nepakanka, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo turėtų būti tenkinamas arba tenkinamas iš dalies; atsižvelgiant į visuotinai žinomas aplinkybes apie pragyvenimo Lietuvoje lygį, taip pat į teismų praktikoje suformuotą orientacinį minimalaus vaiko poreikiams tenkinti reikalingo išlaikymo dydį (pusė neto minimalios mėnesio algos iš kiekvieno iš tėvų), ieškovės prašomas nustatyti tėvo vaikui teikiamo išlaikymo dydis galėtų būti pakankamas kasdieniams E. poreikiams tenkinti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovai nagrinėjant bylą teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžių datą, laiką ir vietą išvadą teikiančiai institucijai pranešta tinkamai, byloje pateikti prašymai bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta Tarnybos atstovui nedalyvaujant (b.l. 30, dok-26459).

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Nustatytinos faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys turi nepilnametį sūnų E. S., gimusį (duomenys neskelbtini) d. , kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-15520-1090/2021 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei E. S. dėl tėvystės nuginčijimo ir atsakovės E. S. priešieškinį ieškovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), buvo nuspręsta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-26690-1019/2017, iš ieškovo A. M., priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S., gim. (duomenys neskelbtini) d., dydį ir priteisti iš ieškovo A. M., išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. S., mokamą po 270,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. gegužės 17 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskirti atsakovę E. S. nepilnamečiam vaikui E. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; kitoje dalyje atsakovės priešieškinį atmesti.

Byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl atsakovo tėvystės nuginčijimo, jo ieškinys buvo atmestas, o atsakovės priešieškinis buvo patenkintas iš dalies.

Nurodytoje byloje sprendime buvo konstatuota, kad nepilnamečio vaiko E. S. tėvystė, pripažinta savanorišku atsakovo pareiškimu, ir gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad atsakovė nesutiko atlikti DNR testo jos vaiko biologinei tėvystei nustatyti, todėl teismas sprendė dėl kitų kasacinio teismo praktikoje nustatytų kriterijų, sudarančių pagrindą nuginčyti tėvystę. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, t. y. byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojos parodymus, teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog jis nėra arba negalėjo būti nepilnamečio E. S. tėvu, o E. S. nėra ir negali būti jo sūnus (CPK 178, 185 str.) ir ieškinį atmetė.

Tokiu būdu, atsakovo teiginiai, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas ir neturi pareigos mokėti vaiko išlaikymo, vertintinas kritiškai. Teismo vertinimu, atsakovo vaiko tėvystė šiuo metu nenuginčyta, atsakovas geruoju pripažino tėvystę, todėl kol šis juridinis faktas teismo tvarka nenuginčytas, laikytina, kad atsakovas yra E. S. tėvas.

Ieškiniu ieškovė prašo padidinti mokamą vaikui išlaikymą nuo 270 Eur iki 500 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti,  nes vaiko poreikiai ieškinyje nurodomi nepagrįstai padidinti, jis niekur nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, o jei ir įsidarbins, jo gaunamas atlyginimas bus minimalus, nes ji išsilavinimo neturi ((duomenys neskelbtini)), gyv. būsto neturi, moka vaiko išlaikymą bei jo įsiskolinimą padedamas motinos, t.y. jo turtinė padėtis neleidžia mokėti ieškovės prašomo išlaikymo (500 Eur).

Teisinis bylos įvertinimas

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.).

Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (t. y., iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar nustatytas išlaikymas yra pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar yra patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu. Sprendžiant dėl vaiko poreikių ar tėvų turtinės padėties pasikeitimų, reikalinga įvertinti, ar numatytas išlaikymas gali užtikrinti esamus vaiko poreikius ir ar šiuo metu atsakovas turi galimybę teikti šių poreikių užtikrinimui reikalingą išlaikymą.

Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12 str., 13 str.). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vertindamas byloje surinktus įrodymus.

Ieškovė padidėjusius vaiko poreikius nurodė teismui pateiktame ieškinyje ir juos  detalizavo tiek ieškinyje (b.l. 1-3, dok-21372), tiek nagrinėjimo teisme metu. Ieškovė paaiškino, jog šalių sūnus šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir atsakovo skiriamas vaiko išlaikymas-270 Eur per mėnesį neatitinka vaiko minimalių poreikių. Tėvas prie vaiko poreikių papildomai neprisideda, tik teikia nustatyto dydžio (270 Eur per mėnesį) su indeksavimu-364 Eur.

 Ieškovė nurodė, kad vaikui augant padidėjo išlaidos drabužiams avalynei, maistui, mokyklos reikmenims. Išaugo pramogų poreikis, atsirado papildomos išlaidos vaiko telefonui, reikalingas internetas ir kt. Be to, padidėjus kainoms, išaugo ir vaiko daliai skirtinos būsto išlaikymo išlaidos, t.y. sūnaus poreikių patenkinimui būtų reikalinga bendrai apie 1626 Eur suma pagal surašytą lentelę.  Atsakovas turi priimti prievolę apmokėti 500 Eur.

Atsakovas su ieškovės nurodytomis išlaidomis nesutiko, t.y. sutiko mokėti priteistą 270 Eur sumą, kuri indeksuojama iki 364 Eur, nes neturi finansinių galimybių prisidėti daugiau, kadangi šiuo metu nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, jei ir įsidarbins, tikėtina, dirbs nekvalifikuotus darbus, jam bus mokamas minimalus darbo užmokestis, nes jis turi tik (duomenys neskelbtini) įsilavinimą, būsto neturi. Šiuo metu susidarė išlaikymo įsiskolinimas, išlaikymą nepilnamečiam sūnui padeda sumokėti jo motina.

Pasak atsakovo, ieškovės nurodomos visos išlaidos (tame skaičiuje, rūbams ir kt. pagal sąrašą)  pernelyg didelės ir tokio dydžio nėra būtinos, todėl neturėtų būti traukiamos į nepilnamečio sūnaus poreikius. Be to, šios išlaidos viršija ieškovės nurodomą gaunamą darbo užmokestį.

Spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo padidinimo pagrįstumo, teismas sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, jog po 2021 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civ.byloje Nr. e2-15520-1090/2021 priėmimo faktinė situacija bei šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai yra pasikeitę, išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui nesikeitė virš keturių metų, keitėsi tik jo indeksavimas.

Vaikui augant ((duomenys neskelbtini) metai), lankant (duomenys neskelbtini) gimnaziją, atsirado papildomų poreikių, susijusių vaiko ugdymu, popamokine veikla, laisvalaikiu. Vaikui lankant  (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini), būrelius „(duomenys neskelbtini)“ – 2 k./sav. (Neformaliojo švietimo krepšelis (NVŠ)), (duomenys neskelbtini) – 1 k./sav. (NVŠ), (duomenys neskelbtini) - 1 k./sav. (NVŠ), (duomenys neskelbtini) -1 k./sav. (apie 16 Eur./mėn., priklausomai, kiek dienų tą mėnesį), (duomenys neskelbtini), VŠĮ (duomenys neskelbtini) mokykloje - 3 k./sav. ( apie 35 Eur./mėn.), (duomenys neskelbtini)- 1 k./sav.(140 Eur./mėn. - 175 Eur./mėn., priklausomai, kiek būna treniruočių dienų tą mėnesį) atsirado daugiau išlaidų, susijusių su, kaip jau minėta, laisvalaikiu, o taip pat, mokymosi priemonėmis, maitinimu. Teismo vertinimu, šiuo metu nustatytas išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis, sudarantis po 270 Eur (su indeksavimu-276 Eur) per mėnesį, nebėra pakankamas net minimaliems būtiniesiems vaiko poreikiams užtikrinti, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl jo padidinimo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (2010 m. vasario 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti, kaip jau buvo minėta, turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (2016 m. vasario 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Plėtodama pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (2020 m. spalio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-254-324/2024).

Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytas 270 Eur išlaikymo dydis neatitinka nepilnamečio sūnaus poreikių bei atsakovo turtinę padėtį.

Kadangi šios išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).

Spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į orientacinį minimalios mėnesinės algos (nuo 2024 m. sausio 1 d. sudarančios 924,00 Eur, kas atskaičius mokesčius sudaro apie 708,42 Eur), t.y. ½ dalį šios sumos sudaro 354,21 Eur.

Kartu pažymėtina, jog kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 96,25 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).

Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 708,42 Eur (708,42 Eur – 96,25 Eur = 612,18 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 306,09 Eur iš kiekvieno iš tėvų (612,18 Eur/2 = 306,09 Eur).

Nagrinėjamu atveju ieškovė tiek pirminiu ieškiniu, tiek ir galutinai patikslinusi ieškinio reikalavimus, teismo prašo padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymo sumą nuo 270 Eur (su indeksavimu-276 Eur) iki 500 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę, nei minimali neįrodinėtina išlaikymo suma, ji šią sumą privalo pagrįsti ir įrodyti.

Nuo 2025 m. sausio 01 d. minimalia neįrodinėtina suma yra 1038 Eur; atskaičius mokesčius-  777,39 Eur.

Kiekvienam vaikui skiriama ir mokama universali išmoka vaikui pagal Išmokų vaikams įstatymą, kuri nuo 2025 m. sausio 1 d. sudaro 122,50 euro (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio).

Minimalia bendra neįrodinėtina suma nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 777,39 Eur (777,39 Eur – 122,50 Eur = 654,90 Eur), kuri turėtų tekti abiem tėvams, t. y., atitinkamai sudarytų apie 327,45 Eur iš kiekvieno iš tėvų (654,90 Eur/2 = 327,45 Eur).

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi būti tenkinami ne tik būtinieji, bet ir protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (2009 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (2016 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (2010 m. birželio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog abi šalys bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad atsakovas jau ilgą laiką su sūnumi nesimato, su juo nebendrauja, kartu neatostogauja, neprisideda prie vaiko poilsio organizavimo, pripažįsta, kad ieškovė skiria žymiai didesnę išlaikymo sumą nei atsakovas, nes pastarosios pajamos yra žymiai didesnės nei atsakovo.

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo, o taip pat dėl proporcijų, kuriomis tėvai turėtų prisidėti prie padidėjusių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo, teismas taip pat atsižvelgia į kasacinio teismo praktiką, numatančią, jog motinai (tėvui), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovas visiškai nebendrauja su nepilnamečiu sūnumi, su tuo ir nesiginčija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatos būklę ir kitas reikšmingas aplinkybes. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, turimų išlaikytinių skaičių ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina ir į tėvų turtinę padėtį.

Teismas pažymi, kad E. S. yra (duomenys neskelbtini) metai, jis yra (duomenys neskelbtini) mokinys.  Atitinkamai, tokio amžiaus vaiko poreikiai nedideli. Berniukas specialių poreikių neturi.

Pagal ieškovės vaiko poreikių lentelę mėnesio išlaidos vaikui išlaikyti sudaro 1626 Eur, o ½ dalį šios sumos sudaro 813 Eur. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė teismui pateikė ir papildomus įrodymus dėl vaiko papildomų išlaidų (b.l.17 dok-1602). Ieškovės nuomone, atsakovas turi prisidėti prie vaiko poreikių tenkintimo, todėl išlaikymo dydis sudaro 500 Eur. Pakankamų įrodymų, pagrindžiančių padidėjusias išlaidas sūnaus išlaikymui, ieškovė teismui nepateikė, taip pat teismas laiko nepakankamai motyvuotą ieškovės prašymą vaiko poreikiams skirti per mėnesį maistui 400 Eur (250 Eur+150 Eur), 410 Eur laisvalaikiui (200+130+80 Eur), 250 Eur rūbams šaltuoju metu ir 150 Eur šiltuoju metu, tuomet 5 mėn. šaltuoju metu ieškovė išleis 1250 Eur (250 Eur x 5 mėn.), o šaltuoju metu 1050 Eur (150 Eur x 7 mėn.), viso rūbams -2300 Eur per metus, būsto nuomai bei komunaliniams mokesčiams -200 Eur. Atsakovo teigimu, būstą išlaiko ieškovės partneris, ieškovė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad jos partneris apmoka ½ dalį būsto nuomos bei komunalinių paslaugų, tačiau teismui įrodymų nepateikė. Pagal ieškovės pateiktą vaiko poreikių lentelę, vaiko poreikiai viršija ieškovės darbo uždarbį 400 Eur (1600-1200 Eur), vertintina, kad ieškovė vaiko poreikius nurodė nepagrėstai didelius.

Vadovaujantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymui skiriamos sumos turi būti adekvačios, skaičiuojamos atsižvelgiant į abiejų šalių finansines galimybes, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnamečio vaiko E. S. poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 800 Eur suma (apytiksliai atitinka minimalų atlyginimą).

Vadovaujantis teismo išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, nustatyta, kad ieškovė yra dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna apie 1200 Eur darbo užmokestį, be šalių nepilnamečio sūnaus kitų išlaikytinių neturi.

Atsakovas A. M., antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, turi 1054,27 Eur išlaikymo įsiskolinimą, išieškoma suma -208,27 Eur. Jis niekur nedirba, pajamų neturi, registruotas užimtumo tarnyboje. Kaip nustatyta byloje, įsitvirtinti rinkoje ir gauti gerą darbą bei didesnį atlyginimą nei minimalus darbo užmokestis, atsakovas neturi galimybių, nes neturi jokio išsilavinimo (išskyrus (duomenys neskelbtini)). Atsakovo teiginys, kad jam įsidarbinus, jis, tikėtina, gaus tik minimalų atlyginimą, nepaneigtas. Be to, atsakovas savo nuosavo būsto neturi, vaiko išlaikymą moka padedamas savo motinos.

Bendrai įvertinus vaiko poreikius, atsižvelgiant į įrodymų visumą, vadovaujantis logikos dėsniais, teismas vertina, kad 327 Eur išlaikymo suma, priteistina iš atsakovo, būtų protinga ir logiška (į šią sumą neįskaitant 122,50 Eur vaiko pinigų). Tokiu atveju minimalia neįrodinėtina suma 270 Eur didinama atsižvelgiant į berniuko amžių, poreikius, mokslą bei kitus poreikius iki 327 Eur. Su universalia išmoka -122,50 Eur, ieškovė gaus 449,50 Eur (327 +122,50 Eur) vaikui išlaikyti. Minimalus vaiko išlaikymas priteistinas, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį.

Nors atsakovas bei jo atstovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovas su taikomu išlaikymo indeksavimu moka 364 Eur per mėnesį, teismas su šiuo teiginiu nesutinka.

Indeksavimas taikomas, kai vartotojų kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Periodinė išmoka dauginama iš vartotojų kainų indekso ir dalijama iš 100, dydis apvalinamas vieno cento tikslumu: 49 ir mažiau atmetamas, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 270 eurų išlaikymas priteistas 2021 metais, vartotojų kainų indeksas 2021 metais sudarė 110,6, tokiu būdu, išlaikymo dydis su indeksavimu sudaro 299 Eur; 2022 metais šis indeksas sudarė 121,70 Eur, išlaikymo dydis su indeksavimu sudaro 329 Eur; 2023 metais sudarė 101,2, išlaikymo dydis su indeksavimu sudaro 273 Eur; 2024-2025 metais sudarė 102,1, išlaikymo dydis su indeksavimu sudaro 276 Eur.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie šalių nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimus nuo 2021 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civ.byloje Nr. e2-15520-1090/2021 priėmimo, teismas pažymi, jog tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas, duodami paaiškinimus nurodė, jog abu tėvai turi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus E. S. išlaikymo. Byloje nustačius, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti yra reikalinga bendra 800 Eur suma + 122,50 Eur, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, pakeičiant 2021 m. spalio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. e2-15520-1090/2021 nustatytą išlaikymo dydį ir nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2024-10-24 d.) iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. S., sudarantį po 327 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį: tėvų turtinę padėtį, kitų išlaikytinių buvimą bei išnaudotas galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 str., 185 str., CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d.).

Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d.  1 p.).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusius su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t.y., 25 proc., atmesta reikalavimų dalis sudaro 75 proc. ( 500-270=230 Eur; 327-270=57 Eur).

Ieškovė patyrė 1028,50 Eur advokatės išlaidų (b.l.33 dok-29671).

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės advokatės išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus leistino dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams, atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Byla yra elektroninė, vieno tomo, nesudėtinga, ginčas neturtinis, buvo paskirti 2 posėdžiai, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei priteistina 257,13 Eur (25 proc. nuo 1028,50 Eur) advokatės išlaidų iš atsakovo  (Lietuvos CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl išlaikymo pakeitimo (padidinimo) yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai turėjo būti priteista 15,40 Eur žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo, kuris buvo apskaičiuotas sekančiai: ((327 Eur – 270 Eur=57 Eur) x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) = 15,40 Eur (CPK 79 str,. 80 str.). Tačiau ieškovui teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2024-11-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, įskaitant ir nuo 337,50 Eur (75 proc. nuo 450 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 12, dok-169743; b.l. 31 dok-29321).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 25 proc., o ieškovė atleista tik nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), 112,50 Eur (450 Eur x 25 proc. ) antrinės pagalbos išlaidų, nuo kurių ieškovė nėra atleista,  priteistina iš ieškovės į valstybes pajamas (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 96 str.3 d., 99 str. 2 d.).  

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 8,64 Eur. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (25 proc. x 8,64 Eur= 2,16 Eur, o 75 proc. sudaro 6,48 Eur), todėl nepriteistinos iš šalių (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Be to, ieškovui, kaip jau minėta, teikiama antrinė teisinė pagalba pagal 2024-11-12 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ir šiuo pagrindu jis atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (b.l. 31 dok-29321).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,-

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-15520-1090/2021 iš A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui E. S., (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. S., (duomenys neskelbtini) mokamą po 327 Eur (tis šimtus dvidešimt septynis Eur) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-10-24 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki kol vaikas sulauks pilnametystės paliekant vaiko motiną E. S. a.k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą vykdyti skubiai. 

Priteisti iš atsakovo A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 257,13 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis Eur 13 ct) advokatės išlaidų E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės E. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 112,50 Eur (vieną šimtą dvylika Eur 50 ct antrinės teisinės pagalbos išlaidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą). Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas, sąskaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Mokėjimo dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                        Rima Bražinskienė