Civilinė byla Nr. e2-3511-1099/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32036-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei teisininkei D. S.,

atsakovės I. J. atstovui advokatui Pauliui Gutauskui,

liudytojams R. S. ir S. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei I. J. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos atlyginimo regreso tvarka už 2019 m. gruodžio 26 d. įvykio metu atsiradusią žalą.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5294-861/2021, ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės I. J. 11 047,92 Eur žalą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 249 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2961-661/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4.       Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės I. J. 11 047,92 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5.       Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, kuriame atsisakė reikalavimo 177,73 Eur dalyje (išskaičiavus apgadinto turto nusidėvėjimą); kitoje dalyje – 10 870,19 Eur, reikalavimą palaikė.

6.       Ieškovė ieškinyje, dublike ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad 2019 m. gruodžio 26 d. draudėjui S. S. (toliau – draudėjas) priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), per lubas prasiskverbus vandeniui, buvo apgadintas draudėjo turtas. Remiantis žalos bylos duomenimis, avarija įvyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei.

7.       Ieškovė pažymi, kad 2018 m. lapkričio 30 d. išdavė gyventojų turto draudimo polisą, pagal kurį ieškovė buvo apdraudusi butą, adresu (duomenys neskelbtini); šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl prasiskverbusio vandens atsiradusią žalą, todėl ieškovė išmokėjo iš viso 11 047,92 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti.

8.       Anot ieškovės, atsakovė 2020 m. sausio 6 d. el. paštu dėl įvykio paaiškino, kad jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 26 d. trūko klozeto žarnelė, dėl ko grįžusi iš parduotuvės rado bėgantį vandenį. Ieškovė teigia, kad kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė minėtos žalos ieškovei neatlygino.

9.       Teigia, kad draudimo liudijime nurodytas naudos gavėjas AB SEB bankas yra pateikęs sutikimą, jog draudimo išmoka būtų pervesta draudėjui S. S.. Aiškina, kad draudėjo turtas buvo apdraustas atkuriamąja verte, t. y. grąžinant žalą patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Anot ieškovės, draudėjui 2020 m. kovo 11 d. buvo išmokėta 6 674,88 Eur draudimo išmoka pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų sąmatą, o vėliau draudėjui pateikus duomenis apie faktiškai patirtas išlaidas remontuojant butą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų priėmimo aktą ir išrašytą sąskaitą faktūrą, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo išmokėta dar 4 373,04 Eur suma. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ remonto darbus faktiškai atliko pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų priėmimo akte nurodyti identiški remonto darbai, kurie buvo nurodyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje.

10.       Ieškovė aiškina, kad techniškai ir technologiškai neįmanoma grąžinti turto į buvusią iki žalos padarymo būklę remontuojant tik dalį patalpos, t. y. pavyzdžiui, uždažant tik pažeistą dalį lubų ar sienų. Pažymi, kad tokiu atveju remontuojamas visas plokštumos plotas (visa apgadinta siena, visos lubos ir pan.), nes perdažius tik dalį, bus matomas skirtumas tarp senos ir naujos apdailos. Taigi, anot ieškovės, tiek sąmatoje, tiek atliktų darbų akte nurodyti darbai yra susiję su žalos šalinimu ir yra objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti.

11.       Ieškovė nurodo, kad daugiabučio namo aukštus skiria surenkamos perdangos plokštės ir jas kiaurai kertančios inžinerinės sistemos (šildymo, vandentiekio ir kt.) vamzdžiai, daugiabutis namas nėra sandarus vandens prasiskverbimui tarp aukštų (pastato viduje), dideliam kiekiui vandens tekant iš viršaus į apačią bei pasiskirstant horizontalia kryptimi vanduo gali aplieti žemiau esančius butus skirtingai. Anot ieškovės, į bylą pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad vanduo į ginčo butą skverbėsi dideliu mastu.

12.       Teigia, kad reikalingas remontuotinas patalpų plotas nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje (kurios tikrumą patvirtino bendrovės vadovas tiek ją pasirašant, tiek teismo posėdžio metu) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų akte; be to, remontuotinas patalpų plotas matomas ir iš į bylą pateikto užlieto buto plano. Pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyti įkainiai nežymiai skiriasi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų priėmimo akte nurodytų remonto darbų kainų, nes sąmatos skaičiavimas atliktas remiantis ekspertiniu vertinimu, o remontą atliekant faktiškai, atsiranda nenumatytų darbų, todėl kainos gali skirtis.

13.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu ieškinį (įvertinus 177,73 Eur dalies atsisakymą) palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytą poziciją. Pakartotinai paaiškino, kad 2019 m. gruodžio 26 d. iš atsakovės buto buvo užlietas (trūko klozeto žarnelė) žemiau (ketvirtame aukšte) esantis ieškovės apdraustas butas; dėl užliejimo apgadinimų ieškovė kompensavo draudėjui 11 047,92 Eur žalą, tačiau, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, prašo priteisti 10 870,19 Eur sumą. Pažymėjo, kad 2020 m. kovo 11 d. dalis atlygintinos žalos buvo išmokėta pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatą, o likusi dalis – pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktą ir sąskaitą faktūrą, kai darbai faktiškai buvo atlikti. Teigė, kad apžiūros akte buvo užfiksuotas tik pažeistas patalpų plotas, tačiau remontuojamas turėjo būti didesnis – visas plokštumos plotas (užlieto buto patalpos 14-1 ir 14-3), t. y. keičiamos visos grindys, perdažomos visos pažeistos sienos, nes neįmanoma suremontuoti tik dalį pažeisto ploto. Nurodė, kad nors ieškovė šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinės sąmatos ir neturėjo/neturi, tačiau jos atliktų darbų akte nurodyti darbai identiškai sutampa su UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinėje sąmatoje (kurios tikrumą patvirtino liudytojas teismo posėdžio) nurodytais darbais, tik kiek skiriasi jų kaina; visi darbai buvo suderinti su ieškove. Prašė kritiškai vertinti atsakovės pateiktą sąmatą, nes jos sudarytojas nebuvo užlietame bute, jo nurodytos kainos neatitinka rinkos vertės. Ieškovės teigimu, naudos gavėjas ne kartą patvirtino savo sutikimą dėl įmokų mokėjimo draudėjui.

14.       Atsakovė I. J. atsiliepime į ieškinį ir triplike, rašytiniuose paaiškinimuose su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

15.       Nurodo, kad ieškinys yra nepagrįstas ir jame neįrodytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Anot atsakovės, iš 2018 m. lapkričio 30 d. gyventojų turto draudimo liudijimo matyti, kad gyventojų turto draudimo draudėju nurodytas S. S., draudžiamo turto adresas (duomenys neskelbtini), tačiau naudos gavėju nurodytas AB SEB bankas, todėl būtent šis asmuo turėjo teisę gauti draudimo išmoką (o ne S. S.). Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog draudimo išmoka draudėjui išmokėta esant naudos gavėjo – AB SEB banko, sutikimui.

16.       Atsakovė pažymi, kad nurodyta piniginė suma draudėjui išmokėta nesant jokio teisinio pagrindo; atsakovės vertinimu, ieškovė, ieškiniu įrodinėdama patirtos žalos dydį, nepateikė žalos faktą patvirtinančių įrodymų. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog prieš nustatant išmokos dydį dėl sugadinto, sunaikinto ar netekto apdrausto turto buvo apskaičiuotas nuostolių dydis, todėl iš byloje esančių duomenų nėra galimybės spręsti kaip buvo apskaičiuotas galimas nuostolių dydis. Teigia, kad ieškovė nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių apie tai kada, kokios bei kokiu pagrindu piniginės sumos, vykdant žalos administravimą, išmokėtos.

17.       Aiškina, kad byloje nėra pateikta remonto darbų sąmata, kuri būtų suderinta su draudiku, t. y. ieškove. Nurodo, kad byloje ieškovė pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 1-1 iš viso 11 107,92 Eur sumai bei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 11 107,92 Eur sumai, tačiau nepateikė šios sąskaitos faktūros apmokėjimo dokumento.

18.       Atsakovės teigimu, 2020 m. sausio 2 d. apžiūros akte užfiksuotas turto sugadinimo mastas ir atliktų darbų akte nurodytas neva atlikto turto remonto mastas skiriasi keletą kartų: lubų – 4 kartus, grindų – 9 kartus, sienų – daugiau negu 22 kartus, todėl atliktų darbų akte fiksuoti remonto darbai visiškai neatitinka apžiūros akte užfiksuotų turto sugadinimų. Pažymi, kad remonto darbai vykdyti net neatsižvelgiant į fiksuotus turto sugadinimus, o siekiant iš esmės pagerinti valdomą nekilnojamąjį turtą (atlikti kapitalinį remontą); prašomos priteisti žalos dydis nėra realus bei proporcingas galimam žalos padarymo mastui, ypač atsižvelgiant į nekilnojamojo turto – buto, ypatybes, t. y. į jo gyvenamąjį plotą.

19.       Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog jos butas yra septintame, o draudėjo S. S. butas yra ketvirtame gyvenamojo namo aukšte, turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra padaryta nežymi žala. Teigia, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (kuris yra šeštame gyvenamojo namo aukšte), padaryta žala siekia tik 2 555,46 Eur, t. y. gerokai mažesnė nei ginčo butui paskaičiuota žala, todėl, anot atsakovės, butui, esančiam ketvirtame aukšte, apliejimo metu (iš septinto aukšto) negalėjo būti padaryta tokio masto žala, kokią nurodo ieškovė. Be to, jokiuose dokumentuose nėra nurodyta kokio bendro ploto patalpoms yra padaryta žala ir atitinkamai nėra galimybės palyginti padarytos žalos masto ploto prasme su remontuotinos dalies plotu.

20.       Pažymi, kad gyventojų turto draudimo taisyklių 10.16 punktas numato, jog turtas turi būti atstatomas, remontuojamas ar įsigyjamas ekonomiškiausiu būdu; sąmata turi būti suderinta su draudiku. Teigia, kad ieškovės pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinė sąmata neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų – pateikta netinkamo formato rinkmena (Excel), nenurodyta sudarymo data, vieta ir sudarytojas, ji nėra pasirašyta; galimai ji sukurta pačios ieškovės atstovės. Be to, pažymi, kad minėtoje sąmatoje atliktinų darbų kainos, lyginant su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų priėmimo akte nurodytomis darbų kainomis, skiriasi itin ženkliai – kai kuriais atvejais net keletą kartų, tačiau ieškovė nepaaiškina bei nepagrindžia tokio sugadinimo masto, kainų ir darbų apimties neatitikimo.

21.       Anot atsakovės, iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, jog buto sugadinimai yra visai ne tokio masto koks yra nurodytas atliktų remonto darbų kiekis bei kokia piniginė suma išmokėta draudėjui. Pabrėžia, kad ieškovei, kaip draudikei, tenka įrodinėjimo našta, jog ji dėjo visas pastangas ir, bendradarbiaudama su savo draudėju, siekė ekonomiškai įvykdyti jo patirtos žalos atlyginimo prievolę, t. y. būtent ieškovės pareiga yra įrodyti koks buvo padarytos žalos mastas, kad atlygino nukentėjusiajam tiek, kiek jis realiai neteko, nesudarant jam sąlygų nepagrįstai praturtėti. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovė procesiniuose dokumentuose taip konkrečiai ir nenurodė kokiais būdais pasireiškė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas, t. y. nenurodė bei neaptarė galimų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, bei neįrodė patirtos žalos fakto ir dydžio.

22.       Pažymi, kad ieškovė ir po apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo nepateikė vieno iš esminių įrodymų – atliktinų remonto darbų sąmatos, pagal kurią buvo atlikti remonto darbai, kuri turėjo būti suderinta (iki darbų atlikimo) su ieškove; atitinkamai dėl to nėra galimybės identifikuoti kokio bendro ploto patalpoms padaryta žala; taip pat nepateikti darbo sąnaudų ir medžiagų poreikio žiniaraščiai, medžiagų atitikties deklaracijos ir pan.

23.       Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai nurodė, kad draudimo išmokos be naudos gavėjo sutikimo išmokėtos draudėjui, t. y. nesant tam teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas jau konstatavo, jog ieškovės į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinė sąmata negali būti laikoma tinkamu įrodymu, todėl juo negalima vadovautis. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nurodė, jog jo bendrovė darbus atliko ne pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kaip kad teigė ieškovė), o pagal savo sąmatą, tačiau ji taip ir nebuvo pateikta į bylą. Teigė, kad ieškovė taip ir neįrodė remontuotinų plotų pagrįstumo. Anot atstovo, pažeidimai, jeigu tokie ir buvo, nebuvo per visą sienų/lubų/grindų perimetrą, todėl nereikėjo jų visų remontuoti (o suremontuoti tik pažeistas vietas). Pakartotinai pažymėjo, kad šeštame aukšte pažeidimai ir atitinkamai remontuotinas plotas buvo gerokai mažesni nei šiuo atveju ginčo bute, esančiame ketvirtame aukšte. Nurodė, kad ieškovė šiuo atveju neatliko savo, kaip draudikės, pareigos ir tinkamai neišsiaiškino įvykio aplinkybių, nesurinko įrodymų dėl atliktų darbų, jų apmokėjimo ir pan. Teigė, kad atsakovės pasitelktas specialistas negalėjo tiksliai patikrinti sąmatos ir/ar akto, nes nėra duomenų apie remontuotinus plotus, todėl tik perskaičiavo darbų kainas pagal rekomenduojamas kainas. Apibendrindamas aiškino, kad ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

24.       Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju ginčo bute buvo užlieta ne viena siena, visos pažeistos sienos buvo remontuojamos; iš esmės buvo pažeista svetainė ir koridorius. Teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengė savo sąmatą ir atitinkamai pagal ją išrašė vėliau atliktų darbų priėmimo aktą, t. y. darbai nurodyti sąmatoje ir akte yra tie patys; kitų sąmatų jam pateikta nebuvo; taip pat bendrovė kitų dokumentų nesudarė (žiniaraščių, deklaracijų ir pan.). Patvirtino, kad buvo sumontuota 36 kv. m naujų grindų; neatsiminė, jog bute buvo pakilimų, laiptų.

25.       Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra užlieto ginčo buto savininkas. Paaiškino, kad bute remontas paskutinį kartą atliktas 2017 m. Teigė, kad iš esmės visame bute lijo nuo lubų, viskas buvo užpilta; apgadinti buvo svetainė ir koridorius – atitinkamai visos jų sienos buvo perdažytos; vonioje remonto darbai nebuvo atliekami. Anot liudytojo, jis sąmatą derino su ieškove ir tik suderinęs, pradėjo remonto darbus; darbai buvo atlikti pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmatą, kuri taip pat buvo suderinta su ieškove; vėliau atliktų darbų aktą ir sąskaitą persiuntė ieškovei. Patvirtino, kad mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliktas iš jo sąskaitos, jis mokėjo asmeniškai. Nurodė, kad bute jokių pakilimų ar laiptų nėra/nebuvo.

26.       Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu (apklaustas bylą nagrinėjant pirmą kartą) nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), su ieškove turi sutartį dėl žalų vertinimo. Paaiškino, kad ginčo atveju paskaičiavo kokia yra žala, tačiau buto į pradinę padėtį neatstatinėjo, pateikė tik komercinį pasiūlymą – sąmatą; šios sąmatos iš pradžių nepasirašė, tiesiog pateikė Excel formatu, o vėliau, kai klausimas persikėlė į teismą, ieškovė paprašė ją pasirašyti, ką liudytojas ir padarė. Nurodė, kad apžiūrėjo objektą 2020 m. vasario 4 d., todėl tokią datą dokumentuose ir nurodė, o apskaičiavo žalą po kokių 1-2 savaičių. Patvirtino, kad Excel formato failą galima modifikuoti, tačiau šiuo atveju, anot liudytojo, duomenys nebuvo pakeisti. Negalėjo nurodyti ar pagal jo pateiktą sąmatą buvo atlikti darbai, nes darbų neatliko, kadangi kilo problemų su klientu, kuris turėjo savo nuomonę. Patvirtino, kad grindų buvo pažeista 4 kv. m, o reikėjo tvarkyti 36 kv. m, nes laminatas susineria ir jei pažeidimas yra viduryje kambario, pakeisti tik 4 kv. m neįmanoma; be to, keistųsi ir laminato atspalvis, t. y. reikia keisti visą plokštumą. Dėl sienų nurodė, jog situacija tokia pati, kaip ir su grindimis – išmatuota tik dažų pūslių kvadratūra, o perdažyti reikia nuo kampo iki kampo, dažyti visą sieną, nes tokia technologija. Dėl kainų skirtumo paaiškino, kad atstatinėjo kita įmonė, prisideda mokesčiai, kurie nurodyti sąmatos pabaigoje; liudytojo sudarytoje sąmatoje prie nurodytų 6 000 Eur pridėjus mokesčius, susidaro jau 10 000 Eur suma. Nurodė, kad sąmata sudaryta ne visiškai tiksliai, nes darant remontą koreguojasi ir kiekiai, ir kainos pagal faktą, o iš karto tiksliai paskaičiuoti nėra įmanoma; paprastai po atliktų darbų sąmatos didėja.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

27.       Iš byloje esančių rašytinių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas pagal 2018 m. lapkričio 30 d. gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. 19056/9131996 laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2033 m. lapkričio 29 d.; draudėjas – S. S.; naudos gavėju nurodytas AB SEB bankas.

28.       2020 m. sausio 2 d. apžiūros akte nustatyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), apgadinimai: apgadintos patalpos 14-1 sienos (3 kv. m), lubos (1 kv. m); patalpos 14-3 lubos (2 kv. m), sienos (1 kv. m), abiejų patalpų grindys (4 kv. m); taip pat šviestuvai, gartraukis, virtuvės baldas; turto sugadinimo priežastis – kaimynas iš 7-o aukšto užpylė; įvykio data – 2019 m. gruodžio 26 d.

29.       Atsakovė 2020 m. sausio 6 d. el. paštu dėl įvykio paaiškino, kad jos bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 26 d. trūko klozeto žarnelė, dėl ko grįžusi iš parduotuvės rado bėgantį vandenį; prie minėto paaiškinimo pridėjo trūkusios klozeto žarnelės nuotrauką.

30.       Į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 4 d. sudaryta lokalinė sąmata 10 514,40 Eur sumai dėl apgadinto ginčo buto atstatymo, kuri 2020 m. vasario 17 d. elektroniniu paštu buvo siųsta ieškovės atstovui; UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas jos tikrumą raštiškai (parašais) patvirtino 2021 m. balandžio 7 d. (tiek žodžiu bylos nagrinėjimo metu).

31.       2020 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų priėmimo akte Nr. 1-1 rangovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbai sudarė 11 107,92 Eur sumą; tuo pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 24 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija IMS Nr. 1303 minėtai sumai, kuri 2020 m. rugsėjo 17 d. mokėjimo pavedimu buvo apmokėta (ką patvirtino ir liudytojas R. S. teismo posėdžio metu).

32.       Ieškovė 2020 m. kovo 11 d. ir 2020 m. rugsėjo 15 d. pavedimais pervedė apdrausto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui S. S. bendrą 11 047,92 Eur sumą (atitinkamai 6 674,88 Eur ir 4 373,04 Eur).

33.       Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi su pretenzija į atsakovę dėl 6 674,88 Eur draudimo išmokos kompensavimo; atsakovė neginčijo aplinkybės, jog jokios draudimo išmokos ieškovei nekompensavo.

34.       Į bylą pateikti AB SEB banko 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. elektroniniai laiškai, kuriuose bankas sutinka, jog draudimo išmoka būtų pervesta draudėjui (bankas sutinka nebūti naudos gavėju).

35.       Atsakovė į bylą pateikė O. A. sąmatinę dokumentaciją, pagal kurią buvo atliktas užlieto buto sąmatos perskaičiavimas pagal SPSC (Sistela) rekomenduojamas kainas, kurioje nurodyta, jog visų darbų ir medžiagų kaina sudarytų 7 801,43 Eur sumą (įskaitant PVM).

36.       Ieškovė pateikė į bylą užlieto buto planą, kuriame pažymėjo apgadintas ginčo buto patalpas – 14-1 ir 14-3; taip pat jos atstovo (BMS Technologies) buto plane pažymėtos konkrečios pažeistos vietos (sienose, lubose, grindyse).

37.       Byloje pateiktas buto, esančio (duomenys neskelbtini) (šeštame aukšte), remonto darbų atliktų darbų aktas bendrai 2 555,46 Eur sumai.

Bylos dalis nutrauktina; kitoje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl bylos dalies nutraukimo

38.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė savo reikalavimų dalies dėl 177,73 Eur žalos priteisimo. Atsakovė šiam ieškovės prašymui iš esmės neprieštaravo.

39.       Teismo vertinimu, ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1, 2 dalys, 140 straipsnio 1 dalis); civilinės bylos dalis dėl 177,73 Eur žalos atlyginimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Bylą (jos dalį) nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

40.       Ieškovė, teikdama ieškinį, sumokėjo 249 Eur dydžio žyminį mokestį (už ieškinio reikalavimus), tačiau bylos nagrinėjimo metu atsisakius dalies reikalavimų – dėl 177,73 Eur, jai grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dalis nuo atsisakytų reikalavimų, t. y. šiuo atveju 3 Eur ((249 Eur - 245 Eur) x 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis).

Dėl draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens

41.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Kasacinio teismo praktikoje subrogacija apibūdinama kaip įstatymo pagrindu pereinanti draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisė asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

42.       Nagrinėjamu atveju byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad butas (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas ieškovės, buvo apgadintas dėl 2019 m. gruodžio 26d. įvykusio įvykio – atsakovės bute trūkusios klozeto žarnelės (ką nurodė ir pati atsakovė); ieškovė, šį įvykį pripažinusi draudiminiu, apskaičiavo 11 047,92 Eur draudimo išmoką už sugadintą butą ir šią sumą išmokėjo nukentėjusiam asmeniui (S. S.). Taigi, spręstina, kad ieškovė, atlyginusi minėto buto savininkui žalą, įgijo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iš kalto asmens.

43.       Atsakovė, be kita ko, nurodo, kad naudos gavėju buvo nurodytas AB SEB bankas, todėl būtent šis asmuo turėjo teisę gauti draudimo išmoką (o ne S. S.); tuo tarpu ieškovė, anot atsakovės, nepateikė įrodymų, jog draudimo išmoka draudėjui išmokėta esant naudos gavėjo – AB SEB banko, sutikimui. Teismas atmeta šiuos atsakovės atsikirtimus, nes, kaip minėta, AB SEB bankas aiškiai ir nedviprasmiškai 2020 m. rugsėjo 14 d. ir 2021 m. gegužės 13 d. elektroniniais laiškais nurodė, jog bankas sutinka, kad draudimo išmoka būtų pervesta draudėjui (bankas sutinka nebūti naudos gavėju). Vien ta aplinkybė, jog naudos gavėjas iki pirmos išmokos pervedimo (2020 m. kovo 11 d.) draudėjui nebuvo davęs ieškovei tokio sutikimo, savaime nereiškia/nepagrindžia, jog ši išmoka pervesta netinkamam subjektui, kadangi vėlesnė banko pozicija kategoriškai patvirtina banko sutikimą nebūti naudos gavėju, t. y. naudos gavėjas iš esmės davė sutikimą dėl abiejų išmokų sumokėjimo draudėjui S. S..

44.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, konstatuota, kad byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2017).

45.       Taigi, kaip minėta, šiuo atveju (duomenys neskelbtini), buto užpylimo židinys buvo trūkusi klozeto žarnelė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne kiti šaltiniai (kurių atsakovė iš esmės ir neįrodinėjo), todėl teismas dėl šios aplinkybės plačiau nepasisako ir laiko įrodytus neteisėtus atsakovės veiksmus – atsakovės nesugebėjimą naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusius žalos. Šiuo atveju ginčas byloje iš esmės kilo dėl žalos dydžio (dėl jos galimo neįrodymo), dėl ko ir bus pasisakoma toliau sprendime.

Dėl žalos (ne)egzistavo ir jos dydžio

46.       Kaip minėta, atsakovė nesutinka su ieškovės paskaičiuotu, išmokėtu ir prašomu priteisti žalos dydžiu bei nurodo, kad ieškovė nepateikė žalos faktą patvirtinančių įrodymų, pagal pateiktus dokumentus nėra galimybės spręsti kaip buvo apskaičiuotas galimas nuostolių dydis; be to, išmokėtos sumos dydis yra neproporcingas galimai padarytiems apgadinimams ir yra akivaizdžiai per didelis.

47.       Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio inintegrum principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

48.       Vertinant žalos padarymo faktą ir dydį, pažymėtina, kad įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu priežastiniu ryšiu. Šaliai minėtų aplinkybių neįrodžius, teismas turi teisę tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas atmesti kaip neįrodytas susijus priežastiniu ryšius su sugadinimais. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad sąmata nėra tinkamas įrodymas nuostolių dydžiui įrodinėti. Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėse bylose Nr. 3K-3-166/2009).

49.       Taip pat konstatuota, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

50.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

51.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui taikoma Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją. Tokiu būdu turto draudimo išmokos išmokėjimą apsprendžiantys dokumentai bus pateikiami civilinės atsakomybės draudikui ir bus vieni iš įrodymų, pagrindžiančių draudimo išmokos išmokėjimo sąlygas, įskaitant ir padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018).

52.       Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad nors turto ir civilinės atsakomybės draudimas priklauso nuostolių draudimo rūšiai ir iš esmės remiasi tikslu kompensuoti realius nuostolius nukentėjusiam asmeniui, vis dėlto tam tikrais atvejais turto draudimo draudiko išmokėtas draudimo išmokos dydis pats savaime netampa žalos atlyginimo suma pareiškus reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui arba jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Turto draudimo išmokos išmokėjimą apsprendžiantys dokumentai yra vieni iš įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį sprendžiant draudimo išmokos išmokėjimą pagal civilinės atsakomybės draudimą.

53.       Taigi, apibendrinant nurodytas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, darytina išvada, kad išmokėtos draudimo išmokos dydžiui nustatyti nepakanka aplinkybės, jog draudikas išmokėjo atitinkamo dydžio draudimo išmoką, turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį.

54.       Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, jog iš esmės didžioji dalis ieškovės nurodytų darbų yra susiję su žalos šalinimu, ir/ar yra/buvo objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti. Tai patvirtina ieškovės turto apžiūros akte nurodytų sugadinimų pobūdis, esančios nuotraukos apie buto būklę po užliejimo, vaizdo įrašai dėl ginčo buto užpylimo; taip pat įvertinamas ir avarijos pobūdis (užliejimas buvo itin smarkus, kurio metu buvo užlieti 4-6 aukštų butai).

55.       Kaip minėta, draudėjui 2020 m. kovo 11 d. buvo išmokėta 6 674,88 Eur draudimo išmoka pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinę sąmatą (t. y. iki faktinio darbų atlikimo), o vėliau draudėjui pateikus duomenis apie faktiškai patirtas išlaidas remontuojant butą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų priėmimo aktą ir išrašytą sąskaitą faktūrą, 2020 m. rugsėjo 15 d. buvo išmokėta dar 4 373,04 Eur suma; tokiu būdu draudėjui iš esmės buvo atlyginta visa faktiškai patirta žala dėl buto užpylimo.

56.       Atsakovė nagrinėjamoje byloje daug dėmesio ir abejonių kėlė dėl galimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos lokalinės sąmatos netinkamumo, t. y. kad ji neatitiko dokumentams keliamų reikalavimų, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 4 d. sudarė lokalinę sąmatą 10 514,40 Eur sumai dėl apgadinto ginčo buto atstatymo, kuri 2020 m. vasario 17 d. elektroniniu paštu buvo siųsta ieškovės atstovui suderinimui. Minėta sąmata buvo siųsta elektroniniu paštu ir buvo sudaryta Excel formatu, atitinkamai nebuvo faktiškai pasirašyta bendrovės atstovų (dėl ko apeliacinės instancijos teismas taip pat suabejojo jos tinkamumu), tačiau prasidėjus ginčui ir bylą nagrinėjant teisme, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas jos tikrumą raštiškai (parašais) patvirtino tiek 2021 m. balandžio 7 d., tiek žodžiu bylos nagrinėjimo metu (apklaustas liudytoju), be kita ko, nurodęs, jog jo 2021 m. balandžio 7 d. pasirašyta lokalinė sąmata ir sąmata, kuri 2020 m. vasario 17 d. buvo siųsta ieškovės atstovui, nesiskyrė, t. y. nebuvo koreguota. Vien tai, jog 2021 m. balandžio 7 d. pasirašant nurodytą sąmatą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas papildomai įrašė paaiškinimą dėl sąmatos sudarymo aplinkybių, jos sudarymo datą ir sudarytoją, savaime nereiškia, jog pati sąmata buvo koreguojama/keičiama/kuriama ieškovės (kaip kad siekė įrodyti atsakovė) (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

57.       Byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri faktiškai ir atlikinėjo ginčo buto remonto darbus, sudarytos sąmatos į bylą nėra pateikta; UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)  R. S., apklaustas bylos nagrinėjimo metu, patvirtino, jog tokia sąmata buvo sudaryta (nebuvo remiamasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata, kaip kad teigė ieškovė), ji buvo suderinta su ginčo buto savininku ir draudimo bendrove (priešingai nei teigė atsakovė), bei atitinkamai pagal ją atlikti remonto darbai. Kita vertus, minėtas liudytojas patvirtino, kad atliktų darbų priėmimo akte ir jo bendrovės sudarytoje sąmatoje buvo nurodyti tie patys darbai, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju vertinant atliktų darbų pobūdį ir kiekį iš esmės užtenka (nesuabsoliutinant pačios sąmatos nepateikimo) į bylą pateikto atliktų darbų priėmimo akto, kurio pagrindu, po darbų atlikimo, buvo išrašyta ir apmokėta sąskaita faktūra (ką patvirtina tiek byloje pateiktas apmokėjimo pavedimas, tiek liudytojų R. S. bei S. S. paaiškinimai).

58.       Atsakovė taip pat nurodė, kad 2020 m. sausio 2 d. apžiūros akte užfiksuotas turto sugadinimo mastas ir atliktų darbų akte nurodytas atlikto turto remonto mastas skiriasi keletą kartų: lubų – 4 kartus, grindų – 9 kartus, sienų – daugiau negu 22 kartus, todėl atliktų darbų akte fiksuoti remonto darbai visiškai neatitinka apžiūros akte užfiksuotų turto sugadinimų; pažeidimai, jeigu tokie ir buvo, nebuvo per visą sienų/lubų/grindų perimetrą, todėl nereikėjo jų visų remontuoti (o suremontuoti tik pažeistas vietas); be to, atsakovės pasitelktas specialistas apskaičiavo gerokai mažesnę darbų kainą. Teismas neturi pagrindo sutikti ir su tokiais atsakovės atsikirtimais (bent jau su didžiąja jų dalimi).

59.       Visų pirma, teismas kritiškai vertina atsakovės pateiktą O. A. sąmatinę dokumentaciją, pagal kurią, anot atsakovės, buvo atliktas užlieto buto sąmatos perskaičiavimas pagal SPSC (Sistela) rekomenduojamas kainas, kurioje nurodyta, jog visų darbų ir medžiagų kaina sudarytų 7 801,43 Eur sumą. Pažymėtina, kad pats specialistas aiškinamajame rašte nurodė, jog objekto apžiūra nebuvo atlikta, pateiktoje sąmatoje remonto darbų kiekiai nebuvo patikrinti, tik, anot specialisto, buvo pritaikyti tinkamesni 2019 m. spalio mėn. kainų lygio įkainiai, tačiau nebuvo paaiškinta, kodėl buvo remiamasi būtent 2019 m. spalio mėn. kainomis (kai darbai faktiškai buvo atliekami 2020 m. rugpjūčio mėn.), taip pat nebuvo net konkretizuota kodėl pritaikyti tokie įkainiai (iš esmės visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuri faktiškai buvo ginčo bute ir atlikinėjo remonto darbus) pritaikytus įkainius gerokai sumažinant) (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

60.       Teismas neturi pagrindo pritarti ir atsakovės pozicijai dėl mažesnio ploto grindų, sienų ir lubų remonto darbų, t. y. galimai remontuojant tik pažeistas vietas, nes, pritariant ieškovės pozicijai, techniškai ir technologiškai neįmanoma grąžinti turto į buvusią iki žalos padarymo būklę remontuojant tik dalį pažeisto ploto, t. y. pavyzdžiui, uždažant tik pažeistą dalį lubų ar sienų, ar pakeičiant tik dalį pažeistų grindų. Teismo vertinimu, tokiu atveju turėtų būti remontuojamas visas apgadintos sienos/lubų/grindų plokštumos plotas, neapsiribojant vien pažeista dalimi; pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai R. S., R. J..

61.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė, kad pagrįstai buvo remontuojamas (ir atitinkamai įtrauktas į atliktų darbų aktą) visų 14-3 patalpų lubų plotas – atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų akto 15-22 pozicijos, nes nustatyta (iš apžiūros akto), jog buvo pažeistos 14-3 patalpos lubos (jų dalis), o, kaip minėta, šiuo atveju turėjo būti tvarkomas/remontuojamas visas plokštumos plotas, ne tik pažeista dalis. Kita vertus, pagal į bylą pateiktą buto planą matyti, jog minėtos patalpos plotas sudaro 23,38 kv. m, todėl teismas mažina 15-22 pozicijose nurodytų darbų kainą nuo 2 129,93 Eur (254,92 Eur + 1 127,40 Eur + 157,24 Eur + 115,86 Eur + 88,03 Eur + 27,83 Eur + 69,35 Eur + 289,30 Eur) iki 2 074,91 Eur (2 129,93 Eur x 23,38 kv. m / 24 kv. m), pagal faktinį 14-3 patalpos plotą.

62.       Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta (nurodė liudytojas R. S.), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų akto 23-24 pozicijose nurodyti darbai – lubų paviršių pagrindo gruntavimas sukibimą gerinančiais gruntais voleliu ir anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant – bendras 12 kv. m plotas, buvo, labiausiai tikėtina, atliekamas 14-1 ginčo buto patalpoje. Iš buto plano matyti, jog minėtos patalpos bendras plotas sudaro ne 12, o tik 7,63 kv. m ploto, todėl teismas mažina 23-24 pozicijose nurodytų darbų kainą nuo 249,60 Eur (13,92 Eur + 235,68 Eur) iki 158,70 Eur (249,60 Eur x 7,63 kv. m / 12 kv. m), pagal faktinį 14-1 patalpos plotą.

63.       Iš esmės tais pačiais motyvais mažinama ir darbų, nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų akto 29-30 pozicijose – laminuotų grindų ardymas ir laminuotų grindlenčių danga, bendras 36 kv. m plotas, kaina. Iš bylos duomenų nustatyta, kad grindys buvo pažeistos ginčo buto 14-1 ir 14-3 patalpose, kurių bendras plotas sudaro 31,01 kv. m (7,63 kv. m + 23,38 kv. m), o, kaip minėta, nurodytas pakeistas plotas 36 kv. m. Nors ieškovė teigė, jog galimai bute buvo tam tikrų pakilimų ir/ar laiptų, dėl kurių galėjo padidėti keistinų grindų plotas, tačiau tai paneigė liudytojai R. S. ir S. S.. Taigi, teismas mažina 29-30 pozicijose nurodytų darbų kainą nuo 1 296,33 Eur (116,28 Eur + 1 180,05 Eur) iki 1 116,64 Eur (1 296,33 Eur x 31,01 kv. m / 36 kv. m), pagal faktinį 14-1 ir 14-3 patalpų plotą.

64.       Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti poreikiu remontuoti 67 kv. m ploto sienas (ar nurodytą plotą mažinti), nes bendras 14-1 ir 14-3 patalpų sienų plotas, atlikus matematinius skaičiavimus pagal buto plane nurodytų šių patalpų išmatavimus, yra didesnis nei remontuotas 67 kv. m plotas. Be to, teismas neturi pagrindo abejoti ir dėl kitų darbų kiekių ir kainų; tuo labiau, jog atsakovė jų ir neginčijo (nenuginčijo).

65.       Taigi, įvertinus teismo perskaičiuotus darbus ir atitinkamai jų išlaidas, darytina išvada, kad realios išlaidos patalpų atstatymui po nurodyto ginčo buto užliejimo sudaro 10 476,20 Eur (10 870,19 Eur (ieškovės prašoma priteisti suma) - 393,99 Eur (teismo bendrai sumažinta darbų kaina 325,61 Eur + PVM)).

66.       Teismas kritiškai vertina ir atsakovės teiginius, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (kuris yra šeštame gyvenamojo namo aukšte), padaryta žala gerokai mažesnė (2 555,46 Eur vertės) nei ginčo butui paskaičiuota žala, todėl, anot atsakovės, butui, esančiam ketvirtame aukšte, apliejimo metu (iš septintojo aukšto) negalėjo būti padaryta tokio masto žala, kokią nurodo ieškovė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad grindų ir perdangų sandarumas vandeniui (hidroizoliacija) butų viduje kiekviename bute gali skirtis, atitinkamai vandens pratekėjimo į žemiau esančius butus mastas gali skirtis nepriklausomai nuo to, kuriame aukšte yra butas, kadangi užliejimo iš viršaus dydį lemia kiaurymių perdangoje, įskaitant ir grindų dangą bei pasluoksnius, kiekis, dydis bei išsidėstymas; pažymėtina ir tai, kad kiekvieno buto apgadinimų vertė priklauso nuo įvairiausių aplinkybių – atlikto remonto senumo, butų įrengimo – medžiagų, baldų, prietaisų/įrenginių kokybės, būklės, kainos ir pan.; be to, į bylą pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad vanduo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), skverbėsi dideliu mastu.

67.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims, žala ir priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos bei neteisėtų veiksmų (kaltė šiuo atveju preziumuojama), todėl bendra ieškovei iš atsakovės priteistina suma už ginčo buto apgadinimus sudaro 10 476,20 Eur (CK 6.249, 6.266 straipsniai); kitoje dalyje ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

68.       Tenkinant ieškovės prašymą, iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 10 476,20 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 12 d.; teismo įsakymo išdavimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

69.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

70.       CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

71.       Ieškovė patyrė byloje 245 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis (įvertinus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies).

72.       Atsakovė patyrė byloje 3 569 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 249 Eur žyminis mokestis (už apeliacinį skundą) ir 3 320 Eur (1 600 Eur + 400 Eur + 820 Eur + 500 Eur) išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.

73.       Teismo vertinimu, atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

74.       Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas 96,38 proc. (ieškovė prašė priteisti bendrą 10 870,19 Eur sumą, priteista – 10 476,20 Eur), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 236,13 Eur (245 Eur x 96,38 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

75.       Atitinkamai atsakovei iš ieškovės priteistina 129,20 Eur (3 569 Eur x 3,62 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 106,93 Eur (236,13 Eur - 129,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

76.       Byloje iš viso patirta 21,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos (visos), atsižvelgiant į tai, jog didžioji dalis ieškovės reikalavimų buvo tenkinti, priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

priimti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atsisakymą nuo ieškinio dalies.

Nutraukti civilinės bylos dalį dėl 177,73 Eur žalos atlyginimo.

Ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei I. J. dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 10 476,20 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 20 ct) žalos, 5 (penkių) proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 476,20 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 106,93 Eur (vieną šimtą šešis eurus 93 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 21,28 Eur (dvidešimt vieną eurą 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Grąžinti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, 3 Eur (tris eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. spalio 9 d. mokėjimo pavedimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič