Civilinė byla Nr. e2-759-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00249-2022-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LW logistics“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LW logistics“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovei Bourse Zhongzhuan Fuwu LTD.
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „LW logistics“ kreipėsi į teismą su prašymu nepranešus atsakovei Bourse Zhongzhuan Fuwu LTD taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti prašyme nurodytus ieškovės atsakovei perduotus konteinerius, uždraudžiant atsakovei ir bet kokiems kitiems asmenims, kurių dispozicijoje yra konteineriai, juos naudoti, jais disponuoti, perduoti tretiesiems asmenims, transportuoti ar kitaip pakeisti jų buvimo vietą, iki kol bus išnagrinėtas UAB „LW logistics“ ieškinys, kuris bus pareikštas atsakovei dėl įpareigojimo grąžinti prašyme nurodytus konteinerius; areštuotų kilnojamųjų daiktų saugotoja paskirti ieškovę ir nustatyti jai teisę valdyti areštuotus konteinerius ir jais naudotis; nustatyti 14 dienų terminą ieškiniui pareikšti.
2. Prašyme nurodė, kad ieškovė ketina artimiausiu metu kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovei užsienio bendrovei Bourse Zhongzhuan Fuwu LTD dėl restitucijos taikymo, t. y. dėl įpareigojimo, nutraukus nuomos sutartį, grąžinti ieškovei išnuomotus atsakovei konteinerius. Atsakovei nemokant nuomos mokesčio ir neteikiant informacijos apie konteinerių naudojimą, ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsniu, 2021 m. lapkričio 11 d. raštu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį bei pareikalavo nedelsiant pateikti informaciją apie ieškovės konteinerių statusą bei juos grąžinti. Be to, sutarties 6.4. punkte yra nurodyta, kad sutartis galioja iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir jei nei viena šalis raštu nepraneša kitai šaliai apie sutarties nutraukimą likus vienam mėnesiui iki jos galiojimo pabaigos, sutarties galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas kiekvienais paskesniais metais. Atsižvelgiant į tai, net jeigu ieškovė ir nebūtų turėjusi pagrindo nutraukti sutartį pagal CK 6.217 straipsnį, sutartis būtų laikoma pasibaigusia. Todėl teismas, priėmęs ieškovės ieškinį atsakovei dėl ginčo konteinerių išreikalavimo, gali priimti ieškovei palankų sprendimą. Matydama grėsmę, kad patenkinus būsimą jos ieškinį teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti apskritai nebeįmanomas, kadangi atsakovės veiksmai nuo sutarties sudarymo galėjo būti nukreipti į neteisėtą ieškovės išnuomotų konteinerių pasisavinimą, ieškovė prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – konteinerių areštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo atsakovei Bourse Zhongzhuan Fuwu LTD netenkino.
4. Teismas nurodė, kad nors prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir teigiama, kad ieškinys atsakovei, atsižvelgiant į sutartyje nurodytą iš sutarties kylančių ginčų teismingumą ir į išreikalautino turto vertę (992 015,64 Eur), bus reiškiamas Vilniaus apygardos teismui, su tokiais teiginiais teismas sutiko tik iš dalies. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tarp ieškovės UAB „LW logistics“ ir atsakovės Bourse Zhongzhuan Fuwu LTD sudarytoje 2021 m. liepos 15 d. konteinerių tiekimo sutartyje yra nustatyta arbitražinė išlyga, pagal kurią su šios sutarties keitimu, nutraukimu ar vykdymu susiję ginčai turi būti sprendžiami arbitražo teisme pagal ieškovo buvimo vietą. Todėl svarbu nustatyti, koks teismas turi spręsti tokį pareiškėjos prašymą. Pareiškus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo, toks prašymas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 3 dalies bei Lietuvos respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KĮ) 27 straipsnio nuostatas nagrinėtinas Vilniaus apygardos teisme.
5. Visgi teismas pripažino, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo yra neįrodytas ir nepagrįstas. Nors ieškovė teigia, kad 2021 m. liepos 15 d. konteinerių tiekimo sutartis su atsakove buvo nutraukta nuo 2021 m. lapkričio 11 d., o tos pačios dienos teiktame pranešime atsakovei prašoma pateikti skubią informaciją apie visų konteinerių būseną ir grąžinti į Kiniją atvykusius (atvykstančius) bei vis dar Rusijos Federacijoje esančius konteinerius, tačiau teismui nėra pateikta duomenų, kam konkrečiai ir kokiu būdu buvo išsiųstas nurodytas pranešimas. Ieškovės 2021 m. gruodžio 21 d. rašte, adresuotame atsakovei Bourse Zhongzhuan Fuwu LTD, taip pat prašoma grąžinti visus 2021 m. lapkričio 11 d. pranešime nurodytus konteinerius, visgi ir šiuo atveju nėra pateikti įrodymai apie tai, kada, kam ir kokiu būdu šis raštas buvo išsiųstas, juolab kad šalių sudarytos sutarties 6.2 punkte yra detaliai nustatyta dokumentų siuntimo tvarka.
6. Teismas nurodė, kad ieškovės pateiktuose įrodymuose nustatyta skirtinga vagonų (konteinerių) buvimo vieta, pavyzdžiui, pakrovimo vieta – Novosibirskas (galimos ir kitos stotys Rusijos Federacijoje), iškrovimo vieta – pagrindiniai Kinijos uostai (Šanchajus, Nigbo, Čingdao, Tiandzinas, Šendženas). Daugelyje ieškovės pateiktų susirašinėjo programėle pokalbių nėra nurodyta konkreti jų data, nėra aišku, kaip susirašinėjimus vykdęs asmuo yra susijęs su atsakove Bourse Zhongzhuan Fuwu LTD. Paskutinis teiktas pokalbio susirašinėjimo išrašas yra 2021 m. lapkričio 8 d., o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismui pateiktas 2022 m. vasario 25 d.
7. Vertindamas kitus ieškovės teikiamus įrodymus (Rusijos Federacijos Vidaus reikalų ministerijos transporto valdybos Sibiro federalinės apygardos 2021 m. lapkričio 22 d. raštą), teismas darė išvadą, kad pagal juose aprašytas aplinkybes nėra aišku, kas yra tikrasis konteinerių savininkas, t. y. ar ieškovė, ar UAB „LW Containers“. Prašymą, pagal kurį siekiama areštuoti konkretų turtą – konteinerius, galėtų teikti tik jų savininkas arba asmuo, patvirtinantis tokių konteinerių valdymą atitinkamu teisiniu pagrindu, tačiau šiuo atveju tokių įrodymų nepateikta. Be to, nors pati sutartis sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės Bourse Zhongzhuan Fuwu LTD, tačiau pateiktuose važtaraščiuose subjektas pavadinimu Bourse Zhongzhuan Fuwu LTD apskritai nėra įvardijamas.
8. Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo grindžia būtinybe išversti dokumentus į lietuvių kalbą, tačiau reikalavimus ji ketina reikšti atsakovei Bourse Zhongzhuan Fuwu LTD, kurios buveinės adresas nurodytas Singapūre. Be to, konteinerių tiekimo sutartis su atsakove, taip pat dokumentai dėl sutarties nutraukimo ir dėl konteinerių grąžinimo taip pat yra paruošti anglų kalba.
9. Teismas nurodė, kad įrodinėjimas tik atsakovės nesąžiningumą sutartiniuose santykiuose, tačiau šios aplinkybės, įvertinus minėtus motyvus, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė UAB „LW logistics“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Konteineriai prieš juos išsiunčiant atsakovei yra laikomi konteinerių terminaluose, kuriuos valdo tam tikros bendrovės. Atitinkamai, siunčiant ginčo konteinerius atsakovei, važtaraščiuose kaip siuntėjas nurodoma bendrovė, kurios valdomame terminale yra laikomas konteineris, o gavėju nurodoma bendrovė, kuri priima konteinerius kitame terminale arba traukinių stotyje. Todėl atsakovė važtaraščiuose nėra nurodyta. Pagal vieną iš atsakovės užsakymų ginčo konteinerių pakrovimo prekėmis vieta yra Novosibirskas, pagal kitą atsakovės užsakymą – Maskva. Kaip matyti iš važtaraščių, ginčo konteineriai atsakovei ir buvo siunčiami į Novosibirsko traukinių stotį arba į Butovo konteinerių terminalą Maskvoje, o konteinerių gavėjais buvo nurodytos bendrovės, priimančios konteinerius Butovo terminale arba Novosibirsko traukinių stotyje. Taigi, pateikti važtaraščiai pagrindžia, kad ginčo konteineriai buvo išsiųsti atsakovei į atsakovės užsakymuose nurodytas pakrovimo vietas.
10.2. Atsakovė faktiškai perdavė 192 ginčo konteinerius bendrovei OOO „Kontrakt SV“, ką patvirtina tarp atsakovės ir OOO „Kontrakt SV“ sudaryti priėmimo–perdavimo aktai. Aplinkybė, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2021 m. liepos mėn. iki 2021 m. lapkričio mėn. perdavė ginčo konteinerius OOO „Kontrakt SV“, įrodo tai, kad atsakovė šiuos konteinerius faktiškai buvo gavusi bei šiais konteineriais disponavo. Konteinerių perdavimo atsakovei bei šiuo metu ieškovė yra teisėta konteinerių valdytoja. Šį faktą patvirtina tarp ieškovės ir UAB „LW containers“ sudaryta 2021 m. sausio 4 d. konteinerių nuomos sutartis.
10.3. Atsakovė 2021 m. gruodžio mėn. 32 ginčo konteinerius išgabeno į Uzbekistaną, nors pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas visi konteineriai vėliausiai iki 2021 m. gruodžio mėn. vidurio turėjo būti grąžinti ieškovei Kinijos teritorijoje. Todėl konstatuotina, kad atsakovė turėjo akivaizdų siekį paslėpti konteinerius, kadangi konteineriai, atėjus jų grąžinimo terminui, buvo ne tik negrąžinti, bet apskritai išgabenti į kitą negu grąžinimo vieta valstybę. Be to, atsakovės atstovas A. G. nuo pat pradžių vykdė veiksmų planą, siekdamas pasisavinti ieškovės konteinerius. Ieškovės darbuotojai A. G. pažinojo dar nuo 2019 m., kai pastarasis dirbo kitoje bendrovėje, su kuria ieškovė turėjo verslo santykių. Pasinaudodamas per dvejus sėkmingo bendradarbiavimo metus įgytu ieškovės pasitikėjimu A. G. pasiekė, kad ieškovė sudarytų sutartį su nežinoma bendrove – atsakove ir pastarajai išnuomotų ginčo konteinerius. A. G. 2021 m. lapkričio mėn. nutraukė komunikaciją su ieškove, dėl to ieškovė nebegalėjo gauti jokios informacijos apie konteinerius. Atsižvelgiant į tokias faktines aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai.
10.4. A. G. buvo tinkamai įgaliotas asmuo atstovauti atsakovei santykiuose su ieškove. Jeigu A. G. nebūtų atsakovės atstovas, jis nebūtų apmokėjęs atsakovei išrašytos vienos iš PVM sąskaitų faktūrų ir žadėjęs apmokėti dar vieną sąskaitą. Aplinkybė, kad A. G. persiuntė ieškovei atsakovės vadovo V. K. pasirašytą sutartį, taip pat patvirtina, kad A. G. buvo įgaliotas veikti atsakovės vardu. Kitas atsakovės atstovas A. L., su kuriuo ieškovė komunikavo sutarties vykdymo klausimais, nepaneigė aplinkybės, kad A. G. yra tinkamai įgaliotas atstovauti atsakovei Bourse Zhongzhuan Fuwu LTD.
10.5. Ieškovės 2021 m. lapkričio 11 d. pranešimas, remiantis šalių sudarytos sutarties 6.2. punktu, buvo išsiųstas sutartyje nurodytu atsakovės elektroniniu paštu, taip pat atsakovės atstovo A. L. elektroniniu paštu bei A. G. elektroniniu paštu. Ieškovė šiai aplinkybei pagrįsti kartu su atskiruoju skundu teikia teismui elektroninio laiško, kuriuo atsakovei buvo išsiųstas 2021 m. lapkričio 11 d. pranešimas, kopiją. Teismui taip pat teikiama elektroninio laiško, kuriuo atsakovei buvo išsiųstas 2021 m. gruodžio 21 d. reikalavimas, kopija ir pašto lydraštis, patvirtinantis 2021 m. gruodžio 21 d. reikalavimo atsakovei išsiuntimą registruotu paštu keturiais viešojoje erdvėje rastais atsakovės arba atsakovės filialų (atstovybių) adresais, pažyma apie siuntos pristatymą, patvirtinanti, kad ieškovės 2021 m. gruodžio 21 d. reikalavimas 2022 m. sausio 5 d. buvo įteiktas atsakovei sutartyje nurodytu atsakovės adresu.
10.6. Konteinerių nuomos sutartis, 2021 m. sausio 4 d. sudarytą tarp ieškovės ir UAB „LW containers“ yra teisinis pagrindas ieškovei valdyti ir subnuomoti konteinerius. Todėl remiantis CK 6.499 straipsnio 1 dalimi atsakovė konteinerius privalo grąžinti ne UAB „LW containers“ kaip konteinerių savininkei, tačiau ieškovei kaip subnuomotojai pagal šalių sudarytą sutartį.
10.7. Pagal civilinio proceso normas visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, t. y. lietuvių kalba. Siekiant nepažeisti pastarojo reikalavimo procesinių dokumentų turiniui, visi dokumentai teismui buvo teikiami kartu su vertimais į lietuvių kalbą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2022 m. kovo 1 d. bendrovės OOO „Kontrakt SV“ atsakymą; 2021 m. balandžio 8 d. konteinerių tiekimo paslaugų teikimo sutartį; konteinerių priėmimo–perdavimo aktus; 2021 m. lapkričio 11 d. ir 2021 m. gruodžio 21 d. elektroninių laiškų kopijas; 2021 m. gruodžio 21 d. lydraštį; 2021 m. konteinerių nuomos sutartį; pažymą apie siuntos įteikimą; susirašinėjimo programėle kopiją.
12. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme įstatymų leidėjo valia yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
14. Šiuo atveju apeliantės naujai teikiami įrodymai egzistavo byloje kilusio procesinio klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl apeliantė neabejotinai turėjo galimybę juos pateikti šiam teismui. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, kadangi teismui kilo abejonių dėl kai kurių apeliantės prašyme nurodytų aplinkybių, nėra savaime pakankama aptariamos įstatymo išimties taikymui.
15. Pažymėtina, kad proceso normos bylos šalis įpareigoja visus reikiamus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi tik toks operatyvus įrodymų pateikimas užtikrina galimybę sklandžiai vykti visam teismo procesui (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Tuo pačiu tai reiškia, kad bylos šalis, suinteresuota kurio nors procesinio veiksmo atlikimu, turi procesinę pareigą būtent šį klausimą sprendžiančiam pirmosios instancijos teismui pateikti visus jos turimus įrodymus tam, jog pastarajam nekiltų abejonės dėl procesiniame dokumente (ieškinyje, prašyme) nurodytų aplinkybių pagrįstumo, o teismas galėtų priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Situacija, kai nauji įrodymai teikiami tik nepalankiai tam asmeniui išsprendus procesinį klausimą nėra suderinama su proceso koncentracija ir ekonomiškumu, šalies rūpestingumo pareiga, taigi nesuponuoja ir išimties iš bendrosios CPK 314 straipsnyje įtvirtintos taisyklės taikymo.
16. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad apeliantės naujai teikiamų duomenų įrodomoji vertė sprendžiamo procesinio klausimo kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra esminė, t. y. nuo jų nepriklauso procesinio klausimo išnagrinėjimo rezultatas. Dėl nurodytų priežasčių apeliantės kartu su atskiruoju skundu teikiamus naujus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo nagrinėjimo arbitraže
17. CPK 147 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Tačiau tokiu atveju prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, ir pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjo interesams. Pažymėtina, kad CPK 144 straipsnio 1 dalis numato ir bendrąjį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą – reikalavimą, kad asmenys, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą.
18. Vadinasi, laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo gali būti taikomos nustačius visumą aplinkybių: 1) ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto; 2) įrodymais patvirtinta grėsmė pareiškėjo interesams; 3) ieškinio reikalavimai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįsti.
19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės procesinį prašymą ir vertindamas kartu su juo pateiktus rašytinius įrodymus, nenustatė nė vienos iš trijų minėtų sąlygų, kurios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui iki ieškinio pareiškimo, todėl prašymą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir byloje esančius duomenis, neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliantės procesinis prašymas, teismui jį atmetus, buvo išspręstas neteisingai.
20. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, tarp apeliantės ir atsakovės Bourse Zhongzhuan Fuwu LTD sudarytoje 2021 m. liepos 15 d. konteinerių tiekimo sutartyje, kurios pagrindu tarp šalių yra susiklostę teisiniai santykiai ir, atitinkamai, apeliantės siekiami apginti turtiniai interesai, yra numatyta arbitražinė išlyga. Šios sutarties 6.1 punktas numato, kad su jos keitimu, nutraukimu ar vykdymu susiję ginčai turi būti sprendžiami arbitražo teisme pagal ieškovo buvimo vietą (šiuo atveju apeliantės buveinės vieta yra Lietuvos Respublikoje). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad arbitražinės išlygos buvimas šalių sudarytoje sutartyje lemia tai, kad su laikinųjų apsaugos priemonių taikymų susijusiems klausimams turi būti taikomos ne tik bendrosios CPK normos, bet ir specialusis teisinis reguliavimas.
21. CPK 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) numatytais atvejais teismai teikia pagalbą arbitražo bylos šalims ir arbitražo teismui. Teismų kompetenciją arbitražinio nagrinėjimo metu nustato CPK ir KAĮ.
22. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas, o KAĮ numatytais atvejais – Vilniaus apygardos teismas.
23. KAĮ 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis turi teisę prašyti Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar užtikrinti įrodymus iki arbitražinio nagrinėjimo pradžios arba iki arbitražo teismo sudarymo. Teismas šalies prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones ar įrodymų užtikrinimą ir po arbitražo teismo sudarymo.
24. KAĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nuostatos, be kita ko, reglamentuojančios teisminį laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, yra taikomos neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje yra arbitražo vieta ar kur atliekami atskiri arbitražo procesiniai veiksmai. Minėta KAĮ norma tiesiogiai nurodo ir tai, kad nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje yra arbitražo vieta ar kur atliekami atskiri arbitražo procesiniai veiksmai, ginčo šaliai kreipiantis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į klausimui spręsti kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, šiam klausimui nagrinėti taikomos KAĮ nuostatos.
25. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinančioje nurodytą specialųjį teisinį reguliavimą, pažymėta, kad tiek KAĮ, tiek 1985 m. Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) pavyzdinio įstatymo dėl tarptautinio komercinio arbitražo, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nuostatos laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimo jurisdikciją nustato ne valstybės, kurios teritorijoje yra arbitražo vieta, teismui, tačiau bet kurios valstybės kompetentingam teismui, į kurį su tokiu prašymu šalis kreipiasi. Tokiu atveju, asmeniui, besikreipiančiam į valstybės, kurioje prašoma taikyti konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, kompetentingą teismą, pakanka pateikti įrodymus apie ginčo nagrinėjimą arbitražiniame teisme, arba apie ketinimą kreiptis į arbitražo teismą ir tinkamai suformuluoti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar prašymą užtikrinti įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-639-330/2021).
26. Taigi, teisinis reguliavimas apeliantei suteikia galimybę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo arbitraže (iki arbitražo proceso pradžios), nepriklausomai nuo to, kur pagal ginčo šalių susitarimą yra numatyta arbitražo vieta.
27. Antra vertus, minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad nacionalinio įstatymo bei UNCITRAL pavyzdinio įstatymo dėl tarptautinio komercinio arbitražo nuostatomis arbitražo šalims galimybė tiesiogiai kreiptis ne tik į arbitražo vietos, bet ir kitų valstybių kompetentingus teismus su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nustatyta būtent tam, kad galėtų būti operatyviai išsprendžiami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimai ir užtikrinamas būsimo arbitražo teismo sprendimo įvykdymas, išvengiant kitos valstybės teismo sprendimo (nutarties) pripažinimo ir vykdymo procedūros, kurios taikymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiai šaliai gali būti neefektyvus. Todėl pareiškėjus pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos kompetentingam teismui – Vilniaus apygardos teismui, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinamas ir pareiškėjo prašymo sąsajumas su poreikiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent Lietuvoje Respublikoje.
28. Nagrinėjamu atveju apeliantė jokiais argumentais ir įrodymais nėra pagrindusi poreikio prašyti būtent Vilniaus apygardos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo turtas, kurį apeliantė prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia išsaugoti, nėra Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse. Pagal apeliantės prašyme dėstomas faktinės aplinkybes visi konteineriai yra trečiosiose šalyse – Rusijoje, Uzbekistane ir Kinijoje, todėl Lietuvos Respublikos teismo priimtas procesinis sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be specialių ir ilgai užtrunkančių pripažinimo ir vykdymo procedūrų, nei apeliantei, nei atsakovei, kuri taip pat yra trečiosios valstybės juridinis asmuo (įsteigta Honkonge, o buveinės vieta Singapūre) ar tretiesiems asmenims, kurių žinioje šiuo metu yra konteineriai, nesukeltų visiškai jokių teisinių pasekmių. Kitaip tariant, apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinimas neturėtų jokio realaus poveikio apeliantės teisėms ir pareigoms, kadangi operatyviai neužtikrintų jai galimai palankaus teismo (arbitražo) sprendimo įvykdymo, t. y. neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui keliamo pagrindinio tikslo ir šio procesinio instituto taikymo paskirties.
29. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad apeliantė nepateikė teismui jokių duomenų, kad ji trečiųjų valstybių teisminėse ar kitose teisėsaugos institucijose savo interesų negalėtų apginti žymiai operatyviau bei efektyviau. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys neleidžia įsitikinti tuo, kad apeliantės prašymu trečiųjų valstybių institucijos būtų atsisakiusios laikinai užtikrinti ginčo turto išsaugojimą iki apeliantė inicijuos ir (ar) pabaigs reikiamus teisinius procesus šiam turtui susigrąžinti. Priešingai, apeliantės prašyme nurodyta, kad konteinerių savininkė UAB „LW containers“ 2021 m. lapkričio 18 d. kreipėsi su pareiškimu į Rusijos Federacijos teisėsaugos organus dėl konteinerių pasisavinimo. Pastarojo pareiškimo pagrindu Novosibirske buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta dalies atsakovei perduotų konteinerių buvimo vieta – konteineriai buvo rasti terminale, valdomame Rusijos Federacijos bendrovės OOO „Servis-Eklon“. Pastarieji konteineriai 2021 m. lapkričio 22 d. Rusijos teisėsaugos organų sprendimu buvo areštuoti – OOO „Servis-Eklon“ nurodyta sustabdyti jos dispozicijoje rastų konteinerių išdavimą bei saugoti konteinerius iki atliekamo tyrimo pabaigos.
30. Taigi, apeliantė ir konteinerių savininkė UAB „LW containers“, bendradarbiaudamos su faktinės jų buvimo vietos valstybių teisėsaugos institucijomis, turi realias teisines galimybes operatyviai užtikrinti konteinerių laikiną išsaugojimą ir jomis efektyviai naudojasi. Vien dėl aptartų aplinkybių apeliantės Vilniaus apygardos teismui pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – trečiųjų valstybių jurisdikcijoje esančio turto areštą – negali būti tenkinamas.
31. Be to, kaip buvo minėta, viena iš būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek iki ieškinio pareiškimo teisme, tiek iki arbitražo procedūros inicijavimo yra tai, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių teismui ar arbitražui negali būti paduodamas iš karto (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-146-881/2022). Šiuo aspektu (t. y. kodėl prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent iki ieškinio pareiškimo) apeliantė, kaip sprendė ir pirmosios instancijos teismas, savo prašyme motyvuotai nepasisakė. Pažymėtina, kad pateisinančios jos delsimo paduoti ieškinį priežastys (objektyviai egzistuojančios kliūtys), dėl kurių apeliantė šiuo metu negalėtų kreiptis į arbitražą (teismą), nėra nurodomos ir atskirajame skunde.
32. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 79 straipsnio 3 dalis) taip pat nenustatyta, kad apeliantė būtų Lietuvos teismuose pareiškusi reikalavimą asmeniui, kuriam ji prašo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, po skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties priėmimo, nors, kaip matyti iš prašymo turinio, apeliantė jau šiame prašyme nurodė pakankamai daug faktinių aplinkybių, jos manymu, pagrindžiančių būsimo ieškinio dalyką. Apeliantės prašyme, be kita ko, šios aplinkybės detaliai aprašytos, kartu su prašymu pateikti įrodymai joms pagrįsti. Papildomi įrodymai buvo teikiami ir kartu su atskiruoju skundu. Visgi nepaisant to apeliantė nėra inicijavusi teisminio ar neteisminio (arbitražo) proceso (tokie duomenys nepateikti), kuriame atsakovei būtų pareiškusi materialųjį reikalavimą dėl konteinerių grąžinimo.
33. Apeliantės teiginys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį iki ieškinio pareiškimo pagrindžia būtinybė kuo skubiau areštuoti būsimus ginčo objektus, laikytinas deklaratyviu. Kaip matyti, pretenzijas dėl konteinerių grąžinimo ir jų pasisavinimo apeliantė atsakovei pareiškė beveik prieš pusmetį iki prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo teismui. Pati apeliantė nurodė, kad atsakovei yra žinomas pretenzijų turinys. Nurodytas laikotarpis ir aplinkybė, kad atsakovei yra žinoma, jog apeliantė aktyviai bando susigrąžinti konteinerius, savaime paneigia apeliantės deklaruojamą skubumą laikinai apriboti atsakovės galbūt neteisėtus veiksmus, susijusius su disponavimu ir naudojimusi ginčo turtu, jai nepranešant, juo labiau kad apeliantės prašyme yra teigiama, jog atsakovė tokius veiksmus jau yra atlikusi, t. y. išgabenusi konteinerius į įvairias Azijos šalis ir (arba) juos perleidusi tretiesiems asmenims. Nuo skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo iki atskirojo skundo nagrinėjimo apeliacine tvarka taip pat praėjo dar pusmetis. Per nurodytą laikotarpį apeliantė neabejotinai galėjo teisme ar arbitraže atsakovės atžvilgiu pareikšti ieškinį dėl turto grąžinimo, tačiau nagrinėjamoje byloje duomenų apie tokius atsakovės atliktus procesinius veiksmus nėra.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, delsimo pateikti ieškinį negali pateisinti ir apeliantės nurodoma aplinkybė dėl poreikio atlikti procesinių dokumentų vertimą į kalbą, kuria būtų pradėtas ginčas, ir (ar) atsakovei suprantamą kalbą (šiuo atveju – lietuvių ir anglų kalbas). Laikotarpio nuo skundžiamos nutarties priėmimo iki atskirojo skundo išnagrinėjimo neabejotinai turėjo pakakti tokiems vertimams atlikti, juolab kad teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones esminius dokumentus, pagrindžiančius būsimo ieškinio faktinį pagrindą, apeliantė jau buvo išvertusi.
35. Aptartos aplinkybės suponuoja labiau tikėtiną apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad pateiktu prašymu apeliantė siekia ne laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslų – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo (arbitražo) sprendimu – įgyvendinimo, o kitų, prašyme tiesiogiai neįvardintų tikslų. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo tiesiogiai įtvirtintu, t. y. ieškovui palankaus teismo (arbitražo) sprendimo įvykdymo užtikrinimo tikslu. Šis institutas negali būti priemone paveikti šalį, kilus sutartinių santykių dalyvių ginčui vienu ar kitu klausimu, kitų galimų (ne)teisminių ginčų prevencijai ar išvengimui, jis neskirtas ir ginčo objektu tapusio turto paieškoms.
36. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą skundžiama nutartimi išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai kitokio šios nutarties pagrįstumo bei teisėtumo vertinimo nesuponuoja.
37. Pažymėtina, kad dėl kitų laikinųjų apsaugos taikymo sąlygų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, kadangi šių sąlygų (ne)nustatymas neturi jokios teisinės reikšmės procesinio klausimo išnagrinėjimo rezultatui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Dalia Kačinskienė