Baudžiamoji byla Nr. 2K-255/2014

              Teisminio proceso Nr. 1-07-00304-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.6.6;

2.6.7.5;

2.4.6.2.2;

2.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, A. J.,

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio dalis, kuria A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalimis, A. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, laiduotoja paskiriant Z. J., ir baudžiamoji byla nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. J. paskirta 25 MGL (3250 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per tris mėnesius.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, A. J. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2013 m. balandžio 29 d. 17.15 val. iki 2013 m. gegužės 2 d., keturios paros, prilyginant 8 MGL dydžio baudai, laikant, kad A. J. yra sumokėjęs 1040 Lt.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu A. J. buvo nuteistas už tai, kad tiesiogiai pasiūlė ir davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas jo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent: 2013 m. balandžio 25 d., apie 9 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, Mažeikių rajono apylinkės teismo, esančio Mažeikiuose, Urvikių g. 18, kabinete Nr. 236, Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjo M. K. paprašė, kad jis, vykdydamas savo įgaliojimus, t. y. nagrinėdamas V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1302 straipsnyje, priimtų neteisėtą, V. V. palankų sprendimą – spręsdamas V. V. administracinės atsakomybės klausimą, kaip vienos iš nuobaudų neskirtų transporto priemonės ,,Mercedes Benz G270“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo, ir siekdamas pageidaujamo teisėjo sprendimo, tiesiogiai pasiūlė teisėjui M. K. už pageidaujamą paslaugą atsilyginti, pasiūlydamas jam neįvardyto dydžio kyšį. Po to, A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas pirmiau minėtų tikslų, 2013 m. balandžio 29 d. 17.09 val. Mažeikių rajono apylinkės teismo, esančio Mažeikiuose, Urvikių g. 18, kabinete Nr. 236, davė 3000 Lt kyšį valstybės tarnautojui – Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui M. K., už pageidaujamą neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad teisėjas M. K., nagrinėdamas V. V. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 1302 straipsnyje, ir spręsdamas V. V. administracinės atsakomybės klausimą, kaip vienos iš nuobaudų neskirtų transporto priemonės ,,Mercedes Benz G270“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo ir taip, vykdydamas savo įgaliojimus, neteisėtai veiktų.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Kastytis Šikšnys kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Kasatorius nurodo neginčijantis apeliacinės instancijos teismo išvados, kad A. J. nusikalstami veiksmai nebuvo ilgai trunkantys ir atlikti su dideliu užmoju ir to, kad A. J., pasiūlydamas duoti kyšį ir jį tiesiogiai duodamas, realizavo vieningą tyčią apimantį nusikalstamą sumanymą, t. y. padarė vieną tęstinį tyčinį apysunkį nusikaltimą.

Pasak kasatoriaus apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, apsiribojo formalių sąlygų, numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimu, bet neatsižvelgė į kitas svarbias bylos ypatybes – nevertino A. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio (kėsinimosi dalyko vertingumo, konkrečias veikos padarymo aplinkybių), rėmėsi tik išimtinai teigiamai A. J., kaip asmenybę, apibūdinančiais duomenimis, iš esmės neanalizavo ir nevertino pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kad nusikalstama veika buvo daroma advokato – asmens, žinančio ir turinčio pagal savo profesiją garbingai saugoti esminius teisinės valstybės pamatus, o šios nusikalstamos veikos padarymas – pasiūlymas duoti kyšį ir kyšio davimas teisėjui už pageidaujamą neteisėtą veikimą – pakerta visuomenės pasitikėjimą teisinėmis institucijomis ir nepriekaištinga teisėjo reputacija. Be to, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas A. J. asmenybę išimtinai teigiamai, neatsižvelgė bei ignoravo paties A. J. nurodytą faktą, kad apie jį yra kompromituojančių duomenų, ir siekdamas, kad šie duomenys nebūtų paviešinti, dalį V. V. perduotų pinigų 2013 m. balandžio 28 d. sumokėjo šiuos duomenis turinčiam (žinančiam) asmeniui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pasak kasatoriaus, teisingai įvertino A. J. asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį ir parinko BK 227 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – baudą. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, jog Z. J. yra tinkama laiduotoja, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011), nes Z. J. pateisina kaltininko A. J. nusikalstamą poelgį, be to, teismas nesiaiškino, ar ji turi galimybę daryti teigiamą įtaką A. J., kontroliuoti jo advokato profesinę veiklą.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Kastyčio Šikšnio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Ši sąlyga turi savarankišką reikšmę, todėl būtinas išsamus laiduotojo parinkimo motyvavimas.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. J. padaryto papirkimo pobūdis neleidžia šiam asmeniui taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nesvarstė laiduotojos – A. J. sutuoktinės – Z. J. tinkamumo būti laiduotoja. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą nurodė, kad A. J. su Z. J. yra susituokę nuo 1980 metų, Z. J. dirba, darbdavio charakterizuojama tik teigiamai, yra neteista ir įtariamųjų, kaltinamųjų registre neįregistruota. Šis asmuo vertas teismo pasitikėjimo, dėl savo asmeninių savybių, santykių su apeliantu pobūdžio turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tiek A. J., tiek Z. J. supranta situacijos esmę, gerai pažįsta vienas kitą, yra susituokę ir gyvena kartu, todėl Z. J. bus pajėgi kontroliuoti kasdienį apelianto elgesį.

Kolegija sprendžia, kad toks laiduotojo parinkimo argumentavimas, akcentuojant iš esmės teigiamą laiduotojo charakterį, bendro šeiminio gyvenimo su kaltininku ir jų tarpusavio supratimo aplinkybes, nėra pakankamas pagrįsti BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytos sąlygos konstatavimą. Esant tik tokiems motyvams neaišku, kokį auklėjamąjį poveikį gali padaryti ilgametė sutuoktinė, kad advokatu dirbantis asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikalstamų veikų, kaip ji kontroliuos advokato profesinę veiklą. Kasaciniame skunde pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad teismas neapibūdino laiduotojos asmeninių savybių, neįvertino aplinkybės, jog Z. J. duodama parodymus teisme iš dalies pateisino kaltininko A. J. nusikalstamą poelgį. Apeliacinės instancijos teismas šios laiduotojos teismo posėdyje net neapklausė, BK 40 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių nuosekliai nesiaiškino ir nuosprendyje jas išdėstė formaliai.

Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011 ir kt. ).

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo BK 40 straipsnyje numatytas A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Šio teismo išvados dėl BK 40 straipsnio taikymo nepakankamai motyvuotos bei padarytos neišnagrinėjus visų reikšmingų šio įstatymo taikymui aplinkybių, visapusiškai neįvertinus laiduotojos Z. J. patikimumo. Pagal BPK 327 straipsnio 2 punktą, 331 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismui taikant BK 40 straipsnio nuostatas ir nuosprendžiu nutraukiant baudžiamąją bylą turi būti nustatyti visi pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nemotyvavus šių pagrindų nėra pagrindo teigti, kad jie nustatyti, kartu neįvykdytas konstitucinis reikalavimas, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti aiškus ir turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais).

Minėti BPK pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl šio teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                                              Gintaras Goda

                                                                                                     Vytautas Piesliakas

                                                                                                      Tomas Šeškauskas