Administracinė byla Nr. eA-834-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02177-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (buvęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Švenčionių skyrius) (tretieji suinteresuoti asmenys – J. G., V. G., akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) ir uždaroji akcinė bendrovė „Inreal Geo“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėja K. L. (toliau – ir pareiškėja) pateikė teismui skundą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Švenčionių skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimą 45SK-4030-(14.45.110E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybėje, kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – Sprendimas). 

2.       Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1.                      Pareiškėja nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav. (toliau – Žemės sklypas). NŽT Švenčionių skyrius (toliau – Skyrius) 2022 m. spalio mėn. informavo pareiškėją, kad pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) (dabartinis pavadinimas – akcinė bendrovė „Via Lietuva“) 2022 m. sausio 18 d. prašymą bus pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenys įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą.

2.2.                      Pareiškėja, nesutikdama su Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimu 2022 m. spalio 31 d. kreipėsi į Skyrių, reikalaudama paaiškinti, kokios teisės ir pareigos kyla kelio apsaugos zonoje gyvenantiems žmonėms, kokio dydžio kompensacijos priklauso, kokios teisės ir pareigos kyla valstybės institucijoms, nustatančioms kelio apsaugos zoną. Skyrius į šiuos pareiškėjos klausimus atsakymo nepateikė. Pareiškėja yra gavusi Kelių direkcijos 2023 m. sausio 3 d. raštą, kuriame nurodyta, kad Skyrius nustato per klaidą nenustatytą valstybinės reikšmės kelio apsaugos zoną, t. y. valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai į valstybinės reikšmės kelių sąrašą yra įtrauktas nuo1983 m.

2.3.                      Sprendimas savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nėra pagrįstas dokumentais, suteikiančiais atsakovui teisę pakeisti privataus žemės sklypo kadastro duomenis, kadangi buvo nesilaikyta imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad teritorija, kuriai taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, numatyta Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnyje.

3.       Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

3.1.       Kelių direkcijos 2022 m. sausio 18 d. rašte Nr. 2-743 (toliau – Raštas Nr. 743) nurodoma, kad vadovaujantis Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) nuostatomis, Kelių direkcija pradeda valstybinės reikšmės kelių, įrengtų iki Įstatymo įsigaliojimo dienos, apsaugos zonų teritorijų registravimą bei žymų apie nustatytas apsaugos zonas padarymą Nekilnojamojo turto registre. Raštu prašyta įvertinti informaciją bei organizuoti žemės sklypų kadastro duomenų keitimą dėl gretutinių žemės sklypų (taip pat ir Žemės sklypo), besiribojančių su valstybinės reikšmės žemės keliais, kadastro duomenų patikslinimo Švenčionių rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zoną).

3.2.       Skyrius, vadovaudamasis Įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2023 m. sausio 1 d.) 9 straipsnio 3 dalimi, organizavo žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimą – žemės sklypams jų formavimo metu taikytinos, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose nenurodytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

3.3.       Skyriaus 2022 m. spalio 3 d. raštu Nr. 45SD-5427-(14.45.104.) (toliau – Raštas Nr. 5427) pareiškėja informuota apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą – Žemės sklypui jo formavimo metu taikytinos, tačiau nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nenurodytos ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neįrašytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.

3.4.       Švenčionių rajono, (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai (taip pat ir pareiškėja) 2022 m. spalio 31 d. pateikė Skyriui raštą, nurodydami, kad (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai nesutinka, jog (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvei būtų taikoma kelio pasaugos zona. Minėtą gyventojų raštą Skyrius persiuntė Kelių direkcijai bei šio rašto kopiją išsiuntė (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai A. P., kuri (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašto sąraše buvo nurodyta pirmoji (antra nurodyta pareiškėja) ir Kelių direkcijos buvo prašyta pateikti atsakymą pareiškėjai bei Skyriui. Kelių direkcija 2022 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 2-18798 (toliau – Raštas Nr. 18798) A. P. bei Skyriui pateikė atsakymą į (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojų rašte pateiktus klausimus.

3.5.       Pareiškėja 2022 m. spalio 27 d. pateikė Skyriui, Kelių direkcijai, Švenčionių rajono savivaldybės merui prašymą atsakyti į prašyme pateiktus klausimus dėl kelio apsaugos zonos nustatymo jos Žemės sklypui. Pareiškėja 2022 m. spalio 31 d. pateikė Skyriui ir Kelių direkcijai raštą, kuriuo išreiškė nesutikimą su specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymu Žemės sklype. Skyrius 2022 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. 45SD-6419-(14.45.137 E.) (toliau – Raštas Nr. 6419) persiuntė pareiškėjos prašymą nagrinėti Kelių direkcijai pagal kompetenciją, apie prašymo persiuntimą šiuo raštu informavo ir pareiškėją. Kelių direkcija 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 2-17547 (toliau – Raštas Nr. 17547) pateikė pareiškėjai ir Skyriui atsakymus į prašyme nurodytus klausimus. Kelių direkcija 2022 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 2-17834 ,,Dėl nesutikimo“ (toliau – Raštas Nr. 17834) pateikė pareiškėjai ir Skyriui atsakymą į pareiškėjos 2022 m. spalio 31 d. pateiktą raštą.

3.6.       Per (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvę nutiestas valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 4406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai (toliau – Kelias Nr. 4406), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. 45SK-795-(14.45.110.) ,,Dėl žemės sklypo, esančio Švenčionių rajono savivaldybėje, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir valstybės įmonės ,,Vilniaus regiono keliai“ patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ (toliau – Sprendimas Nr. 795) patikėjimo teise yra valdomas Kelių direkcijos.

3.7.       Kelias Nr. 4406 yra įtrauktas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą nuo 1983 m. ir yra įrašytas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 ,,Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 757). Atitinkamai Keliui Nr. 4406 yra nustatoma 20 m apsaugos zona nuo kelio briaunos į abi puses (nuo kelkraščių išorinių kraštų, jei nėra žemės sankasos šlaito arba nuo kelio dangos išorinių kraštų, jei nėra kelkraščių)

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kelių direkcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Kelių direkcija nurodė šiuos argumentus:

4.1.               Per (duomenys neskelbtini) miestą nutiestas valstybinės reikšmės rajoninis Kelias Nr. 4406 (rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų), kuris ribojasi su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, todėl Žemės sklypo vakarinėje dalyje, besiribojančioje su Keliu Nr. 4406, pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimus nustatytina kelio apsaugos zona yra 20 metrų nuo kelio briaunos. Kelio Nr. 4406 apsaugos zona (20 metrų nuo kelio briaunos), patenkanti į pareiškėjai priklausančią Žemės sklypo dalį, detaliai pavaizduota Kelių direkcijos parengtoje situacijos schemoje, iš kurios matyti, kad Kelio Nr. 4406 apsaugos zona užima nežymią Žemės sklypo dalį.

4.2.               Skyrius Raštu Nr. 6419 persiuntė Kelių direkcijai pagal kompetenciją nagrinėti pareiškėjos 2022 m. spalio 27 d. kreipimąsi dėl nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos Žemės sklype. Tapačiu klausimu pareiškėja 2022 m. spalio 27 d. prašymu į Kelių direkciją kreipėsi tiesiogiai. Kelių direkcija pareiškėjai atsakė Raštu Nr. 17547.

4.3.               Skyrius 2022 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 45SD-6597-(14.45.137 E.) persiuntė Kelių direkcijai pagal kompetenciją nagrinėti Švenčionių rajono, (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini) g. gyventojų, taip pat ir Pareiškėjos, 2022 m. spalio 31 d. kreipimąsi dėl nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Pareiškėja 2022 m. spalio 31 d. raštu kreipėsi į Kelių direkciją tiesiogiai. Kelių direkcija į gautus prašymus atsakė Raštu Nr. 17834 ir Raštu Nr. 18798. Pareiškėja nepagrįstai nurodė, kad negavo atsakymo į Skyriui pateiktą kreipimąsi, kadangi į pareiškėjos (taip pat ir kitų suinteresuotų (duomenys neskelbtini) g. gyventojų) 2022 m. spalio 27 d. ir 2022 m. spalio 31 d. prašymus, persiųstus Kelių direkcijai nagrinėti pagal kompetenciją, taip pat ir pareiškėjos tiesioginius prašymus, atsakyta Raštu Nr. 17547, Raštu Nr. 17834 ir Raštu Nr. 18798.

4.4.       Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, paremtas objektyviais duomenimis ir privalomą kelių apsaugos zonų nustatymą reglamentuojančiais teisės aktais. Kelių direkcija nurodė Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį.

II.

5.       Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino NŽT Sprendimą. Teismas priteisė pareiškėjai 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6.       Teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1.       Kelių direkcija Raštu Nr. 743 kreipėsi į NŽT nurodydama, kad pradeda valstybinės reikšmės kelių, įrengtų iki įstatymo įsigaliojimo dienos, apsaugos zonų teritorijų registravimą bei žymų apie nustatytas apsaugos zonas padarymą Nekilnojamojo turto registre. Kelių direkcija prašė NŽT įvertinti informaciją ir organizuoti Švenčionių rajono savivaldybėje 2251 žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės reikšmės keliais, kadastro duomenų patikslinimą įrašant neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą – kelių apsaugos zona.

6.2.       Raštu Nr. 5427 pareiškėja informuota, kad formuojant Žemės sklypą specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zona, nebuvo nurodyta Žemės sklypo kadastro byloje ir neįrašytą į Nekilnojamojo turto kadastrą bei registrą, todėl numatomas Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimas įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą – kelių apsaugos zoną. Nurodyta, kad pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo galima pateikti Skyriui per 30 dienų nuo pranešimo gavimo, o pastabų nepateikus bus priimtas sprendimas dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

6.3.       Pareiškėja Skyriui ir Kelių direkcijai teikė paklausimus, susijusius su Žemės sklypo naudojimu įrašius specialiąją žemės naudojimo sąlygą ir kompensacijos išmokėjimu bei nesutikimą su specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymu (2022 m. spalio 27 d., 2022 m. spalio 31 d.). Kelių direkcija atsakė į pareiškėjos paklausimus (Raštas Nr. 17547, Raštas Nr. 17834, Raštas Nr. 18798).

6.4.       Sprendimu patvirtinti Žemės sklypo kadastro duomenys, Žemės sklypui nuo 2023 m. sausio 1 d. įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zonos (plotas – 550 kv. m).

7.       Teismas, įvertinęs Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies (redakcijos, galiojusios iki 2023 m. gruodžio 31 d.) turinį, darė išvadą, kad žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami, Įstatyme nurodytas teritorijas (žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas) įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tam žemės sklypui šios specialiosios sąlygos turėjo būti nustatytos jo formavimo metu pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.

8.       Atsakovas byloje pateikė Žemės sklypo nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. kovo 31 d. išrašą, iš kurio matyti, kad Žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1995 m. rugpjūčio 30 d. Apskrities valdytojo įsakymo Nr. 244-86 pagrindu, Žemės sklypo dalis – (duomenys neskelbtini) nuosavybėn iš valstybės įgyta 1995 m. lapkričio 17 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi, o (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo dalis – 1999 m. birželio 10 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi.

9.       Teismas išanalizavo Žemės sklypo suformavimo metu (1995 metais) galiojusio Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (toliau – Sąlygos Nr. 343), 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 751 „Dėl Lietuvos Respublikos automobilių kelių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai Nr. 751), 9 punktą.

10.       Teismas nurodė, kad nei Sąlygose Nr. 343, nei Nuostatose Nr. 751 nebuvo nuostatos, kad kelio sanitarinė apsaugos zona gali būti nustatoma, jeigu autotransporto eismo intensyvumas yra mažesnis negu 250 automobilių per parą. Žemės sklypo suformavimo ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre metu (1995 metais), keliui, kuriuo autotransporto eismo intensyvumas buvo mažesnis nei 250 automobilių per parą, kelio sanitarinė apsaugos zona neturėjo būti nustatyta.

11.       Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad nagrinėjamu Sprendimas priimtas ištaisant klaidą, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad priimdamas Sprendimą atsakovas būtų analizavęs autotransporto eismo intensyvumą Kelyje Nr. 4406 Žemės sklypo suformavimo metu, t. y. 1995 metais. Teismas pažymėjo, kad Kelias Nr. 4406 priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniam keliui (Nutarimas Nr. 757 įsigaliojo 1999 m. birželio 17 d.) ir perduotas patikėjimo teise valdyti Kelių direkcijai (Sprendimo Nr. 795 pagrindu) jau po Žemės sklypo suformavimo ir jo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t. y. po 1995 metų, o specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos nustatymas priklausomai nuo kelio reikšmės (o ne nuo autotransporto eismo intensyvumo) Sąlygų Nr. 343 3 punkte buvo įtvirtintas nuo 2003 m. vasario 1 d. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 110 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo pakeitimo“. Teismas konstatavo, kad atsakovas nesurinko faktinių duomenų, neginčijamai patvirtinančių aplinkybę, jog Žemės sklypo suformavimo metu Žemės sklypui turėjo būti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlygą – kelio apsaugos zona.

12.       Teismo vertinimu, atsakovas nesurinko faktinių duomenų, neginčijamai patvirtinančių aplinkybę, jog Žemės sklypo suformavimo metu šiam žemės sklypui turėjo būti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlygą – kelio apsaugos zona, t. y. tik nustačius šią aplinkybę, buvo galima spręsti, ar nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti Įstatymo 9 straipsnio 3 dalį.

13.       Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad specialioji žemės naudojimo sąlyga įrašyta nesant teritorijų planavimo dokumento. Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą įgyvendinant Įstatymo nuostatas teritorijų planavimo dokumentas nėra rengiamas, bet nustatant kelio apsaugos zoną turi būti parengtas atitinkamas planas, be kita ko, patvirtintas ir paviešintas.

14.       Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 1248) 1.5 papunktį, Aerodromo, kelių, geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių, elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonų planų, žemėlapių ir (ar) schemų rengimo (nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto) ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2020 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 3-511 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), 2.1 ir 2.1.4 papunkčius, 5, 17, 20 ir 25 punktus.

15.       Teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra itin abstraktus ir nekonkretizuotas, jame nėra pateikiamos aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas Žemės sklype įrašyti specialiąją žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zoną. Sprendimo motyvų išdėstymas nėra pakankamas, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtinto adekvataus motyvų išdėstymo reikalavimo ir Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16.       Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004?m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, konstatavo, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl pareiškėjos naudai iš atsakovo priteisė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidos.

III.

17.       Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.  

18.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

18.1.       Atsakovas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu.

18.2.       Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu.

18.3.       NŽT neprivalėjo analizuoti autotransporto eismo intensyvumo Kelyje Nr. 4406 Žemės sklypo suformavimo metu.

18.4.       Kelias Nr. 4406 yra įtrauktas į valstybinės reikšmės kelių sąrašą nuo 1983 m. ir jame yra iki šiol, taip pat šis Kelias Nr. 4406 yra įrašytas į valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 ,,Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“. Atsakovas daro išvadą, kad šis kelias jau buvo Žemės sklypo suformavimo metu, todėl teismo nurodyti teisės aktai nagrinėjamu atveju nėra taikomi, kadangi Nutarimas Nr. 1248, Tvarkos aprašas priimti 2019 m., 2020 metais ir kaip jau minėta buvo taisoma klaida.

18.5.       Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, į šio Žemės sklypo suformavimo metu galiojusią Sąlygų Nr. 343 redakciją, kuri numatė kelių apsaugos zonos nustatymą, Žemės sklypui buvo organizuojamas kelių apsaugos zonos įrašymas. Atsižvelgiant į tai, kad Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu Keliu Nr. 4406, jam nustatyta kelių apsaugos zona.

18.6.       NŽT vertinimu, NŽT ištyrė ir nustatė faktines aplinkybes, įvertino visus turimus paaiškinimus ir papildomus įrodymus, tinkamai atliko visą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo procedūrą. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas po NŽT Švenčionių skyriaus 2022 m. spalio 3 d. rašto išsiuntimo, todėl darytina išvada, kad tiek siųstame rašte, tiek Sprendime faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai ir detaliai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl konstatuotina, kad Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus todėl nėra pagrindo Sprendimo naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais argumentais.

18.7.       Nagrinėjamu atveju, iš ginčijamo akto turinio matyti, kad jame aiškiai ir konkrečiai nurodyta, kodėl buvo pakeisti pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo kadastro duomenys, t. y. dėl Žemės sklypui turėjusios būti nustatytos kelių apsaugos zonos. NŽT Sprendime nurodė teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykį, pagrindė priimtą Sprendimą teisės aktų normomis, tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes. Faktines aplinkybes ir pagrindą, kuris lėmė tokio sprendimo priėmimą, Pareiškėja aiškiai suprato, kodėl ir kokiais motyvais remiantis buvo priimtas skundžiamas Sprendimas (tai matyti iš pareiškėjos NŽT, Kelių direkcijai teiktų pretenzijų), todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad aptariamas Sprendimas neatitinka VAĮ nustatytų reikalavimų.

19.       Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

19.1.       Byloje esantis žemės sklypo planas yra parengtas, nesilaikant Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 7 priede nurodytų reikalavimų – jame teritorija, kurioje taikomis specialiosios žemės naudojimo sąlygos , yra nenurodyta. Ir kiti teritoriją, kurioje taikomis specialiosios žemės naudojimo sąlygos, identifikuojantys požymiai – jos kodas, pavadinimas, plotas hektarais – žemės sklypo plane yra nenurodyti.

19.2.       Švenčionių žemėtvarkos skyrius prie atsiliepimo į skundą yra pateikęs savo paties žymiai vėliau, t. y. 2017 m. spalio 21 d. priimtą sprendimą Nr. 45SK-795-(14.45.110), kuriame konstatuota, jog 13 293 kv. Žemės sklypas yra Kelias, nėra pakankamas išvadai apie Kelio – inžinerinio statinio (kurio samprata pateikia Lietuvos Respublikos kelių įstatyme) egzistavimą.

19.3.       Byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjos skunde įrašytus teiginius, jog jos kaimynystėje valstybinės reikšmės rajoninio kelio nėra. Byloje esantis žemės sklypo planas patvirtina pareiškėjos skunde nurodytą faktą ,kad jos sklypas ribojasi su kitais gyvenamiesiems namams eksploatuoti suformuotais žemės sklypais ir (duomenys neskelbtini) mieste esančia (duomenys neskelbtini) gatve.

19.4.       Tik tinkamai įgyvendinta privaloma teritorijų planavimo procedūra užtikrina šalia statomo kelio gyvenančių asmenų teises – egzistuojantis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas negali būti pakeistas atsakovo sprendimais, kurie yra nepagrįsti ir neteisėti.

19.5.       Šiuo konkrečiu atveju, šiurkščiai pažeidžiant įstatymų, reglamentuojančių žemės sklypų kadastrinių matavimų reikalavimus, buvo nustatytos specialiosios ginčo žemės naudojimo sąlygos ir tokiu būdu be jokio teisinio pagrindo pakeistas egzistuojantis teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, konstatuojant, jog pareiškėjai priklausantis žemės sklypas yra valstybinės reikšmės rajoninio kelio Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai apsaugos zona.

19.6.       Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20.       Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas AB Lietuvos automobilių kelių direkcija) pareiškime dėl prisidėjimo prisideda prie atsakovo apeliacinio skundo. Kelių direkcija sutinka su NŽT pateiktu apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais argumentais, teisiniu ir faktiniu vertinimu, todėl vadovaudamasis ABTĮ 135 straipsnio 1 dalimi, pareiškia, kad prisideda prie atsakovo NŽT apeliacinio skundo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimo ir teismo prašo tenkinti jį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

21.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Švenčionių skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo 45SK-4030-(14.45.110E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybėje, kadastro duomenų pakeitimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

22.       Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad jos nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimas skundžiamu atsakovo Sprendimu yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes šis Sprendimas negrindžiamas dokumentais, suteikiančiais atsakovui teisę pakeisti privataus žemės sklypo kadastro duomenis. Be to, nebuvo laikytasi imperatyvių teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą.

23.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad jis nagrinėjamu atveju veikė gavęs Kelių direkcijos 2022 m. sausio 18 d. raštą Nr. 2-743 ,,Nustatyti teritorijas, kuriose taikytina specialioji žemės naudojimo sąlyga, bei atlikti jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą“ ir jame nurodomu Kelių direkcijos pagal Įstatymą pradedamu valstybinės reikšmės kelių, įrengtų iki Įstatymo įsigaliojimo dienos, apsaugos zonų teritorijų registravimu bei žymų apie nustatytas apsaugos zonas padarymu Nekilnojamojo turto registre.

24.       Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos skundą, nustatydamas, kad žemės sklypo kadastro duomenys gali būti keičiami, Įstatyme nurodytas teritorijas (žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas) įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu šios specialiosios sąlygos turėjo būti nustatytos atitinkamam žemės sklypui jo formavimo metu pagal atsakovo analizuotą autotransporto eismo intensyvumą Kelyje Nr. 4406 Žemės sklypo suformavimo metu. Be to, tesimas konstatavo, kad atsakovas nesurinko faktinių duomenų, neginčijamai patvirtinančių aplinkybę, jog Žemės sklypo suformavimo metu Žemės sklypui turėjo būti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlygą – kelio apsaugos zona. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjos skundžiamo atsakovo Sprendimo motyvai neatitinka VAĮ 10 straipsnyje 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

25.       Atsakovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas, nes NŽT neprivalėjo analizuoti autotransporto eismo intensyvumo Kelyje Nr. 4406 Žemės sklypo suformavimo metu, o Žemės sklypas vakarinėje dalyje ribojasi su valstybinės reikšmės rajoniniu Keliu Nr. 4406, kuris buvo jau Žemės sklypo suformavimo metu ir todėl šiam keliui turėjo būti nustatyta kelių apsaugos zona, nepriklausomai nuo autotransporto eismo intensyvumo šiame kelyje analizavimo. Teismo pažymėti teisės aktai nagrinėjamu atveju netaikytini, nes ginčijamu sprendimu taisoma klaida, padaryta Žemės sklypo suformavimo metu. Be to, ginčijamas Sprendimas priimtas išsiuntus 2022 m. spalio 3 d. raštą, kuris kartu su ginčijamu sprendimu užtikrino pakankamai aiškų ir detalų faktinių aplinkybių aptarimą ir jų sąsają su taikomomis teisės normomis bei atitiktį VAĮ 10 straipsnio reikalavimams.

26.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

27.       Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

28.       Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 straipsnio 7 dalis) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2–4 punktai).

29.       Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalį, motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

30.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijama kelio apsaugos zonos nustatyta žemės sklypui, kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 1995 m. rugpjūčio 30 d. apskrities valdytojo įsakymo Nr. 244-86 pagrindu. Šio Žemės sklypo dalis – (duomenys neskelbtini) nuosavybėn iš valstybės įgyta 1995 m. lapkričio 17 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi, o (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo dalis – 1999 m. birželio 10 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi. Trečiasis suinteresuotas asmuo – akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, tiksliau jos pirmtake buvusi valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, 2022 m. sausio 18 d. prašymu kreipėsi į NŽT. Šiame prašyme nurodyta, kad Kelių direkcija, būdama valstybinės reikšmės kelių valdytoja, pradeda valstybinės reikšmės kelių, įrengtų iki Įstatymo įsigaliojimo dienos, apsaugos zonų teritorijų registravimą bei žymų apie nustatytas apsaugos zonas padarymą Nekilnojamojo turto registre. Be to, minėtame prašyme nurodyta, kad prašoma NŽT įvertinti informaciją bei organizuoti žemės sklypų kadastro duomenų keitimą dėl 2251 vnt. gretutinių žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės reikšmės žemės keliais, kadastro duomenų patikslinimo Švenčionių rajono savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis), vadovaujantis Įstatymu bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais. Prie minėto prašymo pridėtame 2251 vnt. gretutinių žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės reikšmės žemės keliais, sąrašo 1389 eilutėje nurodytas sklypas, kurio unikalus numeris „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas 2022 m. spalio 3 d. raštu ,,Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“: 1) pranešė pareiškėjai apie numatomą Žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą; 2) nurodė pareiškėjai susidariusios situacijos, kai nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nenurodyta ir į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą neįrašyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – kelių apsaugos zona, faktines aplinkybes bei joms taikytinas teisės normos. Tokio rašto gavimo (2022 m. spalio 16 d.) ir susipažinimo su juo faktas pažymėtas pareiškėjos 2022 m. spalio 27 d. atsakyme (prašyme) atsakovui. Šiame atsakyme (prašyme), be kita ko, formuluojamas pasiteiravimas dėl tam tikrų kylančių klausimų, susijusių su, be kita ko, galimu kelio platinimu, būsimu kelio darbų atlikimu, galimu pareiškėjo sklype esančio gyvenamojo namo kiemo dangos nukentėjimu, gyvenamojo namo sienų trūkinėjimu ir su tuo susijusių nuostolių kompensavimu, tvoros remonto ar ilgamečių augalų (medžių) sodinimo galimybių ribojimu.

31.       Byloje yra pareiškėjos atitinkamą dieną atsakovui ir Kelių direkcijai pateiktas „Nesutikimas dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo <...>“ , kuriame nurodytas nesutikimas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo konkrečiam žemės sklypui (kadastrinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“), nes atsiranda apribojimai disponuoti savo žeme, gyvenamuoju namu ir ūkiniu pastatu, o tai riboja savininko veiklą jo žemės sklype ir sukelia jam priklausančio nekilnojamo turto vertės ženklų kritimą.

32.       Ginčijamas atsakovo 2022 m. gruodžio 27 d. Sprendimas 45SK-4030-(14.45.110E) sudarytas iš trijų vieno puslapio pastraipų: 1) įvadinės ir motyvuojamosios dalies, kurioje nurodomi sprendimo priėmimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, t. y. tai, kad sprendimas priimamas, viena vertus, vadovaujantis „Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 84¹.1.1.2.5 papunkčiu“, ir, kita vertus, atsižvelgiant į valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022 m. sausio 18 d. prašymą Nr. 2-743 ,,Nustatyti teritorijas, kuriose taikytina Specialioji žemės naudojimo sąlyga, bei atlikti jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą“; 2) centrinės ir rezoliucinės dalies, kurioje nurodyta sprendimo esmė, turinys („t v i r t i n u žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Inreal Geo“ matininkės I. G. parengtą elektroninę žemės sklypo kadastro duomenų bylą Nr. 2337064, kuri saugoma Nekilnojamojo turto registro posistemės ,,GeoMatininkas“ elektroniniame archyve“); 3) baigiamosios informacinės dalies („Šis sprendimas gali būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“, 34 punkte nustatyta tvarka“).

33.       Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo buvimo Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022 m. sausio 18 d. prašyme nurodytame 2251 vnt. gretutinių žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės reikšmės žemės keliais, sąraše (1389 eilutėje), taip pat dėl rajoninio kelio Nr. 4406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai priklausymo valstybei ir buvimo valstybinės reikšmės keliu, taip pat dėl su šiuo keliu atitinkamai besiribojančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių r. sav., valdymo nuosavybės teise, kurią įgijo ir įgyvendina pareiškėja, tačiau nesutariama, ar atsakovas be pareiškėjos sutikimo ir jos interesų derinimo pagrįstai ir teisėtai pakeitė šio Žemės sklypo kadastro duomenis, įrašant specialiąją žemės naudojimo sąlygą, pagal AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos 2022 m. sausio 18 d. prašymą, kuriuo siekta vykdyti pastarajai institucijai atitinkamai priskirtą valstybinės reikšmės kelių, įrengtų iki Įstatymo įsigaliojimo dienos, apsaugos zonų teritorijų registravimą bei žymų apie nustatytas apsaugos zonas padarymą Nekilnojamojo turto registre tokiame kontekste, kai minėto valstybinės reikšmės rajoninio kelio, įtraukto į valstybinės reikšmės kelių sąrašą nuo1983 m., apsaugos zona anksčiau dėl klaidos nebuvo nustatyta, o jos vėlesnis netikėtas nustatymas yra siurprizinis ir blogina (apsunkina) pareiškėjos, kaip žemės sklypo savininkės, padėtį. 

34.       Pažymėtina, kad Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757,,Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ (Valstybės žinios, Nr. 52-1691) patvirtinto valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo eilutėje Nr. 1233 nurodytas kelias Nr. 4406 „Švenčionėliai–Sariai“ ir jo ilgis (14,20 km).

35.       Be to, pažymėtina, kad ginčui aktualiame Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte (2013 m. birželio 27 d. redakcija, Valstybės žinios, 76-3828), kuris nurodytas pareiškėjos ginčytame atsakovo Sprendime, nustatyta, kad „Nacionalinė žemės tarnyba <...> priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus“.

36.       Be to, pažymėtina, kad ginčui aktualiame Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio „Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai“ 1 dalies 1 punkte (2021 m. lapkričio 18 d. redakcija; TAR, 24265), kuris nurodytas pareiškėjos ginčytame atsakovo Sprendime, nustatyta, kad „Atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra <...> valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas.“

37.       Be to, pažymėtina, kad Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (ginčui aktuali redakcija), kuris nėra nurodytas pareiškėjos ginčytame atsakovo Sprendime, nustatyta, kad „Žemės savininko <...> sutikimas neprivalomas, kai, tenkinant viešąjį interesą, šiame įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose arba šių teritorijų planus, žemėlapius ir (ar) schemas įstatymų, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka patvirtina Vyriausybė, įstatymų ar Vyriausybės įgaliota institucija nerengiant teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto šiais atvejais: <...> valstybei ar savivaldybei priklausantiems keliams“ (7 str. 3 d. 6 p.).

38.       Teisėjų kolegija vertina, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas pagal VAĮ nustatytus reikalavimus turėjo būti išsamiau grindžiamas ne tik jame nurodytais galiojančiais teisės aktais (Žemės įstatymu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais), bet ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu, taip pat teisės aktais, kurie galiojo Žemės sklypo suformavimo metu ir yra nurodyti ne tik pirmosios instancijos teismo sprendime, bet ir atsakovo apeliaciniame skunde. 

39.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo apeliaciniame skunde nepakankamai išsamiai pagrįsti argumentai, kad NŽT neprivalėjo analizuoti autotransporto eismo intensyvumo Kelyje Nr. 4406 Žemės sklypo suformavimo metu, ir tinkamai nepaneigti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kuriais konstatuota, jog atsakovas nesurinko faktinių duomenų, neginčijamai patvirtinančių aplinkybę, jog Žemės sklypo suformavimo metu Žemės sklypui turėjo būti nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlygą – kelio apsaugos zona.

40.       Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. sausio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-168-662/2025 taip pat sprendė dėl NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 45SK-4040-(14.45.110 E.) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajono savivaldybėje, kadastro duomenų pakeitimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, be kita ko, konstatavo, kad „bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo atsakyta ir teismas nesiaiškino <...> dėl kelio trajektorijos pasikeitimo (pareiškėja teigia, kad VĮ Registrų centro Adresų kataloge (ar Lietuvos adresų registre) šios gatvės trajektorija yra nurodoma kitoje vietoje (pridedami įrodymai prie skundo pirmosios instancijos teismui, jog pareiškėjos žemės sklypas nesiriboja su valstybinės reikšmės keliu Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai (Nr. 4406)), todėl būtina surinkti papildomus kompetentingų institucijų paaiškinimus ir įrodymus.

41.       Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-533-1047/2025 taip pat sprendė dėl NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2022 m. gruodžio 27 d. sprendimo Nr. 45SK-4035-(14.45.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Švenčionių rajono savivaldybėje, kadastro duomenų pakeitimo“. Minėtoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, be kita ko, darė išvadą, kad byloje nėra išspręstas tarp šalių kilęs ginčas, ar rajoninis kelias Nr. 4406 Švenčionėliai-Melagėnai-Sariai ribojasi su pareiškėjų sklypu, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendime nėra motyvuota, kodėl vadovaujamasi atsakovo pozicija, kodėl nepasisakoma dėl pareiškėjų pateiktų įrodymų, jie nevertinami, klaidingai nurodoma, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, todėl būtina surinkti papildomus kompetentingų institucijų paaiškinimus ir objektyvius įrodymus, kurie leistų identifikuoti Kelio buvimo vietą ir daryti objektyvias, įrodymais pagrįstas išvadas apie Kelio ribojimąsi / nesiribojimą su pareiškėjų sklypu.

42.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti pareiškėjos skundą. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes atsakovas turi surinkti ir išsamiau įvertinti papildomus duomenis bei pateikti naujus įrodymus.

43.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas ir trečiojo suinteresuoto asmens Kelių direkcijos prisidėjimas prie apeliacinio skundo atmetami. 

44.       ABTĮ 40 straipsnis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

45.       Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, kurioje nurodyta, kad už advokatės parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą turi būti sumokėta 1200 Eur, taip pat pateikė mokėjimo nurodymo kopija, iš kurios matyti, kad pareiškėja sumokėjo 400 Eur.

46.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2025 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1357-525/2025). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012, 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2579-415/2024).

47.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog pareiškėja sumokėjo 400 Eur už suteiktas teisines paslaugas ir byloje nėra duomenų apie likusios dalies sumokėjimą, sprendžia, kad tokio dydžio išlaidų sumą (400 Eur) pareiškėja realiai patyrė. Pažymėtina, kad 400 Eur išlaidų suma yra proporcinga ir  neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, yra pagrindas pareiškėjai iš atsakovo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija) prisidėjimą prie apeliacinio skundo atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai K. L. iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Egidijus Šileikis

        Dalia Višinskienė