Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-56-332/2018
Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00275-2017-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 21 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. atstovo advokato Arūno Justeiko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-01-15 nutarimo, kuriuo G. V. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 1400 Eur bauda.
Teismas
n u s t a t ė :
Šiaulių apylinkės teismo 2018-01-15 nutarimu G. V. nubausta už tai, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktore, žinodama apie bendrovės finansinę padėtį bei esamus įsipareigojimus valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip bendrovės vadovė pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas privalėdama pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, laikotarpiu nuo 2015-12-16 nevykdė savo pareigos pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-10-19 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 81 656,80 Eur. 2017-08-28 buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas, tikrinamas laikotarpis nuo 2016-12-01 iki 2016-06-30. 2017-09-27 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. atstovas advokatas A. Justeikas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-01-15 nutarimą, kuriuo G. V. pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirta 1400 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.
Skunde apeliantas nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir G. V. nepagristai paskyrė nuobaudą už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl minėtas nutarimas turi būti panaikintas. Apelianto nuomone, apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino vienašališkai, subjektyviai, o skundžiamą nutarimą priėmė visapusiškai neišnagrinėjęs bei pilnai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas tvirtina, kad nors pagal įmonių bankroto įstatymą įmonės administracijos vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, kai įmonės įsipareigojimai viršija pusę bendrovės turto, tačiau šiuo atveju tai labiau vertintina kaip deklaratyvi įstatymo norma, kadangi bet kuri bendrovė turėdama laikinų finansinių problemų siekia tas problemas įspręsti, o ne iš karto inicijuoti įmonės bankrotą. Analizuojant dėstomą situaciją pirmiausia reiktų atkreipti dėmesį į realią įmonės finansinę padėtį, tai yra ne tik įsiskolinimai tam tikram laikotarpiui, tačiau ir ilgalaikiai įsipareigojimai su verslo partneriais ir kitas aplinkybes, kurios teismo posėdžio metu nebuvo nagrinėjamos, o buvo apsiribojama tik faktų konstatavimu. Apeliantas pažymi, kad įstatymas įpareigoja ne tik inicijuoti bankroto bylą esant tam numatytoms aplinkybėms, tačiau suteikia ir teisės normomis įtvirtintą teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo, esant laikiniems įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymo sunkumams ir t.t. Todėl labai svarbu ne formaliai fiksuoti tam tikrų aplinkybių buvimą arba jų nebūvimą, bet ir analizuoti objektyvias priežastis, ar buvo būtinybė atlikti tam tikrus veiksmus. Akivaizdu, kad tas faktas, jog laikotarpiu, už kurį skundžiamu nutarimu yra paskirta administracinė nuobauda, įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo 43270,96 Eur, o pagal pateiktą 2016 m. balansą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas 2016-12-31 sudarė 43 023 Eur. Remiantis šiais duomenimis akivaizdu, kad bendrovė pagrįstai tikėjosi ir tam turėjo visas prielaidas, kad įmonė atsiskaitys su savo kreditoriais ir taip išspręs savo laikinus finansinius nesklandumus. Teismas neanalizuodamas ir nevertindamas šių aplinkybių pažeidė teisingumo principą ir tokiu būdu priėmė neteisingą nutartį.
Apelianto teigimu, įmonės vadovas, savininkas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo esant dviem sąlygoms – kai įmonė negali ir arba negalės atsiskaityti su kreditoriumi ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi viena iš būtinų sąlygų, kada įmonės vadovui, savininkui iškyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra tai, kad kreditorius (kreditoriai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Apelianto nuomone, šios sąlygos G. V. nepažeidė. Apie tikrą įmonės finansinę situaciją G. V. sužinojo tik įmonės buhalterei paruošus įmonės metinę finansinę atskaitomybę atspindinčius dokumentus, tai yra ne ankščiau kaip 2017 m. gegužės mėn. Taigi pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo G. V. įgijo tik 2017 m. gegužės mėn. Tačiau 2016 metų balandžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos vadovė G. V. gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriaus įspėjimą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, kuriame nurodyta, kad, vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 6 str., įspėjame, kad jei per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos nesumokėsite skolos, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Akivaizdu, kad šis dokumentas buvo objektyvus pagrindas G. V. tikėtis, jog bankroto bylos iškėlimą, neatsiskaičius su kreditoriais, inicijuos VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius. Norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio l dalį būtina nustatyti, kad įmonės vadovas elgdamasis neteisėtai ir neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo žino, kad to nesiima daryti ir kreditorius (kreditoriai).
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai bylą. Lietuvos Respublikos ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu, teisės normų aiškinimu ir teismo išvadomis dėl G. V. kaltės padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir atsižvelgdamas į paminėtas teisės normų nuostatas, iš naujo peržiūrėjęs byloje pateiktus duomenis ir įvertinęs skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-01-15 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad apylinkės teismas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės sprendė nevisapusiškai ištyręs ir neįvertinęs visų reikšmingų byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybių.
Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Minėtas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-10-24 Raseinių rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą prašydama iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovei G. V. už laiku neinicijuotą bankrotą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš pareiškimo turinio ir pateiktų prie pareiškimo duomenų matyti, kad siekiant nustatyti bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis įmonėje atlikus operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad jau nuo 2016-12-31 bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės ir tokia įmonės būsena pripažįstama kaip įmonės nemokumas, dėl kurio įmonės vadovas turi pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau G. V. laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, todėl susidarė mokestinė nepriemoka, kuri tik didėjo, ir tai pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2017-10-19 duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui nuo 2017-01-03 buvo 81.656,80 Eur.
Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams yra aktualios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatos, kur nustatyta kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalį įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda tik tada, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei įmonės dalyviai per numatytus terminus nesiima priemonių įmonės mokumui atkurti. Taigi norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar kitą atsakingą asmenį už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, padarė išvadą, kad G. V. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos neveikimas teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnį, abejoti jos kalte nėra pagrindo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su šiomis apylinkės teismo padarytomis išvadomis, nes, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra įrodytos visos G. V. pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiradimo sąlygos.
Pažymėtina, kad norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad įmonės vadovas elgdamasis neteisėtai ir neinicijuodamas bankroto bylos iškėlimo, žino, kad to nesiima daryti ir kreditorius (kreditoriai). Kaip matyti iš byloje medžiagos, byloje yra pateiktas VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2017-04-28 pranešimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei G. V. apie VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo (57 b. l.), kuriuo yra įspėjama, jog nesumokėjus įsiskolinimo per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kas vertintina kaip aplinkybė, šalinanti būtiną pareigą įmonės vadovui pateikti teismui pareiškimą inicijuojant bankroto bylos iškėlimą. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei G. V. tapo aiškiai žinomi įmonės kreditoriaus (VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus) ketinimai inicijuoti bankrotą, todėl G. V. turėjo realų pagrindą tikėtis, jog kreditorius, kuris, be kita ko yra ne šiaip eilinis asmuo, o realią veiklą vykdanti valstybės įstaiga, turinti atitinkamus resursus, iš tikrųjų kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei skola nebus sumokėta per nustatytą terminą. Minėtame pranešime įspėjama, jog nesumokėjus skolos per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos, bus kreipiamasi į teismą, tačiau nekonkretizuojama, kada tokia savo teise kreditorius ketina pasinaudoti. Tokiu atveju tampa sunku nustatyti momentą, nuo kada atsiranda sąlyga, dėl kurios, be abejo, esant ir kitoms sąlygoms, įmonės vadovui kyla pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t. y. nuo kada jam jau yra neabejotinai aišku, kad kreditoriai neinicijuoja bankroto procedūros. Iš VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus 2017-04-28 pranešimo galima matyti, jog kreditorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas bei ruošdamasis inicijuoti bankroto procedūrą, raštu įspėja įmonę apie savo ketinimus, nurodo įmonės neįvykdytus įsipareigojimus ir jiems įvykdyti nustato įstatymo numatytą terminą, kas vėlgi įmonės vadovui visiškai pagrįstai suteikia pagrindą manyti, jog kreditorius, nesumokėjus skolos, įvykdys savo ketinimus. Apklausiama pirmosios instancijos teisme G. V. nurodė, kad ji buvo gavusi iš VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus pranešimą apie ketinimą iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo įsitikinusi, kad kreditorius šia teise pasinaudos. Iš bylos medžiagos matyti, kad VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius teise kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pasinaudojo 2017-11-17 kreipdamasis į teismą su pareiškimu iškelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą (LITEKO duomenys) ir Šiaulių apygardos teismo 2017-12-15 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (62, 63 b. l.).
Pabrėžtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje surinkti įrodymai neginčijamai nepatvirtina, jog G. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje, kad nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio nusižengimo sudėties buvimo G. V. veikoje, darytina išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai G. V. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-01-15 nutarimas yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena G. V. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jos veikoje Lietuvos Respublikos ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos ANK 591 str. 1 p.).
Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
n u t a r i a :
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-01-15 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną G. V. atžvilgiu nutraukti, nesant jos veikoje jai inkriminuoto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.
Teisėjas Raimundas Jurgaitis