Administracinė byla Nr. A-1480-438/2020
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00526-2018-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. S. skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno marių regioninio parko direkcijai prie Finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. V17-12 „Dėl valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei priskirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono sav., ploto patvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas).
2. Pareiškėja nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjos, kaip gretimo sklypo savininkės, siekiančios įsiterpusio ginčo sklypo išsipirkimo, interesus, teises bei teisėtus lūkesčius. Skundžiamu sprendimu atsakovas nusprendė patvirtinti visuomenės poreikiams siūlomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių rajono sav., plotą – 0.06 ha, įsiterpusį tarp sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), priskirtiną valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei, taip pat pavesti savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą priimti išvadą dėl tikslingumo priskirti šį žemės sklypą valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei ir įtraukti į valstybės išperkamos ir (ar) neprivatizuojamos žemės sąrašus. Pažymėjo, kad ji yra inicijavusi šio valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, išpirkimo procedūrą, kuriai yra pritarusi Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 24 d. raštu, be to, jai Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017 m. liepos 20 d. išduoti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. FPPR-70, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus – 2017 m. liepos 26 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. 6RE-164-(14.6.30).
3. Pareiškėja tvirtino, kad viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia, jog visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgalinimus, kuriuos jiems suteikia teisės aktai. Atsakovas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktu, nes Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. V17-149 patvirtintu vietinės reikšmės kelių Kaišiadorių rajone specialiuoju planu ir šio plano korektūra (2016 m. rugsėjo 16 d. administracijos direktoriaus įsakymas Nr. VIE-56) vietinės reikšmės vidaus kelias (duomenys neskelbtini) k. parodytas tik iki privataus sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kelio Nr. 7-84, ilgis- 0.74 km. Pareiškėja nurodė, kad ginčo valstybiniame žemės sklype kelias neįteisintas, jo nėra, todėl toks žemės sklypas pagal Žemės reformos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą – 13 straipsnio 1 punktą ir nesant kito teisinio pagrindo negalėjo būti priskirtas valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei. Be to, esant priimtam savivaldos institucijos sprendimui dėl besiribojančios valstybinės žemės privatizavimo, ginčijamu sprendimu pažeisti jos, kaip gretimo žemės sklypo savininkės, teisėti lūkesčiai įsigyti (prisijungti) nuosavybėn įsiterpusį valstybinį žemės sklypą.
4. Atsakovas Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, teigė, kad skundžiamas sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
5. Atsakovas paaiškino, kad
skundžiamo sprendimo aiškinamajame rašte ir preambulėje pažymima, jog 0.06 ha ploto sklypas patenka į rekreacinio prioriteto zoną, yra kelio, vedančio link Kauno marių dalis, todėl siekiant nenukrypti nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtintų nuostatų bei užtikrinant viešąjį interesą – Kauno marių regioninio parko lankytojų priėjimą prie Kauno marių vandens telkinio, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktu, buvo priimtas skundžiamas sprendimas priskirti ginčo sklypą valstybės neprivatizuojamai žemei. 2011 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-401 pagal gatvių išdėstymo planą (duomenys neskelbtini) Rumšiškių sen. esančiai gatvei buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. 2015 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-149 buvo patvirtintas vietinės reikšmės kelių Kaišiadorių rajone specialusis planas, kuriame (duomenys neskelbtini) gatvė buvo pažymėta kaip vietinės reikšmės kelias Nr. r-43, einantis per privatų sklypą ir pasibaigiantis valstybinės žemės ginčo sklype. 2016 m. birželio 30 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-221 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašas, kuriame kelio Nr. r-43 ilgis atitiko 0.92 km atstumą. 2016 m. rugsėjo 15 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V1E-56, pakoregavus specialųjį planą, buvo pakeistos minėto kelio charakteristikos: vietinės reikšmės kelias pakeistas į vidaus kelią, pakeistas kelio žymėjimo numeris iš r-43 į 7-48, sumažintas kelio ilgis nuo 0.92 km iki 0.717 km. Tokiu būdu kelias buvo pašalintas iš specialiojo plano, kuriame įtraukti vietinės reikšmės keliai ir kaip vidaus kelias tapo Kaišiadorių savivaldybės nuosavybe. Atsakovas rėmėsi Aplinkos ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kauno marių regioninio parko direkcijos raštuose išsakyta pozicija ir manė, kad Kauno marių vandens telkinys ir Karčiupio hidrografinis draustinis yra lankytini objektai, todėl paisant viešojo intereso, saugomos rekreacinės teritorijos lankytojams turi būti sudaromos sąlygos, užtikrinant jų patekimą (duomenys neskelbtini) gatve – taku prie šių nurodytų objektų. 6. Atstovas pabrėžė, kad, jo nuomone, per ginčo valstybinį žemės sklypą iki pat Kauno marių vandens telkinio einantis takas savo funkcijomis atlieka susisiekimo funkciją, patenka į kelio sąvoką ir tarnauja, užtikrinant nevaržomą lankytojų patekimą į Karčiupio hidrografinį draustinį bei priėjimą prie Kauno marių telkinio vandens, taigi tokiu būdu ginčo valstybinis žemės sklypas ir per jį besidriekiantis takas atlieka be galo svarbų vaidmenį bei susisiekimo funkciją ir tai laikytina viešuoju interesu. Atsižvelgiant į šiuos argumentus priėjo išvadą, kad atsakovas, priimdamas sprendimą dėl sklypo įtraukimo į neprivatizuojamų sklypų sąrašą, teisingai kvalifikavo teisinius santykius ir teisėtai taikė materialinę teisės normą – Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatančias, jog valstybės ir savivaldybės keliai nėra privatizuojami. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės taryba prie Žemės ūkio ministerijos paaiškino, kad NŽT Kaišiadorių skyrius 2018 m. kovo 16 d. gavo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. (3.5.-V8)-3-540, kuriame buvo prašoma priimti išvadą dėl tikslingumo žemės plotą, įsiterpusį tarp sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) kaime, Rumšiškių seniūnijoje Kaišiadorių rajono savivaldybėje, priskirti valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei. Atsižvelgdamas į Kauno apygardos prokuratūros, Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje raštus bei įvertinęs kitus su prašymu susijusius dokumentus, skyrius informavo Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją, kad turėtų būti pašalinti parengtų dokumentų neatitikimai ir prieštaravimai tam, jog būtų priimta vieninga nuomonė dėl 0.6 ha žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Rumšiškių seniūnijoje Kaišiadorių rajono savivaldybėje, galimybės priskirti valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei arba formavimo ir pertvarkymo projekto tolimesnės eigos. Nurodė, kad nurodytam 0.06 ha žemės sklypui Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2017 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 6FPĮ-77-(14.6.124.) yra nuspręsta rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, 2017 m. liepos 20 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius yra išdavęs žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. FPPR-70, 2017 m. liepos 26 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. 6RE-164-(14.6.36), projekto tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių raj.
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba skundžiamą sprendimą dėl ginčo sklypo neprivatizavimo priėmė vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktu, iš esmės dėl to, kad žemė užimta kelių, tačiau pagal tos pačios savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. V17-149 patvirtintą vietinės reikšmės kelių Kaišiadorių rajono specialųjį planą ir šio plano korektūrą (savivaldybės tarybos administracijos direktoriaus 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. VIE-56) Rumšiškių seniūnijos vietinės reikšmės vidaus kelias (duomenys neskelbtini) kaime yra parodytas tik iki privataus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad Kauno apygardos prokuratūros raštuose taip pat buvo nurodyti neatitikimai ir prieštaravimai tarp skundžiamo sprendimo ir Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos ir administracijos priimtų sprendimų, susijusių su vietinės reikšmės kelių išdėstymu ir formavimo pertvarkymo projektu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyrius informavo savivaldybę, jog tokie neatitikimai ir prieštaravimai turi būti pašalinti, nes skyriui nepakanka informacijos galutiniam sprendimui dėl 0.06 ha žemės sklypo priskyrimo valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei. Į šią informaciją Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 3.5.-V8-3-1117 informavo, kad tik pasibaigus šiam teisminiam ginčui savivaldybė priims galutinį sprendimą dėl ginčo žemės sklypo įtraukimo į neprivatizuojamos žemės plotus. Jokios papildomos informacijos dėl savivaldybės apsisprendimo šiuo klausimu skyrius negavo, todėl ginčo teritorija nėra priskirta valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei, ji nebuvo svarstyta ir jos statusas nebuvo keistas vėliausių žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metu.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Kaišiadorių rajono savivaldybė nėra panaikinusi 2017 m. liepos 20 d. išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų Nr. FPPR-70, kuriais yra pritarta įsiterpusio žemės sklypo formavimui, taip pat nėra padarytos korekcijos Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. V17-149 patvirtintame vietinės reikšmės kelių Kaišiadorių rajono specialiajame plane ir šio plano korektūroje, kurioje Rumšiškių seniūnijos vietinės reikšmės vidaus kelias (duomenys neskelbtini) kaime parodytas tik iki privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Esant neatitikimams ir prieštaravimams tarp savivaldybės tarybos ir administracijos sprendimų turinio ir siekiamų tikslų, neprieštarauja dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno marių regioninio parko direkcija prie Finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
11. Teigė, kad Kauno marių telkinys ir Karčiupio hidrografinis draustinis, kuriame yra įrengta atokvėpio vieta su infrastruktūra lankytojams, yra lankytini rekreacinės zonos objektai, kurių lankymas negali būti ribojamas. Ginčo sklype yra vienintelis kelias – Slėnio gatvės tęsinys, kuriuo, kaip susiekimo priemone, užtikrinama visų lankytojų (turistų, žvejų) teisė nevaržomai patekti į saugomus objektus, todėl atsakovas, suvokdamas gamtos reikšmę kultūriniam bei socialiniam žmonių gyvenimui, užtikrindamas visuomenės reikmes bei viešąjį interesą, pagrįstai nusprendė šį 0.06 ha žemės sklypą laikyti valstybės išperkama ir (ar) neprivatizuojama žeme, taip sudarant galimybę prieiti bei privažiuoti regioninio parko lankytojams prie vieno didžiausio Lietuvoje vandens telkinio.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino. Teismas panaikino Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. V17-12 „Dėl valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei priskirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajono sav., ploto patvirtinimo“.
13. Teismas nurodė, kad pareiškėja R. S. ginčija Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos priimtą administracinį aktą – sprendimą, kuriuo nuspręsta patvirtinti visuomenės poreikiams siūlomo žemės sklypo schemoje pažymėto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajono sav., plotą – 0.06 ha, įsiterpusį tarp sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), priskyrimą valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei (1 punktas) ir kuriuo pavesta savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą priimti išvadą dėl tikslingumo priskirti šį žemės sklypą valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei ir įtraukti į valstybės išperkamos ir (ar) neprivatizuojamos žemės sąrašus (2 punktas).
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja dar 2017 m. birželio 7 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kaime formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą – yra inicijavusi šio valstybinės žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, išpirkimo procedūrą, kuriai, be kita ko, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 24 d. raštu neprieštaravo. 2017 m. liepos 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 6PPĮ-77-(14.6.124.) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ buvo nuspręsta rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), Rumšiškių sen., Kaišiaorių raj. sav., bei siūlyti nustatyti ar panaikinti žemės servitutus, jai buvo išduoti Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2017 m. liepos 20 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. FPPR-70, taip pat Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus 2017 m. liepos 26 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. 6RE-164-(14.6.30). Pažymėjo, jog apie pradedamą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei galimybę teikti prašymą projektu formuojamo įsiterpusio žemės sklypo dalies įsigijimą (išsinuomojimą) 2017 m. birželio 8 d. Nacionalinės žemės tarnybos raštais buvo informuoti visi kaimyninių sklypų savininkai.
15. Teismas iš bylos medžiagos taip pat nustatė, jog Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama skundžiamo sprendimo 2 punktą, 2018 m. kovo 16 d. raštu Nr. (3-5.-V8)-3-540 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyrių, prašydama išnagrinėti ir priimti išvadą dėl tikslingumo priskirti ginčo sklypą valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei. Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyrius 2018 m. balandžio 13 d. raštu informavo Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją apie nustatytų neatitikimų ir prieštaravimų pašalinimą, sprendžiant sklypo priskyrimo valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei klausimą. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija 2018 m. gegužės 29 d. raštu Nr. (3.5.-V8)-3-1117 informavo Nacionalinę žemės tarnybą, kad tik pasibaigus teisminiam ginčui bus priimtas galutinis sprendimas dėl žemės sklypo įtraukimo į neprivatizuojamos žemės plotus.
16. Pareiškėjos skundžiamas Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimas priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai.
17. Teismas nurodė, kad Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje nustatyti atvejai, kada žemė neprivatizuojama. Šių atvejų sąrašas yra imperatyvus, išsamus ir baigtinis, todėl atsakovas, nuspręsdamas dėl žemės priskyrimo valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei, neturi diskrecijos teisės savaip interpretuoti įstatymo nuostatų, aiškinti jas plečiamai. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Žemės įstatymo 13 straipsnio 1 punktu, kuriame nustatyta, jog žemės neprivatizuojama, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų, aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra, taip pat privatizuojamus namų valdų ir asmeniniam ūkiui suteiktus žemės sklypus) esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus. Kadangi atsakovas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajono sav., plotą – 0.06 ha, įsiterpusio tarp sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), priskyrimą valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei sieja su šiame sklype esančiu keliu, todėl, sprendžiant klausimą dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo, visų pirma, turi būti turi būti nustatyta, ar ginčo sklype kelias yra, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos Kelių įstatyme apibrėžtą kelio sąvoką, ar yra įteisintas, užfiksuotas teritorijų planavimo dokumentuose.
18. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad 2011 m. lapkričio 24 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-401 pagal gatvių išdėstymo planą (duomenys neskelbtini). Rumšiškių sen. esančiai gatvei buvo suteiktas (duomenys neskelbtini) gatvės pavadinimas. 2015 m. gegužės 28 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-149 buvo patvirtintas vietinės reikšmės kelių Kaišiadorių rajone specialusis planas, kuriame (duomenys neskelbtini) gatvė buvo pažymėta kaip vietinės reikšmės kelias Nr. r-43, einantis per privatų sklypą ir pasibaigiantis valstybinės žemės ginčo sklype. 2016 m. birželio 30 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. V17-221 „Dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašo patvirtinimo“ buvo patvirtintas Kaišiadorių rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) sąrašas, kuriame kelio Nr. r-43 ilgis atitiko 0.92 km atstumą. 2016 m. rugsėjo 15 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V1E-56, pakoregavus specialųjį planą, buvo pakeistos minėto kelio charakteristikos: vietinės reikšmės kelias pakeistas į vidaus kelią, pakeistas kelio žymėjimo numeris iš r-43 į 7-84, sumažintas kelio ilgis nuo 0.92 km iki 0.74 km. – 0.20 žvyro dangos, 0.54 grunto dangos. Šie dokumentai, taip pat Ištrauka iš Kauno apskrities Kaišiadorių rajono Rumšiškių seniūnijos Rumšiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto NŽT prie žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 6VĮ-695-(14.6.2), kaip nurodė teismas, patvirtina, jog Rumšiškių seniūnijos vietinės reikšmės vidaus kelias 7-48 (duomenys neskelbtini) kaime tęsiasi tik iki privataus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (objektui adresas nesuteiktas). Šias aplinkybės yra konstatavusi ir Kauno apygardos prokuratūra 2018 m. vasario 21 d. rašte Nr. (AP)-3267533-6714 „Dėl informacijos pateikimo“, taip pat 2018 m. kovo 19 d. rašte Nr. (AP-32675),AP-7220)3S-10160, dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra.
19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodytas teiginys, jog sklypas yra kelio, einančio link Kauno marių, dalis, todėl STĮ 31 straipsnio 7 dalyje nustatytos išimtys dėl šios rekreacinio funkcinio prioriteto zonoje esančio žemės sklypo pardavimo negali būti taikomos, taip pat prieštarauja byloje surinktai medžiagai. Teismas nurodė, kad aiškinamajame rašte nepagrįstai remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostatomis, nustatančiomis Lietuvos Respublikos išimtinę nuosavybę, įvardijant objektus, kurie nėra išimtinė valstybės nuosavybė.
20. Vertindama pareiškėjos inicijuotą ginčą ir pasisakydama dėl kelio sąvokos, kurios aiškinimas ginčo atveju tiesiogiai daro įtaką ginčo žemės sklypo (ne)priskyrimą valstybės išperkamai žemei, teisėjų kolegija, visų pirma, pabrėžė, kad ginčui spręsti aktualus teisinis reguliavimas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, taip pat Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinuosiuose nurodymuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 (1992 m. spalio 22 d. redakcija) (toliau – ir Nurodymai).
21. Teismas, vadovaudamasis bylos medžiaga, priėjo išvadą, kad
jokių objektyvių duomenų, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu 0.06 h valstybiniame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajono sav., įsiterpusiame tarp sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įrengtas ir įteisintas Kelių įstatymo prasme vietinės (vidaus) reikšmės kelias (gatvė), kuris Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto pagrindu sąlygotų šio ginčo sklypo priskyrimą valstybės išperkamai ir neprivatizuojamai žemei, nėra. Teismas, be kita ko, akcentavo ir tai, kad atsakovo pozicija dėl 0.06 ha ploto valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių rajone, labai dviprasmiška ir iš esmės prieštaringa. Viena vertus, Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija dar 2016 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (3.8-V8)-3-3181 neprieštaravo dėl ginčo žemės sklypo įsigijimo nuosavybėn, be to, parengtais ir 2017 m. liepos 20 d. išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimais Nr. FPPR-70 pritarė įsiterpusio valstybinio žemės sklypo formavimui, tuo tarpu skundžiamu sprendimu tą patį žemės sklypą jau priskyrė valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei, neišsprendusi išduotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų panaikinimo klausimo. 22. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje yra saistomas bendrųjų, inter alia (be kita ko), konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Tai reiškia, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. Teismas priėjo išvadą, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba, priimdama 2018 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. V17-12 „Dėl valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei priskirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajono sav., ploto patvirtinimo“, pažeidė įstatymo viršenybės, teisėtumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir objektyvumo principus, nevykdė teisės aktų reikalavimų, veikė viršydama savo įgaliojimus, skundžiamas administracinis aktas, susijęs su pareiškėjos teisių ir pareigų įgyvendinimu, pagrįstas netinkamomis teisės normomis, todėl neteisėtas.
23. Teismas akcentavo, kad lankytojų teisė prieiti prie Kauno marių vandens telkinio šioje byloje nekvestionuojama ir pritarė atsakovo argumentams, jog saugomos teritorijos lankytojams negali būti ribojama teisė lankyti ar tvarkyti saugomų kompleksų bei rekreacinių objektų, turi būti sudaryta galimybė nevaržomai prieiti prie vandens telkinių, naudoti jų pakrantėmis ir tai yra viešasis interesas. Tačiau teismas taip pat pabrėžė, jog šioje byloje padaryta išvada, kad ginčo žemės sklypas neteisėtai bei nepagrįstai priskirtas valstybės išperkamai ir (ar) neprivatizuojamai žemei, niekaip nepaneigia paminėtos saugomų teritorijų lankytojų teisės. Teismas pastebėjo ir tai, jog teismo vertinimu, tokia Kauno marių regioninio parko lankytojų teisė gali būti užtikrinama kitomis teisinėmis priemonėmis, nustatant Žemės įstatymo 23 straipsnyje įtvirtintą servitutą, suteikiantį teisę asmenims patekti į Karčiupio hidrografinį draustinį bei prieiti prie Kauno marių vandens telkinio. Be kita ko, tokią poziciją, siekiant suderinti privačių žemės sklypų savininkų teisę ir viešojo intereso svarbą, yra išsakiusi ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad rekreacinėse teritorijose žemės savininkai ir naudotojai privalo besąlygiškai vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXXIII skyriuje nustatytus draudimus bei pareigas, tokias, kaip – užtverti nustatytąsias turistines trasas, takus, kelius, taip pat naikinti kelius prie rekreacijai skirtų vandens telkinių, jų pakrančių, paplūdimių, lankytinų objektų, apžvalgos aikštelių (134.6 punktas); užtverti kelius ar takus, vedančius į rekreacijos vietas iš poilsio namų, sanatorijų, autobusų bei geležinkelio stotelių, automobilių aikštelių (134.7 punktas); užtverti kelius ar takus, vedančius iš poilsiaviečių į visuomeninio aptarnavimo punktus (134.8 punktas). Tokios pareigos žemės sklypų savininkams, naudotojams bei valdytojams nustatytos ir Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamente, Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 12 punkte. Teismas nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar saugomose parkų teritorijose žemės nuosavybė privati, ar valstybinė, teisės aktai užtikrina asmenų teisę lankyti bei tvarkyti rekreacinius objektus, kitaip tariant, privačia žemės nuosavybės forma nepaneigiama tiek įstatyme apibrėžta parko paskirtis – išsaugoti gamtiniu, kultūriniu požiūriais vertingus kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, išlaikyti gamtos ekosistemų stabilumą, atkurti sunaikintus ir pažeistus gamtinius, kultūrinius kompleksus bei objektus, plėtoti mokslo tyrimus gamtos, kultūros paveldo apsaugos ir kitose srityse, propaguoti ir remti Lietuvos regionų tradicinę gyvenseną, sudaryti sąlygas rekreacijai, pirmiausia turizmui, tiek ir su šiomis vertybėmis siejamas viešasis interesas.
24. Teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamas administracinis aktas – Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. V17-12 „Dėl valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei priskirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajono sav., ploto patvirtinimo“ yra neteisėtas iš esmės, nes priimtas netinkamai teisiškai kvalifikavus teisinius santykius ir neteisingai taikius teisės normą (Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 p.), savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., 8 str.) ir tai yra pakankamas pagrindas panaikinti šį administracinį aktą.
III.
25. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
26. Atsakovas nurodo, kad ginčo sklypas, kuris įsiterpęs tarp sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), yra takas šiuo metu faktiškai atliekantis susisiekimo funkciją, patenkant į Karčiupio hidrografinį draustinį ir prieinant prie Kauno marių telkinio vandens, todėl, kaip tarnaujantis viešo intereso užtikrinimui, pastarasis negali būti privatizuojamas.
27. Atsakovas teigia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo kontekste susiformavusius santykius. Teismas neatsižvelgė į vienintelę ir esminę šiuo metu ginčo sklypo atliekamą funkciją – galimybę juo patekti į Karčiupio hidrografinį draustinį ir tarnavimą priėjimui prie Kauno marių telkinio vandens, nepagrįstai susiaurindamas ginčo sklypo sampratos ribas, jo reikšmę aiškino pagal statybos įstatyme apibrėžtos kelio sąvokos sampratą reglamentuojančias normas. Be to, teismas, nukrypdamas nuo jam keliamos pareigos tirti bylos baigčiai teisinę svarbą turinčius įrodymus, neatliko į bylą ne vieną kartą teiktų, vietos situaciją apibūdinančių nuotraukų teisinio vertinimo.
28. Teismas nepateikė motyvų dėl į bylą ne vieną kartą pateiktų ištraukų iš Rumšiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos Kaišiadorių skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 6VĮ-695-(14.6.2) ir ištraukų iš Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano ribų plano, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. D1-624, kuriuose aiškiai atspindėtas, per ginčo sklypą iki pat Kauno marių vandens einantis kelias.
29. Atsakovas paaiškina, kad teismas nevertino trečiojo asmens Kauno marių regioninio parko direkcijos atstovės paaiškinimų, jog ginčo sklypu Kauno marių regioninio parko lankytojai patenka į Karčiupio hidrografinį draustinį ir prieina prie Kauno marių telkinio vandens. Teigia, kad tiek pareiškėjai, tiek visuomenei aktualiu klausimu nevertino žvejų pateiktų prašymų išlaikyti vienintelį išlikusį praėjimą / pravažiavimą iki Kauno marių vandens.
30. Teismas, nukrypdamas nuo proceso dalyvių teisės į teisingą teismą visumos, neįvertino, jog ginčijamas savivaldybės tarybos aktas, pagal galiojantį materialinės teisės santykių reguliavimą nėra individualus aktas kaip toks, kuris pareiškėjai sukuria teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju ginčijamas savivaldybės sprendimas atitinka tik tarpinę procedūrą, kurioje asmens teisėms ir pareigoms įtakos turintį galutinį sprendimą priima Nacionalinė žemės tarnyba.
31. Atsakovas mano, kad teismas, neužtikrindamas veiksmingo proceso visumos, neatsižvelgė ir neįvertino bylos baigčiai reikšmingo atsakovo argumento, jog ginčijamas savivaldybės tarybos aktas pagal galiojantį materialinės teisės santykių reguliavimą nėra individualus aktas kaip toks, kuris pareiškėjai sukuria teises ir pareigas – kad galutinį sprendimą turi priimti Nacionalinė žemės tarnyba, nepagrįstai suvaržė atsakovo teisė dalyvauti lygiomis galimybėmis teisme, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, teisių ir pareigų pareiškėjai nesukuriantį savivaldybės aktą, prilygino individualiam norminiam teisės aktui.
32. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
33. Teigia, kad atsakovo motyvas, jog ginčo sklypas driekiasi iki Kauno marių vandens neatitinka faktinių aplinkybių, nes apie 5 arų ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav., yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei kt., ir nesiriboja su Kauno mariomis. Be to, nei ginčo žemės sklype, nei besiribojančiuose su juo žemės sklypuose nėra kelio. 2016 m. rugsėjo 15 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. V1E-56 pakoregavus Specialųjį planą buvo pakeistos minėto charakteristikos: vietinės reikšmės kelias pakeistas į vidaus kelią; pakeistas kelio žymėjimo numeris, iš r-43 į 7-48; sumažintas kelio ilgis, nuo 0,92 km iki 0,717 km. ir ginčo žemės sklypą nuo kelio skiria keli privačios nuosavybės teise kitiems asmenims priklausantys žemės sklypai. Specialiojo plano sprendiniai galioja iki šiol.
34. Pareiškėja nurodo, kad nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog „Ginčijamo sprendimo aiškinamajame rašte ir preambulėje buvo pažymėtą, jog ginčo sklypas patenka į rekreacinio prioriteto zoną – yra kelio, vedančio link Kauno marių, dalis, todėl siekiant nenukrypti nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje įtvirtintų nuostatų, Lietuvos Respublikos teisinio reguliavimo nustatančio saugomų teritorijų apsaugą bei siekiant užtikrinti viešąjį interesą – Kauno marių regioninio parko lankytojų priėjimą prie Kauno marių vandens telkinio, Atsakovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 p. priėmę sprendimą priskirti sklypą valstybės neprivatizuojamai žemei“, tačiau atsižvelgiant tiek į faktinę situaciją, kad ginčo žemės sklypas nesiriboja su Kauno mariomis, tiek į tai, kad iki ginčo žemės sklypo nėra kelio vedančio limk Kauno marių, per kurį bet kokie asmenys galėtų patekti į ginčo žemės sklypą, tokie administracinio akto aiškinamojo rašto motyvai neatitinka faktinės padėties ir teritorijos Specialiojo plano sprendinių.
35. Pareiškėja nesutinka, kad ginčijamas administracinis aktas nesukuria pareiškėjai teisių ir pareigų, kad tai yra tik tarpinė administracinė procedūrą. Dar 2017 metų vasarą, pareiškėja R. S. pradėjo apie 5 arų valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. sav., įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), išpirkimo procedūrą. Jai išduotos projektavimo sąlygos, gauti projektavimui reikalingi sutikimai, tačiau dėl priimto ginčijamo sprendimo pareiškėja negali realizuoti teisės įsigyti tarp privačių žemės sklypų įsiterpusį žemės sklypą.
36. Teigia, kad atsakovas nenurodo, kodėl prie apeliacinio skundo teikia visą eilę įrodymų, neprašo jų prijungti, todėl prie apeliacinio skundo teikiamų įrodymų prašome neprijungti, nes jeigu tai yra tie patys įrodymai, kurie yra byloje, tai byla be pagrindo bus apkrauta jau byloje esamų įrodymų kopijomis, o jeigu tai nauji dokumentai, tai atsakovas turėtų nurodyti, kodėl jie pateikiami šioje proceso stadijoje ir ką jais įrodinėja. Pareiškėja, be kita ko, atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovas turi Bendrąjį skyrių ir teisininkę, kuriam priskirta funkcija rengti dokumentus, merui suteikti įgaliojimai atstovauti savivaldybei teismuose (vadovaujantis viešai prieinamu pareigybės aprašymu), o ginčas kilo ne specifinių teisinių santykių srityje, o dėl apelianto sprendimo. Atsakovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl prašymas priteisti tokių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pareiškėjos vertinimu, netenkintinas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. V17-12 „Dėl valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei priskirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajono sav., ploto patvirtinimo“. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti visuomenės poreikiams siūlomo žemės sklypo schemoje pažymėto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajono sav., plotą – 0.06 ha, įsiterpusį tarp sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), priskyrimą valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei (1 punktas) bei pavesta savivaldybės administracijos direktoriui kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti išvadą dėl tikslingumo priskirti šį žemės sklypą valstybės išperkamajai ir (ar) neprivatizuojamai žemei ir įtraukti į valstybės išperkamos ir (ar) neprivatizuojamos žemės sąrašus (2 punktas).
38. Byloje nustatyta, kad pareiškėja siekia Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies tvarka ir sąlygomis įsigyti nuosavybėn iš valstybės šį įsiterpusį žemės sklypą (toliau – ginčo žemės sklypas).
39. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad ginčo žemės sklypas patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
40. Tiek pagal Žemės įstatymo, tiek pagal Žemės reformos įstatymo nuostatas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui), yra suteikta teisė priimti sprendimus dėl tokios žemės perleidimo kitų asmenų nuosavybėn, nuomos ir pan.(Žemės įstatymo 7 str. 1 d.;10 str. 1 d.; Žemės reformos įstatymo 16 str. 1 d.). Teisė parduoti, išnuomoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su žemės valdymo ir disponavimo teise, yra neatskiriama nuo patikėtinio teisės priimti sprendimus, kuriais būtų atsisakyta parduoti, išnuomoti tokią žemę, ar suteikti jai kitokį statusą, pavyzdžiui, neprivatizuojamos, saugomų teritorijų žemės ir pan..
41. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad šiuo sprendimu atsakovas nustatė bei patvirtino ginčo žemės sklypo plotą, kurį siūlo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos priskirti valstybės išperkamai ir/ar neprivatizuojamai žemei bei įtraukti į valstybės išperkamos ir (ar) neprivatizuojamos žemės sąrašus.
42. Teisine prasme toks sprendimas yra tik inicijavimas bei pasiūlymas kompetentingai institucijai pradėti atitinkamą administracinę procedūrą ir priimti tam tikrą sprendimą dėl ginčo žemės statuso, suteikiant jai valstybės išperkamos arba neprivatizuojamos žemės statusą. Ir priešingai, toks sprendimas kitiems asmenims, išskyrus Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, subjektinių teisių bei pareigų nesukuria, nepanaikina ir nepakeičia. Šiuo atveju tik Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atsiranda atitinkamos teisės ir pareigos, viešojo administravimo srityje, o būtent, pareiga priimti sprendimą pradėti arba atsisakyti pradėti vykdyti tokią procedūrą.
43. Toks ginčijamo sprendimo pobūdis lemia, kad jis neįtakoja pareiškėjos subjektinių teisių statuso. Poveikis šiam statusui galėtų atsirasti tik tuo atveju, jei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos tenkintų atsakovo prašymą (pasiūlymą) ir priimtų atitinkamą sprendimą, kuriuo būtų pakeistas iki tol buvęs ginčo žemės sklypo statusas.
44. Apibendrinus darytina išvada, kad ginčijamu sprendimu nebuvo pažeistos pareiškėjos subjektinės teisės, dėl ko nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo (ABTĮ 5 str.).
45. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują spendimą, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 147 str.).
46. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalyse nustatyta, kad „Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.“ „Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.“
47. Šiuo atveju galutinis sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, o pareiškėjai nepalankus. Tai lemia, kad pareiškėja neįgyja teisės į proceso išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. Ir priešingai, tokią teisę gali įgyti atsakovas.
48. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-330/2008). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies, tarp jų ir viešojo administravimo subjekto, diskrecijai. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015 ir kt.).
49. Atsakovas, Kaišiadorių rajono savivaldybė, yra viešojo administravimo subjektas, kurio veikla yra susijusi su byloje ginčijamo sprendimo priėmimu. Šiai veiklai vykdyti turi atitinkamus finansinius bei žmogiškuosius resursus. Šiuo atveju siekdamas iš pareiškėjos priteisti patirtas proceso išlaidas, turėjo teismui pateikti ir atitinkamus įrodymus, kurie patvirtintų aplinkybę, jog neturėjo galimybės savo administracinio aparato pagalba atstovauti teisme savo interesų bei, kad advokato atstovavimas buvo neišvengiamas. Kadangi atsakovas teismui tokių įrodymų nepateikė, todėl darytina išvada, kad neįrodė, jog tokios išlaidos buvo būtinos. Dėl šių priežasčių atsakovo prašymas priteisti patirtas proceso išlaidas yra atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą:
pareiškėjos R. S. skundą atmesti.
Pareiškėjos, R. S., ir atsakovo, Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos prašymus priteisti proceso išlaidas atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys