Civilinė byla Nr. e2-10115-845/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00411-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 25 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Pilaitė“ dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Naujoji Pilaitė“ 500 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2023 m. spalio 25 d. įvykio metu buvo padaryta žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris ieškovės buvo apdraustas Gyventojų turto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo remonto kainą ir kompensavo draudėjui žalą, išmokėdama 500 Eur draudimo išmoką. Kadangi butas buvo apgadintas pro viršuje esančią terasą prasiskverbus vandeniui, atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė yra atsakinga už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad ieškovė apsiribojo konstatavimu, jog atsakovė yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, tačiau nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, taip pat pačios žalos paskaičiavimas kelia abejonių dėl jos pagrįstumo. Atsakovė pažymėjo, kad ji periodiškai tikrina ir atlieka lietaus latakų valymo darbus, informuoja terasų savininkus apie pareigą prižiūrėti savo turtą, taigi ji tinkamai prižiūrėjo bendrojo naudojimo objektus. Atsakovės teigimu, ji nėra įpareigota tvarkyti, nagrinėjamu atveju, neprižiūrimų terasų, nes terasos yra privati butų savininkų nuosavybė. Kadangi ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą nagrinėjęs ir vertinęs ant stogo įrengtų terasų teisinį statusą ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo išaiškinimus, terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa – tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek gali būti naudojama vieno buto savininkų. Tačiau bet kokiu atveju, taip ir tada, kai terasa naudojama tik vieno buto savininko, o Nekilnojamojo turto registre apie jam nuosavybės teise priklausantį butą nurodyta, jog tai butas su terasa, stogo konstrukcija, ant kurios terasa įrengta, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė. Ieškovės teigimu, būtent atsakovei kylo pareiga laiku pastebėti bendrojo naudojimo objektų defektus ir laiku juos pašalinti, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Atsakovė iki paskirto rašytinio teismo posėdžio pateikė rašytinius paaiškinimus, akcentuodama, jog ieškovė ieškinyje nenurodė ir neįrodinėjo dėl ko kilo žala, kokia yra užliejimo priežastis, kas lėmė žalos atsiradimą (ar tai konstrukciniai pažeidimai, ar netinkamo naudojimo pasekmė, ar trečiųjų asmenų veiksmai). Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė pažymėjo, kad ieškovė savo procesiniuose dokumentuose remiasi šiai nagrinėjamai bylai neaktualia teismų praktika, nes cituojamose teismų nutartyse skiriasi faktinės bylų aplinkybės. Be to, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytojas įspėjo, kad netinkamas terasų naudojimas gali turėti įtakos daugiabucio namo konstrukciniams trūkumams, už ką atsakingi bus terasų savininkai ir faktiniai naudotojai, todėl tai papildomai patvirtina aplinkybę, kad vandens prasiskverbimą lemia ne netinkama bendrojo naudojimo objektų administratoriaus priežiūra, bet terasų savininkų netinkamas ir aplaidus naudojimasis terasomis.

CPK 441 straipsnyje nustatytas bylas dėl mažų piniginių sumų (iki 5000 Eur) priteisimo teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamoje byloje bendra ieškinio reikalavimo suma yra 500 Eur. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad esant tam tikro pobūdžio ginčams, teismas neprivalo nagrinėti bylos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (Eriksson v. Sweden, no. 60437/08, 12 April 2012, § 64-65). Be to, EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiškindamas asmens teisės į teisingą teismą principo įgyvendinimą, pabrėžė, jog pareiga nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių būtina būti išklausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai išspręsti bylą šalių pateiktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu (Jussila v. Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobūdžio, kurios galėjo atleisti teismą nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų būti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Vadovaujantis išdėstytu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis (toliau – Draudimo sutartis) (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys liudija, kad 2023 m. spalio 25 d. minėtas butas buvo aplietas, vandeniui prasiskverbus pro viršuje esančią terasą; ieškovė įvykį pripažino draudiminiu. Iš byloje pateiktos remonto sąmatos matyti, jog nuostolių suma sudarė 1 335,65 Eur, tačiau Gyventojų turto draudimo taisyklėse numatyta, kad dėl drėgmės prasiskverbusios per išorines konstrukcijas mokama draudimo išmoka negali viršyti 500 Eur, todėl draudėjui ieškovė 2023 m. lapkričio 3 d. išmokėjo 500 Eur; tai patvirtina byloje esantis mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad atsakovė UAB „Naujoji Pilaitė“ įvykusio draudiminio įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui (draudėjui) draudimo išmoką, subrogacijos tvarka vietoj draudėjo į tą patį egzistuojantį prievolinį santykį įstoja draudikas. Nagrinėjamu atveju ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, atlyginusi draudėjo patirtą žalą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apgadinimo, pareiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei, kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorei. Ieškovės teigimu, žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo). Tokiais argumentais ieškovė kelia atsakovės civilinės atsakomybės taikymo klausimą.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad turtui padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinė civilinė atsakomybė asmeniui kyla nustačius būtinąsias sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo reiškiamo reikalavimo pagrįstumas vertinamas tiek teisiniu, tiek ir faktiniu aspektu – ar yra įrodytos faktinės aplinkybės, reikšmingos civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti. Ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad dėl turto apgadinimo atsakomybė tenka atsakovei, kurios veiksmai laikytini neteisėtais, jei nustatoma, kad nukentėjusio asmens turtas apgadintas dėl konkretaus administruojamo bendros nuosavybės objekto trūkumo. Taigi, ieškovė privalo įrodyti turto apgadinimo priežastis, nes tik taip galima nustatyti atsakingą už žalos atsiradimą asmenį. Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės yra išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017; kt.). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir jį aiškinančia teismų praktika, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo turi būti nustatytos atsakovės, kaip pastato valdytojos, civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų bei padarytos žalos ryšys. Pareiga įrodyti esant šias atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas tenka ieškovei (CPK 178 straipsnis).

Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymai įvertinami atsižvelgiant į įrodymų leistinumą ir sąsajumą bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180, 182 straipsniai). Turi būti įvertinama kiekvieno įrodymo rodomoji reikšmė ir iš įrodymų viseto daroma išvada, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo bei nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykio metu (2023 m. spalio 25 d.) atsakovė UAB „Naujoji Pilaitė“ buvo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorė. Taip pat iš esmės nekilo šalių ginčo ir dėl to, kad žala ieškovės apdraustam butui buvo padaryta nuo virš buto esančio terasos prasiskverbusio vandens. Pažymėtina, kad atsakovė žalos priežasties neginčijo, tačiau nesutiko, kad dėl jos neveikimo įvyko draudiminis įvykis; pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovė teigė, kad ji, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, atliko savo pareigas, pažymėdama, jog būtent terasų savininkai yra atsakingi už jų priežiūrą. Pažymėtina, kad aplinkybę, jog žala buvo padaryta pratekėjus vandeniui iš virš buto esančios terasos patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos, kuriose aiškiai užfiksuotos sudrėkusios lubos, virš kurių yra terasa bei sudrėkusios grindys. Tuo trapu atsakovė teigė, kad žala buvo padaryta dėl terasų savininkų neprižiurimų terasų latakų, ko pasekoje vanduo prasiskverbė į žemiau esantį butą; atsakovė pateikė 2023 m. spalio 26 d. apžiūros defektinį aktą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) butų terasose užsikimšo lietaus kanalizacijos trapas. Teismo vertinimu, tai sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog žala butui buvo padaryta prasiskverbus vandeniui iš viršaus esančios terasos (CPK 178, 185 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.40 punktą stogas – viršutinė pastatą dengianti dalis, sauganti pastato vidų nuo atmosferos poveikio. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705, 4.34 punkte terasa apibrėžiama kaip atvira (kartais dengta) paaukštinta aikštelė, įrengta prie pastato arba ant pastato plokščiojo stogo. Daugiabučio namo plokščiojo stogo konstrukcijos ir ant tokio stogo įrengtos terasos konstrukcijos, kurios pagal namo projektą yra plokščiojo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, konstrukcijų dalis, yra bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų savininkų nuosavybė ir tais atvejais, kai terasomis turi teisę naudotis tik dalies butų ar kitų patalpų savininkai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-403/2024). Taigi, įvertinus faktines bylos aplinkybes santykyje su kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad žala buvo padaryta dėl namo elemento, priklausančio visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl namo administratoriaus atsakomybės, vertintina, kaip administratorius atliko jam teisės aktais priskirtas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, turėjo pareigą užtikrinti bendro naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 punktas).

Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – Reglamentas) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d.), 84 punkte nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; pagal 85 punktą, valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Reglamento 87 punkte numatyta, kad namo būklei įvertinti atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (87.1 papunktis), periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros - pavasarį, pasibaigus šildymo sezonui (ne vėliau kaip iki einamųjų metų birželio 1 d.) ir rudenį, prieš prasidedant pastato šildymo sezonui, po namo parengties naujam šildymo sezonui akto pasirašymo (ne vėliau kaip iki einamųjų metų spalio 1 d.) (87.2 papunktis), specializuotos apžiūros – po stichinių nelaimių (gaisro, liūties, uragano, sprogimo ir kitų), namo ar jo dalių griūties, kitų reiškinių, sukėlusių pavojingas namo konstrukcijų deformacijas, keičiantis valdytojui ir (ar) techniniam prižiūrėtojui (87.3 papunktis), kita. Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 punktas). Reglamento 96 punkte nurodyta, kad pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Nustatytus namo bendrojo naudojimo objektų defektų ir deformacijų, dėl kurių negresia materialiniai nuostoliai, pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, šalinimo, atnaujinimo (remonto) darbus, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų, bendrojo naudojimo patalpų sanitarijos ir higienos reikalavimus užtikrinančius darbus valdytojas numato metiniame ir (ar) ilgalaikiame plane (Reglamento 97 punktas). Taigi, privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais.

Apibendrinant nurodytą reglamentavimą, spręstina, kad namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis bei prižiūrėti, nes tai iš esmės yra pagrindinės administratoriaus funkcijos (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1920-590/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Kadangi namo būklės įvertinimai turi būti fiksuojami ir registruojami Reglamente nustatytuose dokumentuose (Reglamento 101 punktas), būtent šie dokumentai, t. y. techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų pavestas funkcijas.

Atsakovė, byloje analizuojamo įvykio metu (2023 m. spalio 25 d.) vykdžiusi daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), administratorės funkcijas, buvo atsakinga už pastato bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir tinkamos jų būklės užtikrinimą. Nustačius, kad žala ieškovės apdraustam butui buvo padaryta dėl bendro naudojimo objekto trūkumo, atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendro naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendro naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo patalpų savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė atlikti remonto darbus ir pan.), t. y. kad tinkamai atliko savo funkcijas ir nėra atsakinga už atsiradusią žalą. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodė padarytos žalos priežastį, tuo tarpu atsakovei tenka pareiga pateikti įrodymus, kad ji savo, kaip už žalą padariusio objekto priežiūrą atsakingo asmens, pareigas atliko tinkamai.

Nagrinėjamu atveju savo atsakomybės buvimą ginčijo tuo, kad už terasų tinkamą priežiūrą visų pirma yra atsakingi asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso terasos, todėl būtent dėl terasų savininkų nepakankamo rūpestingumo ir aplaidaus elgesio neprižūrint jiems priklausančių terasų užsikimšo lietaus nutekėjimo latakai. Sprendžiant dėl šių atsakovės teiginių, svarbu pažymėti, kad atsakovė siaurinamai aiškina savo funkcijas, jas susiedama išimtinai su butų savininkų atsakomybe. Atsakovei, kaip pastato administratorei, tenka ne tik uždavinys atstovauti butų savininkų interesams ir įgyvendinti jų įstatymų nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bei naudojimo, bet ir užtikrinti tinkamos pastato būklės palaikymą, atliekant prevencinius planinius darbus, o tais atvejais, kai būtina išvengti pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, nedelsiant organizuojant namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ji vykdė/organizavo namo techninę priežiūrą, atliko būklės stebėjimus, vykdė kitas jai priskirtas funkcijas, užtikrindama tinkamą pastato priežiūrą, tačiau sprendžiant ar atsakovė nurodytas funkcijas įgyvendino tinkamai, teismas negali ignoruoti fakto, jog 2022 m. gegužės 4 d. Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) 1.4 punkte Stogas nurodyta, jog defektų nepastebėta, 2022 m. lapkričio 18 d. Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), 1.4 punkte Stogas nurodyta, jog defektų nepastebėta, 2023 m. gegužės 31 d. Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini)  1.3 punkte Stogas nurodyta, jog defektų nepastebėta bei 2023 m. rugsėjo 13 d. Statinio apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini), 1.3 punkte Stogas nurodyta, jog defektų nepastebėta. Svarbu tai, kad draudiminis įvykis įvyko 2023 m. spalio 25 d., t. y. praėjus mėnesiui po to, kai buvo surašytas paskutinis Statinio apžiūros aktas. Tokio pobūdžio aplinkybės suponuoja pagrindą teismui spręsti, jog atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, nepakankamai buvo rūpestinga, atlikdama savo funkcijas, vertindama stogo būklę. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pačios atsakovės parengtas 2023-10-26 Defektinis aktas patvirtina, kad namo (duomenys neskelbtini) butų terasose užsikimšo lietaus kanalizacijos trapas, taip pat nustatė, kad įlajos ir lietaus kanalizacijos vamzdžiai yra užsinešę nuosėdomis, stalaktitais ir sunkiai valosi, todėl rekomenduojama jas keisti. Tokio pobūdžio defektai suponuoja išvadą, kad atsakovė nesiėmė pakankamų prevencinių priemonių ir nevykdė organizacinių priemonių Namo dalies (terasos) techninei būklei palaikyti; juolab, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kanalizacijos trapai buvo valomi; priešingai - defektiniame akte pažymėta, kad lietaus kanalizacijos vamzdžiai yra užsinešę nuosėdomis ir sunkiai valosi, todėl rekomendavo juos keisti.  Pažymėtina, kad norminiai aktai įpareigoja administratorių nuolat stebėti namo pagrindinių konstrukcijų, bendro naudojimo inžinerinių konstrukcijų ir pan. techninę būklę, detaliai apžiūrėti, nustatyti statybinių tyrinėjimų, ekspertizės poreikį, esant būtinumui – organizuoti remonto darbus.

Daugiabučio namo administratoriaus pareigas konkretizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (2015-08-05 nutarimo Nr. 831 red.), kurių 3 punktas nustato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Nors atsakovė įrodinėjo, jog terasų savininkai netinkamai prižiūrėjo terasas, nevalė sniego, purvo, dėl ko užsikimšo vandens latakai ir pateikė šias aplinkybes patvirtinančias foto nuotraukas, įrodymų, kad ji kreipėsi į savininkus, vėliau nei po 2021 m. liepos 14 d., nepateikė. Teismas šią aplinkybę vertina kaip nepakankamą atsakovės rūpestingumą, nes būtent jai kilo pareiga užtikrinti tinkamą bendro naudojimo objektų priežiūrą, kuri apima ir prevencinius veiksmus, kaip gyventojų informavimą apie jų pareigą prižiūrėti jiems priklausančias terasas ir dėl to kilsiančią atsakomybę.

Teismas, įvertinęs atsakovės funkcijų ir jai tenkančios atsakomybės teisinį reglamentavimą bei byloje pateiktų įrodymų visetą (CPK 185 straipsnis), daro išvadą, kad atsakovė nepakankamai tinkamai vykdė savo, kaip administratorės, pareigas. Taigi, už vandens pratekėjimą iš terasos į butą, (duomenys neskelbtini), ir vandens sukeltas pasekmes atsako atsakovė, kaip namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai įstatymo ir kitų norminių aktų nustatytas pareigas. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenuginčijo nei savo pareigų, reglamentuotų teisės aktais, nei jų netinkamo vykdymo nustatyto šioje byloje. Taigi, yra ir teisinis, ir faktinis pagrindas konstatuoti nepakankamą atsakovės veikimą, dėl kurio namo priežiūra nebuvo vykdoma tinkamai ir tai lėmė įvykį, kurio metu užsikimšo vandens latakai ir vanduo pratekėjo iš viršaus esančios terasos į ieškovės apdraustą butą, taip sukeldamas žalą draudėjo turtui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. savo pareigų netinkamas vykdymas, taip pat bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos nevykdymas (CK 6.263 straipsnis), kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra nustatyta. Įvertinus žalos kilimo priežastį ir atsiradusius patalpų apgadinimus, jų pobūdį, darytina išvada, kad žala padaryta draudėjo turtui dėl terasoje esančio užsikimšusio vandens latako; taigi priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos taipogi yra nustatytas.

Dėl žalos dydžio

Ieškovė nurodė, kad, apskaičiuodama nuostolių dydį, vadovavosi sąmata, kurioje detaliai nurodyti atlikti darbai ir jų įkainiai; nuostolių dydis įvertintas 1335,65 Eur. Ieškovė pateikė 2023 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį apie draudimo išmokos sumokėjimą draudėjui, t. y. 500 Eur, kadangi Gyventojų turto draudimo taisyklėse numatyta, kad dėl drėgmės prasiskverbimo per išorines konstrukcijas mokama draudimo išmoka negali viršyti 500 Eur.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad iš byloje esančių įrodymų visumos, įvertinus nuotraukose užfiksuotą įvykį ir patalpų apgadinimus, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus, ieškovės pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, nesant duomenų, kurie paneigtų atsakovės neteisėtą neveikimą ar padarytos žalos dydį, darytina išvada, jog ieškinio reikalavimai atsakovei dėl žalos atlyginimo yra pagrįsti, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant ieškovei iš atsakovės 500  Eur žalos atlyginimą ( CK 6.245-6.249 straipsniai, CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 22,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

        Atsakovė pateikė prašymą atlyginti jai patirtas 2938,79 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, tačiau ieškinį tenkinus, šios išlaidos atsakovei neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

        Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepatirtos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, j. a. k. 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Pilaitė“, j. a. k. 121483560, 500 Eur (penkis šimtus eurus) žalos atlyginimo, 6 (šešių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (500 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. vasario 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja         Lijana Le Huede