Civilinė byla Nr. e2-1339-275/2021
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė,
sekretoriaujant Simonai Andrijauskaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovei K. R., atsakovo atstovei I. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo - L. Š., teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai 52 890,11 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka.
2. Nurodė, kad apdraustasis R. A. žuvo (duomenys neskelbtini), įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe – autoįvykio, metu. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-08 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-659/2019 asmeniu, kaltu dėl (duomenys neskelbtini) eismo įvykio ir apdraustojo žūties, buvo pripažintas T. Š.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriaus 2020-02-25 sprendimu Nr. VPA_SP5-922 apdraustajam R. A. (duomenys neskelbtini) įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu. Pripažinus R. A. (duomenys neskelbtini) mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu, jo mamai K. J. M. VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, 2020-05-26 sprendimu Nr. VPA_SP5-1847 paskyrė ir išmokėjo 52 890,11 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus.
3. Pažymėjo, kad apdraustajam R. A. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu eismo įvykio kaltininko vairuotas automobilis buvo draustas draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“. Atsižvelgdamas į tai, VSDFV Klaipėdos skyrus 2020-06-09 reikalavimą dėl žalos, patirtos žuvusiojo apdraustojo motinai išmokėjus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, atlyginimo teikė AB „Lietuvos draudimas“. VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis, R. A. nebuvo sudaręs santuokos, turėjo dukrą, kuri buvo pilnametė ir gyveno savarankiškai, t. y. be motinos kitų išlaikomų asmenų R. A. neturėjo. Nurodytos aplinkybės konstatuotos ir nuosprendyje baudžiamojoje byloje.
4. Nurodė, kad pagal teismų suformuotas vidutinių mėnesio pajamų skaičiavimo taisykles, R. A. vidutinės mėnesinės pajamos atskaičius mokesčius turi būti dalinamos į išlaikomų šeimos narių skaičių, taip pat į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015-04-16 nutarime pateiktą išaiškinimą, jog mirusio asmens inter alia dirbusio pagal darbo sutartį, pajamos ir atitinkamai jų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, yra siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio apskaičiuojamasis laikotarpis yra 3 nurodyti kalendoriniai mėnesiai, bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išaiškinimą, jog apskaičiuojant, kokia žala patirta dėl apdraustojo mirties, turėtų būti imama atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius (LAT 2015-12-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015), R. A. gautos pajamos, atskaičius mokesčius, turi būti dalinamos į 2 dalis (1179,42 Eur – 40,18 %) : 2 = 352,76 Eur.
5. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento duomenis, fiksuojančius atitinkamo amžiaus gyventojų tikėtiną gyvenimo trukmę pagal lytį bei gyvenamąją vietą mieste arba kaime, 2019 m. (R. A. žuvo (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) metų sulaukusių moterų (K. J. M. sūnaus žūties metu buvo sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų) vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 12,62 metų. Taigi, laikant, jog K. J. M. tikėtina gyvenimo trukmė po sūnaus R. A. mirties yra apie 12,5 metų (150 mėn.), K. J. M. po sūnaus mirties pinigine išraiška turėjo gauti 52 914 Eur (150 mėn. x 352,76 Eur), t. y. R. A. motina pinigine išraiška patyrė 52 914 Eur žalą.
6. Pažymėjo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus nuomone, siekiant piniginiu ekvivalentu įvertinti R. A. motinai teiktą pagalbą natūra, yra tikslinga ir racionalu atskaitos tašku imti minimalios mėnesinės algos dydį. Atskaitos tašku imtas minimalios mėnesinės algos dydis: Nuo 2019-01-01 galiojo 555 Eur minimalioji mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-16 nutarimas Nr. 1025). Nuo 2020-01-01 galioja 607 Eur minimalioji mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-03 nutarimas Nr. 669). Vertinant, kad R. A. teikė kasdienę pagalbą buityje nedarbingai motinai, K. J. M. patirta žala buvo skaičiuota remiantis minimalios mėnesinės algos dydžiu: Per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019-12-31 – 6 105 Eur (11 mėn. x 555 Eur). Per laikotarpį nuo 2020-01-01 iki sukaks tikėtiną gyvenimo trukmės amžių - 84 373 Eur (139 mėn. x 607 Eur). Tokiu būdu, K. J. M. žala, patirta vien dėl kasdienio rūpesčio ir pagalbos buityje netekimo, vertintina 90 478 Eur, t. y. daugiau nei VSDFV Klaipėdos skyriaus jai išmokėta vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus suma. Remiantis tuo, kas išdėstyta, vienkartinė išmoka mirus apdraustajam laikytina socialinio draudimo išmoka tiek, kiek ji kompensuoja dėl draudžiamojo įvykio negautas pajamas (Nelaimingų atsitikimų įstatymo 2 straipsnis ir Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimas). Socialinio draudimo išmokos nėra skirtos kompensuoti neturtinę žalą ar kitokio pobūdžio išlaidas.
7. Nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaujantis CK 6.290 straipsniu, Nelaimingų atsitikimų įstatymo 31 straipsniu, Transporto priemonių privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi, turi teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka susigrąžinti visas išmokėtas socialinio draudimo išmokas iš dėl nelaimingo atsitikimo kalto asmens draudiko AB „Lietuvos draudimas“, kuris nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė VSDFV Klaipėdos skyriui atlyginti dėl R. A. mirties išmokėtą 52 890,11 Eur vienkartinę išmoką apdraustajam mirus.
8. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą.
9. Nurodė, kad draudikui buvo pranešta apie įvykį, pateiktos nukentėjusių asmenų pretenzijos. Draudikas, vadovaudamasis lex specialis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo įstatymu (toliau – ir TPVCAPDĮ), atliko žalos administravimo veiksmus, apskaičiavo ir išmokėjo pagrįstas draudimo išmokas. Žuvusiojo mama K. J. M. taip pat kreipėsi į Draudiką dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad žuvusiojo mama nenurodė patyrusi žalos negautų pajamų forma, tokios žalos atlyginti neprašė. Visa prašyta žala buvo kompensuota įstatymų numatyta tvarka.
10. Pažymėjo, kad draudikas gavo ir ieškovo 2020 m. birželio 6 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo, kuria ieškovas reikalavo 52 890,11 Eur žalos atlyginimo, nenurodydamas, kokio pobūdžio nukentėjusiojo žalą kompensavo. Įvertinęs ieškovo reikalavimo nepagrįstumą, atsakovas pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką. Po šio atsisakymo, ieškovas kreipėsi šiuo ieškiniu į teismą. Ieškinyje ieškovas jau įvardina, kad šia išmoka atlygino žuvusiojo R. A. mamos, K. J. M., negautas pajamas.
11. Nurodė, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės, jas vertinant ginčui taikytino lex specialis TPVCAPDĮ nuostatų ir aktualios teismų praktikos kontekste, suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad vienkartinė išmoka, kurią Ieškovas išmokėjo žuvusiojo mamai, visa apimtimi atliko valstybės teikiamos socialinės paramos funkciją, o ne žuvusiojo mamos patirtos turtinės žalos, už kurios atlyginimą TPVCAPDĮ prasme atsakingas Draudikas, atlyginimo funkciją, nes realiai, faktiškai žuvusysis savo mamai išlaikymo neteikė. TPVCAPDĮ 15 straipsnio 5 dalis numato, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios išlaidos bei išlaidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, ir medicininės apžiūros pažymomis.
12. Pažymėjo, kad ieškinyje teigiama, kad žuvęs sūnus teikė motinai visokeriopą pagalbą kasdieniu rūpesčiu, pagalba buityje ar ūkyje, VSDFV Klaipėdos skyriaus nuomone, siekiant piniginiu ekvivalentu įvertinti R. A. motinai teiktą pagalbą natūra, yra tikslinga ir racionalu atskaitos tašku imti minimalios mėnesinės algos dydį. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad netektas asmens, turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę, tai nereiškia, jog visais atvejais, vertinant eismo įvykio metu žuvusio asmens artimųjų patirtą turtinę žalą, atskirai skaičiuojamos sumos turtinei žalai, patirtai dėl faktinio išlaikymo netekimo, ir patirtai dėl išlaikymo natūra netekimo. Esant duomenims, jog R. A. dirbo pilnu etatu pagal darbo sutartį darbovietėje AB „Klaipėdos vanduo“, teigti, jog jis galėjo/turėjo dar ir išlaikyti mamą, sukurdamas dar vieno MMA vertą pagalbą, būtų neprotinga ir nelogiška.
13. Nurodė, kad atsakovui visiškai nesuprantama kodėl žuvusiojo neva teikta pagalba buityje įvertinta pagrindu imant būtent 1 MMA. Minėta, kad turtinė žala, ypač negautų pajamų forma, turi būti reali, tiksli ir apskaičiuota. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad negautos pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos; tiksliai apskaičiuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
14. Pažymėjo, kad pagal TPVCAPD įstatymo 22 str., draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (draudėjas, apdraustos transporto priemonės valdytojas ar pan.), jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo. Transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti šioje sutartyje nurodytą transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Šis reikalavimas netaikomas draudimo sutartį sudariusiam draudėjui), draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Nurodė, kad šiuo pagrindu, teismui tenkinus ieškinį, dalis iš atsakovo priteistos sumos bus išieškota iš L. Š.. Dėl šios priežasties prašė patraukti byloje L. Š. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų šioje byloje.
15. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė dubliką, kuriuo palaikė ieškinyje pateiktus reikalavimus. Nurodė, kad Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsakingam draudikui AB „Lietuvos draudimas“ pateikti dokumentai (sprendimai, pažymos apie išmokėtas išmokas), patvirtinantys apie NADPLSD įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotą ir išmokėtą išmoką, vertintini kaip įrodymas, nebent atsakovas įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp žuvusiojo R. A. motinos realiai patirtos turtinės žalos ir jai išmokėtos socialinio draudimo išmokos sumos. Atsisakydamas tenkinti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus reikalavimą atlyginti 52 890,11 Eur žalą, AB „Lietuvos draudimas“ 2020-06-22 raštu Nr. 2167495-1132065 nepateikė jokių tokį atsisakymą pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad pateiktame atsiliepime atsakovas taip pat nepateikia jokių įrodymų tik nurodo, jog „pagrįstai atsisakė mokėti draudimo išmoką“.
16. Atsakovas atkreipė dėmesį, „<...> Žuvusiojo mama K. J. M. taip pat kreipėsi į Draudiką dėl žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad žuvusiojo mama nenurodė patyrusi žalos negautų pajamų forma, tokios žalos atlyginti neprašė“. Aplinkybė, kad K. J. M. nesikreipė į draudimo bendrovę dėl minėtos žalos atlyginimo ar neprašė priteisti jos teisme, negali būti pagrindas spręsti, kad tokia žala nebuvo patirta ar, kad ji prarado teisę į tokios žalos atlyginimą. Tuo tarpu socialinio draudimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka yra įpareigotos mirus apdraustajam dėl draudiminio įvykio jo šeimos nariams paskirti ir išmokėti NADPLSD įstatyme numatytas draudimo išmokas, kurios, kaip aukščiau minėta, gali būti laikomos šių asmenų patirtą turtinę žalą kompensuojančiomis išmokomis ir laikytinos tinkamu šių asmenų patirtos turtinės žalos įrodymu. Tokiu būdu Fondo valdybos Klaipėdos skyrius, paskirdamas ir išmokėdamas žuvusiojo motinai K. J. M. vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, visiškai ar iš dalies atlygino jam dėl sūnaus žūties padarytą žalą.
17. Nurodė, kad remiantis šios kategorijos bylose suformuota kasacinio teismo praktika įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga, tenka žalą padariusiam asmeniui arba atsakingam draudikui ir tik esant įrodymams, kad žalos nepadaryta ar padaryta mažiau, įrodymus apie padarytą žalą teikia abi proceso šalys. Šiuo atveju atsakovas pagrįstų įrodymų, kad žuvusiojo motina nebuvo sūnaus išlaikomas, į bylą nepateikė.
18. Remiantis Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2021-01-05 pažyma Nr. KA_PZ1E-7 apie K. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2018-01-05 iki (duomenys neskelbtini) išmokėtas išmokas (pridedama) K. J. M. mokama tik senatvės pensija, išmokamos pensijos dydis laikotarpiu nuo 2018-01-05 iki 2018-12-31 yra 254,68 Eur, laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki (duomenys neskelbtini) yra 274,12 Eur.
19. Atkreipė dėmesį į tai, kad AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktoje pažymoje apie R. A. faktiškai išmokėtą darbo užmokestį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d. nurodoma, kad minimu laikotarpiu R. A. buvo išmokėtas darbo užmokestis 12 504,53 Eur. Ko pasekoje galima nustatyti vidutinį išmokėtą darbo užmokestį minimu laikotarpiu, kuris buvo 961,88 Eur (12 504,53 Eur / 13 mėn.). Atsižvelgiant į vidutinį išmokėtą žuvusiojo darbo užmokestį ir į tai, kad kitų išlaikomų asmenų jis neturėjo konstatuotina, kad sūnus turėjo visas sąlygas finansiškai padėti savo senyvo amžiaus motinai.
20. Ieškovo nuomone, siekiant piniginiu ekvivalentu įvertinti R. A. motinai teiktą pagalbą natūra, yra tikslinga ir racionalu atskaitos tašku imti minimalios mėnesinės algos dydį.
21. Klaipėdos apylinkės teismo 2019-11-08 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-659/2019 konstatuota, kad K. J. M. netikėta sūnaus mirtis stipriai sukrėtė dėl to ji patyrė didžiulį emocinį šoką, jai sunku susitaikyti su netektimi. Motina nurodė, kad sūnus R. A. ja nuolat rūpinosi, atveždavo maisto, lankydavo ligoninėje, nuveždavo į kapines ar kitur pagal poreikį. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendyje taip pat konstatuota, kad K. J. M. dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio neteko sūnaus, kuris ja rūpinosi, po šio įvykio pablogėjo jos sveikata. Taigi, atsižvelgiant į nuosprendyje konstatuotas faktines R. A. ir jo motinos gyvenimo aplinkybes, akivaizdu, kad žuvęs sūnus teikė motinai visokeriopą pagalbą kasdieniu rūpesčiu, pagalba buityje ar ūkyje.
22. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė tripliką, kuriuo palaiko atsiliepimą išdėstytus argumentus.
23. Papildomai nurodė, kad K. J. M. jau yra mirusi. Tai patvirtina pridedamas išrašas iš gyventojų registro. Šis įrodymas dar kartą įrodo, kad ieškovo išmokėta išmoka reikšmingai neatitinka K. J. M. padarytos žalos negautų pajamų forma. Visų pirma, šioje byloje reiktų vadovautis jau ne tikėtina gyvenimo trukme, kurią skelbia LR Statistikos departamentas, o faktu, kad K. J. M. mirė (duomenys neskelbtini), t. y., po sūnaus, R. A. mirties praėjus 15 mėnesių. Tuo tarpu Ieškovas vertina, kad K. J. M. išlaikymas priklausė 139 mėnesius, kas tikrai yra reikšmingas neatitikimas, o Ieškovo pateiktas skaičiavimas ir ieškinio pagrindimas tampa visiškai nebeaktualiu.
24. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas netinkamai vertina ne tik tariamo išlaikymo laikotarpį, bet ir išlaikomų asmenų skaičių. Ieškovas faktą, kad žuvusiojo motina buvo jo išlaikoma, grindžia ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-659/2019. Nurodė, kad žuvusiojo dukra, A. G. nurodė, kad laidotuvių išlaidomis pasirūpino tėčio gyvenimo draugė E. Tėtis su E. bendravo apie 20 metų. Liudytoja apklausta K. J. M. nurodė, kad R. A. su E. bendravo daugiau nei 20 metų, jie buvo sugyventiniai. Kartu gyveno kaip pora, vedė bendrą ūkį. Sūnus su E. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šį namą jie kartu statėsi. Pati E. B. teismui liudydama nurodė, kad nuo 1995 metų su R. A. buvo sugyventiniai, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. 2013 m. įsigijo sklypą ir pasistatė namą (duomenys neskelbtini), kur ir gyveno iki įvykio. Statant ir įrengiant namą prisidėjo asmeninėmis lėšomis. Gyveno draugiškai, turėjo ateities planų, kurie liko neįgyvendinti. Teismas Nuosprendžiu konstatavo, kad E. B. neteko vyro, su kuriuo, nors ir nebuvo sudariusi santuokos, tačiau vedė bendrą ūkį, bendrai gyveno 20 metų. Visi šie aukščiau nurodyti teiginiai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nepaisant to, kad R. A. ir E. B. nebuvo sudarę santuokos, jie vedė bendrą ūkį, faktiškai buvo šeima, todėl turėtų būti taikoma sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija.
25. Nurodė, kad ieškovas klaidingai nurodo, jog R. A. savo pajamomis dalinosi tik su savo motina ir kad kitų išlaikomų asmenų jis neturėjo – ieškovas turėjo įskaičiuoti ir R. A. sugyventinę E. B., su kuria, yra konstatuota, kad žuvusysis vedė bendrą ūkį. Atsakovo vertinimu, šioje byloje yra tikslinga apklausti E. B., kuri galėtų paliudyti apie aplinkybes dėl vyro motinos išlaikymo fakto ir apimties, taip pat apie jų tarpusavio išlaikymo pobūdį.
26. Trečiasis asmuo L. Š. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, civilinę bylą prašo nagrinėti atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagal byloje esančią medžiagą, bei trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
27. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas į bylą įtraukė trečiąjį asmenį teigdamas jog teismui tenkinus ieškinį, dalis iš atsakovo priteistos sumos bus išieškota iš trečiojo asmens. Pažymėtina, tretysis asmuo sudaręs transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. LT/AEC 9185073 su atsakovu per draudimo tarpininką MB „Drauservis“ įgijo pagrįstą pagrindą manyti, jog žalos atsiradimo atveju atsakovas ją atlygins. Taigi, tretysis asmuo tinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, mokėjo draudimo įmokas ir neatliko jokių veiksmų kurie sąlygotų ieškovui ar atsakovui nuostolių atsiradimą. Atsakovo reikalavimas atlyginti dalį ieškiniu priteistos sumos iš esmės prieštarautų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinto privalomojo civilinės atsakomybės draudimo esmei ir tikslams.
28. Nurodė, kad žala atgręžtinio reikalavimo atveju priteisiama nustačius asmens kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį. Šiuo atveju nėra jokių prielaidų leidžiančių daryti išvadą dėl trečiojo asmens kaltės, neteisėtų veiksmų ir juos siejančio priežastinio ryšio. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo taikyti atgręžtinį reikalavimą trečiajam asmeniui.
29. Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ VSDFV Klaipėdos skyriaus naudai 15 743,92 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka, t .y. ieškovė sumažino reikalavimo dydį.
30. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad K. J. M. mirė (duomenys neskelbtini), laikant, jog K. J. M. gyvenimo trukmė po sūnaus R. A. mirties yra apie 17 mėnesių, K. J. M. po sūnaus mirties pinigine išraiška turėjo gauti 5 996,92 Eur (17 mėn. x 352,76 Eur), t. y. R. A. motina pinigine išraiška patyrė 5 996,92 Eur žalą.
31. Pažymėjo, kad atskaitos tašku imtas minimalios mėnesinės algos dydis: nuo 2019-01-01 galiojo 555 Eur minimalioji mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-16 nutarimas Nr. 1025). Nuo 2020-01-01 galiojo 607 Eur minimalioji mėnesinė alga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-07-03 nutarimas Nr. 669). Vertinant, kad R. A. teikė kasdienę pagalbą buityje nedarbingai motinai, K. J. M. patirta žala buvo skaičiuota remiantis minimalios mėnesinės algos dydžiu: per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2019-12-31 – 6 105 Eur (11 mėn. x 555 Eur); per laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-06-30 – 3 642 Eur (6 mėn. x 607 Eur). Tokiu būdu, K. J. M. žala, patirta vien dėl kasdienio rūpesčio ir pagalbos buityje netekimo, vertintina 9 747 Eur.
32. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti.
33. Nurodė, kad nors ieškovas ir pripažino, kad buvo netinkamai apskaičiavęs išlaikymo trukmę, tačiau nepripažįsta, kad netinkamai vertino ir išlaikomų asmenų skaičių. Paaiškino, kad ieškovas faktą, kad žuvusiojo motina buvo jo išlaikoma, grindžia ir Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-791-659/2019. Atsakovas taip pat nori atkreipti dėmesį į kitas šiame Nuosprendyje užfiksuotas aplinkybes. Žuvusiojo dukra, A. G. nurodė, kad laidotuvių išlaidomis pasirūpino tėčio gyvenimo draugė E. Tėtis su E. bendravo apie 20 metų. Liudytoja apklausta pati K. J. M. nurodė, kad R. A. su E. bendravo daugiau nei 20 metų, jie buvo sugyventiniai. Kartu gyveno kaip pora, vedė bendrą ūkį. Sūnus su E. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šį namą jie kartu statėsi. Pati E. B. teismui liudydama nurodė, kad nuo 1995 metų su R. A. buvo sugyventiniai, gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. 2013 m. įsigijo sklypą ir pasistatė namą (duomenys neskelbtini), kur ir gyveno iki įvykio. Statant ir įrengiant namą prisidėjo asmeninėmis lėšomis. Gyveno draugiškai, turėjo ateities planų, kurie liko neįgyvendinti. Teismas Nuosprendžiu konstatavo, kad E. B. neteko vyro, su kuriuo, nors ir nebuvo sudariusi santuokos, tačiau vedė bendrą ūkį, bendrai gyveno 20 metų. Visi šie aukščiau nurodyti teiginiai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nepaisant to, kad R. A. ir E. B. nebuvo sudarę santuokos, jie vedė bendrą ūkį, faktiškai buvo šeima, todėl turėtų būti taikoma sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija.
34. Atsakovas laikosi pozicijos, kad žuvusysis R. A. savo mamos neišlaikė, t.y. neatiduodavo pusės savo atlyginimo kiekvieną mėnesį, kaip skaičiuoja Ieškovas. Ieškovas skaičiuoja, kad R. A. uždirbdavo 705,52 € per mėnesį, iš kurių pusę, t.y. 352,76 € atiduodavo savo mamai kiekvieną mėnesį. Kadangi Nuosprendžiu konstatuota aplinkybė, kad R. A. su E. B. vedė bendrą ūkį, šią sumą, kuri likdavo, 352,76 € turime dalinti per pusę, pagal nepaneigtą sutuoktinių bendro turto prezumpciją. Tokiu atveju, R. A. pragyventi likdavo 176,38 € per mėnesį (iš šios sumos, pagal baudžiamosios bylos duomenis, dar ir namą statėsi). Apibendrinant, pagal Ieškovo logiką, žuvusiojo mama, būdama pensininke, pragyveno iš 274,12 € (senatvės pensija) + 352,76 € (iš sūnaus gaunama dalis) = 626,88 €/mėn, o jos darbingo amžiaus sūnus iš 176,38 €/mėn.
35. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad žuvusiojo mama buvo išlaikoma sūnaus, kad dėl sūnaus netekties ji patyrė turtinę žalą negautų pajamų forma. Vienkartinė išmoka, kurią Ieškovas išmokėjo žuvusiojo mamai visa apimtimi atliko valstybės teikiamos socialinės paramos funkciją, o ne žuvusiojo mamos patirtos turtinės žalos, už kurią TPVCAPDĮ prasme atsakingas Draudikas, atlyginimo funkciją. Dėl aptariamo eismo įvykio žuvusiojo mamos patirtą žalą AB „Lietuvos draudimas“ atlygino.
Ieškinys dalinai tenkintinas.
36. Nustatyta, kad ieškovas 2020 m. gegužės 26 d. priėmė sprendimą išmokėti 52 890,11 Eur vienkartinę draudimo išmoką K. J. M. dėl jos sūnaus R. A. mirties, įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe, ir ją išmokėjo. Draudimo išmokos dydis nustatytas remiantis Nelaimingų atsitikimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi ( redakcija, galiojusi nelaimingo atsitikimo darbe metu), kurioje numatyat, kad apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 60 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių už praeitą ketvirtį iki mirties, dydžių. Dėl R. A. mirties Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu kaltu pripažintas T. Š., vairavęs automobilį Chevrolet Cruse, apdraustą pas atsakovą draudėjos - trečiojo asmens L. Š. Įprastinės transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. VSDFV Klaipėdos skyrius 2020-06-09 reikalavimą dėl žalos, patirtos žuvusiojo apdraustojo motinai išmokėjus vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus atlyginimo, teikė AB „Lietuvos draudimas“, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti žalą, nurodydamas, kad išmoka nesietina su konkrečiu eismo įvykio metu patirtos žalos dydžiu negali būti laikoma žalos atlyginimu.
37. Ieškinys grindžiamas CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, kuri numato, jog draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindžia ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsniu, bei Transporto priemonių privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalimi.
38. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis ( įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. ) numato, kad tuo atveju, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės. Įstatymo nuostata, galiojusi žalos atsiradimo metu , t. y. žuvusiojo R. A. mirties dienai (duomenys neskelbtini), t. y. įstatymo 31 straipsnis analogiškai reglamentavo draudimo bendrovių kompensuotiną išmokų sumų dydį, taip pat buvo numatyta, kad išmokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės.
39. Mirusiojo šeimos nariu pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią tiek žalos atsiradimo, tiek draudimo išmokos skyrimo ir mokėjimo metu, buvo pripažįstama ir mirusiojo motina. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vienkartinė draudimo išmoka, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, laikytina turtine žala, skirta negautoms pajamoms atlyginti, kurią išmokėjęs ieškovas pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį turi teisę susigrąžinti iš atsakingo už padarytą žalą asmens (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015).
40. Pripažintina, kad atsakovas byloje iš esmės neneigia pareigos kompensuoti Valstybinio socialinio draudimo fondui išmokų, tačiau teigia, kad žalos negautų pajamų forma nukentėjusiajai K. J. M. dėl sūnaus mirties nebuvo padaryta, todėl prašo atmesti ieškinį. Kadangi ginčas byloje kilo tik dėl aplinkybės, ar buvo padaryta žala nukentėjusiajai negautų pajamų netekimu, vertinami šalių argumentai dėl aplinkybės, ar nukentėjusiajai jos sūnus teikė materialinę paramą, jei taip, kokiomis formomis ir kokio dydžio.
41. Ieškovas patikslintu ieškiniu nurodęs 15 743,92 Eur žalos, atlygintinos regreso tvarka, dydį, nurodo, kad iki K. J. M. mirties (duomenys neskelbtini) ji būtų gavusi iš sūnaus, išlaikiusio nedarbingą motiną, 5996,92 Eur, t.y. po ½ gauto jo mėnesinio uždarbio, bei, teigdamas pagalbą natūra, t.y. pagalbą buityje, sūnus būtų suteikęs tokios pagalbos motinai 9747 Eur sumai ( minimalios mėnesinės algos ir mėnesių, kuriais neteikta pagalba K.J. M., suma). Atsakovui ginčijant buvus tokio dydžio žalą, byloje nagrinėtini šalių argumentai dėl nukentėjusiajai atsiradusios žalos, netekus sūnaus, dydžio.
42. Byloje pateikti įrodymai, kad R. A. vidutinis mėnesinis uždarbis iki mirties, atskaičius mokesčius, buvo 705,52 Eur. Jo motina buvo pensijinio amžiaus, turėjo (duomenys neskelbtini) metus sūnaus mirties dieną ir gavo 274,12 Eur pensiją. Taigi, bendros motinos ir sūnaus pajamos sudarė 979,64 Eur, darytina išvada, kad motinai teko pusė šių pajamų, t.y. 489,82 Eur. Labiau tikėtina, kad sūnus turėjo materialiai padėti motinai, nes jos gaunamos pensijos negalėjo užtekti ir minimaliems poreikiams. Tai, kad gaunant tokio dydžio pensiją ir neturint kitokių pajamų senyvo, pensijinio amžiaus žmogui reikalinga materialinė parama, yra visiems žinoma aplinkybe, todėl pripažintina, kad ieškovui jos ir nereikia įrodinėti ( CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatant, kokią darbo užmokesčio dalį sūnus skirdavo motinai iš jai tenkančios ½ jų bendrų pajamų dalies, įvertinama tai, kad, motina gaudavo pensiją, o kitą dalį iki sumos, kuria galėjo dalintis motina ir sūnus, kaip šeimos nariai, gaudavo kaip paramą iš sūnaus, todėl ji negavo po sūnaus mirties iš jo materialinės paramos, kuri sudaro 215,70 Eur kas mėnesį ( 489,82 Eur-274,12 Eur). Iki K. J. M. mirties (duomenys neskelbtini) ji būtų gavusi iš sūnaus pajamų pragyvenimui 17 mėn., todėl negautos pajamos nuo sūnaus mirties iki motinos mirties sudaro 3666,90 Eur, šioje dalyje ieškovo ieškinys pripažintinas pagrįstu, nes tokia žala negautų pajamų forma buvo padaryta K.J. M. dėl sūnaus žūties. Atsakovo argumentai, kad R. A. daugiau nei 20 metų gyveno su sugyventine E. B., su ja vedė bendrą ūkį, todėl turi būti taikoma bendro turto lygių dalių prezumpcija, atmestini, bendras gyvenimas neįregistravus santuokos, nesukelia tokių turtinių pasekmių, kokios taikomos santuokoje gyvenantiems asmenims. Tai, kad sugyventiniai nėra šeima, vieno iš sugyventinių gaunamos pajamos negali būti pripažintos bendru jų turtu ir dalijamos lygiomis dalimis.
43. Ieškovas reikalavimą dalyje dėl 9747 Eur priteisimo grindžia tuo, kad dėl sūnaus mirties K.J. M. neteko jo pagalbos buityje ir pagalbos netekimo žalos dydžiui apskaičiuoti kriterijumi ima minimalią mėnesinę algą, kokia buvo nustatyta laikotarpiu, kai K.J. M. turėjo būti teikiama pagalba. Teismas vertina reikalavimą šioje dalyje nepagrįstu, nes byloje nepateikta duomenų, kad žuvusiojo motinai dėl jos gyvenimo būdo buvo reikalinga tokia pagalba, kuri turėjo būti teikima kasdieniu rūpesčiu, pagalba buityje ir ūkyje. Baudžiamojoje byloje apklausta K.J. M. nurodė, kokia forma jai teikė pagalbą sūnus - atveždavo maisto, lankydavo ligoninėje, nuveždavo į kapines ir kitur pagal poreikį. Ši parama reikalauja piniginių išlaidų, todėl darytina išvada, kad sūnus, teigdamas motinai tokią pagalbą, naudojo savo uždarbio lėšas, todėl reikalavimu priteisti negautas pajamas, kaip dalies mirusiojo uždarbio netekimą, priteista žala apima ir pagalbos buityje teikimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog mirusiojo motinai buvo reikalinga pastovi parama darbu buityje ir ūkyje, ir tokios paramos netekimas turėjo būti kompensuotas kito asmens pasitelkimu pagalbai teikti. Byloje nepateikta duomenų, kad mirusiojo motinai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, kad dėl sveikatos būklės jai buvo reikalinga kito asmens pagalba, kurią teikti jai buvo būtina kiekvieną dieną ir tam tikrą valandų skaičių, ir dėl to būtų pagrindas vertinti, kad tokią pagalbą teikusiam asmeniui mokėtina minimali mėnesinė alga. Tai, kad ieškovas turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo reikalavimą dėl žalos, negavus nukentėjusiajam pajamų, priteisimo.Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-1075/2021 priimtoje 2021 m.balandžio 28 d. nutartimi buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti žalos, atsiradusios žuvusiojo tėvui išmokėjus draudimo išmoką, atlyginimo. Byloje tas pats ieškovas reiškė ieškinį tam pačiam atsakovui dėl žalos, kuri atsirado išmokėjus žuvusiojo sutuoktinei ir tėvui draudimo išmokas. Reikalavimas dalyje, kurioje buvo išmokėta išmoka žuvusiojo tėvui, atmesta, konstatavus, kad negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai, kai nenustatytas jų buvimo realumas, negali būti atlyginamos. Pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas negautų pajamų, netekus motinai sūnaus pagalbos natūra, realumas, todėl dalyje ieškinys atmestinas.
44. Ieškovas buvo atleistas byloje nuo žyminio mokesčio mokėjimo byloje, patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei, patenkintų reikalavimų dalyje, kuris sudaro 83 Eur. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje sudaro 7,52 Eur, jos taip pat priteistinos valstybei iš atsakovo. Bendra suma- 90,52 Eur.
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 279 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ( juridinio asmens kodas 193180814) iš atsakovo akcinės bendovės „ Lietuvos draudimas“ ( juridinio asmens kodas 110051834) 3666,90 Eur žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „ Lietuvos draudimas“ 92,52 Eur į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos ( juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą , įmokos kodas 5660.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Danutė Kutrienė