Civilinė byla Nr. e2-1740-1094/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18187-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.1.3.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė,
sekretoriaujant Laurai Cibulskaitei, Karolinai Ploutinai, Linai Laniauskienei,
dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus regbio akademija“ vadovui Vidmantui Valiui, advokatui Juliui Sakalauskui,
atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Daivai Sadauskaitei
trečiojo asmens uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Cito draudimas“ atstovui advokatui Arkadij Freidenzon,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos „Vilniaus regbio akademija“ patikslintą ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl draudimo išmokos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Cito draudimas“.
Teismas
n u s t a t ė:
1. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2022 m. liepos 12 d. sprendimą žalos byloje Nr. 21/280-000811, priteisti iš atsakovės jos naudai 5977,88 Eur draudimo išmoką ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad siekdama apsaugoti turtą nuo įvairių, tame tarpe, gamtinių rizikų ieškovė jį kelis metus iš eilės draudė pas atsakovę. Ginčui aktualus – 2022 m. balandžio 27 d. įmonių turto draudimo liudijimas Nr. 2800014914/2022, draudimo laikotarpis – nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., draudimo objektai – įrenginiai ir įranga (kilnojamas turtas pagal draudimo liudijimo priedą Nr. 1), kitas turtas (įskaitant stebėjimo kameras), kupolai, pastatai ir statiniai. Bendra apdraudžiamų daiktų vertė – 112 146,94 Eur. Draudimo liudijime tuo pačiu buvo nurodyta, kad turtas apdraudžiamas išvardintų rizikų draudimu (ugnis (gaisras, žaibo trenkimas, sprogimas, skraidančio objekto nukritimas, dūmai (suodžiai), smūginė banga), gamtos jėgos (liūtis, kruša, audra, potvynis), vagystė (vagystė su įsibrovimu, plėšimas, vandalizmas), žemės nuošliauža, transporto priemonės atsitrenkimas, užliejimas, sniego / ledo slėgis, stiklo dūžis, grunto suslūgimas). Materialioms žaloms yra numatyta 300 Eur franžizė. 2022 m. birželio 29 d. ryte atvykus draudėjo veiklos adresu Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 112, buvo pastebėta, kad neveikia stadione ir patalpose esantys elektros įrenginiai. Iškviesti apsaugos sistemų specialistai nurodė, kad įranga yra sugadinta dėl žaibo. Tai, kad birželio 28-29 d. Vilniaus miesto dalyje, apimančioje Vingio parko ir aplinkines teritorijas, buvo fiksuoti žaibų išlydžiai, patvirtino ir Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Draudiko 2022 m. liepos 12 d. sprendimu žalos byloje Nr. 21/280-000811 įvykis yra pripažintas nedraudžiamuoju. Ieškovė su tuo nesutinka ir prašo panaikinti sprendimą pripažinti įvykį nedraudžiamuoju ir priteisti ieškovei 5977,88 Eur draudimo išmoką.
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį, panaikino atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2022 m. liepos 12 d. sprendimą žalos byloje Nr. 22/280/000811 dėl 2022 m. birželio 28 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, priteisė ieškovei VšĮ„Vilniaus regbio akademija“ iš atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 5977,88 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (5977,88 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 134 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė teismą panaikinti byloje priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad atsakovei buvo nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į pareikštą ieškinį pateiki. Teismo pranešimas kartu su ieškinio priedais atsakovui įteiktas 2022 m. rugsėjo 12 d, taigi atsiliepimą į ieškinį atsakovė galėjo pateikti iki 2022 m. spalio 3 d. įskaitytinai, tačiau teismas, laikydamasis, kad atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atlikęs formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, 2022 m. rugsėjo 28 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Taip pat, pareiškime nurodyta, kad atsakovė nesutinka su teismo priimtu sprendimu už akių, nes nebuvo tinkamai atliktas ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų tyrimas ir neįvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Atsakovės nuomone, į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti kiti asmenys bei UADBB „Cito draudimas“. Atsakovė nurodė esmines aplinkybes, kurios lemia sprendimo už akių nepagrįstumą bei neteisėtumą ir pažeistą atsakovės teisę į teisminę gynybą.
5. Ieškovė VšĮ „Vilniaus regbio akademija“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama atsakovės prašymą atmesti, kadangi ieškovės nuomone, nėra pagrindų laikyti, jog sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Ieškovės teigimu, atsakovė demonstruoja procesinio elgesio pasyvumą bei neįrodo, kad priimtas sprendimas už akių galėjo būti neteisėtas ir nepagrįstas.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi tenkino atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-23029-1094/2022 ir atnaujino šios bylos nagrinėjimą iš esmės. 2022 m. lapkričio 22 d. protokoline nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu įtraukta UADBB „Cito draudimas“, nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui pateikti.
7. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškinį pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas pagrindiniais argumentais:
7.1. atsakovės išduoto draudimo liudijimo Nr. 280 0014914/ 2022 turinys bei draudimo sutarties sudarymo aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad ieškovei buvo išaiškinta, jog sumokėdama draudimo įmoką, ji aiškiai suvokdama, prisiėmė riziką, kad jai bus taikomos bendrosios draudimo sutarties sąlygos – ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įmonių turto draudimo taisykles, kurios patvirtintos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ valdybos 2016 m. vasario 24 d. nutarimu, galiojančios nuo 2016 m. balandžio 1 d. (toliau – Taisyklės). Todėl pripažintina, kad trečiasis asmuo tinkamai įvykdė ieškovės supažindinimo su Taisyklėmis pareigą ir Taisyklės yra sudedamoji draudimo sutarties dalis.
7.2. Net tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad atsakovė, tarpininkaujant trečiajam asmeniui, neįvykdė supažindinimo su Taisyklėmis pareigos ir pastarosios nėra taikomos 2022 m. birželio 28-29 d. įvykio kvalifikavimui, visgi, draudimo liudijime Nr. 280 0014914/ 2022 pateikta apdraudžiamas rizikas aprašančio sakinio gramatinė konstrukcija teikia pagrindo išvadai, jog į apdraudžiamų rizikų sąrašą patenka tik su ugnies sukėlimu susijęs žaibo trenkimas. Žaibo iškrovos sukeltas viršįtampis įrenginių elektros grandinėse nepatenka į draudimo liudijime išvardintų apdraudžiamų rizikų sąrašą. Taigi ieškinyje dėstomi samprotavimai, kad aptariamas draudimo liudijimas turi būti traktuojamas kaip teikiantis draudimo apsaugą ir nuo kitokio (nei ugnies sukėlimas) žaibo poveikio (ginčo atveju – viršįtampio), yra visiškai nepagrįsti.
7.3. Ieškovė reikalauja nepagrįsto dydžio draudimo išmokos.
7.3.1. Ieškovė, be kita ko, reikalauja draudimo išmokų už draudimo liudijimo Nr. 280 0014914/ 2022 Priede Nr. 1 nenurodytą, t. y. neapdraustą, turtą, o atskirais atvejais ieškiniu reikalaujama žala viršija draudimo sumą. Draudimo liudijimo Priede Nr. 1, 19 eilutėje apsaugos sistema apdrausta 950 Eur, taigi reikalavimas dėl draudimo išmokos, viršijančios šią sumą, yra nepagrįstas.
7.3.2. Ieškiniu reikalaujama priteisti 2114,24 Eur draudimo išmoką už sugadintą mikšerio ir stiprintuvo sistemą. Audio mikšeris/ stiprintuvas foninei muzikai draudimo liudijimo Priede Nr. 1 atskirai nenurodytas. Tačiau šio priedo 4 punkte nurodytas muzikos įrangos pilnas komplektas, kurio sudedamąja dalimi, manytina, yra audio mikšeris/ stiprintuvas foninei muzikai. Muzikos įrangos pilnas komplektas apdraustas 1448,10 Eur suma. Taigi net tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad dėl draudžiamojo įvykio nepataisomai sugedo muzikos įrangos pilnas komplektas (akivaizdu, jog taip nėra), ieškovė galėtų pretenduoti į maksimalią 1448,10 Eur draudimo išmoką.
7.3.3. Ieškiniu reikalaujama priteisti 1489,02 Eur draudimo išmoką už sugadintą vaizdo stebėjimo sistemą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad apžiūrai buvo pateiktas, be kita ko, vaizdo stebėjimo/ įrašymo įrenginys su kietuoju disku, maitinimo šaltinis vaizdo kameroms ir monitorius vaizdo stebėjimo sistemai. Tačiau šie įrenginiai draudimo liudijimo Priede Nr. 1 nenurodyti (nurodytos tik stebėjimo kameros, 12 vnt., tačiau byloje nėra įrodymų, kad jos nukentėjo dėl įvykio), taigi jie iš viso nebuvo apdrausti. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti 1489,02 Eur draudimo išmoką už sugadintą vaizdo stebėjimo sistemą atmestinas kaip nepagrįstas.
7.3.4. Ieškiniu reikalaujama priteisti 750 Eur draudimo išmoką už sugadintą dažnio keitiklį, nors jis draudimo liudijimo Priede Nr. 1 taip pat nenurodytas, taigi ir nebuvo apdraustas. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti 750 Eur draudimo išmoką už sugadintą dažnio keitiklį taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
7.3.5. Ieškiniu reikalaujama priteisti 715 Eur draudimo išmoką už sugadintą televizorių Sharp. Televizoriaus gedimo faktą ieškovė grindžia UAB „Remonto technologijos“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. defektiniu aktu, kuriame konstatuota, kad yra sugedusi televizoriaus pagrindinė sisteminė plokštė. Tačiau televizorius Sharp nepaminėtas Rass – Security sistems 2022 m. birželio 29 d. Defektiniame akte. Televizorius taip pat ieškovės nebuvo pateiktas apžiūrai UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialistams ir nepaminėtas specialisto išvadoje. Atsižvelgiant į tai, bei į tai, kad UAB „Remonto technologijos“ 2022 m. rugpjūčio 23 d. defektinis aktas surašytas praėjus pakankamai ilgam laikui po įvykio, ir šiame akte nenurodyta, jog pagrindinės sisteminės plokštės gedimo priežastis yra viršįtampis, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp dėl žaibo iškrovos atsiradusio viršįtampio ir televizoriaus gedimo. Todėl ieškinio reikalavimas priteisti 715 Eur draudimo išmoką už sugedusį televizorių Sharp atmestinas.
7.3.6. Ieškinyje nurodoma, kad yra sugedusi LED švieslentė (tablo). Nors konkretus reikalavimas dėl draudimo išmokos už LED švieslentę ieškinyje nesuformuluotas, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo liudijimo Priede Nr. 1 toks įrenginys nenurodytas, todėl jis nebuvo apdraustas, taigi ieškovei draudimo išmoka už jį nepriklausytų jokiu atveju. Pripažinus įvykį draudžiamuoju ir nustačius teisingą draudimo išmokos sumą, ši suma mažintina draudimo liudijime nurodyta 300 Eur išskaita.
8. 2023 m. kovo 13 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriuo ieškovė patikslino 2022 m. rugsėjo 5 d. ieškinio 39-40 punktuose nurodytą ieškinio dalyką (draudimo išmoką) ir 42 punkte nurodytą ieškinio reikalavimą. Nurodė, kad ieškovės nuostoliai dėl sugadinto turto sudaro: 1) apsaugos signalizavimo sistema – 1380,83 Eur, 2) vaizdo stebėjimo sistema – 2118,20 Eur; 3) stiprintuvas – 120 Eur (apdraustos įrangos sąrašo 34 punktas); 4) dažnio keitiklis – 750 Eur (UAB „Dotronika“ Sąskaita išankstiniam apmokėjimui DOT Nr. 203 ir apmokėjimas; 5) televizorius – 603,99 Eur. Bendra suma – 4973,02 Eur, nes LED švieslentės remonto išlaidos dar nėra žinomos. Iš šiuo metu žinomų ieškovės nuostolių atėmus draudimo liudijime nurodytą 300 Eur išskaitą, ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 4673,02 Eur draudimo išmoką. Likusioje ieškinio dalyje – 1304,86 Eur (5977,88 – 4673,02) bylą prašo nutraukti ir grąžinti ieškovei nuo šios sumos sumokėto žyminio mokesčio dalį.
9. Atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-49711) nurodė, kad su ieškiniu ir jame pareikštu reikalavimu nesutinka, kadangi jis yra aiškiai nepagrįstas. Ieškovė ir atsakovė, tarpininkaujant, draudimo brokeriui, pasirašė draudimo sutartį, kurios pagrindu išvardintų rizikų draudimu (ugnis (gaisras, žaibo trenkimas, sprogimas, skraidančio objekto nukritimas, dūmai (suodžiai), smūginė banga), gamtos jėgos (liūtis, kruša, audra, potvynis), vagystė (vagystė su įsibrovimu, plėšimas, vandalizmas), žemės nuošliauža, transporto priemonės atsitrenkimas, užliejimas, sniego/ledo slėgis, stiklo dūžis, grunto suslūgimas), buvo apdraustas ieškovės turtas – įrenginiai ir įranga (kilnojamas turtas pagal pridedamą priedą Nr. 1), kitas turtas (3 kupolai bei 2 vnt. stebėjimo kamerų) bei pastatai ir statiniai (konteineris). Ieškovė teigia, kad nebuvo informuota apie atsakovės draudimo taisyklių egzistavimą, nebuvo supažindinta su esminėmis jų sąlygomis. Atsakovė kategoriškai nesutinka su tokiais ieškovės teiginiais. Pažymi, kad draudimo liudijimo, kurio pagrindu ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo, skiltyje „Draudimo taisyklės“ yra aiškiai nurodyta: ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įmonių turto draudimo taisyklės, kurios patvirtintos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ valdybos 2016 m. vasario 24 d. nutarimu, galiojančios nuo 2016 m. balandžio 1 d. Minėtos Taisyklės yra paskelbtos draudikės interneto puslapyje ir yra viešai prieinamos. Dar daugiau, draudimo liudijime, be viso kito, taip pat yra nurodyta, jog „pasirašydamas ir/ar sumokėdamas (-a) draudimo įmoką ar jos dalį (kai įmoka mokama dalimis) patvirtina, kad draudėjas prieš sudarant draudimo sutartį su draudimo sutarties sąlygomis bei taisyklėmis buvo supažindintas, jų turinys jam aiškus, jų kopiją gavo ir joms pritaria“. 2022 m. gegužės 3 d. ieškovė sumokėjo pirmąją (145 Eur) įmoką už teikiamą draudimo apsaugą, kas patvirtina faktą, kad ieškovė buvo supažindinta su sudarytos draudimo sutarties sąlygomis ir Taisyklėmis, kurios yra neatskiriama draudimo sutarties dalis. Ieškovė, būdama verslo subjektas, naudojosi profesionalaus draudimo eksperto – draudimo brokerio, paslaugomis, todėl galėjo ir turėjo išsiaiškinti visų draudimų sutarties sąlygų turinį. Atsakovė (draudikas), įvertinęs surinktus duomenis ir dokumentus dėl ieškovės nurodomo 2022 m. birželio 28-29 d. įvykio bei vadovaudamasis UAB „Gaisriniai projektai“ specialisto išvada, laiko įvykį, kurio metu, kaip kad teigia ieškovė, dėl žaibo trenkimo sugedo jos elektros įrenginiai, yra nedraudiminis iš esmės dėl to, nes ieškovės įranga sugedo ne dėl tiesioginio žaibo poveikio, o nuo netoli objekto įvykusios žaibo iškrovos ir jos sukelto viršįtampio. Nagrinėjamu atveju, draudimo liudijime nustatyta, kad ieškovės turtas apdraudžiamas ne nuo visų rizikų, o būtent išvardintų rizikų draudimu. Dėl ko skiltyje „apdraudžiamos rizikos“ aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad į apdraudžiamų rizikų sąrašą patenka tik su ugnies sukėlimu susijęs žaibo trenkimas, dėl ko žaibo iškrovos sukeltas viršįtampis nepatenka į draudimo liudijime išvardintų rizikų sąrašą. Ieškovė ir atsakovė draudimo liudijimo priede Nr. 1 individualiai aptarė apdraudžiamą turtą bei jo draudimo sumas. Taigi jeigu įvykis vis dėlto būtų pripažintas draudžiamuoju atsakovei kiltų pareiga išmokėti draudimo išmoką tik už sugadintą apdraustą turtą, kuris nurodytas draudimo liudijimo Priede Nr. 1, neviršijant minėtame priede nurodytos objekto draudimo sumos.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas Vilmantas Valys palaikė ieškinį/ pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo juose nurodytais motyvais ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad yra Vilniaus regbio akademijos regbio treneris, regbio srityje dirba apie 20 m. Turto draudimą pasiūlė draudimo brokeris, kai baigėsi galioti iki tol buvęs turto draudimas. Vadovas paprašė draudimo brokerio, kad turtas būtų apdraustas nuo žaibo, vagystės. Draudimo brokeris nurodė, kad atsiųs paruoštą draudimo sutartį pagal ieškovės vadovo nurodytus pageidavimus, paprašė atsiųsti draudžiamo turto nuotraukas, po ko, atsiuntė Vilmantui Valiui draudimo polisą. Draudimo brokeris į Vilniaus regbio akademiją nebuvo atvykęs apžiūrėti draudžiamo turto, taip pat nenurodė kaip pildyti sąrašą dėl draudžiamo objekto. Su draudimo polisu išsamiai nesusipažino, patvirtino, kad susipažino tik su draudimo suma ir nuo kokių rizikų draustas turtas, nepamena, ar susipažino su apdrausto turto sąrašu. Konteineris buvo pastatytas prieš karantiną, draudimo brokeris patikino, kad nėra kliūtis apdrausti daiktus, kurie yra konteineryje. 2022 m. birželio mėn. Vilmantas Valys atvyko į stadioną, girdėjo, kad veikė signalizacija, jos nepavyko išjungti nei telefonu, nei rankiniu būdu. Signalizacija veikė, kol neišsikrovė akumuliatorius. Iškviestas R. A. atjungė sistemą, kad ši nekauktų ir pasakė gedimo priežastis, taip pat patarė kreiptis į draudimą. Vilmantas Valys paskambinęs į draudimo bendrąjį pagalbos numerį, užregistravo įvykį, gavo draudimo žalos bylos numerį ir elektroniniu paštu gavo informaciją kokius duomenis turi pateikti draudimo bendrovei, t. y. surašyti koks turtas buvo sugadintas, surašyti defektų aktą, pateikti fotonuotraukas. Sugadintą turtą fotografavo R. A., jis nurodė ir sumas. Papildyti pateiktos informacijos draudimo bendrovė neprašė. Draudimo bendrovė atsiuntė savo specialistą tik po savaitės, jis viską apžiūrėjęs patvirtino, kad turtas sugedo nuo žaibo trenkimo. Tačiau ieškovės vadovas gavo elektroniniu paštu atsakovės sprendimą, kad įvykis pripažintas nedraudžiamuoju. Po įvykio, sekančią dieną vadovas televizorių Sharp išvežė į taisyklą, nes draudimo atstovai nenurodė, kad jo negalėjo išvežti neatlikus apžiūros.
11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Julius Sakalauskas prašė patikslintą ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad kasacinio teismo išplėtotoje praktikoje išaiškinta, jog draudikas, priimdamas sprendimą, privalo patikrinti visą prieinamą informaciją ir neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką nesurinkęs visų duomenų, savo sprendime apie nedraudžiamojo įvykio priėmimą nurodo motyvuotą ir išsamų paaiškinimą apie nedraudžiamojo įvykio pripažinimo priėmimo priežastis, pagrindą ir šios sprendime nurodytos aplinkybės užkerta kelią draudikui, atsisakius mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu, draudėjo šį atsisakymą užginčijus teisme, remtis papildomais pagrindais. Ši taisyklė yra imperatyvi ir tai reiškia, kad ginčo nagrinėjimo ribas apibrėžia sprendimas pripažinti įvykį nedraudžiamuoju. Primena, kad sprendime įvykį pripažinti nedraudžiamuoju draudikas nesiremia jokiais pagrindais, susijusiais su žalos dydžiu. Prieš sprendimo priėmimą draudikui buvo pateiktos sąmatos, kurių jis buvo pareikalavęs raštu iš draudėjo. Draudimo išmokos suma pagal pateiktas sąmatas, kurios pagal Taisykles yra tinkamas įrodymas draudėjui pagrįsti patirtą žalą, buvo gerokai didesnė, buvo kur kas daugiau įrašyta sugadintų daiktų ir priimdamas sprendimą draudikas (atsakovė) apie žalos dydį nepasisakė nė vienu žodžiu. Atsakovė įvykį pripažino nedraudžiamuoju, remdamasis Taisyklių 3.3.4 punktu, kad žala atsirado ne dėl žaibo, o dėl elektros poveikio. Net nevertinant šios specialios taisyklės, kuri kyla iš Draudimo įstatymo 82 straipsnyje nustatytų draudikui pareigų ir kurios suponuoja atitinkamas įrodinėjimo paskirstymo taisykles, kai kyla ginčas tarp draudėjo ir draudiko. Tačiau tokia nuostata, kad byloje negali būti nagrinėjamos aplinkybės, kurios nėra ginčo nagrinėjimo objektas kyla iš to, jog ginčo nagrinėjimo ribas nustato faktinis teisinis ieškinio pagrindas ir dalykas bei atsakovo atsikirtimai, taip pat ir atsakovės atsiliepime, t. y. prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nėra jokių duomenų apie tai, kad draudimo išmokos dydis pagal pateiktas ieškovės sąmatas ar vėliau tikslintas ieškinys, kurio dalies reikalavimo buvo atsisakyta, yra nepagrįstas, netinkamas, neįrodytas ir pan., nėra. Trečiasis asmuo į bylą yra įtrauktas remiantis atsakovės argumentu, kad draudimo sutartis buvo sudaryta tarpininkaujant draudimo brokeriui, taigi šiuo atveju yra aktualu ir tai, ar šis brokeris supažindino ieškovės vadovą su Taisyklėmis, ar nesupažindino. Taigi trečiojo asmens argumentai, kurie išeina už nagrinėjimo ribų, nėra nagrinėjamo ginčo dalykas. Visomis aplinkybėmis, susijusiomis su žalos dydžiu, kurias nurodo trečiasis asmuo, teismas neturėtų vadovautis, nes toks vertinimas išeitų už ginčo nagrinėjimo ribų. Trečiasis asmuo tiesiog kaltina ieškovės vadovą, kad jis dabar falsifikuoja aplinkybes, bando sukčiauti pridėdamas daiktus, kurie galbūt yra nesugadinti, iš kažkur tai atsiradę – televizorius neva atsirado vėliau, tačiau tokie kaltinimai nėra suvokiami. Draudikui dėl sugadinto daiktų kiekio, dėl to, ar jie priklauso ieškovei, kokia yra jų vertė, ar naujai keičiamų daiktų vertė yra netinkama ir pan., ar visi daiktai buvo apdrausti, jokių minčių nekilo ir tokių argumentų priimtame draudiko sprendime nėra. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojo specialisto montavusio įrangą, kuris nėra kažkaip nei priklausomas, nei nepriklausomas, paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė yra realiai patyrusi žalą, kuri draudiko sprendime iš esmės buvo akceptuotos, nebuvo kažkaip vertinamos, atmestos kaip nepagrįstos. Iš teismui pateiktų nuotraukų, kurios buvo pateiktos ir draudimo sutartį sudarančiam trečiajam asmeniui, akivaizdžiai matyti, kad įranga yra stacionari, sumontuota prie pastato, kaip tai yra apibrėžiama Taisyklėse. Pasisakydamas dėl draudimo sutarties sudarymo aplinkybių, ieškovės atstovas akcentavo, kad ieškovės vadovui draudimo sutartį pasiūlė sudaryti draudimo brokeris, kuris pranešė, jog baigiasi ieškovės ankstesnė draudimo sutartis, į ką ieškovės vadovas atsakė, kad turi įsigijęs naujo turto, o kaip matyti iš elektroninio susirašinėjimo draudimo brokeris nurodė ieškovės vadovui papildyti draudžiamo turto sąrašą, jokių instrukcijų ar nurodymų, kaip sąrašą papildyti, kokie daiktai yra (ne)stacionarūs, ar reiktų į sąrašą įtraukti kameras ir (ar) daiktus, kurie nėra stacionariai sujungti su pastatu, niekas ieškovės vadovui neaiškino. Ieškovės vadovas, taip kaip įsivaizdavo, ką matė iš esmės ir ką turi, supildė draudžiamojo turto sąrašą ir jį pateikė trečiajam asmeniui, gavo iš jo iškart nurodytą mokėtiną draudimo įmokos dydį ir tokiu būdu draudimo sutartis buvo sudaryta. Trečiasis asmuo be pagrindo teigia, kad pastatui (konteineriui) draudimo apsauga negalioja, nes jis neva nebuvo apdraustas, tačiau draudimo sutartyje aiškiai matyti kas yra apdrausta. Šalys sutarė ir dėl individualių draudimo sąlygų. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad draudikas, siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, gali su draudėju susitarti dėl kitokios, nei numatyta draudimo taisyklėse draudimo apimties, sąlygas individualizuojant draudimo sutartyje, dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos (ne)mokėjimo turi būti vertinama dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartyje. Nagrinėjamu atveju draudimo sutartimi šalys, nepaisant to, kad draudimo brokeriui buvo puikiai žinoma, jog pastatas-konteineris nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, draudikas prisiėmė riziką ir konteinerį apdraudė kaip pastatą, individualiose draudimo sutarties sąlygose suteikdamas apsaugą. Tuo tarpu Taisyklių 1.16 punktas aiškiai detalizuoja kas yra apdraudžiama kartu su pastatu, be kita ko, ir visos pastato inžinerinės sistemos: apsaugos sistemos, telekomunikacijų linijos stacionariai prijungtais prietaisais, todėl darytina išvada, kad jeigu šalys susitarė ir draudikas įrašė į draudimo sutartį, jog jis apdraudė pastatą, tai reiškia, kad pastatui ir jame esančiai įrangai galioja draudimo apsauga. Draudikas yra standartines draudimo sutarties sąlygas parengęs asmuo, kuriam galioja Taisyklės. Kadangi šiuo atveju draudikas turtą apdraudė taip kaip paminėta, jam suteikė apsaugą, taigi šiuo atveju draudimo išmoka turi apimti ir tą turtą, kuris nėra įtrauktas į sąrašą, tačiau yra pastato dalis – inžinerinė įranga ir yra apdrausta. Žalos dydžio atsakovė neginčija, bylos dalykas yra nustatyti, ar įvykis buvo (ne)draudžiamasis. Trečiasis asmuo pripažino aplinkybę, kuri yra ir taip akivaizdi, kad jis nėra supažindinęs ieškovės vadovo su standartinėmis draudimo sutarties sąlygomis, prieš sudarant draudimo sutartį nėra įteikęs ieškovei draudimo sutarties sąlygų, t. y. konkrečiai Taisyklių, kurios ieškovei netaikytinos ir tokiu atveju reikia vertinti suteiktą apsaugą – žaibo trenkimą kaip pagrindą mokėti draudimo išmoką. Akcentuoja, kad Taisyklės arba nuoroda kur jas galima rasti, draudėjui turi būti pateiktos iki draudimo sutarties pasirašymo, o ne po draudimo sutarties pasirašymo. Draudimo polise nėra nurodyta, kad Taisyklės yra sudedamoji draudimo sutarties dalis ir nėra nuorodos kur galima su jomis susipažinti, yra nuoroda tik į tai, kur galima susipažinti su privatumo politika. Atstovo manymu, vien tas faktas, kad ši draudimo rizika iš esmės materializavosi, byloje pateikta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad turtas buvo sugadintas dėl žaibo trenkimo, yra pagrindas mokėti draudimo išmoką. Jeigu vertinti draudimo sutartį taip kaip ją vertina draudikas, kad iš esmės turėtų būti atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirastų žaibui trenkus tiesiogiai į apdraustą turtą, tai tokia atsakovės pozicija prieštarauja draudimo sutarties sudarymo tikslams ir draudimo liudijime įrašytai draudimo rizikai, kuri būtų laikoma niekine ir apsimestine, nes vis tik didžioji dalis ieškovės apdrausto turto yra pastato viduje, todėl tikimybė, kad žaibas tiesiogiai trenktų į pastato viduje apdraustą turtą praktiškai yra nulinė, kamuolinis žaibas yra itin retas, mistinis reiškinys. Jeigu draudikas nustato tokias standartines sąlygas arba jas aiškina tokiu būdu, kad jos paneigia draudimo esmę, neatitinka draudimo tikslo. Nedraudžiamuoju įvykiu pats įvykis pripažintas netgi ne pagal Taisyklių 3.3.3 punktą, kuriuo remiasi trečiojo asmens atstovas, o pagal Taisyklių 3.3.4 punktą, kuris nurodo, kad nėra atlyginama žala dėl elektros srovės poveikio, įskaitant trumpą jungimą su korpusu ir trumpą jungimą su žeme. Kaip nurodyta specialisto išvadoje, ieškovei žala padaryta ne dėl trumpo jungimo, o dėl viršįtampio. Tai yra visiškai skirtingi dalykai, nes tokia sugadinimo priežastis kaip viršįtampis, atsakovės nurodytoje draudimo sutarties sąlygoje, kuria ji remiasi įvykį pripažįstant nedraudžiamuoju, nėra nei nurodyta, nei detalizuota. Nors draudikui yra suteikta teisė ir pareiga parengti draudimo rūšies taisykles, sąlygas kuo aiškiau detalizuojant, aprašant nedraudžiamojo įvykio aplinkybes, tokiais įvykiais ir veiksmais, kurie būtų pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Šiuo atveju draudiko sprendimas yra neteisėtas nemokėti draudimo išmoką pagal Taisyklių nuostatą, kuria jis remiasi, nes žala buvo padaryta kitomis aplinkybėmis. Taigi įvykis visiškai atitinka draudžiamojo įvykio sąlygas. Šiuo atveju reikia remtis ne lingvistiniu žaibo trenkimo aiškinimu, o moksliniu šio reiškinio apibrėžimu ir atkreipia dėmesį į ieškinio 35-36 punktus, kuriuose nurodyta kasacinio teismo išnagrinėta analogiškų aplinkybių byla, kurioje išaiškinama iš esmės identiška nedraudžiamojo įvykio (dėl žaibo trenkimo) sąlyga. Minėtoje byloje buvo atlikta teismo ekspertizė ir pateikta išvada, kad viršįtampis yra viena iš turto sugadinimo priežasčių. Atsakovė pati nežino nei nuo buvo apdraustas turtas, nei kas yra viršįtampis. Šiuo atveju viršįtampis buvo sugeneruotas žaibo magnetinio lauko.
12. Atsakovės atstovė teismo posėdžių metu prašė ieškinį atmesti, prašoma priteisti žala nepagrįsta ir neįrodyta. Papildomai nurodė, kad tarpininkaujant trečiajam asmeniui (UADBB „Cito draudimas“) ieškovė ir atsakovė sudarė draudimo sutartį. Taigi draudimo sutartis buvo sudaryta per draudimo brokerį – profesionalą. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad ji nebuvo supažindinta su Taisyklėmis, nes nuoroda į Taisykles yra nurodyta draudimo polise, taip pat ir draudimo bendrovės internetiniame puslapyje. Ieškovės vadovas nekėlė klausimo dėl jam neaiškių Taisyklių sąlygų. Šiuo atveju viršįtampis nebuvo apdraustas, nuo elektromagnetinio lauko nukentėjo tik švieslentė. Ieškovės prašoma žala neįrodyta ir nepagrįsta (vaizdo stebėjimo sistema nenurodyta, dažnio keitiklis nebuvo apdraustas, nes jis naudojamas laistymo sistemai, draudimo suma 950 Eur, o prašo priteisti 1209,62 Eur ir pan.). Akcentavo, kad draudimo objektai nurodyti draudimo liudijime. Draudimo sutarties sąlygų aiškinimas nurodytas Taisyklių 3.3.2 punkte, o 1.3.2 punkte aptarti žaibo poveikio nuostoliai. Atsakovės atstovė negalėjo atsakyti į klausimą kas yra viršįtampis, nurodė, kad Taisyklėse nėra nurodytos viršįtampio sąvokos. Taip pat negalėjo atsakyti, ar šiuo atveju buvo nustatyta kur trenkė žaibas. Atsakovo atstovė neginčija meteorologinės žaibo sąvokos. Nors draudimo bendrovė priimdama sprendimą neišmokėti draudimo išmokos vadovavosi Taisyklių 3.3.4 punktu, tačiau teigia, kad įvyko klaida, turėjo būti nurodytas Taisyklių 3.3.3 punktas. Ieškovės turtas nukentėjo ne nuo tiesioginio žaibo poveikio, o nuo netoli įvykusios žaibo iškrovos.
13. Trečiojo asmens atstovas advokatas Arkadij Freidenzon teismo posėdžių metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Nurodė, kad individualiai aptartose draudimo sąlygose (draudimo liudijimas Nr. 280 0014914/ 2022) aiškiai nurodyta, kad ieškovės turtas buvo apdraustas tik nuo „žaibo trenkimo“. Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad ieškovės turtas nukentėjo ne nuo žaibo trenkimo (t. y. tiesioginio žaibo iškrovos perėjimo į turtą), o dėl viršįtampio, kuris pateko į įrenginius per maitinimo, vaizdo perdavimo nuo apsaugos kamerų bei ryšio linijų tinklus ir kuris atsirado nuo netiesioginio, netoliese įvykusio žaibo išlydžio. Net tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad trečiasis asmuo neįvykdė ieškovės supažindinimo su Taisyklėmis pareigos ir pastarosios nėra taikomos, visgi, ir analizuojant draudimo liudijime Nr. 280 0014914/ 2022 pateiktą apdraudžiamas rizikas aprašančio sakinio gramatinę konstrukciją atskirai nuo Taisyklių, tokia analizė neteikia pagrindo išvadai, jog ieškovės turtas buvo apdraustas nuo netiesioginio žaibo poveikio. Vadovaujantis Taisyklių Specialiosios dalies 1.32 punktu, „Žaibo trenkimas“ yra tiesioginis žaibo iškrovos perėjimas į turtą, t. y. apdrausto turto sugadinimas ar sunaikinimas su ugnies pasireiškimu ir išplitimu arba be jos. Tuo tarpu žalos atsiradimas dėl netiesioginio žaibo poveikio (netiesioginis žaibo poveikis – žaibo iškrovos į apdraustą objektą patekimas iš šalia esančio objekto, į kurį trenkė žaibas) yra nedraudžiamasis įvykis (Taisyklių 3.3.3.3. punktas). Nors trečiasis asmuo negali įrodyti, kad būtų įteikęs Taisyklių kopiją ieškovei, ieškovės vadovas pripažino, jog, prieš sumokėdamas draudimo įmoką, susipažino su draudimo liudijimo Nr. 280 0014914/ 2022 turiniu. Šiame liudijime gerai matomoje vietoje aiškiai pateikta nuoroda į Taisykles. Taigi ieškovei iki draudimo sutarties pasirašymo buvo pranešta (ir ieškovė negalėjo to nesuvokti), kad sutartis sudaroma pagal atsakovės standartines sąlygas (Taisykles), su kuriomis ieškovė turėjo visas galimybes susipažinti. Ieškovė aiškiai nurodo, kad turėjo tikslą savo turtą apdrausti nuo žaibo. Atkreipė dėmesį į tai, kad ginčui aktualios draudimo sutarties sudarymo metu visų Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių turto draudimo taisyklės numatyta, kad viršįtampių poveikis (įskaitant ir sukeltą žaibo) nepatenka į žaibo trenkimo apimtį, ir dėl šios rizikos apdraudimo turi būti sutarta atskirai. Trečiojo asmens atstovo teigimu, ieškovė, pasinaudodama vien ta aplinkybe, kad jai nebuvo įteikta Taisyklių kopija, bando nesąžiningai į žaibo riziką įtraukti viršįtampių poveikio riziką. Ieškovė taip pat reikalauja nepagrįsto dydžio draudimo išmokos, nes draudimo išmoka ji skaičiuoja neteisingai, remiasi argumentais, nurodytais atsiliepime į ieškinį. Pasak trečiojo asmens atstovo, pripažinus įvykį draudžiamuoju, ieškovei priklausytų 191,56 Eur draudimo išmoka (už sugadintą hibridinę apsaugos signalizavimo sistemą su automatizavimo funkcija (sistemoje yra integruoti GSM/GPRS moduliai nuotoliniam valdymui ir notifikacijų bei pranešimų gavimui): 352,96 Eur + 138,60 Eur = 491,56 Eur – 300 Eur iškaita).
14. Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad specializuojasi elektroninių sistemų diegime-projektavime, apie 14-15 m. šioje srityje dirbo užsienio valstybėse. VšĮ „Vilniaus regbio akademija“ vadovą Vilmantą Valį pažįsta, nes 2022 m. įstaigai diegė vaizdo apsaugos ir įgarsinimo sistemas, prieš tai (2021 m.) padėjo Vidmantui Valiui sumontuoti įrangą: foninę muziką. Lauko kolonėlę, vaizdo apsaugos ir įgarsinimo sistemas. VšĮ „Vilniaus regbio akademija“ vadovo prašymu atvyko į vietą ir nustatė, kad po 2022 m. birželio 28-29 d. įvykio (žaibo trenkimo) neveikė įranga: apsaugos signalizavimo sistema (transformatorius, lauko ir vidaus sirenos), vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistema (neatvaizdavo esamų kamerų), monitorius, klaviatūra, maitinimo šaltinis (kamutatorius), mini Wi-fi. Liudytojas, įvertinęs, kad visi transformatoriai neveikė, išsilydę laidai, sprendė, kad tokie pažeidimai galėjo įvykti nuo žaibo trenkimo. Apsaugos sistemai priklauso apsaugos signalizavimo sistema pastato saugojimui, teritorijos saugojimui vaizdo kameros ir sirena. Šiuo atveju vaizdo kameros buvo įrengtos ir pastato viduje, ir išorėje. Liudytojas sugadintą įrangą keitė nauja, ar ji buvo geresnė pasakyti negali, nes buvo sumontuota tokių pačių parametrų įranga, tik kito gamintojo. Buvo vertinta, ar yra galimybė sugedusią įrangą remontuoti, tačiau gamintojų teigimu, remontas būtų kainavęs daugiau, nei naujos įrangos su 2 m. garantija pastatymas. Nuo viršįtampio perdegusios plokštės remonto darbai būtų kainavę kur kas daugiau, nei nauja įranga. Defektinis aktas nebuvo surašytas. Popierinių techninių pasų nesaugojo, atvykus į vietą ir apžiūrėjus įrangą galima nustatyti visus įrangos parametrus, modelį ir pan. Visas sistemas pakeisti per vieną kartą nėra įmanoma, liudytojas vyko keisti sistemas kelis sykius, tačiau kiek kartų – nepamena.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
15. 2022 m. balandžio 27 d. įmonių turto draudimo liudijimo Nr. 2800014914/2022 pagrindu ieškovė atsakovės draudimo bendrovėje apdraudė savo turtą, draudimo laikotarpis – nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., draudimo objektai – įrenginiai ir įranga (kilnojamas turtas pagal draudimo liudijimo priedą Nr. 1), kitas turtas (įskaitant stebėjimo kameras), kupolai, pastatai ir statiniai. Bendra apdraudžiamų daiktų vertė – 112 146,94 Eur.
16. Draudimo liudijime tuo pačiu buvo nurodyta, kad turtas apdraudžiamas išvardintų rizikų draudimu (ugnis (gaisras, žaibo trenkimas, sprogimas, skraidančio objekto nukritimas, dūmai (suodžiai), smūginė banga), gamtos jėgos (liūtis, kruša, audra, potvynis), vagystė (vagystė su įsibrovimu, plėšimas, vandalizmas), žemės nuošliauža, transporto priemonės atsitrenkimas, užliejimas, sniego / ledo slėgis, stiklo dūžis, grunto suslūgimas). Materialioms žaloms yra numatyta 300 Eur išskaita.
17. 2022 m. birželio 29 d. ryte atvykus draudėjo veiklos adresu Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 112, buvo pastebėta, kad neveikia stadione ir patalpose esantys elektros įrenginiai. Iškviesti apsaugos sistemų specialistai nurodė, kad įranga yra sugadinta dėl žaibo.
18. Tai, kad birželio 28-29 d. Vilniaus miesto dalyje, apimančioje Vingio parko ir aplinkines teritorijas, buvo fiksuoti žaibų išlydžiai, patvirtino Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
19. Draudiko 2022 m. liepos 12 d. sprendimu žalos byloje Nr. 21/280-000811 įvykis yra pripažintas nedraudžiamuoju. Atsakovė savo sprendimą motyvavo tuo, kad draudimo sutartis sudaryta Taisyklių pagrindu. Pagal sudarytą draudimo sutartį, ieškovė yra apdraudusi įrangą pagal priedą Nr. 1 išvardintų rizikų draudimu. Pagal Taisyklių specialios dalies 1.32. punktą žaibo trenkimas – tiesioginis žaibo iškrovos perėjimas į turtą, t. y. apdrausto turto sugadinimas ar sunaikinimas su ugnies pasireiškimu ir išplitimu arba be jos; atlyginami tik tiesioginiai žaibo poveikio nuostoliai. Pagal Taisyklių 3.3.3.4 punktą nedraudžiamaisiais įvykiais laikoma ir draudikas žalos neatlygina dėl elektros srovės poveikio, įskaitant trumpą jungimą, tarpvijinį jungimą, trumpą jungimą su korpusu, trumpą jungimą su žeme. Atsakovė vadovavosi UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertinio tyrimo specialisto išvada Nr. GP\GT\2022\07-5, kurioje vizualiai apžiūrėtos, apžiūrai pateiktos įrangos gedimų specifinius požymius padaryta išvada, kad įranga nukentėjo ne nuo tiesioginio žaibo poveikio, o nuo netoli objekto įvykusios žaibo iškrovos, todėl atsakovė pagal Taisyklių 1.32. ir 3.3.3.4. punktus įvykį laikė nedraudžiamuoju įvykiu.
20. Ieškovė iš atsakovės priteistiną draudimo išmoką skaičiuoja remdamasi rašytiniais įrodymais ir nurodo, kad jos nuostoliai dėl sugadinto turto sudaro: 1) apsaugos signalizavimo sistema – 1380,83 Eur, 2) vaizdo stebėjimo sistema – 2118,20 Eur (Rass - Security systems 2022 m. rugsėjo 13 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. RASS00132 ir Detalizacija (2023 m. sausio 23 d. Prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo (DOK-13312) ir 2023 m. kovo 13 d. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo); 3) stiprintuvas – 120 Eur (apdraustos įrangos sąrašo 34 punktas); 4) dažnio keitiklis – 750 Eur (UAB „Dotronika“ Sąskaita išankstiniam apmokėjimui DOT Nr. 203 ir apmokėjimas, ieškinio priedas Nr. 18); 5) televizorius – 603,99 Eur (2022 m. rugsėjo 8 d. Mokėjimo nurodymas Nr. 114 ir 2023 m. sausio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0000620 (2023 m. sausio 23 d. Prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo (DOK-13312) ir 2023 m. kovo 13 d. prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo). Bendra suma – 4973,02 Eur, nes LED švieslentės remonto išlaidos dar nėra žinomos. Iš šiuo metu žinomų ieškovės nuostolių atėmus draudimo liudijime nurodytą 300 Eur išskaitą, patikslintu ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovės 4673,02 Eur draudimo išmoką.
Dėl draudiko pareigos supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis
21. Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.989 straipsnio 2 dalis). Draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga paprastai nėra absoliuti, todėl šios sutarties sąlygų svarba pirmiausiai pasireiškia tuo, kad jos atskleidžia ir apibrėžia draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Paprastai draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarčių sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu. Siekiant užtikrinti prisijungimo būdu sudaromos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, įstatyme nustatyta pareiga šaliai, parengusiai standartines sutarčių sąlygas, sudaryti tinkamas galimybes kitai sutarties šaliai, kuri prisijungia prie standartinių sutarčių sąlygų, susipažinti su tokiomis sutarčių sąlygomis.
22. Jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai (CK 6.992 straipsnio 1 dalis). CK 6.185 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. CK 6.185 straipsnio 3 dalis nustato, kad kai abi sutarties šalys yra įmonės (verslininkai), laikoma, kad supažindinimo su standartinėmis sutarčių sąlygomis pareiga laikoma tinkamai įvykdyta, kai: 1) sutarties standartines sąlygas parengusi šalis įteikia jas kitai šaliai raštu iki sutarties pasirašymo ar ją pasirašant; 2) iki sutarties pasirašymo praneša kitai šaliai, kad sutartis bus sudaroma pagal sutarties standartines sąlygas, su kuriomis kita šalis gali susipažinti standartines sutarties sąlygas parengusios šalies nurodytoje vietoje; 3) pasiūlo kitai šaliai, jei ši pageidautų, atsiųsti tų sąlygų kopiją. Nors CK 6.992 straipsnio 1 dalis pateikia nuorodą į CK 6.185 straipsnį, reglamentuojantį sutarčių standartines sąlygas ir supažindinimo su jomis pareigą, kartu to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja draudiko pareigą supažindinti kitą sutarties šalį su draudimo rūšies taisyklėmis. CK 6.992 straipsnio 2 dalis nustato, kad draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Taigi CK 6.992 straipsnio 2 dalis nustato dvejopo pobūdžio draudiko pareigą: visų pirma pareigą sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis, antra, pareigą prieš sudarant draudimo sutartį įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui. CK 6.992 straipsnio 2 dalies gramatinė konstrukcija leidžia daryti išvadą, kad šios dvi pareigos yra savarankiškos, viena kitos nedubliuoja ir nepanaikina. Tai reiškia, kad, vadovaujantis CK 6.992 straipsnio 2 dalimi, nepakanka tik viešai paskelbti draudimo rūšies taisyklių, tačiau būtina ir jų kopiją įteikti draudėjui. Šią išvadą patvirtina ir CK 6.991 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, kad draudimo liudijime (polise), be kita ko, turi būti įrašas, kad draudėjas yra supažindintas su draudimo rūšies taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija. Draudimo rūšies taisyklių kopijos įteikimas draudėjui užtikrina, kad draudėjas bus informuotas, kokios konkrečiai (kokios redakcijos) draudimo rūšies taisyklės taikomos draudimo sutarčiai, turės tokias taisykles savo žinioje ir kad draudikas negalės daryti įtakos tų taisyklių turiniui be draudėjo žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689/2006; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691-313/2015; 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020; ir kt.).
23. Draudimo sutarties fiduciarinis pobūdis lemia, kad abi jos šalys privalo atskleisti viena kitai esminę reikšmę turinčią informaciją, t. y. tokią informaciją, kurią žinodama šalis arba apskritai nesudarytų sutarties, arba ją sudarytų kitomis sąlygomis. Draudėjo požiūriu tokia reikšminga sutarčiai informacija, be kita ko, yra standartinės sutarčių sąlygos, įtvirtintos draudimo rūšies taisyklėse. Todėl draudiko pareiga supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis yra itin reikšminga draudiko pareigos suteikti draudėjui ikisutartinę informaciją dalis. Atsižvelgiant į tai, CK neatsitiktinai nustato tokios informacijos atskleidimo sąlygas ir įtvirtina pareigą draudikui įteikti taisyklių kopiją draudėjui. Tuo atveju, jei draudikas netinkamai įvykdo pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis, remiantis CK 6.185 straipsnio 2 dalimi, tokios taisyklės netampa draudimo sutarties dalimi ir nėra privalomos draudėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-1075/2020).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aplinkybę, jog kita šalis buvo tinkamai supažindinta su standartinėmis sutarčių sąlygomis, privalo įrodyti standartines sąlygas parengusi šalis, todėl, kilus ginčui dėl tinkamo supažindinimo su draudimo rūšies taisyklėmis, būtent draudikė kaip draudimo teisinių santykių profesionalė ir draudimo rūšies taisykles parengusi šalis turi pareigą įrodyti, kad tinkamai įvykdė įstatyme įtvirtintą pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691-313/2015).
25. Taigi, nagrinėjamu atveju kilus ginčui dėl tinkamo supažindinimo su standartinėmis turto draudimo Taisyklėmis, atsakovė, kaip draudimo teisinių santykių profesionalė ir draudimo taisykles parengusi šalis, turi pareigą įrodyti, kad tinkamai vykdė įstatyme įtvirtintą pareigą supažindinti draudėją (ieškovę) su nurodytomis Taisyklėmis.
26. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011 ir kt.).
27. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015). Taigi, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
28. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus – šalių paaiškinimus, ginčo draudimo sutarties sudedamąsias dalis, jų sąlygų turinį, ir atsižvelgdamas į šalių veiksmus pasirašant sutartį – su ieškove dėl sutarties pasirašymo bendravo tarpininkas profesionalas trečiojo asmens draudimo brokeris, konstatuoja, kad atsakovė neįrodė Taisyklių kopijos įteikimo ieškovei iki draudimo sutarties pasirašymo fakto (CPK 178, 185 straipsniai). Viena vertus, sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens pozicija, kad Taisyklės yra paskelbtos viešai. Kita vertus, nors Taisyklės ir yra skelbiamos viešai https://www.compensa.lt/uploads/ECB/content_1556777794/imoniu-turto-draudimo-taisykles-galioja-nuo-2016-04-01_9460_1763.pdf, tačiau draudimo liudijime ir sąlygose nenurodytas internetinės svetainės adresas, kuriame ieškovės vadovas galėjo pats susipažinti su Taisyklėmis. Vien aplinkybė, kad draudimo taisyklės paskelbtos viešai – atsakovės interneto puslapyje, patvirtina tik tai, jog atsakovė, kaip nurodyta pirmiau, įvykdė vieną iš CK 6.992 straipsnio 2 dalyje draudikui nustatytų pareigų. Pats savaime draudimo rūšies taisyklių viešas paskelbimas nereiškia ir neįrodo, kad draudikas įvykdė kitą minėtame straipsnyje nustatytą pareigą – įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją ieškovei (draudėjai).
29. Nagrinėjamu atveju draudimo liudijime tik formaliai/ standartiškai prie draudimo grupės ir draudimo rūšies padarytas įrašas „draudimo taisyklės: ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ įmonių turto draudimo taisykles, kurios patvirtintos ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ valdybos 2016 m. vasario 24 d. nutarimu, galiojančios nuo 2016 m. balandžio 1 d.“ Byloje nėra duomenų, kad ieškovės vadovas su Taisyklėmis būtų supažindintas nors vienu iš pirmiau aptartų supažindinimo su standartinėmis sutarties sąlygomis būdų – įteikiant jas raštu, nurodant galimą susipažinimo vietą ar pasiūlant atsiųsti jų kopiją.
30. Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovės vadovas tinkamai supažindintas su Taisyklėmis, nes draudimo liudijime, be viso kito, taip pat yra nurodyta, kad „pasirašydamas ir/ar sumokėdamas (-a) draudimo įmoką ar jos dalį (kai įmoka mokama dalimis) patvirtina, kad draudėjas prieš sudarant draudimo sutartį su draudimo sutarties sąlygomis bei taisyklėmis buvo supažindintas, jų turinys jam aiškus, jų kopiją gavo ir joms pritaria“. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad prie skilties „draudėjas“ nėra ieškovės vadovo parašo, draudimo sutartis buvo sudaryta ir ieškovės vadovui draudimo brokerio atsiųsta elektroniniu būdu, pats draudimo brokeris užpildė minėtą skiltį, įrašydamas įmonės pavadinimą ir jos kodą. Kaip teisingai nurodo ieškovės atstovas šioje skiltyje taip pat nėra aiškių nuorodų į internetinės svetainės adresą, kurioje būtų galima susipažinti su Taisyklėmis. Nuoroda į internetinės svetainės adresą yra tik dėl susipažinimo su Privatumo politika.
31. Nors Draudimo įstatymo 92 straipsnis nustato, kad draudimo taisyklės privalo būti paskelbtos draudimo įmonės interneto svetainėje, tačiau nėra teisinio pagrindo Draudimo įstatymo 92 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimą aiškinti kaip reguliavimą, siaurinantį draudiko pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis ir paneigiantį draudiko pareigą įteikti draudimo rūšies taisyklių kopiją draudėjui. Tuo atveju, jei draudikas netinkamai įvykdo pareigą supažindinti draudėją su draudimo rūšies taisyklėmis, remiantis CK 6.185 straipsnio 2 dalimi, tokios taisyklės netampa draudimo sutarties dalimi ir nėra privalomos draudėjui.
Dėl įvykio pripažinimo (ne)draudžiamuoju
32. Turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013; 2017 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-421/2017). Paprastai draudimo rūšies taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kurie tokiais nelaikytini (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalis).
33. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Teisine prasme draudžiamasis įvykis yra juridinis faktas, t. y. realaus gyvenimo reiškinys, su kuriuo įstatymas sieja teisinius padarinius, konkrečiai – draudiko pareigą išmokėti draudimo išmoką. Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitarusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką. Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai; turi būti aiškiai nurodyti įvykiai ar veiksmai, kurių rizikos draudikas draudimo sutartimi neprisiima ir kurių atveju jis neturi pareigos mokėti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-378/2017).
34. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik šias sąlygas atskleisti kitai sutarties šaliai, tačiau yra atsakinga už jų aiškumą ir nedviprasmiškumą. Ši šalis negali remtis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir nedviprasmiškumo kyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016;).
35. Atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais ir kurie tokiais nelaikytini kasacinio teismo praktikoje pripažįstami esmine draudimo sutarties sąlyga. Dėl to kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įstatyme draudikui suteiktos teisės parengti draudimo rūšies taisykles, yra nurodęs, kad draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Siekdamas apsaugoti turtinius interesus žalos atsiradimo atveju, draudėjas gali susitarti dėl kitokios nei nustatyta draudimo taisyklėse draudimo apsaugos apimties, šias sąlygas individualizuojant draudimo polise. Dėl to sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi, be kita ko, atsižvelgiant ir į tai, ar draudimo apsaugos ribos nustatytos standartinėse, ar individualiai aptartose sutarties sąlygose. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo liudijime (polise) nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-413-378/2017).
36. Šiuo atveju ginčas tarp šalių yra kilęs, nes jos skirtingai traktuoja, kaip suprantama sąlyga, kai žala patiriama trenkus žaibui, šiuo atveju buvus viršįtampiui. Ieškovės teigimu, pagal draudimo liudijime nurodytus draudžiamuosius įvykius, ji tikėjosi, kad žala, patirta trenkus žaibui/ buvus viršįtampiui, žaibo išlydžiui bus atlyginama bet kokiu atveju; nei žaibo iškrovos sąvoka, nei (ne)tiesioginė žaibo iškrovos sąvoka Taisyklėse nėra pateiktos, detalizuotos. Pasak ieškovės, žaibo sąvoka turi būti aiškinama kaip gamtos reiškinys, atsižvelgiant į šio reiškinio fizikines savybes, mokslinę informaciją apie šį reiškinį. Atsakovė, pripažindama įvykį nedraudžiamuoju, remiasi savo patvirtintomis Taisyklėmis, pagal kurias atlyginami tik tiesioginiai žaibo nuostoliai, bet ne žala dėl žaibo išlydžio. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, apdraudžiamų rizikų sąrašą patenka tik su ugnies sukėlimu susijęs žaibo trenkimas, dėl ko žaibo iškrovos sukeltas viršįtampis nepatenka į draudimo liudijime išvardintų rizikų sąrašą, be to žaibo sąvoka turėtų būti aiškinama lingvistiniu požiūriu „trenkimas“ yra tiesioginis pataikymas į objektą, pvz. griaustinis trenkė į medį.
37. Su tokia atsakovės ir trečiojo asmens atstovo pozicija teismas neturi pagrindo sutikti. Minėta, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. balandžio 27 d. įmonių turto draudimo liudijimo Nr. 2800014914/2022 pagrindu ieškovė atsakovės draudimo bendrovėje apdraudė savo turtą, draudimo laikotarpis – nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 1 d., draudimo objektai – įrenginiai ir įranga (kilnojamas turtas pagal draudimo liudijimo priedą Nr. 1), kitas turtas (įskaitant stebėjimo kameras), kupolai, pastatai ir statiniai. Bendra apdraudžiamų daiktų vertė – 112 146,94 Eur. Draudimo liudijime tuo pačiu buvo nurodyta, kad turtas apdraudžiamas išvardintų rizikų draudimu: ugnis (gaisras, žaibo trenkimas, sprogimas, skraidančio objekto nukritimas, dūmai (suodžiai), smūginė banga), gamtos jėgos (liūtis, kruša, audra, potvynis), vagystė (vagystė su įsibrovimu, plėšimas, vandalizmas), žemės nuošliauža, transporto priemonės atsitrenkimas, užliejimas, sniego/ ledo slėgis, stiklo dūžis, grunto suslūgimas. Materialioms žaloms yra numatyta 300 Eur iškaita. 2022 m. birželio 29 d. ryte atvykus draudėjo veiklos adresu Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 112, buvo pastebėta, kad neveikia stadione ir patalpose esantys elektros įrenginiai. Iškviesti apsaugos sistemų specialistai nurodė, kad įranga yra sugadinta dėl žaibo. Tai, kad 2022 m. birželio 28-29 d. Vilniaus miesto dalyje, apimančioje Vingio parko ir aplinkines teritorijas, buvo fiksuoti žaibų išlydžiai, patvirtino ir Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Draudiko 2022 m. liepos 12 d. sprendimu žalos byloje Nr. 21/280-000811 įvykis, vadovaujantis Taisyklių 1.32 ir 3.3.3.4 punktais, yra pripažintas nedraudžiamuoju.
38. Taisyklių 3.3.1–3.3.3 punktuose įvardijamos rizikos (draudžiamieji įvykiai), jų papunkčiuose jos sukonkretinamos, taip pat nurodyti nedraudžiamieji įvykiai. Prie draudžiamojo įvykio, be kita ko, priskiriamas žaibo trenkimas (taisyklių 3.3.1.2 papunktis). Taisyklių specialiosios dalies sąvokų išaiškinime nurodyta, kad žaibo trenkimas – tiesioginis žaibo iškrovos perėjimas į turtą, t. y. apdraustojo turto sugadinimas ar sunaikinimas su ugnies pasireiškimu ir išplitimu arba be jos; atlyginami tik tiesioginiai žaibo poveikio nuostoliai (1.32 punktas). Prie nedraudžiamųjų įvykių, be kita ko, nurodytas elektros srovės poveikis, įskaitant trumpą jungimą, tarpvijinį jungimą, trumpą jungimą su korpusu, trumpą jungimą su žeme (taisyklių 3.3.3.4 punktas), būtent šiuo punktu vadovavosi atsakovė pripažindama įvykį nedraudžiamuoju.
39. Aiškinant draudimo sutartis, taikomos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018).
40. Aiškinant draudimo sutarties sąlygas, be pirmiau nurodytų bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių, taip pat atsižvelgtina ir į draudimo sutarčių sudarymo ypatumus, kad tai yra sudėtingos sutartys, kuriose yra tiek individualių, tiek standartinių sąlygų, sudaromos prisijungimo būdu ir draudėjas turi ribotas galimybes derėtis dėl tokių sutarčių sąlygų. Minėta, kad kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sudarant sutartį prisijungimo būdu, standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik šias sąlygas atskleisti kitai sutarties šaliai, tačiau yra atsakinga už jų aiškumą ir nedviprasmiškumą. Ši šalis negali remtis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir nedviprasmiškumo kyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013; 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-706/2016).
41. Nagrinėjamu atveju Taisyklėse nei žaibo iškrovos sąvoka, nei (ne)tiesioginė žaibo iškrovos sąvoka nėra pateiktos ir detalizuotos. Pažymėtina, kad dažniausiai galimi įvykiai, susiję su netiesioginiu žaibo poveikiu – kai žaibo iškrova į apdraustą objektą ar daiktą patenka iš greta esančio objekto ar daikto, į kurį trenkė žaibas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žaibas (gamtos reiškinys) gali pasireikšti dvejopai – tiesioginiu smūgiu į objektus žemėje, mechaniškai ir termiškai pažeidžiant paviršius, kai veikia elektros srovė, bei skleidžiant elektromagnetinę spinduliuotę, kuri gali sugeneruoti viršįtampius elektros grandinėse ir sukelti jų gedimus. Tiesioginės žaibo iškrovos pasekmė – viršįtampiai gali būti generuojami būtent žaibo skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės, kuri yra neatsiejama žaibo iškrovos dalis.
42. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės atstovė negalėjo atsakyti į klausimą kas yra viršįtampis, nurodė, kad Taisyklėse nėra nurodytos viršįtampio sąvokos. Byloje nėra duomenų kur konkrečiai 2022 m. birželio 28-29 d. trenkė žaibas. Į šį klausimą atsakovo atstovė taip pat negalėjo atsakyti. Taigi atsakovė, priimdama sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką, net nesiaiškino aplinkybės dėl konkrečios žaibo trenkimo vietos, kaip pasekmės ieškovės atsiradusiems nuostoliams. Tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens atstovai negalėjo teismui atsakyti, kokiu būdu, vadovaujantis Taisyklių 1.32 punktu, į pastate esančius daiktus (pvz. televizorių, buitinę techniką, vaizdo/ garso aparatūrą ir pan.), galėtų tiesiogiai pataikyti žaibas. Teismo vertinimu, tokia tikimybė apskritai nereali. Iš Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašto nustatyta, kad 2022 m. birželio 28-29 d. Vilniaus miesto dalyje, apimančioje Vingio parko ir aplinkines teritorijas (šiuo atveju draudėjo veiklos adresas M. K. Čiurlionio g. 112, Vilnius – Vingio parko regbio stadionas), buvo fiksuoti žaibų išlydžiai. UAB „Gaisriniai projektai“ ekspertinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. GP\GT\2022\07-5, kurioje vizualiai apžiūrėtos, apžiūrai pateiktos įrangos gedimų specifinius požymius nurodyta, kad ieškovės įranga nukentėjo ne nuo tiesioginio žaibo poveikio, o nuo netoli objekto įvykusios žaibo iškrovos.
43. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios atsakovės internetiniame puslapyje yra nurodyta informacija <...„Compensa Vienna Insurance Group“ praktika rodo, kad žaibo iškrova padaro žalą ne tik išmaniesiems prietaisams – kompiuteriams, televizoriams ar besikraunantiems telefonams, bet gali pažeisti ir skalbimo mašinas, šaldytuvus, dulkių siurblius, o kartais ir visą namo elektros instaliaciją ar sukelti gaisrus...> (https://www.compensa.lt/naujienos2/zaibas-ir-perkunija-kaip-apsaugoti-sveikata-ir-turta).
44. Šiuo atveju teismas laiko nepagrįstais ir neatitinkančiais teisingumo bei protingumo kriterijų trečiojo asmens atstovo argumentų, kad ginčui aktualios draudimo sutarties sudarymo metu visų Lietuvoje veikiančių draudimo bendrovių turto draudimo taisyklėse numatyta, kad viršįtampių poveikis (įskaitant ir sukeltą žaibo) nepatenka į žaibo trenkimo apimtį, ir dėl šios rizikos apdraudimo turi būti sutarta atskirai. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo vadovautis kitų draudimo bendrovių, kurios nėra šios bylos dalyvės ir kurioms nepareikšti jokie reikalavimai, turto draudimo taisyklėmis. Byloje nėra ginčo, kad atsakovės Taisyklėse viršįtampis nėra apibrėžtas, priešingai, minėta, kad atsakovo atstovė net nežino kaip tokį reiškinį paaiškinti.
45. Taip pat nesutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens atstovų teigimu, kad tarp draudimo objektų esančiam pastatui (konteineriui), kuris neįregistruotas VĮ Registrų centre, netaikomas draudimas, abu atstovai vadovaujasi atsakovės draudimo produkto informaciniame dokumente nurodyta informacija – Kam netaikoma draudimo apsauga: pastatams, pastatytiems be tinkamo projekto ir statybos leidimo, brokuotoms, netinkamai sumontuotoms konstrukcijoms, medžiagoms). Teismas vertina šiuos argumentus nesąžiningumo kontekste. Viena vertus, teigiama, kad pastatui (konteineriui) ir jame esantiems daiktams netaikomas draudimas. Kita vertus, draudimo liudijime, kurį sudarė tarpininkas trečiojo asmens UADBB „Cito draudimas“ direktorius Vygantas Zabarauskas (brokerio pažymėjimo Nr. 7249040922), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti draudimo objektai, vienas iš jų – pastatai ir statiniai (konteineris (12 m x 8 m, 2021 m.), jo draudimo suma 45 000 Eur, draudimo variantas – išvardintų rizikų draudimas: ugnis (gaisras, žaibo trenkimas, sprogimas, skraidančio objekto nukritimas, dūmai (suodžiai), smūginė banga), gamtos jėgos (liūtis, kruša, audra, potvynis), vagystė (vagystė su įsibrovimu, plėšimas, vandalizmas), žemės nuošliauža, transporto priemonės atsitrenkimas, užliejimas, sniego / ledo slėgis, stiklo dūžis, grunto suslūgimas. Trečia, tokiu atveju nėra aišku, kodėl už turtą, kuriam netaikomas draudimas, yra skaičiuojama bendra draudimo suma ir mokėtina draudimo įmoka, kuri būtų kur kas mažesnė neapdraudus statinio (konteinerio). Ketvirta, trečiojo asmens draudimo brokeriui prieš pasiūlant draudimo sutarties sąlygas buvo žinoma, kad pastatas (konteineris) nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, šią aplinkybę patvirtina jo ir ieškovės vadovo elektroninis susirašinėjimas. Teismo vertinimu, pirmiau nurodyti atsakovės ir trečiojo asmens atstovų teiginiai prieštarauja draudimo sutarties esmei.
46. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, draudikei Taisyklėse nepateikus standartinės draudimo sutarties sąvokos ((ne)tiesioginė žaibo iškrova) ir viršįtampio apibrėžties, sau palankia linkme interpretuojant tiesioginio žaibo sąvoką, sudarant draudimo sutartį trečiojo asmens draudimo brokeriui neišaiškinus ieškovės vadovui kokios rizikos patenka į žaibo trenkimo sąvoką ir apskritai viršįtampio sąvokos, laikytina, kad šiuo atveju įvykis priskiriamas draudžiamajam žaibo trenkimo atvejui pagal Taisyklių 1.32 punkto, 3.3.1 punkto 3.3.1.2 papunktį. Esant nurodytam, tenkintinas ieškovės reikalavimas panaikinti atsakovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2022 m. liepos 12 d. sprendimą žalos byloje Nr. 22/280/000811 dėl 2022 m. birželio 28 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju.
Dėl draudimo išmokos (ne)išmokėjimo
47. CK 6.987 straipsnis įtvirtina, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
48. Pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudimo įstatymo 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad draudikas neturi teisės: išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo.
49. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 ir 8 dalis draudikas privalo ištirti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir per 30 dienų terminą išmokėti draudimo išmoką, o ją sumažindamas ar atsisakydamas mokėti – pateikti išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Šios nuostatos užkerta kelią draudikui, atsisakiusiam mokėti draudimo išmoką vienu pagrindu, draudėjui šio atsisakymo pagrįstumą užginčijus teisme, papildomai nurodyti dar kitus pagrindus, kuriais jis nesirėmė atsisakydamas mokėti draudimo išmoką. Draudėjas, informuotas apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką ir jo priežastis, ginčydamas šį atsisakymą teisme, atitinkamai suformuluoja ieškinio dalyką ir pagrindą. Teisė keisti šiuos ieškinio elementus suteikiama tik ieškovui, o atsakovas teikia atsikirtimus, atsižvelgdamas į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016).
50. Minėta, kad šiuo atveju atsakovės sprendimas grindžiamas vieninteliu savarankišku pagrindu – draudžiamojo įvykio nebuvimu. Taigi atsisakymo išmokėti draudimo išmoką pagrindas – ieškovės daiktų gedimų pripažinimas nedraudžiamaisiais įvykiais. Ieškovė pareikštu ieškiniu ginčijo būtent tokį atsakovės sprendimą. Atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, kad ieškovė reikalauja nepagrįsto ir neįrodyto dydžio draudimo išmokos, nebuvo grindžiamas atsakovės atsisakymas ieškovei išmokėti draudimo išmoką, todėl nei ieškinio dalykas, nei pagrindas su juo nesusiję, t. y. šie argumentai nesusiję su ieškinyje apibrėžtu ginču. Šiuo atveju teismas, neturi pagrindo pasisakyti dėl atsakovės ir trečiojo asmens argumentų, kuriais kvestionuojamas ieškovės patirtos žalos dydis, nes pasisakydamas dėl nurodytų argumentų, peržengtų bylos nagrinėjimo ribas, kurios apibrėžtos ieškovės ieškiniu. Toks išaiškinimas pateiktas ir pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-248/2016.
51. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo pasisakyti aptariamais atsakovės ir trečiojo asmens argumentais, nes jais keliamas klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje pripažinus 2022 m. birželio 28-29 d. įvykio pasekmes draudžiamuoju įvykiu, o ieškovei pateikus įrodymus dėl patirtos žalos (žr. šio sprendimo 8, 20 punktus), teismas, įvertinęs visus šalių pateiktus įrodymus ir argumentus ginčo klausimu, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas priteisti 4673,02 Eur draudimo išmoką yra pagrįstas.
52. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).
53. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 4673,02 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. rugsėjo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
54. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
55. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, už ieškinį sumokėjo 134 Eur žyminio mokesčio. Patikslinusi ieškinio dalyką iš atsakovės prašo priteisti 4673,02 Eur draudimo išmoką. Už šį reikalavimą mokėtinas 105 Eur žyminis mokestis. Tenkinus ieškinį visiškai, šios išlaidos (105 Eur žyminis mokestis) priteisiamos iš atsakovės. Ieškovei grąžintina 29 Eur žyminio mokesčio dalis.
56. Ieškovė taip pat patyrė viso 3025 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas 3025 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
57. Ieškinį tenkinus visiškai, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos.
58. Teisme patirta 17,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis), t. y. valstybės naudai iš atsakovės priteistina 18 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Panaikinti atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 302462364) 2022 m. liepos 12 d. sprendimą žalos byloje Nr. 22/280/000811 dėl 2022 m. birželio 28 d. įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju.
Priteisti ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus regbio akademija (j. a. k. 302462364) iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 302462364) 4673,02 Eur (keturi tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt trys eurai 2 ct) Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (4673,02 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3130 (trys tūkstančiai vienas šimtas trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Grąžinti ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus regbio akademija (j. a. k. 302462364) 29 (dvidešimt devyni) Eur žyminio mokesčio dalį (mokėjimo užduoties kodas – ZK97950). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo sprendimu.
Nutraukti bylos dalį dėl 1304,86 Eur draudimo sumos priteisimo.
Priteisti iš atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ (j. a. k. 302462364) į valstybės biudžetą 18 (aštuoniolika) Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbank, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė