Civilinė byla Nr. 2-646/2013
Procesinio sprendimo kategorija: 110.1
(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo B. V. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. B2-2168-485/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Verslo sprendimų sistema“ ieškinį nurodytam atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, Kauno apygardos teismo 2012-06-25 nutartimi kreditorių reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo B. V. IĮ atžvilgiu iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo, areštuojant atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ir kitą ilgalaikį materialųjį turtą, pinigines lėšas, turto saugotoju paskiriant atsakovą ir uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, o pagal bylos duomenis, 2012-11-23 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo iškelta atsakovo B. V. IĮ bankroto byla, o 2012-10-24 teismo nutartimi VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) bankroto byloje įrašyta trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais (12-13 b. l.). Be to, LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2012-12-18 nutartimi pagal atsakovo atskirąjį skundą panaikino 2012-11-23 apygardos teismo nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nutarė nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsakovas B. V. IĮ pareiškime prašė palikti nenagrinėtą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (18 b. l.). Nurodė, kad ieškovas UAB „Verslo sprendimų sistema“ pagal 2012-01-30 Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą su UAB „TELE2“, nėra atsakovo 1151,08 Lt skolos perėmėjas, atsakovas atsiskaitė už suteiktas paslaugas su UAB „TELE2“, dėl ko ieškovas nebėra atsakovo kreditorius ir neturi reikalavimo teisės, todėl nėra pagrindo kelti bankroto bylą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones (25-26 b. l.).
Nurodė, kad atsakovas nevykdė 2012-08-20 apygardos teismo nutarties ir, teismui pratęsus nustatytą terminą, nepateikė būtinų atsakovo finansinės būklės dokumentų, reikšmingų bankroto bylos iškėlimo pagrindui įvertinti. Teismo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės taikytos ne tik kreditoriaus UAB „Verslo sprendimų sistema“, bet ir kitų atsakovo kreditorių reikalavimų užtikrinimui, todėl, nesant duomenų apie atsakovo kreditorius, įsiskolinimų dydžius jiems bei atsakovo turimą turtą, nėra pagrindo konstatuoti, kad nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; be to, aplinkybę, jog ateityje pasunkės atsakovo kreditorių galimybės išsiieškoti skolas, pagrindžia ir atsakovo teiginiai, kad dėl B. V. priklausančio turto vyksta teismo procesas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas B. V. IĮ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti apygardos teismo 2012-06-25 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (27-28 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas neįvertino pasikeitusios faktinės situacijos nuo 2010-10-08 iki 2012-06-12, kad UAB „Verslo sprendimų sistema“ neturi teisės pagal Įmonių bankroto įstatymą (toliau - ĮBĮ) kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas atsiskaitė su UAB „Tele2“, todėl UAB „Verslo sprendimų sistema“ neturi teisinio pagrindo 2012-01-30 reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu reikalauti įsiskolinimo iš atsakovo, todėl nėra ir pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2) Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia atsakovo interesus, kadangi taikomos civilinėje byloje, kurioje, atsakovui atsiskaičius, ginčo nekyla. Be to, teismas neturi pareigos taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas UAB „Verslo sprendimų sistema“ prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (32 b. l.). Nurodo, kad atsakovo teiginiai nenuoseklūs, nemotyvuoti ir prieštarauja vieni kitiems.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali savo arba suinteresuoto asmens iniciatyva taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK nustatyta tvarka, galiosiančias iki įsiteisėjimo teismo nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti. Pagal civilinio proceso įstatymo nuostatas laikinąsias apsaugos priemones teismas taiko (CPK 144 str.) ir panaikina (CPK 149 str.) dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva CPK 147 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama 2012-10-08 nutartimi netenkino atsakovo prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2012-06-25 apygardos teismo nutartimi, kuria areštuotas atsakovo nekilnojamasis, kilnojamasis ir kitas ilgalaikis materialusis turtas bei piniginės lėšos iki įsiteisėjimo teismo nutarties iškelti atsakovui bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.; CPK 144 str. 1 d.).
Iš LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2012-12-18 nutartimi, priimta pagal atsakovo atskirąjį skundą, panaikinta šio teismo 2012-11-23 nutartis, kuria iškelta atsakovo bankroto byla, pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, o to paties teismo 2013-02-11 nutartimi iškelta atsakovo bankroto byla. Taigi teismo nutartis dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo nėra įsiteisėjusi, t. y. nėra įvykęs įvykis, kuriuo buvo apibrėžtas 2012-06-25 teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas, todėl galioja ir nurodytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.). Dėl pasakyto apygardos teismas skundžiama 2012-10-08 nutartimi pagrįstai atsisakė panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, o atsakovas ir apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kurie paneigtų teismo argumentus dėl būtinybės taikyti nurodytas priemones iki įsiteisėjimo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 12 str., 306 str., 338 str.).
Dėl nurodytų motyvų, nesudaro pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ir apelianto argumentai, kad ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta teismo teisė, o ne pareiga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ar kad atsakovas atsiskaitė su ieškovu; juolab kad iš LITEKO duomenų matyti, jog į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais yra įrašyti VMI bei UAB „Biuro mašinos“ (kurie taip pat prašo iškelti atsakovo bankroto bylą), kurių teisės ir teisėti interesai taip pat turi būti apsaugoti. Beje, iškėlus bankroto bylą įmonei, jos kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka iš įmonės turto (ĮBĮ 3 str., 21 str. 1 d., 34 str., 35 str.), todėl svarbu, jog, inicijavus bankroto bylos iškėlimą atsakovui, nesumažėtų jo turimo turto apimtis ir neblogėtų finansinės galimybės. Turint tai omenyje, iki įsiteisėjimo teismo nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo laikinosios apsaugos priemonės taikomos užtikrinti ne tik ieškinį padavusių, bet ir kitų įmonės kreditorių reikalavimams bei įmonės, kurios atžvilgiu pareikštas reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo, interesus, o tai lemia viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, kuriose teismas turi pareigą užtikrinti viešo intereso apsaugą ir pašalinti kliūtis, galinčias jį pažeisti.
Teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto argumentų, susijusių su pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo faktinėmis aplinkybėmis, nes jie neturi reikšmės, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą, kurie nagrinėtini sprendžiant ginčo esmę dėl bankroto bylos iškėlimo (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).
Dėl pirmiau nurodytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį.
Teisėjai | Audronė Jarackaitė |
| |
| Nijolė Piškinaitė |
| |
| Alvydas Poškus |