Administracinė byla Nr. A-1134-575/2019

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07448-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. G., V. B. G., M. R. ir S. R., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. G., V. B. G., M. R. ir S. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – bankrutavusi uždaroji akcinės bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Kultūros paveldo departamentas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, akcinė bendrovė poilsio namai „Ąžuolynas“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos projektai“, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.                      Pareiškėjai R. G., V. B. G., M. R. ir S. R. (toliau – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu prašydami: 1) priteisti solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės S. R. 291 906,94 Eur (1 007 896,28 Lt) žalos atlyginimą, M. R. 288 992,58 Eur (997 833,58 Lt) žalos atlyginimą, R. G. ir V. B. G. 308 323,34 Eur (106 4578,84 Lt) turtinės žalos atlyginimą, R. G. 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, V. B. G. 5 792,40 Eur (20 000,00 Lt) neturtinės žalos atlyginimą ir visiems pareiškėjams 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) Neringos savivaldybei ir (ar) Lietuvos valstybei išmokėjus pareiškėjams Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras” (toliau – ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras”) S. R. priteistus ir nesumokėtus 142 409,85 Eur (491712,72 Lt), M. R. – 206 633,89 Eur (713465,51 Lt), R. G. ir V. B. G. – 231 696,01 Eur (800000 Lt), perleisti pinigus išmokėjusiam asmeniui atitinkamą pareiškėjų reikalavimo teisę į BUAB „Verslo investicijų projektų centras”. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Pareiškėjai paaiškino, kad 2006 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis registro Nr. K1ES-4621 (toliau – Sutartis), kuria uždaroji akcinė bendrovė „Verslo investicijų projektų centras“ (toliau – ir UAB „VIPC“) S. R., M. R., R. G. ir V. B. G., D. K. ir E. K. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė jachtininkų viešbutį, esantį Neringos sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 371,40 kv. m bendro ploto (toliau – ir Naikinamas turtas).

3.                      Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu pripažino Sutartį negaliojančia, taikė restituciją natūra, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „VIPC“ iš D. K., E. K. ir pareiškėjų priteisė minėtą jachtininkų viešbutį, o iš UAB „VIPC“ priteisė D. K. ir E. K. 710 000 Lt, S. R. – 510 000 Lt, M. R. – 740 000 Lt, R. G. ir V. B. G. – 800 000 Lt. Tuo pačiu teismo sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl restitucijos J. S. ir I. S., kurie su UAB „VIPC“ 2006 m. vasario 3 d. buvo sudarę sutartį dėl panašaus turto. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą, todėl UAB „VIPC“ privalo sumokėti pareiškėjams nurodyto dydžio sumas, kurių nesumokėjo, bet kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas iškėlė restruktūrizavimo bylą, bet po pirminio skundo pateikimo šioje byloje – 2013 m. gruodžio 20 d. – ją nutraukė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. iškėlė UAB „VIPC“ bankroto bylą.

4.                      Teismų priteistų pinigų UAB „VIPC“ pareiškėjams nesumokėjo (antstoliai išieškojo tik nežymią priteistos sumos dalį). Pareiškėjų teigimu, pagrindo manyti, kad UAB „VIPC“ ir ateityje nebus pajėgi įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dėl savo nemokumo. Pareiškėjai turėjo ir kitų su Sutartimi susijusių nuostolių.

5.                      Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012, pripažindami pirmosios instancijos teismų sprendimų teisėtumą, sprendė, kad dėl Naikinamo turto sukūrimo Neringos savivaldybės veiksmai: detaliojo plano patvirtinimas, projektavimo sąlygų patvirtinimas, statybos leidimų išdavimas, projektų korektūros, ir Lietuvos valstybės veiksmai – aktų dėl Naikinamo turto pripažinimo tinkamu naudoti sudarymas – buvo neteisėti. LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimą, kuriuo D. K. ir E. K. priteisė solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės dalį reikalautos žalos. LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. A438-1358/2013 priteisė J. S. ir I. S. solidariai iš Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės dalį reikalautos žalos. Ginčas minėtose bylose vyko dėl analogiškų aplinkybių, kurios nagrinėjamos šioje byloje. Taigi, neteisėti atsakovų veiksmai konstatuoti keturiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, iš kurių bent du turi prejudicinę reikšmę, o kiti du – precedentinę reikšmę, vertinant atsakovų veiksmų teisėtumą analogiškose bylose.

6.                      Šiuose sprendimuose yra aiškiai nurodyti atsakovų padaryti pažeidimai. Atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad: 2002 m. liepos 19 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 125 buvo neteisėtai patvirtintas sklypo (duomenys neskelbtini)Neringoje detalusis planas; 2004 m. balandžio 26 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos buvo neteisėtai išduotas statybos leidimas Nr. 22 akcinei bendrovei poilsio namams „Ąžuolynas“ (toliau – AB poilsio namai „Ąžuolynas“) statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; 2004 m. gegužės 31 d. Neringos savivaldybės administracijos buvo neteisėtai patvirtintas projektavimo sąlygų sąvadas Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype (duomenys neskelbtini) Neringoje; 2004 m. lapkričio 4 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 27 buvo neteisėtai atlikta pirmoji jachtklubo (duomenys neskelbtini) Neringoje projekto korektūra; 2005 m. birželio 9 d. Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu Nr. 13 buvo neteisėtai atlikta antroji jachtklubo (duomenys neskelbtini) Neringoje projekto korektūra.

7.                      Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija), veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad: 2005 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apskrities viršininkas pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 22 neteisėtai pripažino tinkamu naudoti jachtklubo-žuvų restoraną (duomenys neskelbtini) Neringoje; 2005 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apskrities viršininkas pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. 115 neteisėtai pripažino tinkamu naudoti Naikinamą turtą – jachtininkų viešbutį (duomenys neskelbtini) Neringoje.

8.                      Atsakovų veiksmų rezultatą – atitinkamus teisės aktus – Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 šį sprendimą paliko nepakeistą. Pasekmės dėl minėtų teisės aktų pripažinimo negaliojančiais taikomos visiems asmenims, net ir nedalyvavusiems toje byloje. Tačiau tiek pareiškėjai, tiek atsakovai byloje dalyvavo, todėl teismo sprendimai turi jiems prejudicinę reikšmę. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-876-437/2012 konstatavo, kad „statiniai, kuriuos įpareigojo nugriauti Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, buvo pastatyti esant tiek Neringos savivaldybės kaltei, tiek Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kaltei, nes jų abiejų priimti ir minėtu teismo sprendimu panaikinti aktai, konstatavus jų neteisėtumą, sudarė prielaidas statyboms vykdyti, jų priimtų aktų pagrindu atsirado statiniai, kurie, vykdant teismo sprendimą, turės būti nugriauti“. LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012 patvirtino, kad atsakovų veiksmai buvo neteisėti. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010 ir LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2960/2012, ir šių bylų pirmųjų instancijų teismų sprendimai turi prejudicinę reikšmę, todėl šioje byloje atsakovų neteisėti veiksmai neturi būti įrodinėjami.

9.                      Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad tvirtinant detalųjį planą padaryti teisės aktų pažeidimai yra akivaizdūs, be to, Klaipėdos apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Klaipėdos AVA) apie tai, kad projektuojant statinius buvo pažeisti teisės aktai, informavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija 2005 m. rugpjūčio 1 d. raštu; pareiškėjai įgijo dėl neteisėtų Neringos miesto savivaldybės ir Klaipėdos AVA veiksmų suformuotą nekilnojamąjį daiktą, kurį vėliau prarado, dėl to patyrė žalą.

10.                      LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 pažymėjo, kad iš esmės identiškose bylose, t. y., tų pačių valdžios institucijų veiksmai, priimant tuos pačius administracinius teisės aktus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271; 6.246; 6.247 straipsnių taikymo prasme, taip pat yra pripažinti neteisėtais, padaryti bendrais šių institucijų veiksmais (solidariai) bei susiję priežastiniu ryšiu su žalos kilimu. Esminę reikšmę taip pat turi aplinkybė, kad visose teismų nagrinėtose bylose buvo patvirtintas pareiškėjų sąžiningumas. Neringos savivaldybės ir Lietuvos valstybės (toliau kartu – ir atsakovai) veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas keturiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

11.                      Turtinę žalą R. G. ir V. B. G. sudaro: turto (12903/37140 dalies) pirkimas – 231 696,01 Eur (800 000 Lt), alternatyvių skolinių įsipareigojimų vykdymas arba negautos pajamos (saugios mažo pajamingumo investicijos) – 72 450,42 Eur (250 156,80 Lt), nekilnojamojo turto mokestis – 1 131,11 Eur (3 905,49 Lt), valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis – 488,66 Eur (1 687,24 Lt), notaro paslaugos – 1 115,90 Eur (3 853 Lt), atliekų tvarkymas – 121,06 Eur (418 Lt), elektros energija – 1 320,18 Eur (4 558,31 Lt), iš viso 308 323,34 Eur (1 064 578,84 Lt). Neturtinę žalą sudaro: R. G. – 1448,10 Eur (5 000 Lt), V. B. G. – 5792,40 Eur (20 000 Lt). Turtinę žalą M. R. sudaro: turto (8211/37140) pirkimas – 206 633,89 Eur (713 465,51 Lt), palūkanos turto pirkimui – 32 963,74 Eur (113 817,19 Lt), paskolos administravimo mokestis – 434,43 Eur (1 500 Lt), turto įregistravimas nekilnojamojo turto registre – 87,76 Eur (303,03 Lt), negautos pajamos (saugios mažo pajamingumo investicijos) – 37 597,83 Eur (129 817,82 Lt), notaro paslaugos – 1156,74 Eur (3 994 Lt), nekilnojamojo turto mokestis – 2 006,20 Eur (6 927 Lt), valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis 314,42 Eur (1 085,65 Lt), hipoteka įkeisto turto privalomas draudimas – 995,53 Eur (3 437,38 Lt), elektros energija – 4 994,50 Eur (17 245 Lt), atliekų tvarkymas – 359,42 Eur (1 241 Lt), iš viso 287 544,48 Eur (992 833,58 Lt). Neturtinę žalą M. R. sudaro 1448,10 Eur (5000 Lt). Turtinę žalą S. R. sudaro: turto (7660/37140 dalis) pirkimas – 142 409,85 Eur (491 712,72 Lt), apdailos darbai – 62 702,73 Eur (216 500 Lt), palūkanos turto pirkimui ir apdailai – 57 812,29 Eur (199 614,28 Lt), paskolos administravimo mokestis – 434,41 Eur (1 500 Lt), turto įregistravimas NT registre – 97,70 Eur (337,33 Lt), negautos pajamos (saugios mažo pajamingumo investicijos) – 14 532,27 Eur (50 177,03 Lt), notaro paslaugos – 823,68 Eur (2 844 Lt), nekilnojamojo turto mokestis – 1 871,81 Eur (6 463 Lt), valstybinės žemės sklypo nuomos mokestis – 294,39 Eur (1 016,49 Lt), hipoteka įkeisto turto privalomas draudimas – 1 165,79 Eur (4 025,28 Lt), elektros energija – 3 634,49 Eur (12 549,18 Lt), atliekų tvarkymas – 335,09 Eur (1 157 Lt), iš viso 286 114,54 Eur (987 896,28 Lt). Neturtinę žalą S. R. sudaro 5 792,40 Eur (20 000 Lt). Pareiškėjams didžiausią žalą sudaro: pagal Sutartį sumokėta teismų priteista ir iki šiol pareiškėjams UAB „VIPC“ faktiškai negrąžinta pinigų suma.

12.                      Teismų sprendimuose šis klausimas nebuvo nagrinėjamas arba buvo nagrinėjamas kitais aspektais, apsiribojant aplinkybe, kad ši suma pareiškėjams yra jau priteista Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu. Faktas, kad priteista žala nėra sumokėta, administracinių teismų minėtose bylose nagrinėjamas nebuvo, kadangi savo skunduose tose bylose pareiškėjai šia aplinkybe nesirėmė ir jos neįrodinėjo. Pareiškėjams Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu priteista suma nebuvo sumokėta, todėl tenka konstatuoti pareiškėjų nuostolius. Susidarė situacija, kuomet pareiškėjų UAB „VIPC“ sumokėti pinigai virto pareiškėjų reikalavimu į nemokų (bankrutuojantį) trečiąjį suinteresuotą asmenį (UAB „VIPC“). Pareiškėjų turto netekimas šioje byloje pasireiškia tuo, kad vietoje realių pinigų pareiškėjai turi bevertę reikalavimo teisę.

13.                      Pareiškėjams padarytą neturtinę žalą sudaro: fizinis skausmas – G., R. ir R. sveikatos sutrikimai ir susijusios medicinos procedūros; dvasiniai išgyvenimai: netikrumo jausmas, kuris, visuotinai pripažinta, sukelia stresą; dvasiniai išgyvenimai – atsakovų tyčiniai veiksmai – pareiškimai (tarp jų ir teismo procesų metu), kad sąžiningais įgijėjais teismų pripažinti pareiškėjai esą elgėsi nesąžiningai; nepatogumai – iki šiol besitęsiantis neaiškumas, kaip elgtis šioje situacijoje; nepatogumai – prievolė dalyvauti atsakovais ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis bent dviejuose sudėtinguose teismo procesuose; nepatogumai – dalyvavimas kituose teismo procesuose, siekiant apginti pažeistas teises; nepatogumai – dalyvavimas valstybės institucijų surengtose diskusijose; dvasinis sukrėtimas – sukeltas netikėtu turto areštu ir prasidėjusiu teismo procesu, kuriame pareiškėjai buvo atsakovais; dvasinis sukrėtimas – nuolatinis buvimas visuomenės dėmesio centre, kai pareiškėjai – registre įregistruoto turto sąžiningi įgijėjai painiojami ir tapatinami su statytojais – statybą vykdžiusiais verslininkais; emocinė depresija – švelniausia pasekmė, kurią sukelia septyneri metai netikrumo dėl itin brangaus turto, ypač, kai kreditoriai nuolat sukuria įtampą dėl neaiškaus turto statuso; pažeminimas – pareiškėjai atsakovų žeminami pareiškimais, esą jie atliko neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus net po to, kai teismai pripažino neteisėtais būtent atsakovų veiksmus; reputacijos pablogėjimas – kad ir kas oficialiai pripažinta teismų sprendimais, didesnė dalis visuomenės teismo sprendimų neskaito, todėl pareiškėjų reputacijai padaryta žalos; bendravimo galimybių sumažėjimas – pareiškėjai turi mažiau galimybių bendrauti su draugais todėl, kad tą laiką priversti skirti daugybei teismų procesų, būdami įtraukti į juos atsakovais ir trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, taip pat dalyvaudami juose kaip pareiškėjai, aiškindamiesi su savo advokatais, rinkdami dokumentus, skaitydami procesinius dokumentus, dalyvaudami valstybės institucijų rengiamose diskusijose; bendravimo galimybių sumažėjimas – pareiškėjai turi mažiau galimybių bendrauti su draugais ir dėl to, kad patys yra priversti vengti tam tikrų renginių, kuriuose tenka tenkinti susirinkusiųjų smalsumą apie didelį atgarsį turinčius įvykius, kuriuose pareiškėjai dalyvauja dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos dydžiui reikšmės turintys kriterijai: itin didelis netikrumas ir dvasinės kančios, nuolatinė įtampa dėl itin brangaus turto likimo, viešumas, pasekmės ilgai trunkančios, turėjo ilgalaikės neigiamos įtakos sveikatai, atsakovų turtinė padėtis, vertinant atsakovų didėjančius biudžetus, yra žymiai geresnė, negu pareiškėjų, padaryta itin didelė turtinė žala.

14.                      Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų žalos neabejotinai nustatytinas tiesioginis priežastinis ryšys todėl, kad atsakovų veiksmai tiesiogiai nulėmė pareiškėjų žalos atsiradimą. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu teismas neįžvelgtų tiesioginio priežastinio ryšio, atsakovų neteisėti veiksmai sudarė sąlygas žalai atsirasti, o tai nusistovėjusioje teismų praktikoje pripažinta pakankamu pagrindu atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti. Pareiškėjų sąžiningumas, vadinasi – pakankamas atidumas ir rūpestingumas – patvirtintas prejudicinę reikšmę turinčiais teismų sprendimais. Atsakovų dokumentai buvo tiesioginis pagrindas neteisėto nekilnojamojo daikto teisinei registracijai. Atsakovų neteisėti veiksmai tiesiogiai nulėmė, kad pareiškėjams atsirado teisė į nemokų trečiąjį suinteresuotą asmenį, kuriam iškelta bankroto byla, todėl teismo nutartimi jis pripažintas nemokiu. Trečiasis suinteresuotas asmuo neįvykdė restitucijos. Atsakovai savo neteisėtais veiksmais sudarė sąlygas pareiškėjų žalai – restitucijos santykiams su nemokiu asmeniu – atsirasti, todėl pareiškėjams patirtą žalą privalo atlyginti patys. Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi, trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku, todėl atsakovams, įvykdžiusiems Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. nustatytą prievolę grąžinti pareiškėjams pinigus, turėtų pereiti pareiškėjų reikalavimo teisė į BUAB „Verslo investicijų projektų centras“.

15.                      Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti.

16.                      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ teisinė būklė nedaro įtakos bylos nagrinėjimui, kadangi minėtos uždarosios akcinės bendrovės ir pareiškėjų tarpusavio atsiskaitymų klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, yra vykdytini ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjai, turėdami galiojančius kreditorinius reikalavimus, turi teisę savo interesus ginti Įmonių bankroto įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

17.                      Nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja viešosios atsakomybės sąlygų visuma, būtina valstybės viešajai atsakomybei kilti. Pareiškėjai skunde neteisėtų tiek Neringos savivaldybės, tiek Lietuvos valstybės veiksmų neįrodinėja, remiasi teismų praktika. Pareiškėjai remiasi teismų sprendimuose (motyvuojamosiose dalyse) konstatuotomis aplinkybėmis, kurias iš esmės laiko prejudiciniais faktais, tačiau šis įrodinėjimo būdas yra netinkamas, kadangi aplinkybės, kurių pareiškėjai atskirai neįrodinėja, neatitinka prejudiciniams faktams keliamų reikalavimų. Pareiškėjai negali remtis minėtose nutartyse nustatytomis aplinkybėmis, kadangi jie nebuvo tų bylų dalyviais.

18.                      Pareiškėjai sieja jiems kilusią žalą su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, kuriuo buvo panaikinti du valstybės administraciniai aktai: Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sudarytų komisijų 2005 m. rugpjūčio 5 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 22 ir 2005 m. gruodžio 2 d. statinių pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 115 (toliau – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 2 d. aktas). Aptariamas jachtininkų viešbutis, esantis (duomenys neskelbtini) Neringoje, (toliau – Jachtininkų viešbutis), kurio dalį įsigijo pareiškėjai, buvo pripažintas tinkamu naudoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 2 d. aktu, kuris buvo surašytas nepažeidžiant statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Šio akto surašymo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242, 2 punkte buvo nustatyta, kad statinių pripažinimo tinkamais naudoti tikslas yra įvertinti, kaip jie atitinka projektus, esminius statinio reikalavimus, galimybę saugiai naudoti statinį pagal paskirtį ir gaminti žmonių sveikatai saugią produkciją. Šio reglamento 16 punkte buvo reglamentuota, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti komisijos nariai (pagal kompetenciją) vizualiai patikrina statinio atitiktį statinio projektui, išnagrinėja visus statytojo pateiktus dokumentus (jų apimtį, sudėtį, juridinio įforminimo reikalavimus), pagal tai nustato, ar tinkamai įvykdyti statinio projekto sprendiniai, kurie lemia statinio atitiktį esminiams reikalavimams, ir įvertina statinio tinkamumą naudoti. Nors minėtas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 2 d. aktas yra pripažintas negaliojančiu teismo sprendimu, nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nenurodė savarankiškų šio administracinio akto neteisėtumo pagrindų.

19.                      Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 2 d. aktas buvo pripažintas negaliojančiu, kadangi jis buvo neteisėtai patvirtinto detaliojo plano pasekmė, o ne todėl, kad jį surašant būtų nesilaikyta teisės aktais nustatytos statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkos. Pareiškėjai, norėdami sieti patirtą žalą su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 2 d. aktu, turėtų įrodyti, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Neįrodžius konkrečių neteisėtų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų, nėra ir būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos negali kilti ir atsakomybė už žalą.

20.                      Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gruodžio 2 d. aktas ir pareiškėjo nurodoma žala net negalėtų būti siejami priežastiniu ryšiu, kadangi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjams žala kilo dėl statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto, nes Jachtininkų viešbučio neteisėtumą nulėmė ne jo pripažinimo tinkamu naudoti aktas, o detalusis planas ir statybos leidimas, kurių pagrindu jis buvo pastatytas. Nesant panaikinto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pripažinimo tinkamu naudoti akto, pareiškėjai galėjo įgyti, pvz., nebaigtą statyti statinį, be to, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos akto priėmimas ir tariamai atsiradusi pareiškėjų žala yra pernelyg nutolę teisiškai, todėl šiuo atveju neįmanoma nustatyti net netiesioginio teisinio priežastinio ryšio egzistavimo. Nei teismų sprendimais, nei pareiškėjų pateikiamais įrodymais nėra pagrindžiama ta aplinkybė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, pripažindama Jachtininkų viešbutį tinkamu naudoti, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pripažinimo tinkamu naudotis aktas buvo panaikintas formaliai – tik kaip detaliojo plano panaikinimo pasekmė, tačiau ne savarankiškais pagrindais). Pareiškėjų reikalavimas, kad Lietuvos valstybei turi būti taikoma atsakomybė už pareiškėjams sukeltą žalą, yra nepagrįstas priežastiniu ryšiu su tariamais neteisėtais veiksmais.

21.                      Net jei teismas pripažintų, kad vis dėlto Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmai susiję su galimai kilusia turtine ir/ar neturtine žala, priežastinis ryšys negali būti pripažintas tiesioginiu, o tik netiesioginiu, galimai įtakojusiu neigiamas pasekmes, bet ne jas tiesiogiai sukėlusiu. Pareiškėjų prašoma priteisti žala nekilo dėl Lietuvos valstybės veiksmų, o iš esmės dėl 2006 m. kovo 4 d. sudarytos aptariamo Jachtininkų viešbučio pirkimo–pardavimo sutarties, taip pat naudojimosi daiktu, kitų subjektų suteiktų paslaugų ar savo pačių rizika. Pats Jachtininkų viešbutis buvo pastatytas dėl neteisėto detaliojo plano ir statybos leidimo, taip pat neteisėtų statybos darbų, kuriuos atliko AB poilsio namai „Ąžuolynas“ ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“.

22.                      Pareiškėjai, prašydami atlyginti ne tik Jachtininkų viešbučio įsigijimo išlaidas, bet ir kitas su Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. kovo 4 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartimi susijusias išlaidas, iš esmės pripažįsta, kad išlaidos, kurios skunde laikomos žala, kilo iš Sutarties, tai sudaro pagrindą reikalauti jų iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, o ne iš atsakovų šioje byloje. Be to, pareiškėjai į teismą dėl žalos atlyginimo kreipėsi tik po trejų metų nuo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl ši aplinkybė sudaro pagrindą reikalavimus priteisti kai kurias išlaidas, negautas pajamas ir neturtinės žalos atlyginimą arba apskritai atmesti arba sumažinti. 

23.                      Dėl Jachtininkų viešbučio įsigijimo išlaidų atlyginimo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu panaikino Sutartį ir taikė restituciją natūra: UAB „VIPC“ iš pareiškėjų ir D. K. bei E. K. priteisė Jachtininkų viešbutį, o iš UAB „VIPC“ S. R. – 510 000 Lt, M. R. – 740 000 Lt, R. G. ir V. B. G. – 800 000 Lt. Lietuvos valstybė nėra Sutarties šalis, ji nieko nei perdavė, nei gavo pagal Sutartį, todėl pareiškėjų skundo reikalavimas grąžinti pagal Sutartį sumokėtas Jachtininkų viešbučio įsigijimo išlaidas neatitinka nei restitucijos esmės, nei tikslo, nei CK nuostatų, taip pat protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu priteistos sumokėti sumos pareiškėjams būtų neišmokėtos dėl Lietuvos valstybės veiksmų. Reikalavimas atlyginti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu jau priteistas turto įsigijimo išlaidas yra visiškai nepagrįstas, prieštarauja teismų praktikai. Faktas, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra nemoki, nesudaro teisinio pagrindo paneigti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo ar jį pakeisti, o pareiškėjai automatiškai neįgyja teisės reikalauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų lėšų atlyginimo iš Lietuvos valstybės ar Neringos savivaldybės. Nors pareiškėjai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 iki šiol nėra įvykdytas, tai nereiškia, kad šis sprendimas apskritai nebus įvykdytas, kadangi šiuo metu bankroto byla nėra pasibaigusi ir finansinių reikalavimų tenkinimo klausimas dar neišspręstas, todėl pareiškėjai daro niekuo nepagrįstas išvadas apie savo reikalavimų BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atžvilgiu neįvykdymo faktą. Teismui taip pat nėra pateikta duomenų, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pareiškėjams būtų perleidęs kokias nors reikalavimo teises Lietuvos valstybės atžvilgiu. LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013, nurodė, jog restitucija, kurią nusprendė taikyti Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, reiškia negaliojančių sandorių šalių grąžinimą į status quo (iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį), tai reiškia, kad pareiškėjai grąžina įgytą turtą, o pardavėjas – UAB „VIPC“ grąžina pareiškėjams jų sumokėtą sumą; pareiškėjų teisė iš UAB „VIPC“ gauti sumokėtus 710 000 Lt yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu; pareiškėjų nuostoliai – neatgauta pinigų suma, sumokėta už aptariamą nekilnojamąjį turtą, atsirado dėl to, jog restitucija neįvykdyta visa apimtimi ir kad UAB „VIPC“ nevykdo teismo įpareigojimo – negrąžina pareiškėjams iš jų gautos pinigų sumos, taigi, nėra pagrindo teigti, jog tarp šios žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Klaipėdos apygardos teismo kaip restitucija priteista suma negali būti priteisiama kitu teismo sprendimu, nes ta pati pinigų suma pareiškėjų naudai būtų priteista dviem skirtingais teismo sprendimais ir iš skirtingų subjektų, kas suponuotų galimą neteisėtą praturtėjimą, paneigtų teismo sprendimų privalomumą.

24.                      Dėl pareiškėjų prašomų priteisti palūkanų, susijusių su paskolomis Jachtininkų viešbučio įsigijimui, ir paskolų administravimo mokesčių Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pažymėjo, kad įrodinėjimo trūkumu laikytina ta aplinkybė, kad skunde nėra atskirta, kiek palūkanų sumokėta pagal kredito sutartį pastato įsigijimui ir kiek pastato apdailos darbams, kadangi tai skirtingos žalos rūšys. Pareiškėjai S. R., nenurodžius tikslios palūkanų už paskolą, kuri skirta turto įsigijimui, sumos, jos dydis laikytinas neįrodytu. Palūkanų už suteikiamus kreditus tikslas – mokėjimas už naudojimąsi paskolos suma, o paskolos administravimo mokesčio – atlyginimas už teikiamą administravimo paslaugą. Tiek palūkanų mokėjimo, tiek paskolos administravimo laikotarpiu pareiškėjai M. R. ir S. R. naudojosi suteikta paskola, t. y., buvo įsigiję atitinkamas Jachtininkų viešbučio dalis, naudojosi įgytu turtu, todėl iš jo gavo naudos. Be to, kredito sutartis ir jos pagrindu mokamos palūkanos bei paskolos administravimo mokesčiai neatsiejamai susiję su Sutartimi, todėl, pripažinus jas tiesioginiais pareiškėjų nuostoliais, turėtų būti išieškomi iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, kadangi yra pernelyg nutolę nuo galimai neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, todėl nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio. Sutarties sudarymo išlaidos tiesiogiai susijusios su BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ir pareiškėjų sutartiniais santykiais, todėl, pripažinus jas pareiškėjų patirta žala, turėtų būti išieškomos būtent iš Jachtininkų viešbučio pardavėjo (BUAB „Verslo investicijų projektų centras”), šios išlaidos pernelyg nutolusios nuo Lietuvos valstybės veiksmų, iš kurių kildinama žala, t. y. tarp jų neegzistuoja priežastinis ryšys. Pareiškėjų prašomos priteisti turto registravimo NTR išlaidos laikytinos pernelyg nutolusiomis nuo galimai neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, be to, pareiškėjai, užregistravę Jachtininkų viešbučio nuosavybės teisę savo vardu, patyrė naudos, kuri šiuo atveju kompensuoja patirtas išlaidas. Teismui priskyrus šias išlaidas prie tiesioginių pareiškėjų nuostolių, jos priteistinos ne iš atsakovų šioje byloje, o iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, kadangi jos kyla tiesiogiai iš Sutarties ir galėtų būti traktuojamos nebent kaip sutartinė atsakomybė. Dėl alternatyvių skolinių įsipareigojimų arba negautų pajamų (saugių mažo pajamingumo investicijų) nurodė, jog pareiškėjai nepagrįstai prašo priteisti negautas pajamas, jų priteisimas būtų laikytinas nepagrįstu pareiškėjų praturtėjimu. Pareiškėjai nurodo tik hipotetines galimybes gauti tam tikras pajamas, o tai neatitinka įrodinėjamiems nuostoliams (negautoms pajamoms) keliamų kriterijų. Pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų apie tai, kad jie turėjo realią galimybę gauti palūkanas už indėlius, kad jie buvo pasirašę atitinkamas indėlių sutartis ir jas nutraukė dėl neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų ir pan. Be to, pareiškėjai reikalauja priteisti palūkanas, kurias sumokėjo bankams už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 6 d., kai įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas, t. y. tada, kai pareiškėjai jau žinojo, kad turi reikalavimo teises į BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, o BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ – pareigą grąžinti pinigus. Taigi visi šie veiksmai, kai BUAB „VIPC“ nevykdė teismo sprendimo, o pareiškėjai negalėjo grąžinti bankams kredito, yra BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsakomybė. Patys pareiškėjai labai ilgą laiko tarpą po Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įsiteisėjimo nesiėmė veiksmų, įgyvendindami savo, kaip kreditorių, teises, todėl patys prisiėmė atsakomybę dėl išlaidų didėjimo. Pareiškėjai savo skunduose teismui neatskirdami palūkanų, sumokėtų iki Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įsiteisėjimo ir po to, neįrodė žalos dydžio, patys savo elgesiu (nesikreipdami dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo) prisidėjo prie išlaidų didėjimo. Mokesčių už komunalines paslaugas, nekilnojamojo turto mokesčio ir valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčių, taip pat mokesčių už turto draudimą negalima laikyti tiesioginiais nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kadangi tai buvo įmokos už tuometinį naudojimąsi turtu, už faktiškai suteiktas paslaugas, o dalis įmokų buvo sumokėta savo rizika. Nors Sutartis ir buvo pripažinta negaliojančia ab initio, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad mokesčiai už turtą, draudimo įmokos, taip pat už komunalines paslaugas sumokėti mokesčiai yra išlaidos, patirtos be teisinio pagrindo. Draudimo ir komunalinių paslaugų mokesčiai buvo mokėti ne pripažintos negaliojančia Sutarties, o sutarčių, sudarytų su draudimo įmone, komunalinių paslaugų teikėjais, pagrindu, nekilnojamojo turto mokestis ir žemės nuomos mokesčiai buvo mokami įstatymo pagrindu, todėl negalima teigti, kad šie mokesčiai buvo mokami be teisinio pagrindo. Komunaliniai mokesčiai yra mokami už atitinkamas paslaugas, todėl, jei tokios paslaugos buvo suteiktos, jos privalo būti apmokėtos, ir tai nelaikytina pareiškėjų žala. Atliekų tvarkymo išlaidos, išlaidos už sunaudotą energiją buvo sumokėtos kaip suteiktų paslaugų rezultatas, pareiškėjai naudojosi teikiama elektros energija, taip pat šalino atliekas, t. y. gavo tam tikrą naudą iš trečiųjų asmenų. Nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčius pareiškėjai privalėjo mokėti kaip nekilnojamojo turto, pastatyto ant valstybinės žemės, savininkai ir žemės sklypo valdytojai. Nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės sklypo nuomos mokesčių sumokėjimas už laikotarpius, kai pareiškėjai valdė ir naudojosi nekilnojamuoju turtu, t. y. iš to gavo atitinkamą naudą, laikytinas pagrįstu ir būtinu, neatsiejamu nuo turto valdymo, todėl nelaikytinas tiesioginiais pareiškėjų nuostoliais, juo labiau priežastiniu ryšiu nėra susijęs su Lietuvos valstybės veiksmais teritorijų planavimo ar statybos srityje.

25.                      Pareiškėjų patirtos išlaidos turto mokesčiams, valstybinės žemės nuomos mokesčiams, draudimo išlaidos, taip pat mokėjimai už paslaugas yra susiję su jų gauta nauda, suteiktomis paslaugomis, todėl nelaikytini pareiškėjų patirta žala. Pažymėtina, kad S. R. nepateikė konkrečių įrodymų, kokios vertės apdaila buvo įrengta, kad ji investavo atitinkamas lėšas, kad jos buvo panaudotos konkretiems darbams, be to, neįrodo, ar apdaila buvo būtina, taip pat duomenų, kokia dalis turto, įrengto statinyje, negali būti atskirta nuo statinio, todėl prarasta. Reikalavimas atlyginti minėtas išlaidas nėra aiškus. Be to, S. R. įsirenginėjo Jachtininkų viešbutį jau vykstant teismo procesams, todėl veikė savo rizika. Net ir pripažįstant turto apdailos darbų išlaidas žala, ji pernelyg nutolusi nuo neva neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, todėl neegzistuoja priežastinis ryšys.

26.                      Dėl neturtinės žalos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nurodė, jog, net pripažinus šių veiksmų neteisėtumą, negalima daryti išvados, kad jie priežastiniu ryšiu susiję su galimai patirta neturtine žala. Net ir teigiant, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmai turėjo įtakos, prisidėjo prie Jachtininkų viešbučio statybos, neprotinga ir neteisinga teigti ir nustatyti priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir galimai patirtos neturtinės žalos, kurią iš esmės sąlygojo sutarties sudarymas ir vėlesnis jos nutraukimas. Pareiškėjai nepateikė teismui jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kad jie buvo tapatinami su neteisėtas statybas įvykdžiusiais asmenimis, kad visuomenei buvo formuojama nuomonė, kad pareiškėjai galėjo būti nesąžiningi civilinių santykių subjektai ar pan., todėl ši aplinkybė laikytina nepagrįsta. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu išsprendė pareiškėjų įgyto turto likimą, t. y. pripažino Sutartį neteisėta ir taikė restituciją. Pareiškėjai V. B. G., S. R. ir M. R. nurodė, jog patyrė fizinį skausmą (sveikatos sutrikimai ir susijusios medicininės procedūros), tačiau dalis medicininių dokumentų, pateiktų į bylą, yra neįskaitomi, todėl atitinkamai neturėtų būti vertinami. Kai kurie nurodomi pareiškėjų susirgimai ((duomenys neskelbtini)) yra būdingi daugeliui (netgi jauno amžiaus) žmonių, todėl juos sieti su Lietuvos valstybės veiksmais, teisminiais procesais nėra teisinio pagrindo. Vien tik asmenų subjektyvūs paaiškinimai ir tam tikri medicininiai dokumentai automatiškai nereiškia, kad konkrečią asmens sveikatos būklę galima traktuoti kaip neturtinės žalos patyrimą. Tarp V. B. G., S. R. ir M. R. sveikatos būklės ir Lietuvos valstybės veiksmų nėra priežastinio ryšio, pareiškėjai jo neįrodė. Pareiškėjai taip pat grindžia patirtą neturtinę žalą (konkrečiai S. R.) prašymu atleisti iš darbo, atleidimo iš darbo įsakymu – tokios faktinės aplinkybės pernelyg nutolusios nuo skunde nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, todėl nesietinos priežastiniu ryšiu.

27.                      Skunde bei patikslintame skunde nėra pakankamų įrodymų dėl to, kad turėtų būti taikoma solidarioji atsakomybė, todėl tuo atveju, jei teismas laikys, kad yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, turėtų būti taikoma dalinė atsakomybė. Nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės veiksmai minėtuose santykiuose buvo bendri ar turėjo vienodą reikšmę teisiniuose santykiuose. Jachtininkų viešbučio neteisėtą statybą nulėmė neteisėto detaliojo plano parengimas, neteisėto statybą leidžiančio dokumento išdavimas. Pagrindinis subjektas, dalyvavęs šiuose teisiniuose santykiuose, buvo Neringos savivaldybė. Neringos savivaldybės veiksmai tiesiogiai lėmė neigiamų padarinių atsiradimą, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmai tik netiesiogiai prisidėjo prie padarinių, todėl nustatytina dalinė, o ne solidarioji civilinė atsakomybė. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjai remiasi CK nuostatomis, kurios reglamentuoja trečiojo asmens (šios bylos atveju tai būtų Lietuvos valstybė ir Neringos savivaldybė) teisę, bet ne pareigą įvykdyti skolininko prievolę, todėl ginčo atveju netaikytinos, kadangi Lietuvos valstybė savanoriškai neprisiima vykdyti kitų asmenų prievolių, to nenumato įstatymai, Lietuvos valstybės turtas turi būti naudojamas tik įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais.

28.                      Net ir nustačius visas tris viešosios atsakomybės sąlygas, atlygintinos žalos dydis turėtų būti mažinamas dėl pačių pareiškėjų veiksmų bei Lietuvos valstybės sudėtingos finansinės padėties. Būdami sąžiningi, rūpestingi ir apdairūs, prieš įsigydami nekilnojamąjį turtą, pareiškėjai turėjo ir galėjo domėtis perkamu nekilnojamuoju turtu. Be to, pareiškėjai įgijo komercinio pastato dalis, tokio pastato naudojimas susijęs su komercine veikla, todėl pareiškėjams keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, pareiškėjų įsigyjamas turtas lemia atitinkamą verslo riziką ir didesnių nuostolių tikimybę. Ši aplinkybė taip pat lemia griežtesnius kriterijus pareiškėjų elgesiui, įsigyjant turtą. Prie neteisėto detaliojo plano patvirtinimo tiesiogiai yra prisidėjusi ir AB poilsio namai „Ąžuolynas“, kuri organizavo detalųjį planavimą (t. y. buvo už jį atsakinga), kadangi ši aplinkybė laikytina prejudiciniu faktu (nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu). Be to, turto pardavėjas BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, kaip statinio statytojas, taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už vykdytus darbus, kadangi jis taip pat yra verslo subjektas, turintis pareigą užtikrinti atliekamų veiksmų teisėtumą, įsigydamas nebaigtą statyti ginčo statinį, šis subjektas (kaip verslininkas) privalėjo vertinti galimą riziką, išsinagrinėti su statybomis susijusius dokumentus. Be to, atsakomybė už parengtą detalųjį planą ir jo sprendinius tenka ir jo rengėjui bei kitoms institucijoms, išdavusioms planavimo sąlygas ir suderinusioms jo sprendinius, taip pat pritarusioms statybos leidimo išdavimui, šios aplinkybės įrodo, kad atsakovais nurodžius tik Lietuvos valstybę ir Neringos savivaldybę jų atžvilgiu keliami nepagrįstai ir nesąžiningai dideli reikalavimai. Pareiškėjai dalį išlaidų patyrė dėl savo pačių veiksmų, nors neturėjo teisinio pagrindo nei naudotis daiktu, nei mokėti su juo susijusius mokesčius, todėl šios sumos negali būti priteisiamos. Pareiškėjai naudojosi Jachtininkų viešbučiu, jame gyveno, todėl atitinkamai gavo naudos, jų nuostoliai atsižvelgiant į paminėtą aplinkybę mažintini. Pareiškėjai po Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įsiteisėjimo nesiėmė veiksmų savo reikalavimo teisės (atgauti už Jachtininkų viešbutį sumokėtas sumas) įgyvendinimui labai ilgą laiko tarpą, todėl patys padidino savo išlaidas, veikė savo rizika. Tuo atveju, jei skundas bus tenkinamas visiškai ar iš dalies, prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo jo įsiteisėjimo dienos.

29.                      Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

30.                      Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija, priimdamos administracinius aktus, kurie 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu buvo pripažinti negaliojančiais, atlikto tik formalų ir teritorijų planavimo procesą užbaigiantį veiksmą. Vadovaujantis ginčo teritorijai galiojusio detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2001 m. gegužės 9 d. iki 2003 m. gegužės 1 d.) nuostatomis, detaliojo plano rengimo, derinimo ir tvirtinimo procese dalyvavo ne tik atsakovai Neringos savivaldybė ir Neringos savivaldybės administracija, tačiau ir kitos valstybinės institucijos, su kuriomis buvo derinti detaliojo plano sprendiniai. Tik esant jų derinimui (pritarimui), Neringos savivaldybė galėjo ir privalėjo tvirtinti detalųjį planą. Ji neturėjo teisės atsisakyti priimti šiuo metu jau panaikintus administracinius aktus, kuomet visos derinančios institucijos, įskaitant ir tas, kurios yra atsakingos už Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugą bei aplinkosaugos politikos formavimą regione, pritarė tokiems detaliojo plano sprendiniams.

31.                      Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu buvo iš esmės išspręstas restitucijos tarp pareiškėjų ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ klausimas. Minėtu teismo sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, pareiškėjams iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra priteista visa pareiškėjų už turtą sumokėta kaina. Vien faktas, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ tapo nemokus, nepanaikina įsiteisėjusio teismo sprendimo ir jo pasekmių bei nekeičia jo vykdymo ar nesudaro pagrindo pareiškėjams savo reikalavimus dėl žalos nukreipti į kitus asmenis. BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nevykdant teismo sprendimo ir nesumokant teismo sprendimu iš jos priteistų sumų pareiškėjams, tai sukelia CPK nustatytas pasekmes, kuomet pareiškėjai įgyja teisę teismo sprendimą įvykdyti priverstine tvarka ir priteistas sumas išsiieškoti iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“. Be to, BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumas nesudaro pagrindo įsiteisėjusio teismo sprendimo keitimui ir pareiškėjų reikalavimo nukreipimui į atsakovus. Atsakovų priimti administraciniai aktai buvo nukreipti ir adresuoti BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, o ne pareiškėjams. Taigi, atsakovai gali būti atsakingi tik prieš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ kaip statytoją, jeigu būtų pilnai įvykdytas teismo sprendimas, nugriauti neteisėtai pastatyti statiniai ir įrodyta BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ patirta žala bei kitos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Šiuo atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų veiksmų ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo, negalėjimo atsiskaityti su pareiškėjais (LVAT 2013 m. spalio 17 d. sprendimas byloje Nr. A552-1603/2013).

32.                      Pareiškėjų reikalavimas priteisti negautas pajamas, kurias jie būtų gavę, jeigu jie už turtą sumokėtus pinigus būtų investavę į saugias mažo pajamingumo investicijas, yra visiškai nepagrįstas jokiais įrodymais, kad jie tikrai būtų tuos pinigus investavę į minimas priemones, kad būtų padėję indėlį ar pirkę kitą turtą, paremti prielaidomis ir negali būti tenkinami. Pareiškėjų reikalaujamos jiems priteisti notarinio mokesčio dalys neatitinka pačių pareiškėjų pateiktoje notaro pažymoje nurodytų duomenų ir sumų. Be to, notaro atlyginimas yra mokamas už suteiktą paslaugą. Notaras pareiškėjams suteikė paslaugą, pareiškėjai ją gavo, todėl negalima teigti, kad už šią paslaugą sumokėtos lėšos turėtų būti kaip žala kompensuotos pareiškėjams iš atsakovų. Dėl bankams sumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 6 d., kuomet įsiteisėjo 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, pareiškėjai jau tada žinojo, kad turi reikalavimo teisę į BUAB „Verslo investicijų projektų centras“. Taigi, visi tolimesni veiksmai, kuriais BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nevykdė teismo sprendimo, nesumokėjo pareiškėjams jų sumokėtos turto kainos, dėl to pareiškėjai negalėjo grąžinti bankams kredito, yra priskirtina BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsakomybei, o ne atsakovams. Pareiškėjai, reikalaudami priteisti iš atsakovų bankams sumokėtas palūkanas, nepagrindžia tiksliai, kokią žalą patyrė būtent dėl atsakovų, o ne BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ veiksmų. Pareiškėjai paskolos administravimo mokesčio reikalauja viso, nepaisant to, kad 2010 m. gruodžio 6 d. įsiteisėjo 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuomet paskolos sutarčių su bankais vykdymo rizika tenka išimtinai tik pareiškėjams. Be to, paskolos administravimo mokestis yra tarpusavio bankų ir pareiškėjų susitarimo aspektas, kuris negali būti laikomas privalomu lėšų pasiskolinimo elementu. Nei CK, nei kiti įstatymai nenustato pareigos skolininkui mokėti paskolos administravimo mokestį kreditoriui. Pareiškėjų išlaidos turto draudimui, už suvartotą elektros energiją ar atliekų tvarkymą buvo patirtos ir tiesiogiai susijusios su trečiųjų asmenų pareiškėjams suteiktomis paslaugomis, kurias pareiškėjai gavo ir iš jų turėjo naudos. Taigi, šios paslaugos buvo pareiškėjų užsakytos, jomis buvo naudojamasi, dėl to negali būti laikoma žala, dėl kurios atsiradimo yra atsakingi atsakovai. Pareiškėjai reikalauja iš atsakovų priteisti ir išlaidas, kurias jie patyrė turto įsirengimui, tačiau nepateikia jokių duomenų ir įrodymų, kad įrengimo darbai iš tikrųjų tiek kainavo ir tiek pareiškėjai patyrė išlaidų.

33.                      Pareiškėjų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytini nepagrįstais, kadangi pareiškėjai neturinę žalą grindžia subjektyviais teiginiais apie patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Aplinkybė, kad pareiškėjai dalyvavo teisminiuose procesuose, negali būti pagrindu pripažinti, kad pareiškėjai patyrė neturtinę žalą. Nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad dėl neteisėtų atsakovų veiksmų pareiškėjams buvo sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar jų subjektinių teisių pažeidimas, kuris turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų taip pat nepagrindžia, kad sveikatos sutrikimus pareiškėjams sukėlė būtent atsakovų veiksmai.

34.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) atsiliepime į skundą jį palaikė.

35.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau - Teisingumo ministerija) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

36.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

37.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

II.

38.                      Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjams solidariai iš atsakovų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą atitinkamai: 1) pareiškėjai S. R. 45 411,60 Eur turtinės žalos ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 2) pareiškėjui M. R. 244 532,11 Eur turtinės žalos ir 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 3) pareiškėjams R. G. ir V. B. G. 234 319,39 Eur turtinės žalos atlyginimą 4) pareiškėjui R. G. iš atsakovų 1 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5) pareiškėjai V. B. G. iš atsakovų 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismas pareiškėjams taip pat priteisė penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

39.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2006 m. kovo 4 d. notarine pirkimo–pardavimo Sutartimi (registro Nr. K1ES-4621, šiuo metu negaliojanti,) pareiškėjai S. R., M. R., R. G. ir V. B. G. iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ įsigijo Jachtininkų viešbučio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Neringos mieste Neringos sav., patalpų dalis: S. R. – 7660/37140 (76,60 kv. m) turto dalį už 510 000 Lt sumą, M. R. – 8211/37140 (82,11 kv. m) turto dalį už 740 000 Lt sumą, R. G. ir V. B. G. (bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis) – 12903/37140 (129,03 kv. m) turto dalį už 800 000 Lt sumą. Už parduodamą turtą buvo atsiskaityta: S. R. 76 500 Lt pardavėjui sumokėjo sudarydama notarinę sutartį, 400 000 Lt mokėjimo nurodymu į AB SEB banko sąskaitą pervedė pardavėjui pagal 2004 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartį Nr. 1460411012056-08, 33 500 Lt mokėjimo nurodymu į AB SEB banko sąskaitą pervedė pardavėjui; M. R. 185 000 Lt pardavėjui sumokėjo sudarydamas notarinę sutartį, 555 000 Lt mokėjimo nurodymu į AB SEB banko sąskaitą pervedė pardavėjui; R. G. ir V. B. G. 540 00 Lt pardavėjui sumokėjo sudarydami notarinę sutartį, 240 000 Lt mokėjimo nurodymu į AB SEB banko sąskaitą pervedė pardavėjui pagal 2004 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartį, 20 000 Lt mokėjimo nurodymu į AB SEB banko sąskaitą pervedė pardavėjui. 2006 m. kovo 4 d. notarinė pirkimo–pardavimo sutartis buvo kartu ir turto (Jachtininkų viešbučio) priėmimo–perdavimo aktas, nepasirašant atskiro dokumento dėl turto perdavimo–priėmimo (sutarties 1, 7 punktai).

40.                      Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 patenkino generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį ir pripažino negaliojančiais: 1) Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, detalusis planas; 2) Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. 22 statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius; 3) Neringos savivaldybės administracijos 2004 m. gegužės 31 d. patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 rekonstruoti prieplaukos namelį, įrengti jachtklubą, restoraną, statyti Jachtininkų viešbutį; 4) pirmą jachtklubo projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. lapkričio 4 d. protokolu Nr. 27, ir antrą jachtklubo projekto korektūrą, atliktą Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2005 m. birželio 9 d. protokolu Nr. 13; 5) Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. rugsėjo 5 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 22; 6) Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 2 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. 115; 7) Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2004 m. liepos 26 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-10874), kuria AB poilsio namai „Ąžuolynas“ pardavė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini), Neringa esančius pastatus – prieplaukos namelį ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, jachtininkų viešbučius, žuvų restoraną; 8) Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. vasario 3 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-2831), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė I. S. ir J. S. Jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), Neringa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 9) Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure 2006 m. kovo 4 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. K1ES-4621), kuria UAB „Verslo investicijų projektų centras” pardavė D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis Jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), Neringa. Teismas taikė restituciją natūra ir priteisė AB poilsio namams „Ąžuolynas” iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ (duomenys neskelbtini), Neringa esančius pastatus: prieplaukos namelį ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, Jachtininkų viešbučius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žuvų restoraną, o UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš AB poilsio namų ,,Ąžuolynas“ priteisė 800 000 Lt. Teismas taip pat taikė restituciją natūra ir priteisė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iš D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. (duomenys neskelbtini) Neringoje esantį Jachtininkų viešbutį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 371,40 kv. m bendro ploto, priteisė iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ D. K., E. K. 710000 Lt, S. R. – 510000 Lt, R. G., V. B. G. – 800000 Lt, M. R. – 740000 Lt. Įpareigojo statytojus AB poilsio namus „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (duomenys neskelbtini)Neringoje esančius pastatus: jachtininkų viešbutį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260,28 kv. m bendro ploto, Jachtininkų viešbutį unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 371,40 kv. m bendro ploto, žuvų restoraną unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 338,08 kv. m bendro ploto. Teismas panaikino (duomenys neskelbtini) Neringoje esančių pastatų: jachtininkų viešbučio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 260,28 kv. m bendro ploto, Jachtininkų viešbučio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 371,40 kv. m bendro ploto, žuvų restorano 338,08 kv. m bendro ploto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs nurodytą civilinę bylą, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. B2-480-232/2017) UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Valeksa“, 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, pareiškėjų kreditoriniai reikalavimai (R. G., V. B. G. – 780 000 Lt (225903,61 Eur), M. R. – 713 465,51 Lt (206 633,89 Eur), S. R. – 491 712,72 Lt (142 409,85 Eur) BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje Nr. B2-480-232/2017, sudarantys dalį pareiškėjų prašomos priteisti iš atsakovų žalos, yra trečios eilės kreditorių sąraše.

41.                      Atsižvelgdamas į tai, jog neteisėti Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Klaipėdos AVA teisių perėmėja) veiksmai, kurių pagrindu buvo pastatytas, pripažintas tinkamu naudoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ginčo statinys – Jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Neringoje, nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalimi, papildomai aplinkybių dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmų nevertino.

42.                      Teismas, išanalizavęs CK nuostatas ir LVAT praktiką dėl žalos atlyginimo, sutiko su pareiškėjų argumentais, kad išlaidos už notarinės pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą bei išlaidos dėl VĮ Registrų centrui sumokėtų įmokų už suteiktas paslaugas, susijusias su minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimu, laikytinos neišvengiamomis, priverstinėmis ir būtinomis, todėl vertinamos kaip tiesioginiai nuostoliai.

43.                      Teismas sutiko su pareiškėjų argumentais, kad nesant neteisėtų veiksmų, jie nebūtų patyrę nurodytų išlaidų, todėl šios išlaidos pripažintinos žala – tiesioginiais nuostoliais. Teismas pažymėjo, kad pripažinus sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio), ji netenka galios tarp sutarties šalių, tačiau negali būti ir iš esmės nėra paneigiami visi egzistavę teisiniai santykiai, atsiradusios pasekmės tarp vienos iš sutarties šalių ir viešojo administravimo subjektų. Dalį sumų pareiškėjai sumokėjo po Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo įsiteisėjimo, t. y. po 2010 m. gruodžio 6 d., o būtent: M. R. ir S. R. sumokėtas valstybinės žemės nuomos mokestis už 2011 m. (atitinkamai 209,19 Lt ir 195,87 Lt), todėl dalis žalos kilo dėl jų pačių kaltės. Atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo nustatyti neteisėti Neringos savivaldybės administracijos, Neringos savivaldybės tarybos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos veiksmai, negaliojančia pripažinta 2006 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pritaikyta restitucija ir panaikinta ginčo statinio teisinė registracija, įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d. ir nuo šio momento pareiškėjai neturėjo pareigos mokėti nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčių, teismas pripažino, kad, sumokėdami žemės nuomos mokestį už 2011 metus, pareiškėjai veikė savo rizika ir savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo. Teismas vadovaudamasis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi šiuos reikalavimus dėl 209,19 Lt (60,59 Eur) ir 195,87 Lt (56,73 Eur) sumų priteisimo atmetė.

44.                      Teismas laikė pagrįstomis pareiškėjų sumokėtas įmokas iki 2014 m. kovo 22 d., kadangi šie nuostoliai pareiškėjams atsirado vykdant prisiimtus įsipareigojimus pagal nurodytas kredito sutartis. Pareiškėjų patirtos komunalinių atliekų tvarkymo ir mokesčio už elektros energiją išlaidos negali būti pripažįstamos jų tiesioginiais nuostoliais, patirtais dėl neteisėtų Neringos savivaldybės bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų, kadangi tai buvo įmokos už tuometinį naudojimąsi teikiamomis vartojimo paslaugomis, tai, kad pareiškėjai aptariamo turto vėliau neteko, dar nereiškia, jog jie neturėjo naudos iš naudojimosi nekilnojamuoju turtu.

45.                      Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjų M. R., S. R. byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl patirtų išlaidų, susijusių su sutarčių dėl minėtų kreditų administravimo mokesčiais, sprendė, jog pagal pateiktus duomenis yra pagrindas šias išlaidas (atitinkamai po 1 500 Lt (434,43 Eur) taip pat pripažinti tiesioginiais nuostoliais.

46.                      Teismas ekspertizės aktą bei jame formuluojamas išvadas vertino kaip patikimą įrodymą, kuris nepaneigtas kitais įrodymais. Išdėstyti duomenys sudarė pagrindą teismui daryti vienareikšmišką išvadą, kad pareiškėja S. R. patyrė 40 558,39 Eur (42 710,68-2 152,29) išlaidų dėl Jachtininkų viešbučio dalies įrengimo, todėl šios išlaidos (40 558,39 Eur) pripažintinos tiesioginiais nuostoliais. Pareiškėjos reikalavimą dėl likusios sumos priteisimo teismas atmetė, kadangi kiti pareiškėjos pateikti įrodymai, kuriais pastaroji remiasi įrodinėdama su turto įrengimu susijusias išlaidas, laikytini abstrakčiais, nepatvirtinančiais konkrečių sukurtos pastato pridėtinės vertės ar aptariamo turto pagerinimui sunaudotų išteklių piniginių sumų.

47.                      Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareiškėjų turėtų išlaidų, susijusių su įsigyto Jachtininkų viešbučio dalių notarinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu, teisine registracija (įmokos VĮ Registrų centrui), nekilnojamojo turto mokesčio ir žemės nuomos mokesčio mokėjimu, hipoteka įkeisto turto draudimo įmokos, dalis S. R. patirtų įsigyto nekilnojamojo turto įrengimo išlaidų. Teismas pažymėjo, kad nesant neteisėtų veiksmų, t. y. nepatvirtintus detaliojo plano, neišdavus statybos leidimo ir nepripažinus statinio tinkamu naudoti, pareiškėjai nebūtų sudarę Jachtininkų viešbučio dalies pirkimo–pardavimo sutarties ir nebūtų patyrę pripažintų tiesioginiais nuostoliais išlaidų. Taigi atsakovų neteisėti veiksmai akivaizdžiai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pareiškėjams padaryta turtine žala.

48.                      Dėl BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ žalos atlyginimo teismas, išanalizavęs CK 1.138 straipsnio 2 punktą, nurodė, kad restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, jos tikslas – šalių grąžinimas į status quo – iki sandorių įvykdymo buvusią padėtį. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra. O taikant civilinę atsakomybę kaltajam asmeniui uždedama papildoma turtinio pobūdžio pareiga. Pripažinus sandorį negaliojančiu restitucija kyla automatiškai, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtinos privalomos sąlygos.

49.                      Teismas sutiko su atsakovų pozicija, jog aplinkybės dėl BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo nesudaro teisinio pagrindo paneigti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo ar jį pakeisti ir pareiškėjai automatiškai neįgyja teisės reikalauti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistų lėšų atlyginimo iš Lietuvos valstybės ar Neringos savivaldybės. Tačiau, teismui apgynus pareiškėjų teises, pritaikius restituciją ir taip atkūrus iki neteisėto sandorio tarp šalių buvusią pusiausvyrą, pareiškėjai byloje įrodinėja, kad dėl ginčijamo sandorio jie patyrė nuostolių, o būtent, pritaikius restituciją šalių turtinė padėtis, buvusi iki ginčijamo sandorio sudarymo, nebuvo atkurta.

50.                      Teismas pažymėjo, kad atsakovų neteisėti veiksmai, kurie lėmė 2006 m. kovo 4 d. notarinės pirkimo–pardavimo Sutarties pripažinimą negaliojančia, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl teismas sutiko su pareiškėjų teiginiais, kad šiuo atveju tai turėjo esminės įtakos, jog vietoje „realių“ pinigų pareiškėjai turi bevertę reikalavimo teisę į nemokų (bankrutavusį) trečiąjį suinteresuotą asmenį BUAB „Verslo investicijų projektų centras“.

51.                      Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, remdamasis teismų praktika dėl netiesioginio priežastinio ryšio, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad šiuo atveju tarp neteisėtų atsakovų veiksmų – neteisėtą statybą leidžiančių administracinių aktų priėmimo, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo, neteisėtai pastatyto statinio pripažinimo tinkamu naudoti – ir pareiškėjų patirtos žalos (turto įsigijimo išlaidų) egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys: būtent atsakovų neteisėtų administracinių aktų priėmimas nulėmė, kad buvo pastatyti ir į civilinę apyvartą išleisti pastatai, kuriuos pareiškėjai įsigijo, tam panaudodami savo pinigines lėšas; šiuo metu pareiškėjai neturi nei 2006 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigyto pastato, nei jo pirkimui panaudotų piniginių lėšų, o jų atgauti pagal 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimą iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ galimybių nėra.

52.                      Teismas sutiko su atsakovų teiginiais, jog pareiškėjų argumentai dėl patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) yra grindžiami tik subjektyvia pačių pareiškėjų nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Pareiškėjai tik abstrakčiai nurodo patirtą turtinę žalą (negautas pajamas), į bylą pateikdami dokumentus, kuriuose užfiksuota informacija apie preliminarius apskaičiavimus dėl galimų palūkanų sudarant terminuotų indėlių sutartis. Taigi, pareiškėjai neįrodė, jog ši žala yra tikėtina ir reali. Visų pirma, byloje nėra įrodymų apie pagrįstus pareiškėjų ketinimus pirkimo–pardavimo (Jachtininkų viešbučio dalių) sutarties sudarymo metu pinigines lėšas (kaip alternatyvą) nukreipti į kitus investavimo šaltinius. Be to, vertinant piniginių sumų naudojimą indėliams, atsižvelgtina ir į tikslinę pareiškėjams išduotų paskolų paskirtį (Jachtininkų viešbučio įsigijimui), taigi neužtikrinančią galimybių tuo metu disponuoti piniginėmis lėšomis, būtinomis galimiems indėliams. Byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjai, nesant neteisėtų atsakovų veiksmų, t. y., nesant galimybės įsigyti prarasto turto, būtų turėję (gavę) pajamų CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme.

53.                       Teismas, atsižvelgęs į CK nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, sprendė, jog pareiškėjams atliktų neteisėtų veiksmų grandinėje neįmanoma nustatyti, kiek ir kokia apimtimi (dalimi) vienas ar kitas atsakovas (jų darbuotojai) prisidėjo prie nuostolių pareiškėjams padarymo, todėl teismas atmetė atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, argumentus, jog Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės veiksmai minėtuose santykiuose nebuvo bendri, todėl negali turėti vienodos reikšmės teisiniuose santykiuose. Įvertinęs teisinį reguliavimą ir pasekmes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjams žala atsirado dėl abiejų šių valdžios institucijų veiksmų, todėl dėl jos atlyginimo atsakovai turi atsakyti solidariai. Teismas pažymėjo, kad iš esmės identiškose bylose, t. y., tų  pačių valdžios institucijų veiksmai, priimant tuos pačius administracinius teisės aktus, pagal CK 6.271; 6.246; 6.247 straipsnių nuostatas  taip pat yra pripažinti  neteisėtais,  padaryti bendrais šių institucijų veiksmais (solidariai) bei susiję  priežastiniu ryšiu su žalos kilimu.

54.                      Teismas, atsižvelgęs į LVAT praktiką ir CK nuostatas, nurodė, kad pareiškėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš dalies tenkinamas, todėl jiems priteisė ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

55.                      Teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytus patirtus išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą, kitus praradimus, kuriuos jie patyrė dėl atsakovų veiksmų, kurie, teismo nuomone, buvo pakankamai intensyvūs, t. y. ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, tai, jog netikrumas dėl susiklosčiusios situacijos tęsiasi labai ilgą laiką, padarė išvadą, kad pareiškėjai patyrė neturtinę žalą ir jiems turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Teismas pripažino, kad teisminis nagrinėjimas, turto praradimas sukėlė pareiškėjams neigiamų emocijų ir išgyvenimų, stresą, sveikatos pablogėjimą, o pareiškėjų S. R. ir V. B. G. patirti išgyvenimai galėjo turėti didesnį neigiamą poveikį sveikatos būklei, todėl, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, priteisė pareiškėjams M. R. ir R. G. po 1 400 Eur, o pareiškėjoms S. R. ir V. B. G. po 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nurodytas sumas priteisė solidariai iš Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos.

56.                      Teismas netenkino prašymo atidėti sprendimo vykdymą. Nagrinėjamu atveju bylos šalių deliktiniams santykiams taikoma solidarioji atsakomybė ir nėra solidaraus atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

57.                      Dėl pareiškėjų antrojo skundo reikalavimo teismas nurodė, kad pareiškėjai išreiškė sąlyginį reikalavimą dėl reikalavimo teisės perleidimo, atsakovams išmokėjus pareiškėjams Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu priteistus ir nesumokėtus pinigus, toks reikalavimais negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl teismas administracinės bylos dalį dėl šio pareiškėjų reikalavimo nutraukė (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

58.                      Dėl pareiškėjų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas pažymėjo, kad teismui pateikti rašytiniai įrodymai, būtini sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, yra neišsamūs, prieštaringi, nepatvirtina prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti rašytiniai įrodymai dėl išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą prieštarauja vieni kitiems, pareiškėjų prašymo dėl patirtų išlaidų teismas nenagrinėjo šioje proceso stadijoje ir išaiškino, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III.

59.                      Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kurioje netenkintas pareiškėjų prašymas priteisti negautas pajamas, ir papildomai solidariai priteisti iš atsakovų pareiškėjai S. R. 14 532,27 Eur žalos dėl negautų pajamų atlyginimui, pareiškėjui M. R. 37 597,84 Eur žalos dėl negautų pajamų atlyginimui, pareiškėjams R. G. ir V. B. G. 72 450,42 Eur žalos dėl negautų pajamų atlyginimui.

60.                      Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai neįrodė, kad nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, naudodamiesi savo lėšomis, realiai gautų pajamų (sutaupytų sąnaudų). Pareiškėjai teigia, kad neteko realių pinigų dėl to, kad vykdydami 2006 m. kovo 4 d. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudarytą pirkimo-pardavimo Sutartį, sumokėjo pinigus už pastatą, esantį Neringos sav. Šiuos sumokėtus pinigus pareiškėjai realiai (faktiškai) naudojo ir toliau naudotų kitiems tikslams, todėl neišvengiamai gautų pajamų ir sutaupytų sąnaudų. Byloje esantys įrodymai patvirtina šias aplinkybes. Be to, pareiškėjai kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus įrodymus, patvirtinančius negautas pajamas.

61.                      Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. 

62.                      Atsakovas Neringos savivaldybė apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Neringos savivaldybė papildomai nurodo, kad atsakovų civilinė atsakomybė negali būti aiškinama ir taikoma plečiamai, išeinant už neva atliktų „neteisėtų veiksmų“ ribų ir „uždaro rato“, kuriame turi būti nagrinėjama konkreti, pamatuota ir aiški žala, sąlygota būtent tokių veiksmų. Aplinkybės ir įvykiai, dėl kurių su pareiškėjais nėra atsiskaityta, yra UAB „Verslo investicijų projektų centras“ finansinės būklės pablogėjimas ir bankrotas. Už tai yra atsakingi bendrovės akcininkai, vadovai ir kiti su jos veikla susiję asmenys arba galbūt ir nuo jų nepriklausančios rinkos sąlygos, lėmusios bankrotą. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas yra įsigaliojęs ir vykdytinas, pareiškėjams iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ yra priteista visa pareiškėjų sumokėta kaina.

63.                      Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovų priimti administraciniai aktai ir jų neteisėtumas turėjo esminės įtakos, jog vietoje „realių“ pinigų pareiškėjai turi bevertę reikalavimo teisę į nemokų BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, yra nepagrįsta, ydinga ir neatitinka CK 6.247 straipsnio. Neringos savivaldybė pažymi, kad atsakovų 2002-2005 metais priimti ir 2010 m. panaikinti administraciniai aktai nėra susiję ir neturėjo įtakos trečiojo suinteresuoto asmens bankrotui ar galimumui atsiskaityti su pareiškėjais.

64.                      Atsakovų priimti teisės aktai ir jų panaikinimas buvo nutolęs net per 4 metus nuo datos, kai bankrutavo UAB „Verslo investicijų projektų centras“. Keturių metų laikotarpis yra labai ilgas, per kurį gali įvykti ir įvyko daug aplinkybių, kurios galėjo sąlygoti įmonės nemokumą, tačiau nei vienas iš jų nebuvo atsakovų administracinių aktų priėmimas. Nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjai, nei teismo skirta ekspertė nepateikė duomenų ir įrodymų, jog bendrovės nemokumą lėmė ir sąlygojo atsakovų veiksmai. Nesant nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovų priimtų teisės aktų ir BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, kuris sukėlė neigiamus padarinius pareiškėjams, negali būti laikoma, kad egzistuoja netiesioginis priežastinis ryšys. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į LVAT 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1060/2013.

65.                      Pareiškėjai, reikalaudami priteisti iš atsakovų bankams sumokėtas palūkanas, nepagrindė tiksliai, kokią žalą patyrė būtent dėl atsakovų veiksmų, o ne BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ veiksmų, todėl pareiškėjų reikalavimas turėtų būti atmestas.

66.                      Pareiškėjai neįrodė žalos, susijusios su paskolos administravimo mokesčiu, dydžio, kuris siejamas konkrečiai tik su atsakovų veiksmais ir juos siejančiu priežastiniu ryšiu.

67.                      Pareiškėjai neįrodė objektyvios ir realios žalos, susijusios su turto įsirengimu. Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai vertino ekspertizės išvadas. Paskirta teismo ekspertizė nepatvirtino pareiškėjų žalos dydžio.

68.                      Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, kad dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjams buvo sukeltos tokios apimties neigiamos pasekmės ar jų subjektų teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų nepagrindžia, kad sveikatos sutrikimus pareiškėjams būtent sukėlė atsakovų veiksmai.

69.                      Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais, taip pat nukrypo nuo LVAT praktikos (2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1060/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013).

70.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodžius atsakovams de facto vietoj BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ sumokėti pareiškėjams sumas, kurias jiems turi sumokėti bendrovė, reiškia, kad teismo sprendimu yra apeinami viešojo intereso apsaugą užtikrinančio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo imperatyvai – atsiskaitoma išimtinai tik su tam tikrais bankrutuojančios bendrovės kreditoriais.

71.                      Atsakovas Neringos savivaldybė apeliaciniame skunde taip pat prašo atidėti sprendimo vykdymą 1 metams tuo atveju, jeigu teismas laikytų pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu.

Be to, atsakovas Neringos savivaldybė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.                      Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

73.                      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir plačiau nepasisakė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, o tai neatitinka LVAT praktikos.

74.                      Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad tarp Lietuvos valstybės veiksmų, kurie nurodyti kaip neteisėti, nors teismas šių išvadų nemotyvavo tinkamais argumentais, ir pareiškėjų nurodomų išlaidų, kurias teismas priteisė, yra priežastinis ryšys.

75.                      Jachtininkų viešbučio įsigijimo išlaidos negali būti laikomos Lietuvos valstybės ar Neringos savivaldybės padaryta žala, jų nesieja priežastinis ryšys, be to, jų atlyginimo klausimas jau išspręstas kitu teismo sprendimu.

76.                      Nors pareiškėjai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, tai nereiškia, kad šis sprendimas apskritai neturi būti vykdomas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

77.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT praktikos (2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1060/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013).

78.                      Pareiškėjai neturtinę žalą sieja su kitais veiksmais, kurie sekė jau po neteisėtais nurodomų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų atlikimo.

79.                      Pareiškėjų skunde nėra pakankamai įrodymų dėl solidariosios atsakomybės taikymo, todėl tuo atveju jeigu teismas laikys, kad yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, turėtų būti taikoma dalinė atsakomybė.

80.                      Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertinos atsakovo pateiktus argumentus dėl atsakomybės mažinimo, kitų atsakingų asmenų nustatymo, įvertinant ir tai, kad žalos priteisimas iš valstybės institucijų susijęs su viešuoju interesu ir poreikiu visas aplinkybes byloje nustatyti tiksliai.

81.                      Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija apeliaciniame skunde taip pat prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo įsiteisėjimo dienos.

82.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti priteistos turtinės žalos dydžius: S. R. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 101 835,96 Eur, M. R. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 36 902,69 Eur, R. G. ir V. B. G. priteistos turtinės žalos dydį sumažinti iki 2350,38 Eur. Teisingumo ministerija taip pat prašo tenkinti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos, prašymą teismo sprendimo vykdymą atidėti kitiems biudžetiniams metams.

83.                      Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį į LVAT praktiką (2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1060/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013), pagal kurią pareiškėjai neturi pagrindo reikalauti nekilnojamojo turto vertės atlyginimo, kadangi jų teisės buvo apgintos taikant restituciją.

84.                      Teisingumo ministerija mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjams priteista žala turi būti sumažinta nekilnojamojo turto ir turto draudimo sutarčių pagrindu sumokėtų įmokų vertėmis.

85.                      Pagal esamą situaciją Teisingumo ministerija neturėtų objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas žalos dydis yra daugiau nei du kartus didesnis nei Teisingumo ministerijos valdomi asignavimai.

86.                      Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

87.                      BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo LVAT praktikos

88.                      Pirmosios instancijos teismas klaidingai ir nepagrįstai konstatavo žalos pareiškėjams atsiradimo faktą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, įvykdęs Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą, t. y. nugriovęs šiuo metu pareiškėjų naudojamus jachtininkų viešbučius, įgis teisę į žalos fakto nustatymą, jos dydžio įvertinimą ir atlyginimą iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės. Įvykdžius teismo sprendimą, kaip žalos atlyginimas gautos piniginės lėšos bus skirtos visų įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimų Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.

89.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir jomis ginamą viešąjį interesą.

90.                      Pareiškėjai atsiliepime į atsakovų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

91.                      Pareiškėjai akcentuoja, kad prašė priteisti turtinę žalą dėl statytojo negrąžintų lėšų.

92.                      Atsakovų neteisėti veiksmai yra būtinoji žalos dėl negrąžintų lėšų atsiradimo sąlyga. Po to, kai atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, žala buvo iš esmės nulemta. M. R. ir S. R., prasidėjus ginčams, tik prižiūri Naikinamą turtą ir kartais lankosi. Kiti pareiškėjai Naikinamu turtu niekada nesinaudojo.

93.                      Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos ir atitinka Lietuvos apeliacinio teismo poziciją bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.

94.                      Argumentas, kad pareiškėjai negali reikalauti žalos atlyginimo, kol Naikinamas turtas nebus sunaikintas, yra nepagrįstas. Naikinamas turtas pareiškėjams nebepriklauso, todėl pareiškėjai jau patyrė žalos nepriklausomai nuo to , ar Naikinamas turtas bus nugriautas ar ne.

95.                      Statytojų kreditorių teisės negali būti pažeistos, kadangi statytojas dar 2006 m. gavo iš pareiškėjų ir jų bankų lėšas ir panaudojo šias lėšas savo kreditorių reikalavimų tenkinimui. Pareiškėjai sumokėjo visą statytojo nurodytą Naikinamo turto kainą.

96.                      Dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą pareiškėjai nurodo, kad mažai tikėtina, jog sprendimas būtų vykdomas 2018 m., todėl Teisingumo ministerija turi galimybės pasirengti sprendimo vykdymui 2019 metais.

97.                       Dėl žalos mažinimo pareiškėjai pažymi, kad sprendimuose nėra nustatyta, kad kas nors atliko neapdairius neteisėtus veiksmus ir prisidėjo prie žalos. Pareiškėjai nedelsiant ėmėsi visų būtinų veiksmų tam, kad susigrąžintų lėšas iš statytojo ir net atgavo dalį lėšų.

98.                       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Valstybė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija atsiliepimą į pareiškėjų apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti Valstybės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos apeliaciniame skunde. Papildomai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija nurodo, kad prašoma priteisti pareiškėjų žala yra hipotetinė. Pareiškėjų apeliaciniame skunde kalbama apie V. G. mokėjimus palūkanoms apmokėti pagal visiškai kitą paskolą kitam turtui įsigyti. Be to, indėlio nutraukimas prieš 8 mėnesius iki turto pirkimo apskritai bylos kontekste nelaikytas logišku ir pagrindžiančiu negautas pajamas.

99.                       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija atsiliepime į atsakovo Neringos savivaldybės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinius skundus nurodo, kad pritaria Neringos savivaldybės Teisingumo ministerijos apeliacinių skundų argumentams. Dėl BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinio skundo argumentų plačiau nepasisako.

100.                       Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teisingumo ministerija nurodo, kad pareiškėjų teiginiai apie negautų pajamų realumą yra tik abstrakčiomis prielaidomis paremtas bandymas prisiteisti kuo didesnę sumą iš valstybės.

101.                       Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja S. R. ginčo patalpų įsigijimui skirtas lėšas kaip indėlius laikė ir ketino toliau laikyti banke. Priešingai – tiek šioje byloje, tiek viešojoje erdvėje pareiškėja ne kartą nurodė, kad ji siekė įsigyti gyvenamąsias patalpas, todėl teiginiai apie ginčo turto įsigijimui skirtų lėšų investavimą indėlių forma neatitinka tikrovės.

102.                       Pareiškėjų apeliacinio skundo teiginiai, kad M. R. negautos pajamos susideda iš sumažintos tiesioginių nuostolių sumos, kurią būtų sutaupęs, reiškia, kad pareiškėjas prašo priteisti ne negautas pajamas, o nepatirtus tiesioginius nuostolius, o tai pagal CK nėra laikoma turtine žala.

103.                       Dėl pareiškėjų V. B. G. ir R. G. paskolos sutarties Teisingumo ministerija nurodo, kad šią aplinkybę pareiškėjai grindžia niekaip su byloje nagrinėjamais teisiniais santykiais nesusijusia R. G. 2005 m spalio 10 d. sudaryta vartojimo paskola.

104.                       Trečiasis suinteresuotas asmuo Teisingumo ministerija atsiliepime į atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinius skundus prašo juos tenkinti. Teisingumo ministerija pritaria minėtų apeliacinių skundų argumentams. Teisingumo ministerija teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu sukūrė teisiškai nepaaiškinamą situaciją, kai pareiškėjai iš tų pačių teisinių santykių įgijo dvigubą reikalavimo teisę.

105.                       Trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti apeliacinių skundų argumentus dėl solidarios atsakomybės netaikymo, atsakomybės mažinimo bei dėl BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ veiksmų įtakos pareiškėjų nurodomai žalai.

106.                       Dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti negautas pajamas BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pažymi, kad tokiu būdu pareiškėjai, faktiškai naudodami nekilnojamąjį turtą ir gaudami iš to naudą, siekia antrą kartą gauti naudą – iš valstybės prisiteisti negautas pajamas, kurias jie tariamai būtų gavę, jei nebūtų įsigiję ginčo objektų.

107.                       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir tenkinti atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos, Neringos savivaldybės, trečiojo suinteresuoto asmens Teisingumo ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinius skundus.

108.                       Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu buvo išspręstas žalos atlyginimo pareiškėjams klausimas.

109.                       Trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į apeliacinius skundus prašo juos atmesti. Kultūros paveldo departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo tinkamai, išsamiai ištyrė faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

110.                       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su neteisėtais atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, veiksmais, atlyginimo.

111.                       Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

112.                       Kaip matyti iš apeliacinių skundų argumentų, be kita ko, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Dėl šių apeliantų argumentų teismas pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš dalies nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

113.                       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjų teigimu, didžiausią turtinę žalą sudaro turto, t. y. iš UAB „Verslo investicijų centras“ įsigytos jachtininkų viešbučio dalies praradimas. Pareiškėjai R. G. ir V. B. G. šią žalą vertina 231 696,01 Eur suma, M. R. – 206 633,89 Eur suma, S. R. – 142 409,85 Eur suma. Teismas vertindamas pareiškėjų argumentus šiuo klausimu konstatavo, kad prašoma priteisti žala pareiškėjams pasireiškė trečiajam suinteresuotam asmeniui BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ negrąžinus Klaipėdos apygardos teismo įsiteisėjusiu 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu priteistų (dėl restitucijos taikymo) sumų. Iškėlus UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto bylą, pareiškėjai pateko į Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto (įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo) ir 35 straipsnio („Kreditorinių reikalavimų taikymo eilė ir tvarka“) taikymo sritį ir pareiškėjų kreditorinių reikalavimų tenkinimas nustatytas 3 kreditorių tenkinimo eile. Pirmosios instancijos teismo nuomone, taikant restituciją, priteistos pastato įsigijimo piniginės sumos iš trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ pareiškėjams išieškotos nebuvo, taigi pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija liko neįgyvendinta. Taip pat teismas pažymėjo, kad teismo ekspertės A. K. išvados paneigia galimybę pareiškėjams atgauti teismo sprendimu priteistas pinigines sumas iš BUAB „Verslo investicijų projektų centras“. Restitucijos pagrindu pareiškėjų turtinė padėtis, buvusi iki ginčijamo sandorio sudarymo, nebuvo visiškai atkurta ir bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog jau šiuo metu trečiasis suinteresuotas asmuo BUAB „VIPC“ neturi ir neturės galimybių patenkinti pareiškėjų reikalavimų, atsiradusių Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo pagrindu, todėl pareiškėjų prašomos priteisti piniginės sumos, esančios trečios eilės kreditorių sąraše, yra žala (nuostoliai).

114.                       Lietuvos vyriausias administracinis teismas su šiomis teismo išvadomis nesutinka. 2017 m. rugpjūčio 11 d. ekspertizės akto Nr. 41/2653(Šiaul):17 priedas Nr. 4 patvirtina, kad BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ekspertei pateikė duomenis apie įmonės balanse apskaitytą finansinį turtą – t. y. 1254695 Eur planuojamą prisiteisti iš valstybės žalą. Kaip matyti iš ekspertizės motyvuojamosios dalies, darant galutinę išvadą, kad nėra galimybių patenkinti pareiškėjų reikalavimų, atsiradusių Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu, šis finansinis turtas buvo ignoruotas. Be to, iš 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. priedo Nr. 2 prie reikalavimo teisių perleidimo sutarties seka, kad restruktūrizuojama UAB „Verslo investicijų projektų centras“ perleido UAB „Meirona“ reikalavimo teisę, t. y. teisę reikalauti atlyginti neteisėtais valstybės ir savivaldybės sprendimais padarytą žalą, kuri atsirado įvykdžius 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį – nugriauti žuvų restoraną, pastatytą (duomenys neskelbtini), Neringoje (VII t., b. l. 115-118). LVAT 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 šios sutarties pagrindu priteisė UAB „Meirona“ 1149349,83 Eur žalos atlyginimą ir penkių procentų metines palūkanas iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės. Taigi, 2013 m. rugpjūčio 28 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi buvo perleistas didelės vertės turtas, viršijantis pareiškėjų reikalavimus šioje byloje. Šis turtas 2017 m. rugpjūčio 11 d. ekspertizės akte Nr. 41/2653(Šiaul):17 liko neįvertintas. Taigi, teismas vertina, kad paminėtas ekspertizės aktas neįrodo, kad BUAB „VIPC“ neturi ir neturės galimybių patenkinti pareiškėjų reikalavimų, atsiradusių Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo pagrindu. Ši aplinkybė yra pagrindas atmesti šios nutarties 113 p. paminėtus pareiškėjų reikalavimus ir atitinkamai pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.

115.                       Esant šios nutarties 114 p. aplinkybei nėra būtinybės vertinti kitus apeliantų argumentus dėl šios nutarties 113 p. paminėtų pareiškėjų reikalavimų, todėl teismas dėl jų nepasisakys.

116.                       Dėl kitų pirmosios instancijos teismo priteistų sumų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad teismas skundžiamame sprendime visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bei įvertino proceso šalių paaiškinimus ir pateiktų įrodymus, aiškiai, išsamiai ir detaliai įvertino byloje surinktus duomenis bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, išnagrinėjusi apeliacinių skundų argumentus ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl kitų priteistų sumų nenustatė ir neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei jų vertinimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui argumentų nekartoja.

117.                       Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvimo nurodė, kad neteisėti Neringos savivaldybės tarybos, Neringos savivaldybės administracijos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (Klaipėdos AVA teisių perėmėja) veiksmai, kurių pagrindu buvo pastatytas, pripažintas tinkamu naudoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ginčo statinys – jachtininkų viešbutis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Neringoje, nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu. Todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies nuostata, kad  faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, laikė, kad neteisėti valstybės ir savivaldybės institucijų veiksmai įrodyti. Apeliantai ginčijantys šią teismo išvadą apeliaciniuose skunduose iš esmės pakartojo savo pradinius argumentus išsakytus pirmosios instancijos teismui. Jų pateikti argumentai aukščiau paminėtos išvados nepaneigia. Todėl teismas vertina, kad apeliantai teismo sprendimo šioje dalyje nenuginčijo. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovų neteisėti veiksmai akivaizdžiai susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pareiškėjams padaryta turtine žala.

118.                       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teisingai konstatavo, kad išlaidos už notarinės pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimą bei išlaidos dėl VĮ Registrų centrui sumokėtų įmokų už suteiktas paslaugas, susijusias su minėto nekilnojamojo turto nuosavybės teisės įregistravimu, laikytinos neišvengiamomis, priverstinėmis ir būtinomis, todėl vertinamos kaip tiesioginiai nuostoliai. Taigi teismas, pagrįstai ir teisėtai priteisė pareiškėjams turtinę žalą, susijusią su ginčo turto notarinės pirkimo–pardavimo sutarties įforminimu (S. R. – 823,68 Eur, M. R. – 1156,74 Eur, R. G. ir V. B. G. – 1115,90 Eur), bei sumas sumokėtas VĮ Registrų centrui (M. R. - 87,76 Eur, S. R. 97,70 Eur).

119.                       Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais. Panašioje byloje dėl iš esmės to paties ginčo objekto teismas priteisė išlaidas, susijusias su nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčiais iki 2010 m. gruodžio 6 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1603/2013). Taigi skundžiamas sprendimas dalyje, kurioje teismas priteisė G. ir V. B. G. 1131,11 Eur nekilnojamojo turto mokestį ir 376,37 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, M. R. 2006,20 Eur nekilnojamojo turto mokestį ir 253,83 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, S. R. 1871,81 Eur nekilnojamojo turto mokestį ir 237,66 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, yra teisėtas ir pagrįstas.

120.                       Susipažinęs su byloje esančiais įrodymais teismas vertina, kad pareiškėjai M. R. ir S. R. įrodė, kad turto draudimo sutartis ir kasmetinės įmokos pareiškėjams atsirado, vykdant prisiimtus įsipareigojimus pagal kredito sutartis ginčo turto pirkimui ir apdailos darbams užbaigti ir pagrįstai ir teisėtai priteisė M. R. 995,53 Eur, S. R. – 1165,79 Eur. Šioje byloje esantys įrodymai šių išlaidų atžvilgiu nesutampa su įrodymais administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013, todėl prieštaravimo tarp teismų praktikos nėra.

121.                       Teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjų patirtos komunalinių atliekų tvarkymo ir mokesčio už elektros energiją išlaidos negali būti pripažįstamos jų tiesioginiais nuostoliais, patirtais dėl neteisėtų Neringos savivaldybės bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų, kadangi tai buvo įmokos už tuometinį naudojimąsi teikiamomis vartojimo paslaugomis, tai, kad pareiškėjai aptariamo turto vėliau neteko, dar nereiškia, jog jie neturėjo naudos iš naudojimosi nekilnojamuoju turtu.

122.                       Teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė pareiškėjams M. R., S. R. išlaidas, susijusias su ginčo statinio dalių įsigijimui ir statinio apdailos darbams užbaigti panaudotų banko paskolų (M. R. 32 963,73 Eur, S. R. 57 812,29 Eur), bei patirtas išlaidas, susijusias su sutarčių dėl minėtų kreditų administravimo mokesčiais (M. R. ir S. R. – po 434,43 Eur).

123.                       Teismas tinkamai nustatė, kad S. R. patyrė 40 558,39 Eur išlaidų dėl jachtininkų viešbučio dalies įrengimo (atmetus apdailos darbų, statybinių medžiagų ir įrangos, kuriuos galima atskirti nepakeitus jų paskirties vertę). Teismas sutinka su įrodymų vertinimu šioje dalyje ir argumentų nekartoja.

124.                       Pareiškėjai apeliaciniu skundu nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl jų reikalavimo priteisti negautas pajamas ir prašo iš atsakovų priteisti turtinę žalą (negautas pajamas) S. R.– 14 532,27 Eur, M. R. – 37 597,83 Eur, R. G. ir V. B. G. – 72 450,42 Eur. Teisėjų kolegija dėl šių išlaidų sutinka su atsakovų teiginiais, jog pareiškėjų argumentai dėl patirtos turtinės žalos (negautų pajamų) yra grindžiami tik subjektyvia pačių pareiškėjų nuomone. Pareiškėjai nurodo tik hipotetines galimybes gauti tam tikras pajamas, o tai neatitinka įrodinėjamiems nuostoliams (negautoms pajamoms) keliamų kriterijų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog asmens netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1342-12). Pareiškėjų apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nesudaro pagrindo pakeisti pirmosios instancijos teismo išvados.

125.                       Be to, teismas pritaria trečiojo suinteresuoto asmens BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ argumentams, kad pareiškėjų nurodytų turto įsigijimo sandorių pagrindu pareiškėjai tapo formaliais ir realiais nekilnojamojo turto savininkais, visa apimtimi valdė ir naudojosi turtu iki 2009 m. balandžio 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo. Taip pat ir po teismo sprendimo, kuriuo panaikintos pareiškėjų nuosavybės teisės į įsigytą turtą ir turtas priteistas bendrovei, toliau faktiškai naudojasi ir valdo nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu pareiškėjai ir po teismo sprendimo faktiškai besinaudodami nekilnojamuoju turtu ir gaudami iš to naudą, siekia antrą kartą gauti naudą – iš valstybės prisiteisti negautas pajamas, kurias jie būtų tariamai gavę, jei nebūtų įsigiję ginčo objektų.

126.                       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjams atliktų neteisėtų veiksmų grandinėje neįmanoma nustatyti, kiek ir kokia apimtimi (dalimi) vienas ar kitas atsakovas (jų darbuotojai) prisidėjo prie nuostolių pareiškėjams padarymo, pareiškėjams žala atsirado dėl abiejų šių valdžios institucijų veiksmų, todėl dėl jos atlyginimo atsakovai turi atsakyti solidariai, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, argumentus, jog Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės veiksmai minėtuose santykiuose nebuvo bendri. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad šioje byloje nėra galimybės nustatyti visų subjektų atsakomybės laipsnio, todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos argumentai, kad 70 proc. atsakomybės turėtų tekti Neringos savivaldybei, vertinami kaip nepagrįsti ir todėl teismo atmetami.

127.                       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad dėl atsakovų veiksmų pareiškėjai patyrė išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą, kitus praradimus, kurie buvo pakankamai intensyvūs, t. y. ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Byloje įrodyta, kad pareiškėjai patyrė neturtinę žalą ir jiems turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

128.                        Atsakovai apeliaciniuose skunduose kelia atsakovų civilinės atsakomybės mažinimo klausimą tuo pagrindu, kad pareiškėjai įsigijo komercinės paskirties turtą, neteisėtu pripažinto ir 2009 m. balandžio 10 d. teismo sprendimu panaikinto detaliojo plano rengėju buvo AB poilsio namai „Ąžuolynas“, be to, statinio statytojas taip pat turėtų prisiimti atsakomybę už vykdytus darbus. Teismas primena, kad gero valdymo principas paprastai nedraudžia valdžios institucijoms ištaisyti atsitiktinių klaidų, net jei jas lėmė jų pačių nerūpestingumas. Tačiau bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos rizika turi tekti valstybei, o klaidos negali būti taisomos suinteresuotų fizinių asmenų sąskaita (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Albergas ir Arlauskas prieš Lietuvą par. 59). Pareiškėjai sudarydami ginčo sutartis veikė sąžiningai, atsakovų nurodytos aplinkybės nėra pakankamos mažinti atsakovų civilinę atsakomybę. Todėl apeliantų argumentai šiuo aspektu atmetami.

129.                       Atsakovai Neringos savivaldybė, atstovaujama Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašo atidėti sprendimo vykdymą. Šie prašymai atmetami – atsakovai, vadovaudamiesi atsakingo valdymo principu, būdami kvalifikuoti ir kompetentingi teisės klausimais, esant teisminei praktikai panašiose bylose ir bylai trunkant keletą metų, turėjo galimybę suplanuoti atitinkamų metų biudžetinių lėšų poreikius ir jų naudojimą.

130.                       Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

131.                       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr. pvz. 2015 m. gegužės 8 d. nutartį Administracinėje byloje Nr. AS-64-520/2015). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, patirtos išlaidos teisinei pagalbai buvo būtinos – Neringos savivaldybės administracija turi juridinį skyrių ir atitinkamą finansavimą teisinių klausimų, kylančių jos veikloje, sprendimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. G., V. B. G., M. R. ir S. R. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Trečiojo suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Verslo investicijų projektų centras“ apeliacinį skundą patenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti ir priteistas turtinės žalos sumas sumažinti, t. y.:

priteisti pareiškėjai S. R. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 103 001,75 Eur (vienas šimtas trys tūkstančiai vienas euras ir 75 ct) turtinės žalos ir 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 106 001,75 Eur (vienas šimtas šeši tūkstančiai vienas euras ir 75 ct) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui M. R. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 37 898,22 Eur (trisdešimt septyni tūkstančiai aštuoni šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai ir 22 ct) turtinės žalos ir 1 400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą, iš viso 39 298,22 Eur (trisdešimt devyni tūkstančiai su šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai ir 22 ct) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjams R. G. ir V. B. G. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 2 623,38 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt trys eurai ir 38 ct) turtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjui R. G. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 1 400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti pareiškėjai V. B. G. solidariai iš atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Atsakovų Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos, ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymus atidėti sprendimo vykdymą atmesti.

Atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės administracijos ir Neringos savivaldybės tarybos ir pareiškėjų R. G., V. B. G., M. R. ir S. R. prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan