Civilinė byla Nr. e2-96-790/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01316-2020-0
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortevento“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortevento“ ieškinį atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Squalio Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Algoritmų sistemos“, uždaroji akcinė bendrovė „Acena“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Fortevento“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo objekto ir sutarties vykdymo sąlygų bei techninės specifikacijos 2 skyriuje ir pirkimo dokumentų 4 VLK PD PF formos 5 lentelėje nustatytų reikalavimų. Ieškovė nurodė, kad ji dalyvavo atsakovės vykdytame viešajame pirkime, kurio metu atsakovė siekė įgyti „Microsoft“ licencijų nuomos ir konsultavimo paslaugas. 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovė informavo ieškovę, kad pirkimo komisija priėmė sprendimą pripažinti jos pasiūlymą netinkamu, nes jis neatitinka pirkimo objekto bei sutarties vykdymo sąlygų ir be esminių pakeitimų negalėtų patenkinti pirkimo dokumentuose nustatytų pirkimo objektui keliamų atsakovės poreikių ir reikalavimų; komisija nutarė atmesti ieškovės pasiūlymą. 2020 m. spalio 5 d. atsakovė informavo pirkimo dalyvius, kad buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir pirkimo laimėtoju buvo pripažintas trečiųjų asmenų UAB „Squalio Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ ir UAB „Acena“ pasiūlymas. Ieškovės vertinimu, sprendimas pripažinti jos pasiūlymą netinkamu ir jį atmesti pažeidžia imperatyviąsias teisės normas, fundamentaliuosius viešųjų pirkimų ir esminius teisės principus, todėl yra neteisėtas. Šio ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-4132-340/2020.
2. Ieškovė taip pat pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė panaikinti atsakovės sprendimą pripažinti pirkimo laimėtoja ir sudaryti sutartį su subjektų grupe, kurią sudaro tretieji asmenys UAB „Squalio Lietuva“, UAB „Algoritmų sistemos“ ir UAB „Acena“. Šio ieškinio pagrindu Vilniaus apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-4241-340/2020. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinės bylos Nr. e2-4132-340/2020 ir Nr. e2-4241-340/2020 buvo sujungtos į vieną bylą.
3. Ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-4132-340/2020, reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešąjį pirkimą ir uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį iki tol, kai bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Ieškovė nurodė, kad šiuo atveju nėra jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin skubiai užbaigti pirkimo procedūras. Nors ankstesnė viešojo pirkimo sutartis, sudaryta dėl ginčo objekto, baigė galioti 2020 m. rugsėjo 30 d., licencijų nuomos paslaugos bus teikiamos iki tol, kol bus sudaryta nauja sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Teismas nurodė neturintis pagrindo vertinti, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Ieškovė turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jos reikalavimai galėtų būti patenkinti.
6. Teismo vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra reikšmingos siekiant apginti ieškovės interesus, nes pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą, sudarius pirkimo sutartį pirkimo procedūros yra laikomos baigtomis. Tačiau, teismo nuomone, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas, o laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą. 2020 m. rugsėjo 30 d. pasibaigus „Microsoft“ programinės įrangos licencijos nuomos galiojimui, atsakovė, kuri yra viešojo administravimo subjektas, turi per 90 dienų sudaryti naują sutartį dėl minėtos programinės įrangos licencijų nuomos. Nors ieškovė pagrįstai nurodė, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir per įstatymuose nustatytą terminą išnagrinėjus bylą iš esmės, minėtas terminas dar nebūtų suėjęs, teismo vertinimu, atsakovė patirtų su programinės įrangos naudojimu susijusį neapibrėžtumą, kuris neleistų jai pandemijos metu vykdyti savo funkcijų, o tai galėtų sukelti grėsmę visuomenei, neigiamai paveiktų žmonių gerovę. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovei galėtų kilti neigiamų finansinių pasekmių, tačiau ieškovė galėtų jas pašalinti prašydama atlyginti patirtą žalą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones visuomenei nebūtų sukelta žala, nes „Microsoft“ programinės įrangos licencijų nuoma nėra susijusi su poreikiu tenkinti visuomenės interesą ir užtikrinti jos saugumą. Atsakovei yra suteikti įgaliojimai tvarkyti ir prižiūrėti sveikatos draudimo fondo lėšas, tačiau ji neteikia viešųjų paslaugų, reikalingų siekiant užtikrinti asmenų sveikatos apsaugą, jai nėra priskirta papildomų funkcijų dėl pasaulyje kilusios pandemijos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės funkcijoms vykdyti neišvengiamai reikalingos „Microsoft“ programinės įrangos licencijos, nes priešingu atveju kiltų žala visuomenės sveikatai. Atsakovė neįrodė, kad sustabdžius pirkimą bus pažeistas viešasis interesas.
7.2. Nors ankstesnė atsakovės sudaryta sutartis dėl „Microsoft“ licencijų nuomos baigė galioti 2020 m. rugsėjo 30 d., licencijų nuomos paslaugų teikimas nebuvo automatiškai nutrauktas. Paslaugos bus teikiamos iki tol, kol bus sudaryta sutartis su kitu tiekėju, todėl atsakovė nepatirs jokių realių neigiamų padarinių. Tokia praktika, kai pasibaigus vienai sutarčiai iš karto nėra sudaroma nauja sutartis, yra įprasta. Pati atsakovė tik 2020 m. rugpjūčio 7 d., likus mažiau nei 2 mėnesiams iki sutarties galiojimo pabaigos, paskelbė apie pirkimą.
7.3. Teismas nepagrįstai vertino, kad egzistuoja poreikis sudaryti naują sutartį per 90 dienų. Nuo tada, kai nustoja galioti sudaryta licencijų nuomos sutartis, iki tada, kai sudaroma nauja sutartis, perkančiajai organizacijai nekyla jokių neigiamų padarinių (licencijos nėra atšaukiamos, jų galiojimas nenutraukiamas, produktai nėra išinstaliuojami) jei yra aiškiai siekiama, kad licencijų nuomos sutartis būtų atnaujinta. Tuo atveju, jei perkančioji organizacija neketina atnaujinti licencijų nuomos sutarties, vadinamasis „lengvatinis laikotarpis“ (angl. „grace period“) trunka 90 dienų, o po jo „Microsoft“ produktai yra išinstaliuojami ir jais nebegalima naudotis. Nagrinėjamu atveju atsakovė siekia atnaujinti nuomos sutartį ir vykdo viešąjį pirkimą, todėl ji nepatirs jokių neigiamų padarinių.
7.4. Laikinosios apsaugos priemonės – tai vienintelė efektyvi priemonė, galinti užtikrinti, kad būtų įvykdytas ieškovei palankus teismo sprendimas. Jeigu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, šalys negalėtų būti grąžintos į iki pažeidimo buvusią padėtį. Galimybė reikalauti atlyginti žalą negali būti vertinama kaip lygiavertė priemonė, skirta užtikrinti ieškovės teisėtus interesus, nes tiekėjas pirmiausia siekia sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti pelną, o ne prisiteisti nuostolius. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali patirti nuostolių, nes jai gali būti taikomos alternatyvios sankcijos ir ji gali susidurti su dvigubo mokėjimo rizika.
8. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Atsakovė – tai viešojo administravimo subjektas, laiku ir tinkamai vykdantis savo įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo manyti, kad, teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, atsakovė negalėtų atlyginti jos patirtų nuostolių ar įvykdyti paskirtų alternatyvių sankcijų.
8.2. Viešojo pirkimo sutartis negalėtų būti sudaryta net ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, nes pirkimo laimėtojas atsisakė ją sudaryti. Atsakovė šiuo metu siekia kuo skubiau įvykdyti kitą viešąjį pirkimą, kuriame galėtų dalyvauti visi suinteresuoti asmenys, be kita ko, ir ieškovė. Tačiau dėl ieškovės teikiamų prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirkimo procedūros yra sustabdytos, atsakovė neturi galimybės priimti galutinio sprendimo šiame pirkime ir pradėti naujo pirkimo.
8.3. Pagrindinis atsakovės uždavinys yra įgyvendinti privalomąjį sveikatos draudimą, tinkamai atstovauti apdraustųjų interesams. Atsakovės veikla yra ypatingai reikšminga šiuo metu, valstybėje paskelbus karantiną, nes didėjant susirgusių asmenų skaičiui yra būtina operatyviai organizuoti, kad būtų teikiamos ir laiku finansuojamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Paskelbus šalyje karantiną dauguma atsakovės darbuotojų dirba nuotoliniu būdu, o įstaigos darbas yra organizuojamas per „Teams“ platformas. Sustabdžius pirkimą, būtų sustabdyta atsakovės ir 5 teritorinių liginių kasų veikla sudėtingu karantino laikotarpiu. Dėl sutrikimų informacinėse sistemose vykdant privalomojo sveikatos draudimo mechanizmą nebus galimybės atsiskaityti su gydymo įstaigomis, sutriks sveikatos paslaugų teikimas ir bus padaryta neatitaisoma žala viešajam interesui, susijusiam su asmenų sveikata. Neįvykdžiusi pirkimo, atsakovė turės išjungti operacines sistemas, todėl negalės būti naudojamos ir jos valdomos valstybės informacinės sistemos, reikalingos teikiant asmens sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas.
8.4. Ieškovė netinkamai aiškina „Microsoft“ licencijavimo politikos sąlygas. Pagal jas klientas turi pratęsti pasibaigusią sutartį per 30 dienų. Nepratęsęs sutarties, klientas privalo išinstaliuoti visus pagal buvusią sutartį turėtus produktus, nes, nepaisant to, kad jų veikimas automatiškai nenutrūksta, juos naudoti būtų nelegalu. Per 90 dienų nepratęsus sutarties, „Microsoft“ automatiškai užblokuoja visų sutarties produktų, pagrįstų interneto paslaugomis, veikimą, taip pat ji turi teisę ištrinti bet kokius duomenis. Atsakovės sudaryta sutartis galiojo iki 2020 m. rugsėjo 30 d., pirmiau minėtas 30 dienų terminas sutarčiai pratęsti jau yra suėjęs, todėl yra grėsmė, kad „Microsoft“ pareikalaus išinstaliuoti visus buvusios sutarties pagrindu naudojamus produktus ir tokiu būdu sustabdys atsakovės veiklą. Ieškovė šiuo metu neturi licencijų įsigijimo partnerio, kurį „Microsoft“ laikytų pardavėju, nes paslaugas pagal ankstesnę sutartį teikusi bendrovė yra praradusi teisę teikti šias paslaugas. Todėl atsakovė neturi galimybės bent trumpam pratęsti licenciją.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
10. Ieškovė, nors atskirajame skunde ir nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, tačiau kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui šiuos dokumentus: Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vilniaus universiteto sudarytas sutartis dėl „Microsoft“ licencijų nuomos; atsakovės 2014 m. gruodžio 19 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d. sudarytas sutartis dėl „Microsoft“ licencijų nuomos, 2018 m. birželio 25 d. atsakovės ir UAB „Blue Bridge“ sudarytą „Microsoft“ programinės įrangos licencijų nuomos sutartį, skelbimą apie ginčo pirkimą ir pirkimo sąlygas, korporatyvinės prenumeratos registracijos sutartį. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šie įrodymai byloje yra teikiami pakartotinai – Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vilniaus universiteto bei atsakovės 2014 m. gruodžio 19 d. ir 2017 m. gruodžio 19 d. sudarytos sutartys jau buvo pateiktos kartu su ieškovės 2020 m. lapkričio 3 d. pateiktais rašytiniais paaiškinimais, o atsakovės sutartis su UAB „Blue Bridge“, skelbimas apie pirkimą, pirkimo sąlygos ir korporatyvinės prenumeratos registracijos sutartis – kartu su ieškiniu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės su atskiruoju skundu teikiami dokumentai jau yra nagrinėjamoje byloje, šie dokumentai pakartotinai nėra priimami.
11. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui naujus įrodymus: ieškovės ieškinį, pateiktą civilinėje byloje Nr. e2-4241-340/2020; atsakovės atsiliepimą į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; trečiojo asmens UAB „Squalio Lietuva“ pranešimą, kad viešojo pirkimo sutartis negalės būti sudaryta, korporatyvinės prenumeratos registravimo sutartį, bendrovės „Microsoft“ atstovo Lietuvoje pateiktus duomenis apie prenumeratos pabaigos terminus ir pranešimą apie licencijų pabaigą.
12. Įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad dalis atsakovės naujai teikiamų dokumentų jau yra pateikti nagrinėjamoje byloje. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė ieškovės ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-4241-340/2020, tačiau pažymėtina, kad minėta byla Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo sujungta su nagrinėjama byla. Atsakovės atsiliepimas į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir „Microsoft“ atstovo Lietuvoje pateikti duomenys apie prenumeratos pabaigos terminus buvo pateikti šioje byloje 2020 m. lapkričio 3 d., o korporatyvinės prenumeratos registravimo sutartis, kaip minėta, buvo pateikta kartu su šioje byloje pateiktu ieškiniu. Kadangi visi šie dokumentai, kaip ir ieškovės su atskiruoju skundu pateikti dokumentai, jau yra byloje, jie nėra pakartotinai priimami.
13. Be pirmiau nurodytų dokumentų, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė pateikė trečiojo asmens UAB „Squalio Lietuva“ pranešimą, kad pirkimo sutartis negalės būti sudaroma, ir Microsoft“ atstovo pranešimą, kuriuo atsakovė informuota apie licencijų pabaigą. Teismo vertinimu, šie įrodymai yra susiję su nagrinėjamoje byloje keliamu ginču. Be to, kaip matyti iš aptariamų įrodymų turinio, jie buvo parengti vėliau, nei buvo priimta skundžiama teismo nutartis, todėl jie negalėjo būti pateikti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teisme. Dėl nurodytų aplinkybių šie įrodymai yra priimami ir bus vertinami kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
15. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 4237 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
16. Iš išdėstytų CPK nuostatų matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas pastarojoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimai yra preliminariai pagrįsti ir pripažino, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir patenkinus ieškovės pareikštą ieškinį, jai galėtų kilti tam tikrų neigiamų finansinių padarinių. Tačiau kartu teismas pažymėjo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti sukelta neproporcingai didelė žala visuomenei ar jos daliai. Atsižvelgdamas į tai, teismas vertino, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas suteikti prioritetą viešajam interesui, susijusiam su pirkimo objektu, ir leisti atsakovei skubiai užbaigti pirkimo procedūras, neatsižvelgiant į byloje kilusio ginčo baigtį.
19. Ieškovė atskirajame skunde nesutinka su teismo pozicija, kad šioje byloje pirmenybė turi būti suteikta visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu, o ne viešajam interesui, kad būtų užtikrintas sąžiningas pirkimo procedūrų vykdymas. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nevykdo jokių funkcijų ir neteikia viešųjų paslaugų, būtinų siekiant užtikrinti asmenų sveikatos apsaugą ar spręsti problemas, atsirandančias dėl pasaulyje kilusios pandemijos. Ieškovė taip pat nurodo, kad net ir skubiai neįvykdžiusi pirkimo, atsakovė galės naudotis „Microsoft“ produktais iki tol, kol bus sudaryta nauja licencijų nuomos paslaugų tikimo sutartis. Taigi, ieškovės vertinimu, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebus sukelta žala nei pačiai atsakovei, nei visuomenei ir viešajam interesui. Tuo tarpu ieškovės interesai teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų neproporcingai pažeisti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia ieškovės pozicija nėra pagrįsta.
20. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-35, 1 punkte yra nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa yra privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti Lietuvos Respublikos valstybės valdymo institucija. Šių nuostatų 7 punkte nurodyta, kad svarbiausias Valstybinės ligonių kasos uždavinys – teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti privalomąjį sveikatos draudimą, tinkamai atstovauti apdraustųjų interesams ir vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas šioje srityje. Įgyvendindama jai pavestą uždavinį, Valstybinė ligonių kasa, be kita ko, užtikrina prevencinės medicinos pagalbos, medicinos pagalbos, medicininės reabilitacijos, slaugos, socialinių paslaugų ir patarnavimų, priskirtų asmens sveikatos priežiūrai, išlaidų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis per teritorines ligonių kasas; disponuoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis; kompensuoja išlaidas kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms; apmoka asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas (Valstybinės ligonių kasos nuostatų 7.1, 7.5, 7.10, 7.12 papunkčiai). Aptartos nuostatos patvirtina, kad atsakovė atlieka reikšmingas funkcijas, būtinas siekiant užtikrinti vieną iš reikšmingiausių visuomenės vertybių – asmenų sveikatos apsaugą. Nors, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, atsakovė neteikia asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau įgyvendindama jai pavestas funkcijas ji užtikrina, kad tokios paslaugos būtų teikiamos.
21. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė vykdo „Microsoft“ licencijų nuomos ir konsultavimo paslaugų viešąjį pirkimą. Atsakovės parengtoje techninėje specifikacijoje nurodyta, kad ji siekia įsigyti „Microsoft“ programinės įrangos licencijų nuomą, garantuojančią nenutrūkstamą licencijų galiojimą 3 metams (iki 2023 m. rugsėjo 30 d.), pagal „Microsoft“ korporatyvinės sutarties prenumeratą, skirtą didelėms valstybinėms organizacijoms, arba nuomą lygiaverčių licencijų, užtikrinančių atsakovės kompiuterizuotų darbo vietų programinės įrangos legalumą ir „Windows“ platformoje veikiančių tarnybinių stočių prieigą. Atsakovė taip pat siekia, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas pirkimo sutarties galiojimo metu teiktų jai konsultacijas ir kitas su licencijų nuoma susijusias paslaugas, nurodytas techninėje specifikacijoje.
22. Savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsiliepime į atskirąjį skundą ir kt.) atsakovė paaiškino, kad pirkimo objektu esančios paslaugos yra būtinos tam, kad atsakovė galėtų sklandžiai vykdyti savo veiklą. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad „Microsoft“ licencijų nuomos paslaugos užtikrina stabilų, nenutrūkstamą ir efektyvų atsakovės darbą, sąsajas su vidinėmis ir išorinėmis sistemomis, atliekamų funkcijų atitiktį Lietuvos Respublikos teisės aktams ir veiklos poreikiams. Atsakovė pažymėjo, kad poreikis įgyti pirkimo objektu esančias paslaugas yra ypatingai aktualus šiuo metu, kai valstybėje yra paskelbtas karantinas ir dauguma jos darbuotojų savo funkcijas atlieka nuotoliniu būdu, pasitelkdami elektroninių ryšių priemones. Atsakovė nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir laiku neįvykdžius ginčo viešojo pirkimo, atsakovė neturėtų galimybės vykdyti jai pavestų funkcijų, todėl nebūtų galimybės atsiskaityti su gydymo įstaigomis už pacientams teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, būtų sutrikdytas šių paslaugų teikimas.
23. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovės vykdomas pirkimas yra reikšmingas siekiant užtikrinti jos veiklos tęstinumą, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja neatidėliotinas poreikis skubiai užbaigti šį pirkimą. Tuo atveju, jeigu būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovei nebūtų sudaryta galimybė skubiai užbaigti pirkimą, pasibaigus licencijų galiojimo laikui atsakovė negalėtų naudotis jos veikloje reikalingomis programomis ir tokiu būdu galėtų būti sutrikdyta atsakovės veikla. Tai savo ruožtu galėtų apsunkinti galimybę teikti asmenims būtinas medicinines paslaugas. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovė, jos vykdomos funkcijos yra ypatingai svarbios šiuo metu, kai pasaulyje yra kilusi pandemija ir sergančių asmenų skaičius yra reikšmingai padidėjęs.
24. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad, net ir pasibaigus atsakovės anksčiau sudarytai licencijų nuomos sutarčiai, ji galės nekliudomai naudotis turimais „Microsoft“ produktais iki tol, kol bus sudaryta nauja sutartis, todėl jos veikla, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebus sustabdyta, o viešasis interesas nebus pažeistas. Vis dėlto, teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai nepatvirtina tokios ieškovės pozicijos. Atsakovė byloje pateikė „Microsoft“ atstovų elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad pagal atsakovės sudarytos sutarties sąlygas, pasibaigus sutarčiai, ji privalo išinstaliuoti visus turimus „Microsoft“ produktus, nes jų tolesnis naudojimas, nepaisant to, kad programų veikimas automatiškai nenutrūksta, yra laikomas neteisėtu. Atsakovė taip pat pateikė „Microsoft“ laišką, kuriame nurodyta, kad ji turi 5 nebegaliojančias prenumeratas, kurios bus išjungtos elektroniniame laiške nurodytą dieną. Tokios aplinkybės patvirtina, kad laiku nepratęsusi licencijų nuomos sutarčių, atsakovė galėtų netekti galimybės naudotis „Microsoft“ produktais ir susidurti su tam tikrais sunkumais vykdydama savo veiklą, o tai, kaip minėta, galėtų pažeisti reikšmingą visuomenės interesą.
25. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, spręsdamas, kuriam iš konkuruojančių visuomenės interesų – visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu, ar visuomenės interesui, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – turėtų būti suteikta pirmenybė, pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju egzistuoja poreikis, visų pirma, užtikrinti visuomenės interesą, susijusį su pirkimo objektu ir jo teikiama nauda.
26. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei nurodo ieškovė, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų neproporcingai pažeisti jos interesai. Ieškovė nurodo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ji negalėtų būti grąžinta į iki galimo pažeidimo buvusią padėtį, nes su pirkimą laimėjusiu subjektu būtų sudaryta sutartis. Tačiau atsakovė byloje pateikė duomenis (UAB „Squalio Lietuva“ pranešimą), kad pirkimo laimėtoja atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Atsakovė nurodė, kad ji siekia iš naujo organizuoti „Microsoft“ licencijų nuomos paslaugų viešąjį pirkimą, kuriame galėtų varžytis ir ieškovė. Taigi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei nebūtų užkirstas kelias siekti sudaryti pirkimo sutartį su atsakove.
27. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi netaikęs laikinųjų apsaugos priemonių, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, atsižvelgė į visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Ieškovės argumentai, išdėstyti atskirajame skunde, nepaneigė skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytų išvadų. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Marius Bajoras