Administracinė byla Nr. N⁵⁷⁵-3121/2011

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01058-2010-1

Procesinio sprendimo kategorijos 42.4; 52.1 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. liepos 7 d. nutarimu A. V. skyrė 300 Lt dydžio baudą už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51¹¹ straipsnyje, padarymą, nes 2010 m. balandžio 28 d. 15.15 val. nustatyta, kad A. V. Vilniuje, Ukmergės g. 369, bendro naudojimo vietoje, laiko neeksploatuojamą, paliktą be priežiūros transporto priemonę RENAULT 11, kuria, po raštiško policijos pareigūno perspėjimo iki 2010 m. balandžio 18 d. imtis priemonių pasirūpinti automobiliu, nepasirūpino ir jokių priemonių nesiėmė.

A. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nagrinėjant bylą nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Pažymėjo, kad 2008 m. gruodžio 17 d. jo automobilis buvo tyčia suniokotas nenustatytų asmenų ir tapo neeksploatuojamas, todėl jis 2008 m. gruodžio 20 d. jį atitempė ir pastatė Ukmergės g. 369, Vilniuje, nes ši teritorija yra stebima vaizdo kameromis, todėl saugesnė. Teigė, kad dėl automobilio nuniokojimo ne kartą kreipėsi į policiją, kas rodo, jog automobilis nėra paliktas be priežiūros. Pažymėjo, kad automobilis buvo suniokotas dėl trečiųjų asmenų tyčios, o ne dėl natūralios jo eksploatacijos, ši aplinkybė daro administracinę atsakomybę negalimą, nes nėra jo kaltės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi A. V. skundą atmetė, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad neginčijamai nustatyta, jog A. V. savo neeksploatuojamu automobiliu nepasirūpino, nustatytu terminu (iki 2010 m. balandžio 18 d.) neišgabeno iš bendro naudojimo vietos, neapdraudė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Teismas nurodė, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog A. V. automobilis laikomas bendro naudojimo vietoje, neeksploatuojamas, nors jo savininkui buvo surašytas perspėjimas pasirūpinti transporto priemone iki 2010 m. balandžio 18 d., jis jokių priemonių nesiėmė. Teismas pažymėjo, kad pažeidimo padarymo faktą patvirtina byloje pateikti perspėjimas ir fotonuotraukos.

 

II.

 

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliantas nurodo, kad nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi yra pažeista jo teisė dalyvauti teismo posėdyje, būti teismo išklausytam ir teikti įrodymus. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiamas Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Institucija atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

III.

 

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Vadovaujantis ATPK 272 straipsniu, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymas numato galimybę nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau jam turi būti sudaryta reali galimybė dalyvauti pirmosios instancijos teismo posėdyje ir teikti teismui paaiškinimus. Nuspręsdamas bylą nagrinėti nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas turi turėti duomenis apie tai, kad jis žino apie teismo posėdį (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N⁹-781/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N³-735/2007 ir kt.).

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas A. V. skundą dėl Institucijos 2010 m. liepos 7 d. nutarimo  išnagrinėjo nedalyvaujant apeliantui (b. l. 53–57). Matyti, kad A. V. apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. posėdį buvo pranešta teismo pranešimu (b. l. 48). Byloje yra teismo pranešimo kopija, bet iš jos negalima padaryti išvados, kad pranešimas buvo įteiktas A. V. ir tuo pačiu – kad jam buvo žinomas jo turinys. Nesant duomenų apie tai, kad teismo pranešimas yra išsiųstas registruotu laišku, nėra galimybės patikrinti, kam ir kada jis buvo įteiktas, ir ar apskritai buvo įteiktas. Taigi, byloje nėra paneigti apelianto paaiškinimai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo jam nepranešęs apie teismo posėdį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė žinoti, kur ir kada bus nagrinėjama jo administracinio teisės pažeidimo byla, yra sudėtinė tokio asmens teisės į tinkamą teismo procesą dalis. Nepaisant to, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas skundas dėl jau išnagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos ir priimto nutarimo, pastarasis žmogaus teisių standartas turėtų būti taikomas ir šios instancijos teismo procesui. Be to, toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą (ABTĮ 142 str. 2 d. 7 p.), yra procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl kurio sprendimas turėtų būti panaikintas. Nagrinėjamoje byloje A. V. apeliacinį skundą grindžia ir ta aplinkybe, kad jam nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme ir teigia, kad dėl to jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti savo poziciją, įrodymus.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas teismo posėdyje yra  reikšmingas ir tuo požiūriu, kad kaip ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jo dalyvavimas teismo posėdyje leidžia pašalinti klaidas, galimai padarytas institucijai nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. teisė į tinkamą teismo procesą šioje byloje buvo nepagrįstai suvaržyta, taip atimant galimybę teismui paaiškinti bylai teisingai išspęsti reikšmingas aplinkybes, pateikti jį išteisinančius įrodymus,  todėl apeliacinis skundas tenkinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 18 str. 2 d. 8 p.).

Tenkindama apelianto prašymą grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo motyvų, susijusių su padaryto administracinio pažeidimo vertinimu. Minėtus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus A. V. galės pateikti pirmosios instancijos teismui, šiam bylą nagrinėjant iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio  3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

A. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

 

  

Teisėjai

Antanas Ablingis   Ričardas Piličiauskas   Virgilijus Valančius