Baudžiamoji byla Nr. 2K–129/2013

                                                                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00131-2010-2                                                                                                                              Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                                              1.2.14.1.1; 1.2.19.4; 2.1.7.4. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui,

išteisintajam E. B.,

gynėjams advokatams Vladui Gerasičkinui, Augustinui Vaičiūnui, Romualdui Matoniui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) kasacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties.

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu E. B. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 270 straipsnio 3 dalyje, išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

P. V. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus BK 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 270 straipsnio 3 dalyje, išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

V. D. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

V. K. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

V. R. dėl kaltinimų padarius nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 270 straipsnio 3 dalyje, išteisintas nepadarius veikų, turinčių šių nusikalstamų veikų požymių.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo E. B. ir jo gynėjo advokato V. Gerasičkino, gynėjų advokatų A. Vaičiūno ir R. Matonio, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

E. B. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 3 dalį tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas asmeninės naudos ir piktnaudžiaudamas tarnyba, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles, dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, t. y. padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

E. B., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir eidamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) viršininko pavaduotojo pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (2003 m. balandžio 29 d. redakcija) 12 straipsnyje nustatytą pareigūno priesaiką; Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (2000 m. spalio 17 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais; 4 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad policijos veikla grindžiama teisėtumo principu; 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais nustatytus policijos uždavinius – nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą; 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nustatančius pareigą policijos pareigūnui, kad, gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtųsi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui; E. B., veikdamas priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaudamas einamomis aukštomis pareigomis ir minėto Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 dalies jam suteiktais viešojo administravimo įgaliojimais nepavaldiems asmenims, siekdamas asmeninės naudos – įsiteikti V. K., t. y. kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, 2009 m. kovo 5 d. 20.40 val. telefoninio pokalbio metu pareikalavo iš E. D. (asmens, kuriam dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas) miške iškirsti ir jam, E. B., 2009 m. kovo 11 d. atvežti mašiną malkų, taip sukurstė šį asmenį padaryti svetimo turto – valstybinio miško – pagrobimą ir padėti jam, E. B., piktnaudžiauti tarnyba. Tuoj po to E. B., tęsdamas pradėtą veiką ir vykdydamas susitarimą su E. D., 2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, įkalbėjo V. D. dalyvauti šio nusikaltimo padaryme. Po to 2009 m. kovo 9 d. 18.23 val. telefoninio pokalbio su E. D. metu E. B. susitarė, kad stačio miško iškirtime ir pagrobime dalyvaus ir jis pats – E. B., taip pat įtrauks į šio nusikaltimo darymą V. K. ir V. R. Tuoj po to E. D., vykdydamas E. B., neteisėtą reikalavimą, savo iniciatyva 2009 m. kovo 10 d. 8.33 val. įkalbėjo dalyvauti šio nusikaltimo padaryme VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotoją P. V., kad šis leistų jam ir E. B. be sutarties ir leidimo medžiams kirsti, iškirsti medžius ir juos pagrobti, t. y. sukurstė P. V. piktnaudžiauti tarnyba ir padėti pagrobti miško medieną. 2009 kovo 11 d., apie 9 val., E. B., įgyvendindamas susitarimą su E. D., telefoninio pokalbio metu pasiūlė V. K. važiuoti ir pasigaminti malkų – taip sukurstė dalyvauti nusikaltimo padaryme ir šį asmenį. 2009 kovo 11 d., apie 10 val., V. D., vykdydamas susitarimą su E. B., telefoninio pokalbio metu paprašė V. R. padėti iškirsti stačią mišką ir šį pagrobti, taip sukurstė dalyvauti šio nusikaltimo padaryme ir šį asmenį.

Tuoj po to, 2009 m. kovo 11 d., nuo 10 iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, E. B., pažeisdamas 2001 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, nustatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, ir 2002 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame nustatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; jis – E. B., tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. D., V. D., V. R., V. K. ir J. R., nesupratusiu, kad dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų – 5,929 m3 medienos, kurios vertė 956,98 Lt; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958,78 Lt. Iš viso E. B., veikdamas bendrininkų grupe su minėtais asmenimis, padarė VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijai 2915,76 Lt turtinės žalos ir nedidelę žalą augmenijai – 550,28 Lt, t. y. padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Tokiais veiksmais E. B., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, sukurstydamas kitus asmenis daryti nusikaltimą (vagystę), baudžiamąjį nusižengimą ir pats dalyvaudamas jų padaryme, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) AVPK autoritetą ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

P. V. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 270 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas asmeninės naudos ir piktnaudžiaudamas tarnyba, padėjo piktnaudžiauti tarnyba, pagrobti svetimą turtą, pažeisti teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles, t. y. padaryti baudžiamąjį nusižengimą, dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai ir didelės žalos patyrė valstybė:

P. V., būdamas valstybės tarnautoju ir eidamas (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotojo pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; Valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatantį, kad valstybės tarnautojas, eidamas ar atlikdamas tarnybines pareigas, privalo nesiekti naudos sau; 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nustatantį, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus; 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą nustatantį, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas; 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nustatantį reikalavimą tinkamai atlikti savo pareigybines funkcijas; 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nustatantį reikalavimą nepiktnaudžiauti tarnyba; Miškų įstatymo (1994 m. lapkričio 22 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktus, nustatančius valstybinių miškų pareigūno pareigą vykdyti valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; organizuoti ir vykdyti miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų – savavališko miško kirtimo; gavus pranešimą apie šio įstatymo bei kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai; VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos miškų urėdo 2006 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 1-113 patvirtintus girininko pavaduotojo pareiginių nuostatų 9 punkto 1, 2 papunkčius – kontroliuoti visų rūšių kirtimą ir miškų apsaugą nuo savavališkų kirtimų; 2009 m. kovo 10 d. 8.33 val. E. D. (asmens, kuriam dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas) telefoninio pokalbio metu įkalbėtas leisti jam – E. D. ir E. B. be sutarties ir leidimo medžiams kirsti, iškirsti medžius miške ir juos pagrobti, jis – P. V., veikdamas priešingai tarnybos interesams, siekdamas asmeninės naudos – gerų santykių su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotoju E. B. ir E. D., leido šiems savavališkai kirsti mišką ir taip padėjo piktnaudžiauti tarnyba E. B., pagrobti miško medieną ir padaryti nedidelę žalą augmenijai.

Po to, gavus P. V. neteisėtą leidimą, 2009 m. kovo 11 d., nuo 10 iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, E. B., E. D., V. D., V. R. bei V. K., veikdami bendrininkų grupe, ir J. R., nesupratęs, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, pažeisdami 2001 m. liepos 1 d. Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, nustatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, bei 2002 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame nustatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti, iškirto medžius ir pagrobė iš VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų – 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956,98 Lt; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958,78 Lt. Iš viso padarė VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijai 2915,76 Lt turtinės žalos ir nedidelę žalą augmenijai – 550,28 Lt, t. y. padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Tokiais veiksmais P. V., būdamas valstybės tarnautoju, padėdamas kitiems asmenims daryti nusikalstamas veikas – vagystę, piktnaudžiauti tarnyba E. B. ir baudžiamąjį nusižengimą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijos – VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos autoritetą ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

V. D. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis padėjo valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą:

2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui E. B. veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant einamomis aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos – įsiteikti V. K., t. y. kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, įkalbėjus jį – V. D. dalyvauti šio nusikaltimo padaryme, V. D., vykdydamas susitarimą su E. B., 2009 kovo 11 d., apie 10 val., telefoninio pokalbio metu paprašė V. R. padėti iškirsti stačią mišką ir šį pagrobti, taip sukurstė dalyvauti šių nusikalstamų veikų padaryme ir šį asmenį.

Po to 2009 m. kovo 11 d., nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, V. D., pažeisdamas 2001 m. liepos 1 d. Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, nustatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, bei 2002 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti, tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kuriam dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. K., V. R. ir J. R., nesupratusiu, kad dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų – 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956,98 Lt; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958,78 Lt. Iš viso V. D., veikdamas bendrininkų grupe su minėtais asmenimis, padarė VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijai 2915,76 Lt turtinės žalos ir nedidelę žalą augmenijai – 550,28 Lt, t. y. padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Be to, tokiais veiksmais V. D. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, t. y. daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) AVPK autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

V. K. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 3 dalį tuo, kad padėjo valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą:

2009 kovo 11 d., apie 9 val., telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui E. B., veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant einamomis aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos – įsiteikti jam, V. K., t. y. kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti jam malkų, pasiūlė V. K. važiuoti ir pasigaminti miške malkų; 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, V. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (2001 m. liepos 1 d. redakcija) 9 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, nustatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame nustatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kuriam dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. D., V. R. bei J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų – 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956,98 Lt; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958,78 Lt. Iš viso V. K., veikdamas bendrininkų grupe su minėtais asmenimis, padarė VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijai 2915,76 Lt turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai – 550,28 Lt, t. y. padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Be to, tokiais veiksmais V. K. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba – daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) AVPK autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

V. R. buvo kaltinamas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 3 dalį tuo, kad jis padėjo valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą:

2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui E. B. veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant einamomis aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos – įsiteikti V. K., t. y. kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti jam malkų, įkalbėjus V. D. dalyvauti šio nusikaltimo padaryme, jis – V. R. 2009 kovo 11 d., apie 10 val., telefoninio pokalbio metu V. D. paprašytas padėti iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti, sutiko dalyvauti šių nusikalstamų veikų padaryme.

2009 m. kovo 11 d., nuo 10 iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, V. R. pažeisdamas Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalį (2001 m. liepos 1 d. redakcija), kurioje nustatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, ir 2002 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame nustatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti, tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kuriam dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. K., V. D. bei J. R., nesupratusiu, kad dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško, esančio (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų – 5.929 m3 medienos, kurios vertė 956,98 Lt; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m3 medienos, kurios vertė 1958,78 Lt. Iš viso V. R., veikdamas bendrininkų grupe su minėtais asmenimis, padarė VĮ (duomenys neskelbtini) miškų urėdijai (duomenys neskelbtini) girininkijai – 2915,76 Lt turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai – 550,28 Lt, t. y. padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Be to, tokiais veiksmais V. R. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, t. y. daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) AVPK autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

Kasaciniu skundu prokuroras prašo teismą panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 1 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kasatorius teigia, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, kuris 2011 m. birželio 6 d. nutartimi šią baudžiamąją bylą perdavęs prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo metu surašyto iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto, netiesiogiai pasisakė dėl kaltinamųjų kaltės. Tačiau 2011 m. birželio 14 d. prokurorui apskundus šį teismo sprendimą, aukštesnės instancijos teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi patenkino prokuroro skundą ir bylą grąžino nagrinėti teismui iš esmės. 2011 m. lapkričio 9 d. prokuroras teisminio nagrinėjimo metu Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjui, nagrinėjusiam šią bylą, pareiškė nušalinimą vadovaudamasis BPK 58 straipsnio 4 dalimi, nes Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas 2011 m. birželio 6 d. nutartyje perduoti bylą prokurorui nepagrįstai išdėstė išankstinę kritišką savo nuomonę dėl kaltinimą pagrindžiančių faktinių duomenų ir šios aplinkybės prokurorui sukėlė pagrįstų abejonių dėl galimo teismo išankstinio šališkumo. Tačiau tos pačios dienos nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismas prokuroro pareikšto nušalinimo netenkino motyvuodamas tuo, kad 2011 m. birželio 6 d. nutartyje perduoti bylą prokurorui teismas nepasisakė dėl kaltinamųjų kaltės.

Nors pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo motyvuose dėl teismo nešališkumo nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti teismą šališku, nes šis nepasisakė dėl kaltinamųjų kaltės, be to, tai buvo padaryta bylos parengimo nagrinėti stadijoje, tačiau kasatorius mano, kad toks žemesnių teismų vertinimas dėl teismo nešališkumo nėra pagrįstas. Skunde teigiama, kad teismas netiesiogiai pasisakė dėl kaltinamųjų kaltės, nepradėjęs įrodymų tyrimo kritiškai įvertino byloje kaltinamųjų kaltę grindžiančius duomenis, nors šioje teisminio nagrinėjimo stadijoje tokios teisės neturėjo, nes pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį byla prokurorui grąžinama tik tada, kai ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą. Kasatoriaus manymu, kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, o įstatymas įpareigoja teismą šioje bylos parengimo nagrinėti stadijoje įvertinti tik formalius reikalavimus prokuroro surašomam kaltinamajam aktui, o ne atlikti bylos nagrinėjimą iš esmės ir spręsti klausimą dėl pateikto kaltinimo pagrįstumo ar nepagrįstumo, papildomų tyrimo veiksmų atlikimo būtinybės ir pan.

Kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai nepripažino įrodymu 2009 m. birželio 23 d. operatyvinių veiksmų protokolų motyvuodami tuo, kad šie duomenys surinkti pažeidžiant BPK, Operatyvinės veiklos įstatymo normas, generalinio prokuroro rekomendacijas ir suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką. Teismai, darydami tokias išvadas, nurodė, kad 2008 m. gruodžio 17 d. pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal BK 1992 straipsnio 1 dalį dėl kratos metu pas E. D. rastų neapmokestintų akcizinių cigarečių, toliau jokie operatyviniai tyrimo veiksmai operatyvinio sekimo byloje Nr. 36-3-003-08 dėl E. D. ir V. D. galbūt nusikalstamos veikos nebegalėjo būti atliekami, turėjo būti nutraukti ir toliau galėjo būti tęsiami ir atliekami tik Baudžiamojo proceso kodekso numatyta tvarka. Tačiau kasatorius su tokia teismo pozicija nesutinka, nes nei BPK, nei Operatyvinės veikos įstatyme nėra tiesiogiai pasakyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą tokie veiksmai turi būti nutraukiami, o teismo cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis šiai bylai nėra analogiška.

Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas per siaurai aiškino generalinio prokuroro rekomendacijas „Dėl operatyvinės veiklos įstatymo ir Bbaudžiamojo proceso kodekso normų taikymo“, nes neatsižvelgė į šių rekomendacijų 7 punktą, kuriame nurodoma, kad jei ikiteisminis tyrimas pradedamas dėl tiriamo asmens ar grupės asmenų padarytos nusikalstamos veikos, operatyvinis tyrimas gali būti tęsiamas dėl tiriamo asmens ar grupės (ar jos dalies) asmenų galimai padarytų, rengiamų ar daromų kitų nusikalstamų veikų, buvusių operatyvinės veiklos objektu, kol nenustatyti nusikalstamos veikos požymiai. Kaip matyti iš 2009 m. rugsėjo 5 d. Kauno apygardos teismo nutarčių, kuriomis leista klausytis E. D. ir V. D. telefoninių pokalbių, operatyvinis tyrimas buvo atliekamas dėl tiriamo asmens ar grupės (ar jos dalies) asmenų galimai padarytų, rengiamų ar daromų kitų nusikalstamų veikų, buvusių minėtoje operatyvinėje byloje operatyvinės veiklos objektu, o ne vien tik, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl E. D. ir V. D.

Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl generalinio prokuroro rekomendacijų „Dėl operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo“ 7 punkto taikymo, kuris suteikia teisę operatyvinį tyrimą atliekantiems pareigūnams toliau tęsti operatyvinį tyrimą net ir pradėjus ikiteisminį tyrimą. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, prokuroras šioms aplinkybėms patvirtinti arba paneigti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą iškviesti ir apklausti teisme operatyvinį tyrimą atlikusius pareigūnus, kurie galėtų išsamiai paaiškinti apie atlikto operatyvinio tyrimo apimtį, tačiau teismai šio prašymo netenkino ir visiškai nesiekė išsamiai išsiaiškinti šių aplinkybių. Tai turėtų būti vertinama kaip pažeidimas, sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Be to, kasatorius mano, kad teismai nepagrįstai nepripažino įrodymu ikiteisminio tyrimo metu apklaustų kaip liudytojų V. K., E. D., V. R., E. B. ir V. D. apklausos protokolų, motyvuodami tuo, kad šie asmenys turėjo būti apklausti vadovaujantis BPK 80 straipsnio 1 punktu, 82 straipsnio 3 dalimi, ir todėl šiuose apklausos protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys negali būti pripažinti leistinais įrodymais.

Kasatorius su tokia teismų pozicija nesutinka ir teigia, kad minėtuose BPK straipsniuose nėra imperatyviai nurodyta, jog taikant tokį statusą tyrimo metu būtų apklaustas vienas ar kitas asmuo. Taigi įstatymų leidėjas tai palieka įstatymą taikančių subjektų dispozicijai. 2008 m. sausio 9 d. įsakymu generalinio prokuroro patvirtintose rekomendacijose „Dėl liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“ 7 punkte išaiškinta, kad asmuo gali būti apklausiamas kaip specialusis liudytojas, jeigu byloje yra duomenų apie tai, jog galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galbūt padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas.

Pasak kasatoriaus, teismai nepagrįstai nurodė, kad jau 2009 m. kovo mėnesio pradžioje tyrimą atlikę pareigūnai iš telefoninių pokalbių žinojo apie miško vagystėje dalyvavusius asmenis ir todėl turėjo juos apklausti vadovaudamiesi BPK 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, nes tokių duomenų byloje nėra. Galima tik daryti prielaidą, kad teismai tokią išvadą padarė pagal byloje esančius 2009 m. birželio 23 d. operatyvinių veiksmų protokolus ir jose užfiksuotus duomenis apie nuo 2008 m. kovo 9 d. iki 2008 m. kovo 12 d. tarp kaltinamųjų vykusius telefoninius pokalbius, tačiau vien tai, kad šių telefoninių pokalbių metu buvo paminėti tam tikrų asmenų vardai ar buvo kalbama apie tam tikrų veiksmų atlikimą ar neatlikimą, nebuvo pakankamas pagrindas apklausti šiuos asmenis kaip specialius liudytojus.

Prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies ir BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

BPK 320 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos, nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. BPK 332 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Reikalavimas išdėstyti motyvuotas išvadas suponuoja teismo pareigą ne tik atsakyti į skunde išdėstytus argumentus, bet ir įvertinti reikšmingų bylai teisingai išspręsti duomenų visumą. Tikrindamas apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teismo posėdyje, ar teismas ištyrė ir atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar įrodymai teisingai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas privalo nustatyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, padarytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nepriklausomai ar apie tai nurodoma apeliaciniame skunde. Nustačius tokius pažeidimus, teismas privalo patikrinti, ar tai turėjo įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, šių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nesilaikė. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai išanalizavo ir įvertino byloje esančius faktinius duomenis, pagrindžiančius asmenų kaltę dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo, nurodė, kad ši apeliacinio skundo dalis yra nemotyvuota, nes esą apsiribota tik bendrojo pobūdžio teiginiais, o ne faktinių duomenų vertinimu. Apeliaciniame skunde esant tokiai, nors ir bendrojo pobūdžio nuorodai į BPK 20 straipsnio nuostatų vertinant įrodymus pažeidimą, apeliacinės instancijos teismas privalėjo išsamiai ir motyvuotai į tai atsakyti, tačiau to nepadarė, todėl negalima laikyti, kad teismas išsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą ir atsakė į visus jame buvusius argumentus, taip buvo pažeistos BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kurios laikomos esminiu BPK normų pažeidimu, ir jau vien dėl šios aplinkybės priimto sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu (BPK 369 straipsnio 3 dalis).  

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra tai, kad turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to padaranti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo nuostatų, priėmė išteisinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjęs visų bylos aplinkybių, neanalizavo ir nevertino įrodymų visumos, iš esmės pagrindinį dėmesį skyrė duomenų kaip įrodymų, gautų telekomunikacijų tinklais perduodamos asmenų informacijos kontrolės metu leistinumui, ir išteisintųjų asmenų parodymų, duotų juos apklausiant ikiteisminio tyrimo metu liudytojais, leistinumui. Analogiškai pasielgė ir apeliacinės instancijos teismas. Šis teismas privalėjo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, tačiau to nepadarė, nesuabejojo šio teismo išvadomis, kurios nepagrįstos išsamiu bylos duomenų išnagrinėjimu, pats pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nepatikrino ir neįvertino įrodymų visumos, paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį kreipdamas dėmesį tik į jau paminėtų duomenų kaip įrodymų leistinumą ir pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimą.

Nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnyje, padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas grobdamas svetimą turtą suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą. Teismo išvada, kad su V. K. bei V. R. pagalba E. D. pagrobęs medieną, tačiau šie nesupratę, kad padeda padaryti nusikaltimą, o byloje nesą leistinų įrodymų, patvirtinančių E. B. ir V. D. dalyvavimą medžių kirtime, nesą įrodymų dėl P. V. kaltės. Tačiau tokia teismo išvada paremta iš esmės tik pačių išteisintųjų parodymais, neatsižvelgus į byloje esančių įrodymų visumą.

Įstatymais ir kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimu Nr 1286 patvirtintomis Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklėmis, aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D 1-557 patvirtintomis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis ir kt.) reglamentuota nenukirsto miško pardavimo tvarka, pagal kurią miško valdytojas su pirkėju sudaro nenukirsto miško pardavimo sutartį, kurios pagrindu išduodamas leidimas kirsti mišką, o kirstini medžiai nustatyta tvarka ženklinami (kleimuojami) ir nustatoma nukirstų medžių išvežimo tvarka. Tik nustatyta tvarka asmuo gavęs leidimą kirsti mišką gali jį kirsti ir tik ženklintus medžius. Toks nenukirsto miško pardavimo teisinis reguliavimas sudaro sąlygas miškų apsaugai nuo įvairių pažeidimų, tarp jų grobimų.

Pažymėtina, kad asmenys kertantys mišką turi žinoti kokia miško kirtimo tvarka, kad miško kirtimui reikalingas leidimas, kokius medžius leidžiama kirsti, jog už nukirstus medžius turi būti sumokama. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3d., BK 2str. 2d.). Tai jau buvo pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje (nutartis Nr. 2K-83/2009), tačiau, pirmos instancijos teismas neištyręs visų bylos aplinkybių ir neįvertinęs visų byloje esančių duomenų negalėjo padaryti pagrįstos ir teisėtos išvados dėl precedento taikymo.

Nustatyta, kad medžiai buvo kertami V. K. malkoms. Už kertamą mišką jo savininkui V. K. nebuvo sumokėjęs ir nustatyta tvarka jam nebuvo išduotas leidimas kirsti mišką. Ne tik kad V.K., bet ir nė vienam išteisintajam nebuvo išduotas leidimas kirsti minėtą mišką. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 m. kovo 11 d. iškirsti medžiai nebuvo ženklinti, išskyrus vieną pušį, tačiau ir ją kirsti nebuvo išduotas leidimas (T. 2, b. l. 78–107). Minėtomis biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis nustatyta, kad kirstini medžiai ženklinami spaudais pašaknyje ir 1,2–1,5 m aukštyje arba tik pašaknyje. Nukirtus medį ženklinimas išlieka ant kelmo. Buvo iškirsta daug medžių. Nukirsti medžiai vietoje buvo apdorojami, genimos šakos ir smulkinami į malkines kalades. Asmenys, kirtę mišką kirtavietėje, buvo ilgą laiką. Vertinant išteisintųjų veiksmus kaip visumą ir tai, ar jie galėjo matyti, kad kerta neženklintus medžius, ir suvokti, kad medžiai užvaldomi neturint savininko sutikimo, teismai į šias aplinkybes ir įrodymus neatsižvelgė, jų netyrė. Neatsižvelgė ir į jų profesinę bei gyvenimiškąją patirtį.

2009 m. sausio 11 d. ir 2009 m. sausio 16 d. nenukirsto valstybinio miško pardavimo sutartys ir medienos išvežimo lentelės patvirtina, kad E. D. ir D. B. pagal 2009 m. sausio 8 d. leidimus miškui kirsti nusipirko (duomenys neskelbtini) girininkijoje atitinkamai 9,035 ir 7,554 kub. m medienos, o iki nustatyto termino iškirto bei iš miško išvežė atitinkamai 8,5 ir 6,4 kub. m medienos, t. y. ne visą sutartyse numatytą kiekį. Pasak pirmosios instancijos teismo, šie įrodymai patvirtina, kad E. D. 2009 m. kovo 11 d. pagal leidimus dar turėjo nevisiškai iškirsto miško 18 kvartalo 34 sklype, o tai, kad pasibaigę kirtimo terminai, yra įsigyto ir tik nustatytos medžių kirtimo tvarkos pažeidimas, už kurį galima administracinė atsakomybė.

Tačiau, darydamas tokią išvadą, teismas neįvertino fakto, kad E. D. ir D. B. buvo duotas leidimas kirsti tik blindes bei drebules ir šie medžiai buvo paženklinti, tačiau 2009 m. kovo 11 d. buvo iškirsti kiti medžiai – beržai, pušys, taip pat ir blindės, kurioms kaip ir beržams bei pušims kirsti leidimo neturėjo ir šie medžiai nebuvo paženklinti. Be to, pagal E. D. ir D. B. išduotus leidimus jiems buvo likęs neišvežtas labai nedidelis kiekis medienos.

Iš E. B., kitų išteisintųjų, E. D. parodymų, duotų teismui, matyti, kad E. B. prašė E. D. malkų V. K., nes šio finansinė padėtis esanti bloga. Būtent V. K. ir buvo kertamas miškas. Tačiau ši aplinkybė, tarp visų kitų įrodymų, nebuvo vertinama, ar tai nerodo apie galimą išankstinį nusistatymą, kad miško savininkui už iškirstus medžius nebus sumokėta, ar nerodo tikslo galbūt neteisėtai užvaldyti svetimą turtą, kai pats E. B. neturėjo jokių teisių disponuoti valstybiniu mišku.

E. B. pateikti kaltinimai, tame tarpe ir miško vagystė, buvo siejami su kitais teisės aktais, nustatančiais jo kaip policijos pareigūno teisinį statusą, pareigas. Analogiška tvarka kaltinimai buvo pateikti ir P. V., tačiau teismai kaltinime nurodytų teisės aktų kontekste nei E. B., nei P. V. veikų nevertino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo išvados nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė ne tik BPK 320 straipsnio nuostatas, bet ir BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodymų vertinimo nuostatas, tai sukliudė tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl toks sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                                                                           Jonas Prapiestis

                                                                                                                                                                        Tomas Šeškauskas

                                                                                                                                                          Vytautas Greičius