Baudžiamoji byla Nr. 1-79-914/2015

Teisminio proceso Nr. 1-96-1-00821-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.2.; 2.1.7.4.; 2.3.6.4.5.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,

sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,

kaltinamajai J. K., jos gynėjui advokatui Mindaugui Šatui,

nukentėjusiajam D. K., jo atstoui advokatui Dainiui Žiedui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2003-07-25).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

J. K. nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent: ji 2012-08-31, apie 21 val. (duomenys neskelbtini), namuose šeimyninio konflikto metu su vyru D. K. tyčia sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių bendrai į įvairias kūno vietas, veidą, rankas, kojas, dubens srityje, draskė nagais veidą, rankas, ir tęsdama savo nusikalstamą veiką 2012-09-01, apie 7 val. (duomenys neskelbtini), šeimyninio konflikto metu su D. K. įlipo į automobilį, kuriame sėdėjo nukentėjusysis D. K., jame braižė nagais jam veidą, kaklą, sudavė nukentėjusiajam D. K. ranka į veidą, taip padarydama nukentėjusiajam D. K. kraujosruvas abiejuose smilkiniuose ir dešiniame žaste, odos nubrozdinimus abiejuose pečiuose, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, kairėje sprando pusėje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamojo J. K. kalta neprisipažino, parodė, kad jos vyras D. K. 2012-08-31 grįžo namo apie 20 val., tarp jų kilo konfliktas dėl telefone esančių žinučių, ji tuo metu susirašinėjo draugės I. L. telefonu už I. L. su jos draugu, jis atėmė iš jos telefoną, buvo agresyvus, pradėjo ją gaudyti po visus namus, kabinėjosi, numetė nuo laiptų, smaugė, traukė už plaukų, trenkė į sieną, viskas vyko iki 5 val. ryto. Nurodė, kad tą vakarą, apie 20-21 val. buvo atvažiavusi jos mama, kol ji buvo viskas nurimo, galimybę išvykti turėjo, tačiau manė, kad nebėra pavojaus, todėl pasiliko namuose. Konfliktą matė jos vaikai, taip pat ryte buvo atvažiavusi jos draugė I. L., kuri matė, kaip ji norėjo atimti raktelius iš D. K.. Ji iškvietė policiją, tuomet jis norėjo pabėgti iš namų su automobiliu, o ji jam neleido, norėjo jį sulaikyti bet kokia kaina, atėmė raktelius, tuomet jis ją pradėjo spardyti ir vis tiek pabėgo. Ji D. K. nesudavė, bandė išsilaisvinti, gindamasi galėjo jį subraižyti ir suduoti, buvo blaivi. Ji nežino, kodėl ekspertas nenustatė jos sužalojimų. 2012-09-01 ji buvo sumušta, todėl jos mama vaikus išvedė į rugsėjo 1-ąją. Dėl šio įvykio ji patyrė šoką.

Nukentėjusysis D. K. parodė, kad 2012-08-31, apie 19-20 val. grįžęs į namus rado girtą žmoną, ji sunkiai kalbėjo. Girdėjo, kaip tą vakarą ji už namo kampo kalbėjo su J. Z. apie A. K.. Tada jis paėmė jos telefoną ir pažiūrėjo žinutes, atskleidė neištikimybės faktą, tačiau J. K. ėmė viską neigti, tarp jų kilo konfliktas pirmame namo aukšte, ji puolė jam į atlapus, pradėjo jį daužyti, spardyti, draskyti, suplėšė marškinėlius. Jis įbėgo į garažą, įkišo telefoną tarp daiktų. Ji vertė visus daiktus, viską daužė, metė jam iš plastmasinio kibiro į galvą, jam skaudėjo, buvo kraujosruva smilkinyje. Grumtynių metu abu buvo nukritę ant žemės, jis nuo jos gynėsi, ją tramdė, laikė už rankų, pliaukštelėjo per veidą, tačiau jam nieko nesigavo. Kilo grėsmė jam, vaikams, namų turtui. Tuomet jis iškvietė jos motiną, ji vis tiek negalėjo susitramdyti. Po to šiek tiek aprimo. Atvažiavus J. Z. su drauge, J. K. kažkur su jomis dingo. Mama išvažiavo. J. K. gėrė visą naktį su draugėmis iki ryto. 2012-09-01 J. K. paskambino I. L., ji atvyko apie 7 val. ryto. Tuomet jis įsėdo į mašiną ir bandė išvažiuoti, J. K. atsigulė ant mašinos kapoto, jis sustojo, tada J. K. puolė į mašinos vidų, tarp jų vėl kilo konfliktas, jis paliko mašinoje raktelius ir išlipo pro kitas duris. Gatvėje jis išsikvietė taksi, o J. K. iškvietė policiją, jį išvežė. Viskas truko apie 5 min. Įvykį matė vaikai ir I. L., jie stovėjo kieme, už mašinos galo. Konfliktas iš esmės kilo dėl telefono, kurį jis buvo paėmęs ir perskaitęs jame esančias žinutes. Telefoną, kurį buvo paėmęs iš J. K., grąžino I. L. 2012-09-01 vakare. Kito telefono iš J. K. paėmęs nebuvo. Sužalotą jį matė areštinėje, taip pat jo darbuotojai D. K. ir D. Š., jo tėvai. 

Liudytoja D. N. parodė, kad J. K. yra jos duktė. 2012-08-31 vakare, apie 20 val. jai paskambino anūkė ir prašė atvažiuoti, nes tėvai pykstasi. Nuvažiavusi pamatė, kad J. K. koliojasi su D. K.. 2012-08-31 jokio smurto tuose namuose nematė, tą dieną jie pykosi žodžiais, minėjo kažkokį telefoną. Iš pažiūros abu atrodė blaivūs. Ji pas juos nuvažiavo apie 21 val., ten prabuvo apie 2 val., išvyko apie 22 – 22.30 val. Bandė su jais kalbėtis, tačiau jie nesiklausė, ji nuėjo migdyti vaikų. Paskui viskas nutilo. Kai nusileido iš antro aukšto, dukros nebuvo, o D. K. maigė telefoną. Kitos dienos ryte, t.y. 2012-09-01, apie 8.30 val. jai paskambino dukra, labai verkė, sakė, kad vyras sumušė. Ji atvažiavo pas juos beveik kartu su policijos pareigūnais. Matė, kad D. K. blaškėsi neblaivus, sužalotas nebuvo, o jos dukra buvo sužalota, kruvina koja, mėlynės ant rankų, ji perbalusi, chalatas suplėšytas, ji sakė, kad ją vyras sumušė ryte. 2012-09-01 pas juos prabuvo apie 5 min., nes anūkė jau buvo pasiruošusi, ji ją pasiėmė ir išvažiavo. Kai vežė anūkę, ji jai pasakojo kaip tėvas tąsė mamą už plaukų, numetė nuo laiptų.

Liudytojas D. K. parodė, kad jis dirba pas D. K. įmonėje. 2012-09-01 ryte, jis su kolega matė, kad D. K. atvyko į darbą sumuštas. Ant veido matėsi nubrozdinimai, mėlynės, kraujosruvos. Kas jam atsitiko, neklausė.

Liudytojas D. Š. parodė, kad dirba pas D. K. įmonėje. Prieš 2-3 metus, dienos tiksliai nepamena, tai galėjo būti pirmoje dienos pusėje, jis su kolega sėdėjo ir rūkė prie darbovietės, (duomenys neskelbtini), kai į darbą atvyko direktorius D. K., ant jo veido ir kaklo matėsi sužalojimai, nubrėžimai, nubrozdinimai, kraujosruvos. Direktorių sužalotą matė pirmą kartą. Kas jį sužalojo, nesiaiškino, pasisveikino ir viskas.

Liudytoja J. Z. parodė, kad ji D. K. pažįsta kaip klientą, o J. K. - kaip jo žmoną. Atsimena, kad 2012-08-31 vakare susirašinėjo su J. K. žinutėmis, važiavo pas ją į (duomenys neskelbtini), į jos namus pasiaiškinti. Jos kalbėjosi dėl A. K.. J. K. įsėdo į jos mašiną, paprašė šampano, jos nuvažiavo į degalinę. A. K. su J. K. – meilužiai. Šampano degalinėje nepardavė, tada ji parvežė ją atgal. D. K. J. K. liepė eiti į namus. J. K. tą vakarą buvo išgėrusi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas, todėl toliau nieko su ja nebesiaiškino. Dėl D. K. blaivumo nieko pasakyti negali, nes jį matė labai trumpai. Sužalojimų nei pas J. K., nei pas D. K. nematė. Ryte jai paskambino J. K. ir pasakė, kad D. K. išvežė policija. Daugiau apie konfliktą jos nieko nešnekėjo.

Liudytoja I. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. ir D. K. yra jos draugai. Dabar su jai nebebendrauja. 2012 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos neprisimena savo draugei J. K. davė savo mobiliojo ryšio telefoną susirašinėti su draugu, nežinant jos vyrui D. K.. 2012-09-01 naktį gavo žinutę į telefoną nuo J. K., kurioje ji prašė atvažiuoti pas ją į namus (duomenys neskelbtini), nes turi problemų su savo vyru D. K.. Žinutę gavo maždaug apie 6 val. ryto. Iš karto nuvažiavo pas ją į namus. D. ir J. K. buvo kieme. Priėjusi prie D. K. paprašė jo atiduoti mobiliojo ryšio telefoną, bet jis nedavė, o sėdo į savo automobilį ir norėjo išvažiuoti iš kiemo. J. K. neleido jam išvažiuoti, atsistojo priešais automobilį, įsikibo į variklio dangtį. Matė, kaip J. K. gulėjo ant automobilio kapoto. D. K. kelis metrus pavažiavo į priekį. Kaip J. K. atsirado ant kapoto nežino. Po to J. K. įlipo į automobilį, atsisėdo ant  priekinės keleivio sėdynės, bandė atimti raktus. Automobilyje abu pradėjo muštis. J. K. davė rankomis D. K. kur galėjo, o D. K. davė  rankomis J. K. kur galėjo ir dar spyrė jai iš kojos į pilvą. Muštynių vykusių automobilyje negali atpasakoti, nematė visų smulkmenų ir negali pasakyti kiek kuris ir į kurias vietas tiksliai sudavė. Buvo chaosas. Tada D. K. išlipo iš automobilio ir pėsčiomis išėjo iš namų. D. K. išėjus J. K. paskambino ir išsikvietė policijos pareigūnus. Tą pačią dieną, apie 18 val. D. K. atvažiavo pas ją į namus ir atidavė mobiliojo ryšio telefoną ir atsiprašė (1 t., 62-63 b. l.).

Iš 2013-09-06 D. K. pareiškimo matyti, kad 2012-08-31 (duomenys neskelbtini) jį sumušė žmona J. K. (1 t., 9-11 b. l.).

Iš specialisto išvados matyti, kad D. K. poodinės kraujosruvos abiejuose smilkiniuose ir dešiniame žaste, odos nubrozdinimai abiejuose pečiuose, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, kairėje sprando pusėje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, dešinėje nugaros pusėje padaryti kietais bukais daiktais, o pjautinė žaizda kairiame dilbyje padaryta aštriu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku. D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 30-31 b. l.).

Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai D. K. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., 33 b. l.).

Specialistas H. D. parodė, kad jis darė dvi išvadas, antra buvo papildoma, kadangi pirma kreipėsi asmeniškai, o antrai buvo parašyta užduotis. Savo duotas išvadas tvirtina. Apžiūros metu nukentėjusiajam D. K. buvo nustatyta 4 kraujosruvos ir 26 odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos abiejuose smilkiniuose ir dešiniame žaste, linijiniai odos nubrozdinimai abiejuose pečiuose, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, kairėje plaštakoje, kairėje sprando pusėje krūtinės ląstos pusėje dešinėje nugaros pusėje, o kaip pats nukentėjusysis nurodė pjautinė žaizda kairiame dilbyje padaryta stiklu. Buvo sužalota lūpa, kuri buvo apžiūrėta ligoninėje ir susiūta. Nukentėjusysis nurodė, kad pjautinę žaizdą pasidarė pats, susižalojo stiklu. Nubrozdinimai yra linijiniai, atitinka, kad buvo subraižyta nagais. O nubrozdinimai žaste, kaip pats nukentėjusysis nurodė, tiesioginiai smūgiai kietais bukais daiktais. Jie nėra būdingi griuvimui. Jis nurodė, kad jam buvo kasta į dešinį žastą, nors kandimo žymės nebuvo kažkokios specifinės formos, tačiau negalima atmesti varianto, kad įkasta jam buvo, nes kandimo žymės buvo gana nemažos. Tokių kaip atskirų įkandimo žaizdų nebuvo, buvo kraujosruvos, todėl negalima atmesti varianto, kad tai buvo padaryta dėl įkandimo. Pjautinės žaizdos yra dvi, tai apatinėje lūpoje ir kairiajame dilbyje. Lūpą susižalojo pats, o dilbyje nenurodė kas sužalojo. Išskirti dėl žaizdos pobūdžio negali.

Iš specialisto H. D. apklausos protokolo matyti, kad specialistas parodė, jog sužalojimai D. K. padaryti ne mažiau 31 trauminio poveikio pasekoje. Visumoje sužalojimai  nėra būdingi griuviminei traumai. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. Pjautinės žaizdas D. K. galėjo pasidaryti pats, stiklo šukėmis (1 t., 66 b. l.).

Iš Šiaulių apskrities VPK Viešosios biuro areštinės į policijos areštinę uždaromos asmens apžiūros kortelės matyti, kad 2012-09-01, 12.45 val. uždaromas D. K. buvo sužalotas, ant jo kūno matėsi sužalojimai (36 b. l.).

Iš 2014-05-09 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos susirašinėjimo išklotinės rašytos iš mobilaus ryšio telefono, priklausančio J. K., kurio numeris (duomenys neskelbtini), laikotarpyje nuo 2012-09-03 iki 2013-04-06 į nukentėjusiojo D. K. mobilaus ryšio telefoną. Žinutės asmeninio pobūdžio, santykių aiškinimasis po 2012-09-01 ir po 2012-09-02 įvykių. Pokalbiuose J. K. prašo D. K. grįžti namo, eiti pas psichologus, nevartoti alkoholio, nesiskirti su ja (1 t., 37-38 b. l.).

Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-09 nuosprendžiu D. K. nuteistas už tai, kad jis 2012-09-01, apie 6.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimyninio konflikto metu, suduodamas ranka į įvairias kūno vietas ir spirdamas koja į pilvą, sumušė žmoną J. K., tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, dešinio klubikaulio srityje, dešinėje šlaunyje, abiejose blauzdose, odos nubrozdinimus kairėje plaštakoje ir kairėje pėdoje.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, jog kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nežymų sveikatos sutrikdymą. Nors kaltinamoji savo kaltės nepripažino, teigdama, kad ji D. K. galėjo sužaloti gindamasi, siekdama išsilaisvinti, tačiau tokia jos gynybinė versija paneigiama byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Kaltinamosios veiką šiuo atveju vertinti kaip būtinąją gintį, kaip to prašo kaltinamoji, pagrindo nėra. Teismas atkreipia dėmesį ir į nenuoseklų gynybos būdą. Vienu atveju yra neigiami padaryti sužalojimai D. K., kitu atveju teigiama, kad tokie sužalojimai padaryti D. K. ginantis.

Visgi teismas neabejoja, kad D. K. padarė sužalojimus D. K.. Tokias aplinkybes patvirtina ne tik pats nukentėjusysis, bet ir specialisto išvados. Teisiamojo posėdžio metu savo išvadas patvirtino specialistas H. D., nurodydamas, kad nukentėjusiajam D. K. buvo nustatytos 4 kraujosruvos ir 26 odos nubrozdinimai. Kadangi nubrozdinimai yra linijiniai, tai atitinka, kad jie buvo padaryti nagais. Iš Šiaulių apskrities VPK Viešosios biuro areštinės į policijos areštinę uždaromos asmens apžiūros kortelės matyti, kad 2012-09-01, 12.45 val. uždaromas D. K. buvo sužalotas, ant jo kūno matėsi sužalojimai (36 b. l.). Be to, liudytojai D. K. ir D. Š. matė pas D. K. sužalojimus. Liudytojos D. N. parodymais, kad ji atvykusi 2012-09-01 ryte matė sužalotą J. K., o D. K. nebuvo sužalotas, teismas nesivadovauja, juos vertina kritiškai, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Be to, egzistuoja galimybė, kad ji objektyviai galėjo nematyti padarytų sužalojimų dėl laiko stokos, buvusio atstumo ir pan. arba sąžiningai klysti dėl jų, tuo labiau, ji yra kaltinamosios mama, todėl egzistuoja ir subjektyvus suinteresuotumas, kad gali siekti padėti išvengti kaltinamajai baudžiamosios atsakomybės.

Kad D. K. nebuvo sužalotas iki konflikto, įvykusio rugsėjo 1-osios išvakarėse, vėlgi parodė kaltinamosios motina D. N., nes ji tuomet buvo atvykusi pas juos į namus. Kad būtų sumušta J. K., šios aplinkybės D. N. nenurodė. Liudytoja J. Z. taip pat patvirtino aplinkybę, kad J. K. su sutuoktiniu tuomet nesimušo, tačiau tarp jų buvo žodinis barnis. Tokie liudytojų parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams, nes įrodymų apie akivaizdžiai matomus sužalojimus, padarytus tuo metu D. K., byloje nėra. Be to, D. N. parodė, kad ji pas dukrą namuose prabuvo apie 2 – 2,5 val., po to išvažiavo, viskas buvo nurimę, o dukros namuose nebuvo, D. K. maigė telefoną. Kad kaltinamoji buvo išvykusi tą vakarą iš namų, kaltinamoji neneigia, šią aplinkybę patvirtina ir liudytoja J. Z., kiti liudytojai. Tokios nurodytos aplinkybės iš esmės neprieštarauja nei gynybos pusei, nei kaltinimui.

Atmestina gynybos versija ir dėl būtinosios ginties. BK 28 straipsnyje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė būtinoji gintis – tai pavojingo kėsinimosi atrėmimas padarant žalos tam, kuris kėsinasi. Tokia gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia panaudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu; anksčiau įvykę konfliktai nei prasidėjusiu, nei tiesiogiai gresiančiu pavojingu kėsinimusi negali būti laikomi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-404/2010, 2K-392/2012, 2K-373/2010, 2K-7-326/2013, 2K-7-62-487/2015).

Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad D. K. grėsė realus pavojus. Byloje nėra ginčo, kad konfliktas tarp sutuoktinių kilo dėl telefono, kurį iš kaltinamosios paėmė nukentėjusysis. Įrodymų, kad telefonas buvo paimtas naudojant fizinį smurtą, taip pat nėra. Konfliktas tarp sutuoktinių kilo jau paėmus telefoną ir D. K. perskaičius jame buvusias žinutes. Iš esmės tokios pat konflikto priežastys buvo nustatytos ir Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-09 nuosprendžiu. Kitų konflikto priežasčių byloje nenustatyta. Nukentėjusysis parodė, kad minimo telefono pagalba atskleidus neištikimybės faktui, J. K. viską neigė, tarp jų kilo konfliktas pirmame namo aukšte, ji puolė jam į atlapus, pradėjo jį daužyti, spardyti, draskyti, suplėšė marškinėlius; jis įbėgo į garažą, kur paslėpė telefoną tarp daiktų; tuo tarpu kaltinamoji vertė visus daiktus, daužė, metė jam iš plastmasinio kibiro į galvą, tarp jų buvo grumtynės; abu buvo nukritę ant žemės, jis nuo jos gynėsi, ją tramdė, laikė už rankų, pliaukštelėjo per veidą, tačiau jam nieko nesigavo. Tuo tarpu kaltinamoji nurodė visiškai priešingas aplinkybes, kad barnio ir smurto prieš ją iniciatorius buvo D. K.. Byloje taip pat nėra kitų įrodymų, patvirtinančių būtent tokius abiejų sutuoktinių parodymus, išskyrus jau aptartus. Jokių įrodymų, kad nors viena iš konfliktuojančių pusių būtų siekusios nutraukti į muštynes peraugantį konfliktą, byloje nėra. Kad J. K. būtų buvusi D. K. sumušta būtent 2012-09-01 išvakarėse, priešpriešinėje byloje Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-09 nuosprendžiu taip pat nenustatyta. Priešingai, atvykusi kaltinamosios motina D. N. tik patvirtino aplinkybę, kad D. K. tik koliojosi su D. K.. Tai rodo, kad baimės dėl galimo vyro smurto nebuvo, tuo labiau, kad, pasak kaltinamosios, D. K. ir anksčiau yra ją ne kartą sumušęs. Atitinkamai apklausta teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad išvakarėse grumtynės tarp jų įvyko iki atvykstant jos motinai. Todėl vertinti tokios situacijos kaip bauginančios ir sudarančios pagrindą jai bijoti D. K. nebuvo. Be to, išvakarėse pagalbos dėl vyro keliamo pavojaus jos sveikatai ji taip pat nekvietė (pasak D. N. ji atvyko anūkės iškviesta), grumtynių pasekmių (sužalojimų) niekas, išskyrus konflikto šalis, nepatvirtino.

Kad joks pavojus negrėsė kaltinamajai ir 2012-09-01 rytą, patvirtina tiek pačios kaltinamosios parodymai, tiek nukentėjusiojo, kitų liudytojų parodymai. Nukentėjusysis parodė, kad jis siekė išvažiuoti iš namų automobiliu, tačiau to padaryti jam neleido kaltinamoji, nes ji puolė ant automobilio kapoto, įlipo į automobilio vidų, bandė išplėšti automobilio raktelius. Kaltinamoji neneigia, kad ji siekė bet kokia kaina neleisti išvažiuoti D. K.. Tokios aplinkybės rodo, kad aktyvi konflikto pusė buvo būtent kaltinamoji, ir ji visiškai nebijojo D. K.. Tai tik patvirtina, kad realaus pavojingo kėsinimosi nebuvo, o D. K. net siekė pasišalinti iš konflikto vietos.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog, esant specifinei konfliktinei situacijai – muštynėms, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančioje situacijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-467/2013). Nukentėjusiojo parodymus, kad jį automobilyje mušo J. K. patvirtina ir I. L. parodymai, kurie buvo pagarsinti, siekiant patikrinti šiuos parodymus (BPK 276 str. 4 d.), kur ji parodė, kad automobilyje abu pradėjo muštis; J. K. davė rankomis D. K. kur galėjo, o D. K. davė rankomis J. K. kur galėjo ir dar spyrė jai iš kojos į pilvą. Apklausta teisiamajame posėdyje priešpriešinėje byloje ji iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kad automobilyje abu mušėsi, tačiau nepamena į kurias vietas. Netikėti tokiais parodymais teismas neturi objektyvaus pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių, taip pat ir dėl to, kad I. L. parodymai nevisiškai sutampa su nukentėjusiojo parodymais, atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, jų nuoseklumą ir išsamumą, parodymų sugretinimą, specifinę situaciją dėl priešingų jam kaip proceso dalyviui statusų, teismas nesivadovauja visa apimti jo duotais parodymais šioje byloje ir remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms.

Atitinkamai byloje surinkti ir ištirti duomenys leidžia daryti išvadą, kad tiek kaltinamoji, tiek ir nukentėjusysis vienas kito atžvilgiu smurtą naudojo ne besigindami vienas nuo kito, o dėl tarp jų kilusio konflikto, kuris peraugo į muštynes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla.

Byloje esantys įrodymai paneigia versiją, kad aptariamo įvykio metu J. K. buvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio ji galėtų gintis. Jos veiksmai rodo priešingai. Tuo labiau, bijodama nukentėjusiojo, to ji nebūtų dariusi. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, kaltinamosios ir nukentėjusiojo jėgų santykis, atliktų veiksmų pobūdis, tai, kad abiem buvo sutrikdyta sveikata, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija bei sužalojimų skaičius patvirtina, jog konfliktas tarp J. K. ir D. K. buvo abipusis, jo metu abu asmenys veikė tyčia, puolamai, taigi, nėra pagrindo išvadai, kad įvykio metu buvo būtinosios ginties situacija.

Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamoji, atlikdama smurtinius veiksmus D. K. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kadangi kaltinamoji padarė nežymų sveikatos sutrikdymą tyčiniais veiksmais, todėl jos veika kalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2013-07-13, 2003-07-04 įstatymas Nr. IX-1706 (nuo 2003-07-25) (Žin., 2003, Nr. 74-3423)). Kartu teismas pažymi, kad kaltinimas yra dėl ne mažiau 30 smūgių sudavimo rankomis ir ne mažiau 10 smūgių kojomis, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtent tokiu būdu buvo suduoti smūgiai. Kadangi nėra abejonių dėl sveikatos sutrikdymo laipsnio, o suduotų smūgių skaičius nėra nustatytas, specialistas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sužalojimai padaryti ne mažiau 31 trauminio poveikio pasekoje, apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apžiūros metu nukentėjusiajam D. K. buvo nustatytos 4 kraujosruvos ir 26 odos nubrozdinimai, todėl tokios aplinkybės nepatvirtina kaltinime nurodytų smūgių skaičiaus, todėl ši aplinkybė tikslintina, nurodant, kad sudavė nenustatytą skaičių smūgių. Neginčijamų įrodymų dėl suduoto smūgio metant kibirą taip pat nėra, todėl dėl visų abejonių traktavimo kaltinamojo naudai, ši aplinkybė laikytina nepasitvirtinusia.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje ir yra įrodymų dėl J. K. neblaivumo, tačiau tokia aplinkybė neįrodo, kad tai turėjo įtakos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, nustatytas jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bausmės tikslus.

Kaltinamoji padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ji anskčiau neteista, teisiama pirmą kartą (1 t., 80 b. l.), bausta administracine tvarka (1 t., 81-83 b. l.), dirbanti (1 t., 95 b. l.), darbovietės charakterizuojama teigiamai (1 t., 109 b. l.), Palangos miesto viešosios policijos skyriuje dėl jos elgesio nusiskundimų nėra (1 t., 111 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajai skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kuri laikytina pakankama alternatyva sankcijose numatytoms bausmėms ir yra tinkamiausia iš sankcijoje numatytų bausmės tikslams pasiekti.

Paskirta kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (1 t., 78-79 b. l.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: susirašinėjimo mobiliuoju telefonu išklotinės, esančios pakete, prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimis, 304-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

J. K. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2003-07-25) ir skirti jai 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 1 punktu, įpareigoti J. K. per laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Pradėjus bausmės vykdymą kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: susirašinėjimo mobiliuoju telefonu išklotines, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                                    Marius Steponaitis