Baudžiamoji byla Nr. 1-2635-1096/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18066-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5.2; 2.1.8; 2.3.4.3

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė,

sekretoriaujant Andželikai Junevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei,

kaltinamajam J. G., jo gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini),  nevedęs, vidurinio išsilavinimą, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą teniso treneriu, praeityje teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

J. G., 2025 m. gegužės 24 d. apie 18.30 val. važiuodamas  (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – „SUBARU LEGACY“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnų tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2.31 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais J. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis J. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad draugui gimė dukra, važiavo švęsti į kavinę. Kai išėjo pašventę iš kavinės, draugas išėjo savais keliais, o jis nesuprato, kad buvo per daug išgėręs, nuėjo iki automobilio, įsėdo, nelabai suprato kodėl automobilį užvedė, bandė sukinėtis. Sukinėjosi taip 10 sekundžių, supratęs, kad nepavairuos, užgesino automobilį, išėjo ir tuo metu užkabino tvorelę, kur buvo bėgimui ir tada paskambino į policiją. Atvyko policija. Įvykis įvyko pareiškime nurodytu laiku. Vairavo nuosavybės teise priklausanti automobilį „Subaru Legacy“. Atvykę pareigūnai tiksliai nepamena kokį neblaivumą nustatė, atrodo 2,30 promilės. Kadangi buvo tik neseniai išėjęs iš kavinės, girtumas pūtimų metu turėjo kilti. Išgėrė nemažai alaus, gal kokius 7-8 bokalus. Kai tik išėjo iš kavinės, reikėjo paimti iš automobilio raktus nuo namų, tačiau nesupranta kodėl užvedė automobilį, bei kokiu tikslu bandė vairuoti. Pagrindinis tikslas buvo pasiimti iš mašinos raktus nuo namų, kai įsėdo raktus paimti, tiesiog užvedė ir tikriausiai tikėjosi važiuoti namo. Visą situaciją atsimena tik momentais, kadangi dar kažkoks konfliktas buvo su kitais žmonėmis. Kitaip tariant ne konfliktas, bet tie žmonės gal bandė stabdyti, jog nevažiuotų. Pažymi, kad kažkiek vairavo automobilį. Kai atsikvošėjo užgesino automobilį ir išlipo. Jis suprato, kad yra girtas, nes ir važiavo blogai, apsisukti nepavyko. Pats yra dirbantis, paskirtą piniginę baudą turėtų galimybę susimokėti. Ji pajamos per mėnesį apie 3 000 Eur. Dirba pagal individualią veiklą. Papildomų įsipareigojimų neturi. Alkoholį vartoja saikingai, tačiau nesupranta, kodėl alus taip stipriai suveikė, tačiau savo poelgio neteisina. Mano, kad reikėtų susimąstyti dėl gydymosi nuo alkoholizmo. Alkoholį dažniausia vartoja per šventes, stengiasi nepiktnaudžiauti. Mano, kad galėtų nevartoti alkoholio, jeigu teismas uždraustų.

Praeityje buvo teistas už panašaus pobūdžio veiką, vairuotojo teisės buvo atimtos 3 metams ir paskirta bauda, turėjo sumokėti automobilio vertę. Visas baudžiamojo poveikio priemones įvykdė, bei padarė išvadas, kad reikia mažiaus švęsti – daugiau dirbti. Tai buvo padaryta veika 2017 m. Teismui pagarsinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašą paaiškina, dėl viešosios tvarkos pažeidimų, kad buvo toks atvejis, kai norėjo draugę išprievartauti, jis gynė, tačiau liko kaltas. Šiuo metu turi draugę, tačiau nėra nei susituokę, nei susižadėję. Gyvena kartu, vaikų neturi. Savo poelgį vertina labai blogai, nuvylė artimus žmones, labai gėda. Teismui pradėjus garsinti byloje esančią medžiagą, pagarsinus Administracinių nusižengimų registro duomenys paaiškino, kad turėjo vairuotojo pažymėjimą, tačiau pasibaigė galiojimas. Baudos yra sumokėtos. Dėl sausio 2 d. pažeidimo, jis buvo išvykęs atostogų, tačiau nespėjo nurodyti, kad automobilį vairavo kitas žmogus. Kada tiksliai baigėsi vairuotojo pažymėjimo galiojimas nelabai gali prisiminti, kai buvo nuvažiavęs atlikti automobilio techninę apžiūrą, patikrino vairuotojo pažymėjimą ir pasakė, kad negalioja (b. l. 113-114).

Kadangi baudžiamoji byla buvo perduota teismui pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamasis J. G. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, paaiškino, kad sutinka būti teisiamas tuoj pat, nenori, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas vėlesniam laikui, todėl byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426–432 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant, gynėjai bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 26 d. įtariamuoju apklaustas J. G. parodė, kad atsisako šią dieną duoti bet kokius parodymus, nes blogai jaučiasi, nori apsitarti su savo šeimos nariais ir advokatu, nes norėtų, kad tyrimas būtų nutruktas laiduojant. Papildomai apklausai atvyks vėliau (b. l. 68-69).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 30 d. papildomai įtariamuoju apklaustas J. G. parodė, kad 2025 m. gegužės 24 d. apie 17 val. jis su savo automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), į kavinę, kartu su juo buvo jo draugas. Kavinėje jie valgė ir gėrė alų. Jis išgėrė gal kokius 7 bokalus alaus po 0.5 l. Jo draugui gimė vaikas, tai nutarė atšvęsti. Gal po valandos ar daugiau jie išsiskirstė. Jis (draugas) nuėjo pėstute, o jis (J. G.) įsėdo į savo automobilį ir norėjo važiuoti namo. Negali pasakyti, paaiškinti kodėl sėdo išgėręs prie vairo. Gatvėje norėjo apsisukti, bet pamatė, kad net ir to padaryti negali. Sustojo skersas gatvėje (ta gatvė yra siaura). Išlipęs suprato, kad ne taip kažką daro. Kas toliau vyko, jis tiksliai pasakyti negali, nes nepamena. Po to pamena, kad atvažiavo pareigūnai, bendravo su jais, o po to jam davė pūsti, tikrintis blaivumą. Pirmu pūtimu jis įpūtė 2.31 promiles, o antru 2.33 promiles. Buvo iškviestas tralas, automobilį jo išvežė į saugomą aikštelę, o jam išrašė šaukimą ir paleido. Dėl savo poelgio jis labai gailisi. Vairuotojo pažymėjimo jis negali pateikti, nes neturi, nežino kur padėjo, o gal pametė, nes jis yra negaliojantis . Daugiau dėl įvykio jis nieko pasakyti negali, tik tiek, kad neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (b. l. 70-72).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 24 d. liudytoju apklaustas L. P. parodė, kad nori pranešti, kad jo dukra G. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) šiandien, t. y. 2025 m. gegužės 24 d., nuo 16.20 val. prižiūri tam tikrą kelio ruožą, kuriame vyksta maratonas. Ji stovi prie sankryžos ir kontroliuoja eismą. Apie 17.20 val. G. P. pastebėjo, kad prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos stovi sidabrinės spalvos automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pradžių automobilis stovėjo kairiajame kelkraštyje, prie pastato, pažymėto adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau prie automobilio priėjo vyras, įsėdo ir bandė išvažiuoti. Minėtas vyras su automobiliu „Subaru“ bandė įvažiuoti į kelią, kuris buvo užtvertas tvora ir „Stop“ juosta, siekiant apsaugoti maratono dalyvių trasą Vytauto gatvėje. Važiuodamas į priekį, jis pastūmė tvorą ir suplėšė „Stop“ juostą. Tokį elgesį pastebėję kiti asmenys, kurie kartu su liudytojo dukra prižiūrėjo kelio ruožą, pribėgo prie automobilio ir bandė sutrukdyti vairuotojui važiuoti toliau. Kadangi liudytojo dukra buvo kitoje kelio pusėje, prie „Subaru“ vairuotojo priėjo kitas vaikinas, kurio duomenų nežino. Automobilio „Subaru“ vairuotojas išlipo ir ėmė aiškintis situaciją su kitais. Pasak G. P., vyras elgėsi labai agresyviai, naudojo necenzūrinius žodžius ir konfliktavo su aplinkiniais. Prie jo priėjo dar vienas vyras – „Barbora“ įmonei priklausančio automobilio vairuotojas. Kiek G. P. prisimena, „Barboros“ vairuotojas kažką pasakė „Subaru“ vairuotojui, po to tarp jų kilo susistumdymas. Vėliau „Barboros“ vairuotojas pasišalino. G. P. kartu su kitais renginio organizatoriais toliau stebėjo situaciją. Ji patvirtino, kad matė, kaip minėtas vyras įsėdo į automobilį „Subaru“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir bandė išvažiuoti. Taip pat G. P. teigia, jog vyras buvo akivaizdžiai neblaivus, bendraudamas su organizatoriais jis pats prisipažino, kad buvo vartojęs, tačiau ką būtent, nepasakė. Daugiau apie įvykį G. P. papasakoti negali (b. l. 25-28).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 24 d. liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad jo sūnus V. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) šiandien, t. y. 2025 m. gegužės 24 d., nuo 16.20 val. prižiūri tam tikrą kelio ruožą, kuriame vyksta maratonas. Jis stovi prie sankryžos ir kontroliuoja eismą. Apie 17.30 val. V. K. pastebėjo, kad prie Pušų ir Vytauto gatvių sankryžos privažiavo sidabrinės spalvos automobilis „Subaru“. Transporto priemonė buvo pastatyta kairiajame kelkraštyje, prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš automobilio išlipo du vyrai. Vienas jų priėjo prie V. K., pasiūlė raktus nuo automobilio ir paprašė patraukti jį į kitą vietą, nes nebuvo tikras, ar toje vietoje leidžiama statyti. V. K. atsisakė tai daryti, o vyrai nuėjo į barą „Žvėryno smuklė“, esantį adresu Vytauto g. 37, Vilniuje. Praėjus maždaug 40 minučių, vyrai išėjo iš minėto baro. Vienas jų nuėjo Vytauto gatve, o kitas įsėdo į „Subaru“ automobilį ir bandė apsisukti. Iš pradžių jis pavažiavo į priekį, nustūmė tvorą ir išplėšė „STOP“ juostą, kuriomis buvo aptvertas kelias maratono dalyvių saugumui užtikrinti. Po to vairuotojas tęsė bandymą apsisukti. Tai pamatęs, prie automobilio priėjo vienas iš renginio organizatorių (duomenų nežino), norėdamas sudrausminti vairuotoją. Tuomet „Subaru“ vairuotojas išlipo iš automobilio ir pradėjo konfliktuoti, ėmė vartoti necenzūrinius žodžius organizatoriaus atžvilgiu. Prie jų taip pat priėjo „Barbora“ įmonei priklausančio automobilio vairuotojas. Pasak Valentino, tarp „Subaru“ ir „Barboros“ vairuotojų kilo susistumdymas. Po to „Barboros“ vairuotojas pasišalino, o „Subaru“ vairuotojas toliau elgėsi agresyviai ir vartojo necenzūrinius žodžius kitų renginio organizatorių atžvilgiu. V. K. teigia, kad „Subaru“ vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus: elgėsi agresyviai, kalbėjo nerišliai. Jis gali patvirtinti, kad būtent tas pats asmuo vairavo minėtą automobilį tiek atvykdamas, tiek bandydamas išvažiuoti. Prie automobilio daugiau niekas nebuvo priėjęs. Visą tą laiką, kol atvažiavo policijos pareigūnai, V. K. automobilio „Subaru“ vairuotoją stebėjo, jis alkoholinių gėrimų nevartojo. Jei reikėtų, V. K. galėtų atpažinti šį asmenį. Apibūdindamas vairuotoją, V. K. nurodo, kad jam buvo apie 30–40 metų, aukšto ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų. Vyras vilkėjo mėlynus džinsus ir juodą striukę. Galimai ant dešinės rankos turėjo raištį. Daugiau požymių V. K. nurodyti negali. Daugiau informacijos apie įvykį jis neturi (b. l. 31-34).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2025 m. gegužės 24 d. 18.35 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie pastato stovi automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai vairuotojas neblaivus, elgiasi agresyviai (b. l. 1).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. M. 2025 m. gegužės 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 24 d. apie 18.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), J. G., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę „Subaru“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2.31 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą nustatė 2.33 promilių etilo alkoholio koncentraciją (b. l. 2-4).

Iš 2025 m. gegužės 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta sidabrinės spalvos lengvasis automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. laidos, sidabrinės spalvos, keturių durų, sedano tipo lengvasis automobilis „Subaru“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis gatvėje pastatytas horizontaliai. Apžiūros metu ant automobilio kėbulo pažeidimų neaptikta. Salone tvarkinga, daiktai neišmėtyti. Galinėje automobilio dalyje, po priekine keleivio sėdyne matomas tuščias alaus „Santanos“ butelis, 4,5 alk. tūrio ir 0,33 l. talpos. Šalimais esanti sankryža yra stebima vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra sumontuota ant elektros stulpo. Taip pat yra vaizdo stebėjimo kamera ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau objektų, kurie gali turėti reikšmės tyrimui nėra ir nepaimta. Pridedama fotolentelė (b. l. 5-17).

Vilniaus AVPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. A. 2025 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 24 d. iš duomenų saugyklos buvo ištraukti ir įkelti į IBPS vaizdo įrašai iš reagavusių pareigūnų „Body Cam“ ir „BPC“ (b. l. 38-39).

Iš 2025 m. gegužės 24 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2025 m. gegužės 24 d. Vilniaus AVPK tyrėjas A. M. nustatė šiuos J. G. neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo 18.27 val. Alkotesterio („Drager Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0135, patikros sertifikato Nr. 2261719, patikra galioja iki 2025 m. liepos 21 d.) pagalba J. G. 18.57 val. nustatytas 2,31 promilių, o antro tikrinimo metu 19.16 val. nustatytas – 2,33 promilių neblaivumas. J. G. su tikrinimo rezultatais sutiko. Pridėti alkotesterio kvitai (b. l. 40-44).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas - valdytojas J. G. (b. l. 49).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Subaru Legacy“, lengvojo automobilio, 2017 m., vidutinė kaina 2025 m. gegužės mėn. duomenimis su PVM 9 580 Eur (b. l. 50).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. 

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad J. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Teismo posėdžio J. G. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad tą dieną vartojo alkoholį, išgėrė 7-8 bokalus alaus. Šventė, kad draugui gimė vaikas. Kai išėjo pašventę iš kavinės, draugas išėjo savais keliais, o jis nesuprato, kad buvo per daug išgėręs, nuėjo iki automobilio, įsėdo, nelabai suprato kodėl automobilį užvedė, bandė sukinėtis. Sukinėjosi taip 10 sekundžių, supratęs, kad nepavairuos, užgesino automobilį, išėjo ir tuo metu užkabino tvorelę, kur buvo bėgimui ir tada paskambino į policiją. Vairuotas automobilis nuosavybes teise priklauso jam. Alkoholį vartoja saikingai, tačiau nesupranta, kodėl alus taip stipriai suveikė, tačiau savo poelgio neteisina. Mano, kad reikėtų susimąstyti dėl gydymosi nuo alkoholizmo. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, labai nuvylė artimus žmonės (b. l. 113-114). Analogiškas įvykio aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš apklausos protokolo matyti, kad kaltę pripažino, paaiškino, jog dėl įvykio labai gailisi (b. l. 70-72). Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu liudytojų L. P. (b. l. 25-28), V. K. (b. l. 31-34) parodymai, tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkoholio matuoklio kvito parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog J. G. 2025 m. gegužės 24 d. apie 18.30 val. važiuodamas  (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnų tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2.31 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

Pažymėtina, kad BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – tiesiogine tyčia padarytas vienas baigtas nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas, susijęs su transporto eismo saugumu.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Tai jis taip pat patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – šiuo metu Sodros duomenimis dirbantis, vykdantis individualią veiklą (b. l. 78-79), bylos duomenimis praeityje teistas, taip pat atsižvelgtina į tai, jog teistas ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, paskirta bauda apmokėta, baudžiamojo poveikio priemonės – įvykdytos, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 84-88), administracine tvarka per vienerius metus baustas už gana šiurkščius KET pažeidimus, t. y. ženklų greičio viršijimą, taip pat vairavo automobilį pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 80-83). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Be to, atsižvelgtina ir į tai, jog neblaivumo laipsnis šiuo atveju buvo vidutinis, viršijo normą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (pirmo pūtimo metu 2,31 prom., antro – 2,33 prom., b. l. 40), norėjo automobiliu apsisukti, tačiau supratęs jog yra neblaivus, išlipęs, kliudė tvorelę ir žmonės iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 108), ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų teigimu, jiems kilo įtarimai, jog asmuo yra akivaizdžiai neblaivus, taip pat pradėjo konfliktuoti su šalimais esančiais žmonėmis bei vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 23-28; 29-34). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog praeityje buvo padaryta analogiško pobūdžio nusikalstama veika,  visa tai rodo atsainų kaltinamojo požiūrį į galiojančius Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti šiuo atveju J. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 120 MGL (BBND – bazinis bausmių ir nuobaudų dydis) (6 000 Eur) dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi J. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 80 MGL (BBND) (4 000 Eur) dydžio baudos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką J. G. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų.

Teismas atsižvelgia į tai, kad J. G. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,31 promilės), šiuo metu dirbantis, praeityje teistas, taip pat ir už analogiškos veikos padarymą, administracine tvarka baustas už KET pažeidimus. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė siūlė kaltinamajam J. G. baudžiamojo poveikio priemonę skirti 2 metams.  

Kaltinamasis J. G. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,31 promilių etilo alkoholio koncentracija. Toks neblaivumo laipsnis nemažai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį dienos metu Vilniaus mieste, kur eismo sąlygos yra intensyvios, vyko renginys – maratonas, įvykio vietoje buvo pašalinių žmonių, tik atsitiktinumo dėka neįvyko didesnių pasekmių. Be to, pastebėtina, kad, patikrinus J. G. neblaivumą, nustatyta, kad jo neblaivumas didėjo (antro pūtimo metu nustatytas 2,33 prom. neblaivumas), vadinasi, kaltinamasis baigė vartoti alkoholį gana neseniai iki transporto priemonės vairavimo. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną ir, nors žinojo, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant apsvaigus nuo alkoholio, vis tiek nusprendė vairuoti.  Šio savo veiksmo pateisinti ir paaiškinti negali. Nėra abejonių, kad kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET ir kėlė pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui.  Atsižvelgtina ir į ANR duomenis, iš kurių matyti, kad J. G. sistemingai vairuoja transporto priemones neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 80-83). Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, J. G. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 3 metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. gegužės 26 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 1-3 d.). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme.

Byloje nustatyta, kad J. G. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). J. G. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nurodytą nusikaltimą ir šiuo atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (b. l. 49). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, J. G. priklausantis automobilis „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio vertė Emprekis duomenimis 9580 Eur, b. l. 50), konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 9 580 Eur (su PVM) (b. l. 50), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. gegužės 27 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. G. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Subaru Legacy“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 51-57).

BK 725  straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė teismo skirti papildomą kaltinamajam J. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti alkoholizmo ar narkomanijos prevencijos ankstyvos, intensyvios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (b. l. 115). Teismo posėdžio metu pats kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartoja saikingai, tačiau nesupranta kodėl alus taip stipriai suveikė, tačiau savo poelgio neteisina. Mano, kad reikėtų susimąstyti dėl gydymosi nuo alkoholizmo. Alkoholį dažniausia vartoja per šventes, stengiasi nepiktnaudžiauti. Mano, kad galėtų nevartoti alkoholio, jeigu teismas uždraustų (b. l. 113). Kaltinamojo gynėja baigiamosios kalbos metu pritarė šiai baudžiamosios poveikio priemonės skyrimui, motyvuojant tuo, jog praeityje buvo problemos su alkoholio vartojimu, greičio viršijimu susijusių veikų, todėl manytina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nepakenks (b. l. 116).  Todėl teismas, daro išvadą, jog šios baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam J. G. padarys teigiamą įtaką bei sumažins norą vartoti alkoholį. Skirti kaltinamajam J. G. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti alkoholizmo ar narkomanijos prevencijos ankstyvos, intensyvios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, nustatant 8 mėnesių terminą, per kurį turi būti ši baudžiamojo poveikio priemonė įvykdyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam J. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 73-74) – paliktinos nepakeistomis iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. birželio 3 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. G. (b. l. 120-123).

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam J. G. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi byla nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas pripažintinas būtinu, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke, ant galinio vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 120 (vieno šimto dvidešimties) MGL (BBND) (6 000) (šešių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. G. paskirti 80 (aštuoniasdešimties) MGL (BBND) ( 4 000 Eur) (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, J. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Subaru Legacy“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. gegužės 27 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. G. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „Subaru Legacy“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 725 straipsniu, J. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ir kitose programose ir kursuose, įpareigojant joje sudalyvauti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir  specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, apie paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą pranešti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą ant galinio vidinio viršelio pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Išaiškinti J. G., kad bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                           Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė