Administracinė byla Nr. A-525-135-08
Procesinio sprendimo kategorija 17.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,
dalyvaujant pareiškėjams A. P., M. S., R. M., A. J., R. N. ir jos atstovui R. N.,
pareiškėjų A. G. ir J. G. atstovui G. S.,
pareiškėjų R. N., M. S., A. P., R. M., T. J., V. G., A. J. atstovei advokatei Aušrai Mudėnaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. J., R. M., V. G., R. N., A. P., J. G., A. G., T. J. ir M. S. skundą atsakovams Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl norminio administracinio akto ištyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydami:
1) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, reikalingų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 sprendimu Nr.T-11-405 patvirtinto Bendrojo plano sprendiniams pakeisti taip, kad pareiškėjų žemės sklypuose, esančiuose Kopūstų kaime, Kretingalės seniūnijoje, Klaipėdos rajone, žemės naudojimo būdas būtų numatytas „gyvenamosios teritorijos“;
2) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą patvirtinti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano pakeitimą, kuriuo pareiškėjams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai patektų į gyvenamąsias teritorijas;
3) pripažinti Klaipėdos rajono savivaldybės atsisakymą perduoti pareiškėjams detaliojo planavimo organizatorių teises ir pareigas neteisėtu;
4) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę perduoti pareiškėjams detaliojo planavimo organizatorių teises ir pareigas.
Ryšium su šia individualia byla pareiškėjai taip pat prašė ištirti ar Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos rajono bendrojo plano dalis, kurioje žemės sklypuose, esančiuose Kopūstų kaime (unikalūs numeriai 5535-0005-0166, 5535-0005-0198, 55350005-0041, 55350005-0040, 5535-0005-0067, 4400-0652-4625, 4400-0593-3322, 5535-0005-0165, 5535-0005-0063, 5535-0005-0061), nustatytas žemės naudojimo būdas „pramonės ir verslo teritorijos“, atitinka aukštesnės galios teisės aktams – LR Civilinio kodekso 4.37 ir 4.39 straipsniams, LR Teritorijų planavimo įstatymo 3 ir 11 straipsniams, Lietuvos Respublikos bendrajam planui.
Nurodė, kad atsakovas 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-11-405 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės bendrąjį planą. Bendrojo plano sprendiniais pažeidžiama (ribojama) žemės sklypų savininkų subjektinė teisė, t.y. nuosavybės teisė. Bendrojo plano sprendiniai priimti nesilaikant teritorijų planavimo tikslų ir nesuderinus visuomenės ir žemės savininkų interesų, todėl prašomas ištirti norminis aktas prieštarauja LR Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 ir 4.39 straipsniams, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3, 11 straipsniams, Lietuvos Respublikos bendrajam planui.
Pagrindinių tikslinės žemės naudojimo paskirties sklypų naudojimo būdo turinys, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašas ir jų turinys (patvirtintas 2005 m. sausio 20 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-37/D1-40) nenumato tokio žemės naudojimo būdo kaip „pramonės ir verslo teritorijos“, todėl neaišku, kokie reikalavimai taikomi savininkų žemės sklypuose numačius „pramonės ir verslo teritorijos“ naudojimo būdą, todėl žemės sklypų tvarkymo teisinis režimas tampa neaiškiu ir neapibrėžtu. LR Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta planavimo organizatorių pareiga, nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, atsižvelgti tame tarpe ir į žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises ir interesus, tačiau šio interesų derinimo mechanizmo nesilaikyta. Pramonės ir sandėliavimo teritorijos planavimas privačioje žemėje, nenumatant šios žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir teisingai už šį paėmimą nekompensuojant, beprasmiškai apriboja savininkų nuosavybės teises. Net ir darant prielaidą, jog egzistuoja visuomenės ar jos dalies interesas ginčo teritorijoje vystyti pramonę ir verslą, šio intereso neįmanoma suderinti su žemės savininkų interesais vien tik prieš savininkų valią pakeičiant Bendrojo plano sprendinius. Planas parengtas šiurkščiai pažeidžiant interesų derinimo principą ir be pagrindo apribojant savininkų teises, nes verslo subjektų komerciniai interesai negali būti pripažįstami viešuoju interesu, kuris sudarytų pagrindą riboti privačių asmenų nuosavybės teises. Mano, kad plano sprendiniai, priimti nesant viešojo intereso ir suteikus nepagrįstą pirmenybę neįvardintų verslo subjektų, nesančių planuojamos teritorijos savininkais ar valdytojais, komerciniams interesams bei pažeidžiant Bendrojo plano rengimo ir derinimo principus, tikslus ir procedūras, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsniui, 4.39 straipsnio l daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsniui, kadangi Bendrojo plano sprendiniai savininkų teises apribojo nesant įstatyminio pagrindo.
Nurodė, kad Bendrojo plano tekstinės ir grafinės dalies sprendiniai tarpusavyje prieštarauja, nes Bendrojo plano tekstine dalimi planuojamos geležinkelio atšakos įrengimas, Bendrojo plano grafinėje dalyje pažymėtoje teritorijoje numatytas „pramonės ir verslo teritorijoje“, kurioje remiantis teisės norminiais aktais geležinkelių ir kelynų tiesimas nėra galimas. Bendrojo plano tekstinė dalies 10 punktas taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos bendrajam planui, o tuo pačiu – LR Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 7 daliai.
Atsakovai Klaipėdos rajono savivaldybės taryba ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija su pareiškėjų reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Nurodė, kad LR CK 4.37 straipsnio l dalyje ir 4.39 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisė - teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisių objektą ir juo disponuoti. 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr.T11-405 patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais pareiškėjų nuosavybės teisė nebuvo apribota, nes šis sprendinys nesudaro jokių kliūčių naudoti savo žemės sklypus pagal dabartinę paskirtį. Bendrojo plano viešo svarstymo su visuomene procedūrose dalyvavo tik 4 iš 9 pareiškėjų, kitus pareiškėjus tenkino esama situacija - naudoti žemę pagal jų nuosavybės dokumentuose nurodytą paskirtį, kas jiems neuždrausta ir šiuo metu. Pareiškėjams, kurie dalyvavo viešojo svarstymo procedūrose, teisės aktų nustatyta tvarka buvo pateikti atsakymai į jų pateiktus pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių.
Nurodė, kad ginčo teritorijoje pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą numatytas pramonės ir verslo prioritetas, tačiau ši teritorija bendrajame plane nėra numatyta kaip rezervuojama. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tekstinės dalies transporto dalies sprendinių 10 punkte numatyta, kad geležinkelio stotims ir kelynams plėsti reikalinga rezervuoti teritorijas valstybės poreikiams prie Kopūstų kaimo, į pietus nuo „Draugystės“ geležinkelio stoties Klaipėdoje, Priekulės stotyje. Nurodė, kad šiuo sprendiniu ginčo teritorija ateityje galėtų būti rezervuojama, tačiau šiuo metu ji nėra rezervuota, todėl prieštaravimų Lietuvos Respublikos bendrajam planui nėra. Tvirtinant savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, įvertinusi pareiškėjų pasiūlymus, įpareigojo savivaldybės administraciją parengti ir teikti tvirtinti savivaldybės tarybai teritorijų, numatytų pramonės ir verslo plėtrai, studiją, įvertinant aplinkosauginiu, ekonominiu, socialiniu bei poveikio sveikatai aspektais, sukonkretinant verslo ir pramonės plėtros pobūdį bei vietas. Todėl tik parengus ir patvirtinus šį dokumentą bus svarstoma galimybė ir būtinumas rezervuoti ginčijamą teritoriją.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 11 d. nutartimi pagal pareiškėjų prašymą sustabdė administracinę bylą pareiškėjų individualių reikalavimų dalyje iki teismas ištirs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto bendrojo plano dalies teisėtumą.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 23 d. sprendimu ištyrė Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto bendrojo plano dalies teisėtumą ir šioje pareiškėjų skundą patenkino iš dalies:
1) pripažino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos rajono bendrojo plano dalis, kurioje žemės sklypuose, esančiuose Kopūstų kaime (unikalūs numeriai 5535-0005-0166, 5535-0005-0198, 5535-0005-0041, 5535-0005-0040, 5535-0005-0067, 4400-0652-4625, 4400-0593-3322, 5535-0005-0165, 5535-0005-0063, 5535-0005-0061) nustatytas žemės naudojimo būdas „pramonės ir verslo teritorijos“, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.39 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai ir šią dalį laikyti panaikinta;
2) pripažino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos rajono bendrojo plano dalis, kurioje žemės sklypuose, esančiuose Kopūstų kaime (unikalūs numeriai 5535-0005-0166, 5535-0005-0198, 5535-0005-0041, 5535-0005-0040, 5535-0005-0067, 4400-0652-4625, 4400-0593-3322, 5535-0005-0165, 5535-0005-0063, 5535-0005-0061) nustatytas žemės naudojimo būdas „pramonės ir verslo teritorijos“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 7 daliai, Lietuvos Respublikos bendrajam planui.
Teismas nurodė, kad CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta: nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo.
Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtino Klaipėdos rajono bendrąjį planą, kuriuo numatytas pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų žemės naudojimo būdas - pramonės ir verslo teritorija. Žemės naudojimo būdas pakeistas, iš esmės užkertant kelią pareiškėjams keisti žemės naudojimo būdą jų pageidavimu į „gyvenamąsias teritorijas“, nes detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams (LR Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d.). Tokiu būdu apribota pareiškėjų žemės sklypų nuosavybės teisė.
Nurodė, kad pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 2 d. nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus, būtina atsižvelgti tame tarpe ir į žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises. Viena iš žemės savininkų - pareiškėjų teisių - galimybė savo nuožiūra naudoti žemės sklypą ūkinei veiklai vystyti, kai tokia veikla neprieštarauja nei trečiųjų asmenų, nei visos visuomenės interesams. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjų pageidavimas žemės sklypus naudoti bei žemės sklypuose nustatyti žemės naudojimo būdą - „gyvenamosios teritorijos“ - prieštarauja visuomenės poreikiams, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumams, geologinėms sąlygoms, urbanistikos, architektūros, techniniams, aplinkosaugos, paveldosaugos, trečiųjų asmenų teisėms ir kt., tačiau šio interesų derinimo mechanizmo, priimant ginčijamą norminį aktą, nesilaikyta.
Taip pat teismas nurodė, kad pagal LR Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalį apskrities bendrojo (generalinio) plano sprendiniai turi būti suderinti su gretimų apskričių galiojančiais bendrųjų (generalinių), taip pat su specialiųjų planų sprendiniais, taip pat turi neprieštarauti valstybės teritorijos bendrojo (generalinio) plano, Vyriausybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens specialiųjų planų sprendiniams. Teismas iš rašytinės bylos medžiagos nustatė, kad ginčo teritorijoje pagal Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrąjį planą numatytas pramonės ir verslo prioritetas, tačiau ši teritorija bendrajame plane nėra numatyta kaip rezervuojama (T.2, b.l. 58-75). Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tekstinės dalies transporto dalies sprendinių 10 punkte (T.2, b.l. 65) numatyta, kad geležinkelio stotims ir kelynams plėsti reikalinga rezervuoti teritorijas valstybės poreikiams prie Kopūstų kaimo, į pietus nuo „Draugystės“ geležinkelio stoties Klaipėdoje, Priekulės stotyje, tačiau bendruoju planu ir jo sprendiniais ši teritorija nėra rezervuota. Teismas padarė išvadą, kad prieštaravimų Lietuvos Respublikos bendrajam planui nėra, todėl konstatavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria žemės sklypuose, esančiuose Kopūstų kaime (unikalūs numeriai 5535-0005-0166, 5535-0005-0198, 5535-0005-0041, 5535-0005-0040, 5535-0005-0067, 4400-0652-4625, 4400-0593-3322, 5535-0005-0165, 5535-0005-0063, 5535-0005-0061) nustatytas žemės naudojimo būdas „pramonės ir verslo teritorijos“, neprieštarauja LR Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 7 daliai ir Lietuvos Respublikos bendrajam planui.
III.
Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-l 1-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo" patvirtinto Klaipėdos rajono bendrojo plano dalis, kurioje žemės sklypuose, esančiuose Kopūstų kaime (unikalūs numeriai 5535-0005-0166, 5535-0005-0198, 5535-0005-0041, 5535-0005-0040, 5535-0005-0067, 4400-0652-4625, 4400-0593-3322, 5535-0005-0165, 5535-0005-0063, 5535-0005-0061) nustatytas žemės naudojimo būdas „pramonės ir verslo teritorijos", prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.39 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai ir nusprendė šią dalį laikyti panaikinta, bei priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti, jog Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-l 1-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo" patvirtinto Klaipėdos rajono bendrojo plano dalis, kurioje žemės sklypuose, esančiuose Kopūstų kaime (unikalūs numeriai 5535-0005-0166, 5535-0005-0198, 5535-0005-0041, 5535-0005-0040, 5535-0005-0067, 4400-0652-4625, 4400-0593-3322, 5535-0005-0165, 5535-0005-0063, 5535-0005-0061) nustatytas žemės naudojimo būdas „pramonės ir verslo teritorijos", neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.39 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai.
Apeliantas nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane pareiškėjų žemės sklypuose numatyta pramonės ir verslo teritorija, tačiau negalima sutikti, kad, bendruoju planu pakeistas pareiškėjų žemės sklypų naudojimo būdas. Analizuojant Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 1, 2 d., matyti, kad bendruoju planu ginčo sklypuose nei žemės naudojimo tikslinė paskirtis, nei naudojimo būdas negali būti pakeisti, tai galima atlikti tik rengiant detaliojo teritorijų planavimo dokumentus, taigi teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendruoju planu pakeistas ginčo žemės sklypų naudojimo būdas. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti VĮ Registrų centras pažymėjimai apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, iš kurių matyti, kad pareiškėjų žemės sklypų naudojimo paskirtis - žemės ūkio. LR Žemės įstatymo 21 str. 1 d. nustato žemės savininkų ir naudotojų pareigas, kurių viena yra naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Nors Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005-12-29 sprendimu Nr. Tl 1-405 patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose numatyta pramonės ir verslo teritorija, bet tai nereiškia, kad šiuo sprendiniu buvo apribota pareiškėjų nuosavybės teisė, nes šis sprendinys jiems nesudaro jokių kliūčių naudoti savo žemės sklypus pagal dabartinę paskirtį. Dėl šių priežasčių Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-l 1-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo" nebuvo pažeisti CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnio 1 dalis.
Taip pat nurodo, kad teismas konstatavo, kad priimant ginčijamą norminį aktą, Klaipėdos rajono savivaldybė nesilaikė interesų derinimo mechanizmo. Apelianto manymu, tokia išvada nepagrįsta, nes visuomenės interesų derinimo mechanizmas buvo įgyvendintas atliekant viešo teritorijų planavimo dokumento - bendrojo plano, svarstymo su visuomene procedūras. Bendrojo plano viešo svarstymo su visuomene procedūrose dalyvavo tik 4 pareiškėjai, t. y. A. J., V. G., A. P. ir R. N.. Kiti pareiškėjai net nedalyvavo viešo svarstymo procedūrose, t.y. juos tenkino esama situacija - naudoti žemę pagal jų nuosavybės dokumentuose nurodytą paskirtį, kas jiems jokiu būdu neuždrausta ir šiuo metu. Dėl šių priežasčių Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-l 1-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo" nebuvo pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 2 d.
Apeliantas pažymi, kad teismas priimdamas ginčijamą sprendimą neįsigilino į pasekmes, kurias šis sprendimas gali sukelti, nes jam įsiteisėjus praktiškai bet kuriam asmeniui siekiančiam patenkinti savo abejotinus, siaurus asmeninius interesus, atsivertų galimybės teisminiu būdu pakeisti bendrojo plano sprendinius, nepaisant to, kad teritorijų planavimas griežtai reglamentuotas teisės aktais.
Pareiškėjai atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sutinka su atsakovo argumentu, jog Bendrasis planas kaip teritorijų planavimo dokumentas galiojančios ir Nekilnojamo turo registre įregistruotos tikslinės žemės naudojimo paskirties savaime nepakeičia, tačiau jis nustato perspektyvinį naudojimo būdą, t. y. suteikia galimybę po Bendrojo plano įsigaliojimo atitinkamai keisti žemės sklypo naudojimo reglamentus ir to pasėkoje vykdyti žemės sklype atitinkamą ūkinę veiklą. Teismas sprendime akcentavo ne faktinės žemės naudojimo paskirties pakeitimą, bet galimybės keisti galiojančią žemės naudojimo paskirtį užkirtimą. Klaipėdos rajono bendrojo plano (toliau — Bendrasis planas) sprendiniais prieš Pareiškėjų valią nustačius jiems priklausančių žemės sklypų (toliau - Žemės sklypai) perspektyvinį naudojimo būdą kaip „pramonės ir verslo teritorijos", buvo ne pakeista dabartinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas, bet pareiškėjams buvo užkirstas kelias jiems nuosavybės teise priklausančios žemės paskirtį („žemės ūkio") ir naudojimo būdą keisti pareiškėjų interesus labiausiai atitinkančiu, jų pageidaujamu ir viešajam interesui neprieštaraujančiu būdu - į „gyvenamąsias teritorijas". Bendruoju planu kaip perspektyvinį žemės naudojimo būdą nustačius „pramonės ir verslo teritorijas", šio žemės naudojimo būdo pakeitimas į gyvenamąsias teritorijas paskirtį nekeičiant paties Bendrojo plano tapo nebegalimu remiantis LR teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 3 d.
Pareiškėjai nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad visuomenės interesų derinimo mechanizmas tariamai buvo įgyvendintas tinkamai. LR teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 2 d. numato planavimo organizatorių pareigą (ir atitinkamai žemės, savininkų reikalavimo teisę) nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus atsižvelgti, be kitų aplinkybių, ir į žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teises ir interesus.
Pareiškėjai nesutinka su apeliantas teiginiais, kad visuomenės interesų derinimo mechanizmas buvo įgyvendintas atliekant viešo teritorijų planavimo dokumento (bendrojo plano) svarstymo su visuomene procedūras. Viešo svarstymo su visuomene tikslas yra ne tik ją informuoti ir sudaryti galimybes susipažinti su sprendimais bei teikti savo pasiūlymus, bet ir užtikrinti, kad į pateiktus visuomenės pasiūlymus bus atsižvelgta tiek, kiek tai nepažeidžia viešo intereso, kad nustatant sprendinius bus suderinti interesai planuojamoje teritorijoje. Vadinasi, netgi jeigu būtų konstatuota, kad formaliai nebuvo pažeisti reikalavimai, susiję su visuomenės informavimo forma, terminais, galimybe susipažinti su sprendiniais ir buvo suorganizuotas viešas susirinkimas, tai vis tiek nebūtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad svarstymo su visuomene metu buvo įgyvendintas vienas esminių teritorijų planavimo tikslų: tinkamai ir proporcingai suderinti interesus.
Pareiškėjai nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pati, jau po Bendrojo plano patvirtinimo ir atlikus detalesnę studiją nei tuo metu, kai rengiant Bendrąjį planą turėjo būti derinami interesai, pripažino, kad interesai nebuvo suderinti tinkamai, nes Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu parengtoje Teritorijų, numatytų Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajame plane pramones ir verslo plėtrai, galimybių studijoje, kurią 2006 m. lapkričio 17 d. sprendimu patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, nurodoma, jog išskirtos pramonei teritorijos nepakankamai suderintos su konkrečiais vietinių gyventojų ar žemės savininkų poreikiais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pirmos instancijos teismas, pripažindamas ginčijamo bendrojo plano dalies prieštaravimą LR Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, vadovavosi šiose Civilinio kodekso normose įtvirtintu nuosavybės teisės turiniu, t.y. pareiškėjų teise savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti žemę ir ja disponuoti, bei konstatavo, kad ši teisė Klaipėdos rajono savivaldybės bendruoju planu nepagrįstai ribojama.
Kolegija pažymi, kad tokia pirmos instancijos teismo išvada nėra pagrįsta, nes nuosavybės teisė nėra absoliuti. Tos pačios normos - LR Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis ir 4.39 straipsnio 1 dalis – įtvirtindamos pareiškėjų teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemę ir ja disponuoti, kartu nustato, kad šia teisę galima naudotis tik nepažeidžiant įstatymų, taip pat, kad ši teisė gali būti apribota įstatymais. Taigi įstatymas įtvirtina principinę nuostatą, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama įstatymu. Vienas iš įstatymų, kuris gali riboti nuosavybės teises, yra Teritorijų planavimo įstatymas. Nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu šis įstatymas nustato, kad įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas bendrasis teritorijos planas yra privalomas visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams (Įstatymo 9 str. 2d.), t.y. bendrojo plano sprendiniai riboja suplanuotos teritorijos savininkų teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemę. Akcentuotina, jog įstatymas reikalauja, kad bendrasis teritorijos planas turi būti patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjų netenkina Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano dalis, kuria pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose Kopūstų kaime (unikalūs numeriai 5535-0005-0166, 5535-0005-0198, 5535-0005-0041, 5535-0005-0040, 5535-0005-0067, 4400-0652-4625, 4400-0593-3322, 5535-0005-0165, 5535-0005-0063, 5535-0005-0061), nustatytas žemės naudojimo būdas „pramonės ir verslo teritorijos“, pati savaime nėra pagrindas pripažinti, jog ši bendrojo plano dalis prieštarauja LR Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai. Tokia išvada būtų galima, tik jei būtų konstatuota, kad Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas parengtas nesilaikant LR Teritorijų planavimo įstatymo nustatytos tvarkos.
Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad šioje byloje ginčijama Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano dalis prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, nes nustatant konkrečius teritorijų planavimo tikslus, nebuvo atsižvelgta į žemės savininkų (pareiškėjų) teises.
Teritorijos bendrasis planavimas yra sudėtingas, daug laiko trunkantis kompleksinis planavimo procesas, kuriuo nustatoma erdvinio vystymo politika, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetai bei svarbiausios tvarkymo priemonės. Šio proceso metu tarpusavyje derinami visuomenės poreikiai, planuojamos teritorijos kraštovaizdžio ypatumai, geografinė padėtis, geologinės sąlygos, urbanistikos, architektūros, techniniai, aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimai, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų ir trečiųjų asmenų teisės, valstybės saugumo ir gynybos poreikiai.
Byloje aktualų žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų teisių derinimą reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymo penktas ir septintas skirsniai, numatantys, kad esminiai derinimo proceso instrumentai yra pasiūlymai dėl planavimo dokumento, šiuo konkrečiu atveju dėl bendrojo plano, ir bendrojo plano viešasis svarstymas. Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis suteikia teisę pareiškėjams teikti planavimo organizatoriui pasiūlymus dėl bendrojo plano per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu, taip pat konsultavimosi metu. Įstatymo 33 straipsnio 2 dalis užtikrina teisę dalyvauti viešai svarstant bendrąjį planą.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo numatytu teisių derinimo instrumentu – pasiūlymų teikimu - pasinaudojo tik keturi pareiškėjai – A. J., A. P., R. N., V. G.. Kiti pareiškėjai jokia forma bendrojo plano derinimo procese nedalyvavo, jokių pasiūlymų dėl bendrojo plano sprendinių neteikė, viešame svarstyme nedalyvavo, savo valios dėl turimos nuosavybėje žemės perspektyvinio naudojimo planavimo organizatoriui nepateikė, kas leidžia padaryti išvadą, jog pareiškėjus R. M., J. G., A. G., T. J. ir M. S. esama padėtis ir bendrojo plano sprendiniai tenkino. Ta aplinkybė, kad šie pareiškėjai dabartiniu metu nebesutinka su bendrojo plano sprendiniais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bendrasis planas priimtas pažeidžiant visuomenės interesų derinimo mechanizmą. Konstatuotina, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog nustatant konkrečius teritorijų planavimo tikslus, nebuvo atsižvelgta į žemės savininkų R. M., J. G., A. G., T. J. ir M. S. teises, nėra pagrįsta.
Vertinant pareiškėjų A. J., A. P., R. N., V. G. dalyvavimą bendrojo plano derinimo procese, pažymėtina, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog šie pareiškėjai bendrojo plano planavimo organizatoriui buvo pateikę pasiūlymus jų nuosavybėje turimiems žemės sklypams Kopūstų kaime nustatyti gyvenamosios teritorijos paskirtį (t. 1 b.l. 100, 102, 104, 107), tačiau jų pasiūlymai planavimo organizatoriaus buvo atmesti (t. 1 b.l. 99, 101, 103, 106).
Pareiškėjų pasiūlymų svarstymo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (2004 01 15 įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 32 straipsnio antroji dalis nustatė, kad planavimo organizatorius, išnagrinėjęs visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia priimtų ir motyvuotai atmestų pasiūlymų apibendrinančią medžiagą, kurią kartu su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teikia teritorijų planavimo dokumentą derinančioms institucijoms. Pasiūlymus pateikusiems asmenims planavimo organizatorius motyvuotai atsako raštu. Atsakymas gali būti apskųstas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo jo gavimo dienos. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikia motyvuotą atsakymą, kuris įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųstas teismui. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir šiuo metu galiojančios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 32 straipsnyje.
Sistemiškai aiškinant nurodytas Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio nuostatas darytina išvada, kad suinteresuoto asmens pateiktas pasiūlymas dėl bendrojo plano sprendinio planavimo organizatoriui nėra privalomas, tačiau jį planavimo organizatorius turi išnagrinėti, ir, jei pasiūlymo nepriima, privalo motyvuotai atsakyti. Kartu nepriklausomai nuo pasiūlymo priėmimo ar nepriėmimo, asmens pateiktas pasiūlymas turi būti įtrauktas į pasiūlymus apibendrinančią medžiagą.
Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad pareiškėjų A. J., A. P., R. N., V. G. pasiūlymų planavimo organizatorius nepriėmė, apie pasiūlymų nepriėmimą raštu pranešė pareiškėjams asmeniškai, o patys pasiūlymai buvo įtraukti į pasiūlymus apibendrinančią medžiagą (t. 1 b.l. 99-107). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pareiškėjų A. J., A. P., R. N., V. G., kaip planuojamoje teritorijoje esančios žemės savininkų, teisių derinimo procedūra ginčijamo bendrojo plano rengimo procedūroje buvo vykdoma nepažeidžiant Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio nuostatų.
Vertinimas ar planavimo organizatorius pagrįstai pareiškėjų pateiktų pasiūlymų neįtraukė į bendrąjį planą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes toks vertinimas yra individualios bylos dėl planavimo organizatoriaus atsisakymo priimti pateiktą pasiūlymą nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjai nesutikdami su planavimo organizatoriaus sprendimais, sutinkamai su Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio nuostatomis, per mėnesį nuo jų gavimo dienos galėjo ikiteismine tvarka ginčyti Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, o netenkinantį šios institucijos sprendimą galėjo skųsti teismui, tačiau šiomis teisėmis pareiškėjai nesinaudojo.
Atsižvelgiant į išdėstytą kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano dalis prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai, nes nustatant konkrečius teritorijų planavimo tikslus, nebuvo atsižvelgta į žemės savininkų (pareiškėjų) teises, nėra pagrįsta. Nesant konstatuoto Teritorijų planavimo įstatymo pažeidimo, nėra pagrindo pripažinti, kad bendrojo plano dalis prieštarauja LR Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai.
Kolegija taip pat pažymi, kad nors pagal Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį bendrasis teritorijos planas yra privalomas visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, t.y. bendrasis planas yra žemės savininkų nuosavybės teises ribojantis veiksnys, tačiau ši ribojimas taip pat nėra absoliutus. Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nustato, kad savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrieji planai nekeičiami, jei šių planų gyvenamosios, visuomeninės, pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties teritorijose numatomi kito naudojimo būdo (negu nustatytas) žemės sklypai sudaro ne daugiau kaip 20 procentų bendro konkrečios teritorijos pažymėto ploto. Taigi pareiškėjai, detaliojo planavimo procedūromis (o žemės naudojimo paskirtis keičiama tik detaliuoju planu) gali siekti, kad net iki 20 procentų visos Kopūstų kaime numatytos „pramonės ir verslo teritorijos“ būtų pakeista į kitokią žemės paskirtį.
Kadangi pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, pirmos instancijos teismo sprendimas keičiamas – sprendimo dalis, kuria pripažinta, jog Klaipėdos rajono bendrojo plano dalis, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.39 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai ir ši bendrojo plano dalis panaikinta, naikintina ir šioje dalyje priimtinas sprendimas pripažinti, kad Klaipėdos rajono bendrojo plano dalis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.39 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Taip pat naikintina ta ginčijamo sprendimo dalis, kuria nuspręsta įsiteisėjusį teismo sprendimą skelbti leidinyje „Valstybės žinios“, nes pagal ABTĮ 117 straipsnio nuostatas „Valstybės žiniose“ skelbiamas tik toks sprendimas, kuriuo norminis administracinis aktas ar jo dalis pripažįstami neteisėtais. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje byloje ABTĮ 117 straipsnyje numatyto sprendimo nėra.
Kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 115 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 143 straipsniu,
n u t a r i a :
Apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti:
- sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos rajono bendrojo plano dalis, kurioje žemės sklypuose, esančiuose Kopūstų kaime (unikalūs numeriai 5535-0005-0166, 5535-0005-0198, 5535-0005-0041, 5535-0005-0040, 5535-0005-0067, 4400-0652-4625, 4400-0593-3322, 5535-0005-0165, 5535-0005-0063, 5535-0005-0061) nustatytas žemės naudojimo būdas „pramonės ir verslo teritorijos“, prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.39 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai ir ši bendrojo plano dalis panaikinta, panaikinti ir šioje dalyje priimti sprendimą:
- pripažinti, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-11-405 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano patvirtinimo“ patvirtinto Klaipėdos rajono bendrojo plano dalis, kurioje žemės sklypuose, esančiuose Kopūstų kaime (unikalūs numeriai 5535-0005-0166, 5535-0005-0198, 5535-0005-0041, 5535-0005-0040, 5535-0005-0067, 4400-0652-4625, 4400-0593-3322, 5535-0005-0165, 5535-0005-0063, 5535-0005-0061) nustatytas žemės naudojimo būdas „pramonės ir verslo teritorijos“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.39 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai;
- sprendimo dalį, kuria nuspręsta įsiteisėjusį teismo sprendimą skelbti leidinyje „Valstybės žinios“ panaikinti.
Likusioje dalyje Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Stasys Gudynas
Vaida Urmonaitė