Civilinė byla Nr. e2-2210-1158/2022
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17002-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.2.1; 3.2.6.1
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 21 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Irmantė Buikuvienė.,
sekretoriaujant Mildai Gailiūtei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,duomenys neskelbtini“ atstovui advokato padėjėjui Povilui Blažiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,duomenys neskelbtini“ atstovui Ričardui Vilhelmui Gabrilavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,duomenys neskelbtini“ dėl delspinigių, metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė UAB ,,duomenys neskelbtini“ (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB ,,duomenys neskelbtini“ (toliau – atsakovė) 1454,55 Eur skolą, 72,73 Eur delspinigius, 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki skolos sumokėjimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. vasario 3 d. ieškovė su atsakove sudarė Sutartį Nr.2020/02/03 (toliau – Sutartis) pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti kaminų montavimo darbus ir perduoti atliktų darbų rezultatą Atsakovei, pastarajai įsipareigojant suteikti rangovui statybos aikštelę, priimti atliktus darbus, už juos atsiskaityti. Nurodytos Sutarties pagrindu ieškovei atlikus darbus, atsakovei 2020 m. spalio 7 d. apmokėjimui buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra Nr.0475 (toliau – Sąskaita) ir atliktų darbų bei įrangos priėmimo – perdavimo aktas Nr.201007/1 (toliau – Aktas). Pagal Sutarties 4.4 punktą, atsakovė už atliktus darbus turėjo sumokėti per 10 kalendorinių dienų po darbų atlikimo, pagal pateiktą Sąskaitą ir Aktą, t. y. iki 2020 m. spalio 17 d. Atsakovei savalaikiai bei geranoriškai neįvykdžius pareigos visiškai atsiskaityti, ieškovė kreipėsi į teismą prašant priteisti likusią nepamokėtą pagal Sąskaitą skolos dalį 1454,55 Eur, 0,05 % dydžio nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną sutartines netesybas (delspinigius), paskaičiuotas už 180 dienų laikotarpį, kas sudaro 72,73 Eur, 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki skolos sumokėjimo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo nustatytu terminu atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovė nesilaikė Sutarties 5.3 punkto reikalavimų, tinkamai perduoti atsakovei atliktus darbus, kas nesuponavo pareigos atsiradimo atlikti mokėjimus. Sąskaita ir Aktas nėra pasirašyti, nėra duomenų jog minėti dokumentai ir 2021 m. rugsėjo 21 d. ieškovės pretenzija būtų įteikti atsakovei.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovei sumokėjus ieškovei 1 454,55 Eur skolą, 2022 m. vasario 23 d. ieškovė pateikė prašymą dėl ieškinio dalies atsisakymo.
2022 m. vasario 25 d. įsiteisėjusia nutartimi, teismas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 1 454,55 Eur skolos priteisimo iš atsakovės priėmė, civilinę bylą šioje dalyje nutraukė.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimą dėl 72,73 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki skolos sumokėjimo priteisimo, posėdžio metu patikslinus, prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1528,47 Eur atstovavimo išlaidos ir 34 Eur žyminis mokestis.
Papildomai nurodė, jog savo sutartinius įsipareigojimus atsiskaityti pagal 2020 m. spalio 7 d. Sąskaitą turėjo per 10 kalendorinių dienų. Tačiau atsakovei savalaikiai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, Sąskaitą pilnai apmokėjus tik bylos nagrinėjimo metu, reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas. Atsakovės argumentą, ieškovei atvykti priduoti darbus, kurie buvo priduoti beveik prieš du metus, laikė nepagrįstu. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos bei sąlygotos atsakovės veiksmų, ginčą bandant išspręsti neteismine tvarka, ne kartą raginant atsiskaityti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su prašomų priteisti delspinigių dydžio neginčijo, tačiau dėl jų priteisimo nesutiko. Nurodė, jog atsakovė sutartinius įsipareigojimus yra įvykdžiusi, todėl reikalavimas priteisti delspinigius, kuomet ieškovė nėra tinkamai įgyvendinusi darbų atlikimo – perdavimo funkciją nebūtų visiškai pagrįstas. Ieškovė pasinaudojo situacija, kuomet dėl pandeminės padėties nebuvo galima tinkamai realizuoti funkcijų fiziškai tinkamai priimant ir perduodant atliktus darbus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovui buvo siūloma atvykti į objektą parodant atliktų darbų rezultatą, ko pasekoje turėjo būti pasirašytas Aktas, išspręstas apmokėjimo klausimas. Ieškovės atstovui nusišalinus nuo įstatyminės pareigos bendradarbiauti, kooperuotis, patvirtina jos nesąžiningumą. Nurodė, jog prieš tai ieškovės atžvilgiu turėtas prievoles vykdydavo tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkinamas.
Ieškovė ir atsakovė 2020 m. vasario 3 d. sudarė Sutartį pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti kaminų montavimo darbus ir perduoti atliktų darbų rezultatą atsakovei, pastarajai įsipareigojant suteikti rangovui statybos aikštelę, priimti atliktus darbus, už juos atsiskaityti per 10 kalendorinių dienų po darbų atlikimo, pagal pateiktą Sąskaitą. Sutarties 4.5 punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovei pavėlavus atsiskaityti už atliktus darbus, ji įsipareigojo mokėti 0,05 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovei vykdant Sutartį, pagal Aktą už atliktus darbus 2020 m. spalio 7 d. apmokėjimui buvo išrašyta bei pateikta Sąskaita 5454,55 Eur sumai, minėti dokumentai atsakovei išsiųsti elektroniniu paštu. Pagal Sutartį sąskaitos apmokėjimo terminas 2020 m. spalio 17 d. Byloje pateiktas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2022 m. sausio 25 d. raštas patvirtina, kad atsakovė 2021 m. gegužės 19 d. yra pateikusi gaunamų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registre ieškovės išrašytą Sąskaitą.
Ieškovė į teismą kreipėsi prašant priteisti likusią nepamokėtą pagal Sąskaitą skolos dalį 1454,55 Eur, 72,73 Eur delspinigius paskaičiuotas už 180 dienų laikotarpį.
Ieškovė į bylą pateikė sąskaitos išrašą, atsakovė 2022 m. vasario 21 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinančius 1454,55 Eur ieškiniu prašomos priteisti skolos sumokėjimą.
Bylos nagrinėjimo metu, atsakovei 1454,55 Eur skolą sumokėjus, ieškovei šioje dalyje ieškinio atsisakius ir 2022 m. vasario 25 d. nutartimi bylą nutraukus, teismas pasisako dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius ir 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki skolos sumokėjimo.
Dėl delspinigių
Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. vasario 3 d. ieškovė su atsakove sudarė Sutartį pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti kaminų montavimo darbus ir perduoti atliktų darbų rezultatą atsakovei, pastarajai įsipareigojant suteikti rangovui statybos aikštelę, priimti atliktus darbus, už juos atsiskaityti. Nurodytos Sutarties pagrindu ieškovei atlikus darbus, atsakovei 2020 m. spalio 7 d. apmokėjimui buvo išrašyta bei pateikta apmokėti Sąskaita 5454,55 Eur sumai. Pagal Sutarties 4.4 punktą, atsakovė už atliktus darbus turėjo sumokėti per 10 kalendorinių dienų po darbų atlikimo, pagal pateiktą Sąskaitą, t. y. iki 2020 m. spalio 17 d. Atsakovei pavėlavus atsiskaityti už atliktus darbus, ji įsipareigojo mokėti 0,05 % dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (Sutarties 4.5 punktas).
Byloje pateiktais duomenimis, atsakovei neįvykdžius pareigos visiškai atsiskaityti pagal Sąskaitą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl likusios 1454,55 Eur skolos bei sutartinių netesybų (delspinigių) priteisimo iš atsakovės. Iš byloje pateiktos atsakovei el. paštu išsiųstos ieškovės 2021 m. rugsėjo 21 d. pretenzijos matyti, kad atsakovė buvo raginama įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau iki kreipimosi į teismą nebuvo reaguojama, likusi skolos dalis pagal Sąskaita atsakovės buvo sumokėta bylos nagrinėjimo metu.
Ieškovė, Sutarties 4.5 punkto pagrindu, prašo priteisti iš atsakovės 72,73 Eur delspinigius paskaičiuotus už 180 d.
Atsakovė prašomų priteisti delspinigių dydžio neginčijo. Ieškovės reiškiamo reikalavimo nepagrįstumą grindė aplinkybėmis, jog sutartinius įsipareigojimus yra įvykdžiusi, ieškovės nesąžiningumu nusišalinant nuo įstatyminės pareigos bendradarbiauti, ieškovei nesant tinkamai įgyvendinus darbų atlikimo – perdavimo funkcijų, Sąskaita ir Aktas nėra pasirašyti.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalį, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant ir netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pažymėtina, jog ginčo dėl prašomų priteisti sutartinių netesybų dydžio, nekilo. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ir atsakovė susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos 0,05 % netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ir atsakovė susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos 0,05 % netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną,
t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju, šalys pačios sutartyje numatė 0,05 % dydžio delspinigius, abi šalys yra juridiniai pelno siekiantys asmenys, prašomi priteisti delspinigiai sudaro mažiau nei dvidešimt kartų savalaikiai neįvykdytos skolos sumos. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovei išsiuntus raginimą dėl skolos, atsakovė būtų į juos reagavusi, bandžiusi derėtis su ieškove, nurodžiusi priežastis, dėl kurių nevykdo sutartinių įsipareigojimų, skolą sumokėjo ieškovei kreipusis į teismą, bylos nagrinėjimo metu. Atsakovės nurodyti nesutikimo argumentai dėl prašomos taikyti atsakomybė priteisti delspinigius, laikytini nepagrįstais, deklaratyviais bei neįrodytais. Teismas neturi iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovė dalį sumos pagal ginčo Sąskaitą buvo įvykdžiusi iki kreipimosi į teismą, likusią skolos sumą sumokėjo tik bylos nagrinėjimo metu (2022 m. vasario 21 d.) ir jos neginčijo. Teismo nenustatyta, jog prašomos priteisti netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą, juolab teismui atlikus prašomų priteisti netesybų paskaičiavimą, ieškovės prašoma priteisti 72,73 Eur delspinigių suma yra ženkliai mažesnė nei Sutarties 4.5 punkte numatyta (1454,55 Eur x 0,05 % x 180 d. = 130,90 Eur), kas neblogina atsakovės padėties, todėl prašymas priteisti 72,73 Eur delspinigius laikomas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovė procesines metines palūkanas prašo priteisti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau - įstatymas). Įstatymas yra speciali norma CK atžvilgiu, todėl šiuo atveju taikomas Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas, o ne CK 6.37 ir 6.210 straipsnių nuostatos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktu iš atsakovo priteistina ir 8 % metinių palūkanų skaičiuojamų nuo priteistos sumos, tai yra nuo 72,73 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėje byloje reglamentuoja CPK VIII skyriaus nuostatos. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė 2022 m. kovo 1 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias teismo posėdžio metu patikslinus, nurodė sudaro 1528,47 Eur atstovavimo išlaidos ir 34 Eur žyminis mokestis.
Dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų priteisimo
Byloje kilo ginčas dėl prašomų priteisti išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą ieškovei.
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už teisines paslaugas pagal 2016 m. spalio 4 d. sudarytą atstovavimo sutartį ,, ,,duomenys neskelbtini“ advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 1528,47 Eur sumą, tai yra 363 Eur 2021 m. lapkričio 18 d. mokėjimo pavedimu pagal 2021 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą-faktūrą JP Nr. 009322, 728,42 Eur 2022 m. vasario 22 d. mokėjimo pavedimu pagal 2022 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą JP Nr. 009687 ir 437,05 Eur 2022 m. kovo 1 d. mokėjimo pavedimu Nr. 34345667, pagal 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą JP Nr. 009745.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, nesutikdamas su ieškovės prašomu priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžiu nurodė, kad jos nepagrįstai didelės, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo bei Rekomendacijose nustatytų kriterijų.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, atsakovė buvo nesąžininga vykdant sutartinius įsipareigojimus, skolą sumokėjo tik bylos nagrinėjimo metu, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti patenkintas.
Teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į Rekomendacijas. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, į kokius kriterijus teismas atsižvelgia, nustatydamas civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydį. Tokie kriterijai yra bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos, kitos svarbios aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama. Taikant šiuos kriterijus reikia vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Sprendžiant dėl advokato išlaidų pagrįstumo reikia įvertinti kurie kriterijai gali būti pagrindu padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas.
Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovei suteiktų teisinių paslaugų visetą, prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (1528,47 Eur) neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, tačiau atsižvelgus į tai, jog nagrinėjama byla nėra sudėtinga, nereikalavo specialių žinių, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, teismui pateikti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, ginčo sumos dydį, kuri mažesnė nei buvo ieškiniu prašoma priteisti suma, didžiąją dalį skolos atsakovė sumokėjo bylos nagrinėjimo metu, taikaus susitarimo byloje iš esmės nepavyko sudaryti šalims nepavykus rasti susitarimo dėl ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų, darytina išvada, jog ieškovės prašomos priteisti 1528,47 Eur atstovavimo išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą suma yra aiškiai per didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl mažintina per pus iki 765 Eur.
Dėl žyminio mokesčio
Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį) turtiniuose ginčuose žyminis mokestis mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). CPK 80 straipsnyje nustatytas žyminis mokestis yra indeksuojamas tuo atveju, jeigu ieškinio pateikimo dienos ketvirčio vartojimo kainų indeksas yra didesnis nei 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis ir teismo baudos, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (CPK 82 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė kreipdamasi su ieškiniu į teismą sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjamu atveju, atsakovei įvykdžius dalį pareikštų reikalavimų, teismui priėmus ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, ieškovei grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio dydžio nuo atsisakytos ieškinio dalies, kuri lygi 32,73 Eur (1454,55 Eur × 3 proc. x 75 proc.). Žyminį mokestį pavedama grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 str. 3 d.).
Likusius ieškinio reikalavimus tenkinus visiškai, likusi nesumokėta žyminio mokesčio dalis 1,27 Eur (34 Eur – 32,73 Eur) priteistina ieškovei iš atsakovės.
Teismas turėjo 6,27 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Įvertinus tai, jog atsakovė dalį ieškiniu pareikštų reikalavimų įvykdė bylos nagrinėjimo metu, likusioje dalyje ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės valstybei priteistinos 6,27 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias patyrė valstybė (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 183 straipsniu, 185 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas ,,duomenys neskelbtini“, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas ,,duomenys neskelbtini“, 72,73 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų 73 ct) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (72,73 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 21 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 766,27 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 27 centus) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas ,,duomenys neskelbtini“, 32,73 Eur (trisdešimt du eurus 73 centus) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2021 m. spalio 26 d., mokėjimo nurodymas Nr.3052, ,,duomenys neskelbtini“ vardu, juridinio asmens kodas ,,duomenys neskelbtini“. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,duomenys neskelbtini“, juridinio asmens kodas ,,duomenys neskelbtini“, valstybei 6,27 Eur (šešis eurus 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Irmantė Buikuvienė