Civilinė byla Nr. e2-1128-657/2025

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00280-2025-5

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

   2.6.11.4.1.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.

                (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Autokausta“, išvadą teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė UAB „Infes“ kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą dėl eilės ir laimėtojo nustatymo, kuriuo laimėtoju nustatytas UAB „Autokausta“ pasiūlymas; įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją atmesti UAB „Autokausta“ pasiūlymą bei įtraukti UAB „Autokausta“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dalyvavo atsakovės vykdytame viešajame pirkime „Kultūros paskirties pastato su požemine stovėjimo aikštele – (duomenys neskelbtini) koncertų centro pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl turi teisinį suinteresuotumą ir visi patikslintame ieškinyje keliamo reikalavimai yra pagrįsti ir turi būti nagrinėjami.

Atsakovė sudarė pasiūlymų eilę ir laimėtoja paskelbė UAB „Autokausta“, ieškovės pasiūlymas įrašytas antroje vietoje. Ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens pasiūlymą sudarančiais nekonfidencialiais dokumentais, nustatė, kad atsakovė turėjo imperatyvią pareigą trečiojo asmens pasiūlymą atmesti, nes  trečiasis asmuo nepagrindė pasiūlyme nurodytos neįprastai mažos kainos (įkainių) ir pateikė melagingą informaciją apie savo kvalifikaciją. Atsakovė, tik fiktyviai vertindama UAB „Autokausta“ neįprastai mažos kainos (įkainių) pagrindimą, nukrypo nuo savo pačios parengtų Pirkimo sąlygų, pažeidė viešųjų pirkimų principus ir ieškovės teisėtus interesus. Atsakovė nepagrįstai netenkino UAB „Infes“ pateiktų pretenzijų.

UAB „Autokausta“ neįprastai mažus įkainius (žiniaraščio 5.01 pozicija „Žiūrovinės salės kėdės“; 5.02 pozicija „Išimamos žiūrovinės salės kėdės“ ir 8. A darbų kiekių žiniaraščio 1.1.19 pozicija „Akustinis barjeras“) grindė UAB „Lemora“, UAB „Dubingiai“ ir UAB „Statybų ABC“ komerciniais pasiūlymais, kuriuose išskirtinai jai pasiūlyta medžiagų / įrangos ir montavimo darbų kaina, tačiau minėtų ūkio subjektų ieškovė nėra išviešinusi, todėl perkančioji organizacija negalėjo tokį neįprastai mažos kainos pagrindimą laikyti tinkamu ir nepagrįstai nurodė, kad tokiems ūkio subjektams Pirkimo sąlygose nebuvo keliami kvalifikacijos reikalavimai dėl teisės verstis veikla, todėl jų neišviešinimas neturi jokios įtakos, sprendžiant dėl neįprastai mažos kainos. Pagal Pirkimo sąlygas ūkio subjektai, kurie vykdys sutartį (subtiekėjai), turi turėti teisę verstis statybos darbų veikla ir turi turėti ypatingo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje statybos rangovo kvalifikacijos atestatą. Jų atitiktis kvalifikacijos reikalavimui turėjo būti tikrinama, nes, priešingu atveju, galima spręsti, kad UAB „Autokausta“ visus darbus iš esmės atliks pati (išskyrus dalį darbų, dėl kurių yra išviešinti kiti, su ginču nesusiję, ūkio subjektai). Ieškovės nuomone, UAB „Dubingiai“ ir UAB „Statybų ABC“ tokių medžiagų / įrangos, kuri nurodyta UAB „Autokausta“ kartu su neįprastai mažos kainos pagrindimu pateiktuose jų komerciniuose pasiūlymuose, apskritai netiekia ir tokių montavimo darbų neatlieka. UAB „Lemora“ kėdžių, kurioms pateikė komercinį pasiūlymą, netiekia ir nemontuoja, tokia veikla neužsiima. UAB „Autokausta“ sąmoningai ir sistemingai siekė suklaidinti perkančiąją organizaciją, kas rodo jos nesąžiningumą ir nepatikimumą, todėl UAB „Autokausta“ pasiūlymas negalėjo būti pripažįstamas laimėjusiu. Atsakovės sprendimas dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo naikintinas, nes UAB „Autokausta“ neįrodė, kad ji yra pajėgi įvykdyti sutartį ir jos pasiūlyta kaina yra reali.

Be to, UAB „Autokausta“ pateikė melagingą informaciją apie savo atitiktį kvalifikacijos reikalavimui, nustatytam Pirkimo sąlygų 2.5.2.2 punkte, t. y. apie savo jėgomis atliktų naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbų vertę. Pildydama Atliktų darbų sąrašą, UAB „Autokausta“ į deklaruojamą savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę įtraukė ne tik savo jėgomis atliktų statybos darbų vertes, bet ir subrangovų atliktų darbų vertes, tokiu būdu dirbtinai išdidino savo įgytą patirtį. Reali UAB „Autokausta“ atliktų statybos darbų vertė yra gerokai mažesnė, nei deklaruota UAB „Autokausta“ pateiktame Atliktų darbų sąraše, ką patvirtina viešai skelbiama informacija žurnale Structum.lt, atskirų įmonių interneto (brikman.eu) svetainėse, reportažas rytas.tv transliuojamoje laidoje „Būsto anatomija“. Šias aplinkybes ieškovė buvo nurodžiusi ir pateiktose pretenzijose.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškinio reikalavimai įpareigoti savivaldybę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą bei įtraukti trečiąjį asmenį į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą yra ne tik nepagrįsti, bet ir teisiškai ydingi, jie negali būti tenkinami. Teismų kompetencijai priskirtas perkančiųjų subjektų veiksmų teisėtumo vertinimas, o ne tokių sprendimų už perkančiuosius subjektus priėmimas, todėl bylos dalis dėl ieškovės reikalavimų įpareigoti savivaldybę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ar įtraukti trečiąjį asmenį į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turėtų būti nutraukta arba teismas šių argumentų turėtų nevertinti. Be to, ieškovė pateikė visiškai naujus, ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje nenagrinėtus argumentus dėl kėdžių ir akustinės sienelės įrengimo įkainių pagrįstumo bei tariamai pateiktos melagingos informacijos, susijusios su subrangovų atliktų darbų vertės skaičiavimu. Ieškinyje ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo antrojoje pretenzijoje nurodytus argumentus, kurie jokia apimtimi nebuvo nagrinėti ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Savivaldybei pavėluotai pateiktą pakartotinę pretenziją palikus nenagrinėtą, ieškovė neteko teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų teismo procese.

Ieškovė neįrodė, jog trečiojo asmens pasiūlytas kėdžių ir akustinės sienelės įkainis yra nepagrįstai mažas, nepaneigė trečiojo asmens pateikto neįprastai mažos kainos pagrindimo, komercinių pasiūlymų teisėtumo, galiojimo bei negalimumo tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo sutartį. Vien trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlytų įkainių nesutaptis savaime nerodo pirkimo laimėtojo kainos nepagrįstumo, negalėjimo tinkamai ir laiku įvykdyti pirkimo sutartį. Kėdžių ar akustinių sienelių pardavimo veikla nėra licencijuojama ar ribojama galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo teigti, jog UAB „Dubingiai“ ir UAB „Statybų ABC“ negalėtų vykdyti komerciniuose pasiūlymuose nurodytų įsipareigojimų ir pristatyti šių prekių trečiajam asmeniui. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog trečiasis asmuo pasiūlė neįprastai mažus fasado įrengimo darbų įkainius. UAB „Autokausta“ pasiūlyta kaina už šiuos darbus yra (duomenys neskelbtini) Eur, ir nėra nei minusinė, nei nulinė, todėl savivaldybei teisėtai ir pagrįstai nekilo abejonių trečiojo asmens pasiūlytų fasado darbų įkainių realumo. Tuo tarpu ieškovė net neįrodinėjo, jog trečiasis asmuo imperatyviųjų teisės aktų būtų ribojamas įsigyti fasado sistemas išimtinai tik iš ieškovės selektyviai parinktų gamintojų. Trečiasis asmuo yra statybos rangos darbų profesionalas, veikiantis daugiau nei 27 metus, turintis daugiau nei 600 darbuotojų bei savo veiklą didžiąja dalimi vykdantis (duomenys neskelbtini) mieste, todėl nėra abejonių, jog tinkamai ir laiku įvykdys Pirkimo sutartį.

Trečiojo asmens savo jėgomis nurodytuose trijuose objektuose faktiškai atliktų darbų vertė yra (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, tuo tarpu vertinant visus šešis pasiūlyme nurodytus objektus savo jėgomis atliktų darbų vertė yra net (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, t. y. daugiau, nei reikalaujama Pirkimo sąlygų 2.5.2.2 punkte ((duomenys neskelbtini) Eur be PVM). Taigi, trečiasis asmuo tinkamai apskaičiavo ir deklaravo savo jėgomis atliktų darbų vertę, atitinka tiekėjų kvalifikacijai keliamus reikalavimus ir nepateikė melagingos informacijos pirkime. Net tuo atveju, jei teismas vertintų, jog trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateikta informacija nėra tiksli, vien ši aplinkybė savaime nereiškia, jog trečiasis asmuo pirkime pateikė melagingą informaciją. Trečiasis asmuo aktyviai reagavo į savivaldybės prašymus pateikti papildomą informaciją, pašalino bet kokias abejones dėl kartu su pasiūlymu pateiktos informacijos tikslumo. Nėra pagrindo spręsti, kad su trečiojo asmens pasiūlymu buvo pateikti melagingi duomenys.

Trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad dalyvavo atsakovo vykdomame viešajame pirkime „Kultūros paskirties pastato su požemine stovėjimo aikštele – (duomenys neskelbtini) koncertų centro pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbų pirkimas“ ir jos pateiktas pasiūlymas atsakovės 2025 m. gegužės 30 d. sprendimu buvo pripažintas laimėtoju. Ieškovė dėl šio perkančiosios organizacijos sprendimo pateikė pretenziją, kurios atsakovė netenkino. Atsakovė taip pat paliko nenagrinėtą ieškovės pavėluotai ir pakartotinai pateiktą pretenziją. Ieškovė piktnaudžiauja ir siekia nesąžiningai konkuruoti su UAB „Autokausta“, bet ne savo pažeistų teisių gynybos, todėl ieškinio pareiškimas tėra dar vienas bandymas piktnaudžiaujant teise nesąžiningai konkuruoti su kitais tiekėjais, siekiant teisminiu ginču laimėti viešąjį pirkimą, tam nesant jokio teisinio ar faktinio pagrindo.

UAB „Autokausta“ yra patikima ir pajėgi tiekėja, atitinkanti visas viešojo pirkimo sąlygas, įskaitant ir 2.5.2.2. punktą, dėl kurio ieškovė kelia nepagrįstas abejones. UAB „Autokausta“ kartu su pasiūlymu pateikė reikiamus dokumentus, patvirtinančius, kad yra atlikusi reikiamų darbų už (duomenys neskelbtini) Eur, nors buvo reikalaujama pateikti atitinkamų darbų tik už (duomenys neskelbtini) Eur.

Nepagrįsti ir ieškovės argumentai dėl neva UAB „Autokausta“ pasiūlytos neįprastai mažos kainos, kuri yra tik 6,25 proc. mažesnė nei aritmetinis pasiūlymų vidurkis. VPĮ įpareigoja atlikti neįprastai mažos kainos tyrimo procedūrą, kuomet tiekėjo pasiūlyta kaina yra 30 proc. mažesnė nei visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis. Šiuo atveju, atsakovė 2025 m. gegužės 16 d. raštu paprašė pagrįsti neva neįprastai mažus įkainius šiose darbų kiekių žiniaraščio pozicijose: 5.01 pozicija „Žiūrovinės salės kėdės“, 5.02 pozicija „Išimamos žiūrovinės salės kėdės“, 1.1.19 pozicija „Akustinis barjeras“ ir pateikti atitinkamas prekes / įrangą tiekiančių juridinių asmenų komercinius pasiūlymus.

UAB „Autokausta“ atsakyme nurodė, kad turi išskirtines sąlygas rinkoje įsigyti atsakovės minimas prekes / įrangą bei pridėjo UAB „Lemora“, UAB „Malisa ir Ko“ (UAB „Statybų ABC“) bei UAB „Dubingiai“ komercinius pasiūlymus, patvirtinančius, kad UAB „Autokausta“ turės galimybę įsigyti nurodytas prekes / įrangą nurodytomis kainomis. Ieškovės argumentai ir pateikti neaiškios kilmės ir neobjektyvūs el. laiškai., kad UAB „Dubingiai“, UAB „Malisa ir Ko“ (UAB „Statybų ABC“) negali suteikti reikiamų prekių / įrangos nepaneigia UAB „Autokausta“ pateiktų komercinių pasiūlymų. Be to, ieškovės reikalavimas pagrįsti atskirus UAB „Autokausta“ siūlomus įkainius atskiroms medžiagų / įrangos pozicijoms (bet ne bendrą kainą) apskritai yra ydingas, neatitinkanti neįprastai mažos kainos instituto esmės. Ieškovės teiginiai dėl neva neatlikto juridinių asmenų (UAB „Lemora“, UAB „Malisa ir Ko“ (UAB „Statybų ABC“) bei UAB „Dubingiai“), kurie pateikė komercinius pasiūlymus ir galimai tieks medžiagas / įrangą, išviešinimo taip pat yra nepagrįsti, nes Pirkimo sąlygose nėra numatyta reikalavimo tiekėjui kartu su pasiūlymu nurodyti visus asmenis, iš kurių tiekėjas ketina pirkti medžiagas / įrangą, kuri, būtų panaudota ir viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti. Pirkimo sąlygose tiekėjams taip pat nebuvo keliamas kvalifikacinis reikalavimas turėti teisę atlikti kėdžių ar akustinių elementų montavimo darbus, kurių (įrangos / prekių) kainos buvo pateiktos komerciniuose pasiūlymuose, todėl UAB „Autokausta“ neturėjo poreikio ir pareigos pasitelkti juridinius asmenis šių medžiagų / įrangos gavimui tam, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus, o atsakovei dėl to nekilo pareiga tikrinti tokių juridinių asmenų kvalifikacijos duomenis.

Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat nurodė, kad UAB „Autokausta“ siūlomos fasado (apimančio banguoto aliuminio – stiklo vitrinas) kainos yra neįprastai mažos, tačiau dėl fasadų kainos pagrįstumo nebuvo inicijuota nepagrįstai mažos kainos pagrindimo procedūra. Vien tai, kad atitinkamos kainos neatitinka esančių rinkoje, nesudaro pagrindo spręsti, kad tiekėjas pasiūlė neįprastai mažą kainą ir jo pasiūlymas turi būti atmestas. UAB „Autokausta“ yra patikima ir pajėgi tiekėja, ji neabejotinai turi visus pajėgumus įvykdyti viešojo pirkimo sutartį.

Ieškovė nepagrįstai teigia, kad UAB „Autokausta“ pateikė melagingą informaciją dėl jos atliktų darbų vertės ir atitikties Pirkimo sąlygų 2.5.2.2. punktui, nes savo atitiktį šiam reikalavimui UAB „Autokausta“ grindė išimtinai Pirkimo sąlygose nustatyta tvarka, pateikdama juos patvirtinančius dokumentus – pagal užsakovų parengtas pažymas apie UAB „Autokausta“ atliktų darbų vertes užpildydama atliktų darbų sąrašą ir neteikė melagingos informacijos dėl Atliktų darbų sąraše nurodytų sutarčių vykdyme dalyvavusių subrangovų. UAB „Autokausta“ jokios melagingos informacijos neteikė, todėl nėra bei nebuvo jokio pagrindo įtraukti UAB „Autokausta“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą ir pašalinti ją iš viešojo pirkimo, nes tokiu atveju būtų akivaizdžiai pažeistas proporcingumo principas.

Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atviro konkurso būdu CVP IS priemonėmis vykdo viešąjį pirkimą „Kultūros paskirties pastato su požemine stovėjimo aikštele – (duomenys neskelbtini) koncertų centro pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Pirkimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ), kitais viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, bei Pirkimo sąlygomis, patvirtintomis Viešojo pirkimo komisijos 2024 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo objektas – statybos darbai. Pirkimo objektas į pirkimo objekto dalis neskaidomas.

Ieškovė UAB „Infes“ ir trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ pateikė pasiūlymus pirkimui.

Perkančioji organizacija įvertinusi tiekėjų pateiktus pasiūlymus, 2025 m. gegužės 30 d. pranešė tiekėjams apie priimtą sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo (kainų didėjimo) tvarka, nurodydama, kad laimėjusiu pripažintas UAB „Autokausta“ pasiūlymas (97 balai, iš jų kainos kriterijaus įvertinimas – 89 balai ((duomenys neskelbtini) su PVM)); antroje vietoje – ieškovės UAB „Infes“ pasiūlymas (85,53 balo, iš jų kainos kriterijaus įvertinimas – 78,53 balo ((duomenys neskelbtini) su PVM)).

Ieškovė, susipažinusi su trečiojo asmens UAB „Autokausta“ pasiūlymu, laikydamasi ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, 2025 m. birželio 9 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), reikalaudama panaikinti neteisėtą 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą dėl Pirkimui pateiktų pasiūlymų eilės sudarymo, kuriuo UAB „Autokausta“ pasiūlymas įrašytas eilėje pirmoje vietoje ir kuriuo UAB „Autokausta“ pripažinta laimėjusia Pirkimą bei ketinama su ja sudaryti Pirkimo sutartį; atmesti UAB „Autokausta“ pasiūlymą ir pašalinti UAB „Autokausta“ iš Pirkimo procedūros, kaip nepateikus tinkamų mažos kainos (įkainių) pagrįstumo įrodymų ir pateikus melagingą informaciją apie kvalifikaciją; nedelsiant (ne vėliau kaip per 10 dienų) įtraukti UAB „Autokausta“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, kaip numatyta VPĮ 52 straipsnyje. Atsakovė ieškovės pateiktos pretenzijos netenkino (2025 m. birželio 16 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovė 2025 m. birželio 19 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), reikalaudama: 1) pateikti visus Perkančiosios organizacijos siųstus paklausimus UAB „Autokausta“ ir visus UAB „Autokausta“ pateiktus atsakymus bei prie paaiškinimų pateiktus dokumentus, susijusius su UAB „Infes“ pateikta Pretenzija ir kitus dokumentus, kurių Perkančioji organizacija nėra pateikusi (jei tokių yra) bei įvykdyti VPĮ 58 straipsnio 3 dalyje numatytus įpareigojimus dėl terminų pratęsimo; 2) panaikinti neteisėtą 2025 m. gegužės 30 d. sprendimą dėl Pirkimui pateiktų pasiūlymų eilės sudarymo, kuriuo UAB „Autokausta“ pasiūlymas įrašytas eilėje pirmoje vietoje ir kuriuo UAB „Autokausta“ pripažinta laimėjusia Pirkimą bei ketinama su ja sudaryti Pirkimo sutartį; 3) atmesti UAB „Autokausta“ pasiūlymą ir pašalinti UAB „Autokausta“ iš Pirkimo procedūros, kaip nepateikus tinkamų mažos kainos pagrįstumo įrodymų ir pateikus melagingą informaciją apie kvalifikaciją; 4) nedelsiant (ne vėliau kaip per 10 dienų) įtraukti UAB „Autokausta“ į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, kaip numatyta VPĮ 52 straipsnyje. Atsakovė priėmė sprendimą ieškovės pateiktos pretenzijos 2-4 punktų nenagrinėti, nes tiekėjui Perkančiosios organizacijos sprendimas dėl šio konkurso laimėtojo pasiūlymo buvo aiškiai, ir motyvuotai pateiktas kartu su laimėtojo pasiūlymu 2025 m. gegužės 30 d., po šio termino, įskaitant Perkančiosios organizacijos 2025 m. birželio 16 d. atsakymą į pirmą pretenziją, o praleidus VPĮ nustatytą terminą pretenzijai, Perkančioji organizacija turi teisę nenagrinėti per vėlai pateiktų, taip pat pakartotinių pretenzijų (2025 m. birželio 27 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl ginčo ribų

Tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus) ir jo subjektinių teisių pažeidimas. Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį, laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia perkančiosios organizacijos sprendimas (veiksmai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).

Nustatyta, kad ieškovė pirkimui buvo pateikusi pasiūlymą, kuris liko antrojoje vietoje. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė įrodė abi teisinio suinteresuotumo sąlygas, būtinas inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras.

CPK 4232 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų atveju ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 4232 str. 3 d.).

Pagal kasacinio teismo praktiką, privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, kurios tikslas prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018). Taigi, viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022).

Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, tai yra, perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovė nepagrįstai nenagrinėjo jos 2025 m. birželio 19 d. pateiktos pretenzijos, taip apribodama ieškovės teisę į gynybą.

VPĮ 102 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos. VPĮ 103 straipsnio 1 dalis numato, kad perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Neprivaloma nagrinėti pretenzijų, teikiamų pakartotinai dėl to paties perkančiosios organizacijos priimto sprendimo arba atlikto veiksmo.

VPĮ įtvirtinta tiekėjų teisė dėl perkančiųjų organizacijų sprendimų paduoti vieną pretenziją, vėliau teikti ieškinį teismui, jei pretenzija nepatenkinta ar neišnagrinėta, o perkančiosios organizacijos turi teisę pakartotines (dėl to paties sprendimo tuo pačiu pagrindu) pretenzijas palikti nenagrinėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-248/2018). Tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, dėl to pagal VPĮ neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis, juolab kad viešojo pirkimo procedūrose tiekėjų interesus gali pažeisti ne vienu metu priimti perkančiųjų organizacijų sprendimai; pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų turinio atskirtis (pvz., skirtingos pirkimo sąlygos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-397-378/2018).

Įvertinus ieškovės pateiktų pretenzijų turinį (Pretenzija1 ir Pretenzija2), nustatyta kad abi pretenzijos buvo pareikštos dėl to paties atsakovės 2025 m. gegužės 30 d. sprendimo dėl Pirkimui pateiktų pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo pripažinimo. Abiejose pretenzijose taip pat buvo reikalaujama atmesti UAB „Autokausta“ pasiūlymą, pašalinti trečiąjį asmenį iš Pirkimo procedūros ir nedelsiant įtraukti UAB „Autokausta“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Nors ieškovė 2025 m. birželio 19 d. pretenzijoje nurodė papildomus argumentus dėl priimto 2025 m. gegužės 30 d. sprendimo neteisėtumo (prašomų dokumentų nepateikimo, neįprastai mažos kainos pagrindimo, melagingos informacijos apie kvalifikaciją pateikimą), tačiau iš esmės ieškovės Pretenzija Nr.1 ir Pretenzija Nr.2 savo turiniu yra tapačios ir ieškovė pateiktomis pretenzijomis ginčijo tą patį perkančiosios organizacijos sprendimą tais pačiais pagrindais (nepagrindus neįprastai mažos kainos / įkainių (žiūrovinės salės kėdžių, akustinės sienelės ir fasado vitrinų)). Esant šioms aplinkybėms perkančioji organizacija pagrįstai atsisakė nagrinėti Pretenziją2, ir toks atsakovės sprendimas neužkirto kelio ieškovei ikiteisminėje stadijoje įgyvendinti ir apginti savo kaip dalyvio teises ir teisėtus interesus įsitikinti skundžiamų sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Juolab, kad vadovaujantis CPK 4232 straipsnio 3 dalimi, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Pretenzijoje2 ieškovė taip pat prašė pateikti papildomus dokumentus, kuriuose atsakovė ieškovei pateikė.

Susipažinus su Pretenzijos1 ir ieškinio turiniu galima daryti išvadą, kad ieškovė laikėsi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

Byloje kilęs ginčas, ar perkančioji organizacija pagrįstai tiekėjos UAB „Autokausta“ mažos kainos pagrindimą pripažino tinkamu, ar trečiojo asmens UAB „Autokausta“ kvalifikaciją atitinka Pirkimo sąlygų 2.5.2.2 punkte nustatytą reikalavimą ir, ar yra pagrindas pripažinti, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją ir įtraukti jį Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Dėl neįprastai mažos kainos (įkainių)

Pagal VPĮ 57 straipsnio l dalį, perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus.

Taigi, įstatymų leidėjas išskyrė du neįprastai mažos kainos instituto taikymo atvejus. Pirmuoju atveju įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad, perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti tiekėjo pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą, kuomet ji yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Antruoju atveju, neįprastai mažos kainos institutas taikomas, kuomet perkančiajai organizacijai tiekėjo pateikto pasiūlymo kaina ar jos sudedamosios dalys atrodo neįprastai mažos ir gali būti nepakankamos tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui. Šiuo atveju perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecija įvertinti, ar konkrečiu atveju pasiūlyme nurodyta kaina atrodo ekonomiškai nepagrįsta. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją (t. y. nustačius, kad pasiūlyta kaina yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už kitų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį), perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50378/2023). Be to, neįprastai maža pasiūlyta kaina savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos. Tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, jis taip pat gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų. Juolab, kad pasiūlytos kainos neįprastumas, be visa ko, grindžiamas tiekėjo, kaip viešojo pirkimo sutarties kontrahento, patikimumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).

Pagal pirkimo sąlygų 1.6 punktą tiekėjai turėjo pateikti pasiūlymą, kurį turėjo sudaryti užpildyta pasiūlymo forma (2 priedas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „Infes“ pateikė pirkimui pasiūlymą, kurio kaina – (duomenys neskelbtini) Eur su PVM, trečiasis asmuo pateikė pasiūlymą, kurio kaina – (duomenys neskelbtini) Eur su PVM. Aritmetinis pasiūlymų vidurkis būtų (duomenys neskelbtini) Eur (((duomenys neskelbtini)) / 2). Trisdešimčia procentų mažesnė kaina sudarytų (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini) x 30 proc.). Taigi, trečiojo asmens bendra pasiūlymo kaina nėra daugiau kaip 30 proc. yra mažesnė nei visų pasiūlymų vidurkis, kas reiškia, kad šiuo atveju, atsakovė pirmuoju atveju neprivalėjo kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, nes nėra nustatyta mažos kainos prezumpcija.

Tuo pačiu byloje nustatyta, kad atsakovė 2025 m. gegužės 16 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į trečiąjį asmenį UAB „Autokausta“, prašydama pateikti įrodymus, pagrindžiančius tiekėjo siūlomų įkainių, nurodytų darbų kiekio žiniaraščio pozicijose, realumą: 1) 7. TS – darbų kiekių žiniaraštis: i) 5.01 pozicija „Žiūrovinės salės kėdės“ – (duomenys neskelbtini) Eur; ii) 5.02 pozicija „Išimamos žiūrovinės salės kėdės“ – (duomenys neskelbtini) Eur; 2) 8. A – darbų kiekių žiniaraštis: i) 1.1.19 pozicija „Akustinis barjeras“ – (duomenys neskelbtini) Eur.

Atsakydama perkančiajai organizacijai, UAB „Autokausta“ 2025 m. gegužės 21 d. pateiktame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad darbų kiekio žiniaraščio 5.01 ir 5.02 pozicijose nurodytos kėdės atitiks techninio projekto reikalavimus, o įkainiai bus pakankami tinkamam rangos sutarties įvykdymui. Kartu su atsakymu pateikė UAB „Lemora“ komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakyme taip pat nurodė, jog įkainiai nurodyti 8. A – darbų kiekių žiniaraščio 1.1.19 pozicijoje „Akustinis barjeras“ atitiks techninio projekto reikalavimus, o įkainiai bus pakankami tinkamam rangos sutarties įvykdymui, bei pateikė UAB „Malisa ir Ko“ („Statybų ABC“) 2025 m. balandžio 28 d. komercinį pasiūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Dubingiai“ 2025 m. balandžio 23 d. komercinį pasiūlymą. 

Ieškovė savo poziciją grindė dviem atsakymais į elektroninius laiškus (užklausa dėl medžiagų tiekimo – konkrečiai akustinio barjero) ir tuo, jog pirkimo laimėtoja UAB „Autokausta“ neįrodė neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrįstumo, nes UAB „Dubingiai“ ir UAB „Malisa ir Ko“ (UAB „Statybų ABC“) tokių medžiagų / įrangos, kuri nurodyta pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose, apskritai netiekia ir tokių montavimo darbų neatlieka, o UAB „Lemora“ kėdžių, kurioms pateikė komercinį pasiūlymą, netiekia ir nemontuoja, tokia veikla neužsiima.

Pirmiausia pažymėtina, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog trečiojo asmens perkančiajai organizacijai UAB „Dubingiai“ ir UAB „Malisa ir Ko“ („Statybų ABC“) komerciniai pasiūlymai, kuriais grindžiami pasiūlymo įkainiai būtų negaliojantys, atšaukti, kad UAB „Dubingiai“ ir UAB „Malisa ir Ko“ („Statybų ABC“) negalėtų vykdyti komerciniuose pasiūlymuose nurodytų įsipareigojimų ir pristatyti šių prekių (kėdžių ir akustinės sienelės) trečiajam asmeniui. Vien tai, kad UAB „Dubingiai“ ir UAB „Malisa ir Ko“ („Statybų ABC“) atsakymuose į gana abstraktų ieškovės paklausimą pateikė jai neigiamą atsakymą dėl akustinio barjero, nesant kitų neginčijamų įrodymų, nesudaro pagrindo abejoti trečiajam asmeniui pateiktų komercinių pasiūlymų realumu. Juolab, kad juos pateikę tiekėjai yra patvirtinę apie komercinių pasiūlymų galiojimą (UAB „Dubingiai“ 2025 m. rugpjūčio 4 d. raštas; UAB „Malisa ir Ko“ („Statybų ABC“) 2025 m. rugpjūčio 4 d. raštas; UAB „Lemora“ 2025 m. rugpjūčio 6 d. raštas).

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus ir šalių pateiktus paaiškinimus dėl neįprastai mažos kainos įkainių (darbų kiekio žiniaraščio pozicijos: 5.01 pozicija „Žiūrovinės salės kėdės“, 5.02 pozicija „Išimamos žiūrovinės salės kėdės“ ir 1.1.19 pozicija „Akustinis barjeras“ pagrindimo, sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens nurodytais argumentais, kad trečiasis asmuo šiuos pasiūlymo įkainius pagrindė tinkamai, vadovaudamasis perkančiosios organizacijos (atsakovės) paklausimu, nes trečiajam asmeniui buvo leidžiama individualiai pasirinkti įkainio pagrindimo būdus ir metodus, t. y. kainą grįsti tokiais būdais, kurie, jo vertinimu, yra tinkami, ir nereikalauta, kad tiekėjas būtinai pateiktų kokius nors rašytinius duomenis, patvirtinančius jo sprendimą.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2025 m. rugpjūčio 13 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, jog tiekėjas gali neįprastai mažą kainą grįsti komerciniais pasiūlymais, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar pateiktų įrodymų (konkrečiu atveju komercinių pasiūlymų) visuma kainą pagrindžia pilna apimtimi. Tai, kad ieškovė nesutinka su Viešųjų pirkimų tarnybos nuomone, nesudaro pagrindo kitaip vertinti išvados ir byloje nustatytų aplinkybių.

UAB ‚Autokausta“ kainos pagrindimas nėra deklaratyvus, remiasi pateiktais komerciniais pasiūlymais. Be to pažymėtina, kad ginčo pirkimas nebuvo išskaidytas į atskirus pirkimus, todėl trečiasis asmuo rengdamas pasiūlymą kaip vientisą, o ne atskirai kiekvienai paslaugai, turėjo galimybę įkainį pamažinti ar padidinti kitų įkainių sąskaita, taip derindamas viso pasiūlymo kainą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė taip pat nenurodė jokių argumentų ir nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių trečiojo asmens ir atsakovės paaiškinimus dėl komercinių pasiūlymų realumo, ir kad šie tiekėjo siūlomi įkainiai kelia grėsmę tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, nes bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių (CPK 178 str.).

Atsakant į ieškinio argumentus, dėl trečiojo asmens pareigos išviešinti UAB „Dubingiai“, UAB „Malisa ir KO“ ir UAB „Lemora“, kaip subtiekėjus, teismas remiasi Viešųjų pirkimų tarnybos 2025 m. rugpjūčio 13 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kur nurodyta, kad nustatant, ar ūkio subjektas bus laikomas subtiekėju, akcentuojamas prievolių vykdymas: sprendžiant dėl subtiekimo (partnerystės) atskyrimo nuo paprasto priemonių, priklausančių kitiems subjektams, naudojimo vykdant viešojo pirkimo sutartį, pagrindiniu kriterijumi pripažįstami tokio subjekto veiksmai dėl pirkimo objekto (paslaugos, darbų). Jei subjektas veikia aktyviai, savo veiksmais prisideda prie perkančiosios organizacijos poreikio pirkimo objektu tenkinimo, t. y. teikia ar vykdo dalį paslaugų arba darbų, priklausomai nuo veiklos organizavimo formos (subrangos ar partnerystės) gali būti pripažįstamas subtiekėju ar partneriu, išviešinamu teikiant pasiūlymus. Tačiau jei, vykdant viešojo pirkimo sutartį, tokio subjekto veikla apsiriboja tik prievoliniais santykiais su tiekėju – kontrahentu dėl tam tikrų įrenginių, patalpų ir kt. (panauda, nuoma ir pan.), tai nepripažįstama viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymu, t. y. subranga, partneryste. Tokiu atveju tiekėjas – kontrahentas, naudojantis kitam subjektui priklausančia infrastruktūra, pats teikia ar atlieka paslaugas ar darbus, o kitam subjektui priklausančios infrastruktūros naudojimas yra tik priemonė ją teikti, bet ne subtiekimas ar subranga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-359/2012). Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, subtiekimas reiškiasi aktyviu ūkio subjekto dalyvavimu vykdant sutartį: teiks paslaugas, pats tieks prekes, reikalingas sutarties vykdymui, atliks darbus. Tai, ar ūkio subjektas taps subtiekėju / subteikėju / subrangovu, taip pat priklauso nuo to, kaip pirkimo dokumentuose yra aprašyti reikalavimai pirkimo objektui, tiekėjų kvalifikacijai, bei ar tiekėjas pats savarankiškai vykdys sutartyje nustatytus įsipareigojimus, ar jų vykdymui ketina pasitelkti ir kitus ūkio subjektus. 

Tarnyba teikdama nuomonę savo svetainės „Dažniausiai užduodamų klausimų“ skiltyje yra pažymėjusi, kad jei trečiųjų asmenų pajėgumais nesiremiama (pirkimo dokumentuose nėra nustatyta tam tikro tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo) ir jei tretieji asmenys nebus subtiekėjais (aktyviai neprisidės prie tos sutarties vykdymo), tokiu atveju pirkimo dokumentuose nėra privaloma nurodyti, kad tretieji asmenys būtų išviešinti. Atkreiptinas dėmesys, kad situacija neturėtų būti painiojama, kai pirkimo dokumentuose yra nustatyti tam tikri tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, pvz., reikalavimas turėti tam tikras patalpas, įrangą (pvz., transporto priemonę, kurią vairuos ne tas trečiasis asmuo, o pats tiekėjas) ir kad atitiktų šiuos reikalavimus, tiekėjas naudojasi (naudosis) trečiųjų asmenų, kurie tiesiogiai aktyviai, savo veiksmais neprisidės prie pirkimo vykdytojo poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo (tiesiogiai neteiks dalies paslaugų, nevykdys dalies darbų, tiesiogiai neprisidės prie prekių tiekimo, neprisiims solidarios atsakomybės už sutarties vykdymą ar kitaip tiesiogiai nedalyvaus vykdant pirkimo sutartį) priemonėmis. Tokiu atveju, vadovaujamasi Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 „Dėl Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos patvirtinimo, 8.3 punktu, kuris nustato, kad pirkimo vykdytojas, nustatęs kvalifikacijos reikalavimus, pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad tais atvejais, kai tiekėjas naudojasi (naudosis) trečiųjų asmenų, kurie tiesiogiai aktyviai, savo veiksmais neprisidės prie pirkimo vykdytojo poreikio įsigyti pirkimo objektą tenkinimo (tiesiogiai neteiks dalies paslaugų, nevykdys dalies darbų, tiesiogiai neprisidės prie prekių tiekimo, neprisiims solidarios atsakomybės už sutarties vykdymą ar kitaip tiesiogiai nedalyvaus vykdant pirkimo sutartį), priemonėmis (pavyzdžiui, tik išnuomos patalpas, išnuomos įrangą ar pan.), tiekėjas neprivalo teikti jų Europos bendrąjį viešųjų pirkimų dokumento (toliau – EBVPD) ir pašalinimo pagrindų nebuvimą įrodančių dokumentų, tačiau, teikdamas pasiūlymą, turi pareigą įrodyti, kad atitinkamomis konkrečiomis trečiojo asmens priemonėmis jis galės naudotis sutarties vykdymo laikotarpiu (teikiant pasiūlymą nurodyti tuos trečiuosius asmenis ir informaciją apie su jais pasirašytas sutartis, ketinimo protokolus ir pan.). Tokiu atveju laikoma, kad tiekėjas pats turi atitinkamą kvalifikaciją, nepriklausomai nuo to, kokiais pagrindais (nuosavybės, nuomos ar kitais) naudojasi ar naudosis sutarties vykdymo metu atitinkamas priemones.

Viešųjų pirkimų tarnybą, įvertinus byloje turimą medžiagą, konstatavo, jog nenustatyta, kad ūkio subjektai (UAB „Lemora“,UAB „Malisa ir Ko“ (UAB „Statybų ABC“) bei UAB „Dubingiai“) aktyviai dalyvautų UAB „Autokausta“ vykdant sutartį (teikiant paslaugas, tiekiant prekes, reikalingas sutarties vykdymui, atliekant darbus), todėl trečiasis asmuo, grįsdamas neįprastai mažą kainą šių ūkio subjektų komerciniais pasiūlymais, neprivalėjo jų išviešinti.

Ieškovė taip pat nurodo, jog UAB „Autokausta“ pasiūlyme nėra įvertinti fasado įrengimo darbai, nes trečiasis asmuo už pasiūlytą bendrą neįprastai mažą kainą – (duomenys neskelbtini) Eur be PVM (kai tuo tarpu ieškovės UAB „Infes“ pasiūlyta bendra šių darbų kaina – (duomenys neskelbtini) Eur be PVM) negalės tinkamai atlikti darbų pagal Pirkimo projektinius sprendinius, kurie savo esme yra sudėtingi fasadai, įskaitant išgaubto stiklo paketus, struktūrinį klijavimą, didelio aukščio vitrininius segmentus ir pan. Savo poziciją ieškovė grindė UAB „KG Constructions Group“ ir UAB „STATICUS“ pateiktomis, todėl, ieškovės nuomone, už UAB „Autokausta“ pasiūlytą kainą – apie (duomenys neskelbtini) Eur/m³ – galima įrengti tik visiškai standartinį, architektūriškai nesudėtingą fasadą, be jokios formos išskirtinumo ar papildomų sprendimų.

Atsakovės teigimu, perkančioji organizacija niekada nelaikė ir bylos nagrinėjimo metu nelaiko trečiojo asmens pasiūlytų fasado įrengimo įkainių kaip neįprastai mažų, todėl nesikreipė į trečiąjį asmenį, prašydama pagrįsti fasado įrengimo įkainius. Reaguodama į ieškovės pretenziją, ir siekdama pašalinti bet kokias abejones dėl to, ar į trečiojo asmens pasiūlymą yra įtrauktas visas Pirkimo objektas, įskaitant reikalavimus atitinkantys fasado įrengimo darbai, paprašė jog trečiasis asmuo patvirtintų, jog į pasiūlymą įtrauktas visas Pirkimo objektas, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo vertinti, ar trečiojo asmens pasiūlyti fasado įrengimo darbų įkainiai yra neįprastai maži. 

Trečiojo asmens vertinimu, tiekėjos siūlomos kainos neturi atitikti rinkos kainų, o ieškovės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB „Autokausta“ pasiūlė neįprastai mažą kainą fasadų įrengimo kainą ir todėl nebūtų pajėgi atlikti šių darbų.

Nagrinėjamu atveju, pirkimo sąlygų 11.1 punkte nustatyta, jog tiekėjai, rengdami pasiūlymus ir vykdydami sutartį, vadovaujasi sutarties projekte ir jos prieduose nurodytomis kainodaros taisyklėmis. Sutarčiai taikoma fiksuoto įkainio kainodara.

Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-95 (toliau – Metodika) 15 punkte nustatyta, kad fiksuoto įkainio kainodara nustatoma, kai perkamos vienarūšės prekės ir (ar) paslaugos arba prekės ir (ar) paslaugos susideda iš skirtingų elementų, o pirkimo vykdytojas iš anksto nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ir (ar) tikslaus pagal sutartį teiktinų paslaugų kiekio ir (ar) apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio. Pagal metodikos 16 punktą pirkimo dokumentuose ir sutartyje nustačius fiksuoto įkainio kainodarą, pasiūlymo vertinimo metu yra vertinamas įkainio dydis ar įkainių suma. Jei pirkimo objektas susideda iš sudėtinių dalių ir pirkimo vykdytojas numato pirkti skirtingus prekių ir (ar) paslaugų kiekius ir (ar) apimtis, vertinant pasiūlymą, vertinama įkainių, padaugintų iš maksimalių ar numatomų įsigyti preliminarių kiekių ir (ar) apimčių arba lyginamųjų koeficientų, suma (lyginamasis koeficientas turėtų būti suprantamas kaip rodiklis, nurodantis perkamo objekto sudėtinių dalių kiekio proporcinį pasiskirstymą). Toks vertinimas turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, ar preliminarūs kiekiai (apimtys) nurodomi vienetais ar suma.

Nagrinėjamu atveju, atsakovė prašė, kad trečiasis asmuo įvertintų, ar į pasiūlymą įtrauktas visas Pirkimo objektas, o trečiasis asmuo tai patvirtino, pateikdamas komercinius pasiūlymus. Byloje ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad tik jos nurodyti ūkio subjektai UAB „KG Constructions Group“ ir UAB „STATICUS“ tiekia projektinius sprendimus atitinkančius fasado elementus. Kaip jau minėta, ginčo pirkimas į dalis neskaidomas, todėl trečiasis asmuo rengdamas pasiūlymą kaip vientisą, turėjo galimybę fasadų įrengimo įkainį pamažinti ar padidinti kitų įkainių sąskaita, taip derindamas viso pasiūlymo kainą. Pažymėtina ir tai, jog kainų skirtumus tarp tiekėjų pasiūlymų gali lemti ne tik vieno iš tiekėjų pasiūlyta neįprastai maža kaina, bet ir atskirų tiekėjų siekis gauti didesnį pelną. Taigi, tai, kad ieškovės ir trečiojo asmens pasiūlymuose ženkliai skiriasi fasadų įrengimo kainos, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog žemesnę kainą pasiūlęs tiekėjas nebus pajėgus vykdyti sutartį.

Be to, kasacinis teismas dėl šalių ginčo aspekto, susijusio su neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrįstumo (pagrindimo) vertinimu, yra išaiškinęs, kad perkančiosios organizacijos tikrina tiekėjų pateiktos neįprastai mažos kainos pagrįstumą, o teismai – tokio sprendimo teisėtumą, atsižvelgdami tik į tiekėjo perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo metu pateiktus paaiškinimus; bet kokiu atveju neįprastai mažos kainos pagrįstumas nevertintinas pagal viešojo pirkimo sutarties vykdymo aplinkybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018), todėl dėl šio ieškovės argumento plačiau nepasisakytina.

Perkančiosios organizacijos pasirinkta sutarties kainodara ir Metodika iš esmės leido tiekėjams iš anksto numatyti ir įvertinti realias sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų (pasiūlymo kainos).

Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis, galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne)pakankamas, taip pat nenustato, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pvz., skirti ekspertizę), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams. Neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-689-180/2017; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-774-302/2020).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011).

Teismo nuomone, ieškovė nekvestionuoja bendros kainos nepagrįstumo ar nepagrindimo, atkreipdama dėmesį tik į atskirus įkainius, todėl įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad perkančioji organizacija, vykdydama viešąjį pirkimą nepažeidė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, įtvirtintų VPĮ 17 straipsnyje, 57 straipsnyje nuostatų, todėl nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Autokausta“ pateikė neįprastai mažos kainos pasiūlymą, kurio nesugebėjo pagrįsti, ir ieškovė neįrodė, jog trečiasis asmuo nebus pajėgus vykdyti sutartį.

Dėl trečiojo asmens kvalifikacijos ir pateiktos informacijos kvalifikavimo

VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: (1) teisę verstis atitinkama veikla; (2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; (3) techninį ir profesinį pajėgumą. Tikrindama tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti žmogiškųjų ir techninių išteklių bei patirties, kurie reikalingi pirkimo sutarčiai įvykdyti pagal pirkimo dokumentuose pirkimo objektui nustatytus kokybės reikalavimus. Reikiama tiekėjo patirtis visų pirma gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis (VPĮ 47 str. 6 d.). Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką (VPĮ 47 str. 7 d.).

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105 patvirtintos Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (redakcija galiojanti nuo 2022 m. balandžio 1 d.) 15 punkte nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi numatomos sudaryti pirkimo sutarties vykdymui būtinus žmogiškuosius ir techninius išteklius bei patirtį. Nustatydamas techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą, paskirtį, numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę ir vertę. Metodikos 16.1 punkte pažymėta, kad tiekėjui nedraudžiama remtis sutartimi, kurią tiekėjas vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais, tačiau tokiu atveju turi būti vertinami būtent konkretaus ūkio subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas.

Kasacinio teismo praktikoje tiekėjo kvalifikacija yra aiškinama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-378/2022). Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020).

Ieškovė nurodė, kad pirkimo laimėtoja UAB „Autokausta“ neatitinka Pirkimo sąlygų 2.5.2.2. punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, nes jam pagrįsti pateikė melagingą informaciją (į savo jėgomis atliktų darbų sumą įtraukdama subrangovų ar kitų trečiųjų asmenų atliktų darbų vertę) ir prašė įpareigoti atsakovę įtraukti UAB „Autokausta“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2025 m. rugpjūčio 13 d. išvadoje pažymėjo, jog už viešojo pirkimo dokumentų parengimą, pagrįstumą ir atitiktį viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą yra atsakinga perkančioji organizacija. Tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir darbus ir pagal savo poreikius parengia viešųjų pirkimų dokumentus. Be to, tik perkančioji organizacija gali ir privalo pagrįsti nustatytų reikalavimų perkamam objektui tikslingumą ir pagrįstumą bei priimtų sprendimų vertinant pateiktų pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams motyvus. Perkančiajai organizacijai suteiktos teisės pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, kad tai nelemtų neribotos jos diskrecijos. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjo pasiūlymą, yra saistoma imperatyviųjų viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir jos sprendimai turi būti motyvuoti, objektyviai pagrįsti ir bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-969/2022; 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (I) Nr. AC-38-1).

VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. Šiuo pagrindu tiekėjas taip pat šalinamas iš pirkimo procedūros, kai ankstesnių procedūrų, atliktų šio įstatymo, Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nustatyta tvarka, metu nuslėpė informaciją ar pateikė šiame punkte nurodytą melagingą informaciją arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negalėjo pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį.

Iš nurodytos nuostatos matyti, kad melaginga informacija pripažįstama dviem atvejais, kai, pirma, nuslepiama ar pateikiama melaginga informacija apie atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, įskaitant profesinį pajėgumą (VPĮ 47 str. 1 d. 3 p.), antra, abejonės dėl melagingos informacijos tiekėjo nepašalintos pateikiant dokumentus, nurodytus VPĮ 50 straipsnyje.

Pirkimo sąlygų 2.5 punkte pateikta Kvalifikacijos reikalavimų lentelė, kurios 2.5.2.2. punkte nustatyta, kad tiekėjas, tiekėjo grupės partneriai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos dienos pagal vieną ar daugiau sutarčių savo jėgomis yra atlikęs naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbų, kurių vertė ne mažesnė kaip (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM). Pastabose pažymėta, kad darbai, kuriuos tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai, ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, atliko savo jėgomis. Tiekėjui, tiekėjų grupės partneriui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais tiekėjas remiasi, nedraudžiama remtis sutartimi, kurią jis vykdė ne vienas, bet kartu su kitais ūkio subjektais. Tačiau tokiu atveju turi būti nurodomi būtent konkretaus subjekto, dalyvaujančio viešajame pirkime, atlikti statybos darbai, jų apimtis, vertė, o ne visas vykdytos sutarties objektas. Savo jėgomis atlikti darbai ar jų dalis (jų vertė) pagal sutartis, vykdytas jungtinės veiklos pagrindais, yra nustatoma pagal jungtinės veiklos partnerių atsakomybių pasidalinimą, nurodytą jungtinės veiklos sutartyje. Savo jėgomis atlikti darbai ar jų dalis (vertė) pagal sutartis, vykdytas kartu su subrangovais, yra nustatoma iš visų pagal sutartį atliktų darbų atimant subrangovo atliktus darbus ar jų dalį (vertę). Visi kiti pagal sutartį atlikti darbai ar jų dalis (vertė) priskiriama pačiam Tiekėjui.

Pirkimo dokumentų 2.5.2.2 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui pagrįsti tiekėjai perkančiajai organizacijai turėjo pateikti: 1) per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos atliktų naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbų sąrašas (parengtas pagal pirkimo sąlygų 7 priedą). Sąrašas pateiktas elektroninėje formoje, kartu su užsakovų pažymomis (skenuotomis) apie tai, kad darbai buvo atlikti tinkamai (t. y. priimti užsakovo baigiamuoju atliktų darbų aktu (jei objektas baigtas) ar priėmimo perdavimo aktu (jei objektas dar nebaigtas)) arba atitinkami dokumentai, kai tiekėjas yra registruotas kitoje šalyje. Sąraše nurodomi tiekėjo/tiekėjo grupės partnerių / ūkio subjektų kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, jėgomis atliktų darbų pavadinimai / apibūdinimas, statybos darbų rūšis, per nurodytą laikotarpį atliktų darbų vertė, tikslios darbų atlikimo datos (metai, mėnuo, diena), užsakovo identifikavimo duomenys; 2) užsakovų pažymose (ar atsiliepimuose) turi būti nurodomas tiekėjo / tiekėjo grupės partnerių / ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, jėgomis atliktų darbų pavadinimas / apibūdinimas, statybos darbų rūšis, per reikalaujamą laikotarpį atliktų darbų vertė, tikslios darbų atlikimo datos (metai, mėnuo, diena) ar jie buvo atlikti tinkamai. Įrodymui bus priimtini ir pasirašyti baigiamieji atliktų darbų aktai, užsakovo pasirašyti ir antspaudu patvirtinti darbų priėmimo – perdavimo aktai, jei juose yra visa reikalaujama informacija. Užsakovų pažymose pateikta informacija turi sutapti su pirkimo sąlygų 7 priede ,,Atliktų statybos darbų sąrašas“ pateikta informacija. Pastaboje pažymėta, kad į atliktų naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbų vertę negali būti įskaityta projektavimo, projekto vykdymo priežiūros paslaugų vertė, jei tos paslaugos buvo atliktos kartu su naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbais, į nurodytas darbų rūšis nepatenkanti darbų vertė (paprastojo remonto, kapitalinio remonto, atnaujinimo darbų vertė). Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys vykdys tą pirkimo sutarties dalį, kuriai reikia jų turimų pajėgumų. Pateikiamos atitinkamų dokumentų skaitmeninės kopijos.

Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų Pirkimo sąlygų, tiekėjams buvo keliamas kvalifikacijos reikalavimas dėl patirties vykdžius ne bet kokius rangos darbus ir/ar teikus paslaugas, bet atlikus būtent statybos darbus, kurie paties perkančiojo subjekto aiškiai detalizuoti ir apibrėžti, kaip naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbai, reikalaujant, kad dalyvaujantis tiekėjas per atitinkamą laikotarpį būtų pagal vieną ar kelias sutartis pats savarankiškai atlikęs tokių statybos darbų ne mažesnei, nei (duomenys neskelbtini) Eur be PVM suma. Atitinkamai kaip atitiktį šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti tiekėjas turėjo perkančiajai organizacijai nurodyti sutarties ar sutarčių, kurių pagrindu jis buvo atlikęs būtent šiuos statybos darbus, duomenis, ir pagal šias sutartis atliktų statybos darbų bendrą vertę bei savarankiškai paties tiekėjo atliktų statybos darbų vertę (dalį), bei pateikti šiuos tiekėjo nurodomus duomenis patvirtinančias užsakovo pažymas, iš kurių atsakovė galėtų įsitikinti tiekėjo kvalifikacija.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtose Statybos darbų pirkimų gairėse (https://vpt.lrv.lt/uploads/vpt/documents/files/mp/Statybos_darbu_gaires_2023-07-31.pdf) nurodyta, jog tinkamai atliktus darbus paprastai įrodo užsakovo pažyma. Tai reiškia, kad buvę užsakovai išduodamose pažymose turi ne tik patvirtinti tiekėjo pasiūlyme nurodytą informaciją, kad buvo atlikti tam tikri darbai, bet jose užsakovai turi pateikti papildomą informaciją, papildomą įvertinimą dėl tinkamai atliktų darbų. Pastebėtina, kad paprastai užsakovo pasirašytos sąskaitos faktūros, darbų perdavimo – priėmimo aktai ir pan. tik patvirtina faktą, jog buvo atlikti tokie darbai pagal sutartinius įsipareigojimus, tačiau paprastai tokiuose dokumentuose nebūna užsakovo vertinimo, kad visi tiekėjo sutartiniai įsipareigojimai buvo įvykdyti tinkamai. Todėl sąskaitas faktūras, darbų perdavimo – priėmimo aktus ar pan. paprastai būtų galima laikyti lygiaverčiais dokumentais užsakovų pažymoms tik tada, jei juose būtų pateiktas papildomas užsakovo vertinimas dėl tinkamai atliktų darbų.

Nagrinėjamu atveju užsakovų pažymose buvo pateikta visa Gairėse nurodyta informacija, todėl nei atsakovei, nei teismui nebuvo pagrindo atskirai reikalauti ir vertinti atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų.

Pagal VPĮ 47 straipsnio 6 dalį, reikiama tiekėjo patirtis, visų pirma, gali būti įrodoma užsakovų pažymomis apie tinkamai įvykdytas ankstesnes sutartis. Perkančioji organizacija gali pareikalauti iš tiekėjo pateikti papildomus dokumentus ar duomenis, juos patikslinti, paaiškinti, jeigu buvo pateikti netikslūs, neišsamūs, klaidingi dokumentai ar duomenys arba jeigu šių dokumentų ar duomenų apie atitiktį pirkimo dokumentams trūksta, taip pat ir tais atvejais, kai tiekėjo atitiktį pirkimo dokumentams ginčija kiti pirkimo dalyviai. Už duomenų teisingumą atsakingas juos pateikęs ūkio subjektas, kuris turi įrodyti, kad yra įgijęs reikalaujamos patirties.

UAB „Autokausta“, siekdama pagrįsti atitikimą kvalifikaciniam reikalavimui, nustatytam Pirkimo sąlygų 2.5.2.2 punkte, pateikė „Atliktų darbų sąrašą“, kuriame, remiantis žemiau nurodytomis užsakovų pažymomis, buvo nurodyta, kad trečiasis asmuo yra atlikęs reikiamų darbų už (duomenys neskelbtini) Eur, iš jų:

1) 2023 m. sausio 4 d. ŽŪK „Suvalkijos daržovės“ (užsakovės) parengtą pažymą, kuri patvirtina, kad trečiasis asmuo savo jėgomis atliko darbų už (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM);

2) 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovės (užsakovės) parengtą pažymą, kuri patvirtina, kad trečiasis asmuo savo jėgomis atliko darbų už (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM), vykdydamas sutartį „Daugiaaukštės automobilių saugyklos prie (duomenys neskelbtini), statybos darbai“;

3) 2024 m. sausio 31 d. atsakovės (užsakovės) parengtą pažymą, kuri patvirtina, kad trečiasis asmuo savo jėgomis atliko darbų už (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM), vykdydamas sutartį „Gamybos, pramonės paskirties pastato – dirbtuvių 61G1p, (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbai“;

4) 2024 m. lapkričio 25 d. atsakovės (užsakovės) parengtą pažymą, kuri patvirtina, kad trečiasis asmuo savo jėgomis atliko darbų už (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM), vykdydamas sutartį „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nauja statyba.“;

5) 2025 m. sausio 29 d. Kauno r. ŽŪB „Daugėliškiai“ (užsakovės) parengtą pažymą, kuri patvirtina, kad trečiasis asmuo savo jėgomis atliko darbų už (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM), vykdydamas sutartį „Kitos (Fermų) paskirties pastatas, adresu (duomenys neskelbtini)

6) 2025 m. balandžio 11 d. atsakovės (užsakovės) parengtą pažymą, kuri patvirtina, kad trečiasis asmuo savo jėgomis atliko darbų už (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM), vykdydamas sutartį „Lengvosios atletikos maniežas su automobilių saugykla“;

Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ atliktų darbų sąraše, deklaruodama savo jėgomis atliktų darbų vertę, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją pagal tris sutartis:

(1) „Daugiaaukštės automobilių saugyklos prie (duomenys neskelbtini), statybos darbai“ atlikta darbų už (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, ir atliktų darbų vertė yra grindžiama užsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (nagrinėjamu atveju – atsakovės) pažyma – atsiliepimu apie atliktus darbus, kurioje nurodyta, kad atliktų darbų vertė buvo (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, o taip pat nurodyta, kad UAB „Autokausta“ savo jėgomis atliko darbų už (duomenys neskelbtini) Eur be PVM (taigi 89,49 proc. visos darbų vertės pagal sutartį, o likusi dalis, kuri atliktų darbų sąraše nepriskirta UAB „Autokausta“ jėgomis atliktiems statybos darbams, sudaro tik (duomenys neskelbtini) Eur be PVM).

Ieškovės vertinimu, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad kartu su UAB „Autokausta“ šią vykdė išviešinti subrangovai UAB „Projektana“ (2022 m. balandžio 19 d. papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), atliko pastato polių įrengimo darbus, polių bandymą statine apkrova bei polių vientisumo bandymus, kurių vertė – (duomenys neskelbtini) Eur be PVM); UAB „Launera“ (2022 m. balandžio 29 d. papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), atliko šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos įrengimo darbus, kurių vertė – (duomenys neskelbtini) Eur be PVM); UAB „Geovizija“ (2022 m. kovo 17 d. papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), atliko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų įrengimo darbus, kurių vertė (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, taip pat papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini), atliko senų šilumos trasų demontavimo ir naujų šilumos trasų įrengimo darbus. Taigi, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad subrangovai atliko darbų už daugiau nei (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, o UAB „Autokausta“ savo jėgomis pagal atliko darbų už mažiau nei (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, nei deklaravo Atliktų darbų sąraše ((duomenys neskelbtini) Eur be PVM), į deklaruotą savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę įtraukdama subrangovų atliktų darbų vertes.

(2) „(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nauja statyba“ atlikta statybos darbų už (duomenys neskelbtini) Eur be PVM ir atliktų darbų vertė yra grindžiama užsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (nagrinėjamu atveju – atsakovės) pažyma – atsiliepimu apie atliktus darbus, kurioje nurodyta, kad iš viso pagal sutartį atliktų darbų vertė buvo (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, tarp jų UAB „Autokausta“ savo jėgomis atliko darbų už (duomenys neskelbtini) Eur be PVM (taigi, 95,65 proc. visos darbų vertės, o likusi dalis sudaro tik (duomenys neskelbtini) Eur be PVM).

Ieškovės vertinimu, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad kartu su UAB „Autokausta“ šią vykdė UAB „Projektų ekspertai“ (darbo projekto dalies parengimui, subrangovo atliekamų darbų vertė sudaro 2,27 proc. visos sutarties Nr. 3 vertės, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur be PVM); UAB „Elteros projektai“ (2023 m. vasario 10 d. sudarytas papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) – procesų valdymo ir automatizavimo sistemų montavimo darbų atlikimui, kurių vertė – 2,57 proc. visos sutarties vertės, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur be PVM) Taigi, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad subrangovai atliko darbų ne mažiau kaip už (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, kas reiškia, jog UAB „Autokausta“ savo jėgomis pagal sutartį atliko darbų už (duomenys neskelbtini) Eur be PVM arba netgi dar mažiau, nei deklaravo Atliktų darbų sąraše ((duomenys neskelbtini) Eur be PVM), į deklaruotą savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę įtraukdama subrangovų atliktų darbų (įskaitant ne statybos darbus) vertes.

(3) „Lengvosios atletikos maniežas su automobilių saugykla“ atlikta statybos darbų už (duomenys neskelbtini) Eur be PVM ir atliktų darbų vertė yra grindžiama užsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (nagrinėjamu atveju – atsakovės) pažyma – atsiliepimu apie atliktus darbus, kurioje nurodyta, kad iš viso pagal sutartį atliktų darbų vertė buvo (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, iš jų UAB „Autokausta“ savo jėgomis atliko darbų už (duomenys neskelbtini) Eur be PVM (taigi, 98,65 proc. visos darbų vertės pagal sutartį; likusi dalis sudaro tik (duomenys neskelbtini) Eur be PVM).

Ieškovės vertinimu, iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad kartu su UAB „Autokausta“ šią vykdė UAB „Archas“ (pasitelkiamas darbo projekto parengimui, subrangovo atliekamų darbų vertė sudaro 1,66 proc. visos sutarties vertės, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur be PVM), UAB „Inventora“ (būtinų inžinerinių paslaugų teikimas, kurių vertės – 0,06 proc. visos sutarties vertės, t. y. (duomenys neskelbtini) Eur be PVM); UAB „Sportinė danga“ (atliko dangos liejimo darbus, kurių vertė – (duomenys neskelbtini) Eur be PVM); UAB „Vertika“ (suprojektavo, pagamino ir sumontavo teleskopinę žiūrovų tribūną, kurios vertė – (duomenys neskelbtini) Eur be PVM). Taigi, iš viešai prieinamų duomenų galima matyti, kad subrangovai pagal sutartį atliko darbų ne mažiau kaip už (duomenys neskelbtini) Eur be PVM, kas reiškia, kad UAB „Autokausta“ savo jėgomis pagal sutartį atliko darbų už mažiau nei (duomenys neskelbtini) Eur be PVM arba netgi dar mažiau, nei deklaravo Atliktų darbų sąraše ((duomenys neskelbtini) Eur be PVM), į deklaruotą savo jėgomis atliktų statybos darbų vertę įtraukdama subrangovų atliktų darbų (įskaitant ir ne statybos darbus) vertes.

Savo poziciją dėl trečiojo asmens neatitikimo šiam kvalifikaciniam reikalavimui, kad UAB „Autokausta“ savo jėgomis yra atlikusi naujos statybos darbų už mažesnę sumą, nei yra deklaravęs ieškovė grindė viešai skelbiama informacija atskirų įmonių interneto svetainėse, televizijos laidos vaizdo įrašu.

Iš byloje esančių duomenų matyti (to neneigia ir trečiasis asmuo), kad UAB „Autokausta“, vykdydama ieškovės nurodytas sutartis, ne visus statybos darbus atliko savarankiškai, t. y. savo jėgomis, bet naudojosi kitų – pasitelktų subjektų pagalba. Tačiau teikiant viešajame pirkime pasiūlymą, ši informacija buvo aiškiai ir tinkamai išviešinta, kadangi atsakovei pateiktose užsakovų pažymose nurodyta buvo nurodyta ne tik bendra visos sutarties vertė, bet ir aiškiai išskirta šios sutarties vertė/dalis, kurią UAB „Autokasuta“ įvykdė savarankiškai. Be to, pažymose pateikta informacija sutapo su trečiojo asmens trečiojo asmens pateikta informacija „Atliktų statybos darbų sąraše“. Ieškovė neginčijo ir neįrodinėjo, jog užsakovės pažymose nurodytos bendros atliktų darbų pagal sutartis vertės (pirma sutartis – (duomenys neskelbtini) Eur; antra sutartis – (duomenys neskelbtini) Eur; trečia sutartis – (duomenys neskelbtini) Eur) yra neteisingos, kad buvo atlikta mažiau darbų ar jų neatlikta iš viso.

Kita vertus, net jei ir būtų pagrindas pripažinti, kad ieškovės pateikta informacija dėl subrangovų atliktų darbų verčių yra galimai teisinga, tai neturi įtakos bendrai UAB „Autokausta“ savo jėgomis atliktų darbų kainai. Vien tik pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus, UAB „Autokausta“ pagal ginčijamas sutartis savo jėgomis yra atlikusi darbų už (duomenys neskelbtini) Eur ((duomenys neskelbtini)) (be PVM). Pridėjus UAB „Autokausta“ savo jėgomis atliktus darbus pagal sutartis, kurių ieškovė nekvestionuoja, matyti, jog tada trečiojo asmens savo jėgomis atliktų darbų suma sudarytų (duomenys neskelbtini) Eur be (PVM) ((duomenys neskelbtini)) ir tai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog trečiasis asmuo UAB „Autokausta“, pateikdama pasiūlymą per paskutinius 5 metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos dienos pagal vieną ar daugiau sutarčių savo jėgomis buvo atlikusi naujos statybos ir (ar) rekonstravimo darbų ne mažiaus kaip (duomenys neskelbtini) Eur (be PVM), kas reiškia, jog trečiojo asmens kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygų 2.5.2.2. punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą. Bet kuriuo atveju, trečiojo asmens savo jėgomis atliktų darbų suma viršija Pirkimo sąlygose nustatytą minimalią ((duomenys neskelbtini) Eur) sumą. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad trečiojo asmens UAB „Autokausta“ pateiktame „Atliktų darbų sąraše“, parengtame remiantis Kauno miesto savivaldybės administracijos, kaip užsakovės, pasirašytomis pažymomis, nurodyti duomenys yra neteisingi.

Vien tik subjektyvi ieškovės UAB „Infes“ nuomonė ir išsakytos prielaidos dėl vienokių ar kitokių subtiekėjų, galimai vykdžiusių nurodytas sutartis neišviešinimo, jų faktiškai atliktų statybos darbų kainos įtraukimo į UAB „Autokausta“ nurodytą, kaip savarankiškai atliktą sutarties vertę, grindžiamos tik fragmentinėmis ištraukomis, reklaminėmis nuotraukomis iš tam tikrų įmonių (UAB „Brikman“) interneto svetainių, televizijos laidos ištrauka ar reklaminiu straipsniu žurnale, nesant byloje jokių objektyvių tokias prielaidas ir skaičiavimus galinčių pagrįsti įrodymų, negali būti pakankamas ir įrodytas pagrindas spręsti apie melagingos informacijos UAB „Autokausta“ pasiūlyme pateikimą. Juolab kad trečiasis asmuo atsakovei, kartu su paaiškinimu dėl kainos pagrindimo, pateikė UAB „Sportinės dangos“, UAB „Vertika“ ir CONICA AG raštus, kuriuose nurodytos įmonės paneigia pretenzijoje nurodytą informaciją, ir patvirtina, kad darbų neatliko, tik tiekė medžiagas bei įrangą ir kad kreipsis į nurodytą žurnalą dėl informacijos patikslinimo. Šie raštai buvo pateikti ieškovei kartu su atsakovės 2025 m. birželio 16 d. atsakymu į pretenziją (rašto Nr. (duomenys neskelbtini); patikslinto ieškinio priedas Nr. 5).

Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, ieškovė neįrodė, jog trečiojo asmens UAB „Autokausta“ kvalifikacija“ neatitinka Pirkimo sąlygų 2.5.2.2. punkte nustatytų kvalifikacinių reikalavimų, o perkančioji organizacija neturėjo pagrindo abejoti tiekėjos UAB „Autokausta“ pateiktos informacijos teisingumu, tikrumu bei spręsti dėl jos melagingumo, kaip tiekėjos pašalinimo iš pirkimo procedūrų ir pasiūlymo atmetimo pagrindo buvimo (CPK 178 str.), kas reiškia, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė neįrodė, ir nei perkančioji organizacija, nei teismas nenustatė, kad tiekėja UAB „Autokausta“ būtų pasiūlyme pateikusi melagingą informaciją apie savo jėgomis atliktų statybos darbų pagal sutartis, kuriomis rėmėsi, vertę/dalį, kas atitinkamai sudarytų pagrindą jos pasiūlymą atmesti, o perkančiosios organizacijos (atsakovės) veiksmus ir sprendimus, vertinant tokią paraišką ir pasiūlymą vertinti kaip neteisėtus.

CPK 178 straipsnis įtvirtina šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Neįvykdžius įrodinėjimo naštos arba netinkamai ją įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (paprastai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Taigi, CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, t. y. ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškinį, turi įrodyti atsakovas, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK taisykles nereikia įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-381/2023).

Be to, civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, nurodytą teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes nurodytų teisės normų, teismų formuojamos praktikos, atsakovės ginčo pirkimo sąlygų kontekste, teismas sprendžia, jog esminiai, šioje byloje teisiškai reikšmingi ieškovės argumentai dėl UAB „Autokausta“ pasiūlymo įprastai mažos kainos, UAB „Autokausta“ neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams, melagingos informacijos pateikimo yra nepagrįsti, todėl, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė, vertindama UAB „Autokausta“ pasiūlymą, nesilaikė Pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų, ar vertindama trečiojo asmens atitikimą reikalavimams, protegavo tiekėją, pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus pagrindinius viešųjų pirkimų (lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ar skaidrumo) principus ir tikslus, apribojo subjektų konkurenciją ar sudarė sąlygas neracionaliam lėšų naudojimui, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas(CPK 178 str., 185 str.).

Teismo vaidmuo viešųjų pirkimų bylose – ne atlikti perkančiosios organizacijos vaidmenį ir pakartotinai totaliai patikrinti pirkimo laimėjusio tiekėjo pasiūlymo atitikimo pirkimo sąlygoms, bet įvertinti perkančiosios organizacijos konkrečių veiksmų (nagrinėjamoje byloje – paminėto sprendimo) teisėtumą ir pagrįstumą; teismas negali atlikti veiksmų, priskiriamų perkančiosios organizacijos diskrecijai.

Viešųjų pirkimų bylose teismas gali, gindamas viešąjį interesą, veikti savo iniciatyva, tačiau viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas su viešojo pirkimo procedūros dalyvio galimai pažeistos teisės gynimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. spalio 16 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-415/2015, pasisakydama dėl teismo aktyvumo ribų viešojo pirkimo bylose išaiškino, kad teismų iniciatyvos teisė spręsti dėl ieškinyje aiškiai nenurodytų aplinkybių koreliuoja su perkančiosios organizacijos galimai teisei priešingo elgesio akivaizdumu. Dėl to, jei perkančiosios organizacijos veiksmų galimas neteisėtumas nėra akivaizdus, nenustatytinas be papildomo (atskiro) tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimo, o procese nepateikta bent kokių nors objektyvių abejonių dėl to, teismo pozicija savo iniciatyva neperžengti ginčo ribų nekvalifikuotina kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas. Kita vertus, aktyvus teismo vaidmuo viešųjų pirkimų ginčuose negali būti aiškinamas taip, kad peržiūros institucijos kiekvieną kartą privalėtų nuodugniai išnagrinėti kiekvieną ieškovo nemotyvuotą abejonę, deklaratyvius argumentus, nes tai suponuotų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, ginčo nepagrįsto užtrukimo ir ikiteisminės ginčo stadijos reikšmės devalvacijos grėsmę.

Kiti šalių ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai (dėl papildomų susitarimų, vykdant viešojo pirkimo sutartis, kainų pasikeitimu, informacijos interneto svetainėse panaikinimo, kt.) neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles civilinėje byloje šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš atsakovės į bylą pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų (2025 m. rugpjūčio 6 d.  PVM sąskaitos faktūros LPB Nr. (duomenys neskelbtini), 2025 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitos faktūros LPB Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų ataskaitos ir mokėjimo dokumentų kopijų) nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 18 202,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kaip matyti iš pateiktos suteiktų paslaugų ataskaitos atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį ir tripliko rengimas – 12 508,59 Eur (su PVM), taip pat atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir prašymo dėl nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rengimas – 5 694,07 Eur.

Nustatyta, kad atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-745-516/2025). Atsakovės prašymas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nebuvo patenkintas, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidų už šias paslaugas.

Atsakovė yra pateikusi du procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį ir tripliką, už kurių parengimą sumokėjo 12 508,59 Eur ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nors atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalius dydžius, tačiau įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, ieškovės teikiamų argumentų ir įrodymų kiekį, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (12 508,59 Eur (su PVM)) yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės.

Trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš trečiojo asmens į bylą pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų (2025 m. rugpjūčio 19 d. PVM sąskaitos faktūros MA Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų ataskaitos ir mokėjimo dokumentų kopijų) nustatyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 33 123,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kaip matyti iš pateiktos suteiktų paslaugų ataskaitos trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį ir patikslintą ieškinį, tripliko rengimas – 26 015 Eur (su PVM), taip pat atsiliepimų į atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, į atsakovės prašymą dėl nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymo dėl nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašymo dėl bylos dalies neviešinimo rengimas – 7 108,75 Eur.

Nustatyta, kad atsakovės atskirasis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-745-516/2025). Atsakovės ir trečiojo asmens prašymai dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nebuvo patenkinti, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo priteisti trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidų už šias paslaugas.

Trečiasis asmuo UAB „Autokausta“ yra pateikusi du procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį (patikslintą ieškinį) ir tripliką, už kurių parengimą sumokėjo 12 508,59 Eur ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nors atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų atitinkamų išlaidų maksimalius dydžius, tačiau įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, ieškovės teikiamų argumentų ir įrodymų kiekį, advokatų darbo ir laiko sąnaudas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos (26 015 Eur (su PVM)) yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Ieškinį atmetus, naikintinos Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo „Kultūros paskirties pastato su požemine stovėjimo aikštele – (duomenys neskelbtini) koncertų centro pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sutarties, o jeigu pirkimo sutartis jau yra sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos (CPK 149 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 149 straipsniu, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu,

teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Infes”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 508,59 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus aštuonis eurus 59 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės “Infes”, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 26 015 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją nesudaryti viešojo pirkimo „Kultūros paskirties pastato su požemine stovėjimo aikštele – (duomenys neskelbtini) koncertų centro pastato (duomenys neskelbtini), statybos darbų pirkimas“ (pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini)) sutarties, o jeigu pirkimo sutartis jau yra sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                        Žibutė Budžienė