Civilinė byla Nr. e2A-1103-1043/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02837-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.20; 2.1.5.2; 2.6.2.1; 3.1.1.2.12; 3.1.14.10.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anitos Sereikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Sujetienės ir Editos Šliumpienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijai „Retromobile“ dėl netesybų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės: 1) 22 938,68 Eur baudą, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d.; 2) 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos Kaune, (duomenys neskelbtini): administracinis pastatas (235,35, kv. m. bendro ploto, pastatas pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), stalių cechas (850,40 kv. m. bendro ploto, pastatas pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas-sandėlis (28,61 kv. m. bendro ploto, pastatas pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas‑ūkinis pastatas (50 kv. m. bendro ploto, pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacija „Retromobile“ minėtas patalpas valdė ir naudojo nuomos pagrindais, su Kauno miesto savivaldybe sudarytos terminuotos 2018 m. sausio 30 d. savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nuomos sutartimi buvo nustatyta, kad sutartis galioja iki 2018 m. gegužės 31 d. (nuomos sutarties 6 punktas). Nuomos sutarties 23 punktu nustatytas terminas per 5 darbo dienas nuo sutarties pasibaigimo dienos patalpoms atlaisvinti ir perdavimo ir priėmimo aktu perduoti jas savivaldybei (nuomotojui). Pasibaigus nuomos sutarties terminui, asociacija neatlaisvino savivaldybės patalpų ir kreipėsi į teismą dėl nuomos sutarties atnaujinimo. Tarp šalių kilęs teisminis ginčas buvo išspręstas (civ. bylos Nr. 2‑229-285/2019) apeliacinės instancijos teismo (Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d.) nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi. Atsakovė, nutrūkus terminuotai nuomos sutarčiai, be teisėto pagrindo neatlaisvino ieškovės patalpų ir jomis naudojosi iki 2019 m. lapkričio 6 d. Atsakovė 2019 m. lapkričio 6 d. išsikraustė iš savivaldybės patalpų ir 2019 m. lapkričio 6 d. savivaldybės nekilnojamojo turto perdavimo priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) perdavė patalpas savivaldybei. Atsakovė neįvykdė sutartinės prievolės atlaisvinti ir atiduoti patalpas savivaldybei sutartyje nustatytais terminais, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sutartinių netesybų priteisimo.

3.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai.

4.       Atsakovė pateikė prašymą peržiūrėti sprendimą už akių. Nurodė, kad ieškinyje buvo pateikti nepagrįsti reikalavimai, t. y. per didelio dydžio baudų suma bei baudų skaičiavimas, pažeidžiant senaties terminą. 

5.       Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartimi panaikino 2020 m. kovo 23 d. sprendimą, priimtą už akių, ir atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijai „Retromobile“ dėl netesybų priteisimo tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 14 930,50 Eur nuostolių ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 14 930,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė iš atsakovės valstybei 447,92 Eur žyminį mokestį.

7.       Teismas pripažino, kad pritaikius ieškinio senaties terminą ir atsižvelgiant į tai, kad ieškinys teisme buvo gautas 2020 m. vasario 18 d., yra pagrindas priteisti ieškovės naudai nuomos sutarties 15 straipsnyje numatytą ¼ mėnesinio nuomos mokesčio sumos (58,22 Eur) baudą už atsakovės nurodomą 80 dienų laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d., t. y. iš viso 4 657,80 Eur baudos sumą.

8.       Teismas pripažino, jog laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. ieškovė patyrė nuostolius, kurie sudaro negautą nuomos mokestį, t. y. 1 148,50 Eur (be PVM) per mėnesį, nes dėl atsakovės veiksmų neatlaisvinant ir neperduodant ieškovei ginčo patalpų, ieškovė negalėjo sudaryti nuomos sutarties bei išnuomoti ginčo patalpų viešo konkurso laimėtojui.

9.       Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 straipsnio 2 dalies nuostata, ieškovei priteistiną 4 657,80 Eur baudos sumą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. ir po 1 148,50 Eur per mėnesį nuostolių sumą už likusį laikotarpį nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. sumažino iki 1 148,50 Eur per mėnesį nuostolių sumos už visą laikotarpį nuo viešo konkurso 2018 m. spalio 11 d. iki patalpų perdavimo 2019 m. lapkričio 6 d., šią sumą skaičiuojant už 13 mėn., t. y. iš viso ieškovei iš atsakovės priteisiant 14 930,50 Eur (1 148,50 Eur. x 13 mėn.) nuostolių sumą.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacija „Retromobile“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 3 d. sprendimą. Atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas sprendimas šioje byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      pirmosios instancijos teismas pripažino negautas pajamas tiesioginiais ieškovės nuostoliais, nors jie buvo įrodinėjami prognozuojamomis išnuomotų patalpų pajamomis. Nuomos mokesčio kaina galėjo būti pakeista šalių susitarimu, todėl nurodytos tikėtinos pajamos yra prognozuojamos, o ne aiškiai apibrėžtos ir tai negali būti tinkamu įrodymu dėl nuostolių dydžio. Be to, nuomos sutartis galėjo būti nutraukta prieš terminą. Nagrinėjamu atveju vien nuomos sutarčių pateikimas neįrodo, jog ieškovė patyrė 14 930,50 Eur nuostolių. Nuostolių dydis ir faktas nėra preziumuojamas, tai turi būti įrodinėjama įprasta tvarka.

10.2.                      2019 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2‑229-285/2019, spręsdamas tokį patį ginčą, tik dėl kito laikotarpio, jau yra priteisęs iš atsakovės ieškovės naudai 5 006,92 Eur baudos, vadinasi ši suma turėtų būti minusuojama iš 14 930,50 Eur.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliantės Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

11.1.                      ieškovė neturi pareigos įrodinėti aplinkybių, kad ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovės netinkamo sutartinės prievolės vykdymo, kai pastaroji neatlaisvino savivaldybės patalpų ilgiau nei 13 mėnesių. Aplinkybės, kad savivaldybė patyrė nuostolius, taip pat ir nuostolių dydis yra įrodytos ir nustatytos prejudiciniais faktais civilinėje byloje (civ. byla Nr. 2‑229‑285/2019 ir Nr. 2A-1230-413/2019) – asociacijos „Retromobile“ sutartinės prievolės pažeidimas, savivaldybės patirti nuostoliai dėl asociacijos netinkamo sutartinių prievolių vykdymo/nevykdymo ir tų nuostolių dydis (1 148,50 Eur per mėnesį).

11.2.                      Nei savivaldybės turto nuomą reglamentuojantys teisės aktai, nei nuomos sutartis nenustato galimybės keisti nuompinigių dydį kitais nei nuomos aprašo 9 punkte bei nuompinigių skaičiavimo aprašo 14-16 punktuose nustatytais atvejais, todėl apeliantės argumentai dėl to, kad nuompinigių dydis galėjo būti pakeistas tiesiog nuomos sutarties šalių susitarimu ir kad, toks nuomos mokesčio dydis yra tik prognozuojamas, dėl ko teismas neturėjo pagrindo remtis nuomos sutartimis, yra nepagrįsti ir atmestini.

11.3.                      Nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašoma netesybų suma apėmė kitą laikotarpį: nuo 2018 m. spalio 11 d. (viešo nuomos konkurso dienos) iki 2019 m. lapkričio 6 d. (patalpų perdavimo savivaldybei dienos). Taigi, prejudicinę reikšmę turinčioje byloje ir nagrinėjamoje byloje laikotarpiai už kuriuos priteista netesybų suma yra skirtingi, jie nesidubliuoja, todėl nesudaro pagrindo minusuoti 5 006,92 Eur iš pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 14 930,50 Eur sumos.

11.4.                      Ieškovė yra viešojo administravimo subjektas, jai nuosavybės teise priklausantis turtas yra viešosios nuosavybės objektas. Pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė ginčo santykiams taikomas materialinės teisės normas bei teisingai aiškino ir taikė jų turinį, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, vadovavosi ginčo santykiams aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika ir priėmė teisėtą sprendimą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

13.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl sutartinės atsakomybės taikymo nuomininkui pažeidus pareigą pasibaigus nuomos sutarčiai atlaisvinti ir perduoti nuomotojui patalpas. Pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 14 930,50 Eur nuostolių. Teismas ieškovei priteistiną 4 657,80 Eur baudos sumą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. ir po 1 148,50 Eur per mėnesį nuostolių sumą už likusį laikotarpį nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2019 m. rugpjūčio 17 d. sumažino iki 1 148,50 Eur per mėnesį nuostolių sumos už visą laikotarpį nuo viešo konkurso 2018 m. spalio 11 d. iki patalpų perdavimo 2019 m. lapkričio 6 d., šią sumą skaičiuojant už 13 mėn., t. y. iš viso ieškovei iš atsakovės priteisė 14 930,50 Eur (1 148,50 Eur x 13 mėn.) nuostolių sumą. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti visą sprendimą, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl baudos ir nuostolių priteisimo pagrindų bei pagrįstumo.

Dėl baudos

14.       Pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašymu, pritaikė ieškinio senaties terminą ir sprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas priteisti ieškovei nuomos sutarties 15 straipsnyje numatytą ¼ mėnesinio nuomos mokesčio sumos (58,22 Eur) baudą už atsakovės nurodomą 80 dienų laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d., t. y. iš viso 4 657,80 Eur baudos sumą. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad 2019 m. kovo 26 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2‑229-285/2019, spręsdamas tokį patį ginčą, tik dėl kito laikotarpio, jau yra priteisęs iš atsakovės ieškovei 5 006,92 Eur baudą, vadinasi ši suma turėtų būti minusuojama iš 14 930,50 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti šiam argumentui. CK 6.71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį. Nuomos sutarties 15 punktu šalys susitarė, jog laiku neperdavęs turto pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas, už pradelstą laiką nuomininkas moka baudą – ¼ mėnesinio nuomos mokesčio už kiekvieną uždelstą perduoti dieną ir visus su šia sutartimi susijusius mokesčius. Nagrinėjamu atveju netesybos yra išreikštos baudų forma ir priklauso nuo uždelsimo įvykdyti prievolę trukmės. Minėtoje civilinėje byloje bauda priteista už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 7 d. iki 2018 m. spalio 5 d. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti iš atsakovės baudą, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. Šalims nuomos sutartimi sulygus dėl netesybų, skaičiuojamų už kiekvieną termino praleidimo dieną, nėra teisinio pagrindo mažinti priteistinos baudos dydžio už kitą laikotarpį kitoje byloje priteistu baudos dydžiu.

Dėl nuostolių

15.       Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Dispozityvumo principas reiškia, kad teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas kartu reiškia, kad šalys pareiškia byloje reikalavimus ir gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais bei procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, pats savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei faktinio ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais ir įrodymais, kurių šalys teismui nenurodė), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Spręsdamas priteisti šaliai tai, ko ji neprašo, arba priteisdamas daugiau, negu ji prašo, teismas išeitų už bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovo nurodytas ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinyje rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti. Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑282‑686/2015; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3‑433‑378/2015; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑533‑681/2016, 15 punktas; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 25 punktas).

16.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 22 938,68 Eur baudą, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus nuomos sutarties terminui atsakovė neatlaisvino savivaldybės patalpų pažeisdama šalių sudarytos nuomos sutarties 23 punkte nustatytą terminą – per 5 darbo dienas nuo sutarties pasibaigimo atlaisvinti patalpas ir perdavimo – priėmimo aktu perduoti jas ieškovei. Dėl to ieškovė prašė teismo taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę ir priteisti nuomos sutarties 15 punkte numatytą baudą – ¼ mėnesinio nuomos mokesčio dydžio už kiekvieną uždelstą dieną už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d.

17.       Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui ieškovė yra laisva pasirinkti būdą, kuriuo ginti savo interesus. Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirinko savo teises ginti reikalaudama teismo priteisti sutartines netesybas (baudą). Ieškovė galėjo pasirinkti ir kitą galimai pažeistų teisių gynybos būdą – reikšti ieškinį dėl nuostolių priteisimo. Tačiau toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Tai, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais, nesudaro pagrindo teismui spręsti dėl nuostolių atlyginimo kai toks reikalavimas byloje nėra pareikštas. Kreditorius už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovė pasirinko vieną savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą.

18.       Sprendimo turinį sudarančios įžanginė, aprašomoji, motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys sudaro vientisą sprendimą (CPK 270 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas sprendimu priteisė nuostolius, nors toks reikalavimas byloje nepareikštas. Galutinis teismo sprendimas priimamas dėl visų ieškinio reikalavimų (CPK 260 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas sprendime turėjo nuspręsti dėl visų ieškinio reikalavimų ir negalėjo nuspręsti dėl nepareikšto reikalavimo, t. y. dėl nuostolių priteisimo, o nuspręsdamas priteisti nuostolius teismas išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. Šioje byloje ieškovė neįrodinėjo pagrindų sutartinei atsakomybei nuostolių atlyginimo forma taikyti, o atsakovė nesigynė nuo byloje nepareikšto reikalavimo. Teismas taip pat nepagrįstai sprendime konstatavo, kad šiai bylai aktualus netesybų įskaitymas į patirtus nuostolius. Netesybų įskaitymas į nuostolius yra aktualus tik tokiu atveju, kai kreditorius pasirenka už sutarties pažeidimą reikalauti iš skolininko tiek atlyginti nuostolius, tiek mokėti netesybas, tuomet netesybos pagal CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies reikalavimus yra įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Tačiau nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo byloje nebuvo pareikštas. Nesant pagrindo priteisti nuostolius atitinkamai nėra ir pagrindo atlikti netesybų įskaitymą į nuostolius.

19.       Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Šalių sutartos netesybos, esant atitinkamam reikalavimui, teismo galėtų būti mažinamos nustačius, kad jos, atsižvelgiant į prievolės pobūdį ir kitas aplinkybes, yra akivaizdžiai per didelės. CK 6.73 straipsnio, reglamentuojančio netesybas ir realų prievolės įvykdymą, 2 dalyje nurodyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Būtent pasitelkiant netesybų mažinimo institutą užtikrinama, kad netesybos netaptų priemone vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nagrinėjamoje byloje ieškovė neprašė priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimo. Tuo atveju, kai kreditorius nepareiškia reikalavimo atlyginti nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, o prašo tik netesybų (kurios laikomos iš anksto nustatytais galimais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio jam nereikia įrodinėti), teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu. Teismas gali pasiūlyti ieškovui pagrįsti prašomų priteisti netesybų dydžio atitiktį protingumo kriterijui ir pateikti įrodymų, kokio dydžio nuostolių jis realiai patyrė (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Todėl tik netesybų mažinimo aspektu teismas galėjo vertinti ieškovės į bylą pateiktas nuomos sutartis su UAB „Žemės zondas“ dėl tų pačių ginčo patalpų nuomos, tam kad nepažeisti CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įvirtinto ribojimo. Būtent šiuo tikslu pati ieškovė 2020 m. vasario 11 d. į bylą teikė sudarytas nuomos sutartis (DOK-19071) nurodydama, jog byloje gali būti sprendžiama dėl netesybų mažinimo, todėl prašo prijungti savivaldybės turto nuomos sutartis su viešo nuomos konkurso laimėtoju UAB „Žemės zondas“. Minėtos sutartys įrodo ieškovės patirtų nuostolių negautų nuomos pajamų dydį. 2021 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė nesutinkanti su netesybų mažinimu, nes pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį teismas gali mažinti netesybas, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už patirtus nuostolius. Patirtų nuostolių dydžiui pagrįsti į bylą buvo pateiktos nuomos sutartys. Jei teismas nuspręstų, kad netesybos turi būti mažintinos, jos neturėtų būti mažesnės už patirtus nuostolius. Šiuo atveju teismas, peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, į bylą pateiktas nuomos sutartis su UAB „Žemės zondas“ nepagrįstai vertino spręsdamas dėl nepareikšto byloje reikalavimo ir jo dydžio. 

20.       Apibendrinant išdėstytą pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas priteisti ieškovės prašomą baudą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d., tačiau neturėdamas teisinio pagrindo ieškovei priteisė nuostolius ir atliko netesybų įskaitymą į nuostolius.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

21.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo teisės normų taikymo padaryti proceso teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnis) panaikinant sprendimo dalis, kuriomis ieškovei iš atsakovės priteistas nuostolių atlyginimas bei atliktas netesybų įskaitymas į nuostolius, ir priteisti ieškovei iš atsakovės 4 657,80 Eur baudą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑235‑1075/2018). Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą teismo sprendimą, todėl teisėjų kolegija pasisako ir dėl pagrindų procesinių palūkanų priteisimui. Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti procesines palūkanas, pagrindų keisti ar naikinti šią sprendimo dalį nėra, todėl ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeistina.

22.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto nustatyta tvarka, todėl sumažinus iš atsakovės ieškovei priteisiną sumą keistina ir teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio valstybei priteisimo, valstybei iš atsakovės priteistą 447,92 Eur žyminio mokesčio sumą sumažinant iki 105 Eur (4 657,80 x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). 2021 m. balandžio 8 d. pirmosios instancijos teismo teisėjo rezoliucija buvo tenkintas atsakovės prašymas ir žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas atidėtas. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, valstybei iš atsakovės priteistina 105 Eur žyminio mokesčio (96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

n u t a r i a :

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ (juridinio asmens kodas 300104436) ieškovei Kauno miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 111106319) 4 657,80 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų ir 80 ct) baudą už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 6 d. ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 4 657,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ (juridinio asmens kodas 303099001) valstybei 105 Eur (šimto penkių eurų) žyminį mokestį.“

Priteisti valstybei iš atsakovės Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo asociacijos „Retromobile“ (juridinio asmens kodas 300104436) 105 Eur (šimto penkių eurų) žyminį mokestį už apeliacinį skundą, žyminį mokestį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. 

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                         Anita Sereikienė

                                                                                Jurgita Sujetienė

Edita Šliumpienė