Administracinė byla Nr. A-1485-575/2022
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00011-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 8.5
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,
sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei N. K. K. K., jos atstovui advokatui Ryčiui Satkauskui,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui M. A.,
vertėjaujant H. I.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės N. K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) pilietės N. K. K. K. prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėja nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė, 2021 m. liepos 23 d. atvyko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Pareiškėja pabėgo iš savo valstybės, nes ten patyrė diskriminaciją, orumo pažeminimą, fizinį smurtą ir grėsmę gyvybei. Pareiškėja paaiškino, kad su ja išsiskyrė vyras, už kurio ištekėjo būdama nepilnametė.
2. Atvykusi į Lietuvos Respubliką pateikė prieglobsčio prašymą bei savo tapatybę patvirtinantį dokumentą – (duomenys neskelbtini) piliečio pasą. Informacijos apie pareiškėjos sulaikymo pagrindą ir priimtus sprendimus nepateikta, tikėtina, kad pareiškėja laikinai apgyvendinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) tam pritaikytose vietose, apribojant jos judėjimo laisvę pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šiuo metu nėra priimtas galutinis sprendimas dėl užsienietės prieglobsčio prašymo, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. 21S33106 (toliau – ir Sprendimas) ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. 6K-1615 (toliau – ir Komisijos sprendimas) apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
3. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. sausio 23 d. suėjo 6 mėnesių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas, tačiau sprendimas dėl jos įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją, sulaikymo ar alternatyvios sulaikymo priemonės pratęsimo nepriimtas ir pareiškėjai neįteiktas. Tolesnis alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas yra neproporcingas užsienietės laisvės apribojimas. Taigi, pareiškėja prašė nustatyti alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti užsienietę prižiūrėti Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam S. A., kuris įsipareigoja rūpintis ir išlaikyti užsienietę. Pareiškėjos vertinimu, prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė būtų proporcinga ir adekvati siekiamiems tikslams pasiekti.
4. Teismo posėdyje apklaustas Sirijos Arabų Respublikos pilietis S. A. paaiškino, kad turi leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, su N. K. K. K. susipažino gyvendamas Pabėgėlių priėmimo centre, kadangi jis moka rusų kalbą, padėdavo pareigūnams bendrauti su užsieniečiais. S. A. nurodė, kad jam patinka užsienietė, įsipareigoja ją išlaikyti ir rūpintis. Šiuo metu gyvena iš santaupų, viešbutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), turi kvalifikaciją, tvirtino, kad eis į darbo pokalbius. Taip pat S. A. kaip vertėjas lankosi Medininkų užsieniečių registracijos centre, stengiasi susitikti su pareiškėja (kadangi nėra jos artimasis kitaip susitikti negali), bendrauja nuotoliniu būdu.
5. Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovas prašė netenkinti prašymo. Nurodė, kad Migracijos departamentas turi išimtinę teisę įleisti užsienietį į Lietuvos Respublikos teritoriją, Lietuvos migracijos informacinės sistemos (toliau – ir MIGRIS) duomenų bazės duomenys patvirtina, kad užsienietė nėra įleista, todėl negalima jai taikyti prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės.
II.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjos prašymą atmetė.
7. Teismas nustatė, kad VSAT pareigūnai 2021 m. liepos 23 d. sulaikė nelegaliai Lietuvos Respublikos sieną iš (duomenys neskelbtini) pusės kirtusią N. K. K. K. Užsienietė pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, galiojantį iki 2023 m. gruodžio 13 d. Registracijos lapas patvirtino, kad, atvykusi į Lietuvos Respubliką, užsienietė pasiprašė prieglobsčio, tačiau MIGRIS duomenų bazėje nurodoma, kad prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pateiktas tik 2021 m. rugpjūčio 26 d. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 20 d. priėmė Sprendimą nesuteikti užsienietei prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti užsienietei atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdama su Sprendimu, užsienietė pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą užsienietės skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismas nustatė, kad iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl užsienietės prašymo suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje, N. K. K. K. yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme. Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi (ginčui aktuali redakcija) užsienietė apgyvendinta Medininkų užsieniečių registracijos centre, ji turi galimybę laisvai judėti stovyklos (sektoriaus) teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su jos interesus atstovaujančiu advokatu, gali naudotis išmaniaisiais įrenginiais ir tokiu būdu bendrauti su kitais asmenimis, įskaitant ir S. A.
8. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas yra išaiškinęs, jog sprendimai dėl užsieniečių, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki 2022 m. sausio 1 d., iš jų – dėl termino, kuriuo jie gali būti apgyvendinti iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies tvarka, o nuo 2022 m. sausio 1 d. – Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalies tvarka, turi būti priimami, atsižvelgiant ir į iki 2022 m. sausio 1 d. šiuos santykius reglamentavusias Įstatymo nuostatas, iš jų – kad jie gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 35 p.). Taigi, teismas apibendrino, kad 6 mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas ne nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS), bet nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, kuri nagrinėjamu atveju yra 2021 m. liepos 23 d.
9. Teismas taip pat nurodė, kad tiek užsienietės atstovas, tiek ir Medininkų užsieniečių registracijos centro atstovas patvirtino, jog iki šiol nėra duomenų, kad Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą užsienietę įleisti į Lietuvos Respubliką, nors 6 mėnesių terminas pasibaigė 2022 m. sausio 23 d. Kadangi Migracijos departamentas nėra nagrinėjamo administracinio ginčo šalis, šioje byloje teismas nenagrinėjo Migracijos departamento aktų, priimtų Įstatymo 1408 straipsnyje nustatytoje administracinėje procedūroje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimo. Taigi, teismas nurodė, kad šioje byloje negali būti sprendžiamas klausimas dėl užsienietės, esančios prieglobsčio prašytoja, įleidimo į Lietuvos Respubliką ir jos apgyvendinimo klausimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022, 37 p.). Atitinkamai tai reiškia, kad advokatas, atstovaujantis užsienietės interesus, turėtų kreiptis į Migracijos departamentą dėl minėtų klausimų išsprendimo.
10. Teismas nusprendė, kad vien tai, jog savo kilmės šalyje užsienietė patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, savaime nereiškia, kad jai taikomi asmens laisvės suvaržymai yra neproporcingi, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą išimties tvarka taikyti vieną iš švelniausių alternatyvių sulaikymui priemonių, numatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. patikėti užsienietę prižiūrėti Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, S. A., kuris įsipareigoja ja rūpintis ir išlaikyti. Nors užsienietės atstovo pateiktoje viešosios įstaigos Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro pažymoje nurodoma, kad dėl kilmės šalyje patirtos trauminės ir negydomos patirties užsienietės psichologinė būsena pablogėjo, teismas pažymėjo, kad šioje pažymoje taip pat nurodoma, jog centras įsipareigoja ir toliau teikti konsultacijas bei ateityje organizuoti kompleksinę pagalbą. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo užsienietei paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
III.
11. Pareiškėja prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti arba skirti kitą judėjimo laisvės neribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, apriboja laisvę ir saugumą, pažeidžia jos, kaip pažeidžiamo asmens interesus. Teismui pateikta Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro pažyma patvirtina pareiškėjos trauminius įvykius ir konstatuoja jos kaip pažeidžiamo asmens statusą. Patvirtinama, kad situaciją blogina pagalbos stovykloje neprieinamumas ir kasdienė rutina. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į asmens laisvę ir saugumą bei šias teises apribojančių viešųjų interesų tinkamą balansą.
13. Pareiškėjai nuo 2021 m. liepos 23 d. taikoma griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punktą gali būti priskiriama sulaikymui. Šios priemonės tolesnis taikymas negali būti pripažintas proporcingu, kadangi pažeidžiamo asmens interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuris gali būti užtikrintas paskyrus pareiškėjai Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Tokia alternatyvi sulaikymui priemonė būtų pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje individualioje situacijoje (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4244-502/2021).
14. Migracijos departmento laiku nepriimtas Įstatymo numatytas automatinis sprendimas dėl asmens įleidimo praėjus 6 mėnesiams nuo prieglobsčio prašymo pateikimo dienos negali būti laikomas pagrindu toliau riboti asmens laisvę praėjus šiam laikotarpiui. Toks Įstatymo aiškinimas pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą asmens sulaikymo teisėtumo principą, kuris reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta ar apribota laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą).
15. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti.
16. Nurodo, kad 2022 m. vasario 15 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą įleisti užsienietę į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties ir apgyvendinti užsienietę 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietovėje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprndimo priėmimo dienos, nurodydamas, kad užsienietė prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais.
17. Teigia, kad pirminis užsieniečio pažeidžiamumo įvertinimas yra vykdomas per prieglobsčio prašytojo pirminę apklausą, per kurią pats užsienietis nurodo, ar yra pažeidžiamas, užpildant prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminio įvertinimo formą. Į klausimą apie pažeidžiamumą, užsienietė pirminės prieglobsčio prašytojos apklausoje atsakė, kad yra nepažeidžiama, o jos pagrindinis atvykimo į Europą tikslas – studijuoti Lietuvoje. Taip pat šiuo metu nėra duomenų, kad užsienietė yra pažeidžiamas asmuo, vadovaujantis VSAT vado įsakymu Nr. 4-153 ,,Užsieniečių, turinčių ypatingų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo bei pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre tvarkos aprašu“.
18. Nesutinka su užsienietės atstovo prašymu skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – patikėti prižiūrėti užsienietę Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, nes šis asmuo nėra užsienietės artimas giminaitis ar sutuoktinis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas užsienietės prašymas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
20. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad iki 2022 m. sausio 1 d. galiojusios ginčui aktualios redakcijos Įstatymas, be kita ko, nustatė: prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 5 str. 6 d.; 2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.); jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams (Įstatymo 5 str. 8 d.; 2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.); kai pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Jeigu pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Migracijos departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka (Įstatymo 5 str. 9 d. 2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.).
21. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.
22. Taigi, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, gali būti laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1184-624/2022).
23. Nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.): taikomos, Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.
24. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato: prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 str. 3 d.); jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 str. 5 d.); jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 str. 6 d.); jeigu Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.); skundas dėl Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 str. 8 d.).
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.) minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, VSAT ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021; 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑4180‑629/2021; kt.). Taip pat yra išaiškinta, kad atsižvelgiant į užsieniečių argumentus, jog jie buvo sulaikyti, turi būti nustatoma, ar užsieniečiams taikyta priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti vertinama kaip de facto (faktiškai) sulaikymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-492/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021 ir kt.).
26. Pareiškėja apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena Medininkų užsieniečių registracijos centre, konteineriniuose nameliuose kartu su dar trimis asmenimis, teritorijoje gali vaikščioti. Iš į bylą pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad atsakovas paaiškino, jog Medininkų užsieniečių registracijos centre užsieniečiai gyvena šildomuose moduliniuose nameliuose, kurie suskirstyti į atskiras zonas pagal ten apgyvendintų užsieniečių lytį, amžių, kitas demografines charakteristikas, Medininkų užsieniečių registracijos centre gyvenantiems užsieniečiams užtikrinamos visos materialinės priėmimo sąlygos, galima naudotis ryšio priemonėmis, pagal nustatytą grafiką ir poreikius teikiamos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos bei kita reikalinga pagalba. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad užsienietei taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos į bylą pateiktą viešosios įstaigos Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro pažymą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, jog jai taikomi asmens laisvės suvaržymai yra neproporcingi, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą išimties tvarka taikyti pareiškėjos prašomą vieną iš švelniausių alternatyvių sulaikymui priemonių, numatytų Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pažymėtina, kad Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro pažymoje nurodoma, kad Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras įsipareigoja teikti užsienietei konsultacijas ir ateityje organizuoti kompleksinę pagalbą.
27. Taigi, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, iki nėra priimtas Migracijos departamento sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, tik išimtinais atvejais, teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, gali būti sprendžiama dėl švelnesnės nei Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės, ko nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į užsienietės nurodytų aplinkybių visumą, skundžiamo sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo konstatuoti, o šiuo metu nėra pagrindo iš naujo svarstyti, kadangi užsienietės apgyvendinimo klausimas yra išspręstas 2022 m. vasario 15 d. Migracijos departamentas sprendimu, kurį užsienietė gali skųsti Įstatymo X2 skyriaus nustatyta tvarka.
28. Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
29. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
(Duomenys neskelbtini)pilietės N. K. K. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan