Baudžiamoji byla Nr. 1-20-1178/2024             

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17462-2023-0

        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1;

        2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1

                                                                         (S)

 

 

 

           TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 19 d.

Šilalė

 

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,

sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Žyliui,

kaltinamajai R. T. ir jos gynėjams advokatams Donatui Lengvinui bei L. J.,

nukentėjusiajai D. J. ir jos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti pagal verslo liudijimą, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.        Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

 

R. T. 2023 m. gegužės 14 d., apie 19 val. 45 min., Šilalės mieste, Vasario 16-osios g. 1, prie pastato esančioje aikštelėje, tarpusavio konflikto metu tyčia stipriai sugriebė D. J. už abiejų rankų, ją pastūmė, po to abiem rankomis sugriebė D. J. už plaukų, juos du kartus stipriai patempė, dėl to D. J. suklupo ant žemės, taip sužalojo ir padarė D. J. poodines kraujosruvas žastuose, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnaryje, padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

 

II.       Byloje ištirtų įrodymų esmė

 

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. T. kalta neprisipažino ir paaiškino, kad, kiek pamena, tą dieną važiavo iš kapinių ir nutarė pabėgioti prie Šilalės tvenkinio. Pasistatė mašiną ir ėjo į pakalnę. Priešais pamatė D., kuri kalbėjosi telefonu ir visą laiką juokėsi, o kaltinamajai praeinant, ji pasakė „psichopatė“. Kaltinamajai paklausus ar ši frazė buvo pasakyta jai, D. paėmė jai už rankų ir pasakė „mano M.“. D. laikė kaltinamosios rankas, nors buvo sakyta, kad neliestų. Tada kaltinamoji išlaisvino ranką ir patempė D. surištus plaukus už kasos. Po to kaltinamoji išvažiavo. Atsakydama į klausimus, nurodė, jog važiuodama gatve iš kapų ji nesignalizavo D., nes per medžius tos vietos nuo gatvės nesimato. Nurodė, kad su D. J. buvo draugės, tačiau vėliau sužinojo, kad D. palaiko artimus santykius su kaltinamosios sugyventiniu. Maždaug metus laiko kaltinamoji „gaudė“ D. ir savo sugyventinį – norėjo įrodyti, kad jie palaiko artimus santykius. Ši informacija vėliau pasitvirtino. Dabar tai žino jau visi. Šiuo metu jie (R. buvęs sugyventinis M., D. ir jos draugas G. ) gyvena trise – tai pas G. , tai pas kaltinamosios buvusį sugyventinį. G.  liudijo kaltinamosios nenaudai, nurodė melagingas aplinkybes, nes bijo būti paliktas D.. Kaltinamoji nurodė, kad niekada nesikišo į D. gyvenimą, tačiau pastaroji elgėsi taip, lyg norėtų gyventi kaltinamosios gyvenimą –  D. norėjo motociklo teises laikytis, sėdėjo ant kaltinamosios motociklo, rūpinosi kaltinamosios klubo reikalais, apie kuriuos nieko nesupranta. D., prisistatydama kitu vardu, siuntinėjo R. sugyventiniui per „Whats‘up“ „Telegram“ platformas savo organus, rašė kaip jo trokšta, kaip dievina ir jo nori. Kaltinamoji buvo atvykusi pas D. į namus pasiaiškinti dėl tokio jos elgesio. Tą pokalbį girdėjo ir G. , kuris jai sakė, jog esant reikalui paliudys kaltinamosios naudai. D. visą laiką sakė, kad kaltinamąją „sudirbs“, nes ji yra protingiausia. Patvirtino, kad D. plaukų neišrovė. Pažymėjo, kad, kai D. buvo jai paėmusi už rankų, tai ant rankų buvo likusios mėlynės, bet dėl to kaltinamoji į policijos pareigūnus nesikreipė, nes toks elgesys jai neatrodė tiek rimtas, kad reikėtų kreiptis į pareigūnus.  Pasak kaltinamosios, D. policijoje turi daug draugių, ji švenčia su policijos pareigūnėmis B. ir kt. Taip pat paaiškino, kad D. neleidžia M. būti šalia kaltinamosios ir išsamiai papasakojo kokių veiksmų ėmėsi norėdama įrodyti, kad D. palaiko artimus ryšius su R. sugyventiniu. Nurodė nežinanti kodėl D. J. galėtų melagingai ją kaltinti. Patvirtino bandžiusi užsiregistruoti kaip klientė pas D., nes tuo metu turėjo viską įrodinėti, žiūrėjo ar ji yra darbe. Buvo prie jos (duomenys neskelbtini), nes D. ir R. sugyventinis iš kitos pastato pusės susitikdavo, užsirakindavo. Pasak kaltinamosios, D. beveik pusę metų nedirbo, „atsakinėjo žmones“ ne dėl kaltinamosios, o dėl to, kad R. sugyventinis ryte grįždavo pusę penkių, D. naktimis irgi nebūdavo – tai naktį nemiegojus dieną nebūdavo jėgų dirbti. Mano, kad D. pati ant rankų žastų įsispaudė žymes arba jos atsirado mylintis su R. sugyventiniu. Nurodė, kad prieš metus laiko G.  gelbėjo D., nes tada ją užpuolė kita moteris ir tada tikrai jai išpešė plaukus. Tada J. vaikščiojo su mėlyne mėnesį laiko ir su išrautais plaukais. Po konflikto ant J. automobilio dangčio nepiešė žodžio „kalė“. Su byloje pareikštu civiliniu ieškiniu dėl 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nesutinka. Mano, kad D. ją apkaltino norėdama išprovokuoti ir apšmeižti. D. labai supyko, nes kaltinamoji atskleidė neištikimybę, keršija dėl to, kad šis faktas buvo išviešintas. D. kaltinamosios draugams sakė, kad kaltinamoji yra psichopatė. Pažymėjo, kad D. teisminio nagrinėjimo metu nesutiko taikytis, nes jai visada reikia pinigų – jos poreikiai yra labai dideli, jai reikia kelionių, pramogų, SPA ir nors G.  jai per mėnesį duoda po 3000 eurų, tačiau šios sumos jai nepakanka, todėl ir iš kaltinamosios sugyventinio D. vilioja pinigus. Taip pat pažymėjo, kad, kai patempė D. už plaukų, ji neparklupo ant žemės. 

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji D. J. nurodė, kad kaltinamąją pažįsta  iš bendrų vakarėlių. Šeimomis su T. ir jos draugu niekada nebendravo, per bendrus draugus, bendrus vakarėlius viena kitą matydavo, pasilabindavo, tačiau vieni pas kitų į svečius neidavo kavos gerti. Niekada nebuvo susipykusios, tačiau R. T. ją nuolat persekiojo. Parodė, kad prieš dvi ar tris savaites iki užpuolimo buvo pradėjusi sportuoti – kiekvieną rytą ir vakarą vaikščiodavo aplink tvenkinį. Buvo sekmadienio vakaras, galėjo būti gegužės 14 d., vakaras, apie 19.30 val., prieš 20.00 val. Draugui pasakė, kad eina pasportuoti ir jam pasiūlė, tačiau draugas pasakė, jog su savo nauju elektriniu dviračiu važiuoja į Šilalės pušyną pasivažinėti. Apėjusi kelis ratus apie tvenkinį ir priėjusi prie užtvankos pamatė, kad kažkas su mašina pradėjo pypsinti. Iš pradžių galvojo, kad ne jai. Atsisuko ir pamatė T. mašiną, tada pradėjo bėgti link savo automobilio, kuris buvo pastatytas už parduotuvės „Gulbelė“. Iki automobilio atbėgti nespėjo – ten jau laukė T. Ji išlipo iš mašinos ir pradėjo pulti. Priėjo, tačiau nekumščiavo. Paimdama už rankų sakė, kad pasikalbam, pasikalbam, pradėdama grasinti, kad ji ilgai tokia graži nevaikščios, kad bus taip ir taip, kad padurs. Nukentėjusioji nieko nesakė, bijojo, kad kokio peilio neišsitrauktų. T. ir prieš tai jau buvo grasinusi, kad nori papjauti. Bandė iš jos sprukti, o ji pastoviai įkyriai buvo prilipusi. Kai atsitraukė nuo jos, bandė nueiti prie savo mašinos ir tuo metu kaltinamoji jai griebė už kasos, o ji parkrito. Tada ji nenorėjo paleisti. Pradėjus grasinti, kad skambins policijai, kad parašys pareiškimą, tik tuomet kaltinamoji atsitraukė. Išeidama dar stumtelėjo ir ant mašinos užrašė žodį „kalė“. Sėdo į mašiną ir išvažiavo. Nukentėjusioji negalėjo telefone surinkti policijos numerio, nes drebėjo rankos. Atsisėdo į mašiną, paskambino policijai ir savo draugui. Nukentėjusioji nurodė, kad buvo nuolat sekama prie darbo. T. buvo atėjusi ir į nukentėjusiosios namus, tačiau tuo metu nieko nedarė, tik grasino žodžiais. Ji nuolat prie darbo stovėdavo ir laukdavo, tik nieko nedarydavo. Darbovietėje kolegės žino, kad kaltinamoji prie jos priekabiauja, nes jos pastebėdavo tą mašiną ir R., kad tas pats žmogus nuolat prieš vitrininius (duomenys neskelbtini) langus stovi ir rūko 10-15 minučių, tačiau tuo metu ji nieko nedarydavo. Prieš mėnesį laiko iki užpuolimo, T. buvo nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) vadovę užsipuolusi, pastūmusi, grasinusi, kad tokia graži nevaikščios. Pažymėjo, kad T. nei karto neatsiprašė, nors nukentėjusioji buvo linkusi su ja taikytis, aiškintis. Dabar bijo eiti į darbą ar jame užsibūti, turi kažkam skambinti ir prašyti, kad ją lydėtų iš darbo iki namų. Neužmiega be raminamųjų. Po to išpuolio viena į parduotuvę bijo nueiti. Naujų klienčių nepriima darbe, nenori eiti į darbą. Viską apie jos išgyvenimus žino draugas, nes mato, kad nemiega. Atsakydama į klausimus nurodė, kad T. ją persekioja nuo gruodžio mėnesio. Stovėdavo nukentėjusiosios kieme, atsistojusi rūkydavo ir žiūrėdavo į jos langus. Kaltinamoji grasino, kad padegs nukentėjusiosios darbą. Gal mašinai kažką padarys. Iki to įvykio visą laiką grasino, o dabar užpuolė. Ji grasindavo, kad niekam nukentėjusioji nepasiskųs, o jeigu ir skųsis, tai T. pasakys, kad tai ji ją mušė. Taip pat nurodė, kad nukentėjusioji bendravo su T. draugu, tačiau ne tada, kai ji su juo kartu gyveno. Tuo metu kaltinamoji su tuo draugu buvo išsiskyrusi, o nukentėjusiosios santykiai su draugu buvo prasti. Tam tikrą laiką bendravo su T.  draugu ir mano, kad ji sužinojo, todėl viskas ir prasidėjo. Su M. (R. buvusiu partneriu) yra gyvai susitikusi, iki dviejų mėnesių truko bendravimas, tačiau su juo sekso nebuvo. Anksčiau dėl T. grasinimų į policijos pareigūnus nesikreipė, čia buvo pirmas kartas kai kreipėsi, galvojo, kad ji nieko nedarys. Atsakydama į klausimus nukentėjusioji papildomai paaiškino, kad T. išlipo iš mašinos ir kvietė pasikalbėti laikydama ją už rankų. Ji buvo agresyvi, jos vyzdžiai buvo išsiplėtę. Bijojo jai kažką sakyti. Pradžioje ji vieną savo ranką laikė sau už nugaros. Jai pasakė, kad neturi apie ką kalbėti. T. nukentėjusiąją stumdė, stumdė, o ji jau nieko nebekalbėjo. Ją stumdė ir grasino, paėmė už rankų žastų. Kai bandė įlipti į savo mašiną, tada T. griebė už plaukų ir patempė stipriai porą kartų. Kai T. paėmė už kasos ir porą kartų patempė, tai tuo metu jautė pažeminimą. Juto skausmą, kai T. tampė už kasos. Jos plaukai buvo įtempti ir surišti kasoje. T. stipriai tyčia du kartus patempė už plaukų ir tada parklupo. Plaukai buvo suvelti ir ant savęs pamatė plaukų kuokštus. Nežino, kodėl pareigūnė nenustatė išrautų plaukų, nes nukentėjusioji jai tai rodė. Išrautus plaukus numetė įvykio vietoje ir nežino ar policijos pareigūnai ieškojo vietoje išrautų plaukų. Po plaukų išrovimo skaudėjo smilkinius. Kai T. griebė už plaukų ir patempė, ji parklupo ant vieno kelio. Kelias kontaktavo su grindiniu, kuris buvo iš trinkelių. Keliui nieko neatsitiko. Ant rankos sąnario buvo įdrėskimas, neprisimena ar griuvo ant alkūnės sąnario. Antrą ar trečią dieną po įvykio ją apžiūrėjo teismo medicinos ekspertas. Kitur sąnario negalėjo susižaloti. Sąnario sužalojimas galėjo atsirasti įvykio metu, kai ją pastūmė. Iš streso tą dieną nepajuto, sakė, kad jai nieko nėra, tačiau pareigūnei paprašius parodyti rankas, pamatė raudonas žymes ant savo rankų. Po pareiškimo parašymo policijoje, grįžo namo ir pajuto fizinį skausmą. Išgėrė vaistų, nuėjo į dušą ir ėjo miegoti. Buvo sutrenkimo jausmas rankose, tose vietose, kur buvo žymės Kaltinamoji iš nukentėjusiosios veiksmų galėjo suprasti, kad jai skauda. Kaltinamajai sakė, kad ją paleistų, nes skauda. Buvo išrauti plaukai, nes buvo pilna sauja plaukų. Parodė, kad nuo skausmo gėrė ibuprofeną. Rankose buvo deginimo, dūrimo jausmas, nežino kaip įvardinti. Savaitę tai tikrai buvo, kad negalėjo eiti su maikutėmis trumpomis rankovėmis. Ant rankų esančios žymės trukdė išeiti į miestą, bendrauti, nes darbe klientės klausdavo kas čia buvo. Ėjo apsirengusi įvairiai, kad nesimatytų ant rankų esančios žymės, nes darbe jos rankos būdavo pakeltos. Buvo skausmas, kai pakeldavo rankas. Pažymėjo, kad į savo plaukus labai daug investuoja – naudoja brangias priemones ir atlieka brangias procedūras. Pažymėjo, kad nebuvo ant tiek išrauta plaukų, kad būtų tuščia vieta galvoje, tačiau jos kolegė kirpėja pastebėjo, kai dažė plaukus, kad galvoje yra mažiau plaukų. Po įvykio niekas nepastebėjo, kad yra mažiau plaukų, nes moka susitvarkyti. Nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti. Ši suma yra nedidelė jai padarytos žalos dalis.  Pas psichologą, psichoterapeutą nesilankė, iš vaistinės pirko nereceptinius vaistus. 3000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškė, nes paskaičiavo minimaliai, kiek jos paslaugos kainuoja, šampūnai, kondicionieriai (šampūnas, kondicionierius kainuoja 190 eurų, jos makiažo kaina yra 50 eurų ir jį atlieka per valandą). Po įvykio neturėjo nedarbingumo, nes dirba pagal individualią veiklą, savo grafiką gali susidėlioti kaip nori. Nebuvo perkamos reabilitacijos procedūros, nes niekur nėjo iš namų.

Papildomai teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji D. J. parodė nepamenanti kokiomis aplinkybėmis tapo „Facebook“ socialiniame tinkle draugėmis su policijos pareigūne R. M.. D. J. nurodė šiame socialiniame tinkle turinti daug draugų, kai kurių jų net nepažįsta. Su policijos pareigūne nėra pažįstamos, ją žino tik iš matymo. Pasak nukentėjusiosios, policijos pareigūnė teisingai pasakė, kad R. T. gali gatvėje partrenkti, mašiną padegti, nes būtent šias aplinkybes nukentėjusioji pati nurodė pareigūnei. T. telefono numerį turėjo, tačiau policijos pareigūnei neperdavė, nes niekas neprašė. Po įvykio buvo išsigandusi, stengėsi policijos pareigūnei papasakoti įvykį ir gal ne viską jai pasakė. Nurodė, kad anksčiau duodama parodymus ji tikrai minėjo, jog buvo tempiami plaukai į šoną. Taip pat ji sakė, kad buvo  parklupusi ne tiesiai ant kelių, o prisistumdama rankomis. T. ją už plaukų tempė į šoną ir ji su rankomis dar kažkiek atsistūmė. Prarado pusiausvyrą. Alkūnės sužalojimas galėjo būti padarytas, kad plaukus timptelėjo jai iš šono, neatlaikius pusiausvyros. Tiksliai nepamena ant kurios rankos buvo tie sužalojimai, bet jeigu ekspertas rašė, kad ant kairės rankos, tai vadinasi, buvo ant kairės. Niekas kitas negalėjo jai padaryti šių sužalojimų, tik R.. Asmens apžiūros metu nebuvo nuodugniai tirti sužalojimai. Nežino kodėl ekspertas nematė ant dešinės rankos sužalojimų, bet jie buvo matomi apžiūros komisariate metu.

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. B. nurodė, kad pažįsta kaltinamąją, šiuo metu su ja santykiai yra kažkiek priešiški dėl tam tikrų aplinkybių, o su nukentėjusiąja kartu gyvena, yra artimi santykiai. Parodė, kad tą vakarą D. užsimanė pabėgioti, pavaikščioti apie tvenkinį, o jis nelabai mėgsta bėgioti, vaikščioti. Jai pasakė, kad nori su dviračiu pasivažinėti. Praėjus tam tikram laikui jam D. skambino telefonu. Ji buvo apsiverkusi ir pasakė, kad ją užpuolė R.. Ji buvo pasimetusi, visą laiką verkė. Pasakė, kad gal policiją kviestų, tačiau D. pasakė, kad policiją jau yra išsikvietusi. Su ja kalbėjo, kol atvažiavo policijos pareigūnai. D. išvyko parašyti pareiškimą į policijos komisariatą. Vėliau ji paskambino ir iš policijos komisariato sugrįžo namo, apkalbėjo tą įvykį. D. kalbėjo, kad rankos lyg skauda. Ant abiejų žastų matėsi mėlynės. Plaukų kuokštas buvo dar užkibęs. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad iš karto suprato apie kokią R. D. kalba. Šiek tiek nustebo, bet nelabai. Ji kaip ir persekiojo D.. Dar D. anksčiau kalbėjo rašysianti policijai pareiškimą, tačiau jis jai pasakė, kad gal praeis, nerašyk. Nesitikėjo, kad R. panaudos fizinį smurtą. Pati D. sakė ir pats matydavo, kad atvažiuoja R. prie namų ir stovi. R. D. kolegę buvo užsipuolusi. Tikriausiai rudenį prasidėjo tie persekiojimai. Tiksliai nežino dėl kokių priežasčių prasidėjo tie persekiojimai, jos dėl kažko nesutarė. R. sakė, kad D. jos buvusį draugą nuviliojo, kažkas tokio. Nėra taip buvę, kad aš su nukentėjusiąja bendraudavo poromis kartu su R. ir jos draugu, daugiau susitikdavo su bendrais draugais. R. ir jo draugė nepalaikė artimų ryšių, neidavo viena į kitos gimtadienius, nebuvo tarp jų artimesnio, glaudesnio ryšio. Ant D. abiejų rankų žastų matė mėlynes, ant drabužių buvo užkibę plaukų. Ji sakė, kad plaukus išpešė, o jis jai pasakęs, kad tai matosi. Paskui D. plaukus iššukavo, tai ten buvo tikrai tas didelis kuokštas plaukų. Paprastai šukuojantis tiek plaukų nekrenta. Matė, kad iššukavus plaukus ant šepečio liko plaukų kuokštas. Plaukai buvo užkibę labiau ant nugaros. Dvi saujos buvo plaukų. Neatkreipė dėmesio, kad D. kažkurioje galvos vietoje nebūtų plaukų, būtų plika vieta. Neprisimena ar buvo jos nubrozdinta alkūnė, kelis. Kai D. sugrįžo į namus, ji labai stresavo, verkė, kalbėjo drebančiu balsu. Sakė, kad rankas, galvą skauda nuo plaukų pešimo. Po to įvykio draugė pasidarė baukštesnė, vakarais žiūri per langą kas atvažiavo, į darbą bijo eiti anksti ryte, kai žmonių nėra arba vakare vėlai pareiti. Prašo, kad jis kartu važiuotų, o anksčiau to nebūdavo. Pradėjo mažiau dirbti, bijo, kad vėl tas pats nepasikartotų. D. psichologinė būsena dar nesusitvarkė, jaučia baimę. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad savo draugės su kitu vaikinu neužtiko. Buvo tokių atvejų, kai su D. buvo apsipykę. Iš R. girdėjo tokį pasakymą, kad D. bendravo su jos buvusiu draugu M.. Galėjo bendrauti, bet nemano, kad daug bendravo. Su R. yra pažįstamas virš 10 metų, tačiau artimai nėra bendravę. Nežino dėl kokių priežasčių T. persekiojo D.. Prieš įvykį bendravo SMS žinutėmis su R. T., sakė, kad baigtų daryti cirkus. Kažkada su R. buvo susitikę dviese, sakydavo, kad baigtų D. persekioti. Po įvykio D. buvo depresijos požymių, nes jai buvo baimė, pradėjo niekur neiti, sėdėti namuose. Ji negalėjo užmigti, gėrė vaistus nuo nervų, nes blaškydavosi, neužmigdavo. Matydavo, kad valandą lovoje vartosi ir nemiega.

       Teisiamajame posėdyje liudytoja R. M. nurodė esanti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja. Su kaltinamąja nėra pažįstama. Parodė, kad 2023 m. gegužės 14 d. į Šilalės miestą, Vasario 16-osios gatvę buvo gautas iškvietimas, kad užpulta moteris ir kad pasišalino su automobiliu. Tuo metu buvo darbo laiko pabaiga. Atsimena, kad prie automobilio buvo pranešėja, kuri pasitiko policijos pareigūnus ir nurodė automobilį, kuris pasišalino, įvardijo merginą, kuri ją buvo užpuolusi. Pranešėja papasakojo kas įvyko. Kai atvyko į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo išsigandusi, jos rankos drebėjo. Ji sakė, kad sportavo, bėgiojo, jog pravažiuojant jai „papypino“ automobilis, tačiau ji bandė nekreipti dėmesio. Paskui ji grįžo prie savo pastatyto automobilio ir tada ją užpuolė ta moteris. Sakė, kad ta moteris ją sugriebė su rankomis ir purtė, paskui už plaukų patempė, parklupo ant žemės. Kai apžiūrėjo nukentėjusiąją policijos komisariate, tai ant jos rankų matėsi paraudimai. Iš karto nuvyko į policijos komisariatą, kai apžiūrėjo įvykio vietą. Iškvietimo metu kūno kameros buvo įjungtos nuo pat pradžių. Atsakydama į klausimus nurodė, kad kai atvyko į įvykio vietą, daugiau kitų asmenų nebuvo, tik pranešėja. Buvo vaizdo kameros, filmuojama pati teritorija, tačiau neturėjo galimybės pažiūrėti. Viską surašė iš pranešėjos žodžių. Policijos komisariatas yra Struikų g. 5, Šilalė. Nuo įvykio vietos iki policijos komisariato yra apie kilometras. Kadangi baiginėjosi pamaina, dirbo vienas ekipažas, todėl paėmė pareiškimą iš nukentėjusiosios, o kaltininkės neieškojo. Protokolą galėjo pabaigti supildyti ir kitą dieną, nes tos dienos pamaina jau ėjo į pabaigą. Medžiagą perdavė kitiems pareigūnams ir jie toliau ieškojo kaltininkės. Su ja kartu buvo pareigūnas vyriausiasis patrulis E. D.. Abu turėjo „Body“ kameras. Nukentėjusioji minėjo, kad ją tempė už plaukų, bet neįvardijo, jog buvo išpeštas kuokštas plaukų. Galėjo būti išpeštas vienas kitas plaukas, nes to nelabai ir įmanoma pastebėti, bet kuokštų nesimatė. Įvykio vietoje plaukų nepastebėjo, nes tai atvira teritorija, masiškai plaukų nebuvo. Įvykio vietą apžiūrėjo ir būtų užfiksavę. Buvo surašyta užduotis teismo medicinos ekspertui. Kadangi viskas buvo ką tik įvykę, kiek pamena, ant D. J. kūno buvo paraudimas, toks kaip odos įbrėžimas, tik nepamena ant kokios rankos. Galėjo ir suklysti nurodydama ranką, ant kurios buvo įbrėžimas. Nepamena ar ant D. J. kairės rankos alkūnės sąnario matė nubrozdinimą, tačiau jeigu parašė, tai reiškia, kad ant kažkurios rankos buvo. Galėjo suklysti nurodydama rankas. Nubrozdinimą nuo įbrėžimo skiria – jeigu būtų pastebėjusi nubrozdinimą, tai ir būtų nurodžiusi. Nepamena ar nukentėjusiosios kojų keliai buvo purvini ar nubrozdinti.

       Papildomai teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. M. parodė, kad nukentėjusiąją D. J. pažįsta seniai, gal net nuo mokyklos laikų. Socialiniame tinkle „Facebook“ jos yra draugės, tačiau su nukentėjusiąja nebendrauja. Nemano, kad tai galėjo turėti neigiamos įtakos nukentėjusiosios apklausai. Žino, kad negalima užduoti atsakymus menančius klausimus, o užduodama klausimus nukentėjusiajai D. J., tikriausiai pasitikslino. Prašė nukentėjusiosios nurodyti kaip viskas vyko ir po to uždavė patikslinančius klausimus. R. T. nepažįsta, gal žino iš matymo, gal ją yra mačiusi kada nors, tačiau asmeniškai su ja nebuvo susidūrusi. Neigiamo nusistatymo prieš ją neturi. Atliko savo pareigą, sureagavo į pranešimą, priėmė pareiškimą, atliko apklausą ir visus būtinus procesinius veiksmus. Nurodė, kad nukentėjusioji turi bijoti R. T. reaguodama į situaciją. Duomenų, kad R. T. gali padegti automobilį ar anksčiau ji tokias veikas buvo atlikusi, neturėjo. Tiesiog su nukentėjusiąja padiskutavo ir tiek. Nemano, kad tokiais savo teiginiais suformavo nukentėjusiajai neigiamus įsitikinimus apie R. T. ir nemano, kad tai įbaugino nukentėjusiąją. Pati nukentėjusioji apklausoje nurodė, kad bijo išeiti į gatvę, sutikti T., iš karto sakė, kad jos bijo. Sakydama, kad R. T. bus sužvejota, niekur nedings, kalbėjo žargonu. Turėjo galvoje, kad T. bus surasta ir apklausta. Nemano, kad labai nusižengė kalbėdama žargonu. Paaiškino, kad iš Bendrojo pagalbos centro gavo pranešimą apie įvykį. Įvykis buvo priskirtas A kategorijai, t. y. pati aukščiausia kategorija. Įvykio vietoje buvo tik viena nukentėjusioji. Bendrasis pagalbos centras kvalifikuoja, priskiria įvykius pagal pavojingumą pagal nukentėjusiosios pranešimą. Į įvykį atvyko dviese. Nematė priežasties nusišalinti nuo šio įvykio, nes nukentėjusioji nėra jos draugė, artima giminaitė. Ji važiuoja į įvykius pas giminaičius, pažįstamus, klasiokus, kaimynus, nes nėra galimybės pasirinkti, kadangi dirba tik vienas ekipažas. Kolega D. negali imtis tokių veiksmų, kadangi jis nėra tyrėjas. Jis yra tik patrulis, todėl negali atlikti pirminių veiksmų įvykyje. Neinformavo savo vadovybės, kad pažįsta nukentėjusiąją ir kad veiksmų įforminimas būtų perduotas kitam tyrėjui, nes nebuvo galimybės. Atvažiavo ir sureagavo į įvykį, priėmė pareiškimą, o toliau kitai tyrėjai buvo perduota byla.

       Teisiamajame posėdyje liudytoja A. R. nurodė esanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini). Žino kaltinamąją, su ja nėra artimi santykiai ir nėra susipykusios. Parodė žinanti tai, kad R. labai persekiojo D. už tam tikrus įvykius. Prieš visus įvykius R. bandė jas abi įbauginti, nes nuolat stovėdavo prie (duomenys neskelbtini) langų rūkydama. Buvo įvykis, kai R. liudytoją užpuolė, vėliau parašė atsiprašymo žinutę. Šią žinutę liudytoja yra nusifotografavusi, nors pokalbį R. vėliau dėl nežinomų priežasčių ištrynė. Gal R. tokiais savo veiksmais siekia įbauginti ir D. palikti be darbo vietos, nes D. dirba liudytojos (duomenys neskelbtini), yra perspektyvi meistrė. Žino apie R. ir D. konfliktą, nes viskas įvyko praėjus mėnesiui po liudytojos užpuolimo –liudytoją R. užpuolė balandžio 14 dieną, o D. – gegužės 14 ar 15 dieną. Iš pradžių D. bandė nuo liudytojos tai slėpti, tačiau buvo matyti, kad ji yra pasikeitusi, todėl vėliau išsiaiškino kas įvyko. D. pasakojo, kad užpuolimo dieną ji vaikščiojo, sportavo aplink Šilalės tvenkinį. R. ją pamatė einančią, užsipuolė, pastūmė. Buvo R. išpuolis prieš D.. Žino, kad R. yra žmogus, kuri gali viską padaryti. Kitą dieną D. viską papasakojo. To įvykio metu buvo išpešti D. plaukai, ji buvo taip įbauginta, kad nebenorėjo net į darbą eiti. Klausė D., kodėl neberegistruoja naujų klienčių, kas jai yra. Ji mėnesį laiko buvo nesavas žmogus. D. iš karto užsiminė apie plaukų išpešimą ir ji pasižiūrėjo, nes jos plaukus dažo, daro procedūras. Žino D. plaukus. Jos visi plaukai nebuvo išrauti, bet tarpas tikrai matėsi. Klausė, kas atsitiko. D. pasakė, kad atsitiko. Su nukentėjusiąja kalbėjo apie tą įvykį ir D. pasakė, kad jai už plaukų tempė. Paprašė parodyti plaukus ir tada pati pastebėjo, kad tarpas matosi. Kur yra plaukų stresinės zonos, buvo išpešti plaukai. D. plaukus visada kerpa tiesiai. Prieš tą įvykį D. plaukus dažė prieš savaitę ar dvi. Paskui kai ji parodė savo plaukus po to įvykio, tai matėsi, kad buvo nupeštos tokios plaukų sruogos. Jos plaukai nėra priauginti, yra natūralūs. Nebuvo galvos dalies be plaukų. Prieš dešimt dienų D. dažė plaukus. Jeigu slenka plaukas, tai jis slenka nuo šaknų. Ji plaukus buvo susirišusi į kasą ir jeigu plaukus paimi už kasos, tai yra plauko stresinė zona, per kurią tempiamas plaukas lūžta. Jeigu plaukas yra stipriai suveržtas, tai paėmus už plaukų galima juos nupešti. Šviesintas plaukas turi stresinę zoną ir jie buvo išrauti ne iš šaknų. Atsakydama į klausimus nurodė, kad D. jai pasakojo, jog R. ją užsipuolė, pirma pastūmė, kad įsikabino į plaukus, visaip ją vadino. Su D. kalbėjo po įvykio kitą dieną, ji rodė, kad skauda rankos virš alkūnių, matė ant rankų virš alkūnių mėlynes. D. po įvykio visą mėnesį dirbo minimaliai, naujų ir senų klienčių atsisakydavo, ji buvo pasimetusi. Ji sakė, kad nebenori (duomenys neskelbtini) gyventi, nori mesti darbą. Šiuo metu su D. tebedirba kartu, bet ji nuo daug ko yra atsiribojusi. Liudytoja yra D. viršininkė, nes ji dirba pas ją. Liudytojos teigimu, R. įsivaizduoja, kad ji D. vežiojo pas M., kuris yra buvęs R. draugas. Po įvykio D. plaukų nefilmavo, nefotografavo. Pareigūnės buvo užfiksuota, kad D. plaukai yra išpešti. Vizualiai galima užfiksuoti, kad plaukai yra išpešti, nes matėsi tarpas. Galima plaukų išpešimą užfiksuoti ir fotografuojant, filmuojant, tačiau D. jos neprašė, kad nufotografuotų jos plaukus, nes tokios nuotraukos neturėtų jokios reikšmės, kadangi nebuvo nuotraukų, kurios būtų darytos prieš įvykį – nebūtų galimybės sulyginti vaizdo prieš ir po. Vėliau D. plaukus padailino, pakirpo, tačiau neatstatė prarastų plaukų. D. po įvykio turėjo nedarbingumą. Nežino ar D. kreipėsi į gydytojus, psichologus, psichiatrus, ar vartojo vaistus. Nematė D. kairės alkūnės sąnario nubrozdinto, matė tik mėlynes ant rankų virš alkūnės mėlynes. Nors šviesintas plaukas turi stresinę zoną ir būna, jog plaukai nutrupa, tačiau ne šiuo atveju – per 10 dienų tikrai D. plaukai negalėjo nutrupėti, neįmanoma, kad per 10 dienų jie išslinktų. Nors kiekvienas šviesintas plaukas turi stresinę zoną, tačiau D. plaukai yra labai stiprūs. Per stresinę plauko zoną plaukas gali nutrūkti pešant. Šukuojantis neįmanoma, kad toks plaukas nutrūktų. Po įvykio D. nebenorėjo dirbti, nebegalėjo eiti į darbą, nes bijodavo viena būti (duomenys neskelbtini). Į patalpas yra trys įėjimai ir D. užsirakindavo savo duris.

       Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas E. D. nurodė esantis Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis. Paaiškino, kad su kolege ikiteisminio tyrimo pareigūne R. M. pavasarį vyko į įvykį, apie kurį pranešė D.. Pranešime buvo minėta, kad ją tempė už plaukų ir bandė mašiną suniokoti. Nuvykus nurodytu adresu, jo kolegė padarė įvykio vietos apžiūrą ir su D. nuvyko į policijos komisariatą. Atsakydamas į klausimus nurodė nelabai pamenantis pokalbį su nukentėjusiąja įvykio vietoje ir nepamena kuo ji skundėsi. Neatkreipė dėmesio į jos išvaizdą, galvos srityje plaukų praretėjimo nematė, tiksliau neprisimena. Įvykio vietoje kuokštais išrautų šviesių plaukų nepastebėjo. Daugiau jokių detalių ir aplinkybių nepamena.

       Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas A. J. nurodė esantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus teismo medicinos ekspertas. Paaiškino, kad šių metų m. gegužės 17 d., 9.15 val. atliko D. J. apžiūrą. Nurodė, kad apžiūrimoji jam pasakė, jog įvykio metu buvo apsirengusi sportine apranga, kad jai paėmė už žastų ir juos suspaudė, neleido išsilaisvinti; ant sužalotų vietų kompresų nedėjusi, į įvykio vietą buvo kviesti policijos pareigūnai, rankas, kurios buvo sužalotos, fotografavo, medicininės pagalbos nesikreipė. Apžiūros metu galvos plaukuotoje dalyje sužalojimų ar pokyčių nerasta. Jeigu yra nusiskundimas, kad buvo traumuota galvos plaukuotoji dalis, yra atliekamas tyrimas – praskleidžiami plaukai, tyrinėjamas odos paviršius ar nėra kokių taškinių odos nubrozdinimų, kurie lieka, jeigu būna išrauti plaukai šviežiais atvejais. Jeigu yra praėjęs vėlesnis laikas, tai tose vietose, kur būna išrauti plaukai, lieka baltos spalvos odos ploteliai, kurie yra ryškūs. Šiuo atveju tokių pokyčių nenustatyta. Nei baltos odos plotelių, nei raudonos spalvos taškelių nebuvo nustatyta. Kadangi kiekvienam asmeniui plaukuotumas yra skirtingas, nes vieniems asmenims plaukai yra reti, o kitiems plaukai yra tankūs, todėl turi būti 10 plaukų ir daugiau viename plote išrauti, kad būtų fiksuotas pokytis. Remiantis medicinos praktika, specialia literatūra, kiekvienam asmeniui praktiškai per parą gali būti netenkama nuo 50 iki 100 plaukų natūraliai šukuojantis, plaukai kinta, keičiasi, nes vieni iškrenta, o kiti atauga. Bet, kad būtų ryškių pakitimų, kurios būtų galima traktuoti kaip išrovimą šiuo atveju tikrai nenustatyta. Nutrūkusių plaukų per plauko vidurį, t. y.  tokio pobūdžio pakitimų nefiksuota. Apžiūrint visada pražiūrimas visas plauko ilgis ir ypač atkreipiamas dėmesys į odos paviršių. Odos nubrozdinimas fiksuotas tik kairės alkūnės sąnaryje. Mediciniškai yra skirtingi dalykai plaukų išrovimas ir plaukų nutraukimas, kadangi plaukų išrovimas, tai yra plauko pašalinimas iš odos ir poodžio su svogūnėliu arba be jo. Nutraukimas tai yra pačio plauko nutraukimas ir jis gali būti nematomas, nepastebimas. Tokio pobūdžio pakitimai, tai paprasčiausiai neperžiūrima kiekvienas plaukas visame jo ilgyje, jeigu plaukai yra labai ilgi. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad teismo medicinos praktikoje vertinant tokio pobūdžio sužalojimus, jeigu jie atitinka veikusio kieto buko daikto, turėjusio kontakto zonoje ribotą paviršių, kas šiuo atveju yra pateikiama, yra traktuojama, kad jeigu tai veikia pirštai, duodamas kiekis yra du kontaktai. Jeigu yra šeši, taip pat duodami du. Jeigu yra penki pirštai, tai negalima nurodyti, kad veikė po vieną pirštą. Kadangi buvo septynios kraujosruvos kairiame žaste ir šešios dešiniame žaste, tai reiškia, kad bent du pirštų kontaktai turėjo būti ir dar vienas papildomas, kuris yra alkūnės sąnaryje. Kas ten galėjo veikti ar ten nagas, ar aplinkos koks daiktas, tai negalima nurodyti. Kraujosruvų dydžiai neturi reikšmės jų atsiradimo laikui. Nykščio kontaktas su kūno dalimi yra didesnis, o mažojo piršto kontaktas yra mažesnis, nuo pusės iki vieno centimetro skersmens. Nėra galimybės detaliai atsakyti kaip vyko tas kontaktas. Raudonas, nelygus iškilęs luobas, t. y. užsidėjęs šašas, jį galima apibūdinti kaip ploną šašą. Šiuo atveju veikta ne piršto minkštąja dalimi, bet galėjo būti nagas ar aplinkos daiktas, tačiau konkrečiai negalima atsakyti. Plačiąja prasme yra odos nubrozdinimas, kurie yra skirstomi į paviršinius ir giluminius. Šitokio pobūdžio sužalojimas atsiranda tada, kai yra kontaktas su kažkokiu daiktu, be jokio išorinio jėgos poveikio tokie dalykai neatsiranda patys savaime. Suspaudimui šitie sužalojimai nėra labai būdingi. Suspaudimui galima nurodyti kraujosruvas, bet kategoriškai negalima atsakyti. Galbūt buvo tik kontaktas pirštais. Moterims poveikis į tam tikrą kūno paviršių lengviau sukelia sužalojimus, kada pažeidžiamos poodinės kraujagyslės. Kraujosruvoms buvo du atskiri kontaktai, o nubrozdinimui turėjo būti atskiras kontaktas, taip ir yra nurodyta, kad viso penki. Vienas žastas – du kontaktai arba smūgiai ar trauminiai poveikiai ir kitas žastas – du kontaktai arba trauminiai poveikiai, dar vienas – odos nubrozdinimas alkūnės sąnaryje. Nustatant sužalojimų padarymo laiką, šviežia kraujosruva būna šviesiai rausvos spalvos, o vėliau dėl trauminio poveikio keičiasi hemoglobinas, kuris būna išsiliejęs iš kraujagyslės ir suirus eritrocitams, keičiasi spalvos. Jos priklauso nuo to, kiek laiko praėjo. Kraujosruvų kitimas labai priklauso nuo kraujagyslės dydžio pažeidimo, nuo gylio ir nuo individualių asmens savybių. Moterims kitimas vyksta daug greičiau negu vyrams. Tikėtina, kad nukentėjusiosios žastuose atsiradusios kraujosruvos atsirado tą pačią dieną, bet skirtingu valandų intervalu, neatmetama tokia galimybė, kadangi antrajame specialisto išvados punkte yra nurodoma, kad sužalojimai padaryti nurodomu ar jam artimu būdu ir laiku. Nėra galimybės nurodyti valandų ar paros skirtumo. Visada įmanoma išrauti surištus plaukus į kuodą, kasą, tai priklauso nuo jėgos poveikio. Jeigu plaukai yra surišti į kuodą ir sutvirtinti vienas su kitu, padaryti kokį poveikį, išrauti tą plauką yra daug sunkiau negu jie būtų palaidi. Specialisto išvadoje nurodoma, kad nustatyti sužalojimai tik žastuose ir alkūnės sąnaryje, o kitų sužalojimų nerasta. Šituos sužalojimus patyręs asmuo iš karto įvykio vietoje galėjo jausti kažkokio intensyvumo skausmą ir tai priklauso nuo odos storio, nuo nervinių galūnėlių išsidėstymo, nuo pačio asmens jautrumo. Kitas fizinį skausmą pajaučia tik kitą dieną. Įmanoma fizinį skausmą pajausti po kelių valandų, sugrįžus namo. Skausmo pojūtis yra subjektyvus požymis. Kairės alkūnės sąnario nubrozdinimas, jeigu jis buvo, tai turėjo būti matomas, arba gal jis išryškėjo, kai pradėjo sausėti, atsirasti tas luobas. Teoriškai neįmanoma, kad pareigūnė apžiūrėdama nukentėjusiąją apžiūros metu neužfiksavo jokio nubrozdinimo, o jis išryškėjo vėliau, taip negalėjo būti, tačiau į šitą klausimą kategoriškai negali atsakyti. Nubrozdinimas, kuris buvo jo užfiksuotas, negalėjo atsirasti įvykio metu ir tomis aplinkybėmis, kurios yra nurodytos užduotyje, nukentėjusiajai griūvant ant kietos dangos ir atsiremiant alkūne į kietą paviršių, nes tokio pobūdžio sužalojimas nėra būdingas griuvimui, nebent būtų labai specifinis griuvimas. Jeigu asmuo griūva, tai dažnai remiasi plaštaka, riešu, būna kelių sąnariuose sužalojimai. Gali būti toks sužalojimas padarytas nagu. Tiek įbrėžimas, tiek nubrozdinimas yra ta pati kategorija, tai priklauso, kokio pobūdžio būna tas nubrozdinimas.

Iš 2023 m. gegužės 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie pastato, adresu Šilalės m., Vasario 16-osios g. 1, už prekybos centro Gulbelė“ pastato galo, kur priekiu link tvenkinio stovio automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ant kurio apdulkėjusio variklio dangčio matosi išpieštas žodis „KALE“ (t. 1, b. l. 27-33).

Iš 2023 m. gegužės 14 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant D. J. abiejų rankų, aukščiau alkūnių, matosi likę paraudimai. Ant dešinės rankos, virš alkūnės matosi labai nežymus odos įbrėžimas (t. 1, b. l. 34-39).

Iš specialisto išvados Nr. G 205/2023(10) matyti, kad D. J. padaryta poodinės kraujosruvos žastuose, odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnaryje; sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku; sužalojimai padaryti mažiausia penkių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai galėjo sukelti kokio tai intensyvumo fizinį skausmą; sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo būti įvairiose padėtyse; sužalojimai padaryti, kietais bukais daiktais, pvz. ranka, rankų pirštais, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan.; padarytas nežymus, sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d (t. 1, b. l. 46).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2023 m. gegužės 14 d. 19.52 val. gauta informacija iš Bendrojo pagalbos centro (jame fiksuotas skambutis 2023 m. gegužės 14 d. 19.47 val.). Pranešimo tekstas: kad „iš matymo pažįstama mergina prieš keletą minučių griebė už plaukų, buvo agresyvi. Ant pranešėjos a/m(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) užrašė „Kalė“. Mergina išvažiavo a/m (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Pranešėja laukia.“ “ (t. 1, b. l. 63-66).

Iš 2023 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas gautas iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gulbelė“. Įjungus vaizdo įrašą, vaizdo įrašo pradžioje, dešiniame ekrano kampe matosi užrašas „2023-05-14, 18:00:05“. Vaizdo įraše matyti už parduotuvės „Gulbelė“ galo esantis vaizdas, tai yra aikštelė, esanti Šilalės m. Vasario 16-osios gatvėje, parduotuvė „Megatechnika“ bei pastatas, ant kurio pakabinta iškaba su užrašu „Floros namai“. Aikštelėje stovi du automobiliai. Vienas yra arčiau parduotuvės „Megatechnika“, kitas –  arčiau parduotuvės „Gulbelė“. Per aikštelę, viso vaizdo įrašo metu, kartas nuo karto pravažiuoja automobiliai, praeina žmonės. Iš parduotuvės „Gulbelė“, keletą kartų išeina ir atgal įeina parduotuvės darbuotojos. 18 val. 12 min. keturios parduotuvės darbuotojos užrakina parduotuvės duris, dvi sėda į du automobilius ir išvažiuoja. Dvi nueina pėsčiomis. 18 val. 28 min. pro aikštelę, pro parduotuvę „Megatehnika“ pravažiuoja ir tvenkinio kryptimi pasuka tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Už automobilio vairo sėdi mergina, šviesiais, ilgais, surištais į kasą plaukais. 18 val. 46 min. prie parduotuvės „Megatechnika“ atvažiuoja ir sustoja šviesios spalvos automobilis. Iš vairuotojo vietos išlipa ir tvenkinio kryptimi nueina R. T.. Tuomet yra vaizdo įrašo 3 min. pertrūkis. Po to prie parduotuvės „Megatechnika“ šviesios spalvos automobilio nebėra. 19 val. 3 min. prie parduotuvės „Megatechnika" atvažiuoja ir sustoja policijos automobilis. Iš policijos automobilio vairuotojo vietos išlipa policijos pareigūnas ir nueina tvenkinio kryptimi. 19 val. 9 min. policijos automobilis ir tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“, vienas paskui kitą išvažiuoja. Vaizdo įrašo pabaigoje, dešiniame ekrano kampe matosi užrašas „2023-05-14, 20:29:54“. Vaizdo įraše yra keli vaizdo įrašo pertrūkiai, kai kurie iš jų trunka po keletą minučių, kurių metu jokio vaizdo nematyti. Vaizdo įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 58-60).

Iš 2023 m. gegužės 22 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu D. J. pasiliko prie savo tyrimo metu duotų parodymų, R. T. pasiliko prie savo tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 105-108). 

Iš vaizdo įrašo „D. body 1” matyti, kad vaizdo įrašas trunka 5 min. 34 s. Vaizdo įraše matoma, kad policijos pareigūnų automobilis sustoja parduotuvės aikštelėje. Matoma policijos pareigūnė ir ilgais, šviesiais, į kasą surištais plaukais mergina, apsirengusi mėlynomis sportinėmis kelnėmis ir oranžiniu sportiniu megztiniu, – D. J.. Matomas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Mergina dešinėje rankoje laiko telefoną. Iš pradžių nėra galimybės girdėti ką kalba policijos pareigūnė ir mergina. Vėliau, nuo 26 s. pokalbis yra girdimas – mergina klausia pareigūnės ar ji žino tokią, kuri visus užpuldinėja (R. T.). Pareigūnė nurodo, kad nežino. D. J. sako: „aš vaikštau, sportuoja, jinai mane nuo kelio, sustojo. Ji privažiavo, pradėjo stumdyti. Sakau traukis, aš noriu lipti į mašiną ir jinai man neleido. Vos ne žinai, jėgom pasigalynėkim. Nu nafik, čia ne pirmas kartas, jinai buvo atėjusi į namus. Galų gale ne man vienai, ateina pas mane į darbą, savininkei grasina, kad padegs (duomenys neskelbtini). Jinai man dabar grasina, kad negyvensi, tu tokia graži nevaikščiosi“. D. J. verkia. Pareigūnė klausia dėl ko. Toliau įraše nieko nesigirdi. D. J. sako: „tiesiog žinai, per balius esam mačiusios, ne draugės“. Kalbėdama D. J. ranką dažnai laiko ant plaukų. Į pareigūnės klausimą kokiu tikslu čia viskas įvyko, D. J. atsako: „jinai yra psichinė, ligonis, čia ne man vienai, jinai prie visų kabinėjasi“. Vaizdo įraše 1 min. 44 s. matoma, kaip D. J. traukia nuo kairės rankos prikibusius plaukus ir sako: „tai va kiek plaukų“. Toliau nesigirdi ką kalba D. J.. Tuomet policijos pareigūnė ir D. J. nueina prie atidarytų „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pusės durelių. Nesigirdi ką D. J. atsako į policijos pareigūnės klausimą ar ji buvo viena. D. J. sako: „galvojau, kad man čia mašinos langą išdaužys“. Matoma kaip yra apžiūrimas automobilis ir tuomet einama link policijos pareigūnų automobilio. D. J. sako: „čia ne pirms karts, grasina, kad rūgštim apipils, kad su peiliu padurs“. Pareigūnė paima telefoną į rankas ir fotografuoja automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Į policijos pareigūno klausimą kur ji nuėjo, D. J. atsako: „jinai čia atvažiavo su mašina, aš į kalną lipau link mašinos, o jinai pribėgo ir puolė. Aš sakau pasitrauk, kviesiu policiją“. Į klausimą su kokiu automobiliu buvo R. T., D. J. sako, kad tuoj parodys, nes yra telefonu nufotografavusi. Rodo pareigūnui nuotraukas iš savo telefono. Vaizdo įraše nuo 3 min. 20 s. stambiu planu matomas D. J. sportinis megztinis iš nugaros kairės pusės – prikibusių pavienių plaukų nėra matyti. D. J. kalba, kad ne pirmą kartą viskas vyksta, pasakoja, kad ir per Šv. Kalėdas ją važiuojančią automobiliu R. T. persekiojo. Vaizdo įrašo 3 min. 58 s. matoma, kaip policijos pareigūnė žvalgosi ir kalba apie plaukus, klausia ar išpešė plaukus. D. J. sako: „ne ne, ta prasme“. Į policijos pareigūnės klausimą ar juto fizinį skausmą, D. J. atsako: „jo jo, ta prasme ir stumdė“. Po to vaizdo įraše matoma filmuojama teritorija, policijos pareigūnų automobilis. Visi prieina prie pareigūnų automobilio ir nutaria važiuoti į policijos komisariatą. Vaizdo įrašas baigiasi.

Iš vaizdo įrašo „M. body 1” matyti, kad vaizdo įrašas trunka 30 min. Vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnų automobilis įvažiuoja į aikštelę, esančią už parduotuvės. Pareigūnė pasisveikina su D. J., o ji sako, kad nori parašyti pareiškimą. Matoma kaip nuo rankų D. J. traukia prikibusius plaukus. Į pareigūnės klausimą kas nutiko, susigraudinusi D. J. sako: „nu nieko, blemba, vėl. Sportavau aplink prūdą. Nu žinai, ta prasme, jinai čia visus užpuldinėja – R. T.. Aš vaikštau, sportuoju. Jin man jau nuo kelio pypina. Sustojo žinai prie kelio. Ta prasme, nesupratau. Einu link mašinos ir jinai čia privažiavo ir pradėjo stumdyti žinai. Aš sakau traukis žinai. Noriu lipti į mašiną. Ir jinai man neleido. Ir tipo vos nežinai, jėgom pasigalynėkim. Nu ta prasme, nu nafik. Ir ne pirms karts. Jinai buvo pas mane į namus atėjus, bet ta prasme aš neskambinau policijai. Ir galų gale ne man vienai. Atein pas manes į darbą, (duomenys neskelbtini) savininkei ta prasme grasin, kad padegs (duomenys neskelbtini). Ir jinai man dabar grasino, kad tu ta prasme ilgai negyvensi, tu tokia graži nevaikščiosi. Aš nebegaliu eiti sportuoti. Vaizdo įraše matoma, kad D. J. susigraudina. Į pareigūnės klausimą kodėl taip vyksta, ar jos yra pažįstamos, D. J. atsako: „nu nei mes ten draugės, nei ką. Tik tiesiog žinai, per balius esam mačiusios ir viskas. Jinai yra psichinis ligonis, prie visų kabinėjasi“. Vaizdo įrašo 1 min. 54 s. matoma, kaip D. J. traukia prikibusius plaukus nuo dešinės rankos. Į pareigūnės klausimą ar čia viskas vyko. D. J. atsako: „jo jo“. D. J. sako, kad griebė už plaukų (1 min. 57 s.). D. J. sako: “aišku, aš jai būčiau kalus atgal, bet nenorėjau ta prasme, kad įsiaudrintų, nes tos pabalusios akys. Į pareigūnės klausimą ar R. T. buvo viena, D. J. atsako: „nu. Ta prasme, dar ant mašinos užrašė kalė. Galvojau, kad langą man čia mašinos išdaužys ta prasme. Nu nafik“. Toliau D. J. pasakoja, kad tai ne pirmas kartas, kad ir anksčiau R. T. yra prie jos kibusi, grasinusi, kad padurs, kad rūgštim apipils. Pareigūnė fotografuoja automobilį. D. J. bendrauja su kitu policijos pareigūnu, rodo jam nuotraukas telefone. Kalba, kad tai ne pirmas kartas ir pasakoja, kad prieš šv. Kalėdas R. T. ją vairuojančią automobilį persekiojo. Vaizdo įrašo 4 min. 4 s. pareigūnė apžiūrinėja automobilį, klausia ar yra kokių likusių plaukų. D. J. sako, kad numetė plaukus. Policijos pareigūnė klausia ar daug nenupešė, D. J. atsako: „ne ne ta prasme“. Į pareigūnės klausimą ar fizinį skausmą sukėlė, D. J. atsako teigiamai ir rodo kaip buvo stumdoma. D. J. sako: „jinai matyt galvojo, kad aš įrašinėju, nes jinai man stum ir sako nestumdyk manęs, nemušk. Nu ta prasme, lygtai specialiai. Jinai yra sakius ir anksčiau nu ką tu įrodysi, kad aš trenkiau“. Pareigūnė sako, kad yra kamera ant parduotuvės kampo. Į pareigūnės klausimą ar nebuvo daugiau žmonių, kurie galėjo matyti, D. J. atsako neigiamai. Pareigūnė pasiūlo vykti į skyrių. Vykstama į policijos komisariatą. Nuo 9 min. 34 s. veiksmas vyksta policijos komisariato pareigūno kabinete. D. J. sako, kad dabar bijo, nes R. T. žino, jog D. ten sportuoja prie „prūdo“ ir kad vėl neužpultų. Pareigūnė įsijungia kompiuterį ir pradeda pildyti dokumentus. Kalbamasi ar bus matomas vaizdas iš kameros, esančios ant parduotuvės. D. J. pasakoja, kad R. T. lankosi (duomenys neskelbtini) ir giriasi, kad turi užnugarį. Tuomet pareigūnė teiraujasi ar R. T. turi „Facebook“ paskyrą, tikrina kaip atrodo R. T.. D. J. pasakoja, kad jau anksčiau norėjo rašyti pareiškimą dėl persekiojimo, tačiau buvo atkalbėta, todėl ir dabar nėra tikra ar pareiškimas padės. Pasakoja, kokiu tikslu R. T. buvo atėjusi pas D. J. į namus, kaip R. T. buvo užpuolusi kitą moterį, kaip rašydavo grasinančias žinutes, tačiau jas iškart ištrindavo. 17 min. 53 s. pradedamas pildyti pareiškimas. D. J. sako, kad paskambino „savajam“, o jis sakė, kad reikėjo „kalti atgal“, tačiau ji atgal netrenkė, nes bijojo, kad R. T. įsiaudrins. Pasakoja, kad R. T. ją stumdė ir manydama, kad D. J. daro įrašą telefonu, (rodo, kad T. T. ją buvo suėmusi už ranku virš alkūnių), vis sakė „nestumdyk, nemušk manęs“. Paklausta kada galėjo įvykti įvykis, D. J. nurodo, kad policijai paskambino iškart po įvykio – kadangi policijai paskambino 19.47 val., tai pareigūnė nurodo, kad viskas galėjo įvykti 19.45 val. Aiškinasi įvykio vietos adresą. Fiksuojami D. J. automobilio duomenys. Pareigūnė spausdina tekstą ir teiraujasi ar taip buvo, t. y. ar stumdė, ar abiem rankom suėmė. D. J. sako, kad abiem rankom stumdė iš priekio (vaizdo įrašo 29 min. 38 s.) ir rodo kaip R. T. ją stumdė. Sako ir rodo, kad iš pradžių stumdė sugriebusi už abiejų rankų virš alkūnių, tada D. J. atsitraukė nuo jos ir norėjo eiti toliau, šonu ir R. T. ją už kasos pradėjo tempti. Vaizdo įrašas baigiasi. 

Iš vaizdo įrašo „M. body 2” matyti, kad vaizdo įrašas trunka 30 min. Vaizdo įraše matoma kaip toliau yra pildomas pareiškimas. D. J. dar kartą parodo kaip jai R. T. sugriebė už abiejų rankų virš alkūnių (žastų srityje). Į pareigūnės teiginį, kad R. T. už plaukų griebė abiem rankomis, negalima girdėti ką atsako D. J.. Į pareigūnės klausimą ar už plaukų tempė į apačią, ar į šoną, D. J. atsako, kad į šoną, į dešinę pusę. Į pareigūnės klausimą ar plaukų išrovė, D. J. atsako „jo“, sako, jog kelis kartus patempė, „kokius du kartus“. 2 min. 56 s. pareigūnė klausia ar nėra likę mėlynių ir pažymi, kad reikia apžiūrėti. D. J. prieina prie pareigūnės, nusivelka sportinį megztinį. Aprodo rankas iš priekinės pusės, pareigūnė sako, kad nieko nematyti. D. J. pritaria, kad nėra matyti žymių. 3 min. 8 s. D. J. sako, kad yra raudona dėmė ant dešinės rankos žasto. Pareigūnė taip pat patvirtina, kad matomas paraudimas. Įjungia šviesą, telefonu fotografuoja dešinę D. J. ranką. Apžiūrėdama kairę ranką, pareigūnė nurodo, kad „gal ir matosi“. Pareigūnė patvirtina, kad matyti paraudimai ant abiejų rankų. Pareigūnė dar kartą fotografuoja D. J. dešinės rankos žastą ir sako, kad „toks kaip nubrozdinimas, kaip įdrėskimas“. Toliau pildomas pareiškimas. Pareigūnė ir D. J. kalba, kad nereaguoti į šį įvykį negalima, nes nežinia kas gali ateityje nutikti. 8 min. 7 s. pareigūnė patvirtina, kad tikrai yra likusios žymės. Tikslinasi įvykio laiką, vietą, su kokiu automobiliu buvo R. T., nuo kurios pusės R. T. atvažiavo. 11 min. 50 s. D. J. pasakoja, kad R. T. sustojo ant važiuojamosios kelio dalies ir jai „pypino“. D. J. sako, kad pradėjo bėgti, todėl R. T. „greitai nuvarė tenai“. Pareigūnė spausdindama tekstą teiraujasi ar teisingai rašo aplinkybes. 16 min. 1 s. D. J. pasakoja, kad iš pradžių R. T. eidama link jos nieko nesakė, po to pradėjo stumti ir pradėjo sakyti, kad „ilgai čia graži tokia nevaikščiosi, taip ir taip žinai“. Į pareigūnės teiginį / klausimą, kad tada čiupo už plaukų, D. J. sako: „nu nu, bet čia jau prieš galą“. D. J. sako, kad visko, ką jai sakė R. T., neatsimena, bet pažymi, kad R. T. jai pasakiusi, kad tai tik pradžia. 19 min. 31 s. į pareigūnės klausimą ar plaukų daug neišrovė, tik šiek tiek, D. J. galvą papurto į šonus. 21 min. 5 s. į pareigūnės klausimą, ar po plaukų patempimo D. J. nustūmė R. T., D. J. sako, kad R. T. nestūmė, tik atsitraukė nuo jos ir parodo tai vizualiai. Paaiškino, kad R. T. atsitraukė, kai jai buvo pasakyti, kad kvies policiją. 21 min. 54 s. D. J. nurodo, kad prisiminė, jog kai jai patempė už plaukų, ji nepagriuvo, bet „priklupo“. Toliau pildomas pareiškimas. D. J. pakartoja, kad toks persekiojimas vyksta ne pirmą kartą. Į klausimą ar R. T. fiziškai ją užpuola pirmą kartą, D. J. atsako, kad ne pirmą kartą – kai buvo atėjusi į namus, R. T. taip pat stumdė, bet policijos tada nekvietė, bet papasakojo savo gyvenimo draugui. Pasakoja, kaip R. T. atvažiuoja prie (duomenys neskelbtini), kuriame ji dirba, pasistato mašiną ir rūko. Pareigūnė klausia iš kur R. T. pažįsta D. J., pastaroji nurodo, kad iš bendrų švenčių ir kad R. T. draugas yra jos „draugelis“. Vaizdo įrašas baigiasi. 

Iš vaizdo įrašo „M. body 3” matyti, kad vaizdo įrašas trunka 30 min. Vaizdo įraše matoma kaip toliau pildomas pareiškimas. D. J. pasakoja nutikimą, įvykusį per vieną šventę. Pareigūnė aiškinasi D. J. ir R. T. bendravimo per „Messenger“ programėlę aplinkybes ir žinučių turinį. D. J. pasakoja, kad R. T. jai yra rašiusi, kad buvo jos namuose, čiupinėjo jos „triusikėlius“ ir pan., bet D. J. į tai nereagavo. D. J. sako, kad ar žinutės buvo grasinamo pobūdžio, ji nepamena, tačiau nurodo, jog R. T. grasino ją padursianti, kai buvo atėjusi į D. J. namus. Toliau D. J. pasakoja aplinkybes, kai R. T. buvo atėjusi pas ją į namus gruodžio mėn. Po to D. J. pasakoja kaip R. T. ją persekioja. Pareigūnė nurodo, kad pareiškimą surašė ir D. J. galės jį perskaityti. Vaizdo įrašas baigiasi.

Iš vaizdo įrašo „M. body 4” matyti, kad vaizdo įrašas trunka 2 min. 54 s. Vaizdo įraše matoma kaip pareigūnė nurodo, kad D. J. turėtų pasisaugoti, filmuoti, daryti nuotraukas, fiksuoti. Pareigūnė skaito surašytą pareiškimą. Pradeda garsiai skaityti surašytą pareiškimą ir vaizdo įrašas baigiasi.

Gynyba pateikė vaizdo įrašų „M. body 1”, „M. body 2”,„M. body 3”,„M. body 4” šifravimus (t. 2, b. l. 19-26).

 

 

III.       Teismo argumentai ir išvados

 

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

 

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

 

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant šį straipsnį, BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal teismų praktiką, veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Nagrinėjamu atveju R. T. buvo kaltinama tuo, kad ji 2023 m. gegužės 14 d., apie 19 val. 45 min., Šilalės mieste, Vasario 16-osios g. 1, prie pastato esančioje aikštelėje, tarpusavio konflikto metu, tyčia stipriai sugriebė D. J. už abiejų rankų, ją pastūmė, po ko, abiem rankomis sugriebė D. J. už plaukų, juos du kartus stipriai patempė, dėl ko D. J. suklupo ant žemės ir jai buvo išrauti plaukai, taip sužalojo ir padarė D. J. poodines kraujosruvas žastuose, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnaryje, padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. 

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji ir jos gynėjai akcentavo, kad R. T. nepadarė jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir tai patvirtina tiek netiksliai suformuluotas kaltinimas, tiek byloje esantys įrodymai. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą pripažinti, jog R. T. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau ne visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, nurodytos kaltinime, gali būti pripažintos įrodytomis. Ši teismo išvada bus grindžiama toliau nurodomais argumentais.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Įrodomąją vertę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. BPK tiesioginių ir netiesioginių (išvestinių) įrodymų vertinimui nenustato skirtingų reikalavimų ar pagrindų ir nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti netiesioginiais įrodymais. Vertinant įrodymus svarbu įsitikinti, ar jie patikimi. Įrodymų patikimumas nustatomas analizuojant jų gavimo tvarką ir lyginant juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-67-699/2018, 2K-99-895/2019 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-65-648/2016 ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).

Įvertinus surinktus baudžiamojoje byloje duomenis, pažymėtina, kad šiuo atveju kaltinimas grindžiamas iš esmės nukentėjusiosios parodymais. Todėl remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu ir paminėta kasacinio teismo praktika, esminis dėmesys skirtinas nukentėjusiosios D. J. parodymų patikimumui įvertinti juos patikrinant ir palyginant, sugretinant su kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo pateikiama informacija yra labai svarbi įrodomoji priemonė. Kiek ta informacija bus patikima, dažnai priklauso nuo pačio apklausiamo asmens gebėjimo tiksliai prisiminti ir papasakoti su nusikalstama veika susijusias detales, nes, pasak psichologų, net paprasčiausiam atminties veiksmui būdingi trys procesai: įsiminimas, saugojimas, prisiminimas. Taigi gebėjimas pateikti išsamią informaciją priklauso nuo daugelio faktorių: atminties, vaizduotės, kalbinių gebėjimų, streso, apklausiančiojo šališkumo, klausimų formulavimo, aplinkos įtakos ir pan.

Pažymėtina ir tai, kad asmuo, kiekvieną kartą duodamas parodymus, gali atsiminti naujas detales ir savo duodamus parodymus papildyti ar patikslinti. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai).

Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant ne esminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji parodė, kad prieš dvi ar tris savaites iki užpuolimo buvo pradėjusi sportuoti – kiekvieną rytą ir vakarą vaikščiodavo aplink tvenkinį. Buvo sekmadienio vakaras, galėjo būti gegužės 14 d., vakaras, apie 19.30 val., prieš 20.00 val. Draugui pasakė, kad eina pasportuoti ir jam pasiūlė, tačiau draugas pasakė, kad su savo nauju elektriniu dviračiu važiuoja į Šilalės pušyną pasivažinėti. Apėjusi kelis ratus apie tvenkinį ir priėjusi prie užtvankos pamatė, kad kažkas su mašina pradėjo pypsinti. Iš pradžių galvojo, kad ne jai. Atsisuko ir pamatė T. mašiną, tada pradėjo bėgti link savo automobilio, kuris buvo pastatytas už parduotuvės „Gulbelė“. Iki automobilio atbėgti nespėjo – ten jau laukė T.. Ji išlipo iš mašinos ir pradėjo pulti. Priėjo, tačiau nekumščiavo. Paimdama už rankų sakė, kad pasikalbam, pasikalbam, pradėdama grasinti, kad ji ilgai tokia graži nevaikščios, kad bus taip ir taip, kad padurs. Nukentėjusioji nieko nesakė, bijojo, kad kokio peilio neišsitrauktų. T. ir prieš tai jau buvo grasinusi, kad nori papjauti. Bandė iš jos sprukti, o ji pastoviai įkyriai buvo prilipusi. Kai ir atsitraukė nuo jos, bandė nueiti prie savo mašinos ir tuo metu kaltinamoji jai griebė už kasos, o ji parkrito. Tada ji nenorėjo paleisti. Pradėjus grasinti, kad skambins policijai, kad parašys pareiškimą, tik tuomet ji atsitraukė. Išeidama dar stumtelėjo ir ant mašinos užrašė žodį „kalė“. Sėdo į mašiną ir išvažiavo. Negalėjo telefone surinkti policijos numerio, nes drebėjo rankos. Atsisėdo į mašiną, paskambino policijai ir savo draugui. Nukentėjusioji nurodė, kad buvo nuolat sekama prie darbo. T. buvo atėjusi ir į nukentėjusiosios namus, tačiau tuo metu nieko nedarė, tik grasino žodžiais. Ji nuolat prie darbo stovėdavo ir laukdavo, tik nieko nedarydavo. Darbovietėje kolegės žino, kad kaltinamoji prie jos priekabiauja, nes jos pastebėdavo tą mašiną ir R., kad tas pats žmogus nuolatos prieš vitrininius (duomenys neskelbtini)  langus stovi ir rūko 10-15 minučių, tačiau tuo metu ji nieko nedarydavo. Prieš mėnesį laiko iki užpuolimo, T. buvo nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) vadovę užsipuolusi, pastūmusi, grasinusi, kad tu tokia graži nevaikščiosi. Dabar bijo eiti į darbą ar jame užsibūti, turi kažkam skambinti ir prašyti, kad ją lydėtų iš darbo iki namų. Neužmiega be raminamųjų. Atsakydama į klausimus nurodė, kad T. ją persekioja nuo gruodžio mėnesio. Stovėdavo nukentėjusiosios kieme, atsistojusi rūkydavo ir žiūrėdavo į jos langus. Kaltinamoji grasino, kad padegs nukentėjusiosios darbą. Gal mašinai kažką padarys. Iki to įvykio visą laiką grasino, o dabar užpuolė. Ji grasindavo, kad niekam nukentėjusioji nepasiskųs, o jeigu ir skųsis, tai T. pasakys, kad tai ji ją mušė. Taip pat nurodė, kad nukentėjusioji bendravo su T. draugu, tačiau ne tada, kai ji su juo kartu gyveno. Tuo metu kaltinamoji su tuo draugu buvo išsiskyrusi, o nukentėjusiosios santykiai su draugu buvo prasti. Tam tikrą laiką bendravo su T.  draugu ir mano, kad ji sužinojo, todėl viskas ir prasidėjo. Su M. (R. buvusiu partneriu) yra gyvai susitikusi, iki dviejų mėnesių truko bendravimas, tačiau su juo sekso nebuvo. Anksčiau dėl T. grasinimų į policijos pareigūnus nesikreipė, čia buvo pirmas kartas kai kreipėsi, galvojo, kad ji nieko nedarys. Atsakydama į klausimus nukentėjusioji papildomai paaiškino, kad T. išlipo iš mašinos ir kvietė pasiklabėti laikydama ją už rankų. Ji buvo agresyvi, jos vyzdžiai buvo išsiplėtę. Bijojo jai kažką sakyti. Pradžioje ji vieną savo ranką laikė sau už nugaros. Jai pasakė, kad neturi apie ką kalbėti. T. nukentėjusiąją stumdė, stumdė, o ji jau nieko nebekalbėjo. Ją stumdė ir grasino, paėmė už rankų žastų. Kai bandė įlipti į savo mašiną, tada T. griebė už plaukų ir patempė stipriai porą kartų. Kai T. paėmė už kasos ir porą kartų patempė, tai tuo metu jautė pažeminimą. Juto skausmą, kai T. tampė už kasos. Jos plaukai buvo įtempti ir surišti į kasą. T. stipriai tyčia du kartus patempė už plaukų ir tada parklupo. Plaukai buvo suvelti ir ant savęs pamatė plaukų kuokštus. Išrautus plaukus numetė įvykio vietoje ir nežino ar policijos pareigūnai ieškojo vietoje išrautų plaukų. Po plaukų išrovimo skaudėjo smilkinius. Kai T. griebė už plaukų ir patempė, ji parklupo ant vieno kelio. Kelias kontaktavo su grindiniu, kuris buvo iš trinkelių. Keliui nieko neatsitiko. Ant rankos sąnario buvo įdrėskimas, neprisimena ar griuvo ant alkūnės sąnario. Antrą ar trečią dieną po įvykio ją apžiūrėjo teismo medicinos ekspertas. Kitur sąnario negalėjo susižaloti. Sąnario sužalojimas galėjo atsirasti įvykio metu, kai ją pastūmė. Iš streso tą dieną nepajuto, sakė, kad jai nieko nėra, tačiau pareigūnei paprašius parodyti rankas, pamatė raudonas žymes ant savo rankų. Po pareiškimo parašymo policijoje, grįžo namo ir pajuto fizinį skausmą. Išgėrė vaistų, nuėjo į dušą ir ėjo miegoti. Buvo sutrenkimo jausmas rankose, tose vietose, kur buvo žymės Buvo išrauti plaukai, nes buvo pilna sauja plaukų.

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji D. J. parodė, kad po įvykio buvo išsigandusi, stengėsi policijos pareigūnei papasakoti įvykį ir gal ne viską jai pasakė. Nurodė, kad anksčiau duodama parodymus ji tikrai minėjo, jog buvo tempiami plaukai į šoną. Taip pat ji sakė, kad buvo parklupusi ne tiesiai ant kelių, o prisistumdama rankomis. T. ją už plaukų tempė į šoną ir ji su rankomis dar kažkiek atsistūmė. Prarado pusiausvyrą. Alkūnės sužalojimas galėjo būti padarytas, kad plaukus timptelėjo man iš šono, neatlaikius pusiausvyros. Tiksliai nepamena ant kurios rankos buvo tie sužalojimai, bet jeigu ekspertas rašė, kad ant kairės rankos, tai vadinasi, buvo ant kairės. Niekas kitas negalėjo jai padaryti šių sužalojimų, tik R.. Asmens apžiūros metu nebuvo nuodugniai tirti sužalojimai. Nežino kodėl ekspertas nematė ant dešinės rankos sužalojimų, bet jie buvo matomi apžiūros komisariate metu.

Taigi kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu, D. J. parodymai dėl įvykio aplinkybių yra iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi – nukentėjusioji paaiškino, kad 2023 m. gegužės 14 d., vakare, apie 19.30 val. jai baigiant sportuoti prie tvenkinio ir einant link automobilio prie jos priėjo R. T., kuri suėmė nukentėjusiąją už rankų (teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji vaizdžiai parodė kaip R. T. buvo ją suėmusi už rankų – D. J. buvo suimta už rankų virš alkūnių), sakė bauginamus žodžius, D. J. bandė išsilaisvinti, kai atsitraukė nuo R. T., bandė nueiti prie savo mašinos, kaltinamoji jai du kartus patempė už kasos ir D. J. praradusi pusiausvyrą parklupo.

Teismo vertinimu, būtent šias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš 2023 m. gegužės 25 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas gautas iš UAB „Gulbelė“. Įjungus vaizdo įrašą, vaizdo įrašo pradžioje, dešiniame ekrano kampe matosi užrašas „2023-05-14, 18:00:05“. Vaizdo įraše matyti už parduotuvės „Gulbelė“ galo esantis vaizdas, tai yra aikštelė, esanti Šilalės m. Vasario 16-osios gatvėje, parduotuvė „Megatechnika“ bei pastatas, ant kurio pakabinta iškaba su užrašu „Floros namai“. Aikštelėje stovi du automobiliai. Vienas yra arčiau parduotuvės „Megatechnika“, kitas – arčiau parduotuvės „Gulbelė“. Per aikštelę, viso vaizdo įrašo metu, kartas nuo karto pravažiuoja automobiliai, praeina žmonės. Iš parduotuvės „Gulbelė“, keletą kartų išeina ir atgal įeina parduotuvės darbuotojos. 18 val. 12 min. keturios parduotuvės darbuotojos užrakina parduotuvės duris, dvi sėda į du automobilius ir išvažiuoja. Dvi nueina pėsčiomis. 18 val. 28 min. pro aikštelę, pro parduotuvę „Megatehnika“ pravažiuoja ir tvenkinio kryptimi pasuka tamsios spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Už automobilio vairo sėdi mergina, šviesiais, ilgais, surištais į kasą plaukais. 18 val. 46 min. prie parduotuvės „Megatechnika“ atvažiuoja ir sustoja šviesios spalvos automobilis. Iš vairuotojo vietos išlipa ir tvenkinio kryptimi nueina R. T.. Tuomet yra vaizdo įrašo 3 min. pertrūkis. Po to prie parduotuvės „Megatechnika“ šviesios spalvos automobilio nebėra. 19 val. 3 min. prie parduotuvės „Megatechnika" atvažiuoja ir sustoja policijos automobilis (teismo pastaba: vaizdo įraše fiksuojamas laikas nėra tikslus – realus laikas yra viena valanda į priekį).

Tai yra, iš šio vaizdo įrašo matyti, kad D. J. teisingai nurodė aplinkybes, jog ji prie Šilalės tvenkinio atvyko apie 19.30 val. Taip pat šis įrašas patvirtina ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, jog ji apėjo tik kelis ratus iki į šią vietą atvyko kaltinamoji. Šis vaizdo įrašas taip pat patvirtina nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, jog ji pirma automobiliu atvyko prie Šilalės tvenkinio.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2023 m. gegužės 14 d. 19.52 val. gauta informacija iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) (jame fiksuotas skambutis 2023 m. gegužės 14 d. 19.47 val.). Pranešimo tekstas: kad „iš matymo pažįstama mergina prieš keletą minučių griebė už plaukų, buvo agresyvi. Ant pranešėjos a/m (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) užrašė „Kalė“. Mergina išvažiavo a/m (duomenys neskelbtini) Pranešėja laukia“. Iš šio pranešimo turinio matyti, kad nukentėjusioji nedelsiant po incidento kreipėsi pagalbos. Teismas neturi pagrindo sutikti su gynybos teiginiais, jog aplinkybė, kad skambučio BPC metu nukentėjusioji tiksliai neapibūdino visų prieš ją atliktų veiksmų, suponuoja išvadą, kad šių veiksmų ir nebuvo atlikta. Viena vertus, nėra privaloma kviečiant pagalbą nurodyti išsamias ir detalias įvykio aplinkybės. Kita vertus, asmeniui esant šoko ir streso būsenoje detalus atliktų veiksmų kiekio ir pobūdžio apibūdinimas pagalbos kvietimo metu yra menkai įtikimas.

Iš vaizdo įrašo „M. body 1” (analogiška informacija užfiksuota ir vaizdo įraše „D. body 1”) matyti, kad vaizdo įrašas trunka 30 min. Vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnų automobilis įvažiuoja į aikštelę, esančią už parduotuvės. Pareigūnė pasisveikina su D. J., o ji sako, kad nori parašyti pareiškimą. Matoma kaip nuo rankų D. J. traukia prikibusius plaukus. Į pareigūnės klausimą kas nutiko, susigraudinusi D. J. sako: „nu nieko, blemba, vėl. Sportavau aplink prūdą. Nu žinai, ta prasme, jinai čia visus užpuldinėja – R. T.. Aš vaikštau, sportuoju. Jin man jau nuo kelio pypina. Sustojo žinai prie kelio. Ta prasme, nesupratau. Einu link mašinos ir jinai čia privažiavo ir pradėjo stumdyti žinai. Aš sakau traukis žinai. Noriu lipti į mašiną. Ir jinai man neleido. Ir tipo vos nežinai, jėgom pasigalynėkim. Nu ta prasme, nu nafik. Ir ne pirms karts. Jinai buvo pas mane į namus atėjus, bet ta prasme aš neskambinau policijai. Ir galų gale ne man vienai. Atein pas manes į darbą, (duomenys neskelbtini) savininkei ta prasme grasin, kad padegs (duomenys neskelbtini). Ir jinai man dabar grasino, kad tu ta prasme ilgai negyvensi, tu tokia graži nevaikščiosi. Aš nebegaliu eiti sportuoti. Vaizdo įraše matoma, kad D. J. susigraudina. Į pareigūnės klausimą kodėl taip vyksta, ar jos yra pažįstamos, D. J. atsako: „nu nei mes ten draugės, nei ką. Tik tiesiog žinai, per balius esam mačiusios ir viskas. Jinai yra psichinis ligonis, prie visų kabinėjasi“. Vaizdo įrašo 1 min. 54 s. matoma, kaip D. J. traukia prikibusius plaukus nuo dešinės rankos. Į pareigūnės klausimą ar čia viskas vyko. D. J. atsako: „jo jo“. D. J. sako, kad griebė už plaukų (1 min. 57 s.). D. J. sako: „aišku, aš jai būčiau kalus atgal, bet nenorėjau ta prasme, kad įsiaudrintų, nes tos pabalusios akys. Į pareigūnės klausimą ar R. T. buvo viena, D. J. atsako: „nu. Ta prasme, dar ant mašinos užrašė kalė. Galvojau, kad langą man čia mašinos išdaužys ta prasme. Nu nafik“. Toliau D. J. pasakoja, kad tai ne pirmas kartas, kad ir anksčiau R. T. yra prie jos kibusi, grasinusi, kad padurs, kad rūgštim apipils. Pareigūnė fotografuoja automobilį. D. J. bendrauja su kitu policijos pareigūnu, rodo jam nuotraukas telefone. Kalba, kad tai ne pirmas kartas ir pasakoja, kad prieš šv. Kalėdas R. T. ją vairuojančią automobilį persekiojo. Vaizdo įrašo 4 min. 4 s. pareigūnė apžiūrinėja automobilį, klausia ar yra kokių likusių plaukų. D. J. sako, kad numetė plaukus. Policijos pareigūnė klausia ar daug nenupešė, D. J. atsako: „ne ne ta prasme“. Į pareigūnės klausimą ar fizinį skausmą sukėlė, D. J. atsako teigiamai ir rodo kaip buvo stumdoma. D. J. sako: „jinai matyt galvojo, kad aš įrašinėju, nes jinai man stum ir sako nestumdyk manęs, nemušk. Nu ta prasme, lygtai specialiai. Jinai yra sakius ir anksčiau nu ką tu įrodysi, kad aš trenkiau“. Pareigūnė sako, kad yra kamera ant parduotuvės kampo. Į pareigūnės klausimą ar nebuvo daugiau žmonių, kurie galėjo matyti, D. J. atsako neigiamai. Pareigūnė pasiūlo vykti į skyrių. Vykstama į policijos komisariatą.

Taigi šiame vaizdo įraše yra užfiksuoti pirminiai išsamesni nukentėjusiosios paaiškinimai apie įvykio aplinkybes. Matyti, kad D. J. policijos pareigūnams aiškina, kad ji sportavusi prie tvenkinio, kai R. T. iš pradžių jai pasignalizavusi važiuodama automobiliu, po to priėjo prie jau šalia savo automobilio stovinčios nukentėjusiosios ir stumdė. Vaizdo įraše taip pat užfiksuota, kad D. J. policijos pareigūnams rodo kaip ji buvo stumdoma. D. J. policijos pareigūnams nurodo, kad jai buvo griebta už plaukų. Vaizdo įraše matoma, kad D. J. susijaudinusi, vienu metu susigraudina.

Iš vaizdo įrašo „M. body 1” matyti, kad  nuo 9 min. 34 s. veiksmas vyksta policijos komisariato pareigūno kabinete. D. J. sako, kad dabar bijo, nes R. T. žino, jog D. ten sportuoja prie „prūdo“ ir kad vėl neužpultų. Pareigūnė įsijungia kompiuterį ir pradeda pildyti dokumentus. Kalbamasi ar bus matomas vaizdas iš kameros, esančios ant parduotuvės. D. J. pasakoja, kad R. T. lankosi (duomenys neskelbtini) ir giriasi, kad turi užnugarį. Tuomet pareigūnė teiraujasi ar R. T. turi „Facebook“ paskyrą, tikrina kaip atrodo R. T.. D. J. pasakoja, kad jau anksčiau norėjo rašyti pareiškimą dėl persekiojimo, tačiau buvo atkalbėta, todėl ir dabar nėra tikra ar pareiškimas padės. Pasakoja, kokiu tikslu R. T. buvo atėjusi pas D. J. į namus, kaip R. T. buvo užpuolusi kitą moterį, kaip rašydavo grasinančias žinutes, tačiau jas iškart ištrindavo. 17 min. 53 s. pradedamas pildyti pareiškimas. D. J. sako, kad paskambino „savajam“, o jis sakė, kad reikėjo „kalti atgal“, tačiau ji atgal netrenkė, nes bijojo, kad R. T. įsiaudrins. Pasakoja, kad R. T. ją stumdė ir manydama, kad D. J. daro įrašą telefonu, (rodo, kad T. T. ją buvo suėmusi už ranku virš alkūnių), vis sakė „nestumdyk, nemušk manęs“. Paklausta kada galėjo įvykti įvykis, D. J. nurodo, kad policijai paskambino iškart po įvykio – kadangi policijai paskambino 19.47 val., tai pareigūnė nurodo, kad viskas galėjo įvykti 19.45 val. Aiškinasi įvykio vietos adresą. Fiksuojamas D. J. automobilio duomenys. Pareigūnė spausdina tekstą ir teiraujasi ar taip buvo, t. y. ar stumdė, ar abiem rankom suėmė. D. J. sako, kad abiem rankom stumdė iš priekio (vaizdo įrašo 29 min. 38 s.) ir rodo kaip R. T. ją stumdė. Sako ir rodo, kad iš pradžių stumdė sugriebusi už abiejų rankų virš alkūnių, tada D. J. atsitraukė nuo jos ir norėjo eiti toliau, šonu ir R. T. ją už kasos pradėjo. Vaizdo įrašas baigiasi.

Iš vaizdo įrašo „M. body 2” matyti, kad vaizdo įrašas trunka 30 min. Vaizdo įraše matoma kaip toliau yra pildomas pareiškimas. D. J. dar kartą parodo kaip jai R. T. sugriebė už abiejų rankų virš alkūnių (žastų srityje). Į pareigūnės teiginį, kad R. T. už plaukų griebė abiem rankomis, negalima girdėti ką atsako D. J.. Į pareigūnės klausimą ar už plaukų tempė į apačią, ar į šoną, D. J. atsako, kad į šoną, į dešinę pusę. Į pareigūnės klausimą ar plaukų išrovė, D. J. atsako „jo“, sako, jog kelis kartus patempė, „kokius du kartus“. 2 min. 56 s. pareigūnė klausia ar nėra likę mėlynių ir pažymi, kad reikia apžiūrėti. D. J. prieina prie pareigūnės, nusivelka sportinį megztinį. Aprodo rankas iš priekinės pusės, pareigūnė sako, kad nieko nematyti. D. J. pritaria, kad nėra matyti žymių. 3 min. 8 s. D. J. sako, kad yra raudona dėmė ant dešinės rankos žasto. Pareigūnė taip pat patvirtina, kad matomas paraudimas. Įjungia šviesą, telefonu fotografuoja dešinę D. J. ranką. Apžiūrėdama kairę ranką, pareigūnė nurodo, kad „gal ir matosi“. Pareigūnė patvirtina, kad matyti paraudimai ant abiejų rankų. Pareigūnė dar kartą fotografuoja D. J. dešinės rankos žastą ir sako, kad „toks kaip nubrozdinimas, kaip įdrėskimas“. Toliau pildomas pareiškimas. Pareigūnė ir D. J. kalba, kad nereaguoti į šį įvykį negalima, nes nežinia kas gali ateityje nutikti. 8 min. 7 s. pareigūnė patvirtina, kad tikrai yra likusios žymės. Tikslinasi įvykio laiką, vietą, su kokiu automobiliu buvo R. T., nuo kurios pusės R. T. atvažiavo. 11 min. 50 s. D. J. pasakoja, kad R. T. sustojo ant važiuojamosios kelio dalies ir jai „pypino“. D. J. sako, kad pradėjo bėgti, todėl R. T. „greitai nuvarė tenai“. Pareigūnė spausdindama tekstą teiraujasi ar teisingai rašo aplinkybes. 16 min. 1 s. D. J. pasakoja, kad iš pradžių R. T. eidama link jos nieko nesakė, po to pradėjo stumti ir pradėjo sakyti, kad „ilgai čia graži tokia nevaikščiosi, taip ir taip žinai“. Į pareigūnės teiginį / klausimą, kad tada čiupo už plaukų, D. J. sako: „nu nu, bet čia jau prieš galą“. D. J. sako, kad visko, ką jai sakė R. T., neatsimena, bet pažymi, kad R. T. jai pasakiusi, kad tai tik pradžia. 19 min. 31 s. į pareigūnės klausimą ar plaukų daug neišrovė, tik šiek tiek, D. J. galvą papurto į šonus. 21 min. 5 s. į pareigūnės klausimą, ar po plaukų patempimo D. J. nustūmė R. T., D. J. sako, kad R. T. nestūmė, tik atsitraukė nuo jos ir parodo tai vizualiai. Paaiškino, kad R. T. atsitraukė, kai jai buvo pasakyti, kad kvies policiją. 21 min. 54 s. D. J. nurodo, kad prisiminė, jog kai jai patempė už plaukų, ji nepagriuvo, bet „priklupo“. Toliau pildomas pareiškimas. D. J. pakartoja, kad toks persekiojimas vyksta ne pirmą kartą. Į klausimą ar R. T. fiziškai ją užpuola pirmą kartą, D. J. atsako, kad ne pirmą kartą – kai buvo atėjusi į namus, R. T. taip pat stumdė, bet policijos tada nekvietė, bet papasakojo savo gyvenimo draugui. Pasakoja, kaip R. T. atvažiuoja prie (duomenys neskelbtini), kuriame ji dirba, pasistato mašiną ir rūko. Pareigūnė klausia iš kur R. T. pažįsta D. J., pastaroji nurodo, kad iš bendrų švenčių ir kad R. T. draugas yra jos „draugelis“. Vaizdo įrašas baigiasi.

Iš vaizdo įrašo „M. body 3” matyti, kad vaizdo įrašas trunka 30 min. Vaizdo įraše matoma kaip toliau pildomas pareiškimas. D. J. pasakoja nutikimą, įvykusį per vieną šventę. Pareigūnė aiškinasi D. J. ir R. T. bendravimo per „Messenger“ programėlę aplinkybes ir žinučių turinį. D. J. pasakoja, kad R. T. jai yra rašiusi, kad buvo jos namuose, čiupinėjo jos „triusikėlius“ ir pan., bet D. J. į tai nereagavo. D. J. sako, kad ar žinutės buvo grasinamo pobūdžio, ji nepamena, tačiau nurodo, jog R. T. grasino ją padursianti, kai buvo atėjusi į D. J. namus. Toliau D. J. pasakoja aplinkybes, kai R. T. buvo atėjusi pas ją į namus gruodžio mėn. Po to D. J. pasakoja kaip R. T. ją persekioja. Pareigūnė nurodo, kad pareiškimą surašė ir D. J. galės jį perskaityti. Vaizdo įrašas baigiasi.

Iš 2023 m. gegužės 22 d. akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu D. J. pasiliko prie savo tyrimo metu duotų parodymų, R. T. pasiliko prie savo tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 105-108). Į vyriausiosios tyrėjos Lolitos Mikalauskienės klausimą kas, kokiu būdu ir prie kokių aplinkybių sumušė ir sužalojo 2023 m. gegužės 14 d. vakare, apie 19 val. 45 min., D. J. atsako: „2023 m. gegužės 14 d., apie 19 val. 45 min., Šilalės m. Vasario 16-osios g. 1, prie pastato esančioje aikštelėje, man už abiejų rankų stipriai sugriebė ir mane pastūmė prieš mane sėdinti R. T., po ko, ji abiem rankomis sugriebė man už plaukų, juos du kartus stipriai patempė, dėl ko aš suklupau ant žemės ir man buvo išrauti plaukai“. Teisiamojo posėdžio metu gynyba akcentavo, jog akistatos, atliktos 2023 m. gegužės 22 d., metu D. J. parodymai idealiai atitinka kaltinime nurodytas veikos padarymo aplinkybes, t. y. iš šios gynybos pastabos galima įžvelgti abejones, keliamas dėl nukentėjusiosios parodymų patikimumo, tačiau, teismo vertinimu, aplinkybė, jog kaltinime nurodytos aplinkybės sutampa su nukentėjusiosios akistatos metu duotais parodymais, savaime neleidžia daryti išvados dėl D. J. parodymų nepatikimumo. Visų pirma, pati nukentėjusioji iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė iškart po įvykio atvykus policijos pareigūnams. Antra, tai, kad akistatos metu nukentėjusioji aplinkybes nurodė tiksliau, nereiškia, jog šie parodymai gali būti vertinami kaip nepatikimi ar keliantys abejonių – kaip jau minėta nuosprendyje, asmuo gali eigoje prisiminti tam tikras detales. Be kita ko, pažymėtina, kad visuotinai žinoma, jog asmens gebėjimai tiksliai prisiminti įvykio detales iškart po įvykio yra menkesni dėl patiriamo streso ir šoko. Trečia, aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad nusikalstama veika buvo padaryta nukentėjusiosios D. J. nurodytomis aplinkybėmis tik patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai sudarė pagrindą pripažinti nukentėjusiosios ikiteisminio metu duotus parodymus kaip patikimus ir patvirtinančius nusikalstamos veikos padarymo faktą ir aplinkybes.

Teisminio nagrinėjimo metu gynyba taip pat akcentavo, jog policijos pareigūnė R. M. ir nukentėjusioji D. J. yra pažįstamos nuo mokyklos laikų, taip pat yra „draugės“ Facebook platformoje, todėl nukentėjusiosios parodymų fiksavimas, kurį ir atliko pareigūnė R. M., turėtų būti vertinamas kritiškai. Be kita ko, gynyba atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikta pirminė nukentėjusios apklausa kelia pagrįstų abejonių dėl pareigūnės galimo šališkumo kaltinamosios atžvilgiu, kadangi pareigūnė demonstravo išankstinį neigiamą nusiteikimą prieš R. T. ir nukentėjusiajai uždavinėjo atsakymus menančius klausimus. Taip pat gynyba kėlė klausimus kodėl ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji, kuri turėjo R. T. telefono numerį, jo nepateikė policijos pareigūnei ir tokiu būdu nesiekė operatyviai ir išsamiai išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir peržiūrėjęs vaizdo įrašus, pripažįsta, kad policijos pareigūnės R. M. pirminės apklausos, atliktos policijos komisariate, metu kai kurie užduodami klausimai išties pasižymi atsakymą menančiu pobūdžiu. Policijos pareigūnė taip pat nevengė demonstruoti neigiamo nusiteikimo prieš kaltinamąją („turi bijoti, gali mašiną padegti“, gali partrenkti važiuodama tokia neadekvati“ ir pan.). Tačiau šios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Visų pirma, aplinkybes dėl patirto smurto D. J. papasakojo iškart atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą. Taip pat įvykio vietoje būtent pati D. J. policijos pareigūnei nurodė ir tai, kad tai ne pirmas jos ir R. T. susidūrimas, kad kaltinamoji buvo atėjusi į nukentėjusiosios namus, kad ji ateina pas D. J. į darbą, kad yra grasinusi savininkei, jog padegs (duomenys neskelbtini). Taip pat D. J. nurodė, jog R. T. jai grasina, kad ji negyvens, tokia graži nevaikščios. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog policijos pareigūnė neigiamais komentarais apie R. T. įbaugino ar įteigė nerimą D. J. dėl R. T.. Antra, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiosios parodymai buvo patikrinti teisminio nagrinėjimo metu. Tai yra, būtent teisminio nagrinėjimo metu duoti nukentėjusiosios duoti parodymai pripažinti įrodymais ir vertintini juos lyginant bei gretinant su kitais įrodymais. Trečia, aplinkybė, jog nukentėjusioji ir policijos pareigūnė R. M. yra „draugės“ socialiniame tinkle, savaime nepatvirtina ir neįrodo, jog atvykus į įvykio vietą ar atliekant pirminę apklausą policijos pareigūnė atliko kokius nors tendencingus ir šališkus veiksmus. Viena vertus, kaip nurodė ir nukentėjusioji, ir policijos pareigūnė, jos nepalaiko jokių artimų ryšių ir nebendrauja – yra pažįstamos tik iš matymo. Kita vertus, kaip nurodė policijos pareigūnė R. M., ji pažįsta labai daug žmonių, gyvenančių (duomenys neskelbtini), ir jeigu jai būtų apribotos galimybės reaguoti į iškvietimus, susijusius su jos pažįstamais žmonėmis, ji apskritai negalėtų dirbti šio darbo. Beje, kaip nurodė policijos pareigūnė, įvykio vietoje ir policijos komisariate apklausti nukentėjusiosios negalėjo kartu buvęs policijos pareigūnas E. D., kadangi jis yra patrulis, o ne tyrėjas, o dirbama yra po vieną policijos ekipažą per pamainą. Taigi šiuo atveju nebuvo jokios realios galimybės kitam policijos pareigūnui reaguoti į gautą nukentėjusios iškvietimą ir atlikti pirminius veiksmus.

Taigi kaip matyti iš to, kas nurodyta, šiuo atveju nukentėjusiosios parodymai dėl to, kad R. T. ją buvo sugriebusi abiem rankom už žastų, kad kaltinamoji du kartus jai patempė plaukus ir dėl to ji suklupo, yra nuoseklūs, neprieštaringi ir nekito tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad tam tikras detales nukentėjusioji patikslino, savaime nesuponuoja išvados dėl jos parodymų apie patirtą smurtą nepatikimumo. Teismo vertinimu, D. J. parodymus dėl prieš ją pavartoto smurto patvirtina ir kiti byloje apklausti liudytojai.

Liudytojas G. B. nurodė, kad pažįsta kaltinamąją, šiuo metu su ja santykiai yra kažkiek priešiški dėl tam tikrų aplinkybių, o su nukentėjusiąja kartu gyvena, yra artimi santykiai. Parodė, kad tą vakarą D. užsimanė pabėgioti, pavaikščioti apie tvenkinį, o jis nelabai mėgstu bėgioti, vaikščioti. Jai pasakė, kad nori su dviračiu pasivažinėti. Praėjus tam tikram laikui jam D. skambino telefonu. Ji buvo apsiverkusi ir pasakė, kad ją užpuolė R.. Ji buvo pasimetusi, visą laiką verkė. Pasakė, kad gal policiją kviestų, tačiau D. pasakė, kad policiją jau yra išsikvietusi. Su ja kalbėjo, kol atvažiavo policijos pareigūnai. D. išvyko parašyti pareiškimą į policijos komisariatą. Grįžusi į namus D. kalbėjo, kad rankos lyg skauda. Ant abiejų žastų matėsi mėlynės. Palukų kuokštas buvo dar užkibęs. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad iš karto suprato apie kokią R. D. kalba. Šiek tiek nustebo, bet nelabai. Ji kaip ir persekiojo D.. Neprisimena ar buvo nubrozdinta alkūnė, kelis. Kai D. sugrįžo į namus, ji labai stresavo, verkė, kalbėjo drebančiu balsu. Sakė, kad rankas, galvą skauda nuo plaukų pešimo.

Liudytoja A. R. nurodė esanti (duomenys neskelbtini), dirbanti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Parodė žinanti tai, kad R. labai persekiojo D. už tam tikrus įvykius. Prieš visus įvykius R. bandė jas abi įbauginti, nes nuolat stovėdavo prie (duomenys neskelbtini) langų rūkydama. Žino apie R. ir D. konfliktą. Iš pradžių D. bandė nuo liudytojos tai slėpti, tačiau buvo matyti, kad ji yra pasikeitusi, todėl vėliau išsiaiškino kas įvyko. D. pasakojo, kad užpuolimo dieną ji vaikščiojo, sportavo aplink Šilalės tvenkinį. R. ją pamatė einančią, užsipuolė, pastūmė. Buvo R. išpuolis prieš D.. Žino, kad R. yra žmogus, kuri gali viską padaryti. Kitą dieną D. viską papasakojo. To įvykio metu buvo išpešti D. plaukai, ji buvo įbauginta, kad nebenorėjo net į darbą eiti. Nematė D. kairės alkūnės sąnario nubrozdinto, matė tik mėlynes ant rankų virš alkūnės. 

Taigi iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad nors paties įvykio jie nematė, tačiau visiems buvo žinoma, kad prieš D. J. buvo pavartotas fizinis smurtas. Taip pat abu liudytojai matė kraujosruvas ant nukentėjusios žastų.

Teismo vertinimu, D. J. parodymus, kad R. T. buvo ją stipriai sugriebusi už abiejų rankų, tempė už plaukų ir dėl to ji suklupo, taip pat patvirtina ir asmens apžiūros protokolas, ir specialisto išvada.

Iš 2023 m. gegužės 14 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant D. J. abiejų rankų, aukščiau alkūnių, matosi likę paraudimai. Ant dešinės rankos, virš alkūnės matosi labai nežymus odos įbrėžimas (b. l. 34-39).

Iš specialisto išvados Nr. G 205/2023(10) matyti, kad D. J. padaryta poodinės kraujosruvos žastuose, odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnaryje; sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku; sužalojimai padaryti mažiausia penkių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai galėjo sukelti kokio tai intensyvumo fizinį skausmą; sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo būti įvairiose padėtyse; sužalojimai padaryti, kietais bukais daiktais, pvz. ranka, rankų pirštais, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan.; padarytas nežymus, sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d (b. l. 46).

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas A. J. paaiškino, kad šių metų m. gegužės 17 d., 9.15 val. atliko D. J. apžiūrą. Nurodė, kad apžiūrimoji jam pasakė, jog įvykio metu buvo apsirengusi sportine apranga, kad jai paėmė už žastų ir juos suspaudė, neleido išsilaisvinti; ant sužalotų vietų kompresų nedėjusi, į įvykio vietą buvo kviesti policijos pareigūnai, rankas, kurios buvo sužalotos, fotografavo, medicininės pagalbos nesikreipė. Apžiūros metu galvos plaukuotoje dalyje sužalojimų ar pokyčių nerasta. Odos nubrozdinimas fiksuotas tik kairės alkūnės sąnaryje. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad teismo medicinos praktikoje vertinant tokio pobūdžio sužalojimus, jeigu jie atitinka veikusio kieto buko daikto, turėjusio kontakto zonoje ribotą paviršių, kas šiuo atveju yra pateikiama, yra traktuojama, kad jeigu tai veikia pirštai, duodamas kiekis yra du kontaktai. Jeigu yra šeši, taip pat duodami du. Jeigu yra penki pirštai, tai mes negalime nurodyti, kad veikė po vieną pirštą. Jeigu aplinkybėse nurodoma, kad buvo veikiama pirštais įsikibus, tempia, stumia, tai yra tokia metodika. Kadangi buvo septynios kraujosruvos kairiame žaste ir šešios dešiniame žaste, tai reiškia, kad bent du pirštų kontaktai turėjo būti ir dar vienas papildomas, kuris yra alkūnės sąnaryje. Kas ten galėjo veikti ar ten nagas, ar aplinkos koks daiktas, tai negalima nurodyti. Kraujosruvų dydžiai neturi reikšmės jų atsiradimo laikui. Nykščio kontaktas su kūno dalimi yra didesnis, o mažojo piršto kontaktas yra mažesnis, nuo pusės iki vieno centimetro skersmens. Nėra galimybės detaliai atsakyti kaip vyko tas kontaktas. Raudonas, nelygus iškilęs luobas, t. y. užsidėjęs šašas, jį galima apibūdinti kaip ploną šašą. Šiuo atveju veikta ne piršto minkštąja dalimi, bet galėjo būti nagas ar aplinkos daiktas, tačiau konkrečiai negalima atsakyti. Plačiąja prasme yra odos nubrozdinimas, kurie yra skirstomi į paviršinius ir giluminius. Šitokio pobūdžio sužalojimas atsiranda tada, kai yra kontaktas su kažkokiu daiktu, be jokio išorinio jėgos poveikio tokie dalykai neatsiranda patys savaime. Suspaudimui šitie sužalojimai nėra labai būdingi. Suspaudimui galima nurodyti kraujosruvas, bet kategoriškai negalima atsakyti. Galbūt buvo tik kontaktas pirštais. Moterims poveikis į tam tikrą kūno paviršių lengviau sukelia sužalojimus, kada pažeidžiamos poodinės kraujagyslės. Kraujosruvoms buvo du atskiri kontaktai, o nubrozdinimui turėjo būti atskiras kontaktas, taip ir yra nurodyta, kad viso penki. Vienas žastas – du kontaktai arba smūgiai ar trauminiai poveikiai ir kitas žastas – du kontaktai arba trauminiai poveikiai, dar vienas – odos nubrozdinimas alkūnės sąnaryje. Nustatant sužalojimų padarymo laiką, šviežia kraujosruva būna šviesiai rausvos spalvos, o vėliau dėl trauminio poveikio keičiasi hemoglobinas, kuris būna išsiliejęs iš kraujagyslės ir suirus eritrocitams, keičiasi spalvos. Jos priklauso nuo to, kiek laiko praėjo. Kraujosruvų kitimas labai priklauso nuo kraujagyslės dydžio pažeidimo, nuo gylio ir nuo individualių asmens savybių. Moterims kitimas vyksta daug greičiau negu vyrams. Tikėtina, kad nukentėjusiosios žastuose atsiradusios kraujosruvos atsirado tą pačią dieną, bet skirtingu valandų intervalu, neatmetama tokia galimybė, kadangi antrajame specialisto išvados punkte yra nurodoma, kad sužalojimai padaryti nurodomu ar jam artimu būdu ir laiku. Nėra galimybės nurodyti valandų ar paros skirtumo. Kairės alkūnės sąnario nubrozdinimas, jeigu jis buvo, tai turėjo būti matomas, arba gal jis išryškėjo, kai pradėjo sausėti, atsirasti tas luobas. Teoriškai neįmanoma, kad pareigūnė apžiūrėdama nukentėjusiąją apžiūros metu neužfiksavo jokio nubrozdinimo, o jis išryškėjo vėliau, taip negalėjo būti, tačiau į šitą klausimą kategoriškai negali atsakyti. Nubrozdinimas, kuris buvo jo užfiksuotas, negalėjo atsirasti įvykio metu ir tomis aplinkybėmis, kurios yra nurodytos užduotyje, nukentėjusiajai griūvant ant kietos dangos ir atsiremiant alkūne į kietą paviršių, nes tokio pobūdžio sužalojimas nėra būdingas griuvimui, nebent būtų labai specifinis griuvimas. Jeigu asmuo griūva, tai dažnai remiasi plaštaka, riešu, būna kelių sąnariuose sužalojimai. Gali būti toks sužalojimas padarytas nagu. Tiek įbrėžimas, tiek nubrozdinimas yra ta pati kategorija, tai priklauso, kokio pobūdžio būna tas nubrozdinimas.

Teisminio nagrinėjimo metu gynyba ir kaltinamoji nurodė, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti ir kitu, o ne nurodomu metu. R. T. kėlė versiją, jog kraujosruvos ant nukentėjusiosios žastų galėjo atsirasti intymių santykių metu. Kokiomis kitomis aplinkybėmis galėjo atsirasti nubrozdinimas D. J. kairės alkūnės sąnaryje, versijų nebuvo pateikta.

Tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų įžvelgti kitokias, nei teismo nustatytas, nukentėjusiosios žastuose rastų kraujosruvų ir odos nubrozdinimo kairės alkūnės sąnaryje atsiradimo aplinkybes ar laiką. Kaip jau minėta, paraudimai žastuose buvo užfiksuoti iš esmės iškart po įvykio policijos pareigūnei apžiūrint nukentėjusiąją. Aplinkybė, jog policijos pareigūnė neužfiksavo odos nubrozdinimo kairės alkūnės sąnaryje savaime nepatvirtina, jog šio sužalojimo tuo metu nebuvo. Iš vaizdo įrašo „M. body 2” matyti, kad policijos pareigūnė R. M. išsamiai ir įdėmiai neapžiūrėjo D. J. kairės rankos alkūnės. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad D. J. policijos pareigūnei aprodė rankas iš priekinės pusės. Duomenų, kad šie sužalojimai būtų atsiradę kitomis aplinkybėmis ar kitu laiku, byloje nėra, jų nenurodė nei nukentėjusioji, nei kartu su ja gyvenantis liudytojas G. B.. Priešingai, nukentėjusioji proceso eigoje nuosekliai nurodė konkrečias kraujosruvų bei nubrozdinimo atsiradimo aplinkybes ir jas padariusį asmenį – R. T.. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į specialisto paaiškinimą, kad paraudimas kairės rankos alkūnės sąnaryje galėjo nebūti ryškiai matomas iškart po kontakto – jis galėjo išryškėti vėliau. Iš specialisto išvados Nr. G 205/2023(10) matyti, kad D. J. padaryta poodinės kraujosruvos žastuose, odos nubrozdinimas kairės alkūnės sąnaryje; sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku; sužalojimai padaryti mažiausia penkių smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji galėjo būti įvairiose padėtyse; sužalojimai padaryti, kietais bukais daiktais, pvz. ranka, rankų pirštais, kokiais tai aplinkos daiktais ir pan.

Teismas taip pat kaip neįtikimą versiją vertina kaltinamosios teiginius, jog nukentėjusioji melagingai apkaltino kaltinamąją norėdama išprovokuoti ir apšmeižti. Pasak kaltinamosios, D. labai supyko, nes kaltinamoji atskleidė neištikimybę, keršija dėl to, kad šis faktas buvo išviešintas. Viena vertus, nukentėjusioji neneigė turėjusi artimus ryšius su kaltinamosios draugu; ši aplinkybė žinoma ir nukentėjusiosios gyvenimo draugui. Kita vertus, pati nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teigė, jog šiuo metu santykius palaiko visi trys – kaltinamosios buvęs sugyventinis, nukentėjusioji ir jos gyvenimo draugas G. B., tad nėra aišku kodėl, anot kaltinamosios, nukentėjusioji turėtų pykti dėl santykių paviešinimo, jeigu šie santykiai yra atskleisti visoms suinteresuotoms pusėms.

Teismo neįtikina ir kaltinamosios versija, jog įvykio metu būtent D. buvo jai paėmusi už rankų ir ant rankų buvo likusios mėlynės, bet dėl to kaltinamoji į policijos pareigūnus nesikreipė, nes toks elgesys jai neatrodė tiek rimtas, kad reikėtų kreiptis į pareigūnus. Byloje nėra jokių šią versiją patvirtinančių įrodymų.

Taigi, teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai laikytini pakankamais padaryti išvadą, jog R. T. stipriai sugriebė D. J. už abiejų rankų, ją pastūmė, po to abiem rankomis sugriebė D. J. už plaukų, juos du kartus stipriai patempė, dėl to D. J. suklupo ant žemės, taip sužalojo ir padarė D. J. poodines kraujosruvas žastuose, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnaryje.

Tačiau, teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų nepakanka pripažinti įrodytomis aplinkybėmis dėl nukentėjusiosios plaukų išrovimo fakto.

D. J. teigė, kad įvykio metu R. T., du kartus nukentėjusiajai patemdama už kasos, išrovė jai plaukų.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas G. B. teigė, kad kai D. grįžo į namus,  ant jos drabužių buvo užkibę plaukų. Paskui D. plaukus iššukavo, tai ten buvo tikrai didelis kuokštas plaukų. Jis matė, kad iššukavus plaukus ant šepečio liko plaukų kuokštas. Plaukai buvo užkibę labiau ant nugaros. Dvi saujos buvo plaukų. Apie tai, kad D. plaukai buvo nutraukti liudijo ir A. R., D. kirpėja. Ji parodė, kad D. jai iš karto užsiminė apie plaukų išpešimą ir ji pasižiūrėjo, nes jos plaukus dažo, daro procedūras. Žino D. plaukus. Jos visi plaukai nebuvo išrauti, bet tarpas tikrai matėsi. Klausė, kas atsitiko. D. pasakė, kad atsitiko. Su nukentėjusiąja kalbėjo apie tą įvykį ir D. pasakė, kad jai už plaukų tempė. Paprašė parodyti plaukus ir tada pati pastebėjo, kad tarpas matosi. Kur yra plaukų stresinės zonos, buvo išpešti plaukai. D. plaukus visada kerpa tiesiai. Prieš tą įvykį D. plaukus dažė prieš savaitę ar dvi. Paskui, kai ji parodė savo plaukus po to įvykio, tai matėsi, kad buvo nupeštos tokios plaukų sruogos.

Šiame nuosprendyje jau minėta, kad teismas pripažįsta įrodyta aplinkybe, jog R. T. buvo sugriebusi D. J. už plaukų ir juos du kartus stipriai patempė. Be kita ko, plaukų patempimo aplinkybės neginčija ir pati kaltinamoji – teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad patempė D.i už plaukų. Tačiau šių aplinkybių ir liudytojų G. B. bei A. R. parodymų nepakanka pripažinti, jog patempimo metu buvo išrauti, ar kaip teigė nukentėjusiosios atstovė advokatė – nutraukti, plaukai.

Visų pirma, iš vaizdo įrašų „M. body 1”, „D. body 1” matyti, kad įvykio vietoje nematyti jokių plaukų kuokštų, t. y. išrautų/nutrūkusių/iškritusių plaukų kuokštų nėra matyti nei ant žemės tiek, kiek galima matyti iš vaizdo įrašų, nei ant D. J. kūno. Iš vaizdo įrašų matyti, kad D. J. nugara pasisukus į pareigūnus, ant sportinio megztinio nėra matyti jokių iškritusių plaukų. Nors matyti, kad ant nukentėjusiosios rankų yra pavieniai iškritę plaukai, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama išvadai, kad R. T. patempdama D. J. plaukus, juos išrovė – ant nukentėjusiosios rankų matomi tik keli pavieniai plaukai. Be kita ko, vaizdo įrašo „D. body 1” 3 min. 58 s. matoma, kaip policijos pareigūnė žvalgosi ir kalba apie plaukus, klausia ar išpešė plaukus. D. J. sako: „ne ne, ta prasme“. Iš vaizdo įrašo “M. body 2” matyti, kad 19 min. 31 s. į pareigūnės klausimą ar plaukų daug neišrovė, tik šiek tiek, D. J. galvą papurto į šonus.

Liudytoja policijos pareigūnė R. M. teisme parodė, kad įvykio vietoje jai nukentėjusioji minėjo, jog ją tempė už plaukų, bet neįvardijo, kad buvo išpeštas kuokštas plaukų. Liudytojos teigimu, galėjo būti išpeštas vienas kitas plaukas, nes to nelabai ir įmanoma pastebėti, bet kuokštų nesimatė. Įvykio vietoje plaukų nepastebėjo, nes tai atvira teritorija, masiškai plaukų nebuvo. Įvykio vietą apžiūrėjo ir būtų užfiksavę. 

Taigi įvykio vieta buvo apžiūrėta praėjus itin trumpam laiko tarpui po įvykusio incidento, tačiau išrautų/nutrūkusių plaukų nebuvo pastebėta. Iš pačios nukentėjusiosios paaiškinimų, duotų įvykio vietoje, taip pat galima suprasti, kad plaukai nebuvo išpešti.

Iš vaizdo įrašų „M. body 2”, „M. body 3”, „M. body 4”, kurie padaryti policijos komisariate, taip pat nematyti, kad ant nukentėjusiosios kūno ar ant komisariato grindų būtų išrautų/nutrūkusių nukentėjusiosios plaukų.

Iš 2023 m. gegužės 14 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad ant išrautų/nutrūkusių plaukų aplinkybė nefiksuota (b. l. 34-39).

Iš specialisto išvados Nr. G 205/2023(10) matyti, kad specialistas, apžiūrėjęs D. J. ir fiksavęs sužalojimus, nenustatė pakitimų galvos srityje.

Teisiamojo posėdžio metu specialistas A. J. parodė, kad apžiūros metu galvos plaukuotoje dalyje sužalojimų ar pokyčių nebuvo rasta. Paaiškino, jog jeigu yra nusiskundimas, kad buvo traumuota galvos plaukuotoji dalis, yra atliekamas tyrimas – praskleidžiami plaukai, tyrinėjamas odos paviršius ar nėra kokių taškinių odos nubrozdinimų, kurie lieka, jeigu būna išrauti plaukai šviežiais atvejais. Jeigu yra praėjęs vėlesnis laikas, tai tose vietose, kur būna išrauti plaukai, lieka baltos spalvos odos ploteliai, kurie yra ryškūs. Šiuo atveju tokių pokyčių nenustatyta. Nei baltos odos plotelių, nei raudonos spalvos taškelių nebuvo nustatyta. Kadangi kiekvieno asmens plaukuotumas yra skirtingas, nes vieniems asmenims plaukai yra reti, o kitiems plaukai yra tankūs, todėl turi būti 10 plaukų ir daugiau viename plote išrauti, kad būtų fiksuotas pokytis. Remiantis medicinos praktika, specialia literatūra, kiekvienam asmeniui praktiškai per parą gali būti netenkama nuo 50 iki 100 plaukų natūraliai šukuojantis, plaukai kinta, keičiasi, nes vieni iškrenta, o kiti atauga. Bet, kad būtų ryškių pakitimų, kurios būtų galima traktuoti kaip išrovimą šiuo atveju tikrai nenustatyta. Nutrūkusių plaukų per plauko vidurį, t. y.  tokio pobūdžio pakitimų nefiksuota. Apžiūrint visada pražiūrimas visas plauko ilgis ir ypač atkreipiamas dėmesys į odos paviršių. Mediciniškai yra skirtingi dalykai plaukų išrovimas ir plaukų nutraukimas, kadangi plaukų išrovimas, tai yra plauko pašalinimas iš odos ir poodžio su svogūnėliu arba be jo.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į kasacinio teismo išaiškinimą, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-82-222/2019, 2K-183-511/2020, 2K-284-719/2020, 2K-154-1073/2021 ir kt.). Kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti arba, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta pašalinti. Abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018).

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės – plaukų išrovimo, teismas remiasi in dubio pro reo principu, kadangi byloje nėra įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, jog R. T., du kartus patemdama plaukus D. J. išrovė plaukus. Kaip jau minėta nuosprendyje, nukentėjusios teiginio, jog jai buvo išrauti plaukai, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, o liudytojų G. B. ir A. R. parodymai nėra pakankami pripažinti, kad poveikis D. J. plaukams buvo padarytas būtent dėl R. T. veiksmų.

Remiantis nurodytų aplinkybių ir aptartų įrodymų pagrindu iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu D. J. buvo išrauti plaukai.

Pagal BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad paprastai laikoma, jog keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008,
2K-141/2011, 2K-23/2013), kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-381/2011,
2K-651/2012, 2K-7-29-942/2016).‏‏‎ Veikų aplinkybių patikslinimas, šalinant iš inkriminuotų veikų aprašymo tam tikras aplinkybes, kurios yra žinomos gynybai ir ginčijamos, paprastai įrodinėjant, kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos, nepripažintinas kaltinimo keitimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-976/2022).‏‏‎ 

Teismas pažymi, kad kaltinamoji nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, be kita ko, viso proceso metu neigė kaltinamajai išrovusi plaukus. Todėl, teismo vertinimu, aplinkybės dėl nukentėjusiosios plaukų išrovimo pašalinimas gali būti vertinamas kaip veikos aplinkybių patikslinimas, šalinant iš inkriminuotos veikos aprašymo neįrodytas aplinkybes. Toks veiksmas niekaip nedaro įtakos nei kaltinamosios teisinei padėčiai, nei jos teisei į gynybą ir nepažeidžia baudžiamojo proceso nuostatų.

Taip pat pažymėtina, kad vien faktinių veikos aplinkybių nepakanka tam, kad kvalifikuoti kaltinamojo veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Būtina nustatyti ir būtinąjį šio nusikaltimo subjektyviosios pusė požymį – kaltę, kuri pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia.  Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir iš kaltininko elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014,  2K-7-27-746/2015,  2K-P-498-746/2015,  2K-118-746/2016,  2K-151-628/2018,  2K-153-511/2020 ir kt.).  Sprendžiant dėl R. T. kaltės turinio vertintina faktinė įvykio situacija, t. y. R. T.fizinį kontaktą su nukentėjusiąja turėdama mažiausiai du kartus, t. y. sugriebdama abiem rankom D. J. už žastų ir tempdama už plaukų, stumdama ją, suvokė, kad veikdama savo jėga prieš nukentėjusiąją gali sukelti jai sužalojimus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Kitaip tariant, kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia.

Taigi, teismo vertimu, anksčiau nurodyti ir aptarti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad R. T. 2023 m. gegužės 14 d., apie 19 val. 45 min., Šilalės mieste, Vasario 16-osios g. 1, prie pastato esančioje aikštelėje, tarpusavio konflikto metu tyčia stipriai sugriebė D. J. už abiejų rankų, ją pastūmė, po to abiem rankomis sugriebė D. J. už plaukų, juos du kartus stipriai patempė, dėl to D. J. suklupo ant žemės, taip sužalojo ir padarė D. J. poodines kraujosruvas žastuose, odos nubrozdinimą kairės alkūnės sąnaryje, padarydama nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

 

IV.       Dėl bausmės

 

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Šiuo atveju nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamoji R. T. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamoji anksčiau neteista, yra bausta administracine tvarka (vieną kartą 2023 metais ir vieną kartą 2022 metais), apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Kaltinamoji dirba pagal verslo liudijimą.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas; 48 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnio 1 dalis, 55 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis). Teismui apsisprendus dėl bausmės rūšies (laisvės apribojimo), toliau turi būti svarstomas bausmės dydis (aptariamu atveju laisvės apribojimo terminas).

 Laisvės apribojimas (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis) – tai bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228/2009). Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Pastebima, kad baudžiamasis įstatymas apibrėžia bausmės dydžio vidurkio nustatymo būdą (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123/2011), t. y. bausmės nustatymo vidurkis grindžiamas sankcijos medianos vidurkio taisykle ir apskaičiuojamas sudedant minimalų ir maksimalų BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydžius ir gautas rezultatas padalijamas pusiau. Sankcijos vidurkis būtų 13,5 mėnesio (24 mėn. (bausmės maksimumas) + 3 mėn. (bausmės minimumas) = 13,5 mėnesio arba 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) (BK 61 straipsnio 3 dalis). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinęs kaltinamosios asmenybę ir kitus reikšmingus duomenis, daro išvadą, kad aptariamu atveju egzistuoja visos prielaidos skirti mažesnį nei sankcijos vidurkis bausmės dydį, t. y. 9 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Paskyrus laisvės apribojimo bausmę gali būti paskirtos ir papildomos pareigos (BK 48 straipsnio 4, 5 dalys). Teismas sprendžia, jog šiuo atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų pareigų, t. y. įpareigoti R. T.per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

 

V.       Civilinio ieškinio

 

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, ir kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyti neturtinės žalos požymiai (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita), kurie yra vertinamieji, ir juos įvertina teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

Nukentėjusioji D. J. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamosios priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinys motyvuojamas šiais esminiais argumentais: 1) dėl sumušimo ji patyrė fizinį skausmą, kuris buvo malšinamas skausmą mažinančiais vaistais. Ilgą laiką gydė kraujosruvas. Nuolat jautė ir šiuo metu jaučia įtampą ir baimę, bijo išeiti iš namų, nes labai nenori susitikti su kaltinamąja; 2) pats nemaloniausias dalykas buvo plaukų išrovimas. Tiek fizinio skausmo, tiek diskomforto prasme. Dirba (duomenys neskelbtini) srityje, todėl plaukų išrovimas sukėlė ypatingai neigiamus pojūčius ir išgyvenimus; 3) dėl kaltinamosios R. T. veiksmų patirti dideli dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai, depresija, didelis šokas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, baimę, jaučiasi nesaugi, nes šis įvykis labai stipriai paveikė psichologiškai. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji D. J. paaiškino, kad po įvykio nuo skausmo gėrė ibuprofeną. Savaitę laiko negalėjo eiti su palaidinėmis trumpomis rankovėmis. Ant rankų esančios žymės trukdė išeiti į miestą, bendrauti – klientės teiraudavosi dėl matomų žymių ant rankų. Ypatingą dvasinį skausmą sukėlė plaukų išrovimas, nes į savo plaukus ji labai daug investuoja – naudoja brangias priemones ir atlieka brangias procedūras. Pažymėjo, kad nebuvo ant tiek išrauta plaukų, kad būtų tuščia vieta galvoje, tačiau jos kolegė kirpėja pastebėjo, kai dažė plaukus, kad galvoje yra mažiau plaukų. Pas psichologą, psichoterapeutą nesilankė, iš vaistinės pirko nereceptinius vaistus. Prašo priteisti 3000 Eur sumą, nes paskaičiavo minimaliai kiek jos paslaugos kainuoja, taip pat įvertino šampūnų, kondicionierių kainas. Po įvykio neturėjo nedarbingumo, nes dirba pagal individualią veiklą, savo grafiką gali susidėlioti kaip nori. Nebuvo perkamos reabilitacijos procedūros, nes niekur nėjo iš namų.

Kaltinamoji ir jos gynėjai prašė civilinį ieškinį atmesti kaip neįrodytą, o jeigu teismas nuspręstų, kad neturtinė žala buvo padaryta – sumažinti ją.

Teismas, vertindamas civilinio ieškinio pagrįstumą, visų pirma pažymi, kad šiame nuosprendyje yra konstatuota, jog žala padaryta tyčiniu nusikaltimu, kuris sukėlė pasekmes – nukentėjusioji patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Svarbu pažymėti ir tai, kad tarp nukentėjusios ir kaltinamosios santykiai buvo įtempti bei konfliktiški dėl tarpusavio nesutarimų, susijusių su buvusiu kaltinamosios sugyventiniu. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamoji patvirtino, jog R. T. išgyveno dėl artimų ryšių, kuriuos nukentėjusioji turėjo su kaltinamosios buvusiu sugyventiniu, R. T. nurodė siekusi išsiaiškinti visas aplinkybes ir norėjusi įrodyti neištikimybės faktą, o toks kaltinamosios elgesys baugino nukentėjusiąją. Taigi nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiąją gąsdino bei baugino R. T. pasirodymas ir smurtavimas viešoje vietoje. Teismo vertinimu, išvadą, jog nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos padarymo juto baimę, nerimą, išgąstį, patvirtina ne tik įtempti R. T. bei D. J. santykiai, tačiau ir vaizdo įrašas, padarytas iš esmės iškart po įvykio (jame užfiksuota, jog D. J. nerimastinga, giliai kvėpuoja, susigraudina), bei liudytojų M. B. ir A. R. parodymai. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti ir nukentėjusiosios parodymais dėl patirtų nepatogumų – šiltuoju metų laikotarpiu ji dėl kraujosruvų žastuose buvo priversta dėvėti palaidines ilgomis rankovėmis. Kaip nurodė nukentėjusioji, ji ilgą laiką po įvykio vengė viena būti viešoje vietoje, kurį laiką nedirbo, nes bijojo, kad R. T. neužsirašytų pas ją kaip klientė, ką yra bandžiusi daryti. D. J. nurodė, kad iki šiol bijo kaltinamosios. Taigi šios nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau šie dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai negali būti vertinami 3000 Eur suma.

Viena vertus, būtina pažymėti, kad teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 140 straipsnio skirtingose dalyse, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja plačiose ribose, t. y. nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023 ir kt.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad 1000 ir daugiau eurų dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai smurtas pasireiškia didesniu intensyvumu, atliekama daugiau smurtinių veiksmų, smurtauja daugiau nei vienas asmuo, smūgiai suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan.

Kita vertus, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog ypatingai didelius išgyvenimus jai sukėlė plaukų išrovimas, o kaip jau šiame nuosprendyje konstatuota, nagrinėjamu atveju šį aplinkybė pripažinta neįrodyta. Taip pat pažymėtina ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad į šią 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą jį įskaičiuoja ir šampūnų, kondicionierių, kurie buvo reikalingi atstatyti plaukų būklę, kainas, ir nuostolius, kuriuos patyrė atsisakydama priimti klientes, tačiau, teismo vertinimu, tokio pobūdžio praradimai laikytini turtiniais, todėl negali būti vertinami kaip neturtinė žala.

Todėl teismas sprendžia, kad atsižvelgus į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, kai nėra įrodymų dėl kokių nors padarytos veikos ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios fizinei ar psichinei sveikatai, o nežymus sužalojimas padarytas ant nukentėjusiosios žastų ir kairės rankos alkūnės iš esmės keletu veiksmų, taip pat į kitas pirmiau aptartas neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis šiuo atveju nelaikytinas proporcingu ir teisingu, todėl mažintinas iki 300 Eur. Teismo vertinimu, tokia suma labiau atitiks teismų praktiką panašiose bylose bei bus teisinga ir proporcinga.

 

 

VI.       Dėl proceso išlaidų

 

Nukentėjusioji pateikė prašymą pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamosios jos turėtas 2000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Iš 2023 m. birželio 19 d. pinigų priėmimo kvito Ser. LAT Nr. 1150809 matyti, kad D. J. advokatei Stanislavai Jorudienei sumokėjo 500 Eur už dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas. Iš 2023 m. birželio 22 d. pinigų priėmimo kvito Ser. LAT Nr. 1150810 matyti, kad D. J. advokatei Stanislavai Jorudienei sumokėjo 500 Eur. Iš 2023 m. lapkričio 20 d. pinigų priėmimo kvito Ser. LAT Nr. 1150854 matyti, kad D. J. advokatei Stanislavai Jorudienei sumokėjo 1000 Eur už atstovavimą, patarimą ir kitas teisines paslaugas. Teisiamojo posėdžio metu advokatė nurodė, kad už ieškinio surašymą D. J. sumokėjo 400 Eur. Gynyba per kelis kartus teikė įrodymus, prašė teismą, kad išreikalauti Body kamerų įrašus. Body kamerų įrašai yra apie valandą laiko, todėl reikėjo perklausyti du kartus. Po gynybos įrašų šifruotės reikėjo iš naujo su D. J. dar kartą perklausyti įrašus, todėl buvo daug laiko sugaišta. Susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga sudaro 450 Eur. Pirminė konsultacija D. J. kainavo 50 Eur. Per 6 posėdžius sugaištas laikas yra įvertintas 1100 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. 

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020). BPK 106 straipsnyje konkrečių aplinkybių, į kurias teismai, spręsdami dėl tokio pobūdžio proceso išlaidų atlyginimo (nustatydami jų dydį), turi atsižvelgti, įstatymų leidėjas nedetalizavo. Rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, jų maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92-976/2023). Taigi, spręsdamas dėl nukentėjusiajai už advokato darbo apmokėjimą iš kaltinamosios priteistinos sumos dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, jos apimtį, kitas svarbias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, bylos duomenimis nustatyta, kad byla buvo išnagrinėta teisme 5 teisiamuosiuose posėdžiuose. 2023 m. rugsėjo 4 d . teisiamasis posėdis vyko nuo 13.30 val. iki 15.26 val.; 2023 m. spalio 19 d. – nuo 9.30 val. iki 10.24 val.; 2023 m. lapkričio 20 d. – nuo 9.30 val. iki 11.53 val., 2023 m. gruodžio 21 d. – nuo 10.00 val. iki 11.30 val.; 2024 m. sausio 24 d. – nuo 09.00 val. iki 11.10 val. Tai yra bylos nagrinėjimas teisiamuosiuose posėdžiuose truko apie 9 val.

Byla nėra itin sudėtinga, jos apimtis nedidelė (iš viso 2 tomai), nagrinėta viena nusikalstama veika, byloje dalyvavo nedaug proceso dalyvių, įrodymų tyrimas iš esmės nedidelės apimties (apklausti kaltinamoji, nukentėjusioji, 4 liudytojai, vienas specialistas), tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo išreikalauti 5 vaizdo įrašai, kuriuos, kaip nurodo advokatė, teko klausyti keletą kartų. Taip pat pabrėžtina, jog nukentėjusiosios atstovė advokatė aktyviai dalyvavo įrodymų tyrime, uždavinėjo klausimus, teikė prašymus, paruošė motyvuotą baigiamąją kalbą. Pastebėtina, kad ir nukentėjusioji, ir jos atstovė kliūčių bylos nagrinėjimui nesudarė, prašymų, kuriuos teismas būtų pripažinęs kaip perteklinius, nereiškė. Todėl, teismo nuomone, įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į protingumo ir sąžiningumo principus, pagrįstomis ir būtinomis tikslinga laikyti 1500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, todėl jos ir priteistinos iš kaltinamosios.

 

VII.       Dėl kitų klausimų

 

Kaltinamajai R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Byloje esančios kompaktinių diskų laikmenos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje. 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 307 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

 

R. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. T. per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevyriausybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

 Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

 R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – nukentėjusiajai  D. J. iš kaltinamosios R. T. priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. 

Nukentėjusiajai D. J. iš kaltinamosios R. T. priteisti 1500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Kompaktinio disko laikmenas, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus

 

 

Teisėja                                                                                                       Jurga Jasmontienė