Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-05-30][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-2051-1017-2024].docx
Bylos nr.: 1-2051-1017/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
Specialioji dalis
Kvalifikuotas kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str. 2-7 d.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas (BK IX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)

Baudž

             Baudžiamoji byla Nr. 1-2051-1017/2024

             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17914-2024-3

             Procesinio sprendimo kategorijos:

             1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6.

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. gegužės 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,

sekretoriaujant Anastasijai Česonienei,

dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,

kaltinamajam V. C. (V. C.), jo gynėjui advokatui Mykolui Girdiušui,

vertėjai Olgai Gumuliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis su motina; išsiskyręs, neturintis vaikų; oficialiai nedirbantis – dirbantis neoficialiai (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje; teistas, paskutiniai teistumai – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį galutine 38 parų arešto bausme (bausmė atlikta), paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 3 metams ir konfiskuota transporto priemonės – automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 1 430 Eur; Vilniaus rajono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį galutine 56 parų arešto bausme (bausmė atlikta); kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

 

            Teismas

 

n u s t a t ė :

 

V. C. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. gegužės 12 d., apie 14.20 val., Vilniuje, ties pastatu Liepkalnio g.172E, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Astra, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 4,53 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. C. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad neprisimena, kada įvyko šis įvykis, galėjo būti kaltinime nurodytą dieną ir nurodytu laiku. Įvykio metu važiavo i namų (duomenys neskelbtini) pas draugą į svečius, apie 3 km, iki kol jį sustabdė Liepkalnio g. Vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau šis automobilis neregistruotas, turi tik pažymą su savo vardu; automobilį įsigijo už 300 Eur. Niekada nėra turėjęs vairuotojo pažymėjimo, tačiau vairuoti transporto priemones moka. Prisimena, kaip sėdo prie vairo, tuo metu jautėsi normaliai; prisimena ir kaip jį sustabdė kitas žmogus, atėmė raktelius ir laukė atvykstančių pareigūnų. Prieš įvykį buvo išgėręs 2 l degtinės. Nurodo, kad taip tiesiog gavosi pasielgti; tokį savo elgesį vertina blogai. Nurodė neturintis priklausomybės alkoholiui, niekada nesigydė nuo priklausomybės alkoholiui ir pagalba dėl nesaikingo alkoholio vartojimo jam yra nereikalinga. Šiuo metu nelegaliai dirba (duomenys neskelbtini), gauna po (duomenys neskelbtini) Eur į mėnesį; be to, gauna išmoka iš Užimtumo tarnybos. Prašo jam skirti baudą, jam mama ją padėtų sumokėti. Praeityje yra teistas 2 kartus už vairavimą būnant neblaiviu; bausmę yra atlikęs. Šiuo metu jam yra susitrenkęs koją, jam yra skilęs kaulas, dėl to mano, kad tai trukdytų jam atlikti arešto bausmę.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

 

Kiti bylos duomenys

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos 2024 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 15 d., apie 14.20 val. Vilniuje, ties pastatu Liepkalnio g. 172E, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, V. C. vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 4,53 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1-3).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus tyrėjos 2024 m. gegužės 12 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2024 m. gegužės 12 d., apie 14.30val. iš vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad adresu Vilniuje, Liepkalnio g. 172, pranešėjas sustabdė vairuotoją, kuris vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, prie jų priėjo pranešėjas, kuris prisistatė kaip V. Š., kuris nurodė, jog automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmuo vairavo neblaivus. Pasak pranešėjo, šis pastebėjo, kaip automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Liepkalnio gatve link Salininkų žiedo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kas jam sukėlė įtarimą. Opel vairuotojo veiksmai kartojosi kelis kartus. Po tokių keleto veiksmų, pasak pranešėjo Opel vairuotojas sustojo šalikelėje. V. Š. sustojęs priekyje jo, išlipo iš savo transporto priemonės ir nusprendė prieiti prie Opel vairuotojo. Priėjęs prie jo iš karto iš jo automobilio ištraukė automobilio raktelius ir su juo nei bendravo, nei kontaktavo. Iš V. Š. buvo priimtas paaiškinimas, kadangi vyras skubėjo namo. Priėjus pabendrauti su automobilio Opel vairuotoju, šis kaip vėliau paaiškėjo buvo V. C. Bendraujant su vairuotoju, šio kalba buvo nerišli, iš automobilio salono jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Pasiteiravus ar V. C. vairavo transporto priemonę neblaivus, atsakė teigiamai. Dar paklausus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, nurodė, kad šiandien. Nusprendus patikrinti asmenį alkoholio kiekio matuokliu, šiam pirmu pūtimu nustatytas buvo 4,53 promilių neblaivumo laipsnis. Toliau išlaipinus V. C. iš transporto priemonės ir nurodžius eiti pėda po pėdos tiesia linija, pastarasis iš karto atsisakė atlikti testą, nurodė, kad nesugebės eiti, kadangi dėl savo neblaivumo šis vos pastovėjo vietoje. V. C. vis svirduliavo, negalėjo savarankiškai pastovėti vietoje. Toliau kolega pareikalavo paliesti nosies galą nurodomuoju pirštu ir pakartojo keletą kartų, tačiau vyriškis kolegos reikalavimo nesuprato ir to padaryti nesugebėjo. Atlikus neblaivumo nustatymo aktą, po jo nusprendė pasodinti asmenį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Atlikus antrą pūtimą, V. C. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 4,64 promilių neblaivumo laipsnis. Pasižiūrėjus asmenį per Polis II naršyklę buvo nustatyta, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones. Pasiteiravus V. C., ar šis turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą, vyras nurodė, kad teisės vairuoti transporto priemones neturi. Kadangi asmuo vairavo transporto priemonę neblaivus, pakartotinai be teisių, bei transporto priemonė neturėjo nei technikinės apžiūros, nei privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, šiam buvo surašytas administracinis protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą buvo iškviesta priverstinio nuvežimo transporto priemonė, kuri nutempė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Avižienius, Sudervės 2e. V. C. dalyvavo kai transporto priemonę buvo pakraunama ant priverstinio nuvežimo transporto priemonės, taip pat šiam buvo leista pasiimti daiktus esančius jo transporto priemonėje. Kadangi V. C. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nesiorientavo aplinkoje, šiam buvo suteikta socialinė pagalba iki (duomenys neskelbtini). Dėl ikiteisminio tyrimo vairuotojui buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą (b. l. 22-23).

2024 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kuris stovi Liepkalnio g. 172E kryptis link Salininkų žiedo. Automobilis yra juodos spalvos, automobilio priekinė dalis yra apgadinta (apgadintas priekinis buferis, priekinis dešinės pusės žibintas išdaužtas, valstybinis numeris). Ant automobilio dešinės pusės ties automobilio žibintu yra mėlynos spalvos kito objekto dažai, galimai po eismo įvykio. Automobilio bagažinės dangtis sulankstytas. Automobilio salone alkoholinių gėrimo butelių nebuvo. Automobilyje reikšmingų įvykiui daiktų nėra ir nepaimta. Pridėtos nuotraukos (b. l. 11-12, 13-17).

2024 m. gegužės 12 d. V. Š. (t. y. apie įvykį pranešusio asmens) paaiškinime nurodyta, kad pranešėjas važiuojant Liepkalnio g. 172 pastebėjo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvažiavo į priešpriešinę juostą, tada grįžo į savo juostą ir vėl išvažiavo į priešpriešinę juostą. Po kelių tokių manevrų sustojo šalikėlėje. Tada sustojo ir jis, priėjo prie Opel vairuotojo, jis nieko nekalbėjo, nesiorientavo aplinkoje. Pasirodė neblaivus. Ištraukė Opel automobilio raktus ir laukė atvažiuojant pareigūnų. Važiuojant iš paskos minėtas automobilis sukėlė įtarimą, kad vairuotojas neblaivus. Atvykus policijai pareigūnams nurodė asmenį, kuris vairavo transporto priemonę Opel Astra (b. l. 24).

2024 m. gegužės 12 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad V. C. pirmojo tikrinimo metu 2024 m. gegužės 12 d., 14.48 val. buvo nustatytas 4,53 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu – 4,64 promilių neblaivumas. Kaltinamajam V. C. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, kaltinamasis eiti teisia linija pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkęs ir atsimerkęs) negali (b. l. 25). Pridėta prie bylos medžiagos alkotesterio kvitai (b. l. 26-27).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – V. C. (b. l. 20).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio Opel Astra DTI, 2002 m., vidutinė transporto priemonės vertė Lietuvoje su PVM yra 980 Eur (b. l. 21).

 

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

 

BK 2811 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų kaltinamojo paaiškinimais teisme, kurie iš esmės sutampa su jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, pranešėjo rašytinio paaiškinimo, Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, alkotesterio kvitų, kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis V. C. 2024 m. gegužės 12 d., 14.20 val., Vilniuje, ties pastatu Liepkalnio g. 172E, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 4,53 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. C. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių ginčo nėra, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. C. nurodė, kad iki įvykio buvo išgėręs 2 l degtinės, jautėsi normaliai, dėl to nutarė nuvykti jam priklausančiu automobiliu Opel Astra iš namų Salininkuose iki draugo, kažkur apie 3 km atstumą. Taigi kaltinamasis suvokė, jog ką tik išgėręs itin didelį kiekį stipriojo alkoholinio gėrimo, yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus ir suprasdamas tai, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Juolab kad kaltinamasis V. C. jau yra teistas už tokio pobūdžio KET pažeidimą.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. C. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

 

Dėl bausmės

 

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. C. įvykdė vieną, tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą, kuomet dienos metu, Vilniaus mieste, intensyvaus eismo gatvėje, vairavo savo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas itin sunkus – 4,53 promilių neblaivumas (antro pūtimo metu – net 4,64 promilių neblaivumas), šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo paties bei kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai patvirtina nagrinėjamo įvykio aplinkybės – po kaltinamojo V. C. atliekamų pavojingų transporto priemone manevrų sustojus šalikelėje, už jo važiavęs pranešėjas taip pat sustojo specialiai tam, kad priėjęs galėtų atimti iš kaltinamojo transporto priemonės raktelius ir taip sustabdytų kaltinamąjį nuo pavojingo visiems eismo dalyviams elgesio tęsimo. Juolab tą patvirtina ir neblaivumo nustatymo aktas (kuriame nurodyta, kad kaltinamasis negalėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos, negalėjo rodomuoju pirštu (tiek atsimerkus, tiek užsimerkus) paliesti nosies) bei policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas (kuriame nurodyta, kad kaltinamasis V. C. išlipęs iš transporto priemonės, svirduliavo ir savarankiškai negalėjo pastovėti vietoje). Taigi kaltinamasis V. C. tokiais savo veiksmais sukėlė realų pavojų tiek sau, tiek ir kitiems kelių eismo dalyviams. V. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, jog kaltinamasis V. C. yra brandaus, darbingo amžiaus, tačiau oficialiai nedirbantis, neoficialiai nurodė dirbantis (duomenys neskelbtini) (uždirbantis apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį); išsiskyręs, vaikų neturi, gyvenantis su motina. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. C. neigė turintis priklausomybę alkoholiui bei teigė, jog jam nereikalinga pagalba gydytis nuo alkoholio. Tačiau teismo vertinimu, įvertinus šios bylos aplinkybes (o būtent – kaltinamojo prieš pat nagrinėjamą įvykį suvartotą itin didelį stipraus alkoholio kiekį ir nustatyta sunkų – net 4,53 promilių neblaivumo laipsnį, dėl kurio kaltinamasis sustabdytas pareigūnų sunkiai galėjo net pastovėti), bei tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padaro nusikalstamą veiką, būdamas neblaivus, pagrįstai manytina, kad kaltinamasis turi įsisenėjusių problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Kaltinamasis praeityje yra daug kartų teistas, įskaitant ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir sudaro pagrindo teigti, jog jis nėra linkęs keisti savo elgesio ir gyvenimo būdo, specialistų pagalbos atsisakė, priklausomybės alkoholiui nepripažįsta. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, praeityje kaltinamasis V. C. yra ne kartą šiurkščiai pažeidęs KET, o būtent – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutarimu baustas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, važiuodamas buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į prie reguliuojamos sankryžos sustojusį automobilį bei iš eismo įvykio vietos jis pasišalino; ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarimu baustas už tai, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu, kurį sugadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino ir nepranešė policijai apie įvykį. Tai yra taip pat neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, iš kurių matyti, jog kaltinamasis yra nelinkęs laikytis visuomenei priimtinų taisyklių ir pakartotinai grubiai pažeidžia KET reikalavimus, taip pat, kaltinamasis turi jau ilgą laikotarpį turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo ir problemų dėl savo elgesio, esant apsvaigus nuo alkoholio, tačiau savo elgesio nekeičia ir tinkamų išvadų nedaro.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. C. prašė jam skirti baudą, nurodė dirbantis nelegaliai, uždirbantis (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, be to, jam paskirtą baudą padėtų sumokėti motina. Analogišką prašymą pateikė ir kaltinamojo gynėjas, prašydamas jam skirti baudą. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, įskaitant ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, susijusias su jo finansine padėtimi, turimą priklausomybę alkoholiui (kurios kaltinamasis nepripažįsta), kuri ir lėmė nusikalstamos veikos padarymą, taip pat buvusius baustumus administracine tvarka už šiukščių KET pažeidimų padarymą, kuomet skirtos finansinės baudos nepadarė įtakos kaltinamojo elgesiui ir nesulaikė jo nuo naujų pažeidimų, ankstesnius teistumus, įskaitant ir už analogišką nusikalstamą veiką, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebūtų pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą sankciją – baudą. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai, įvertinus ir  nusikalstamos veikos pavojingumą bei labai sunkų kaltinamojo neblaivumą (jam nustatytas net 4,53 promilių neblaivumas), bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus tik įstatymo sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laivės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. C. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tik reali laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teigti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, šiuo atveju pagrindo nėra, kadangi nuteistasis nepripažįsta priklausomybės alkoholiui, atsisako specialistų pagalba spręsti savo elgesio problemas.

 

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

 

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). 

Kadangi kaltinamasis V. C., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas sunkus – net 4,53 promilių neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas sunkaus neblaivumo būsenos dienos metu, Vilniaus mieste, pakankamai intensyvaus eismo gatvėmis, kuomet dėl jo pavojingo vairavimo kitas eismo dalyvis (t. y. pranešėjas V. Š.) kaltinamajam sustojus kelkraštyje, taip pat sustojo ir atėmė iš kaltinamojo vairuotojo raktelius taip siekdamas sustabdyti nuo tolimesnio vairavimo, taigi šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui (ko pasekoje ir buvo iškviesti policijos pareigūnai)). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis yra teistas (ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą), baustas už itin šiukščius KET pažeidimus, neturi teisės vairuoti transporto priemones ir niekuomet tokios nebuvo įgijęs. Kita vertus, jis teigia vertinantis savo elgesį blogai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones V. C. taikytina penkeriems metams. Pažymėtina, jog automobilio vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Šiuo atveju, teismo nuomone tai yra būtina, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. Teismo vertinimu, V. C. nustatytas penkerių metų terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai nuteistasis atliks jam paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. C. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė su PVM 980 Eur (b. l. 21). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę padėtį, automobilio vertę, taip pat siekiant sulaikyti kaltinamąjį nuo galimų tolimesnių jo neteisėtų veiksmų, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

 

Dėl kitų klausimų

 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo V. C. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 187,50 Eur, t. y. advokato Mykolo Girdiušo užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2051-1017/2024.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kad advokatas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam V. C. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam V. C. atėmimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo V. C. turtui – transporto priemonei – automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (b. l. 63-64; BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų byloje nėra.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, prisegtas voke prie galinio bylos viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

V. C. (V. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. C. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti V. C. baudžiamojo poveikio priemones:

 1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai nuteistasis atliks terminuotą laisvės atėmimo bausmę;

 2) turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, į laisvės atėmimo vietų įstaigą paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš V. C. Valstybės naudai 187,50 Eur advokato Mykolo Girdiušo paslaugoms už antrinės teisinės pagalbos teikimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2051-1017/2024 apmokėti.

V. C. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. C. atėmimą 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai nuteistasis atliks terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. C. turtui – transporto priemonei – automobiliui Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, diską su vaizdo įrašais, prisegtą voke prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėja                                                                                    Giedrė Norvilienė