LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos motokroso akademijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos motokroso akademijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, dėl įsakymo dalies panaikinimo, žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1.       Pareiškėjas Lietuvos motokroso akademija (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. V-833 „Dėl 2021 metų Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2021-2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria neskirtas finansavimas Lietuvos motokroso akademijos paraiškai Nr. SRF-SRO-2021-1-0002 (toliau – ir Paraiška); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – ir Ministerija), 31 095 Eur žalai atlyginti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad skundžiama Įsakymo dalis dėl Sporto rėmimo fondo lėšų neskyrimo pareiškėjo projektui prieštarauja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro priimtam 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymui Nr. V-1866 „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ (toliau – ir Kvietimas). Kvietimas numatė, jog preliminari kvietimo dalis, skirta finansuoti projektus iš Sporto rėmimo fondo sporto renginių organizavimo srityje, yra 2 788 927,20 Eur. 

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (toliau – ir 2021 m. finansinių rodiklių įstatymas), kuris įsigaliojo 2020 m. gruodžio 30 d., pagal kurio 2 priedą Ministerijai buvo skirta 1 691 246 000 Eur asignavimų. Taip pat, pagal šį įstatymą Ministerijai buvo skirta 25 844 000 Eur valstybės biudžeto pajamų ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamoms programoms finansuoti. 2021 m. finansinių rodiklių įstatymas nebuvo ir nėra pakeistas iki šio skundo padavimo dienos, kas reiškia, kad 2020 m. gruodžio 20 d. patvirtinus šį įstatymą, toks patvirtinimas neturėjo įtakos Kvietime nurodytoms sumoms, kurios nesikeitė ir po 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo priėmimo. Sporto renginių organizavimui kaip remtinai veiklos sričiai iš Sporto rėmimo fondo turėjo būti skirta 2 788 927, 20 Eur. Tačiau skundžiamo Įsakymo 1-as priedas nurodo, jog sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu, iš viso yra skirta 1 927 434,07 Eur.

4.       Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad skundžiamo Įsakymo dalis, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo projektui prieštarauja Kvietimui, nes pareiškėjo prašoma projekto finansavimo suma patenka į skirtumą (178 720,58 Eur < 861 493,13 Eur), kuris gali būti skiriamas sporto projektams sporto renginių organizavimo sričiai finansuoti, ir finansavimas pareiškėjo Projektui galėjo būti skirtas.

5.       Pareiškėjas vertino, kad Įsakymas pažeidžia jo teisėtus lūkesčius, t. y. nepaisant to, jog pareiškėjas surinko aukštą balų skaičių (74) ir nepaisant to, jog egzistavo galimybė skirti finansavimą projektui pagal Kvietimą, finansavimas nebuvo skirtas. Todėl skundžiama Įsakymo dalis, kuria nuspręsta neskirti finansavimo projekto įgyvendinimui, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, keliamų administraciniam sprendimui.

6.       Pareiškėjas nesutinka, kad jis neatitiko Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Nei skundžiamame Įsakyme, nei Vertinimo dokumente, kuris yra sudedamoji Įsakymo dalis, nėra pateikta jokių paaiškinimų ir argumentų, dėl kurių buvo daryta išvada, kad pareiškėjas neatitiko Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat nėra pateikta jokių motyvų, ar pareiškėjas apskritai neatitinka kurio nors vieno Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies punkto reikalavimų ar visų minėtos dalies punktų. Sprendimo motyvai turi būti žinomi ne tik institucijai, kuri priima sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu priimamas administracinis sprendimas.

7.       Pareiškėjas teigė, kad skundžiamos Įsakymo dalies, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo projektui, priėmimas yra pakankama sąlyga kvalifikuoti Ministerijos veiksmus kaip neteisėtus. Dėl Ministerijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė žalą negautų pajamų forma, kurią sudaro projekto finansavimo suma, kurios prašė pareiškėjas iš Sporto rėmimo fondo – 31 095 Eur.

8.       Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Ministerija prašė atmesti skundą.

9.       Ministerija paaiškino, kad Įsakymas priimtas įvertinus turimas lėšas Sporto rėmimo fonde, kurį administruoja viešoji įstaiga Švietimo mainų paramos fondas (toliau – ir Fondas), kuriam suteikti tam tikri Sporto įstatyme įtvirtinti viešojo administravimo įgaliojimai. Ministerija, planuodama Kvietimą prisiima finansines rizikas, nes tiek pagal Finansų ministerijos išaiškinimus, tiek pagal bendrą asignavimų paskirstymo praktiką, Ministerijos gali planuotis lėšas keliems metams į priekį, anksčiau prisiimtiems ir būsimiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau tik iš einamųjų metų įstatymu patvirtintų asignavimų programoms ir projektams. Šiuo atveju Ministerija susipažino su viešai prieinamu Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. registruotu Seimo narių (41 Seimo narys) Pasiūlymu dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto XIIIP-5302(2), kuriuo buvo pasiūlyta sumažinti Fondo lėšas, perkeliant jų dalį (t. y. apie 30 proc. arba 6 300 000 Eur) aukšto meistriškumo sportui finansuoti. Kvietimas buvo patvirtintas 2020 m. lapkričio 30 d., tačiau 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pirmojoje redakcijoje nebuvo atsižvelgta į Seimo narių pasiūlymą, nes Seime buvo sutarta, kad Ministerijai parengus Sporto įstatymo pakeitimo projektą, Seimo pavasario sesijos metu bus perskirstyti ir Ministerijos 2021 m. asignavimai sportui. Svarbu tai, kad tik Seimo 2021 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo Nr. XIV-430 (toliau – ir 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymas) 12 straipsniu pakeistas 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo 3 priedas, t. y. 6 422 000 Eur sumažintos lėšos Fondui, kurios pagal įstatymą priskiriamos „Valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti“ šaltiniui.

10.       Ministerija pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 132 straipsnyje numatyta, kad Seimas biudžetiniais metais gali keisti biudžetą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta praėjus daugiau nei pusmečiui nuo 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo patvirtinimo, todėl pareiškėjo argumentai, kad Kvietimo sumos iš esmės visa apimtimi turi būti paskirstytos, yra neteisingi ir nepagrįsti, tuo labiau, kad Seimo eilinė antroji sesija numatyta šiais terminais – 2021 m. kovo 10 d., 2021 m. birželio 30 d. Pareiškėja, neįvertino aplinkybės, kad Seimas turi teisę keisti valstybės biudžetą kalendoriniais metais Seimo sesijų metu (pareiškėjo skundas teismui pateiktas birželio 21 d. – likus dienai iki Seimas priėmė 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo lėšos Fonde sumažėjo).

11.       Ministerija vertino, kad Kvietime nurodytos preliminarios sumos nesukuria teisėto pagrindo manyti, kad visa Fondo suma bus paskirstyta būtent Kvietimu arba, kad visiems projektams, kurie įvertinti kaip tinkami finansuoti, lėšų pakaks. Žodis „preliminariai“ Kvietime buvo įrašytas tikslingai žinant, kad Seimas gali apsispręsti ne sumažinti lėšų Fonde dydį, bet ir palikti tokį patį, koks buvo planuojamas biudžetiniais metais, t. y. 21 408 000 Eur.

12.       Ministerija atkreipė dėmesį, kad kiekvienais metais sukaupti ir neišnaudoti (įskaitant ir likučius, numatytus daugiau nei vienerių metų trukmės projektams įgyvendinti) Fondo lėšų likučiai turėjo būti grąžinti į valstybės biudžetą iki 2020 m. pabaigos ir nuo 2021 m., Fondo lėšos jų nepanaudojus per biudžetinius metus negali likti Fonde kitų metų projektams įgyvendinti – turi būti grąžintos į biudžetą, o naujų metų biudžetui pagal planuojamas valstybės investicijas Seimas įstatymu turi pritarti ministerijų ir kitų viešojo sektoriaus subjektų asignavimams. Ankstesnių metų kvietimais Ministerijos prisiimtiems projektų įsipareigojimams padengti Ministerija turi naudoti ir biudžetinių metų kvietimo lėšas, siekiant, kad po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimo būtų užtikrintas finansuotų projektų veiklų tęstinumas.

13.       Ministerija pažymėjo, kad patvirtinta Kvietimo preliminari suma – 14 874 278,40 Eur ir atitinkamai sporto renginių organizavimo veiklos srities lėšų suma – 2 788 927,20 Eur 2020 m. buvo paskelbtos didesnės, apytiksliai 30 proc., nei po 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymo, priimto Seimo birželio 22 d. Ministerija turi teisę paskirstyti.

14.       Ministerija nurodė, kad įvertinus Seimo perskirstytas Fondo lėšas (21 408 000 – 6 422 000 = 14 986 000 Eur, t. y. visas Fondas, įskaitant CPVA administruojamą 5-ąją sritį „Esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontas“ aukšto meistriškumo sportui, susidaro tokios Kvietimo ŠMPF sumos: 1) Kvietimo suma ŠMPF administruojamoms 1-4 sričiai: iki 11 988 800 Eur; 2) Sporto renginių organizavimo srityje (sveikųjų asmenų kurioje Paraišką teikė pareiškėjas): 1 952 301,15 Eur; 3) Panaudota lėšų suma nurodyta skundžiamu Įsakymu – 1 927 434,07 Eur. Taigi 1 952 301,15 – 1927 434,07 = 24 867,08 Eur – lėšų likutis sporto renginių organizavimo srityje, todėl pareiškėjo projektui finansuoti nėra net teorinių galimybių šiuo metu, nebent paskirsčius visas Fondo lėšas visoms sritims susidarytų ženklus lėšų likutis, kurio pakaktų 31 projektui nurodytam Įsakymo priede, kuriame pareiškėjo projektas negavo finansavimo.

15.       Ministerija pažymėjo, kad pareiškėjos Paraiška surinko 74 balus, bet įvertinant konkurenciją veiklos srityje ir tai, kad lėšų pakako tik aukštus balus surinkusiems projektams, t. y. surinkusiems 82 balus ir daugiau (Įsakymo 1 priedo paskutinis projektas), pareiškėjo lūkestis nėra pagrįstas. Pareiškėjo paraiška nefinansuojamų projektų sąraše užėmė tik 31 vietą.

16.       Ministerija atkreipė dėmesį, kad Paraiška nefinansuota taip pat dėl kitos priežasties, t. y., kad pareiškėjas neatitiko Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o tiksliau, pagal ŠMPF surinktą informaciją iki Įsakymo priėmimo, pareiškėjas 2019 ir 2020 metais nėra pateikęs Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų užpildytos formos (forma FR0600). Nėra tikslinga skelbti tokios detalios informacijos, tuo labiau, kad papildomą informavimą per paraiškų teikimo ir vertinimo sistemą vykdo ŠMPF ir pareiškėjai gali pasitikslinti apie juos surinktą informaciją. Pareiškėjas neįrodė fakto, kad Ministerijos veiksmai ar neveikimas buvo / yra neteisėti, nepagrįsti, todėl negali atsirasti ir būtinos viešai atsakomybei kilti kitos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltė.

17.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18.       Teismas nustatė, kad pagal Kvietimo 3.1.3 papunktį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Fondo lėšų paskirstymo proporcijomis, preliminari šio kvietimo lėšų suma yra 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur. Pareiškėjas 2020 gruodžio 17 d. Ministerijai pateikė Paraišką Sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkursui (2021 m.) „Fizinio aktyvumo skatinimas motosporto stovyklose“ ir prašė projektui skirti 31 095 Eur finansavimą. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrė 2021 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. V-833, vadovaudamasis Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – ir Aprašas), 55 punktu, atsižvelgdama į Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus patvirtintas sporto projektų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo išvadas, į Sporto projektų komisijos 2021 m. balandžio 27 d. protokole Nr. SG2-4 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo ir į 2021 m. gegužės 18 d. elektroninio balsavimo protokole Nr. SG2-6 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo, neskyrė finansavimo pareiškėjo projektui, nes Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų nepakako ir pareiškėjas neatitiko Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

19.       Teismas apžvelgė Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje, Aprašo 1, 4, 39, 40, 41 punktuose, 30.1.1, 30.1.2, 30.2.1, 30.2.2 papunkčiuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nustatė, kad pareiškėjo teikta Paraiška surinko 74 balus iš 100 galimų ir buvo pripažinta kaip tinkama finansuoti, tačiau jai nepakako Fondo lėšų sporto renginių organizavimo veiklos srityje. Iš atsakovo atsiliepimo teismas nustatė, kad šioje srityje buvo skirtas finansavimas projektams, surinkusiems 82 balus ir daugiau balų. Pareiškėjo Paraiška nefinansuojamų projektų sąraše užėmė 31 vietą.

20.       Teismas dėl skundo argumento, kad projektui nepagrįstai neskirtos lėšos, nes Kvietime buvo nurodyta didesnė suma sporto renginių organizavimui (2 788 927,20 Eur), nei Įsakymu buvo skirta (1 927 434,07 Eur), akcentavo, kad Kvietime buvo nurodyta preliminari šio kvietimo lėšų suma 14 847 278,40 Eur, iš jų sporto renginių organizavimui – 2 788 927,20 Eur. Kvietime, be kita ko, paaiškinta žodžio „preliminari“ reikšmė, t. y. nurodoma, kad „preliminari suma nurodyta remiantis planuojamais metų valstybės biudžeto asignavimais. Tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą“. Teismas pažymėjo, kad pagal Konstitucijos 132 straipsnį, biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 30 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 2 priedą Ministerijai buvo skirta 1 691 246 000 Eur 2021 metų valstybės biudžeto asignavimų. Taip pat pagal šio įstatymo 3 priedą Ministerijai buvo skirta 21 408 000 Eur valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti. Tačiau 2021 m. birželio 22 d. buvo priimtas 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymas, įsigaliojęs nuo 2021 m. liepos 1 d., pagal kurį Ministerijai skirta 1 708 242 000 Eur 2021 metų valstybės biudžeto asignavimų, tačiau 12 straipsniu taip pat pakeistas 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo 3 priedas ir Ministerijai sumažintos valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti ir skirta 14 986 000 Eur. Vadinasi, nuo 2021 m. liepos 1 d. Ministerijai buvo 6 422 000 Eur sumažintos (21 408 000 Eur – 14 986 000 Eur) valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, kurioms priskiriamos lėšos Sporto rėmimo fondui.

21.       Teismas vertino, kad po 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo, kuriuo lėšų Sporto rėmimo fonde dydis buvo sumažintas, Ministerija negali paskirstyti Kvietime nurodytų preliminarių sumų. Atsakovo skaičiavimais, įvertinus Seimo perskirstytas Sporto rėmimo fondo lėšas aukšto meistriškumo sportui, Kvietimo suma ŠMPF administruojamoms 1-4 sritims siekia iki 11 988 800 Eur, iš kurių sporto renginių organizavimo srityje sudaro 1 952 301,15 Eur. Pagal skundžiamo Įsakymo 1 priedą finansuojamiems 2021–2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams, susijusiems su sporto renginių organizavimu, iš viso yra skirta 1 927 434,07 Eur. Įvertinus 24 867,08 Eur lėšų likutį Sporto renginių organizavimo srityje (1 952 301,15 Eur – 1 927 434,07 Eur), sutinkama su atsakovo pozicija, kad finansuoti pareiškėjo Projektą, kuriuo prašė skirti 31 095 Eur finansavimą, nėra jokių galimybių.

22.       Teismas atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, nes Kvietime buvo nurodyta preliminari kvietimo lėšų suma, kuri galėjo kisti patvirtinus metų valstybės biudžetą. Pareiškėjas turėjo įvertinti šią aplinkybę ir prisiimti riziką dėl to, kad Seimas turi teisę ir gali biudžetiniais metais keisti valstybės biudžetą.

23.       Teismas dėl skundo argumento, kad skundžiama Įsakymo dalis neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintų Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai finansavimo ir administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 23 punktą, atsakinga institucija (šiuo atveju – Švietimo mainų paramos fondas) iki ministro sprendimo dėl sporto projektų finansavimo priėmimo patikrina, ar nėra aplinkybių, nurodytų Sporto įstatymo 20 straipsnyje, dėl kurių finansavimas sporto projektui negali būti skirtas. Atsakinga institucija, tikrindama, ar nėra Sporto įstatymo 20 straipsnyje nurodytų aplinkybių, turi teisę rinkti Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų asmenų vardus, pavardes, pareigų pavadinimus, asmens kodus ir kreiptis į valstybines institucijas prašydama pateikti reikiamą informaciją. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad iki Įsakymo priėmimo pareiškėjas 2019 ir 2020 metais nebuvo pateikęs VMI pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų užpildytos formos (forma FR0600).

24.       Teismas, įvertinęs Įsakymo turinį, sprendė, kad nors jame nėra nurodytas konkretus Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies punktas, kurio pareiškėjas neatitiko, tačiau tai nėra esminis Įsakymo dalies trūkumas. Teismas pažymėjo, kad net tuo atveju, jeigu pareiškėjas iš tiesų atitiktų Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, skundžiamu Įsakymu priimto sprendimo rezultatas nesikeistų, t. y. finansavimas pareiškėjo projektui nebūtų skirtas, nes Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų nepakako. Be to, pareiškėjas, įstatymų nustatyta tvarka realizuodamas teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, iš Įsakymo turinio, jame nurodyto teisinio pagrindo suvokė sprendimo faktines ir teisines priežastis. Teismas nenustatė Įsakymo dalies VAĮ nuostatoms neatitikimo.

25.       Teismas priėjo prie išvados, kad Ministerija tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti Įsakymo dalį nėra teisinio pagrindo.

26.       Teismas pabrėžė, kad Ministerijos veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas, todėl nėra sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, dėl ko skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstas.

27.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

28.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29.       Pareiškėjo teigimu, teismas privalėjo patikrinti ir įvertinti, ar priimant Įsakymą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros bei taisyklės, tačiau tai nebuvo padaryta. Pareiškėjas Įsakymo dalies neteisėtumą pirmosios instancijos teisme, be kita ko, grindė ir tuo, kad Paraišką vertinę ekspertai neatitiko jiems Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtinto Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo įgyvendinimo aprašo (toliau – ir Įgyvendinimo aprašas) 42 punkte nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Ekspertų, vertinusių Paraišką, kvalifikacija pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma iki skundo teismui pateikimo, kadangi nei Ministerija, nei Fondas jokių duomenų apie ekspertus neskelbdavo ir iki šiol neskelbia. Duomenys apie Paraišką vertinusius ekspertus pareiškėjui tapo žinomi tik bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybė, kad Paraišką vertinę ekspertai neatitiko jiems keliamų kvalifikacijos reikalavimų, patvirtina, jog Įsakymas buvo priimtas grubiai pažeidžiant teisės akte nustatytas procedūras, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

30.       Pareiškėjas nurodo, kad tai, jog Įsakymas buvo priimtas grubiai pažeidžiant teisės akte nustatytas procedūras, todėl negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, pagrindžia ir tai, kad Paraišką vertinę ekspertai nesilaikė paraiškų vertinimo tvarkos, nustatytos Kvietimo priede Nr. 3 (Formoje), t. y. ekspertai nevykdė pareigos pakomentuoti kiekvieno vertinimo kriterijaus, nesivadovavo jiems privalomomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis, specialiųjų vertinimų kriterijų vertinimo tvarka. Teismas šiuo aspektu nepasisakė.

31.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Paraiškos vertinimą atlikęs Fondas į byla nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nors akivaizdu, jog Fondo teisėms ir pareigoms turi įtakos priimtas teismo sprendimas, o pareiškėjas dėl to pateikė motyvuotą prašymą. Ministerija atsiliepime taip pat prašė Fondą įtraukti trečiuoju asmeniu.

32.       Pareiškėjas pažymi, kad teismas nenurodė, kokiomis aplinkybėmis ir kokiais teisiniais pagrindais preliminari suma Įsakymu galėjo būti pakeista, nesusiejo Įsakymo priėmimo su Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimas. Įsakymu nustatytas mažesnis finansavimas, nei nurodytas tuo metu galiojusiame Valstybės biudžeto įstatyme ir Kvietime, negali būti grindžiamas Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimu, kadangi tokiu atveju būtų ignoruojamas lex retro non agit principas, kuris draudžia įstatymą taikyti praeityje susiklosčiusiems santykiams. Įsakymu ministras neturėjo teisės mažinti sporto renginių organizavimui Kvietime nustatytos sumos, kadangi Įsakymo priėmimo metu nei Kvietimas, nei Valstybės biudžeto įstatymas nebuvo pakeisti. Kitoks vertinimas prieštarautų viešojo administravimo principui, kad viskas yra draudžiama, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Įsakymo priėmimo metu finansavimas Ministerijai nebuvo pakeistas, todėl nebuvo pagrindo mažinti Kvietime nurodytą 2 788 927,20 Eur finansavimą. Kadangi Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimas įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 1 d., tai koreguoti bendrą sporto renginių organizavimui skirtą finansavimo dydį buvo galima tik po 2021 m. liepos 1 d. Įsakymu sumažinus finansavimą, buvo pažeistas pareiškėjo teisėtas lūkestis gauti finansavimą pagal pateiktą Paraišką. Tokiu būdu buvo padaryta žala, kurią privalo atlyginti valstybė.

33.       Pareiškėjo teigimu, teismas privalėjo įvertinti ir nustatyti, ar Įsakymo dalis, kurioje nurodytas pareiškėjo neatitikimas Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, buvo pagrįsta bei teisėta, tačiau tai nebuvo padaryta. Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies konkretaus punkto nenurodymas yra esminis Įsakymo trūkumas, kadangi pareiškėjui negali būti skiriamas finansavimas, jeigu jis neatitinka bent vieno iš Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo, net ir tuo atveju jeigu Paraiškai finansuoti Fondo lėšų pakanka. Atsakovo administracinio sprendimo motyvai, jog pareiškėjas neatitinka Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies reikalavimų, buvo nurodyti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Įsakymo dalies teisėtumą ir pagrįstumą teismas privalėjo įvertinti VAĮ 10 straipsnio 5 dalies ir 91 straipsnio 1 dalies kontekste. Be to, joks faktinis pareiškėjo neatitikimas Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 daliai neegzistuoja, nes pareiškėjas pateikė į bylą įrodymus, kad 2019 ir 2020 metais iki Įsakymo priėmimo buvo pateikęs VMI pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų užpildytas formas (forma FR 0600), kurias VMI priėmė.

34.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad išvardinti viešojo administravimo subjektų veiksmai bei sprendimai, kurie tapo Įsakymo priėmimo pagrindu, bei pats Įsakymo priėmimas yra viešojo administravimo subjektų neteisėti veiksmai, kuriais pareiškėjui padaryta žala, kuri pasireiškė negautų pajamų forma – 31 095 Eur. Akcentuoja, kad neturi galimybės jokiais kitais teisėtais bei veiksmingais būdais, kaip tik reikalaudamas žalos atlyginimo, apginti savo teises, kurių pažeidimai padaryti viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (sprendimais).

35.       Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36.        Ministerija akcentuoja, kad pareiškėjas klaidina teismą, kad yra slepiama informacija apie vertintojus. Dar 2021 m. liepos 19 d. Ministerijos tinklapyje buvo paskelbtas sąrašas projektus vertinusių asmenų, tarp kurių nurodytos ir dvi pareiškėjo įvardintos ekspertės. Sutiktina su pareiškėju, kad jis negalėjo ir negali žinoti konkrečių asmenų, kurie vertino jo Paraišką konkrečiais metais be bylinėjimosi proceso – vertintojų bendras sąrašas skelbiamas siekiant skaidrumo antikorupciniu požiūriu. Ministerija skaidriai viešina visą su ekspertais susijusią ir būtiną skelbti informaciją.

37.       Ministerija akcentuoja, kad teismui pateikė Fondo pateiktą jai informaciją apie eksperčių išsilavinimą, Fondo su ekspertėmis sudarytas paslaugų teikimo sutartis ir informaciją apie atliktą viešąjį pirkimą. Ministerija nevykdė viešojo pirkimo, jo kontrolės ir įgyvendinimo, nes jai tokia funkcija nepriskirta, tačiau vertina, kad eksperčių kvalifikacija arba patirtis yra pakankama, kad jos galėtų vertinti Sporto rėmimo fondo projektų paraiškas, jos atitinka Įgyvendinimo aprašo keliamus reikalavimus.

38.       Ministerija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tik pirmosios instancijos teismo posėdyje išplėtė skundo apimtis, ką kartoja ir apeliaciniame skunde. Pareiškėjas skunde nekėlė ginčo dėl vertinimo procedūros, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo vertinti tokių pareiškimų, nes taip būtų ribojama Ministerijos teisė į tinkamą gynybą. Pareiškėjo skundo ribos apsprendžia taip pat ir ribas apeliacinės instancijos teisme.

39.       Ministerija akcentuoja, kad pareiškėjas tikslingai nekomentuoja 2020 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo pastarasis pripažino, kad Sporto įstatymo 17 straipsnio 2 dalies (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija) nuostata „Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti“ tiek, kiek pagal ją draudžiama perduoti Fondo lėšas į valstybės biudžetą ir per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti, prieštarauja Konstitucijos 129 straipsniui, 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Ministerija privalėjo ir privalo toliau planuoti ir naudoti konkrečių biudžetinių metų Sporto rėmimo fondo lėšas, siekiant, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo būtų užtikrintas finansuotų projektų veiklų tęstinumas, o prisiimti dvišalėmis sutartimis įsipareigojimai projektams būtų įgyvendinti pilna apimtimi.

40.       Ministerijos teigimu, ji nėra įpareigota paskirstyti visos lėšų sumos kvietimais, Ministerijai nustatytos tik Vyriausybės proporcijos kiekvienai veiklos sričiai. Laikantis tokios logikos, kurią siūlo pareiškėjas, viduryje visų fondo veiklos sričių vertinimo proceso nebūtų išlaikytas nei teisinis aiškumas, nei finansavimo proporcingumas. Konkrečiu atveju sistemiškai atliktas skaičiavimas, įvertinus buvusius įsipareigojimus, Seimo padarytą pakeitimą ir galimas maksimaliai 2021 m. kvietimo lėšomis faktiškai paskirstyti lėšas, atitinka proporcingumo, teisėtų lūkesčių, gerojo viešojo administravimo principus.

41.       Ministerija nesutinka, kad Įsakymo dalyje Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies punkto nenurodymas yra pagrindas pripažinti Įsakymo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą. Ministerija pritaria teismo vertinimui šiuo aspektu ir akcentuoja, kad Įsakymo 2 priedo pakeitimu buvo patikslintas daugelio projektų nefinansavimo pagrindas. Konkrečiu pareiškėjo atveju patikslinta, kad Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų nepakanka, pareiškėjui, vadovaujantis Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neskiriamas finansavimas. Tokio patikslinimo pareiškėjas neskundė.

42.       Ministerija pažymi, kad dieną prieš pirmosios instancijos teismo posėdį pareiškėjas pateikė papildomą medžiagą dėl PVM deklaracijų VMI pateikimo, kurios Ministerija neturėjo galimybės patikrinti. Ministerija nevertino papildomos medžiagos posėdyje, nes ne ji priima sprendimus dėl PVM deklaracijų pateikimo, tačiau rėmėsi Fondo pateikta (iš VMI gautais duomenimis) informacija ir nurodė papildomą pagrindą Įsakyme.

43.       Ministerijos teigimu, vien rėmimasis preliminariai suplanuotų lėšų kvietime maksimaliais skaičiais, esant realiai galimybei, kad Seimas turėjo teisę perskirstyti 2021 m. biudžetą, Ministerijai įvertinus ir tikslingai nustačius kvietime preliminarias sumas, taip pat įvertinus 2019 ir 2020 m. prisiimtus finansinius įsipareigojimus, kurie turėjo būti dengiami po Konstitucinio teismo 2020 m. nutarimo iš 2021 m. kvietimui skirtų lėšų sumos, neleidžia teigti, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras, patvirtinęs ir nepatikslinęs 2021 m. preliminarios kvietimo sumos, priėmė neteisėtą sprendimą, sukeliantį lūkestį pareiškėjui gauti finansavimą.

44.       Ministerija pažymi, kad finansavimo skyrimas yra visais atvejais susisietas su projekto vykdytojo įsipareigojimų vykdymu. Be to, skiriamų lėšų suma projektų vykdytojams yra išmokama keliais etapais. Kadangi pareiškėjas net nepraėjo Paraiškos vertinimo procedūros ir Paraiška nebuvo atrinkta ir kvalifikuota kaip finansuotina, pareiškėjo reikalavimas dėl 31 095 Eur žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Be to, neįrodytas žalos dydis. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kažką atlikęs.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro Įsakymo dalies, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjo Lietuvos motokroso akademijos pateiktam fizinio aktyvumo skatinimo motosporto stovyklose projektui, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat žalos (negautų pajamų) atlyginimo.

46.       Ginčo esmę sudaro klausimas, ar pagal Kvietimą 2020 m. pateikta paraiška, kuri pripažinta tinkama finansuoti, gali būti pagrįstai ir teisėtai nefinansuojama dėl Kvietimo įgyvendinimui preliminariai numatytų lėšų trūkumo 2021 m., kuris aiškėjo COVID-19 pandemijos raidos poveikio valdžios sektoriaus finansams kontekste, kilus 2021 m. pirmajame pusmetyje dideliam neapibrėžtumui, dėl kurio Finansų ministerija rengė, Vyriausybė teikė ir Seimo patvirtino 2021 m. valstybės biudžeto įstatymo pakeitimą, kuriuo sumažinti Ministerijai numatyti asignavimai.

47.       Bylos duomenimis, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu patvirtino Kvietimą, kuriame numatyta sporto renginių organizavimo finansavimo suma, skiriama iš Sporto rėmimo fondo lėšų. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 17 d. pateikė Ministerijai paraišką dėl fizinio aktyvumo skatinimo motosporto stovyklose projekto finansavimo ir tokiu būdu dalyvavo Sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurse. Pareiškėjo projektas surinko 74 balus iš 100 galimų ir buvo pripažintas tinkamu finansuoti, tačiau skundžiamo 2021 m. gegužės 21 d. Įsakymo dalimi (2 punktu, kuriame nustatyta „neskiriu finansavimo šio įsakymo 2 priede nurodytiems sporto projektams“) finansavimas neskirtas 2 priede nurodytiems projektams (viso virš 80), surinkusiems nuo 57 balų iki 81,5 balų, tarp jų – pareiškėjo projektui, pastabose dėl pastarojo pirmiausia nurodant „Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų nepakanka“. Analogiška pastabose nurodyta priežastis formuluojama visiems nefinansuojamiems projektams, nurodytiems Įsakymo 2 priede. Finansavimą gavę 2021–2025 metais įgyvendinami projektai, nurodyti Įsakymo 1 priede, apima 38 projektus, kurie surinko nuo 82 iki 98 balų, taigi mažiausia 82 balus. Pirmasis 2 priede nurodytas finansavimo negavęs projektas surinko 81,5 balo.

48.       Pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui pozicija iš esmės buvo grindžiama argumentais, kad skundžiama Įsakymo dalis pažeidžia asmens teisėtus lūkesčius pagal Kvietimą pateikus paraišką ir konkurse surinkus aukštą balų skaičių (74), taip pat prieštarauja Kvietimui, kadangi Kvietime numatyta projektų finansavimui skiriamų lėšų suma nesikeitė Seimui 2020 m. gruodžio 20 d. patvirtinus 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymą, todėl buvo galimybė skirti finansavimą projektui pagal Kvietimą.

49.       Atsakovo ir valstybės atstovo Ministerijos pozicija iš esmės buvo grindžiama argumentais, kad Kvietime nurodytos projektų finansavimui numatytos lėšos yra preliminarios ir susijusios su finansinėmis rizikomis, kurios pradėjo aiškėti Seimui svarstant 2021 m. valstybės biudžeto projektą, kai 41 Seimo narys teikė siūlymą sumažinti Sporto rėmimo fondo lėšas, taip pat Seimui svarstant ir 2021 m. birželio 22 d. pakeičiant 2021 m. valstybės biudžeto įstatymą, tuo sumažinant Sporto rėmimo fondo lėšas. Todėl nepagrįstas pareiškėjo, kurio paraiška užėmė 31 vietą nefinansuojamų projektų sąraše, lūkestis.

50.       Pirmosios instancijos teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Sporto įstatymo ir Aprašo nuostatas, nustatęs ir įvertinęs faktines aplinkybes, pareiškėjo ir atsakovo argumentus, atmetė pareiškėjo skundą ir jo pagrindą sudarantį argumentą dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, pažymėdamas, kad pareiškėjas turėjo įvertinti Kvietime nurodytą preliminarią lėšų sumą ir riziką dėl Seimo teisės keisti valstybės biudžetą.

51.       Pareiškėjo reikalavimai apeliaciniame skunde iš esmės grindžiami trimis argumentais. Pirma, Įsakymu nustatytas mažesnis finansavimas, nei nurodytas tuo metu galiojusiame valstybės biudžeto įstatyme ir Kvietime, todėl koreguoti bendrą sporto renginių organizavimui skirtą finansavimo dydį buvo galima tik nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2021 m. valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo. Antra, pareiškėjo paraišką vertinę ekspertai, kurių kvalifikacija neatitiko keliamų reikalavimų, nevykdė pareigos pakomentuoti kiekvieno vertinimo kriterijaus. Trečia, teismas neįvertinto Įsakymo dalies, kurioje nurodytas pareiškėjo neatitikimas Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, pagrįstumo ir teisėtumo.

52.       Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

53.        Ginčo atveju pirmiausia pažymėtina, kad Konstitucijos 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Vadinasi, pagal Konstituciją Vyriausybei, o tuo labiau jos įgaliotai institucijai, nesuteikiama galių pačiai pakeisti biudžetą (Konstitucinio Teismo 1999 m. liepos 9 d. nutarimas). Valstybės biudžetas yra valstybės pajamų ir išlaidų planas tam tikram laikotarpiui, t. y. valstybės finansinis planas, kuriuo perskirstomos viešosios lėšos. Valstybės biudžeto projekto rengimas (sudarymas), biudžeto svarstymas Seime ir jo patvirtinimas įstatymu, biudžeto vykdymas yra atskiros biudžeto proceso stadijos (Konstitucinio Teismo, be kita ko, 2002 m. sausio 14 d., 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimai).

54.       Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo 2, 3 priedų ir juose numatytų asignavimų Ministerijai pakeitimo (sumažinimo) svarbą ginčo atveju, pažymėtinos Konstitucinio Teismo 1999 m. liepos 9 d. nutarimo doktrininės nuostatos, kad visos norminio teisės akto dalys (taip pat priedėliai) sudaro vieną visumą, tarpusavyje yra neatskiriamai susijusios ir turi vienodą teisinę galią, todėl priedėlių atskirti nuo teisės akto negalima, nes keičiant juose konkrečiai išdėstytą turinį keičiasi ir viso norminio teisės akto turinys, vadinasi, Seimo priimtą Įstatymą sudaro ne tik straipsniai, kuriuose yra patvirtintos valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos, savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir kt., bet ir Įstatymo priedėliai, sukonkretinantys pajamas, taip pat išdėstytas išlaidas pagal asignavimų valdytojus ir kitus rodiklius.

55.       Teisėjų kolegija, vadovaudamasi oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, pažymi, kad procedūra, pagal kurią Seimas keičia galiojantį atitinkamų metų valstybės biudžeto įstatymą, turi atitikti valstybės biudžeto proceso stadijas, kuriomis buvo rengiamas, svarstomas ir tvirtinamas tų metų valstybės biudžeto įstatymas. Galiojančio valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo projekto rengimas (sudarymas) Vyriausybėje, svarstymas Seime ir jo patvirtinimas įstatymu yra atskiros biudžeto proceso stadijos.

56.       Nėra ginčo, kad Seimo 2020 m. gruodžio 22 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-102 (TAR, 2020- 28951) patvirtinto Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo 2, 3 prieduose numatyti Ministerijai skiriami asignavimai pakeisti (sumažinti) Seimo 2021 m. birželio 22 d. priimtu įstatymu Nr. XIV-430 (TAR, 2021-14646). 

57.       Pažymėtina, kad Finansų ministerija parengė ir Vyriausybė 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 343 (TAR, 2021-10811) pateikė Seimui Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektą. Šis projektas registruotas Seime 2021 m. gegužės 14 d. kaip Nr. XIVP-495.  Šiame įstatymo projekte pabrėžiamos, be kita ko, išskirtinės aplinkybės ir didelis neapibrėžtumas bei rizikos dėl COVID-19 pandemijos raidos poveikio valdžios sektoriaus finansams 2021 metais. Tokio įstatymo projekto pateikimo ir svarstymo kontekste priimtas pareiškėjo skundžiamas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. gegužės 21 d. Įsakymas neabejotinai buvo finansiškai paveiktas paaiškėjusių išskirtinių aplinkybių ir didelio neapibrėžtumo bei rizikos dėl COVID-19 pandemijos raidos padarinių valdžios sektoriaus finansams 2021 metais. Nors Seime svarstomas Finansų ministerijos parengtas ir Vyriausybės pateiktas galiojančio valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kaip iš esmės teisingai pažymi pareiškėjas, neturi teisinės galios ir ją įgijo tik kaip 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Seimo 2021 m. birželio 22 d. priimtas įstatymas Nr. XIV-430, skundžiamo Įsakymo priėmimo dieną neabejotinai paaiškėjusios išskirtinės aplinkybės ir didelis neapibrėžtumas bei rizikos dėl COVID-19 pandemijos raidos poveikio valdžios sektoriaus finansams 2021 metais laikytinos itin reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios turi būti sistemiškai vertinamos su Kvietime nurodyta preliminaria paraiškoms (projektams) numatytų lėšų suma.

58.       Teisėjų kolegija vertina, kad finansavimas pareiškėjo paraiškai (projektui), kaip ir dar virš 80 paraiškų (projektų), Įsakymu neskirtas pirmiausia dėl paraiškoms (projektams) realiai esančių paskirstomų lėšų trūkumo. Jis realiai paaiškėjo 2021 m. pirmajame pusmetyje ir tik formaliai buvo patvirtintas Seimui 2021 m. birželio 22 d. įstatymu Nr. XIV-430 (TAR, 2021-14646) pakeičiant tų metų valstybės biudžeto įstatymą ir jo 2, 3 priedėliuose sumažinant Ministerijai numatytus asignavimus (dėl, be kita ko, „didelio neapibrėžtumo ir rizikų, susijusių su COVID-19 pandemijos raida ir jos poveikiu valdžios sektoriaus finansams <...>“). Šie asignavimai buvo didesni pagal Seimo 2020 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XIV-102 (TAR, 2020- 28951) patvirtinto Lietuvos Respublikos 2021 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo 2, 3 priedus.

59.       Pirmosios instancijos teismas, pabrėždamas, kad po 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo Ministerija negali paskirstyti Kvietime nurodytų preliminarių sumų, tinkamai nepatikslino ir nepažymėjo, kad skundžiamas 2021 m. gegužės 21 d. Įsakymas priimtas anksčiau nei 2021 m. birželio 22 d. priimtas 2021 m. valstybės biudžeto įstatymo pakeitimas. Tačiau pareiškėjo skundas visais pirmosios instancijos teismo argumentais iš esmės buvo tinkamai išnagrinėtas ir atmestas, pagrįstai sutinkant su atsakovo Ministerijos pozicija, kad finansuoti pareiškėjo projektą pagal Kvietime numatytas lėšų sumas nėra jokių galimybių.

60.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde ir skunde pirmosios instancijos teismui pažymi teisėtus lūkesčius pagal Kvietimą pateikus paraišką ir konkurse surinkus aukštą balų skaičių (74), t. y. neskundžia Įsakyme nurodyto surinktų balų skaičiaus ir teigia, kad pagal tokį surinktą balų skaičių finansavimas projektui turėjo būti skiriamas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo paraišką vertinusių ekspertų esą galimo neatitikimo keliamiems reikalavimams ir nevykdytos pareigos pakomentuoti kiekvieną vertinimo kriterijų nedera su argumentais dėl finansavimo skyrimo surinkus 74 balus ir neturi esminės svarbos šio ginčo nagrinėjimo baigčiai, todėl atskirai nevertinami apeliacine tvarka. Analogiškos svarbos neturi ir todėl atskirai apeliacine tvarka nevertinami pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neįvertinto Įsakymo dalies, kurioje nurodytas pareiškėjo neatitikimas Sporto įstatymo 20 straipsnio 1 daliai, pagrįstumo ir teisėtumo. Nors skundžiamoje Įsakyme dalyje (pastabose pareikėjo paraiškai) nurodytos dvi pastabos, esminę svarbą ginčo nagrinėjimo baigčiai turi tik pirmoji (finansavimo lėšų trūkumas), kadangi apeliacine tvarka patvirtinus jos teisėtumą ir pagrįstumą, kuris nustatytas pirmosios instancijos teismo, netenka prasmės antroji pastaba (jos teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas). Dar kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai taip pat neturi esminės svarbos, todėl teisėjų kolegija dėl jų taip pat nepasisako.

61.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas, pagal atsakovo ir valstybės atstovo Ministerijos (jos vadovo) 2020 m. lapkričio 30 d. Įsakymu patvirtintą Kvietimą teikdamas 2020 m. gruodžio 17 d. paraišką fizinio aktyvumo skatinimo motosporto stovyklose projekto finansavimui 2021 m. gauti, negalėjo įgyti teisėto lūkesčio, kad Kvietime nurodyta preliminari sporto renginių organizavimui numatyta suma atitiks Sporto rėmimo fonde 2021 m. realiai būsiančią (esančią) lėšų sumą, kuri nebus sumažėjusi ir bus paskirstyta visiems projektams, surinkusiems konkurse ne mažiau kaip 74 balus iš 100 galimų.

62.       Nenustačius Įsakymo neteisėtumo, negali būti tenkinamas pareiškėjo reikalavimas dėl žalos, kuri esą pasireiškė negautų pajamų forma (31 095 Eur), atlyginimo.

63.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurie galėtų sudaryti pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.