Administracinė byla Nr. eI3-8091-279/2021

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00292-2021-5

                         Procesinių sprendimų kategorijos: 14.6.; 14.8.;

                         55.1.3

                         (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,

sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Jonui Sakalauskui,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrovė) administraciniam teismui paduotu skundu prašo panaikinti kaip neteisėtą atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2021 m. birželio 21 d. Nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) arba skirti mažesnę baudą, arba baudos iš viso neskirti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas bendrovėje atliko neplaninį patikrinimą ir 2020 m. lapkričio 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame užfiksavo, kad bendrovė nuo 2020 m. sausio 31 d. viršijo atliekas, kodu 02 02 03 (vartoti ar perdirbti netinkamos medžiagos), didžiausias leidžiamas naudoti kiekis 300 t/m, numatytas TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų 12 punkte (13 lentelė). Atsakovas nustatė, kad 2020 m. sausio 31 d. jau buvo panaudota 301,5 t/m. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. atliekų kodu 02 02 03 buvo panaudota 1648,5 t. Viršytas leidžiamas naudoti kiekis 1348,5 t. Atsakovas 2021 m. vasario 5 d. pareiškėjai surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas), kuriame konstatavo, kad pareiškėja nesilaikydama TIPK leidimo nustatytų sąlygų pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 19 straipsnio 2 dalį, 191 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnį, todėl pareiškėja padarė AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas 2021 m. birželio 21 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nusprendė pritaikyti įstatymo analogiją ir perkvalifikavo pareiškėjos padarytą pažeidimą iš AAĮ 55 straipsnio 5 dalies į AAĮ 80 straipsnio 5 dalį. Už AAĮ 80 straipsnio 5 dalies pažeidimą pareiškėjai buvo paskirta 5000 Eur ekonominė sankcija.

Pareiškėja nesutinka su nutarimu, laiko jį neteisėtu ir neteisingu.

Pareiškėjos teigimu, atsakovas neturėjo teisės perkvalifikuoti pažeidimo, nes atliktus perkvalifikavimą buvo neteisėtai pakeista ginčo apimtis. Pažymėjo, kad AAĮ nenumato galimybės pareigūnui ekonominės sankcijos procedūros metu priimant nutarimą keisti protokole nurodytos teisinės kvalifikacijos ir protokole nustatytų aplinkybių vertinimo. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nutarimu taikydamas įstatymo analogiją, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 617 straipsnio 2 dalyje, nesiekė išspręsti teisės spragos (kai tam tikras visuomeninis santykis nėra teisiškai sureguliuotas), tačiau ją panaudojo siekiant ištaisyti savo klaidą (procedūros pažeidimą). Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas, surašydamas protokolą, apibrėžė nagrinėjamos bylos ribas. Nutarimu pakeitus teisinį veikos kvalifikavimą, neteisėtai buvo išplėstos/pakeistos bylos ribos. Dėl šios priežasties buvo pažeista pareiškėjos teisė į teisingą procesą. Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovas nutarimu pakeitė protokolu ir patikrinimu aktu užfiksuotą veiksmų kvalifikaciją, sugriežtino jos atsakomybę. Pareiškėjos teigimu, perkvalifikuojant veiką nebuvo ištaisyta formali klaida, t. y. pateikta teisinga nuoroda į prieš tai per klaidą nurodytą netinkamą teisės aktą, o realiai buvo atliktas pakartotinis teisinis kvalifikavimas.

Pareiškėja skunde nurodė, kad protokole nurodytam AAĮ 55 straipsnio 5 dalies pažeidimui yra numatytas tam tikras procedūrinis reikalavimas, t. y. juridinis asmuo yra raštu įspėjamas apie padarytą pažeidimą, nustatant juridiniui asmeniui protingą terminą pažeidimui pašalinti. Per nustatytą terminą pažeidimo nepašalinus, tik tada galima pradėti ekonominės sankcijos skyrimo teiseną (AAĮ 47 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas nesilaikė procedūrinio reikalavimo ir iš karto priėmė sprendimą perkvalifikuoti veiką į AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, kuriam joks procedūrinis reikalavimas nėra taikomas.

Pareiškėjos teigimu, jos veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, nes protokole, pagal patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padaryti veiksmai atitinka AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį. Kaip nurodė pareiškėja, AAĮ 55 straipsnio 5 dalies pažeidimas yra susijęs su TIPK leidimo sąlygų nesilaikymu, o AAĮ 80 straipsnio 5 dalies pažeidimas yra susijęs su nepavojingųjų atliekų apdorojimu neturint tam teisės. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turi TIPK leidimą, tačiau nustatytas pažeidimas yra susijęs būtent su TIPK leidimo sąlygų nesilaikymu, t. y. pareiškėjos padaryti veiksmai patenka į AAĮ 55 straipsnio 5 dalies dispoziciją.

Pareiškėjos vertinimu dėl padarytų esminių procedūrinių pažeidimą nutarimas turi būti panaikintas. Tuo atveju, jeigu teismas nustatytų pagrindą palikti galioti nutarimą, pareiškėja prašo taikyti AAĮ 52 straipsnį ir skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Pareiškėja prašo ekonominę sankciją sumažinti iki 300 Eur arba iš viso jos neskirti.

Pareiškėjos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atsakovas advokatas Jonas Sakalauskas teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo skunde bei pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus ir motyvus bei remdamiesi šiuose dokumentuose išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, prašė tenkinti skunde suformuluotus reikalavimus.

 Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad juridinio asmens padaryto pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas pagrįstai vadovavosi ANK 617 straipsnio 2 dalimi, suteikiančia teisę bylos nagrinėjimo metu pakeisti nuorodą į straipsnį ar straipsnio dalį, jeigu protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant kodekso straipsnį ar straipsnio dalį. Pažymėjo, kad ANK 617 straipsnio 2 dalis neriboja galimybės perkvalifikuoti veiką į straipsnį ar straipsnio dalį, numatančią griežtesnę atsakomybę. Be to, aptariamu atveju, bylos nagrinėjimu metu, pareiškėja iš anksto buvo informuota apie galimą jos padaryto pažeidimo perkvalifikavimą į griežtesnę atsakomybę numatantį straipsnį (straipsnio dalį) ir bylos nagrinėjime buvo padaryta vieno mėnesio pertrauka, suteikiant pareiškėjai laiko pasirengti gynybai.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad vertinant pareiškėjai surašytame pažeidimo protokole nurodytos AAĮ 55 straipsnio 5 dalies ir AAĮ 80 straipsnio 5 dalies, į kurią skundžiamu nutarimu perkvalifikuotas pareiškėjos padarytas pažeidimas, tarpusavio santykį, matyti, kad AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra bendroji, nes joje numatyta atsakomybė už bet kokių TIPK ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymą. Tuo tarpu AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra specialioji, nes susijusi su konkrečiu komponentu – atliekomis ir leidime nurodytų atliekų kiekių viršijimu. Todėl pareiškėjai pagrįstai skirta ekonominė sankcija pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti pareiškėjai skirtos baudos, nes pareiškėjai buvo paskirta minimali įstatymo numatyta bauda – 5000 Eur. Toks baudos dydis atitinka padarytą pažeidimą.

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovas G. K. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Remiantis Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. – 2020 m. lapkričio 4 d. buvo atliktas neplaninis akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) patikrinimas. 2020 m. lapkričio 4 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad bendrovė nuo 2020 m. sausio 31 d. viršijo atliekas, kodu 02 02 03 (vartoti ar perdirbti netinkamos medžiagos), didžiausias leidžiamas naudoti kiekis 300 t/m, numatytas TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų 12 punkte (13 lentelė). Nustatyta, kad 2020 m. sausio 31 d. jau buvo panaudota 301,5 t/m. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. atliekų kodu 02 02 03 buvo panaudota 1648,5 t. Viršytas leidžiamas naudoti kiekis 1348,5 t.

Byloje nustatyta, kad atsakovas 2021 m. vasario 5 d. pareiškėjai surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad pareiškėja nesilaikydama TIPK leidimo nustatytų sąlygų pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, 191 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnį, todėl pareiškėja padarė AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.

Atsakovas 2021 m. birželio 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir už AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą pareiškėjai paskyrė 5000 Eur ekonominę sankciją. Nustatyta, kad nutarimu atsakovas pritaikė įstatymo analogiją ir perkvalifikavo pareiškėjos padarytą pažeidimą iš AAĮ 55 straipsnio 5 dalies į AAĮ 80 straipsnio 5 dalį.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos priimto nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje teisėtumo ir juo paskirtos ekonominės sankcijos pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius byloje reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas.

Teismas, išanalizavęs skunde nurodytus argumentus ir motyvus bei teismo posėdyje pareiškėjos atstovo advokato pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, jog pareiškėja neginčija Protokole ir Nutarime nurodytų aplinkybių, jog bendrovė laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. apdorojo (panaudojo) 1648,5 t atliekų kodu 02 02 03 ir 1348,5 t viršijo TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų 12 punkto ,,Atliekų susidarymas, naudojimas ir (ar) šalinimas 13 lentelėje ,,Leidžiamos naudoti atliekos (atliekas naudojančioms įmonėms)“ nustatytą leidžiamų panaudoti atliekų kiekį.

Pareiškėja skunde bei pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė, kad Nutarime bendrovės įvykdyta veika pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį kvalifikuota neteisėtai, kadangi Patikrinimo akte ir Protokole buvo nurodyta, jog bendrovė padarė AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytą teisės pažeidimą. Kaip nurodė pareiškėja, AAĮ 55 straipsnio 5 dalies pažeidimas yra susijęs su TIPK leidimo sąlygų nesilaikymu, o AAĮ 80 straipsnio 5 dalies pažeidimas yra susijęs su nepavojingųjų atliekų apdorojimu neturint tam teisės. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turi TIPK leidimą, tačiau nustatytas pažeidimas yra susijęs būtent su TIPK leidimo sąlygų nesilaikymu, t. y. pareiškėjos padaryti veiksmai patenka į AAĮ 55 straipsnio 5 dalies dispoziciją.

Atsakovas atsiliepime bei atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra bendroji, nes joje numatyta atsakomybė už bet kokių TIPK ar taršos leidimo sąlygų nesilaikymą. Tuo tarpu AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje numatyta norma yra specialioji, nes susijusi su konkrečiu komponentu – atliekomis ir leidime nurodytų atliekų kiekių viršijimu.

AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nepavojingųjų atliekų apdorojimas neturint tam teisės, kai neturint tam teisės apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis, užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių eurų.

Nagrinėjamojoje byloje kyla ginčas ar pareiškėja nepavojingas atliekas apdorojo nesilaikydama TIPK leidime nustatytų sąlygų ar nepavojingas atliekas apdorojo neturėdama tam teisės.

Teismas, nustatydamas ar pareiškėjos padarytas pažeidimas patenka į AAĮ 55 straipsnio 5 dalies dispoziciją ar į AAĮ 80 straipsnio 5 dalies dispoziciją, atsižvelgia į AAĮ 1 straipsnio 31 punkte įtvirtintą sąvoką.

Iš AAĮ 1 straipsnio 31 punkte pateiktos sąvokos matyti, kad atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint tam teisės – atliekų surinkimas, vežimas, laikymas, apdorojimas, įvežimas, importas į Lietuvos Respublikos teritoriją, išvežimas, eksportas iš Lietuvos Respublikos teritorijos ar vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją neturint šiai veiklai vykdyti reikalingų teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų ir (ar) licencijų; kitu nei leidime ar licencijoje nurodytu būdu; atliekų, kurios nėra nurodytos leidime ar licencijoje; viršijant leidime nurodytus atliekų kiekius; arba teisės aktų nustatyta tvarka neužsiregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre.

Iš pateiktos sąvokos matyti, kad atliekų apdorojimas neturint tam teisės, laikomas ir tas atvejis, kai atliekos apdorojamos viršijant leidime nurodytus kiekius.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja pagal TIPK leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo teisę apdoroti 300 t/m nepavojingų atliekų, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2020 m. lapkričio 3 d. pareiškėja apdorojo 1648,5 t. atliekų, t. y. viršijo leidžiamą naudoti kiekį net 1348,5 t.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, pareiškėjos padarytas pažeidimas Nutarime tinkamai kvalifikuotas pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, nes pareiškėja neturėdama tam teisės apdorojo daugiau nei 25 t nepavojingųjų atliekų.

Pareiškėja skunde bei pareiškėjos atstovo advokato teismo posėdyje nurodytas argumentas, kad atsakovas nesilaikė procedūrinio reikalavimo, numatyto AAĮ 47 straipsnyje, kvalifikuojant pareiškėjos veiksmus gal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį, nagrinėjamu atveju netaikomas, nes nustatyta, kad pareiškėjos veiksmai kvalifikuoti pagal AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, kuriam joks procedūrinis reikalavimas nėra taikomas. Pabrėžiama ir tai, kad kaip teisinga nurodyta Protokole bendrovei įspėjimas nebuvo duotas, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėja fiziškai negalėjo pašalinti pažeidimų, nes nepavojingos atliekos jau buvo apdorotos (sudegintos).

 Pareiškėja skunde bei pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdyje nurodė, kad Nutarimu pakeitus teisinį veikos kvalifikavimą, neteisėtai buvo išplėstos/pakeistos bylos ribos. Pareiškėjos vertinimu, atsakovas Nutarime perkvalifikuojant teisės pažeidimą negalėjo remtis ANK įtvirtinta procesinio pobūdžio taisykle pagal analogiją (ANK 617 straipsnio 2 dalis), nes AAĮ taikoma ekonominė sankcija savo esme negali būti prilyginama administracinei baudai pagal ANK.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime bei atsakovo atstovas teismo posėdyje tokius pareiškėjos argumentus vertino kaip nepagrįstus. Atsakovas teigė, kad Protokole buvo netinkamai kvalifikuota juridinio asmens įvykdyta veika, Nutarime ši klaida buvo ištaisyta. Atsakovas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog AAĮ nėra aptarta situacija, kai yra būtina pakeisti nuorodą į pažeisto teisės akto dalį ar punktą, nagrinėjamu atveju taikė analogiją ir rėmėsi ANK 617 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, kurios pareigūnui suteikia teisę pakeisti nuorodą į kitą straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už nusižengimą, jeigu protokole nurodyta nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant teisės normą ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.

Įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme neįtvirtino nuostatų, nustatančių pareigūno, nagrinėjančio bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo ir priimančio nutarimą, veiksmus, kai nustatoma, jog juridinio asmens padarytų pažeidimų protokole aprašyto pažeidimo esmė ir pažeidimo padarymo aplinkybės nurodytos teisingai ir yra įrodytos surinktais duomenimis, tačiau netinkamai parinktas atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas.

Teismas vertina, kad ekonominė sankcija bauda savo pobūdžiu ir esme yra analogiška administracinių nusižengimų bylų teisenoje taikomai administracinei baudai. Tokia išvada daroma, atsižvelgus ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog įstatymuose nustatomos tam tikros sankcijos, kurios nors įstatymuose ir vadinamos „ekonominėmis sankcijomis“, pagal savo turinį ir kitus požymius yra priskirtinos administracinės teisinės atsakomybės institutui, o savo dydžiu (griežtumu) gali prilygti ir kriminalinėms bausmėms. Sprendžiama, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios ekonominių sankcijų baudų taikymo procesą (juridinio asmens padarytų pažeidimų protokolo surašymą, bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo  nagrinėjimą, bylų dėl ekonominių sankcijų skyrimo teisenos užtikrinimo priemonių taikymą, išnagrinėjus bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nutarimo priėmimą), iš esmės analogiškos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse įtvirtintoms procesinio pobūdžio taisyklėms. Šio kodekso 617 straipsnio 2 dalis numato, kad, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, pareigūnas turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą.

Pareiškėjos argumentas, kad perkvalifikavus teisės pažeidimą buvo pažeista jos teisę į gynybą, atmetamas kaip nepagrįstas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja buvo informuota apie galimą jos padaryto pažeidimo perkvalifikavimą į griežtesnę atsakomybę numatantį straipsnį (straipsnio dalį) ir bylos nagrinėjime buvo padaryta vieno mėnesio pertrauka, suteikiant pareiškėjai laiko pasirengti gynybai.

Įvertinus byloje nustatytus duomenis, daroma išvada, kad Patikrinimo akte aprašyta bendrovės įvykdytą veika atitinka AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą pažeidimą, tačiau Protokole ši veika buvo neteisingai kvalifikuota kaip AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytas teisės pažeidimas.  

Teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią teisinę situaciją, daro išvadą, jog atsakovas Nutarime teisingai nustatė pareiškėjos įvykdyto teisės pažeidimo esmę (nepavojingų atliekų apdorojimas neturtint tam teises, kai apdorojamas 25 tonų ir didesnis nepavojingųjų atliekų kiekis), o pakeisdamas nustatyto teisės pažeidimo kvalifikaciją iš AAĮ 55 straipsnio 5 dalies į AAĮ 80 straipsnio 5 dalį, teisėtai ištaisė Protokole padarytą juridinio asmens įvykdytos veikos kvalifikavimo klaidą.

Pareiškėja skunde suformulavo alternatyvų reikalavimą ir prašė skirti mažesnę baudą arba jos išviso neskirti.

AAĮ 52 straipsnis, reglamentuojantis teismo kompetenciją, nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Sprendžiant, ar Nutarimu už AAĮ 80 straipsnio 5 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) pateiktus išaiškinimus.  

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Aiškindamas proporcingumo principą, Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti ( 2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės, o proporcingumo principas reiškia tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą ir kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes apie pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį ir priežastis, nustačius, kad bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą, pareiškėja savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams ar juos sumažinti ir likviduoti, bendradarbiavo su atsakovu, atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju paskirta 5000 Eur ekonominė sankcija nėra proporcinga padarytam pažeidimui, o įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti nagrinėjamu atveju pakankama mažesnės ekonominės sankcijos. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas sprendžia, kad ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytą teisės pažeidimą atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra skiriama ekonominė sankcija 2500 Eur bauda.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo turėtas atstovavimo išlaidas ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę į su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, įskaitant ir atstovavimo, atlyginimą, proporcingai patenkintiems reikalavimas.

Pareiškėja prašo atlyginti 2764,48 Eur turėtas bylinėjimo išlaidas, kurias sudaro 2741,98 Eur atstovavimo ir 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų. Atstovavimo išlaidoms pagrįsti pareiškėja pateikė: 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2021 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugsėjo 8 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini); PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimą patvirtinantį sąskaitos išrašą; žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad pareiškėja patyrė 1372,26 Eur atstovavimo išlaidų už privalomą ginčo nagrinėjimą ikiteisminėje stadijoje Aplinkos apsaugos departamente. Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino darbo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytus rekomenduojamus maksimalius dydžius ir vadovaujantis šių rekomendacijų 4 ir 7 punktų nuostatomis bei suteiktų teisinių paslaugų metu taikomus vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžius, daroma išvada, kad pareiškėjos prašomos priteisti 1372,26 Eur dydžio atstovavimo išlaidos už privalomą ginčo nagrinėjimą ikiteisminėje stadijoje Aplinkos apsaugos departamente, neviršija bendro galimo maksimalaus atlyginimo už suteiktą teisinę pagalbą dydžio.

Nustatyta, kad pareiškėja patyrė 1369,72 Eur atstovavimo išlaidų bylą nagrinėjant administraciniame teisme. Atsižvelgus į Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 punktuose nustatytus rekomenduojamus maksimalius dydžius ir vadovaujantis šių rekomendacijų 4 ir 7 punktų nuostatomis bei suteiktų teisinių paslaugų metu taikomus vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžius, daroma išvada, kad pareiškėjos prašomos priteisti 1369,72 Eur dydžio atstovavimo išlaidos patirtos bylą nagrinėjant administraciniame teisme, neviršija bendro galimo maksimalaus atlyginimo už suteiktą teisinę pagalbą dydžio.

Byloje nustatyta, kad bendros pareiškėjos patirtos atstovavimo išlaidos sudaro 2741,98 Eur

Nustatyta, kad byloje pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.

Pagal LVAT praktiką, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, vertinama, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žiūrėti, pavyzdžiui 2013 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015).

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, sprendžiama, kad bendrovei suteiktos advokato teisinės paslaugos buvo būtinos ir nebuvo perteklinės, jos buvo suteiktos realiai ir yra pagrįstos, aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas buvo patenkintas iš dalies (50 procentų) ir į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas tik teismui yra suteikęs teisę spręsti dėl ekonominės sankcijos proporcingumo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjai iš atsakovo priteisiama 1370,99 Eur turėtų atstovavimo ir 11,25 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 21 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą 5000 Eur ekonominę sankciją sumažinti ir akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) skirti 2500 Eur (dviejų tūkstančio penkių šimtų eurų) ekonominę sankciją.

Kitą skundo dalį atmesti.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, juridinio asmens kodas 304766622, 1370,99 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt eurų 99 ct) turėtoms atstovavimo ir 11,25 Eur (vienuolika eurų 25 ct) žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja                                                                    Nijolė Čekanauskienė