Civilinė byla Nr. e2-3906-266/2020
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00531-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.; 2.6.16.11.2.; 3.2.6.1.
(S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 18 d.
Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,
sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,
dalyvaujant ieškovo Anykščių rajono savivaldybės administracijos atstovėms Ievai Katinienei ir Ritai Visockienei,
atsakovei J. S., jos atstovui advokatui Vidmantui Žilinskui ,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Anykščių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei J. S. dėl iškeldinimo iš socialinio būsto ir,-
nustatė:
Ieškovė Anykščių rajono savivaldybės administracija ieškiniu atsakovei J. S. kreipėsi į teismą ir prašo ją iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), su visu jos turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės ieškinį palaikė , prašė jį tenkinti . Paaiškino, kad ieškovės įsakymu atsakovei 2011m. lapkričio 16d., buvo suteiktas socialinis būstas , esantis (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną su atsakove buvo sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis, kuria atsakovei J. S. 3 metams buvo suteikta teisė naudotis nurodytu butu. 2014m. lapkričio 16d., pasibaigė sutarties terminas ir jis nebuvo pratęstas, nors savivaldybė dėjo pastangas , bet atsakovė į tai nereagavo . Atsakovė nevykdė pareigos ir neteikė kasmetinių gyventojo turto deklaracijų , nemokėjo nuomos už būstą ir kitų komunalinių paslaugų, konfliktavo su kita būsto nuomininke. Nuomos sutartis yra pasibaigusi, todėl atsakovė gyvena be teisinio pagrindo. Tai vienas argumentas dėl kurio prašo atsakovę iškeldinti. Antras argumentas, tai , kad atsakovė nevykdė pareigos ir kasmet neteikė turto deklaracijų. 2018 metais pateikė deklaracijas už praeitus metus, o šiais metais už 2019 metus. Šiuo metu atsakovė yra pateikusi visas turto deklaracijas . Trečias argumentas, tai, kad atsakovė daugiau kaip 3 mėnesius nemokėjo nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, yra susidarę įsiskolinimai. Ji nevykdė įpareigojimo sudaryti skolų mokėjimo grafikus, ilgą laiką mokesčių nemokėjo visiškai, tik vėliau ji pradėjo po kiek mokėti , tačiau ir šiai dienai yra įsiskolinimai. Ketvirtas argumentas, tai atsakovės netinkamas elgesys. 2016 metais buvo gauti pranešimai, jog ji konfliktuoja su kita buto nuomininke. Ieškovės atstovės nurodė, jog būstas, kuriame gyvena atsakovė yra keturių kambarių butas . Jame gyveno dvi nuomininkės, tai atsakovė ir kita moteris, kuri šiuo metu yra mirusi. Joms buvo suteikta po du kambarius. Jos naudojosi viena virtuve ir vienu tualetu. Taip pat atstovės nurodė, jog atsakovė buvo įspėta, jog privalo išsikelti, jog privalo mokėti mokesčius, tačiau atsakovė į tai nereagavo. Dėl atsakovės prašymo neiškeldinti iš būsto, 2017 metais vyko komisijos posėdžiai, komisijos nariai vyko į vietą, atsakovė buvo įpareigota sudaryti skolų mokėjimo grafikus , įpareigota laiku teikti turto deklaracijas ir jeigu ji tai būtų įvykdžius, tuomet būsto nuomos sutartis būtų pratęsta, tačiau atsakovė nebendradarbiavo, ir įpareigojimų nevykdė. Tuomet buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl jos iškeldinimo iš socialinio būsto. Be to, ieškovės atstovė nurodė, jog pagal atsakovės turtinę padėtį jai priklausytų socialinis būstas. Prieš kelias dienas ji kreipėsi į savivaldybę dėl sutarties pratęsimo, tačiau savivaldybė sutarties su atsakove nepratęsė, nes vyksta teisminis procesas dėl atsakovės iškeldinimo. Prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovė J. S. atsiliepimo į ieškovės ieškinį teismui nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas ieškinio nepripažino, prašė jį atmesti. Paaiškino , jog 2011 metais jai buvo suteiktas socialinis būstas (duomenys neskelbtini). Ji ir kita moteris gyveno keturių kambarių bute . Kiekviena turėjo po du kambarius. Naudojosi viena virtuve ir vienu tualetu. Apskaitos prietaisai yra vieni visam butui. Už šildymą buvo skaičiuojama pagal kvadratūra. Už sunaudotą vandenį ir elektrą ji nemokėjo, nes nesutarė su kaimyne. Kaimynė mokėjo viena, neleido jai naudotis virtuve. Atsakovė nurodė, jog ji žinojo, kad sutartis yra pasibaigusi, jog buvo gavusi iš savivaldybės raštus, tačiau nesuprato ką reikia daryti. Turto deklaracijų kasmet neteikė, nes jokio turto neturi ir suprato, jog teikti jų nereikia. Ji yra neįgali, gauna tik neįgalumo pensiją iš kurios antstolė atskaičiuoja skolas ir jai pragyvenimui lieka 166 eurai. Ji serga cukralige sunkia forma su visomis komplikacijomis. Atsakovė nurodė, jog savivaldybė jos į posėdžius nekvietė, kito būsto nesiūlė. Šiuo metu yra įsiskolinimas už patarnavimus, tačiau nėra toks didelis. Prašė ieškinio netenkinti, nes ji neturi kur įsikelti, neturi jokių pajamų, kad galėtų pati nuomotis būstą. Neturi ir giminių, kurie jai padėtų.
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga, šalių ir atstovų paaiškinimais nustatyta jog 2011m. lapkričio 16d., Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-AĮ-691 „Dėl socialinio būsto nuomos“ atsakovei J. S. buvo išnuomotas Anykščių rajono savivaldybės socialinis būstas , esantis (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną su atsakove buvo sudaryta Savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartis Nr. 1-SU- 867, kuria savivaldybė J. S. trims metams suteikė teisę valdyti ir naudotis gyvenamosiomis , esančiomis (duomenys neskelbtini). 2014m. lapkričio 16d., pasibaigė sutarties galiojimo terminas ir sutartis nebuvo pratęsta. Atsakovė J. S. geranoriškai būsto nepaliko. 2017m. vasario 17d., atsakovė J. S. savivaldybei pateikė prašymą palikti ją gyventi tame pačiame būste, nurodydama, jog yra neįgali ir neturi kur keltis. 2017m. kovo 6d., vyko savivaldybės būsto skyrimo ir jo priežiūros komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas atsakovės gautas prašymas. Posėdžio metu buvo nutarta vykti į vietą ir aiškintis dėl konfliktinės situacijos tarp būsto nuomininkių ir dėl atsakovės įsiskolinimo už komunalinius ir nuomos mokesčius. 2017m. kovo 14 komisijos posėdžio metu toliau buvo svarstytas atsakovės prašymas neiškelti jos iš socialinio būsto. Jo metu buvo nutarta įpareigoti atsakovę sudaryti sutartis su UAB „Anykščių šiluma“ ir UAB Anykščių komunalinis ūkis dėl skolų už šilumos tiekimą ir komunalines paslaugas mokėjimo išdėstymo dalimis, taip pat įpareigoti pateikti metinę gyventojų turto deklaraciją ir, jeigu J. S. įpareigojimus įvykdys, pratęsti būsto nuomos sutartį. 2017m. kovo 23d., savivaldybė siuntė pranešimą atsakovei apie prievolę deklaruoti turtą ir pajamas. 2017 metais lapkričio mėnesį savivaldybė siuntė atsakovei įspėjimą apie nemokamus mokesčius , apie tai, jog reikia pateikti turto deklaracijas ir nurodė, jog neįvykdžius įpareigojimų, bus sprendžiamas klausimas dėl jos iškeldinimo ir socialinio būsto. Atsakovė 2018m. gegužės 5d., pateikė metines gyventojo turto deklaracijas už 2014-2017 metus, tačiau neįvykdė įpareigojimo sudaryti skolų mokėjimo grafikus. 2018m. sausio mėnesį savivaldybės administracijos direktorius kreipėsi į savivaldybės teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių dėl atsakovės iškeldinimo iš socialinio būsto. 2019m kovo ir gegužės mėnesiais savivaldybė atsakovei siuntė pranešimus apie prievolę deklaruoti turtą. Atsakovė J. S. 2020m. birželio 19d., pateikė deklaraciją už 2019 metus. 2020m. gegužės 20d., savivaldybės administracijos direktorius vėl kreipėsi į teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių dėl iškeldinimo procedūrų inicijavimo. Tuo pagrindu Anykščių rajono savivaldybės administracija su ieškiniu atsakovei J. S. kreipėsi į teismą dėl jos iškeldinimo iš socialinio būsto. Atsakovė atsiliepimo neteikė. Į bylą pateikė neįgaliojo pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog ji yra neįgali, iš dalies darbinga ( 35 procentai) , pažymą apie jos pajamas, kad ji gauna netekto darbingumo pensiją ir atskaičius įsiskolinimus, jai yra išmokama 166 eurai, bei duomenis, jog dalimis moka įsiskolinimus už komunalinius patarnavimus ir, kad ji yra registruota užimtumo tarnyboje. Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko išsikelti iš socialinio būsto, teigdama, jog ji neturi kur gyventi ir , kad jos turtinė padėtis neleidžia pačiai išsinuomoti būstą.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo asmenims ir šeimoms principai, finansavimo šaltiniai, formos, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų teisės ir pareigos, taip pat socialinio būsto ir savivaldybės būsto nuomos bei savivaldybės būsto pardavimo sąlygos ir tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme, šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje. (toliau PBĮIĮ )
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje socialinio būsto nuomos klausimais, taip pat išaiškinta, kad savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuoma – socialinė valstybės ir savivaldybių kartu įgyvendinama funkcija, nekomercinės veiklos forma. Dėl to, nepriklausomai nuo įstatymo nuostatų redakcijų, t. y. jose įvairiu metu įtvirtintų sąvokų, gyvenamųjų patalpų nuomos, teikiamos Lietuvos piliečiams, reikalingiems valstybės paramos (iki tam tikro laiko būsto suteikimas asmenims buvo sprendžiamas tokio būsto (ne)turėjimu, o ne galimybe komerciniu pagrindu jį įsigyti), susijusios su teisės į gyvenamąjį būstą įgyvendinimu, objektas – socialinis (nekomercinis) būstas. Visais atvejais toks būstas, kad ir kaip jis būtų įvardytas, suteikiamas tik tokiam asmeniui, kuris atitinka specialiajame įstatyme nustatytas sąlygas, susijusias su valstybės paramos teikimu, ir gali būti naudojamas tik tokio asmens bei tokiu tikslu, kuriuo jis jam suteiktas nuomotis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012).
Taigi, tik PBĮIĮ nustatytus kriterijus atitinkantis asmuo (šeima) turi teisę į socialinio būsto nuomą. Pagal PBĮIĮ 9 straipsnio 1 dalį teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šioje dalyje nurodytus reikalavimus: 1) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo turtą ir gautas pajamas; deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių; 2) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.
Asmens (šeimos) atitiktis nurodytiems kriterijams nustatoma ne tik kreipimosi dėl socialinio būsto nuomos ar būsto nuomos sutarties sudarymo metu, tokia patikra vykdoma nuolat. Tuo tikslu pageidaujantys gauti paramą būstui išsinuomoti ir jų šeimos nariai kiekvienais metais privalo: deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už kalendorinius metus
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Anykščių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) kaip socialinis būstas 2011m. lapkričio 16d., savivaldybės socialinio būsto nuomos sutartimi Nr. SU-867 išnuomotas vienai atsakovei J. S.. Sutartis sudaryta trims metams ir jos terminas pasibaigė 2014m. lapkričio 16d. Nustatyta, kad socialinį būstą sudaro keturi kambariai ir virtuvė ir tualetas. Šiame bute atsakovei buvo skirti du kambariai. Kituose kambariuose gyveno kita nuomininkė. Joms abiems buvo skirta naudotis viena virtuve ir vienu tualetu.
Ieškovė siekia iškeldinti atsakovę iš socialinio būsto keturiais pagrindais, tai, kad atsakovė pažeidė sutarties sąlygas: 1) tai, kad nevykdė pareigos ir yra neteikė metinių pajamų deklaracijų (sutarties 2.1p.) , 2) nemokėjo būsto nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių (sutarties 2.3 p.), 3) netinkamas atsakovės elgesys, nes atsakovė nuolat konfliktavo su būsto kaimyne, 4) tai, kad yra pasibaigęs nuomos sutarties terminas , todėl atsakovė būste gyvena be teisinio pagrindo , Vadovaujasi CK 6.481 , 6.613, 6.610 straipsnių nuostatomis.
Dėl pirmo pagrindo. Ieškovė nurodė, jog atsakovė nevykdė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 22 straipsnio nuostatų reikalavimo ir pasirašytos būsto nuomos sutarties 2.1 papunkčio reikalavimų ir nuo 2014 metų neteikė metinių gyventojo turto deklaracijų, nors ne kartą buvo įspėta jas teikti, ką patvirtina į bylą pateikti raštai. Atsakovė dėl šio pagrindo nurodė, jog iki 2017 metų ji iš savivaldybės negavo jokių pranešimų, dėl sutarties pratęsimo . Deklaracijų neteikė, nes ji jokio turto neturi ir neturėjo, todėl supratusi, jog teikti nereikia. Savivaldybei pareikalavus, padedant seimo nario padėjėjai, 2018m. gegužės 5d., atsakovė pateikė savivaldybei deklaracijas už 2014, 2015, 2016, 2017 metus. Šiuo metu atsakovė yra pateikusi metines gyventojo turto deklaracijas ir už 2018 ir už 2019 metus. Kaip matyti, atsakovė yra neįgali, todėl jai sunku vienai spręsti kai kuriuos klausimus, tame tarpe ir deklaracijų pildymą. Padėdama kitų asmenų, ji pateikė deklaracijas, iš kurių matyti, jog per visus tuos metus atsakovė jokio nekilnojamojo turto nebuvo įgijusi . Ji yra neįgali ir gauna tik netekto darbingumo pensiją. Visa tai įvertinus, teismas konstatuoja, jog nors ir atsakovė neteikė kiekvienais metais gyventojų turto deklaracijų, tačiau tai darė dėl objektyvių priežasčių. Pavėluotai užpildžius ir pateikus deklaracijas nebuvo nustatyta, jog atsakovė būtų per 2014-2019 metus įsigijusi kokį nors nekilnojamąjį turtą ir tai buvo nuslėpusi. Taigi, nustatyta, atsakove atitinka PBĮIĮ reikalavimus socialiniam būstui gauti, o pavėluotai pateiktos deklaracijos nesudaro pagrindo iškeldinti ją iš socialinio būsto.
Dėl antro pagrindo. Byloje nustatyta, jog atsakovė laiku nemokėjo būsto nuomos mokesčio, kuris yra mokamas kartu su komunaliniais mokesčiais , bei mokesčių už šildymą ir komunalines paslaugas . Atsakovė pripažino, jog mokesčių nemokėjo, nes iš gaunamų pajamų, tai yra iš neįgalumo pensijos jai buvo sunku tai daryti. Be to, bute yra įrengti tik vieni apskaitos prietaisai, todėl ji nesutarė su kaimyne kiek kiekviena turi mokėti už elektrą, už vandenį. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos pažymos apie jos gaunamas pajamas, tai ji gauna tik netekto darbingumo pensiją , kuri sudaro 206,91 eurą ir iš jos antstolis atskaičiuoja atitinkamą skolos dalį. Atskaičius skolas, atsakovei pragyvenimui mėnesiui lieka 166 eurai. Kitokių pajamų atsakovė neturi, nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje. Visa tai tik patvirtina, jog atsakovė pagal savo gaunamas pajamas nėra pajėgi mokėti visus mokesčius iš karto, nėra pajėgi sumokėti visas susidarius skolas. Paskutiniu metu ieškovė kiek išgalėdama mažina susidariusius įsiskolinimus už teikiamas paslaugas. Įvertinus atsakovės turtinę padėtį, nėra pagrindo teigti, jog atsakovė tyčia nemokėjo mokesčių, jog tyčia vengė tokios pareigos.
Dėl trečio pagrindo. Ieškovės atstovės teigė, jog ieškovė dėl atsakovės netinkamo elgesio nebesutinka pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį. Šiam pagrindui pagrįsti pateikė 2016m. gruodžio mėnesio Anykščių rajono policijos komisariato raštą iš kurio matyti, jog atsakovė administracine tvarka nebausta, o dėl jos elgesio policijos komisariate buvo gauti trys panešimai. Kitokių įrodymų dėl netinkamo atsakovės elgesio , ieškovė neteikė. Atsakovė J. S. dėl šio paaiškino, jog socialiniame būste , be jos, dar gyveno kita moteris, su kuria jos konfliktavo dėl apmokėjimo už sunaudotą vandenį ir elektrą, nes jos abi turėjo naudotis viena virtuve ir vienu tualetu . Ieškovės atstovės patvirtino, jog socialinį būstą (duomenys neskelbtini) nuomojo dviems nuomininkėms, tai atsakovei ir kitai moteriai, kuri šiais metais mirė. Nurodė, jog visam būstui yra įrengti tik vieni apskaitos prietaisai, todėl nuomininkės dėl apmokėjimo už sunaudotą vandenį, elektrą nesutarė. Savivaldybė šios problemos nesprendė. Atstovių nuomone, nuomininkai turi susitarti. Kitokių įrodymų dėl netinkamo atsakovės elgesio, ieškovės atstovės neteikė. Šis ieškovės nurodytas argumentas nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė yra konfliktiška , ar nesugyvenamo charakterio ir dėl to keldinti ją iš socialinio būsto.
Dėl ketvirto pagrindo. Kaip byloje nustatyta , tai tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta socialinio būsto nuomos sutartis pasibaigė 2014m. lapkričio 16d. Atsakovė iki šiol gyvena socialiniame būste. Iki 2017 metų vasario mėnesio nei ieškovė, nei atsakovė nesiėmė veiksmų minėtą sutartį pratęsti. 2017m. vasario 17d. atsakovė kreipėsi į savivaldybę su pareiškimu palikti ją gyventi tame pačiame būste, nes yra neįgali ir neturi kur išsikelti. Toks atsakovės prašymas buvo svarstytas 2017m. kovo 6d., savivaldybės būsto skyrimo ir jo priežiūros komisijos posėdyje. Jo metu nuspręsta vykti į vietą ir aiškintis. Po apsilankymo vietoje, 2017m. kovo 14d., vyko dar vienas komisijos posėdis ir jo metu buvo nutarta atsakovę įpareigoti sudaryti sutartis su UAB „Anykščių šiluma“ ir UAB Anykščių komunalinis ūkis dėl skolų už šilumos tiekimą ir komunalines paslaugas mokėjimo išdėstymo dalimis ir įpareigoti pateikti metines gyventojo turto deklaracijas ir jeigu įvykdys įpareigojimus, sutartį pratęsti. Atsakovė šių įpareigojimų neįvykdė. Tuomet 2018m. pradžioje savivaldybės administracijos direktorius kreipėsi į savivaldybės teisės skyrių dėl socialinio būsto nuomininkų, tame tarpe ir atsakovės , iškeldinimo. Atsakovė dėl šio pagrindo nurodė , jog ji žinojo, kad yra pasibaigusi būsto nuomos sutartis, tačiau iš būsto neišsikėlė, nes yra neįgali, pajamų neturi ir negali pati kito būsto išsinuomoti. Iki 2017 metų ji iš savivaldybės negavo jokių pranešimų, dėl sutarties pratęsimo . Ieškovės atstovės negalėjo paaiškinti, kodėl pasibaigus 2014 metais nuomos sutarčiai sutartis nebuvo pratęsta , nors atsakovė pagal PBĮIĮ nuostatas, atitinka asmens, turinčio gauti socialinį būstą, statusą .
Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus argumentus ir įrodymus , bei pagrindus, kuriais remiantis prašo atsakovę iškeldinti iš socialinio būsto, atsakovės pasisakymus, konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, jog atsakovė J. S. turi būti iškeldinta iš jai suteikto socialinio būsto. Pagal PBĮIĮ nuostatas atsakovė ir pasibaigus 2014m. lapkričio 16d., socialinio būsto nuomos sutarčiai, atitiko ir atitinka asmens, turinčio teisę į socialinį būstą, statusą . Tai pripažino ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovės. Kitokių pagrindų atsakovę iškeldinti iš socialinio būsto, ieškovė nepateikė.
CK 6.610 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka, išskyrus šio kodekso nustatytus iškeldinimo pagal prokuroro sankciją atvejus. PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti papildomi, lyginant su CK, gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo pagrindai, kurių esmė – kad tuo atveju, kai asmuo (šeima) nebeatitinka įstatyme nustatytų kriterijų teisei į socialinio būsto nuomą, socialinio būsto nuomos sutartis yra nutraukiama. Šiuo atveju atsakovė J. S. atitiko ir atitinka minėto įstatymo reikalavimus socialiniam būstui gauti.
Pagal PBĮIĮ nuostatas konstatuotina, kad asmens (šeimos) teisė į socialinio būsto nuomą yra laikino (terminuoto) pobūdžio, ji tęsiasi tol, kol asmuo (šeima) atitinka įstatyme įtvirtintus kriterijus. Ši sąlyga yra objektyvi, iš esmės nepriklauso nuo šalių, ypač nuo socialinį būstą suteikiančio asmens (nuomotojo), valios, ir nėra aišku, kada ji įvyks ir ar iš viso įvyks. Todėl iš esmės socialinio būsto nuomos sutartis yra sąlyginis sandoris, kai sandorio šalių teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo (CK 1.66 straipsnio 1 dalis). Socialinio būsto nuomos sutartis nebegali tęstis, kai nuomininkas praranda asmens, dėl savo turtinės padėties turinčio teisę į socialinio būsto nuomą, statusą. Tai reiškia, kad, asmeniui dėl pasikeitusios turtinės padėties netekus teisės į socialinio būsto nuomą, socialinio būsto nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos pasibaigia.
Šioje byloje nustatyta, jog sutartis tarp šalių buvo sudaryta trejiems metams jos 2014m. lapkričio 16d., pasibaigė, tačiau atsakovė iki šiol gyvena suteiktame socialiniame būste , nes atsakovė pagal PBĮIĮ turi teisę į socialinį būstą . Atsakovės J. S. turtinė padėtis nuo 2011 metų, kuomet jai buvo suteiktas socialinis būstas ir iki šiol nesikeitė.
Teismas, visa tai įvertinęs, konstatuoja, jog nėra jokio teisinio pagrindo iškeldinti atsakovė iš jai suteikto socialinio būsto. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms , ieškovės ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė Anykščių rajono savivaldybės administracija nagrinėjamoje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu yra atleistas tik nuo žyminio mokesčio, tačiau ne nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Nuo visų bylinėjimosi išlaidų nagrinėjamoje byloje yra atleista tik atsakovė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies pagrindu. Šioje byloje atsakovei buvo suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba . Iš į bylą pateiktos pažymos matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patvirtinta, kad tarnyba deklaravo sumokėjusi advokatui, teikusiam atsakovei antrinę teisinę pagalbą už atstovavimą teisme 64 eurus, todėl ši sumą priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą.(CPK 93, 96 str.)
Teismas, vadovaudamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 284, straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškovės Anykščių rajono savivaldybės ieškinį atsakovei J. S. dėl iškeldinimo iš socialinio būsto atmesti.
Išieškoti iš ieškovės Anykščių rajono savivaldybės administracijos (kodas 188774637) į valstybės biudžetą 64 eurus teisinės pagalbos išlaidų . Įmoką mokėti į vieną iš į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bank AB (buvęs DNB bankas) , arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas. Įmokos kodas 5630,
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.
Teisėja Zita Gavėnienė