Administracinė byla Nr. eI-2914-1047/2019

                                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01124-2019-3

                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3, 55.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Beata Martišienė

dalyvaujant pareiškėjui E. B., jo atstovei advokatei Dianai Gumbrevičiūtei-Kuzminskienei,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, atstovei Jonei Valčiukienei,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atstovei Karinai Naumkinaitei,

liudytojoms J. Ž., L. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, ir Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,        

n u s t a t ė:

Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vyriausios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK), ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), solidariai 166,86 Eur turtinei žalai atlyginti, 104 000 Eur (patikslinto skundo 27 punkte 25 puslapyje nurodyta 88 000 Eur, tačiau teismas tai laiko techniniu apsirikimu) neturtinei žalai atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad turi regėjimo negalią, sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo 2000 metų pareiškėjas siekė aktyviai dalyvauti Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose ir tokiu būdu įgyvendinti savo pilietinę teisę balsuoti. Tačiau dėl kliūčių, kurių Lietuvos valstybė nėra pašalinusi iki šiol, pareiškėjas negalėjo ir negali tinkamai įgyvendinti balsavimo teisės vykstančiuose
rinkimuose: Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento, Europos
parlamento, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose. VRK bei Vilniaus miesto savivaldybė nevykdo įstatymų joms numatytų pareigų dėl rinkimų organizavimo – nesudaro galimybės neregiams balsuoti savarankiškai, nepažeidžiant slapto balsavimo principo bei neužtikrina prieinamumo balsuoti lygiai su kitais asmenimis.

Kiekvienų rinkimų (2000 m. kovo 19 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, 2000 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, 2002 m. gruodžio 22 d. savivaldybių tarybų ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, 2003 m. gegužės 10–11 d. referendume dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje 2003 m. birželio 15 d. vykusiuose naujuose rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, 2004 m. birželio 13 d. rinkimuose į Europos Parlamentą bei Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, 2004 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, 2007 m. vasario 25 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, 2008 m. spalio 12 d. referendume dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo, 2009 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, 2009 m. birželio 7 d. rinkimuose į Europos Parlamentą, 2009 m. lapkričio 15 d. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, 2011 m. vasario 27 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, 2012 m. spalio 14 d. referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, 2013 m. kovo 3 d. rinkimuose į Lietuvos Respublikos Seimą, 2014 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, 2014 m. birželio 29 d. referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9, 47, 147 straipsnių pakeitimo, 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, 2015 m. kovo 15 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose, 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, 2016 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose, 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų rinkimuose, 2019 m. kovo 17 d., 2019 gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose į Europos Parlamentą ir Lietuvos Prezidento rinkimuose) metu, pareiškėjas turėjo ir turi prašyti pagalbos, kad galėtų atlikti savo pilietinę pareigą, nes esamos aplinkos kliūtys nesudaro galimybės balsuoti savarankiškai ir diskriminuoja pareiškėją dėl negalios: į balsavimo vietą pareiškėjas turi vykti lydimas kito žmogaus, kuris padeda nuvykti į balsavimo vietą, nes kad patekti į balsavimo vietą nėra reljefinio žymėjimo ir savarankiškai neregintis asmuo į ją patekti negali, lydintis asmuo padeda orientuotis pačioje rinkimų apylinkėje, pareiškėjo prašymu pažymi balsavimo biuletenį už pareiškėją ir jį įmeta į balsadėžę. Visi kiti rinkėjai turi galimybę rinkimų apylinkėje dar kartą peržiūrėti kandidatus už kuriuos galima balsuoti ir galutinai apsispręsti, taip pat, tai reiškia, jog visi kiti rinkėjai neprivalo įsiminti kandidatų, už kuriuos planuoja balsuoti, sąrašo numerio bei eilės numerio, o pareiškėjui ir kitiems neregiams tokios galimybės nėra sudarytos, todėl jie turi namuose išsirinkti kandidatus už kuriuos planuoja balsuoti.

Net ir nuo 2019 m. gegužės mėn. rinkimų, įvedus Brailio trafaretus, problema išlieka, nes
nėra užtikrinama galimybė neregiui balsuoti slaptai ir savarankiškai, nes norint įsitikinti ar
pažymėtas reikiamas variantas, ar rašiklis iš vis rašo, neregys turi pasiteirauti reginčio asmens. O
tuo tikslu vis tiek į rinkimus reikia ieškoti ir prašyti lydinčiojo asmens pagalbos. Nepaisant to,
kaip ir anksčiau, tiek prieiga į rinkimų apylinkę, tiek ir orientavimasis joje savarankiškai
pareiškėjui nebuvo prieinamas, nes vis dar nėra jokio reljefinio ženklinimo. Be to, 2019 m.
gegužės mėn. vykdytame referendume dėl Konstitucijos keitimo dėl dvigubos pilietybės, buvo
padaryta techninė klaida t. y. reginčiųjų raštu buvo užrašas „Taip“, o Brailio „Ne“.

Dėl tokios situacijos, kai pareiškėjui nesudaroma galimybė savarankiškai naudotis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu, pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas turimos negalios pagrindu, jaučiasi nepilnavertiškai ir labai išgyvena. Pareiškėjas yra pilietiškas, domisi politika ir stengiasi nuolat dalyvauti rinkimuose, o savo balsavimo teisę įgyvendina arčiausiai gyvenamosios vietos esančiose Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) apygardos (duomenys neskelbtini)  rinkimų apylinkėje, (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje, taip pat (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje, (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje, esančioje, (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Įgyvendinti balsavimo teisės pareiškėją dažniausiai lydi J. Ž. (nuo 2004 metų, pakeitus gyvenamąją vietą), kuri palydi pareiškėją iki rinkimų apylinkės, padeda joje orientuotis bei pažymi rinkimų biuletenį už pareiškėją ir jį įmeta į balsadėžę.

VRK informavo pareiškėją, jog duomenys apie rinkėjų dalyvavimą rinkimuose yra saugomi tik nuo 2015 m., o rinkėjų sąrašai yra sunaikinami keturi mėnesiai po rinkimų, todėl dokumentų, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimą iki 2015 m. vykusiuose rinkimuose pareiškėjas ir VRK pateikti negali ir savo aktyvų dalyvavimą rinkimuose pareiškėjas grindžia savo ir liudytojų parodymais. Siekdamas užfiksuoti pažeidimus ir kliūtis balsuoti, 2016 m. spalio 9 d. Pareiškėjas pasitelkė antstolio pagalbą faktinių aplinkybių konstatavimui. Pareiškėjas, žinodamas, kad nei per vienus ankstesnius rinkimus jam nėra užtikrinama slapto balsavimo teisė, dar prieš 2016 m. spalio 9 d. įvykstant LR Seimo rinkimams, kreipėsi į VRK, prašydamas užtikrinti jam lygiavertę su kitais asmenimis rinkimų teisę. Pareiškėjas sulaukė atsakymo, kad jis gali įgyvendinti balsavimo teisę padedamas kitų asmenų, kurie balsuos už pareiškėją. Pareiškėjui paklausus, kodėl nėra įgyvendinami tarptautiniai teisės aktai, kurie įpareigoja neregiams užtikrinti lygiavertę slapto balsavimo teisę – pareiškėjas atsakymo iš VRK negavo. Pareiškėjas taip pat kreipėsi į tuometinį Lietuvos Respublikos Premjerą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliariją, pastaroji persiuntė pareiškėjo užklausą pavaldžioms įstaigoms. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2016 m. spalio 20 d. pareiškėjui atsakė, kad greitu metu bus tvirtinamas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo 2016–2020 metų priemonių plano patvirtinimo“ projektas, kurio dėka regėjimo negalią turintys asmenys galės balsuoti internetu įgyvendinant slapto balsavimo principą. Nei 2016 m. pakartotiniuose, nei 2019 m. kovo 3 d. savivaldybių tarybų, nei 2019 m. kovo 17 d. pakartotiniuose savivaldybių tarybų rinkimuose bei vėliau 2019 m. vykusiuose Prezidento rinkimuose bei rinkimuose į Europos Parlamentą, regėjimo negalią turintiems asmenims tokios balsavimo teisės nebuvo sudarytos ir, turimomis žiniomis, nebus sudarytos greitu metu.

Pareiškėjas nurodė, jog VRK internetinis puslapis (www.vrk.lt) nėra pritaikytas
regėjimo negalią turintiems asmenims, todėl nėra žinoma, pavyzdžiui, kokie Seimo nariai
kandidatuoja konkrečioje rinkimų apylinkėje, kokie balsavimo rezultatai ir kt. Puslapis
nepritaikytas neįgaliesiems, nes sukurtas nesilaikant Tinklapio turinio prieinamumo gairių (angl. Web Content Accessibility Guidelines (WCAG) tarptautinių standartų, skirtų internetinių puslapių kūrėjams. Pvz. www.rinkejopuslapis.lt nėra karštųjų klavišų (angl. hotkeys), be kurių neregiai ekrano skaitymo programų naudotojai negali patogiai naviguoti puslapyje. Taip pat nėra sudarytos tinklapio struktūros, išnaudojant antraštes (angl. headings), trūksta navigacinio kelio atvaizdavimo ekrano skaitymo programinei įrangai, kas neleidžia sklandžiai orientuotis ir naviguoti puslapyje. Per mažas teksto ir fono kontrastas, nėra galimybės pasididinti šrifto, kas
silpnaregiams apsunkina naudojimąsi tinklapiu. Taigi, su rinkimais susijusi medžiaga VRK
puslapyje pareiškėjui, kaip ir kitiems šią negalią turintiems asmenims nėra visavertiškai
prieinama, kas taip pat diskriminuoja ir verčia nepilnavertiškai jaustis pareiškėją bei lemia visos
šios grupės asmenų diskriminaciją.

Atskirai pabrėžė, kad kaip minėta, rinkimų apylinkės ir jų prieigos fiziškai nėra pritaikytos regėjimo negalią turintiems asmenims: nėra reljefinio žymėjimo, kuris padėtų patekti į rinkimų apylinkę bei suprantamai orientuotis joje. Nepritaikyta fizinė aplinka neįgaliam žmogui ne tik sukelia papildomų sunkumų, bet gali tapti ir pavojinga. Pareiškėjo nuomone, internetinis balsavimas išspręstų šias problemas.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 55 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 2 dalimi, 119 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsniu, 33 straipsniu, 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi, 6–8 straipsniais, 22 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 5 straipsniu ir 6 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 4 ir 5 straipsniais, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo (toliau – ir LGĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausios rinkimų komisijos įstatymo (toliau – ir VRKĮ) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 6 punktu, Lietuvos ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija (toliau – ir Konvencija), Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3, 10 ir 14 straipsniais, Europos socialinės chartijos 15 straipsniu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 21 straipsniais. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. Sp-11 „Dėl Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir Balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“ patvirtinto Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punkto, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. Sp-191 „Dėl balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“ patvirtinto Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas Nr. 2) 18 ir 20 punktų nuostatomis.

Pažymėjo, kad Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas dar 2016 m. balandžio 20 d.
pateikė rekomendacijas Lietuvai, priimtas atsižvelgiant į realų Konvencijos įgyvendinimą
Lietuvoje. Viena iš susirūpinimą keliančių sričių, nurodytų šiose rekomendacijose yra ta,
kad dabartiniai rinkimų įstatymai Lietuvoje neužtikrina autonomiško, laisvo ir slapto visų
asmenų su negalia dalyvavimo rinkimų procesuose. Komitetas rekomendavo užtikrinti
prieigą prie prieinamų balsadėžių, rinkimų medžiagos, balsavimo vietų, ir kitų aktualių
dalykų, bei užtikrinti laisvai pasirinktos, pakankamos ir būtinos paramos teikimą, kad
balsuoti galėtų visi asmenys, nepaisant negalios pobūdžio. Kadangi tokios priemonės
reikalingos tinkamam žmogaus teisių užtikrinimui bei Konvencijos įgyvendinimui, valstybė
privalo skatinti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis
žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis. Šių rekomendacijų reikšmė akivaizdi, t. y.
Lietuvos Respublika privalėjo remtis rekomendacijomis, užtikrinant technines ir
organizacines priemones rinkimų teisės įgyvendinimui jau 2016 metų LR Seimo
rinkimuose, tačiau nieko nepadarė, kad užtikrintų neįgaliųjų teises po pusmečio vykusiuose
rinkimuose. Dėl šios priežasties VRK bei kitos atsakingos institucijos privalėjo tinkamai ir
savalaikiai vykdyti savo pareigas ir imtis visų įmanomų priemonių tinkamam rinkimų
proceso organizavimui – pritaikyti aplinką rinkimams. Europos Komisijos veikiantis Ministrų Komitetas, į kurio poziciją Lietuvos Respublika taip pat privalo atsižvelgti, yra pateikęs Rekomendacijas CM/Rec(2011)14 valstybėms narėms dėl neįgaliųjų dalyvavimo politiniame ir viešame gyvenime (toliau – ir Rekomendacijos). Šiose Rekomendacijose Ministrų Komitetas, be viso ko, nurodo, kad: 1) teisė balsuoti garantuoja pirminę piliečio teisę dalyvauti politiniame ir viešajame gyvenime; <...> 4) siekiant palengvinti neįgaliųjų dalyvavimą politiniame bei viešajame gyvenime, valdžios institucijos bei įstaigos turi atsižvelgti į tai, kad neįgalieji reprezentuoja įvairias socialines grupes. Jie gali skirtis itin skirtingomis asmeninėmis savybėmis ir įvairiomis socioekonominėmis situacijomis. Šiuo atžvilgiu, pastebėtina, kad Europos Komisijos, įskaitant Europos Sąjungos nares, šalių nacionaliniai teismai, priimdami sprendimus bylose dėl neįgaliųjų balsavimo teisių pažeidimų, atsižvelgia į Rekomendacijas (žr., pvz., Airijos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą byloje Sinnott v. The Minister for The Environment, Nr. 2014 3352 P). Pareiškėjas teigia, kad užsienio teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien absoliutaus balsavimo slaptumo neužtikrinimas yra akivaizdus pagrindas pripažinti asmens balsavimo teisės pažeidimą bei tuo pačiu atsakingos institucijos neteisėtus veiksmus. Šiuo atžvilgiu Airijos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisė balsuoti reiškia, kad valstybės institucijos negali elgtis tokiu būdu, kad būtų suvaržyta asmens teisė į slaptą balsavimą (žr., pvz., Airijos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. sprendimą byloje Sinnott v. The Minister for The Environment, Nr. 2014 3352 P). 2017 m. gruodžio 6 d. Europos Parlamente buvo priimtas Europos neįgaliųjų forumo inicijuotas manifestas (toliau – Manifestas), kuriuo atkreipiamas
dėmesys, kad vis dar ne visais atvejais yra užtikrinamas Konvencijos 29 str. – galimybė
neįgaliesiems politines teises įgyvendinti lygiai su kitais asmenimis. Manifeste nustatyta, kad privaloma užtikrinti neįgaliesiems patogų priėjimą prie balsadėžių / rinkimų vietų, įskaitant galimybę neįgaliesiems balsuoti nuotoliniu būdu. Manifeste taip pat reikalaujama užtikrinti, kad rinkimų kampanijos medžiagos ir priemonės, politinės diskusijos, politinių partijų programos būtų pasiekiamos ir prieinamos visiems neįgaliesiems. Lygių galimybių kontrolierius dar 2016 m. gruodžio 19 d. Nr. (16)SN-181)SP-140 pažymoje konstatavo, kad regėjimo negalią turintiems asmenims galimybių nesudarymas balsuoti slaptai, pavyzdžiui, trafaretų ar kitų priemonių nesuteikimas, pažeidžia Konvencijos 29 str. a) punkto ii) papunktį.

Nurodė, kad pareiškėjas jaučiasi diskriminuojamas, suvaržytas aplinkos kliūčių, kurių neturėtų būti, nusivylė esama situacija, kuri ilgą laiką mažina jo žmogišką savivertę, pažeidžia orumą. Pareiškėjas iki šiol jaučiasi emociškai pažeistas ir nusivylęs, patiria baimę dėl ateities, nes situacija nesikeičia iš esmės ir ateityje. Pateikė psichologės D. B. pažymą, kurioje pabrėžiama, kad pareiškėjas patiria frustraciją dėl diskriminacijos, nepilnavertiškumo jausmą, kai yra priverstinėje prašytojo pozicijoje, kai pažeidžiamas konfidencialumas. Pareiškėjas pabrėžė pažeminimo jausmą, kai turi būti priklausomas nuo kitų, nors pats galėtų išreikšti savo valią. Negalėjimas lygiaverčiai (ir savarankiškai) balsuoti Lietuvos Respublikos rinkimuose didino pareiškėjo frustracijos lygį, pažeminimo, nepilnavertiškumo, diskriminavimo jausmą.

Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovių veiksmų patyrė turtinę žalą, kurią prašo priteisti solidariai iš atsakovų. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti susiklosčiusią situaciją, buvo priverstas kreiptis į antstolį A. N. dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Atsižvelgiant į tai, antstolis A. N. 2016 m. spalio 9 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, 2016 m. spalio 10 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, už ką pareiškėjas pagal antstolio A. N. išrašytą sąskaitą Nr. 157-16-139 turėjo sumokėt 166,86 Eur. Tai sudaro pareiškėjo turtinę žalą, kuri atsirado dėl atsakovų kaltės, nevykdant aukščiau išvardintų tarptautinių teisės aktų / įstatymų normų.

Nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovių veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 104 000 Eur. Pabrėžė, kad sankcija turi būti atgrasanti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VRK atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.

Akcentavo, kad VRK neginčija, kad visuose rinkimuose, vykusiuose nuo 2000 m. kovo 19 d. savivaldybių tarybų rinkimų iki 2019 m. gegužės mėn. vykusių Prezidento, Europos Parlamento rinkimų ir referendumų pareiškėjui nebuvo pateiktas biuletenis Brailio raštu ar sudaryta galimybė balsuoti internetu. Tačiau VRK nesutinka, kad dėl to buvo pažeisti teisės aktai ar kad VRK piktybiškai nevykdo teisės aktų reikalavimų ar diskriminuoja pareiškėją bei kitus regėjimo negalią turinčius asmenis.

Nurodė, kad 2016 m. kovo 18 d. raštu VRK kreipėsi į visų Lietuvos savivaldybių administracijų direktorius, atkreipdama dėmesį, jog Aprašu Nr. 1 yra nustatyti reikalavimai balsavimo patalpoms ir šie reikalavimai yra privalomi viešojo administravimo subjektams, atsakingiems už balsavimo patalpų įrengimą. 2016 m. rugpjūčio 9 d. raštu rinkimų apygardų pirmininkams VRK nurodė pateikti išsamią ataskaitą dėl patalpų būklės, įvertinti patalpų trūkumus bei paaiškinti, dėl kokių priežasčių tų trūkumų nepavyko pašalinti. VRK bendradarbiauja su neįgaliuosius vienijančiomis organizacijomis ir savo kompetencijos ribose siūlo spręsti neįgaliųjų problemas.

Nuo 2016 m. VRK leidžia leidinius apie rinkimus pritaikytu formatu, atlieka kitus aktyvius veiksmus (laidų vertimas į gestų kalbą ir t.t.). Leidiniai užsakomi ir spausdinami vadovaujantis 2018 m. gruodžio 19 d. VRK ir VšĮ „LASS Respublikinis centras“ sutartimi. VRK savo svetainę yra pritaikiusi asmenims, naudojantiems kalbos sintezatorius. VRK svetainė yra pritaikyta neįgaliesiems, t. y. pagal esamą VRK svetainės struktūrą neįgaliesiems yra pritaikyta navigacija, panaudotos antraštės (ang. headings), įgyvendinta greitosios paieškos klavišo funkcija. VRK svetainė buvo pritaikyta neįgaliesiems vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių kūrimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis.

Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 12 d. Prezidento rinkimuose ir referendumuose bei Europos Parlamento rinkimuose rinkėjams, turintiems regėjimo negalią, buvo sudarytos sąlygos balsuoti asmeniškai ir slaptai. VRK rinkimams paruošė specialias rinkimų biuletenių įmautes, kurios sudarė galimybes akliesiems ir silpnaregiams balsuoti be kitų asmenų pagalbos. Reitinguoti taip pat buvo galimybė. Po balsavimo įmaučių nebuvo privaloma grąžinti, rinkėjai galėjo jas pasiimti. VRK žiniomis vienas rinkėjas skundėsi, kad buvo sumaišyti tekstai ant įmaučių Brailio raštu, tačiau iš kitų neįgaliųjų jokių nusiskundimų nebuvo gauta. VRK, patikrinusi turimas priemones Brailio raštu, klaidų nenustatė. Medžiaga užsakyta ir išspausdinta vadovaujantis 2019 m. sausio 22 d. VRK ir UAB „Lodvila“ bei UAB „Grafija“ sutartimi. Taip pat VRK sudarė darbo sutartį su atitinkamu specialių žinių turinčiu V. G..

VRK sutiko, kad patenkant į balsavimo apylinkę ir patalpoje nebuvo reljefinio kelio žymėjimo, tačiau nėra teisės aktų, įpareigojančių užtikrinti tokį žymėjimą keliuose link balsavimo patalpos ir patalpose. VRK neturi duomenų, kad toks reljefinis žymėjimas būtų įdiegtas kitose pasaulio šalyse.

Pažymėjo, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, ištyrusi Lietuvos neįgaliųjų forumo skundą dėl lygių galimybių pažeidimo, nurodė atmetanti skundo dalį dėl galimo Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos nevykdymo nepasitvirtinus nurodytam pažeidimui.

VRK teigimu Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos įteisina balsavimą pasitelkiant kito asmens pagalbą. Tai nelaikytina slapto balsavimo principo pažeidimu. Analogiškas nuostatas įtvirtina Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis ir 56 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 7 straipsnio 3 dalis ir 66 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo 55 straipsnio 6 dalis.

Paaiškino, kad aplinkybės, kurias pareiškėjas laiko diskriminacijos įrodymais (gatvės ir patalpos nepažymėtos reljefiniu ženklinimu) labai priklauso nuo valstybės finansinių išteklių.

Dėl elektroninio balsavimo paaiškino, kad jis nėra įteisintas įstatymu, todėl VRK negali jo užtikrinti. Pažymėjo, kad elektroninį balsavimą taiko tik Estija, kitos Europos valstybės atsižvelgia į kibernetinių atakų grėsmes.

Dėl pareiškėjo nurodytos turtinės žalos VRK nurodė, kad nebuvo jokio poreikio kreiptis į antstolį tam, kad būtų užfiksuota aplinkybė, kurios VRK neginčija. Pareiškėjas 2016 m. susirašinėjo su tuometiniu VRK nariu R. S., kuris pareiškėjui paaiškino situaciją. Todėl pareiškėjo prašymas atlyginti turtinę žalą atmestinas.

Dėl pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos VRK nurodė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokio dydžio neturtinę žalą.

VRK prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Administracija atsiliepime į patikslintą pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir  pareiškėjo skundo netenkinti.

Akcentavo, kad pareiškėjas neįrodinėja tariamų jo teisių pažeidimų nuo 2000 m. kovo 19 d. iki 2016 m. spalio 9 d., tik nurodo aplinkybes, jog minėtu laikotarpius jis dalyvavo vykusiuose rinkimuose. Patikslintame skunde teigiama, kad dokumentų, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimą iki 2015 m. vykusiuose rinkimuose pareiškėjas ir VRK pateikti negali, todėl savo aktyvų dalyvavimą rinkimuose pareiškėjas grįs savo ir liudytojų parodymais. Pažymėtina, kad šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad dėl nuo 2000 m. kovo 19 d. vykusių jo rinkimų teisės pažeidimų jis patyrė neturtinę žalą, tačiau jokių duomenų, kad pareiškėjo teisės galimai buvo pažeistos minėtuose rinkimuose, o juo labiau, kad pareiškėjas apskritai dalyvavo rinkimuose, nėra.

Pažymėjo, kad pareiškėjas selektyviai cituoja teisės aktų nuostatas. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 66 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata: jeigu rinkėjas dėl neįgalumo negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Komisijos nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už neįgalų rinkėją. Tapati nuostata yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 63 straipsnio 4 dalyje, Prezidento rinkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalyje, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje, Referendumo įstatymo 55 straipsnio 6 dalyje. Tokia praktika sėkmingai taikoma ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Administracijos teigimu, šiuo nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo galimybę įgyvendinti rinkimų teisę vadovaujantis galiojančių teisės aktų reikalavimais ir teigti, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas taikant jam įstatymuose numatytas išimtis, nėra jokio teisinio pagrindo.

Pareiškėjas nurodo, kad J. K. rinkimų apylinkė Nr. 469, veikusi Vilniaus „Vilnies“ pagrindinėje mokykloje ((duomenys neskelbtini)) (kaip ir kitos rinkimų apylinkės, kuriose pareiškėjas galimai įgyvendino savo rinkimų teisę nuo 2000 m. kovo 19 d. iki 2016 m. spalio 9 d.), nebuvo pritaikyta patekti negalią turintiems asmenims, t. y. nėra reljefinio žymėjimo, kuris padėtų greitai patekti į rinkimų apylinkę bei greitai ir tiksliai orientuotis joje. Tačiau ši aplinkybė, vertinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nepaneigia fakto, kad nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė balsuoti lygiai su kitais asmenimis. Pareiškėjas, susipažinęs su Vyriausiosios rinkimų komisijos informacija, kad J. K. rinkimų apylinkė Nr. 469 ar kitos pareiškėjo minimos rinkimų apylinkės nėra pritaikytos negalią turintiems asmenims, turėjo teisę pasirinkti bet kurį kitą balsavimo būdą, kurie tiek Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymu, tiek Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu, tiek Prezidento rinkimų įstatymu, tiek ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymu bei Referendumo įstatymu yra pripažinti lygiaverčiais ir kurie, priešingai nei traktuoja pareiškėjas, negali būti laikomi kaip labiau diskriminuojantys vienus asmenis ir suteikiantys pranašumo kitiems. Pareiškėjas galėjo rinktis: 1) išankstinį balsavimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje; 2) balsavimą rinkimų dieną kitoje apylinkėje; 3) kitą įstatymų nustatytą būdą įgyvendinti rinkimų teisę. Be kita ko, Aprašo Nr. 2 20 punkte įtvirtinta nuostata, jog: jeigu arčiausiai rinkėjo su negalia gyvenamosios vietos esanti rinkimų apylinkė yra nepritaikyta asmenims su negalia, rinkimų komisija tokius rinkėjus informuoja, kurioje artimiausioje neįgaliesiems pritaikytoje rinkimų apylinkėje jie gali balsuoti. Taip pat paminėtina ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė 2019 m. sausio 31 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. A51-9995/19(3.3.2.12-EM4) informavo Vyriausiąją rinkimų komisiją, jog kartu su Lietuvos žmonių su negalia sąjungos koordinatore R. Š. atlikus realų rinkimų patalpų prieinamumo neįgaliesiems patikrinimą nustatyta, kad tinkamomis pripažintos 42 rinkiminės apylinkės, o dar 11 planuojama pritaikyti žmonėms su negalia. Be kita ko, po 2019 m. kovo mėnesį vykusių Savivaldybių tarybų rinkimų, Vilniaus miesto savivaldybė buvo įvertinta ir gavo padėką iš Vilniaus rinkimų apygardos pirmininkės. Administracijos teigimu, pareiškėjo teisė balsuoti galėjo būti įgyvendinta alternatyviais būdais, o Vilniaus miesto savivaldybė savo veiksmais ar tariamu neveikimu nesiekė diskriminuoti ir jokiais būdais nediskriminavo pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais pagrindais, priešingai – pagal galimybes siekiama kuo daugiau rinkiminių apylinkių tinkamai pritaikyti žmonėms su negalia.

Nurodė, kad 2017 m. gruodžio 6 d. Europos Parlamente priimtas Europos neįgaliųjų forumo inicijuotas manifestas yra programinio pobūdžio kreipimosi raštas, tad akivaizdu, kad jokių teisinių pasekmių jis nesukuria ir negali sukurti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, jog Vyriausioji rinkimų komisija nustato rinkimų biuletenių ir kitų rinkimuose naudojamų dokumentų pavyzdžius bei formas, pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką (Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 6 punktas), 2019 m. kovo 20 d. raštu Nr. A51-24803/19(3.3.19.2E-EM4) „Dėl regėjimo negalią turinčių asmenų balsavimo teisės užtikrinimo“ kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją prašydama išnagrinėti galimybę dalį biuletenių parengti Brailio raštu arba kitu būdu užtikrinant asmenims, turintiems regėjimo negalią, slapto balsavimo principo įgyvendinimą. Savo ruožtu Vyriausioji rinkimų komisija išplatino viešą pranešimą, jog artėjančiuose Lietuvos Respublikos Prezidento bei Europos Parlamento rinkimuose bus užtikrintas balsavimo biuletenių pateikimas Brailio raštu didmiesčiuose, t. y. ten, kur gyvena daugiausiai regėjimo negalią turinčių rinkėjų. Dar viena priemonė pagerinti silpnaregių galimybę be pagalbos balsuoti – A4 formato didinamieji stiklai. Akcentuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2019 m. gegužės mėnesį vykusiuose Respublikos Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose bei referendumuose užtikrino rinkimų biuletenių pateikimą Brailio raštu, kas patvirtina institucijos siekį užtikrinti kuo didesnį neregių savarankiškumą įgyvendinant rinkimų teisę bei nediskriminavimą. Administracijos teigimu, pareiškėjas teisę balsuoti galėjo realizuoti keliomis formomis, kad tiek Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpos, tiek šalia esančios kitos rinkimų apylinkės patalpos buvo pritaikytos į jas patekti asmenims su negalia, leidžia daryti išvadą, kad nebuvo pažeistas Aprašo Nr. 1 8 punktas ir Aprašo Nr. 2 18 punktas, kadangi pareiškėjui buvo užtikrinta teisė balsuoti šių punktų prasme, jo teisė balsuoti niekaip nebuvo suvaržyta ar apribota negalios pagrindu bei pažeistas Neįgaliųjų teisių konvencijos 29 straipsnio a punkto i papunktis. Anot Administracijos, pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad jo teisės ar teisėti interesai būtų suvaržyti renkantis alternatyvias balsavimo galimybes.

Administracija pažymėjo, kad už galimai pareiškėjui kilusią žalą atsakinga turėtų būti laikoma atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausiosios rinkimų komisijos. Vilniaus miesto savivaldybė negali prisiimti atsakomybės už Lietuvos valstybės neveikimą ar ne visų asmenų interesus tenkinančių įstatymų priėmimą. Pažymėtina, kad CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendroji taisyklė solidariajai skolininkų pareigai preziumuoti – jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pareiškėjas pateiktame teismui patikslintame skunde nenurodo, kokiais konkrečiais ir bendrais veiksmais ar neveikimu atsakovės prisidėjo prie tariamai patirtos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo. Vilniaus miesto savivaldybė, veikdama jai teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, jokių neteisėtų veiksmų katu su Lietuvos valstybe, atstovaujama Vyriausiosios rinkimų komisijos, neatliko.

Nurodė, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Vilniaus miesto savivaldybė tik įgyvendina teisės aktų reikalavimus bei teisėtai veikia jų apibrėžtose ribose, tad teigti, jog egzistuoja būtent Vilniaus miesto savivaldybės atlikti neteisėti veiksmai, nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjas niekaip nepagrindžia patirtų nepatogumų dydžio. Nurodė, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas ir nemotyvuotas (CK 1.5 straipsnis), todėl negali būti tenkinamas. Pareiškėjas apsiribojo bendrais teiginiais apie galimai patirtus nepatogumus ir jo orumą žeminančius veiksmus, tačiau visiškai neindividualizavo patirtos neturtinės žalos materialinės išraiškos. Pareiškėjo į bylą pateikta psichologės D. B. pažyma nelaikytina pakankamu įrodymu pagrįsti pareiškėjo tariamai patirtą neturtinę žalą.

Nurodė, kad nuo didžiosios dalies rinkimų jau yra praėję gerokai daugiau nei 3 metai, prašė taikyti ieškinio senatį.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė patikslintame skunde nurodytus argumentus, prašė patikslintą skundą tenkinti. Papildomai paaiškino apie savo intensyvius išgyvenimus. Į teismo klausimus nurodė, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo jau 2000 metais. Į Administracijos atstovės klausimą atsakė, kad į psichologę kreipėsi prieš rinkimus, nes tada jam paūmėjo išgyvenimai.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė advokatė palaikė patikslintame skunde nurodytus argumentus, prašė patikslintą skundą tenkinti. Papildomai prašė netaikyti ieškinio senaties termino, praleistus terminus atnaujinti, nes pareiškėjas yra socialiai jautrus asmuo.

Teismo posėdyje VRK atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą skundą nurodytus argumentus, prašė patikslintą skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad tai visos valstybės problema. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad skirtingiems asmenims teisės aktai gali nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą. Turėti padėjėją yra įprasta praktika. VRK negali kurti įstatymų.

Teismo posėdyje Administracijos atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą skundą nurodytus argumentus, prašė patikslintą skundą atmesti. Papildomai paaiškino, kad psichologė ne surašė diagnozę, o fiksavo, ką jaučia pareiškėjas. Į teismo klausimus atsakė, kad patalpos pritaikymas yra nuolydis, nuvažiavimas, užvažiavimas ir pan.

Teismo posėdyje liudytoja L. B. parodė, kad yra pareiškėjo gyvenimo draugė, pažįsta pareiškėją nuo 7 klasės, turi vaikų kartu. Su pareiškėju kartais ėjo kartu į rinkimus, neatsimena, ar jai kada reikėjo pažymėti už pareiškėją. Parodė, kad pareiškėjas domisi politika, yra aktyvus šiuo klausimu. Balsuoja visada ir ją pačią ragina. Prieš balsavimą pradeda ieškoti, kas palydės, pergyvena, skundžiasi dėl savo teisių pažeidimo. Per rinkimus ir po jų pareiškėjas jausdavo diskomfortą, kalbėdavo politinėmis temomis, nebalsavęs nusimindavo. Pareiškėjas pyko, kad nepritaikyta, kad yra diskriminuojamas. Pareiškėjas kovojo už savo teises.

Teismo posėdyje liudytoja J. Ž. parodė, kad yra šeimos draugė. Maždaug nuo 2008 m. lydi pareiškėją į rinkimus. Galimybės pareiškėjui pačiam balsuoti nebuvo, jis pasakydavo jai, ji pažymėdavo. Pareiškėjo būsena buvo bloga, jis pyko, jautėsi nuošalyje nuo visuomenės. Jautėsi nuvertintas žmogus. Jos klausdavo, ką ji pažymėjo iš tikrųjų. Pareiškėjas pyko ant valstybės.

Teismas

konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilęs dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo teismas pažymi, kad atsakovės abi pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti ieškinio senatį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, atsižvelgus į minėtas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė (kiekvienų ginče nurodytų rinkimų dieną), todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas. 

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2019 m. kovo 21 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo už rinkimus vykusius nuo 2000 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 1 d. (paskutinieji rinkimai vykę iki 2016 m. kovo 21 d.). Kadangi VRK ir Administracija, atstovaujantys atsakoves Lietuvos valstybę ir Vilniaus miesto savivaldybę, prašo taikyti ieškinio senatį, o pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už minėtą laikotarpį nustatyta tvarka į teismą nesikreipė, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už minėtą laikotarpį yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą senaties terminą. Pareiškėjas teismo posėdyje patvirtino, kad jau 2000 m. suprato, kad negalės tinkamai dalyvauti rinkimuose. Pareiškėjo išgyvenimus jau tuo metu patvirtino ir liudytojos. Teismas nenustatė jokių teisėtų priežasčių praleistą terminą atnaujinti. Taigi konstatavus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą skundui dėl žalos atlyginimo už neteisėtus atsakovių veiksmus rinkimų, vykusių nuo 2000 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 1 d., metu, pareiškėjo skundo dalis dėl žalos atlyginimo nuo 2000 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 1 d. atmestina pagal CK 1.131 straipsnio1 dalį. 

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę. Padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, pagal CK 6.246–6.249 straipsnių, CK 6.271 straipsnio nuostatas esminė valstybės prievolės dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sąlyga yra atitinkamos valdžios institucijos neteisėti aktai, neveikimas taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Atitinkamo viešojo administravimo subjekto veiksmai galėtų būti pripažinti neteisėtais tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atitinkamos valdžios institucijos darbuotojai neįvykdė atitinkamais (konkrečiais) teisės aktais jiems priskirtų funkcijų, arba veikė ne taip, kaip turėjo veikti viešojo administravimo srityje pagal tuos teisės aktus ir tai tiesiogiai darė įtaką asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį ir žalos dydį.

Pareiškėjas prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą iš atsakovių solidariai. Teismas atmeta tokį pareiškėjo prašymą, nes CK 6.6 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad prievolė būtų susijusi su atsakovių bendrais veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Pagal ABTĮ 80 straipsnio 2 dalį administracinis teismas negali peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. Taigi nors pareiškėjas nagrinėjamoje byloje prašo solidariai priteisti iš atsakovių patirtą turtinę ir neturtinę žalą, teismas, įvertinęs reikalavimo turinį (konkrečiai nurodyti veiksmai, už kuriuos prašoma priteisti žalos atlyginimą) ir siekdamas teisingai išspręsti bylą, analizuos ir vertins, ar yra pagrindas priteisti žalos atlyginimą iš kiekvienos iš atsakovių.

Kaip nurodyta aukščiau, sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas teigia, kad valstybės ir Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai pasireiškė slapto balsavimo principo pažeidimu (pareiškėją lydintis asmuo pareiškėjo prašymu pažymi balsavimo biuletenį už pareiškėją), nesudarymu sąlygų pareiškėjui savarankiškai patekti į jo rinkimų apylinkę ir joje orientuotis, nesudarymu sąlygų rinkimų apylinkėje peržiūrėti kandidatų sąrašus, VRK internetinio puslapio (www.vrk.lt) nepritaikymu regėjimo negalią turintiems asmenims. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsniu, 33 straipsniu, 55 straipsnio 1 dalimi, 78 straipsnio 2 dalimi, 119 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu, 5 straipsnio 1 dalimi, 8 straipsniu, 22 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 6 straipsniu ir 7 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 4 ir 5 straipsniais, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalies 6 punktu, Lietuvos ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 2 straipsniu, 4 straipsnio a ir d punktais, 5 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsniu, Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – ir EŽTK) 3, 10 ir 14 straipsniais, Europos socialinės chartijos 15 straipsniu, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 21 straipsniais. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. Sp-11 „Dėl Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir Balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“ patvirtinto Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas Nr. 1) 8 punkto, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. Sp-191 „Dėl balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“ patvirtinto  Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas Nr. 2) 18 ir 20 punktų nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (5 straipsnio 3 dalis). Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (29 straipsnis). Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą (33 straipsnio 1 dalis). Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu (55 straipsnio 1 dalis). Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu (78 straipsnio 2 dalis). Savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu (119 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme nustatyta, kad rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais (2 straipsnio 1 dalis). Seimo narius rinkėjai renka be tarpininkų (4 straipsnis). Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio įstatymo 66 straipsnio 6 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti (5 straipsnio 1 dalis). Seimo rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos apmokamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Iš valstybės biudžeto apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo bei balsavimo komisijų darbą. Iš savivaldybių biudžetų apmokama už balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymą, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Jeigu savivaldybė nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus rinkimų apylinkės būstinei ir balsavimo patalpoms, tam Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės (8 straipsnis). Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, jų pareigūnai, tarnautojai, įmonės, jų darbuotojai privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas, įrangą, kompiuterinę techniką ir interneto ryšį rinkimams rengti ir vykdyti. Rinkimams suteikiamų balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą judėjimo ir (ar) regėjimo negalią turinčių ir senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams privalo įvertinti savivaldybių institucijos, atsakingos už viešosios paskirties pastatų pritaikymą specialiesiems poreikiams (22 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 1 d.) nustato, kad Europos Parlamento narius rinkėjai renka be tarpininkų (6 straipsnis). Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Dėl fizinio trūkumo, ligos ar kitokių priežasčių negalintis pats balsuoti rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka gali balsuoti padedamas asmens, kuriuo jis pasitiki. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti (7 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas skelbia, kad savivaldybių tarybų narius ir savivaldybės tarybos narį – merą rinkėjai renka be tarpininkų (4 straipsnis). Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinio trūkumo negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šiame įstatyme (5 straipsnio 1 dalis).

 Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatyme nustatyta, kad Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų (6 straipsnis). Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama (7 straipsnis). Jeigu rinkėjas dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių negali pats atlikti šiame straipsnyje nurodytų veiksmų, jo prašymu rinkimų biuletenius užpildo pasirinktas kitas asmuo. Šis asmuo privalo rinkimų biuletenius užpildyti rinkėjo akivaizdoje ir pagal jo nurodymą, išsaugoti balsavimo paslaptį ir rinkėjo akivaizdoje įmesti biuletenį į balsadėžę. Rinkimų komisijos pirmininkui, nariams, rinkimų stebėtojams ir atstovams rinkimams draudžiama atlikti balsavimo veiksmus už asmenį, kuris šių veiksmų negali atlikti dėl neįgalumo ar kitokių priežasčių (56 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo: 1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos; 2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos; 3) įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių ir bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas skelbia, kad VRK uždavinys yra užtikrinti, kad rinkimai ir referendumai vyktų remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose įtvirtintais demokratinių rinkimų principais (3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VRK, įgyvendindama jai priskirtus uždavinius, nustato rinkimų bei referendumo biuletenių, kitų rinkimuose bei referendume naudojamų dokumentų, antspaudų pavyzdžius ir formas, biuletenių ir dokumentų pildymo pavyzdžius, jų antspaudavimo tvarką (3 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

Lietuvos ratifikuota Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija nustato, kad diskriminacija dėl neįgalumo – bet koks išskyrimas, atstūmimas ar apribojimas dėl neįgalumo, kuriais siekiama pabloginti ar paneigti arba dėl kurių pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje. Tokia diskriminacija apima visų formų diskriminaciją, įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti sąlygas. Tinkamas sąlygų pritaikymas – būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves (2 straipsnio atitinkamos dalys). Valstybės, šios Konvencijos šalys, įsipareigoja užtikrinti ir skatinti visapusišką visų neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą be jokios diskriminacijos dėl neįgalumo. Šiuo tikslu valstybės, šios Konvencijos šalys, įsipareigoja: imtis visų įstatymų leidybos, administracinių ir kitokių priemonių, kad būtų įgyvendintos šios Konvencijos pripažintos teisės (4 straipsnio 1 dalies a punktas); d) nesiimti jokių veiksmų ar praktikos, kurie būtų nesuderinami su šia Konvencija, ir užtikrinti, kad valstybės valdžios institucijos ir įstaigos veiktų pagal šios Konvencijos nuostatas (4 straipsnio 1 dalies d punktas).

Valstybės, šios Konvencijos šalys, užtikrina neįgaliesiems politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai su kitais asmenimis ir įsipareigoja: a) užtikrinti, kad neįgalieji galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti politiniame ir visuomenės gyvenime lygiai su kitais asmenimis tiesiogiai ar per laisvai pasirinktus atstovus, įskaitant neįgaliųjų teisę ir galimybę balsuoti ir būti išrinktiems inter alia: i) užtikrinant, kad balsavimo procedūros, patalpos ir medžiaga būtų atitinkamos, prieinamos ir jas būtų galima lengvai suprasti ir naudoti; ii) apsaugant neįgaliųjų teisę rinkimuose ir viešuose referendumuose balsuoti slaptai be įbauginimo, taip pat kandidatuoti rinkimuose, faktiškai eiti pareigas ir atlikti visas viešąsias funkcijas visais valdymo lygmenimis, prireikus sudarant jiems sąlygas naudotis pagalbinėmis ir naujausiomis technologijomis; iii) užtikrinant neįgaliųjų, kaip rinkėjų, galimybę laisvai pareikšti savo valią ir šiuo tikslu prireikus jų prašymu leidžiant kitam neįgaliojo pasirinktam asmeniui padėti neįgaliajam balsuoti; b) aktyviai skatinti sudaryti sąlygas, kuriomis neįgalieji galėtų veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti valstybės valdyme nediskriminuojami ir lygiai su kitais asmenimis, ir skatinti juos dalyvauti valstybės gyvenime, įskaitant: i) dalyvavimą nevyriausybinėse organizacijose ir asociacijose, kurių veikla susijusi su valstybės viešuoju ir politiniu gyvenimu, ir politinių partijų veikloje ir valdyme; ii) neįgaliųjų organizacijų sukūrimą ir dalyvavimą jose, siekiant atstovauti neįgaliesiems tarptautiniu, nacionaliniu, regionų ir vietos lygmenimis (29 straipsnis).

Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai  ar žeminant  jo orumą  elgiamasi,  ar  jis baudžiamas. Kiekvienas  turi teisę  laisvai reikšti  savo  mintis  ir įsitikinimus. Tai teisė laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam ir nepaisant  valstybės   sienų.  Šis   straipsnis  neturi  trukdyti valstybėms kelti  reikalavimą licenzuoti  radijo, televizijos  ar kino įstaigas (10 straipsnio 1 dalis). Naudojimasis  šiomis laisvėmis,  kadangi  tai  susiję  su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų  ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje  būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar  viešosios tvarkos  interesams,  siekiant  užkirsti kelią teisės  pažeidimams ir  nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip  pat  kitų  asmenų  orumui  ar  teisėms  apsaugoti, užkirsti  kelią   konfidencialios  informacijos  atskleidimui  ar teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti (10 straipsnio 2 dalis). Naudojimasis EŽTK pripažintomis teisėmis ir laisvėmis turi  būti garantuojamas  be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės,  odos spalvos, kalbos,  religijos,  politinių  ir kitokių   įsitikinimų,   nacionalinės   ar   socialinės   kilmės, priklausymo  tautinei  mažumai,  nuosavybės,  gimimo  ar  kitokio statuso (14 straipsnis).

Europos socialinės chartijos 15 straipsnis nustato, kad siekdamos užtikrinti, kad būtų veiksmingai įgyvendinta neįgalių asmenų, nepaisant amžiaus ir negalios pobūdžio bei kilmės, teisė į savarankiškumą, socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, šalys įsipareigoja, visų pirma: 1) imtis reikiamų priemonių, kad būtų užtikrintas neįgalių asmenų konsultavimas, mokymas ir profesinis rengimas, kur tai įmanoma, bendrų įstaigų sistemoje, o jei nėra tokių galimybių – naudojantis specializuotų valstybinių ar privačių įstaigų pagalba; 2) padėti jiems įsidarbinti naudojantis visomis priemonėmis, kurios skatintų darbdavius priimti ir aprūpinti darbu neįgaliuosius įprastoje darbo aplinkoje arba pritaikyti darbo sąlygas prie neįgaliųjų poreikių, arba, jeigu tai neįmanoma dėl neįgalumo pobūdžio, nustatant arba sukuriant užimtumo garantijas pagal neįgalumo laipsnį. Tam tikrais atvejais įgyvendinant tokias priemones gali reikėti specializuotų institucijų ir pagalbos tarnybų paramos; 3) remti jų visišką socialinę integraciją ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ypač naudojant priemones, įskaitant techninę įrangą, kurios padeda įveikti bendravimo bei judėjimo kliūtis ir sudaro sąlygas, kad jiems būtų prieinamas transportas, būstas, kultūrinė veikla bei laisvalaikis.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus orumas yra neliečiamas. Jį reikia gerbti ir saugoti. 21 straipsnis skelbia, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos. Sutarčių taikymo srityje ir nepažeidžiant konkrečių jų nuostatų draudžiama bet kokia diskriminacija dėl asmens pilietybės.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. Sp-11 „Dėl Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir Balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“ patvirtinto Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo (galiojo iki 2018 m. gruodžio 14 d.) 8 punktas nustato, kad privalo būti užtikrinta teisė balsuoti neįgaliesiems, senyvo amžiaus rinkėjams bei numatyta galimybė jiems nesunkiai patekti ir (ar) pakilti į balsavimo patalpas. Rinkimams suteikiamų balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą judėjimo ir (ar) regėjimo negalią turinčių ir senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams privalo įvertinti savivaldybių institucijos, atsakingos už viešosios paskirties pastatų pritaikymą specialiesiems poreikiams.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2018 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. Sp-191 „Dėl balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo ir balsavimo patalpos perdavimo saugoti policijai akto formos patvirtinimo“ patvirtinto Balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašo (galioja nuo 2018 m. gruodžio 14 d.) 18 punkte nustatyta, kad privalo būti užtikrinta teisė balsuoti neįgaliesiems, senyvo amžiaus rinkėjams ir numatyta galimybė jiems nesunkiai patekti ir (ar) pakilti į balsavimo patalpas. Įėjimas į pastatą, balsavimo patalpas turi būti įrengtas taip, kad žmonėms su negalia nebūtų kliūčių savarankiškai patekti į pastato (patalpą) vidų. Jei prie įėjimo yra laiptai, greta jų turi būti įrengtas pandusas. Panduso plotis turi būti ne mažesnis kaip 120 cm, išilginis nuolydis turi būti ne didesnis kaip 1:12 (8,3 proc.), abiejose pusėse turi būti įrengti ištisiniai turėklai. Mobilūs laiptų kopikliai yra netinkami rinkėjų, judančių neįgaliųjų vežimėliais, patekimui į pastatą (patalpą). 20 punktas skelbia, kad jeigu arčiausiai rinkėjo su negalia gyvenamosios vietos esanti rinkimų apylinkė yra nepritaikyta asmenims su negalia, rinkimų komisija tokius rinkėjus informuoja, kurioje artimiausioje neįgaliesiems pritaikytoje rinkimų apylinkėje jie gali balsuoti.

 Dėl rinkimų slaptumo principo pažeidimo teismas nustatė neteisėtus VRK veiksmus: slaptos rinkimų teisės, kaip to reikalauja teisės aktai, pareiškėjui neužtikrinimo 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17  d. rinkimuose. Teismas sutinka, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nustato tokią procedūrą – balsuoti padedant kitam asmeniui, kuriuo jis pasitiki: Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. kovo 1 d.) 7 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis,  Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 56 straipsnio 5 dalis. Tačiau taip pat teismas pabrėžia, kad sistemiškai ir teologiškai aiškinant teisės aktus balsavimas padedant kitam asmeniui galimas ir turi būti taikomas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas tokio išimtinio atvejo nenustatė, nes egzistuoja visos 4 sąlygos (kumuliatyviai, t. y. egzistuoja kartu). Pirma, balsavimo rinkimuose slaptai principo reikšmė yra didelė ir labai svarbi tinkamam rinkimų teisės realizavimui užtikrinti. Antra, teisės aktai nustato, kad, kai dėl fizinių trūkumų rinkėjas negali pats balsuoti, jis naudojasi kito asmens pagalba. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gali balsuoti, jei jam bus sudarytos sąlygos. Sutiktina, kad asmenų negalios gali būti labai įvairios ir VRK gali būti nepasiruošusi, kokias sąlygas kiekvienu konkrečiu atveju sudaryti rinkėjams. Tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjas buvo iš anksto kreipęsis į VRK, aktyviai domėjęsis, prašęs ir teiravęsis, iš anksto kreipęsis dėl sąlygų sudarymo. Taigi pareiškėjo noras balsuoti slaptai nebuvo siurprizinis valstybės institucijoms ir dėl to pateisinantis nepasiruošimą – jos žinojo, kokią negalią turi pareiškėjas, todėl galėjo pasiruošti. Trečia, VRK turėjo ir fizinių, ir techninių, ir teisinių galimybių sudaryti sąlygas pareiškėjui balsuoti slaptai, galėjo iš tam anksto ruoštis, tačiau to nepadarė. Ketvirta, pareiškėjo keliama problema aktuali reikšmingai daliai visuomenės. Penkta, pareiškėjo keliamos problemos išsprendimas nereikalauja neproporcingai didelių kaštų (tą įrodo į bylą pateiktos 2018 m. gruodžio 19 d. informacinių leidinių apie 2019-2020 m. vyksiančius visuotinius rinkimus Brailio raštu parengimo, spausdinimo ir platinimo paslaugų teikimo sutartis, 2019 m. sausio 22 d. spausdinimo paslaugų teikimo sutartis), todėl atmestini VRK argumentai dėl valstybės finansinių pajėgumų.

Teismas nenustatė, kad VRK būtų atlikusi neteisėtus veiksmus 2019 m. gegužės 12 d. ir 2019 m. gegužės 26  d. rinkimų metu, nes pareiškėjas galėjo naudotis specialiomis rinkimų biuletenių įmautėmis, kurios sudarė galimybes akliesiems ir silpnaregiams balsuoti be kitų asmenų pagalbos. Teismas atmeta pareiškėjo argumentus dėl nerašančio tušinuko, nes tušinuko trūkumai ir atitinkamai rinkėjo valios iškreipimas tokiu būdu yra rizika tiek balsuojant asmenims, neturintiems regėjimo negalios, tiek asmenims su regėjimo negalia. Ši rizika gali būti valdoma (pavyzdžiui, pasitikrinant tušinuko kokybę prieš rinkimus), be to, ji yra priimtina atsižvelgiant į tokio balsavimo teikiamus privalumus (rinkimų teisės slaptumo užtikrinimas). Teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad tik elektroninis balsavimas užtikrintų regėjimo negalią turinčių asmenų teises, nes elektroninio balsavimo nėra visiems rinkėjams dėl valstybės saugumo interesų.

Teismas nenustatė, kad VRK būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, susijusius su VRK internetiniu puslapiu (www.vrk.lt). Pirma, dalis pareiškėjo teiginių dėl VRK internetinio puslapio yra abstraktūs, deklaratyvūs (sukurtas nesilaikant Tinklapio turinio prieinamumo gairių (angl. Web Content Accessibility Guidelines (WCAG) tarptautinių standartų, skirtų internetinių puslapių kūrėjams), todėl teismas juos atmeta kaip nekonkrečius ir neįrodytus. Antra, dalis pareiškėjo teiginių dėl VRK internetinio puslapio yra paneigti VRK: dėl svetainės pritaikymo asmenims, naudojantiems kalbos sintezatorius, dėl antraščių (ang. headings), dėl greitosios paieškos klavišo funkcijos. Trečia, dalis pareiškėjo teiginių dėl VRK internetinio puslapio yra skirti puslapio tobulinimui: dėl geresnės ir aiškesnės navigacijos („negali patogiai naviguoti puslapyje“), dėl galimybės pasididinti šriftą („silpnaregiams apsunkina naudojimąsi tinklapiu“). Šie teiginiai negali būti pagrindas pripažinti neteisėtus veiksmus, nes visi internetiniai puslapiai gali būti tobulinami, jų kokybė gali būti gerinama. Tačiau galimybė patobulinti internetinį puslapį nereiškia, kad VRK atliko neteisėtus veiksmus neužtikrindama pareiškėjo teisės į informaciją VRK internetiniame puslapyje.

Teismas nenustatė, kad VRK būtų atlikusi neteisėtus veiksmus dėl galimybės peržiūrėti kandidatų sąrašus rinkimų apylinkėje. Pirma, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tokios informacijos prašė rinkimų apylinkėse. Tokių jo paaiškinimų nėra bei skunde, nei patikta teismo posėdžiuose. Į bylą pateiktuose 2019 m. spalio 10 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir vaizdo medžiagoje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų prašęs informacijos jam prieinamu būdu ir jos negavęs. Antra, VRK teigimu, Brailio raštu leidiniai rinkimams leidžiami jau daugiau nei 10 metų. Leidiniai užsakomi ir spausdinami vadovaujantis į bylą pateikta 2018 m. gruodžio 19 d. VRK ir VšĮ „LASS Respublikinis centras“ sutartimi. 

Pareiškėjas teigia, kad atsakovės nesudarė sąlygų pareiškėjui savarankiškai patekti į jo rinkimų apylinkę ir joje orientuotis (nebuvo reljefinio žymėjimo). 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d., 2019 m. gegužės 12 d., 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose pareiškėjas balsavimo teisę siekė įgyvendinti J. K., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėse. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos aprūpinimo ir transporto skyriaus rašto „Dėl informacijos pateikimo“ priede, kuriame nurodomos asmenims su negalia pritaikytos rinkimų apylinkės, J. K., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkių nėra. Taigi teismas daro išvadą, kad šios rinkimų apylinkės nebuvo pritaikytos asmenims su negalia. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė pareigą, įtvirtintą Aprašo Nr. 1 8 punkte ir Aprašo Nr. 2 18 punkte. 

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime teigia, kad pareiškėjo galimai patirta neturtinė žala kyla tik iš neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės neveikimo. Teismas su tokiu atsakovės vertinimu sutikti negali, nes STR 2.02.02:2004 7 punkte aiškiai numatyta, kad Visuomeninės paskirties statiniai, patalpos turi būti pritaikyti žmonių su negalia reikmėms pagal STR 2.03.01:2001 [4.14] nustatytus reikalavimus. VRK savo Aprašo Nr. 1 8 punkte ir Aprašo Nr. 2 18 punkte aiškiai numatė nustatė reikalavimus, kurių privalu laikytis. Taigi darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė, tinkamai nepritaikiusi patalpų neįgaliųjų asmenų balsavimui, neužtikrino galimybės pareiškėjams dalyvauti balsavime, todėl Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nustatyti.

Taigi teismas nagrinėjamoje byloje konstatuoja neteisėtus VRK veiksmus, neužtikrinant pareiškėjui slapto balsavimo principo 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose, ir neteisėtus Vilniaus miesto savivaldybės veiksmus, nes J. K., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės nebuvo pritaikytos asmenims su negalia 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d., 2019 m. gegužės 12 d., 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose. 

Pareiškėjas prašo priteisti 166,86 Eur turtinės žalos, kuri atsirado pareiškėjui samdant antstolį faktinių aplinkybių užfiksavimui. Teismas pažymi, kad ši turtinė žala pareiškėjui atsirado ne automatiškai, o todėl, kad pareiškėjas siekė užfiksuoti ir įrodyti neteisėtus veiksmus. Teismas daro išvadą, kad nurodyta 166,86 Eur suma yra priežastiniu ryšiu susijusi su VRK neteisėtais veiksmais (neužtikrinant slapto balsavimo): dėl to, kad nebuvo užtikrintas galimybė pareiškėjui balsuoti slaptai, jis negalėjo tinkamai pasinaudoti šia savo teise, tą užfiksavo antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Teismas atmeta VRK argumentus, kad šio fiksavimo nereikėjo, nes nėra ginčo tarp šalių šiuo aspektu, nes ginčo (ne)buvimo faktas paaiškėjo tik teisme šalims pateikus procesinius dokumentus. Pareiškėjas to iš anksto žinoti negalėjo. Be to, Administracija kvestionuoja pareiškėjo norą dalyvauti rinkimuose. Taigi pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, priteistina 166,86 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas prašo iš atsakovių solidariai priteisti 104 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Pareiškėjas skunde teismui nurodė, jog jaučiasi diskriminuojamas, suvaržytas aplinkos kliūčių, kurių neturėtų būti, nusivylė esama situacija, kuri ilgą laiką mažina jo žmogišką savivertę, pažeidžia orumą, jaučiasi emociškai pažeistas ir nusivylęs, patiria baimę dėl ateities, nes situacija nesikeičia iš esmės ir ateityje. Pareiškėjas pateikė psichologės D. B. pažymą, kurioje pabrėžiama, kad pareiškėjas patiria frustraciją dėl diskriminacijos, nepilnavertiškumo jausmą, kai yra priverstinėje prašytojo pozicijoje, kai pažeidžiamas konfidencialumas. Pareiškėjas pabrėžė pažeminimo jausmą, kai turi būti priklausomas nuo kitų, nors pats galėtų išreikšti savo valią. Pareiškėjas nurodė, kad negalėjimas lygiaverčiai (ir savarankiškai) balsuoti Lietuvos Respublikos rinkimuose didino pareiškėjo frustracijos lygį, pažeminimo, nepilnavertiškumo, diskriminavimo jausmą. Teismo posėdyje pareiškėjo intensyvius neigiamus išgyvenimus paliudijo liudytoja L. B. ir liudytoja J. Ž.. 

Teismas pažymi, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala nagrinėjamoje byloje įrodyta pareiškėjo paaiškinimais, psichologės pažyma, liudytojų parodymais ir kitais netiesioginiais įrodymais (pareiškėjo el. laiškai ir susirašinėjimas su atitinkamomis institucijomis ir t. t.). Pateikti įrodymai atitinka LVAT reikalavimus įrodymams tokio pobūdžio bylose (LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-95/2009).

Teismas daro išvadą, kad priežastinis ryšys tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtos neturtinės žalos egzistuoja: dėl to kad VRK neužtikrino pareiškėjui slapto balsavimo principo 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose pareiškėjas patyrė intensyvius, ilgai trunkančius neigiamus išgyvenimus. Dėl to, kad nes J. K., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkės nebuvo pritaikytos asmenims su negalia 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d., 2019 m. gegužės 12 d., 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose pareiškėjas patyrė intensyvius, ilgai trunkančius neigiamus išgyvenimus.

Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

LVAT praktika nagrinėjant bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nuosekli. Teismui konstatavus civilinės atsakomybės sąlygas gali būti apsiribojama jo teisės pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-1492-520/2019 ir kt.) arba priteisiama konkreti pinigų suma (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A-3634-968/2019; Nr. A-1369-629/2019; Nr. A-394-552/2018; A-4275-822/2019; 3491-502/2018 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad neteisėti veiksmai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, pažeidimų mastą, trukmę bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismų praktiką, įrodymus, esančius byloje dėl neturtinės žalos dydžio, neturtinės žalos trukmę, atsakovių elgesį (pastangas taisyti situaciją), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus pareiškėjo atžvilgiu padarytiems teisės pažeidimams ir šiuo požiūriu yra teisingas. VRK pažeidė pareiškėjo teises 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d. rinkimuose, todėl pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, priteistina 400 Eur (po 100 Eur už kiekvienus rinkimus). Vilniaus miesto savivaldybė pažeidė pareiškėjo teises 2016 m. spalio 9 d., 2016 m. spalio 23 d., 2019 m. kovo 3 d., 2019 m. kovo 17 d., 2019 m. gegužės 12 d., 2019 m. gegužės 26 d. rinkimuose, todėl pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, priteistina 600 Eur (po 100 Eur už kiekvienus rinkimus). Likusi pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą už VRK ir Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus rinkimų, vykusių nuo 2016 m. spalio 9 d. iki 2019 m. gegužės 26 d., metu dalis atmetama.

Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, todėl pareiškėjas turi teisę į dalį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Nustatyta, kad pareiškėjo interesus Vilniaus apygardos administraciniame teisme atstovavo advokatė Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas bei su prašymu pateikti dokumentai patvirtina, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 400 eurų už užklausų ir procesinių dokumentų rengimą ir vertinimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme byloje dėl rinkimų teisės pažeidimo.

Kadangi pareiškėjo skundas teismui parengtas 2019 m. kovo 21 d., išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2018 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 935,7  Eur.

Teismas kritiškai vertina tai, kad prašyme nedetalizuota, kokia suma apskaičiuota už kokią paslaugą, tačiau atsižvelgiant į prašomos priteisti sumos dydį, teismas sprendžia, kad ši suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkto (maksimalus užmokestis už skundo parengimą – 935,7 Eur x 2,5=2339,25 Eur), todėl gali būti priteista atitinkama jos dalis. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą dalį – priteisė ne 104 000 Eur, o 400 Eur iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, ir 600 Eur iš Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos. Atsižvelgiant į patenkintų (reikalavimas priteisti turtinę žalą tenkintas, reikalavimas priteisti neturtinę žalą tenkintas iš dalies) ir nepatenkintų reikalavimų santykį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti ¼ prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, t. y. 350 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, sprendžia, jog nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl pareiškėjui iš viso priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šią sumą teismas padalina po lygiai abiem atsakovėms, t. y. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRK, pareiškėjui priteistina 175 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, pareiškėjui priteistina 175 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo E. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, 166,86 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis  eurus aštuoniasdešimt šešis euro centus) turtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui E. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui E. B. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti pareiškėjui E. B. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos, 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. 

Priteisti pareiškėjui E. B. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. 

Likusią pareiškėjo E. B. skundo dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                             Beata Martišienė