Civilinė byla Nr. 2-453-212/2012

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00015-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija:44.5.2.17;116.4

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                   2012 m. gegužės 14 d.

                                                  Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Zina Mickevičiūtė,

Sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,

Dalyvaujant ieškovui A. S. ir jo atstovui adv. S. Ž.,

Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM atstovui nedalyvaujant,

Tretiesiems asmenims: Generalinės prokuratūros atstovei L. B.,

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagal A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujamai Lietuvos Respublikos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir

n u s t a t ė :

Ieškovas prašo priteisti jam iš atsakovo 152 000 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad žala padaryta ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais. Paaiškino, kad 2007-12-27 jam įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Pranešime nurodyta, kad jis 2007-01-20 apie 18:20 val. viešoje vietoje, UAB „Livena“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), elgėsi įžūliai, numetė degalinės teritorijoje nuorūką, nusišlapino, sužalojo nukentėjusįjį E. Š., mesdamas į jį kirvį, t. y. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą. Taip pat nuo 2007-12-27 jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir be prokuroro leidimo negalėjo išvykti iš gyvenamosios vietos Smėlynės g. 129, Panevėžyje. Mano, kad įtarimai nepagrįsti, o ikiteisminis tyrimas užsitęsė per ilgai ir visą laiką jam buvo taikoma kardomoji priemonė, tyrėjai savo pareigas atliko aplaidžiai ir netinkamai. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo visas galimybes daug operatyviau patikrinti jo išdėstytus argumentus ir įvykio faktines aplinkybes. Tačiau tik 2011-02-03 nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir panaikinta kardomoji priemonė. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, pripažinta, kad surinkti duomenys nepatvirtina jo kaltės. Nustačius ir konstatavus specialiųjų subjektų neteisėtus veiksmus, valstybei atsiranda prievolė atlyginti žalą pagal CK 6. 272 str. nuostatas. Ilgą laiką nebuvo atliekami jokie procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, o kardomoji priemonė nepanaikinta. Dėl be pagrindo pradėto ikiteisminio tyrimo ir taikytos kardomosios priemonės jam buvo apribota judėjimo laisvė, jis planavo išvykti į Angliją ir įsidarbinti gerai apmokamame darbe, tačiau to padaryti negalėjo, nes buvo ribota jo laisvė. Tik nutraukus ikiteisminį tyrimą galėjo laisvai planuoti savo ateitį ir nuo 2011 m. gegužės mėnesio išvyko į Angliją, o nuo 2011 m. birželio mėnesio įsidarbino, vidutinis darbo užmokestis siekia 4 000 Lt. Turtinę žalą skaičiuoja kaip negautas pajamas, kurios nuo 2007-12-27 iki 2011-02-03 sudaro 152 000 Lt, t. y. kas mėnesį jis prarasdavo mažiausiai 4 000 Lt. Neturtinę žalą vertina 30 000 Lt, nes dėl jam pateikto kaltinimo patyrė šoką, emocinę depresiją, buvo neteisėtai apribota jo laisvė, nuo 2008-07-09 iki 2008-08-07 buvo gydomas dėl psichozinio sutrikimo.

Ieškovo atstovas prašo tenkinti ieškinį pilnai, nes atsakovo kaltė įrodyta. Atsakovu patraukė Policijos departamentą ir keisti jo neketina, nes ikiteisminį tyrimą atliko Panevėžio policijos komisariato tyrėjai. Nuo 2008 m. kovo mėnesio jokie veiksmai baudžiamojoje byloje atliekami nebuvo ir dėl pareigūnų neveikimo ieškovui padaryta žala. Ta aplinkybė, kad ieškovas dirbo tolimųjų reisų vairuotojų ir išvykdavo į Europos Sąjungos šalis, nepanaikina atsakovo kaltės. Ieškovas turėjo dirbti ir labai rizikavo, išvykdamas į kitą šalį, nes jam galėjo būti taikoma dar griežtesnė kardomoji priemonė. 

Atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka ir ieškinį prašo atmesti. Mano, kad ieškovas, reikalaudamas turtinės ir neturtinės žalos dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, turi įrodyti neteisėtų veiksmų egzistavimą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad patyrė žalą, o negautas darbo užmokestis tik teoriniai samprotavimai, neparemti įrodymais, kad jis kreipėsi dėl leidimo išvykti dirbti ir negavo leidimo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2011-02-03, nenustačius, kad ieškovas padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiame nutarime nekonstatuoti neteisėti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai. Ieškovas reikalauja žalos atlyginimo, tačiau kardomosios priemonės neteisėtumo neįrodinėja, todėl nėra pagrindo išvadai, jog kardomoji priemonė paskirta neteisėtai. Mano, kad Valstybę šioje byloje turi atstovauti Generalinė prokuratūra, o trečiuoju asmeniu turi būti Panevėžio apskrities VPK.

Trečiojo asmens Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė prašo ieškinį atmesti. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pil. E. Š. pareiškimą, jog jis 2007-01-20 apie 18.20 val. buvo sužalotas kirviu darbo vietoje, degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) Siekiant nustatyti nusikaltimą padariusį asmenį buvo atlikta daug procesinių veiksmų. Nukentėjęs E. Š. 2007-12-27 atpažino ieškovą, kaip asmenį, kuris jį sužalojo, todėl įtarimai buvo pareikšti ieškovui. Kardomoji priemonė buvo taikoma pati švelniausia, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Šios kardomosios priemonės ieškovas neprašė panaikinti, neprašė leidimo išvykti. Be to, kardomoji priemonė netrukdė jam dirbti vairuotoju ir vykti į Europos šalis. Šią aplinkybę patvirtino apklaustas ieškovo tėvas. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kur jis buvo nusikaltimo metu, t. y. 2007-01-20 ir tik 2010-12-07 prisiminė ir nurodė, kad tą dieną jis buvo draugų vestuvėse. Jo nurodytos aplinkybės buvo patikrintos ir 2011-02-03 ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ieškovas neįrodo, kad buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, kad jam dėl to padaryta žala, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį.

Trečiojo asmens Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovė prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Mano, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, neteisėti pareigūnų veiksmai nekonstatuoti, ieškovas kardomosios priemonės neskundė, panaikinti neprašė, leidimo išvykti į užsienį nesikreipė. Iš ikiteisminio tyrimo bylos matyti, kad ieškovą atpažino nukentėjusysis, kaip asmenį, kuris jį sužalojo kirviu. Taip pat jį atpažino liudytojas R. J.. Šios aplinkybės rodo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai ir tai buvo pagrindas taikyti ieškovui kardomąją priemonę. Nesutinka su ieškovo argumentais, kad ikiteisminis tyrimas vyko per ilgai. Baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą patikrinti visas, su nusikalstama veika susijusias aplinkybes, surinkti visus duomenis, kurie patvirtintų arba paneigtų bent vieną aplinkybę, turinčia reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įvykio vietoje buvo rastos nuorūkos, todėl pagrįstai buvo paskirtas biologinis tyrimas, kurio trukmės ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokurorai įtakoti negali. Gavus šio tyrimo rezultatus, nustačius, kad nuorūka nepriklauso ieškovui, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Be to, ieškovas neįrodė, kad jam buvo padaryta žala. Nesutinka, kad pateiktas BARCLAYS saugios bankininkystės sistemos išrašas apie pinigų įnešimą, pagrindžia ieškovo negautas pajamas. Duomenų, kad dėl vykusio ikiteisminio tyrimo prarado realias pajamas, ieškovas nepateikė. Ieškovas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinį prašo atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio rajono policijos komisariatas 2007-01-22 pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusiojo E. Š. pareiškimą, kuriame nurodė, jog 2007-01-20 apie 18:20 val. į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), automobiliu VW Golf atvažiavo du nepažįstami jaunuoliai, užėję už pastato šlapinosi, o sudrausminus, vienas iš jaunuolių atsinešė kirvį ir sudavė į veidą E. Š..

Ieškovui 2007-12-27 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Pranešime nurodyta, jog jis 2007-01-20 apie 18:20 val. viešoje vietoje, UAB „Livena“ degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), elgėsi įžūliai, numetė degalinės teritorijoje nuorūką, nusišlapino, sužalojo nukentėjusįjį E. Š., mesdamas į jį kirvį, t. y. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nuo 2007-12-27 ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis įsipareigojo be prokuroro ar teismo leidimo nepasišalinti iš gyvenamosios vietos Smėlynės g. 129, Panevėžyje.

Nukentėjęs E. Š. 2007-12-27 sutikęs ieškovą Panevėžio mieste, atpažino jį kaip asmenį, kuris 2007-01-20 sužalojo jį kirviu. Ieškovą taip pat atpažino liudytojas R. J., 2007-01-20 dirbęs degalinėje kartu su E. Š.. Ieškovas 2007-12-27 apklaustas įtariamuoju savo kaltę neigė, negalėjo pasakyti kur jis buvo 2007-01-20, t. y. nusikaltimo metu. Kadangi nusikaltimo vietoje buvo rastos dvi nuorūkos, Panevėžio rajono PK Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centrui pavedė atlikti biologinį objekto tyrimą ir atsakyti, ar ant pateiktų nuorūkų yra biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR ir ar jie priklauso A. S., ar kitam asmeniui. Šis tyrimas baigtas 2011-01-19 ir Panevėžio rajono PR gautas 2011-01-24. Lietuvos policijos Kriminalinių tyrimų centro specialistas padarė išvadą, kad ant cigaretės nuorūkos rasti identifikavimui tinkami vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso A. S.. Pakartotinis pranešimas apie įtarimą ieškovui pareikštas 2010-12-07 ir tą pačią dieną jis paaiškino, jog 2007-01-20 negalėjo būti nusikaltimo vietoje, nes dalyvavo draugo vestuvėse. Patikrinus ieškovo paaiškinimus, jie pasitvirtino. 2011-02-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš A. S. buvo nutrauktas (baudž. bylos l.1, 52-59, 61-65, 128-136, 142-144, 189-190).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 152 000 Lt turtinės ir 30 000 Lt neturtinės žalos, kuri jam padaryta ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais. Turtinę žalą skaičiuoja, kaip negautas pajamas nuo 2007-12-27 iki tyrimo nutraukimo (2011-02-03), nes planavo ir galėjo išvykti dirbti į Angliją, kur vidutinis darbo užmokestis siekia 4 000 Lt per mėnesį. Ikiteisminis tyrimas užsitęsė nepagrįstai ilgai ir visą ikiteisminio tyrimo laiką jam buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dėl kurios negalėjo laisvai rinktis darbo kitoje šalyje, išvykti iš Lietuvos. Neturtinę žalą vertina 30 000 Lt, nes dėl ilgo ikiteisminio tyrimo ir nežinios dėl savo likimo patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, jam išsivystė ūmus psichozinis sutrikimas ir mėnesį buvo gydomas ligoninėje.

Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, atmeta juos kaip nepagrįstus šiais motyvais.

Ieškovas reikalavimą atlyginti žalą grindžiamas CK 6.272 straipsnio 1 dalimi. Pagal CK

6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės nėra būtina, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų kaltės. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2010-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012-01-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012, kt.).

Kadangi prievolės atlyginti žalą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atsiradimo viena iš būtinų sąlygų yra neteisėtų veiksmų konstatavimas, svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais, kokie neteisėtumo konstatavimo kriterijai. Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi būti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalą, yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti.

Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, būtina išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą.

Nagrinėjamojoje byloje yra akivaizdu, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas pradėtas pagrįstai. Nukentėjusysis E. Š. atpažino ieškovą, kaip asmenį sužalojusį jį kirviu. Toks atpažinimas buvo pakankamas pagrindas, leidžiantis įtarti, kad ieškovas padarė nusikaltimą. Todėl visiškai pagrįstai jam buvo paskirta ir kardomoji priemonė, beje, parinkta pati švelniausia jos rūšis – rašytinis pasižadėjimą neišvykti. Ieškovas paskirtos kardomosios priemonės neskundė, neprašė jos panaikinti, nesikreipė dėl leidimo išvykti. Pažymėtina, jog skiriant kardomąją priemonę asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, jos tikslas yra užtikrinti įtariamojo asmens dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, veiksmai būtų pripažinti neteisėtais.

Atmestinas ieškovo argumentas dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo. Iki 2010-12-07 ieškovas neprisiminė ir nepaaiškino savo buvimo vietos nusikaltimo padarymo metu, t. y. 2007-01-20, todėl buvo skirta biologinė ekspertizė, kuri užtrūko iki 2011-01-24. Tik 2010-12-07, pakartotinai apklausus ieškovą įtariamuoju, jis paaiškino, jog 2007-01-20 dalyvavo draugo vestuvėse. Jo parodymai patikrinti per gan trumpą laiką, nes jau 2011-02-03, pasitvirtinus ieškovo alibi, ikiteisminis tyrimas prieš jį buvo nutrauktas (baudž. bylos l. 143-144,189-190). Taigi, ieškovas neįrodė pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Ieškovas teigia, kad dėl ikiteisminio tyrimo ir paskirtos kardomosios priemonės patyrė žalą: negavo 152 000 Lt darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs, jei būtų galėjęs išvykti dirbti į Angliją. Šis reikalavimas grindžiamas prielaidomis ir teoriniais samprotavimais, todėl negali būti tenkinamas. Ieškovas paaiškino, kad jis turėjo autoelektriko specialybę ir iki 2007 m. gruodžio pabaigos atliko praktiką UAB „Signalita“. Nuo 2008-01-01 iki 2008-04-01 ieškojo darbo ir nuo 2008-04-01 iki 2008-04-16 dirbo UAB „Kredora“. Vėliau vykdė individualią veiklą, nuo 2003-09-01 iki 2008-06-21 studijavo Kauno technologijos universiteto Panevėžio institute, 2010-04-03 įsigijo teisę vairuoti sunkiasvorius automobilius ir nuo 2010-06-04 dirbo UAB „Transrita“ tolimųjų reisų vairuotoju. Šiuos ieškovo paaiškinimus patvirtina byloje surinkti įrodymai (b. l. 22-23, 49, baudž. bylos l. 139, 175). Duomenų, kad ieškovas 2007-12-27 turėjo darbą Anglijoje ir galėjo gauti 4 000 Lt per mėnesį, tačiau neišvyko dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, byloje nėra ir ieškovas jų nepateikė. Dirbti tolimųjų reisų vairuotoju jis galėjo tik nuo 2010-04-04, t. y. įgijęs teisę vairuoti sunkiasvorius automobilius. Šį darbą jis dirbo nuo 2010-06-04 ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti netrukdė jam vykti į Europos Sąjungos šalis. Pateiktas BARCLAYS saugios bankininkystės sistemos išrašas apie pinigų įnešimą į ieškovo sąskaitą bei B Haulage pažyma apie tai, jog A. S. dirbs laisvai samdomu vairuotoju įmonėje (b. l. 24-25, 93-94) nepagrindžia jo reikalavimo priteisti negautas pajamas. Be to, ieškovas net nevertina, jog gavo pajamas nuo 2007-12-27 iki 2011-02-03, dirbdamas Lietuvoje. Per visą ikiteisminio tyrimo laiką ieškovas nėra prašęs leidimo dėl svarbių priežasčių išvykti iš Lietuvos.

Teismas sutinka, kad ieškovas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo jo atžvilgiu patyrė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas, tačiau dėl to nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą. Ieškovo ligos priežastimi buvo ne ikiteisminis tyrimas, bet per didelis mokymosi krūvis, kaip jis pats paaiškino gydytojams (gydymo stacionare istorija). Dėl to, kas pasakyta, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė jam padarytos žalos.

Kaip minėta ieškovas neatleistas nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 str.). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y.  pareigūnų neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Ieškovas reikalavimo pagrįstumo neįrodė, todėl ieškinys atmestinas. Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių jis nėra atleistas: 28 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 83 str. 1 d. 4 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujamai Lietuvos Respublikos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai, Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, atmesti.

Priteisti iš A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 28 Lt (dvidešimt aštuonis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.             

Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduoti Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja                                          Zina Mickevičiūtė