Civilinė byla Nr. e2-1618-1099/2024

(buvęs bylos Nr. e2-19676-1099/2023)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12124-2023-6

 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1;

3.1.7.6; 3.2.6.5

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ atstovei teisininkei K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sensum air“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl atsakovės prievolės grąžinti jai suteiktą paskolą pateikus galimai tikrovės neatitinkančius/klaidingus duomenis.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau – ieškovė, INVEGA) kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXII skyriaus nustatyta tvarka, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Sensum air“ 13 277,56 Eur skolos, 25,59 Eur paskolos palūkanų, 469,67 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 16,77 Eur delspinigių, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, 196,10 Eur delspinigių, paskaičiuotų po sutarties nutraukimo, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.       Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 patvirtino skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemą, kuria pavedė ieškovei įgyvendinti paskolų teikimo priemonę. Ieškovė, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę, atliko finansų tarpininkų atranką, susitarė dėl paskolų teikimo pagal anksčiau nurodytą schemą su finansų tarpininke UAB „Finansų bitė verslui“ ir suteikė šiai finansų tarpininkei lėšų paskolų teikimui. UAB „Finansų bitė verslui“ ir atsakovė 2020 m. liepos 27 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 62147637 dėl 21 908 Eur tikslinės paramos suteikimo. Šios sutarties pagrindu atsakovei buvo pervesta paskolos suma, atskaičius 2 proc. administravimo mokestį. Pildydama paraišką paskolai gauti atsakovė nurodė deklaratyvius duomenis apie savo apyvartos sumažėjimą, tačiau ieškovei atlikus neplaninį atsakovės patikrinimą, kurio metu ieškovė vertino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI) pateiktus duomenis, paaiškėjo, kad atsakovė neatitiko sąlygų, reikalingų gauti paskolą pagal anksčiau minėtą skatinamąją finansinę priemonę, nes jos apyvarta aktualiu laikotarpiu nekrito daugiau kaip 30 proc. Ieškovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. išsiuntė atsakovei raštą, prašydama per 30 dienų ištaisyti pažeidimą, pateikiant pažymas, patvirtinančias patikslintą informaciją ir duomenis apie apyvartą, arba grąžinti visą nepagrįstai suteiktą paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis, tačiau atsakovė į šį raštą nereagavo. Ieškovė ir paskolos davėja UAB „Finansų bitė verslui“ 2023 m. balandžio 18 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 65, pagal kurį paskolos davėja perleido ieškovei visas reikalavimo teises į atsakovę. Anot ieškovės, po reikalavimo perleidimo ji papildomai siuntė atsakovei raginimus grąžinti paskolą ir kitas mokėtinas pagal jai suteiktą paskolos sutartį sumas, tačiau atsakovė į raginimus atsiskaityti nereagavo ir liko skolinga 13 277,56 Eur paskolos dalies, 25,59 Eur sutartinių palūkanų ir 469,67 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo tenkino ieškovės UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Sensum air“ 13 277,56 Eur skolos (negrąžintos paskolos), 25,59 Eur palūkanų, 469,67 Eur valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanų, 16,77 Eur delspinigių iki sutarties nutraukimo, 196,10 Eur delspinigių po sutarties nutraukimo, 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (13 985,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. rugpjūčio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat iš atsakovės priteista valstybei 158 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).

5.       Atsakovė UAB „Sensum air“ pateikė prieštaravimus, kuriuose prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.

6.       Aiškina, kad ieškovė neturėjo teisės atlikti patikrinimo ir priimti sprendimo dėl paskolintų lėšų grąžinimo, o atlikdama patikrinimą ir priimdama jo rezultatą – sprendimą, veikė ultra vires, todėl ieškovės atlikto patikrinimo rezultatai yra neteisėti ir neturi teisinės galios, dėl ko ir reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

7.       Anot atsakovės, ieškovė, veikdama kaip viešosios teisės subjektas viešojo administravimo srityje, turi tik tokius įgaliojimus, kuriuos suteikia teisės aktai. Atsakovės vertinimu, ieškovė neturi teisės aktais (ne pačios priimtais įsakymais) nustatytos kompetencijos priimti sprendimą dėl neplaninio patikrinimo ir paskolintų lėšų grąžinimo, o taip pat ir sprendimu atsakovei sukeliamas teisines pasekmes. Pažymi, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog priemonės įgyvendinimo procese turėtų būti priimami sprendimai dėl neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo, atitinkamai nėra numatyta ir ieškovės kompetencija nagrinėjamu atveju priimti tokio pobūdžio sprendimą. Be to, teigia, kad nors ieškovė remiasi Schema, joje taip pat nėra nurodyta konkrečios ieškovės funkcijos ir įgalinimai, jai įgyvendinant Schemos nuostatas (išskyrus dėl finansų tarpininkų atrinkimo), Schemoje nėra apibrėžtos konkrečios procedūros dėl sprendimų priėmimo atliekant patikrą, pažeidimų nustatymą, priimant sprendimus dėl lėšų grąžinimo pagal Schemos 10 punktą ir kitos procedūros, nenustatyti konkretūs Schemos nuostatas įgyvendinantys subjektai. Atsakovės manymu, Schemos 7 punkte nustatytais atvejais, kai paskolos gavėjas privalo grąžinti visą neteisėtai gautą paskolą su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis ir suteiktą valstybės pagalbos dydį su palūkanomis, nėra įtvirtinta, jog ieškovė, esant neteisėtai gautai paskolai, dėl jos grąžinimo, įgyvendindama viešojo administravimo procedūrą, turėtų priimti administracinį sprendimą, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus.

8.       Ieškovė UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus su jais nesutinka ir prašo teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

9.       Ieškovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, nurodo, kad atsakovės paraiškos pateikimo bei paskolos išdavimo metu nei paskolos davėjas, nei ieškovė neturėjo galimybės patikrinti atsakovės pateiktų duomenų teisingumo, kadangi tuo metu atsakovė dar nebuvo VMI pateikusi informacijos apie deklaruotas mėnesines apyvartas už 2020 metus. Pagal Aprašo ir/ar Schemos sąlygas paskolos davėjas neturėjo pareigos tikrinti atsakovės pateiktų duomenų teisingumo, o atsakovės tinkamumą paskolai gauti tikrino išskirtinai tik pagal pastarosios pateiktus deklaratyvius duomenis. Pažymi, kad ieškovė atliko neplaninę patikrą, siekiant patikrinti COVID-19 priemonės paskolų gavėjų pateiktų duomenų finansų tarpininkams, dėl apyvartos kritimo, teisingumą, t. y. įsitikinti ar paskolų gavėjų, finansų tarpininkams pateiktose paraiškose/deklaracijose (paaiškinimuose), už atitinkamą (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos teikimo datos) laikotarpį, deklaruoti duomenys atitinka VMI, INVEGAI pateiktus, juos nustatant pagal paskolų gavėjų VMI deklaruotas mėnesines apyvartas; ar pareiškėjai dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. ar apyvarta dėl COVID-19 protrūkio nukrito daugiau kaip 30 procentų. Patikrinus atsakovės paskolos davėjui pateiktus duomenis, kuriuose nurodyta apyvarta už atitinkamą (nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos teikimo datos) laikotarpį, ir palyginus duomenis su VMI pateiktais duomenimis, nustatyta, kad atsakovės apyvarta nekrito daugiau kaip 30 procentų (krito 27,61 proc.).

10.       Taigi, ieškovė įvertino iš VMI gautą informaciją ir konstatavo, jog atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 procentų, todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta ir nedelsiant turi būti grąžinta su paskolos sutartyje nustatytomis palūkanomis bei neteisėtos valstybės pagalbos palūkanomis. Pabrėžia, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu informavo atsakovę apie nustatytus neatitikimus su prašymu per 30 dienų nuo rašto gavimo pateikti VMI pažymas, patvirtinančias patikslintą informaciją ir duomenis apie apyvartą Apraše nustatytais laikotarpiais, arba grąžinti nepagrįstai gautą paskolą su priskaičiuotomis palūkanomis, tačiau atsakovė jokių patikslinančių dokumentų ar informacijos, kad pateikti duomenys VMI nėra teisingi, nepateikė ir negrąžino reikalaujamų sumų.

11.       Ieškovė aiškina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtai INVEGAI įgyvendinti finansinės paramos SVV subjektams priemones, finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES, tarptautinių finansų institucijų lėšomis, įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones grįžusiomis lėšomis ir (ar) kitomis lėšomis (1 punktas). Pagal šio Vyriausybės nutarimo nuostatas INVEGA teikia lengvatines paskolas ar administruoja lengvatinių paskolų teikimą (2.1.3 papunktis), įgyvendina verslo subjektų finansavimui skatinti skirtas finansų inžinerijos ir finansines priemones, įskaitant kontroliuojančiųjų fondų valdymą ir (ar) įgyvendinimą (2.1.6 papunktis). Taigi, anot ieškovės, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė INVEGAI administruoti lengvatinių paskolų teikimą bei vykdyti jų priežiūrą.

12.       Pabrėžia, kad 2022 m. lapkričio 9 d. INVEGA buvo priėmusi sprendimą „dėl UAB „Altum sensum“ neplaninės patikros rezultatų ir išmokėtų lėšų susigrąžinimo“ Nr. 8.53.1-178. Šiuo sprendimu INVEGA nusprendė, jog paskola atsakovei buvo suteikta neteisėtai bei įpareigojo pastarąją paskolą grąžinti su priskaičiuotomis palūkanomis, taip pat sumokant valstybės pagalbos palūkanas, skaičiuojamas nuo paskolos gavimo dienos iki išsiieškojimo momento. Anot ieškovės, Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – Komisija) ne kartą yra patvirtinusi ieškovės teisę atlikti patikrinimus iki paskolos gavėjo lygmens ir jų rezultatus fiksuoti tam tikru pranešimu.

13.       Be to, Komisija konstatavo, kad ne sprendimo, kaip administracinio akto pagrindu, o finansų tarpininkui perdavus paskolą INVEGAI pagal paskolos perdavimo sutartį ir tos sutarties pagrindu sudarytą reikalavimo teisių perleidimo aktą, paskolos davėjas (finansų tarpininkas) perleis, o ieškovė įgis reikalavimo teisę į pareiškėjos (kaip paskolos gavėjo) įsiskolinimą pagal paskolos sutartį. Pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. tarp INVEGOS ir paskolos davėjo sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20092501 pagrindu 2023 m. balandžio 18 d. paskolos davėjas perleido, o INVEGA įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal paskolos sutartį. Teigia, kad paskolos sutartis vienašališkai nutraukta vadovaujantis paskolos sutarties nuostatomis, t. y. civiline tvarka, o ne remiantis 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu. Anot ieškovės, nors minėtas sprendimas atsakovei ir nesukėlė teisinių pasekmių, tačiau tai nepanaikina fakto, kad atsakovė pažeidė paskolos sutartį ir privalo grąžinti nepagrįstai gautą paskolą kartu su priskaičiuotomis palūkanomis.

14.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės atsiliepime į prieštaravimus nurodytą poziciją ir prašė atsakovės prieštaravimus atmesti, o preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pakartotinai nurodė, kad nagrinėjamu atveju paskola atsakovei galėjo būti suteikta tik jeigu atsakovės apyvarta nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paskolos suteikimo sumažėjo daugiau nei 30 proc. lyginant su 2019 m. vidutine apyvarta. Anot atstovės, atsakovė, teikdama paraišką dėl paskolos gavimo, pateikė duomenis, kad jos apyvarta nurodytu laikotarpiu sumažėjo daugiau nei 30 proc.; atsižvelgiant į atsakovės pateiktus duomenis jai suteikta paskola, tačiau paskolos sutarties vykdymo metu ieškovei patikrinus duomenis, gautus iš VMI, paaiškėjo, jog atsakovė pateikė neteisingus duomenis, t. y. jos apyvarta aktualiu laikotarpiu sumažėjo mažiau nei 30 proc.; atsižvelgiant į tai, atsakovė buvo įpareigota paaiškinti/pašalinti nurodytus neatitikimus ar grąžinti gautą paskolą, tačiau atsakovė jokių duomenų netikslino, paskolos negrąžino, todėl paskolos sutartis, ieškovei perėmus reikalavimo teises pagal sudarytą paskolos sutartį, buvo nutraukta ir kreiptasi į teismą dėl susidariusios skolos priteisimo.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

15.       Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta (ir atsakovė neginčijo šių aplinkybių), kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2020 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-229 „Dėl skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schemos patvirtinimo“ buvo patvirtinta skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ schema (toliau – Schema). Schemoje numatyta paskolas teikti iš valstybės biudžeto lėšų (Schemos 2 punktas), per ieškovės atrinktus finansų tarpininkus (Schemos 4 punktas). Schemoje taip pat įtvirtinti reikalavimai paskolų gavėjams; be kita ko, nustatyta, kad dėl Schemoje nurodytų paskolų gavimo gali kreiptis tik tie juridiniai asmenys, kurie 2020 m. dėl COVID-19 protrūkio patyrė sunkumų, t. y. jų apyvarta nukrito daugiau kaip 30 proc.; atitiktis šiam reikalavimui vertinama pagal paskolos gavėjo deklaraciją (taip nustatoma apyvarta po 2020 m. kovo 16 d.) ir finansinę atskaitomybę (audituotą arba, nesant audituotos, neaudituotą) (taip nustatoma 2019 m. vidutinė apyvarta) (Schemos 5.3 punktas).

16.       Nustatyta, kad ieškovė, įgyvendindama paskolų teikimo priemonę pagal Schemą, atliko finansų tarpininkų atranką ir susitarė dėl paskolų teikimo pagal Schemą su finansų tarpininke UAB „Finansų bitė verslui“, kuriai suteikė finansinių lėšų paskolų teikimui pagal Schemą. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad paskolos davėja UAB „Finansų bitė verslui“ ir atsakovė UAB „Sensum air“ (buvęs pavadinimas – UAB „Altum sensum“) 2020 m. liepos 27 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 62147637 (toliau – paskolos sutartis), kurios pagrindu paskolos davėja, įgyvendindama skatinamąją priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19“ nukentėjusiems verslams“, suteikė atsakovei iš biudžeto lėšų 21 908 Eur paskolos sumą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolos sumą, mokėti palūkanas ir vykdyti kitus paskolos sutartyje nustatytus įsipareigojimus (paskolos sutarties prieambulės A punktas, 2.1 punktas, 2.2 punktas). Paskolos sumą, atskaičiusi 2 proc. (438,16 Eur) administravimo mokestį, paskolos davėja pervedė atsakovei 2020 m. liepos 27 d. mokėjimo nurodymu. Nustatyta, kad atsakovė, kreipdamasi į finansų tarpininką dėl lengvatinės paskolos suteikimo, be kita ko, nurodė savo vidutinę apyvartą, buvusią per 2019 metus, t. y. 12 235 Eur, ir vidutinę mėnesio apyvartą nuo 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos teikimo (2020 m. liepos 16 d.)– 4 280 Eur.

17.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. parengė raštą Nr. (8.08.1)-381 „Dėl neplaninės patikros rezultatų“, kuriame nurodė, kad atlikusi neplaninį patikrinimą, kurio metu įvertino iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautą informaciją, ieškovė nustatė, jog vadovaujantis atsakovės PVM deklaracijose nurodytais duomenimis, atsakovės apyvarta ataskaitiniu laikotarpiu nekrito daugiau kaip 30 proc., todėl paskola pagal skatinamąją priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems nuo verslams“ atsakovei galimai negalėjo būti suteikta. Ieškovė minėtu raštu įpareigojo atsakovę per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos pašalinti pažeidimą, pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai pažymas, patvirtinančias, kad atsakovė atitiko Schemoje įtvirtintas sąlygai paskolai gauti, arba grąžinti paskolą su palūkanomis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reagavusi į siųstą raštą.

18.       Nustatyta, kad ieškovė ir UAB „Finansų bitė verslui“ 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarė sutartį dėl reikalavimų perleidimo Nr. 20092501, o 2023 m. balandžio 18 d. pasirašė Reikalavimų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 65 prie sutarties dėl reikalavimų perleidimo Nr. 20092501, kurių pagrindu ieškovė perėmė iš UAB „Finansų bitė verslui“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal paskolos sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2023 m. balandžio 18 d. rašytiniu pranešimu, o 2023 m. birželio 5 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie galimą paskolos sutarties nutraukimą ir pareikalavo iki 2023 m. liepos 5 d. sumokėti visą įsiskolinimo sumą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove; šios aplinkybės neginčijo ir pati atsakovė (CPK 178 straipsnis).

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl teismo preliminaraus sprendimo (ne)pakeitimo

19.       Nagrinėjamu atveju atsakovė su ieškovės reikalavimais ir atitinkamai su priimtu preliminariu teismo sprendimu nesutinka iš esmės vien dėl to, kad, anot atsakovės, ieškovė neturėjo teisės atlikti patikrinimo ir priimti sprendimo dėl paskolintų lėšų grąžinimo, o atlikdama patikrinimą ir priimdama jo rezultatą – sprendimą, veikė ultra vires, t. y. kad ieškovė neturi teisės aktais (ne pačios priimtais įsakymais) nustatytos kompetencijos priimti sprendimą dėl neplaninio patikrinimo ir paskolintų lėšų grąžinimo. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.

20.       Byloje surinkti įrodymai liudija, kad atsakovė, pildydama paraišką paskolai gauti, nurodė deklaratyvius duomenis apie savo apyvartos sumažėjimą, nors pagal Aprašo 3.9 punktą atsakovė privalėjo pateikti teisingus duomenis apie savo tinkamumą paskolai gauti. Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė atliko neplaninę patikrą, kurios metu įvertino iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautą informaciją ir konstatavo, jog atsakovės apyvarta PVM deklaracijose deklaruotais duomenimis, Apraše nustatytais laikotarpiais nekrito daugiau kaip 30 proc., todėl paskola pagal priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nuketėjusiems verslams“ negalėjo būti suteikta (Aprašo 2.4 punktas, Aprašo priedo Nr. 1 2.2 punktas). Nustatyta, kad paraiškos dėl paskolos suteikimo pateikimo metu atsakovė be kitų reikalaujamų dokumentų paskolos davėjui pateikė įmonės finansinę atskaitomybę už 2019 metus; pagal pelno nuostolių ataskaitos rodmenis atsakovės pardavimo pajamos per 2019 metus sudarė 146 828 Eur, atitinkamai vidutinė 2019 metų mėnesio apyvarta buvo 12 236 Eur (atsakovė savo paraiškoje nurodė 12 235 Eur vidutinę 2019 m. apyvartą). Vidutinė mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo momento (2020 m. liepos 16 d.) neplaninės patikros metu ieškovės buvo apskaičiuota tokiu būdu: vidutinė apyvarta po 2020 m. kovo 16 dienos skaičiuojama dalinant kovo mėnesio apyvartą pusiau, tuo tarpu liepos mėnesio dalinant iš 30 (dienų skaičiaus) ir padauginant iš 15 (kadangi paraiška pateikta paskolos gavėjui 2020 m. liepos 16 d.). Pagal atsakovės VMI deklaruotas mėnesines apyvartas buvo nustatyta, kad 2020 m. kovo mėnesio apyvarta buvo 6 895 Eur (13 789 Eur/2), balandžio mėnesio – 4 168 Eur, gegužės mėnesio – 7 532 Eur, birželio mėnesio – 11 278 Eur, liepos mėnesio – 6 147 Eur (12 294 Eur/30x15). Taigi, atsakovės vidutinė mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo buvo 8 857 Eur, o atsakovė paraiškoje buvo nurodžiusi, jog jos vidutinė mėnesio apyvarta po 2020 m. kovo 16 d. iki paraiškos pateikimo sudarė 4 280 Eur. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, ieškovė pagrįstai konstatavo, kad atsakovės vidutinė mėnesio apyvarta 2020 m. atitinkamais laikotarpiais lyginant su 2019 m. vidutine mėnesio apyvarta sumažėjo 3 379 (12 236 - 8 857) Eur, kas sudaro 27,61 proc. apyvartos kritimą ir atitinkamai neviršijo 30 proc., dėl to atsakovė neatitiko nurodytos skatinamosios finansinės priemonės sąlygų ir jai paskola negalėjo būti suteikta. Pažymėtina, kad šių aplinkybių neginčija ir pati atsakovė savo prieštaravimuose.

21.       Kaip minėta, ieškovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. parengė raštą Nr. (8.08.1)-381 „Dėl neplaninės patikros rezultatų“, kuriame nurodė, kad atlikusi neplaninį patikrinimą, kurio metu įvertino iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautą informaciją, ieškovė nustatė, kad vadovaujantis atsakovės PVM deklaracijose nurodytais duomenimis, atsakovės apyvarta ataskaitiniu laikotarpiu nekrito daugiau kaip 30 proc., todėl paskola pagal skatinamąją priemonę „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems nuo verslams“ atsakovei galimai negalėjo būti suteikta. Ieškovė minėtu raštu įpareigojo atsakovę per 30 dienų nuo rašto gavimo dienos pašalinti pažeidimą, pateikiant Valstybinei mokesčių inspekcijai pažymas, patvirtinančias, kad atsakovė atitiko Schemoje įtvirtintas sąlygai paskolai gauti, arba grąžinti paskolą su palūkanomis, tačiau atsakovė nei per nustatytą terminą, nei iki šio sprendimo priėmimo nepateikė jokių duomenų apie savo apyvartą aktualiu laikotarpiu ir reikalaujamų sumų nesumokėjo. Nustatyta, kad 2023 m. balandžio 18 d. ieškovė ir UAB „Finansų bitė verslui“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo aktą Nr. 65 prie 2020 m. rugsėjo 25 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 20092501, kuriuo UAB „Finansų bitė verslui“ reikalavimo teises į atsakovės įsiskolinimą pagal paskolos sutartį perleido ieškovei. Apie reikalavimo perleidimą atsakovė buvo informuota 2023 m. balandžio 18 d. raštu. Atsakovei tinkamai nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, 2023 m. birželio 5 d. d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo ieškovė informavo atsakovę, kad nuo 2023 m. liepos 6 d. nutrauks paskolos sutartį paskolos sutarties 10.1 punkte, 10.2 punkto a) skirsnyje nurodytais pagrindais, jeigu ieškovė negrąžins reikalaujamų sumų. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad faktiškai paskolos sutartis buvo nutraukta 2023 m. liepos 10 d.; apie tai atsakovė informuota 2023 m. liepos 12 d. pranešimu.

22.       Nagrinėjamu atveju 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminariame sprendime teismas konstatavo, kad tarp paskolos davėjos, t. y. UAB „Finansų bitė verslui“, ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė paskolos gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Analogiška atsakovės sutartinė prievolė buvo nustatyta ir Paskolos sutarties 2.2 punkte. Ieškovei perėmus reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu pagal paskolos sutartį, ji įgijo teisę iš atsakovės reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.101 straipsnis, 6.109 straipsnis).

23.       CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu paskolos sutartis numato paskolos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis.

24.       Byloje tarp šalių nekilo ginčo dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, jiems taikytinų teisės normų, dėl ko teismas pasisakė, priimdamas 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų sprendimą. Tarp šalių kilo ginčas, kaip minėta, tik dėl aplinkybės ar ieškovė turėjo teisę atlikti atsakovės patikrinimą ir reikalauti paskolintų lėšų grąžinimo.

25.       Visų pirma, teismas pažymi, pritardamas ieškovės pozicijai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ veiklos“ pavesta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtai INVEGAI įgyvendinti finansinės paramos SVV subjektams priemones, finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, ES, tarptautinių finansų institucijų lėšomis, įgyvendinant finansų inžinerijos ir finansines priemones grįžusiomis lėšomis ir (ar) kitomis lėšomis (1 punktas). Pagal šio Vyriausybės nutarimo nuostatas INVEGA, be kita ko, teikia lengvatines paskolas ir/ar administruoja lengvatinių paskolų teikimą (2.1.3 papunktis), įgyvendina verslo subjektų finansavimui skatinti skirtas finansų inžinerijos ir finansines priemones, įskaitant kontroliuojančiųjų fondų valdymą ir (ar) įgyvendinimą (2.1.6 papunktis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė ieškovei administruoti lengvatinių paskolų teikimą bei vykdyti jų priežiūrą; ką nagrinėjamu atveju ieškovė ir darė, inicijavusi ir atlikusi suteiktos paskolos pagrįstumo patikrinimą. Be to, šiuo atveju atsakovės sudarytos paskolos sutarties 8.4 punkte, be kita ko, buvo nustatyta paskolos gavėjo (atsakovės) pareiga įsileisti ieškovę į patalpas ir atlikti priemonės auditą ir (arba) patikrinimą iki paskolos gavėjo lygmens. Atsakovė taip pat nenuginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ne kartą yra patvirtinusi ieškovės teisę atlikti patikrinimus iki paskolos gavėjo lygmens ir jų rezultatus fiksuoti tam tikru pranešimu.

26.       Kita vertus, teismas pažymi, kad, kaip minėta, 2023 m. balandžio 18 d. paskolos davėjas (UAB „Finansų bitė verslui“) perleido, o INVEGA įgijo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal paskolos sutartį; byloje nustatyta, jog paskolos sutartis nuo 2023 m. liepos 10 d. ieškovės buvo vienašališkai nutraukta vadovaujantis sutarties 10.1 ir 10.2 a) punktais (kuriuose nurodyta, kad atsiradus bet kuriam pažeidimo atvejui, paskolos davėjas turės teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį ir (arba) reikalauti nedelsiant grąžinti paskolą kartu su palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis pagal šią sutartį; paskolos davėjas turės teisę pasirinkti, kurias priemones taikyti konkrečioje situacijoje (10.1 punktas); pažeidimo atvejis – kai paskolos gavėjas pateikė neteisingus duomenis paskolos davėjui, siekiant sudaryti sutartį, gauti paskolos išmokėjimą ar pagrįsti paskolos panaudojimą (10.2 a) punktas)). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi paskolos sutarties nutraukimą; tokių materialinių teisinių reikalavimų ji nekelia ir šioje byloje. Taigi, paskolos sutartis vienašališkai nutraukta vadovaujantis paskolos sutarties nuostatomis, o ne remiantis atsakovės ginčijamu 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu (ar kitu ieškovės administraciniu aktu). Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovė, perėmusi reikalavimo teises pagal paskolos sutartį į atsakovę, veikė kaip civilinių santykių dalyvė, t. y. kaip paskolos davėja, o ne kaip viešojo administravimo subjektas, atitinkamai atsakovės prieštaravimų argumentai dėl ieškovės, kaip viešojo administravimo subjekto teisių ir pareigų, neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui.

27.       Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose neginčijo ieškovės reikalautų bei priteistų sumų ir/ar palūkanų pagrįstumo, todėl teismas plačiau dėl jų (nei kad buvo pasisakyta 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminariame sprendime) nepasisako.

28.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

29.       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30.       Nagrinėjamu atveju paliekant teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, nepakeistą, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o ieškovė nenurodė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės patyrusi bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jai taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31.       Byloje iš viso patirta 25,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sensum air“, j. a. k. 304844494, valstybei 25,53 Eur (dvidešimt penkis eurus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                     Pavel Liubkevič