ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „LTG Cargo“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 26 d. nutarties dėl teismo sprendimo išaiškinimo. 

Teismas

n u s t a t ė:  

I. Ginčo esmė

1.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. balandžio 13 d. priimtas sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „LTG Cargo“ ieškinys atsakovui E. N. dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pripažinimo teisėtu. Atsakovas E. N. pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kuriuo prašė išaiškinti, nuo kada ir kokiu pagrindu turi būti pakeistas ginčijamas jo atleidimo pagrindas. Nurodė, kad jo darbdavys turėjo pareigą pakeisti jo atleidimo pagrindą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2022-07-27. Nurodė, kad darbdavys visas priteistas teismo sprendimu išmokas išmokėjo tik po Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo, tačiau VSDFV pranešė, kad pakeistas jo atleidimo pagrindas 2022-04-13.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. spalio 26 d. nutartimi prašymą tenkino ir išaiškino, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą E. N. atleidimo data yra 2022 m. liepos 27 d.

3.       Teismas nurodė, kad DK 218 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Pagal DK nuostatas pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai, laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 2-4, 6 dalys). 2022 m. balandžio 13 d. priimtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. liepos 27 d., todėl E. N. atleidimo diena turėtų būti būtent ši data.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Atskiruoju skundu ieškovė AB „LTG Cargo“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Teismo sprendimas yra įvykdytas, todėl negali būti aiškinamas. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas.

4.2.                      Teismas, išaiškindamas sprendimą, pakeitė jo prasmę ir pasisakė dėl to, ko byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismas savo sprendime nenurodė, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Teismas rezoliucinėje dalyje nurodė, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2022-04-13 darbuotojui mokamas vidutinis atlyginimas už pravaikštos laiką, kas nurodo, jog teismas konstatavo, jog iki tos datos tęsiasi darbuotojo darbo santykiai. Vadovaudamasis teismo sprendimu, ieškovas laikė, kad atsakovo darbo santykių nutraukimo data – 2022-04-13, nes iki tos datos priteistas vidutinis darbo užmokestis, o nuo 2022-04-14 priteista išmoka.

4.3.                      Teismas skundžiamoje 2022-10-26 nutartyje išaiškindamas teismo sprendimą rėmėsi DK 218 straipsnio 6 d. nuostata, jog pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai, laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 2-4, 6 dalys). Tačiau teismas 2022-04-13 sprendime nepriėmė sprendimo dėl atsakovo atleidimo datos, nepasisakė dėl DK 218 straipsnio 6 dalies taikymo.

4.4.                      Teismui priėmus skundžiamą nutartį ir nustačius kitą atleidimo datą, neaišku, kaip turėtų būti vykdomas pats 2022-04-13 teismo sprendimas dėl priteistų išmokų, nes pagal naujai nustatytą atleidimo datą priteista kompensacija neatitinka DK 218 straipsnio 4 dalies nuostatų. Taigi, teismas išaiškindamas sprendimą pakeitė savo priimto įsiteisėjusio sprendimo prasmę, kas neatitinka teismų praktikoje suformuoto teismo sprendimo aiškinimo taisyklės.

5.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Teismas

k o n s t a t u o ja :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

7.       Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 278 straipsnio 1 dalį, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. CPK 278 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismo procesinis sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas.

9.       Aiškindamas ir taikydamas CPK 278 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019). Taigi, kaip minėta, teismo sprendimo aiškinimo paskirtis – pašalinti sprendimo rezoliucinės dalies neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdytas.

10.       Pažymėtina, kad, pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismo nutartis ar sprendimas yra vientisas procesinis dokumentas, todėl, vykdant juos, privalu įvykdyti ne tik rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, bet ir laikytis motyvuojamojoje dalyje išdėstytų išaiškinimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-362-415/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).

11.       Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškino teismo sprendimo dalį dėl atsakovo atleidimo datos, todėl teismas turėjo teisę atsakovo prašymu išaiškinti teismo sprendimą, t. y. ar pagal skundžiamą sprendimą atleidimo data turėtų būti 2022 m. liepos 27 d., t. y. teismo sprendimo įsiteisėjimo data, ar 2022 m. balandžio 13 d., t. y. teismo sprendimo priėmimo diena.

12.       Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu konstatavo, kad atsakovo atleidimas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą buvo nepagrįsta ir neproporcinga jo atžvilgiu pritaikyta priemonė ir ieškovės AB „LTG Cargo“ ieškinį atsakovui E. N. atmetė, priteisė iš ieškovės AB „LTG Cargo“ atsakovui E. N. 6 764,78 Eur dydžio vidutinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021-11-12 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2022-04-13) bei po 69,74 Eur už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 darbo dienų savaitės grafiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metu, priteisė iš ieškovės AB „LTG Cargo“ 8 788,50 Eur piniginę kompensaciją atsakovui E. N.. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13.       DK 218 straipsnio 4 d. nurodyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

14.       Nors teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendime neminėjo DK 218 straipsnio, tačiau minėtame straipsnyje yra imperatyviai nurodyta, jog pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 2-4, 6 dalys). Taigi, net ir sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodžius, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, DK 218 straipsnio 2-4, 6 dalių privaloma laikytis. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais vertintini apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, išaiškindamas sprendimą, pakeitė jo prasmę ir pasisakė dėl to, ko byloje netyrė ir nekonstatavo; kad teismas 2022 m. balandžio 13 d. sprendime nepriėmė sprendimo dėl atsakovo atleidimo datos. 

15.       Sutiktina su apeliante, kad CPK sprendimą išaiškinti draudžia tik tada, kuomet jis yra įvykdytas. Kadangi apeliantė netinkamai įvykdė 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą, todėl vertintina, kad šiuo atveju sprendimas nėra įvykdytas, šalys jį aiškina skirtingai, todėl teismas pagrįstai jį išaiškino.

16.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi DK 218 straipsnis imperatyviai numato, jog, pripažinus, kad darbuotojas iš darbo atleistas neteisėtai laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, ankstesnis darbo sutarties nutraukimas pažeistų darbuotojo interesus, todėl negalima palikti tokios ydingos situacijos.  

Dėl procesinės bylos baigties

17.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, procesinių teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu, 

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                         Lina Muchtarovienė