Administracinė byla Nr. AS-1001-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02819-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Seimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas), 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. K. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas atsižvelgė į Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintą reguliavimą. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskirtina tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinio veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Iš skundo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimo klausimą kildina iš Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų, priimant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą. Įvertinęs šią aplinkybę, remdamasis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III.

Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį ir priimti jo skundą.

Pareiškėjas pažymi, kad jis neprašo ištirti Bausmių vykdymo kodekso atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), nes tai yra padaręs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), o prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą. Esant tokiam skundo reikalavimui, pareiškėjas mano, jog teismas turėjo teisę pakeisti atsakovą tinkamu ir priimti skundą, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tai yra kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Skundžiama nutartis grindžiama argumentu, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų, priimant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, todėl, remiantis ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo skundas negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies normą, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti inter alia Seimo, Seimo narių veiklos. Pažymėtina, kad administracinis teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens skundo reikalavimų, pareikštų ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatytiems subjektams tiesiogiai arba kitaip su šiais subjektais ar jų veikla susijusių, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių skunde pareikštų reikalavimų turinį bei jų pagrindą.

Kaip minėta, šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas kildina prašomą priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos Respublikos Seimo veiksmų, priimant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo skundo turiniu (b. l. 1–2), su anksčiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka bei vertina, kad šioje byloje pareiškėjo paduotu skundu neprašoma (tai pareiškėjas pažymi ir savo atskirajame skunde) tirti Seimo, Seimo narių veiklos, t. y. neprašoma pakeisti, panaikinti, pripažinti negaliojančiu Seimo priimtą teisės aktą – Bausmių vykdymo kodeksą (jo dalį (-is)). Iš skundo argumentų galima spręsti, kad pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą, kuri, anot pareiškėjo, atsirado Seimui įtvirtinus Bausmių vykdymo kodekse normą (99 str. 2 d.), kuri draudžia susirašinėjimą kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai. Pareiškėjo teigimu, dėl Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalyje nustatyto reguliavimo jam būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2010 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. kovo 1 d. jis negalėjo susirašinėti su savo draugais, pažįstamais ir neartimais giminaičiais, laikomais įkalinimo įstaigose (laisvėje nebuvo asmenų, su kuriais jis galėtų laisvai susirašinėti), tokiu būdu iš pareiškėjo buvo atimta teisė kurti ir palaikyti socialinius santykius, buvo šiurkščiai pažeidžiamos jo teisės ir laisvės bei privatumas, tai sukėlė jam dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą. Anot pareiškėjo, aptariama situacija tęsėsi, kol Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areštinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryšiai, tarpusavio susirašinėjimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Įvertinus nurodytas aplinkybes galima daryti išvadą, jog pareiškėjas šioje byloje paduotu skundu prašo priteisti jam neturtinę žalą, atsiradusią dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 99 straipsnio 2 dalies normos, kuri Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, taikymo. Savo ruožtu Lietuvos Respublikos Seimas, kuris skunde įvardytas kaip atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, yra įstatymų leidžiamosios valdžios institucija, kuri priima (leidžia) teisės aktus (Konstitucijos 67 str.), tačiau jų netaiko. Todėl neaišku, kaip Seimas gali būti susijęs su pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atsiradimu.

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą anksčiau nurodytų aplinkybių neįvertino, netinkamai taikė ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nustatantį, kad bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nepagrįstai nesvarstė galimybės pasinaudoti ABTĮ 37 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta teismo teise pakeisti skunde nurodytą netinkamą atsakovo atstovą tinkamu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skunde nekėlė klausimų dėl Seimo veiksmų priimant Bausmių vykdymo kodeksą ir šio kodekso 99 straipsnio 2 dalies konstitucingumo, o prašė priteisti jam neturtinės žalos, atsiradusios dėl šios normos taikymo pareiškėjui būnant Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2010 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. kovo 1 d., atlyginimą, todėl, motyvuojant ABTĮ 16 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos išvados buvo prieita ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-708-624/2015.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, nutarė panaikinti skundžiamą nutartį kaip nepagrįstą ir neteisėtą bei perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo V. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Laimė Baltrūnaitė

Artūras Drigotas

Irmantas Jarukaitis