Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-05-12][nuasmeninta nutartis byloje][e2S-1284-653-2022].docx
Bylos nr.: e2S-1284-653/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius 188752021 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
Atskirieji skundai
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
CIVILINIS PROCESAS
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. e2S-1284-653/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10453-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3;

3.3.2.5

(S)

 

img1 

 

VILNIAUS apygardos teismas

 

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gegužės 12 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) B. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. Š. ieškinį atsakovui J. B. (J. B.) ir atsakovo priešieškinį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo E. Š., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

0       I. Ginčo esmė

 

1.       ieškovė B. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui J. B. (J. B.) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo. Atsakovas J. B. byloje pareiškė priešieškinį ieškovei.

2.       Atsakovas 2022 m. kovo 15 d. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti laikinąją vaikų N. B. (N. B.) ir N. B. (N. B.) gyvenamąją vietą kartu su atsakovu; priteisti laikiną išlaikymą iš ieškovės N. B. po 292 Eur kas mėnesį bei N. B. po 355 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis į atsakovo nurodytą banko sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant atsakovą.

3.       Prašymą motyvuoja tuo, kad šalių vaikai nuo 2022 m. vasario 18 d. faktiškai nuolat gyvena su atsakovu. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 10 d. sprendimais buvo pripažinti netekusiais galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymai dėl laikinosios globos vaikams nustatymo, todėl 2022 m. vasario 11 d. vaikai grąžinti atsakovui. Šiuo metu N. B. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, o N. B. lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Minėtos ugdymo įstaigos yra šalia atsakovo gyvenamosios vietos, kur šiuo metu gyvena ir vaikai. Vaikai yra saugoje aplinkoje, išlaikomi atsakovo. Ieškovė ne visada bendrauja su vaikais, visiškai neprisideda prie vaikų išlaikymo. Todėl vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu. N. B. per mėnesį reikalinga apie 584 Eur. N. B. – 711 Eur. Užsitęsus civilinės bylos nagrinėjimui yra būtina užtikrinti vaikų turtinius interesus, todėl vaikams priteistinas laikinas išlaikymas iš ieškovės.

4.       Ieškovė B. Š. atsiliepime prašo atsakovo prašymą atmesti ir taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

5.       Nurodė, kad atsakovas netinkamai apskaičiuoja vaikų poreikius ir jų tinkamai nedetalizuoja. Atsakovas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių vaikų poreikius medicinos išlaidoms, komunaliniams mokesčiams, drabužiams, lavinimui, transportui, būreliams ir kt. Tam tikri atsakovo pateikiami dokumentai yra neviešo pobūdžio ir negali būti viešai naudojami. Be to, dabar situacija yra žymiai pasikeitusi, nes ieškovė visus jai iškeltus įsipareigojimus yra įvykdžiusi. Vaikai pripratę prie ieškovės, o atsakovo bijo. Tarnybos išvados pateiktos teismui, psichologų, narkologų pažymos, atvejo vadybininkės išvados patvirtina, kad ieškovė yra įvykdžiusi įsipareigojimus ir gali prižiūrėti vaikus. Ieškovė turi savo gyvenamąjį būstą, dirba. Tuo tarpu, atsakovas nedirba. Atsakovas yra artimai bendravęs su kitu vyru, o tai gali blogai paveikti vaikų psichiką, todėl vaikams būti su atsakovu pavojinga. Kiekvieno vaiko poreikiams reikia per mėnesį skirti apie 585 Eur. Šalių prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėtini teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, apklausiant šalių vaikus.

6.       Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsakovo prašymui nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo neprieštarauja, tačiau galimai neegzistuoja sąlygų visuma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šioje proceso stadijoje naujų vaiko teisių pažeidimų nėra. N. B. paskutinio pokalbio metu Tarnyboje nurodė, kad abu tėvai yra geri. Ieškovė stengiasi keisti savo gyvenimo būdą, elgesį, stengiasi vykdyti visus jai iškeltus uždavinius, bendradarbiauja su specialistais, įsidarbino. Vaikams nuo 2021 m. kovo 10 d. iki 2022 m. vasario 11 d. buvo taikoma laikinoji globa, nutraukiant laikinąją globą buvo priimtas sprendimas vaikus grąžinti tėvui. Galimai būtų pagrindas priteisti laikiną išlaikymą vaikams iki byloje bus priimtas teismo sprendimas, šios laikinosios apsaugos priemonės pritaikymas vaikų interesų gerovei neprieštaraus.

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė; atsakovo prašymą tenkino iš dalies; nustatė nepilnamečių vaikų N. B. ir N. B. laikiną gyvenamąją vietą kartu su atsakovu J. B.; priteisė iš ieškovės B. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. B. ir N. B., kiekvienam vaikui mokamą po 222 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo prašymo pareiškimo dienos (2022 m. kovo 16 d.), iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, mokant periodinėmis išmokomis į atsakovo banko sąskaitą akcinėje bendrovėje SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos; priteisto išlaikymo suma indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, atsakovą J. B. paskyrė iš ieškovės B. Š. priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams N. B. ir N. B. tvarkytoju uzufrukto teise; kitos prašymo dalies netenkino.

8.       Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-35994-131/2013 buvo patvirtina šalių taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad sūnaus N. B. gyvenamoji vieta yra nustatoma su jo motina; nustatyti tėvo teikiamą išlaikymą vaikui – po 350 Lt (101,37 Eur). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-10568-842/2021 išduotas leidimas paimti nepilnamečius vaikus N. B. ir N. B. iš jų tėvų. Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti minėtą nutartį. Nustatyta, kad Tarnyba priėmė sprendimą dėl laikinosios globos pabaigos, kuriame nurodė, kad atsirado įstatymuose numatyti vaiko laikinosios globos pasibaigimo pagrindai, todėl Tarnyba priėmė sprendimą vaikus perduoti atsakovui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė 2022 m. vasario 10 d. įsakymus, kuriais pripažino netekusiais galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kuriais vaikams nustatyta laikinoji globa. Nustatyta, kad 2022 m. vasario 18 d. Vaiko grąžinimo vaiko atstovui pagal įstatymą aktais, šalių vaikai yra grąžinti atsakovui. Atsakovas pateikė įrodymus, kad N. B. mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, o N. B. lanko Vilniaus lopšelį–darželį (duomenys neskelbtini). Minėtose ugdymo įstaigose paslaugų teikimo sutartis pasirašė atsakovas. Atsakovas 2021 m. lapkričio 5 d. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su šalių vaikais. Tokiu būdu atsakovas akivaizdžiai išreiškė norą auginti sūnus, jais rūpintis ir tenkinti vaikų poreikius.

9.       Taip pat iš bylos duomenų (pvz. Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro 2022 m. kovo 3 d. informacijos; 2022 m. kovo 2 d. Pagalbos plano) teismas nustatė, kad ieškovė keičia savo gyvenimo būdą, vykdo rekomendacijas, gydosi nuo priklausomybės nuo alkoholio, po 2021 m. spalio 26 d. autoįvykio nebuvo pastebėta neblaivi, priima pagalbą, domisi vaikų ugdymu, jos buities sąlygos yra tinkamos gyventi vaikams. Vaikai nori bendrauti su ieškove. Taigi ieškovė keičia elgesį, parodė norą gyventi su vaikais ir tenkinti jų poreikius. Šioje proceso stadijoje duomenų apie naujus vaikų teisių pažeidimus nėra.

10.       Teismas nurodė, kad tarp šalių esant ginčui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei kylant nesutarimams dėl vaikų gyvenamosios vietos, vadovaujantis vaikų interesais, siekiant vaikams užtikrinti stabilią ir jų poreikius atitinkančią gyvenamąją vietą, yra pagrindas nustatyti vaikų laikiną gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi aktualiais bylos duomenimis.

11.       Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo gyvenamoji vieta būtų netinkama vaikams gyventi. Sodros duomenimis, atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurioje 2022 m. vasario mėn. jo darbo užmokestis sudarė 730 Eur (bruto). Sodros duomenimis, ieškovė nedirba. Teismas nurodė, jog duomenys, kad vaikai bijo atsakovo, yra nebeaktualūs. Byloje pateiktas 2022 m. vasario 7 d. Pagalbos planas, kuriame nurodyta, kad atsakovas vykdo įsipareigojimus, gydosi nuo priklausomybės nuo alkoholio, lanko psichologo konsultacijas, bendrauja su vaikais. Atsakovo susitikimo su vaikais metu pastebėta, kad tarp atsakovo ir vaikų yra glaudus ryšys, geri tarpusavio santykiai, namuose vyrauja teigiama atmosfera, atsakovas ir vaikai atrodo laimingi, geros nuotaikos, žaidžia tarpusavyje, kalbasi. Abu vaikai nurodė, kad jie nori būti su atsakovu ir jiems atsakovo namuose yra gera gyventi.

12.       Teismas nurodė, kad nėra pagrindo abejoti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 10 d. įsakymais, kuriais vaikų laikinoji globa panaikinta, ir Tarnybos 2022 m. vasario 18 d. Vaiko grąžinimo vaiko atstovui pagal įstatymą aktai priimti atsižvelgiant į aktualią situaciją šeimoje.

13.       Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, siekdamas laikinai sureguliuoti situaciją bylos nagrinėjimo metu, siekdamas nepilnamečiams šalių vaikams užtikrinti stabilią gyvenamąją aplinką, atitinkančią jų interesus ir poreikius, konfliktiškus tėvų santykius, teismas netenkina ieškovės prašymo dalies nustatyti šalių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove visiškai ir sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti šalių nepilnamečių vaikų N. B. ir N. B. gyvenamąją vietą kartu su atsakovu, todėl teismas tenkina šią atsakovo prašymo dalį (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 144 straipsnio 1 dalis).

14.       Teismas, spręsdamas dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo, iš byloje esančių duomenų nustatė, kad šalių vaikai gyvena su atsakovu. Šalys gyvena skyrium. Atsakovas vaikų poreikius tenkina, nes vaikai gyvena kartu su atsakovu. Atsakovas nepateikė įrodymų (sąskaitos išrašų, kvitų, pan.), kurie pagrindžia konkrečius vaikų poreikius. Ieškovė nepateikė įrodymų (sąskaitos išrašų, kvitų, pan.), kad teikia išlaikymą vaikams, kurie gyvena kartu su atsakovu.

15.       Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pateiktus įrodymus, taip pat į tai, kad vaikų kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą šalių vaikams N. B. ir N. B. (CPK 178 straipsnis, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas, 3.196 straipsnio 2 dalis).

16.       Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje 2022 m. vasario mėn. jo darbo užmokestis sudaro 730 Eur (bruto), Sodros duomenimis, ieškovė nedirba, vadovaudamasis teismų praktika, atsižvelgdamas į tai, kad dar nėra nustatyti realūs vaikų poreikiai ir jų išlaikymui reikalinga pinigų suma bei šalių turtinė padėtis, bei siekdamas sureguliuoti padėtį byloje, padarė išvadą, jog šioje byloje yra pagrindas atmesti šią ieškovės prašymo dalį visiškai ir tenkinti šią atsakovo prašymo dalį iš dalies ir priteisti iš ieškovės nepilnamečiams vaikams N. B. ir N. B. laikiną išlaikymą, mokamą po 222 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo prašymo pareiškimo dienos (2022-03-15), iki teismo sprendimo priėmimo, mokant periodinėmis išmokomis į atsakovo banko sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno einamojo mėnesio 10 dienos (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaikų poreikiai bus patenkinti.

17.       Atsakovas šioje byloje yra nepilnamečių vaikų atstovas pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl jis skirtinas iš ieškovės priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarkytoju uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

18.       Teismas nurodė, kad nėra pagrindo šioje byloje nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, kadangi teismas šiuo atveju nenagrinėja bylos iš esmės.

 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

19.       Atskiruoju skundu ieškovė B. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

20.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1.                       nutartis priimta skubotai, posėdis spręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo paskelbtas 2022 m. kovo 29 d. po darbo teisme laiko, nutartis šiuo klausimu priimta tą pačią dieną gerokai po darbo. Nutartis priimta negavus valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus išvados, atsiliepimų į ieškovės prašymą. Nutartis priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 291 straipsnio nuostatas.

20.2.                      Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nebuvo išklausyta vaikų nuomonė ir taip buvo pažeistos vaikų teisės.

20.3.                      Atsakovo pateiktos vaikų išlaikymo išlaidas pagrindžiantys įrodymai yra nepagrįsti.

20.4.                      Nenurodyta, kuriam laikui nustatoma vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu.

20.5.                      Teismas laikiną vaikų gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu nepasidomėjęs jo biografija, jo teistumu, neatsižvelgęs į psichologės nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu yra per anksti šalių vaikams būti su tėvu, kad jie dar tam nėra pasiruošę.

20.6.                      Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo nustatyti įpareigojimai keisti gyvenimo būdą, ir ieškovė tuos įpareigojimus sėkmingai vykdo. Ieškovė turi savo gyvenamąjį būstą, ieško darbo, o atsakovas nedirba, būstą nuomoja.

20.7.                      Teismas nutylėjo ieškovės prašymą išklausyti vaikų nuomonę dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas nesiaiškino vaikų nuomonės dėl jų gyvenamosios vietos nustatymu su atsakovu, kad vaikai jo bijo.

21.        Atsakovas J. B. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad su ieškovės atskiruoju skundu nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

22.       Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

22.1.                       ieškovė ilgus metus niekur nedirba, jokių išvadų dėl savo elgesio (asocialaus gyvenimo, alkoholio ir kitų uždraustų medžiagų vartojimo) nedaro ir 2021 – 2022 metais tęsia nurodytą gyvenimo būdą.

22.2.                      Šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu gyvena kartu su atsakovu saugioje aplinkoje, bute su visais patogumais, lanko mokyklą, ikimokyklinę ugdymo įstaigą.

22.3.                      Atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, tenkinus atskirąjį skundą vaikai atsidurtų nesaugioje aplinkoje kartu su turinčią priklausomybių atsakovei bei ne kartą teistu bei priklausomu nuo alkoholio jos sugyventiniu.

2.                      Trečiasis asmuo E. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad sus skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Atsiliepime iš esmės išdėstyti tie patys argumentais, kaip ir atskirajame skunde.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.

20.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo – laikinos šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei laikino išlaikymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė ir iš dalies tenkino atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

        Dėl naujų įrodymų prijungimo

21.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

22.       Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė viešosios įstaigos Vaikų ir paauglių socialinio centro 2022 m. vasario 22 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo apie psichologo konsultacijas, 2022 m. sausio 17 d. medicininių dokumentų išrašą, kontrolinį lapą iki 2022 m. vasario 22 d.

23.        apeliantės pateiktų įrodymų matyti, kad visi jie yra sukurti dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, apeliantė nenurodė, kaip šie įrodymai yra susiję su sprendžiamu klausimu dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad visi šie įrodymai yra byloje, jie yra apeliantės pateikti 2022 m. vasario 23 d., reg. Nr. DOK-34178. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas pateiktų dokumentų prie bylos neprijungia.

        Dėl atskirojo skundo argumentų

24.       Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).

25.       Pažymėtina, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi išspręsti nedelsdamas, bet ne vėliai kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi teisės aktai nenustato pareigos teismui prašymą nagrinėti teismo posėdyje, apie posėdžio laiką ir vietą informuojant šalis, taip pat kiekvienu atveju rinkti papildomus duomenis ar išklausyti vaikų nuomones.

26.       Nagrinėjamu atveju, atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisme gautas 2022 m. kovo 15 d. (reg. Nr. 46565), prašymas teismo rezoliucija priimtas 2022 m. kovo 17 d., nurodyta siųsti ieškovei bei išvadą teikiančiai institucijai išvadai pateikti; byloje 2022 m. kovo 25 d. gauta išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada (reg. Nr. DOK-53950). 2022 m. kovo 21 d. byloje gautas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (reg. Nr. DOK-949437), prašymas priimtas 2022 m. kovo 21 d. rezoliucija, išsiųstas šalims. Prašymai išnagrinėti 2022 m. kovo 29 d. rašytinio proceso tvarka.

27.       Taigi nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog priešingai, nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas šalių prašymus išnagrinėjo kartu, išsamiai įvertinęs abiejų šalių prašymuose nurodytus argumentus bei byloje esančius duomenis. Tai, kad teismas pagal ieškovės prašymą nereikalavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados, ar neišklausė vaikų nuomonės, nelaikytina procesiniu pažeidimu.

Dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

28.       CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas gali nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020).

29.       Byloje taip pat nėra ginčo, kad šalys gyvena skyrium. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su atsakovu.

30.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-10568-842/2021 teismas leido paimti nepilnamečius vaikus iš jų tėvų ieškovės B. Š. bei atsakovo J. B.. Iš byloje esančių duomenu nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2021 m. balandžio 19 d. įsakymai Nr. (duomenys neskelbtini)  ir (duomenys neskelbtini) nustatė likusiems be tėvų globos N. B. ir N. B. laikinąją globą nuo 2021 m. kovo 10 d., globėja paskyrė E. Š., globos vietą nustatė globėjos gyvenamojoje vietoje; (2021 m. gegužės 19 d., reg. Nr. DOK-95639). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“, 2022 m. vasario 11 d. grąžinus N. B. tėvui J. B.. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2022 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl laikinosios globos N. B. nustatymo“, 2022 m. vasario 11 d. grąžinus N. B. tėvui J. B. (2022 m. vasario 17 d., reg. Nr. DOK-29612).

31.       Ieškovė nepateikė teismui duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovo elgesys ar gyvenimo būdas keltų akivaizdžią grėsmę šalių nepilnamečiams vaikams, kol byla nagrinėjama teisme, kas sudarytų pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas pateikė įrodymus, kad N. B. mokosi (duomenys neskelbtini)  progimnazijoje, o N. B. lanko Vilniaus lopšelį–darželį (duomenys neskelbtini). Minėtose ugdymo įstaigose paslaugų teikimo sutartis pasirašė atsakovas. Atsakovas 2021 m. lapkričio 5 d. išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena su šalių vaikais (2022 m. kovo 1 d., reg. Nr. DOK-37444). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nuo 2021 m. spalio 22 d. dirba, tuo tarpu ieškovė nedirba (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32.       Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustatyta būtinumo iki bylos išnagrinėjimo pabaigos pakeisti šalių nepilnamečių vaikų skundžiama nutartimi nustatytą laikiną gyvenamąją vietą.

33.       Pažymėtina, kad pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį laikinąsias apsaugos priemones teismas gali taikyti iki bus priimtas teismo sprendimas. Todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kuriam laikui nustatoma vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu, šiuo atveju nėra reikšminga ir nelaikytina procesiniu pažeidimu. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išsprendė šalių prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir nustatė laikiną šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ir tai aiškiai nurodė nutartyje, o galutiniu sprendimu teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, pasisakys ir dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos.

Dėl laikino išlaikymo

34.       Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas gali priteisti iš vieno iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis).

23.       Atsakovas prašė pirmosios instancijos teismui pateikė priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą iš ieškovės N. B. po 292 Eur kas mėnesį bei N. B. po 355 Eur per mėnesį, mokant periodinėmis, atsakovą paskiriant vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; ieškovė prašė priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui po 250 Eur kiekvienam kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

35.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl išlaikymo dydžio, ieškovės prašymą atmetė bei iš dalies tenkino atsakovo prašymą ir priteisė kiekvienam vaikui po 222 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nuo prašymo pareiškimo dienos (2022 m. kovo 15 d.), iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.

36.       Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi tikslo ir galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Šios aplinkybės bus nustatytos tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį ir vaikui teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.

37.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteistino laikino išlaikymo dydžio nustatymo, atsižvelgė į teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį minimalios mėnesinės algos, reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui kriterijų, į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie šalių gaunamas pajamas, taip pat į vaikų poreikius. 

38.       Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių priimta skubotai.

39.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, šios priemonės nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės bei ištyręs ir įvertinęs visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, galutiniu sprendimu pasisakys dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

40.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas procesinį sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nagrinėjamu atveju, atsižvelgė į byloje susiklosčiusias aplinkybes bei sprendė atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

41.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, todėl apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

42.       Kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

 

apeliantės B. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                                                Jelena Šiškina

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK3 3.65 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • CPK 144 str. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK 38 str. Civilinis procesinis veiksnumas
  • CK
  • CK3 3.208 str. Išlaikymo indeksavimas
  • CPK
  • CPK 338 str. Apeliacinio proceso normų galiojimas
  • e3K-3-217-690/2016
  • CPK 145 str. Laikinosios apsaugos priemonės
  • CPK 147 str. Atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimas
  • e2S-47-340/2021
  • e2S-1240-852/2020
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • CPK 337 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • 3K-3-52/2011