Civilinė byla Nr.
2-917/2010
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.3,
126.2
(S)
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m.
birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės
(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Egidijaus Žirono,
teismo posėdyje apeliacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Bitilis“
atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 15 d.
nutarties, kuria ieškiniai palikti nenagrinėti, civilinėje byloje Nr. B2-3893-178/2010 pagal ieškovų uždarosios
akcinės bendrovės „Bitilis“, M. Š., O. T., A. P., E.
Č. ieškinius dėl bankroto bylos atsakovui individualiai įmonei „Atsipūsk“
iškėlimo, tretysis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Orfis“.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas UAB „Bitilis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,
prašydamas iškelti atsakovui IĮ „Atsipūsk“
bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankroto
departamentas LT“. Nurodė, kad atsakovas už reklamą spaudoje ieškovui yra
nesumokėjęs 2 046 Lt skolos ir 774,74 Lt delspinigių, tačiau su ieškovu
neatsiskaitė net ir įspėtas apie bankroto bylos jam inicijavimą. Taigi,
darytina išvada, kad atsakovas yra nemokus, todėl yra pagrindas iškelti atsakovui
bankroto bylą.
Ieškovai M. Š., O. T., A. P., E.
Č. ieškiniu prašė iškelti atsakovui
bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankroto departamentas
LT“. Nurodė, kad jie yra atsakovo darbuotojai. Atsakovas nuo 2009 m. lapkričio
mėn. nebemoka jiems atlyginimo ir neatsiskaitė net įspėtas apie bankroto bylos
inicijavimą. Taigi, yra pagrindas iškelti atsakovui bankroto bylą.
Tretysis asmuo UAB „Orfis“ prašo iškelti atsakovui bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Admivita“. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė už pateiktas
prekes ir yra skolingas trečiajam asmeniui 50 313,14 Lt. Tokia suma nurodoma ir
skolų suderinimo akte.
Vilniaus apygardos teismas 2010
m. kovo 15 d. nutartimi ieškinius dėl bankroto bylos iškėlimo paliko nenagrinėtus.
Teismas nurodė, kad priėmus ieškovų ieškinius, iš Vilniaus miesto apylinkės
teismo hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 20 d.
nutarties turinio paaiškėjo, kad atsakovo savininkas G. K. yra miręs (b. l.
83). Patikrinus SODROS duomenų bazę, matyti, kad G. K. mirė dar 2008 m.
birželio 30 d. Juridinių asmenų registre jis yra nurodytas įmonės savininku bei
jos vadovu iki šiol. Duomenų apie tai, kas šiuo metu yra įmonės savininkas
nėra. Teismo teigimu, iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti,
kad Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama (šiuo metu sustabdyta)
administracinė byla I-283-473/2010, kurioje 2010 m. vasario 8 d. priimtoje
nutartyje nurodoma, kad „mirusio pareiškėjos savininko G. K. teisių perėmėjai
yra vaikai: T. K., J. K. bei R. K., tačiau paveldėjimo teisės liudijimai nėra
išduoti. Teismo posėdyje R. K. įstatyminė atstovė J. Š. nurodė, kad yra dar
vienas asmuo, pretenduojantis į G. K. teisių perėmimą – E. K., iki šiol visi
paveldėtojai nenustatyti, vyksta ginčas teisme“. Teismas nurodė, jog akivaizdu,
kad ieškovų įspėjimai apie galimą bankroto bylos iškėlimą nė vienam iš įmonės
esamų (jei tokie yra) ar potencialių savininkų nėra įteikti (ir negalėjo būti
įteikti, nes neaišku, kas yra įmonės savininkas/ai). Visus procesinius dokumentus,
adresuotus atsakovui, pasirašinėja arba A. P. (kuri yra ieškovė), arba
buhalterė N. S., kuri patvirtina gavusi įmonei siunčiamus dokumentus, tačiau
niekur nėra nurodžiusi, kad būtų juos perdavusi savininkui/ams
(jei toks apskritai yra). Teismo teigimu, turint galvoje individualios įmonės
specifiką, kad bankroto bylos iškėlimas tiesiogiai įtakoja ne tik pačios įmonės
kaip tokios, bet ir paties savininko, o galimai ir jo šeimos narių teises ir
pareigas, jis ar jo paskirtas įmonės vadovas turi žinoti apie bankroto bylos
inicijavimą, tuo tarpu esant minėtoms aplinkybėms ir tenkinus ieškinius,
bankroto byla būtų iškelta įmonės savininkui (įmonės vadovui) apskritai
nežinant apie tai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo,
kad išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka nėra tinkamai realizuota, ja
dar galima pasinaudoti, todėl ieškiniai paliekami nenagrinėtais.
Ieškovas UAB ,,Bitilis“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo
2010 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo
klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundą grindžia
šiais argumentais:
1. Visi Įmonių bankroto įstatyme
numatyti pagrindai bankroto bylai iškelti yra įvykdyti. Atsakovas ieškovui
skolingas pagal 2008 m. birželio 16 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovas
2008 m. birželio 25 d. ir 2009 m. spalio 15 d. atsakovui išsiuntė raginimus
sumokėti skolą, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. Nurodytos aplinkybės yra
pakankamas pagrindas laikyti, kad atsakovas yra nemokus bei pagal ĮBĮ 4
straipsnio 2 punktą ir 6 straipsnį ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl
bankroto bylos iškėlimo atsakovui.
2. Visus ieškovo UAB ,,Bitilis“ dokumentus gavo ir už juos pasirašė IĮ ,,Atsipūsk“
buhalterė N. S. Juridinio asmens buhalteris teismų praktikoje pripažįstamas
vienu iš juridinio asmens valdymo organų ir raštinės darbuotojų, todėl
konstatuotina, kad ieškovo atsakovui siųsti dokumentai yra įteikti tinkamai.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad
byla turi būti sustabdyta, kol nebus baigta kita su įmone susijusi civilinė
byla. Nagrinėjamoje teisinėje situacijoje bankroto bylos iškėlimo klausimas
pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas iš esmės.
Ieškovai M. Š., O. T., A. P., E.
Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo
15 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti
pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su
atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine
tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei
absoliučių teismo nutarties
negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338
str., 320 str. 1 d.).
Bankroto
bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis,
nustatytas kitų įstatymų (CPK 1
str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių
bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su
bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo
įstatymo nuostatoms.
ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorius
(kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo
turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti
įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime
nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto
bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne
trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis. Skolininko tinkamas informavimas apie
tai, kad nepadengus įsiskolinimo kreditorius ketina kreiptis į teismą dėl
bankroto bylos skolininkui iškėlimo, sudaro skolininkui prielaidas atsiskaityti
su kreditorium ir taip išvengti bankroto bylos inicijavimo teisme. Kartu tokiu
reguliavimu siekiama bankroto proceso esminio tikslo – pašalinti iš apyvartos
tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuos rinkos dalyvius, kurie turi tik
laikinų finansinių sunkumų.
Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad ši nuostata yra skirta
skolininko, tai yra bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų
apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su
kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei
bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus
reikalavimo nuginčijimo ir pan. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto
bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas
sustabdo normalią bendrovės veiklą. Todėl ši norma turi būti aiškinama bei
taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją. Būtent šis kreditoriaus
reikalavimas, kurio skolininkas neįvykdė per nustatytą terminą, ir sudaro
pagrindą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo šiam skolininkui
(Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-540/2009; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 2-696/2009).
Iš byloje esančio UAB ,,Bitilis“ 2009 m. gruodžio 1 d. įspėjimo dėl bankroto bylos
iškėlimo matyti, kad UAB ,,Bitilis“, įgyvendindamas
jam nustatytą pareigą dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, jame suformulavo ketinimą kreiptis į teismą dėl
bankroto bylos iškėlimo, jeigu atsakovas IĮ ,,Atsipūsk“ nesumokės nurodytos 2
790,74 Lt skolos per 31 d. nuo pranešimo gavimo dienos (b. l. 12). Aplinkybę,
kad UAB ,,Bitilis“ 2009 m. gruodžio 1 d. įspėjimas
gautas, patvirtino IĮ ,,Atsipūsk“ darbuotoja A. P. IĮ ,,Atsipūsk“ buhalterė N.
S. patvirtino, kad UAB ,,Bitilis“ minėtas įspėjimas
bei ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo su priedais buvo perduotas jai (b. l.
36). Pagal CPK 122 straipsnio 2 dalį juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų
registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo
kitą adresą. Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami
šio juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui (CPK 123 str. 2 d.). Jeigu procesinį
dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje
ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas
bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui (CPK
123 str. 4 d. ). Teisėjų kolegijos nuomone dėl nurodytų aplinkybių nėra
pagrindo pripažinti, kad UAB ,,Bitilis“ 2009 m. gruodžio 1 d. įspėjimas nelaikytinas
tinkamu IĮ ,,Atsipūsk“ informavimu apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto
bylos iškėlimo. Aplinkybė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kas šiuo metu yra
įmonės savininkas, nėra pagrindas pripažinti, kad UAB ,,Bitilis“
nesilaikė ĮBĮ nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.
Priešingas byloje esančių įrodymų vertinimas pažeistų UAB ,,Bitilis“ teisę į teisminę gynybą, prieštarautų teisingumo
ir protingumo principams. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
jurisprudencijoje akcentuojama, kad bankroto proceso tikslas yra tenkinti
kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei
skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar
ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonės
bankroto bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui –
atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties neapibrėžtumas paprastai
nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų,
nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat
įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį
atsiskaičius su kreditoriais. Taigi vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų
yra kiek įmanoma operatyviau vykdyti ir užbaigti bankroto procedūras (žr. pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
3K-3-653/2005; 2007 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
3K-7-326/2007, 2007 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr.
3K-7-362/2007).
Remdamasi aukščiau išdėstytu,
teisėjų kolegija daro išvadą, kad
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog UAB ,,Bitilis“ tinkamai neinformavo atsakovo apie ketinimą
kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl atskirasis skundas
tenkintinas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis
naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2010 m.
kovo 15 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios
instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Marytė
Mitkuvienė
Egidijus Žironas