Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-383/2019

Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00057-2015-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.3.; 1.2.18.10; 1.1.10.1.; 2.4.6.5.2

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Jurgio Kiškio ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

sekretoriaujant Tomui Žukauskui, Viktorijai Akelienei,

dalyvaujant prokurorui Virgilijui Lazauskui,

išteisintajam H. K., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui,

išteisintajam Ž. A., jo gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

H. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ž. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

H. K. taikytą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Ž. A. taikytą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

VĮ „T. B. “ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       H. K. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. kovo 31 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „E.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 21 str. 1 d. „už apskaitos organizavimą šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 2 d. – „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pavedė uždarosios akcinės bendrovės „E.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikaltimą nieko nežinančiai vyr. buhalterei E. R., įforminti tariamą medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 130648 eurų, bei šios įrangos pardavimą uždarajai akcinei bendrovei „F.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. (duomenys neskelbtini) už 160930 eurų (555659,1 litų) sumą, tame skaičiuje PVM – 27930 eurų (96436,7 litų) sumai, dėl ko nėra galimybės nustatyti asmens, uždarosios akcinės bendrovės „E.“, veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2014 m. liepos 30 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

1.1.                      Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaule, uždarosios akcinės bendrovės „F.“ naudai, išvengė didelės vertės turtinės prievolės - 27930 eurų (96436,7 litų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o būtent: 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „E.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai su uždarosios akcinės bendrovės „F.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos juridiniu adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi Ž. A., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą uždarajai akcinei bendrovei „F.“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, žinodamas, kad Ž. A. turėdamas galimybę iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“ tiesiogiai įsigyti medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ su (duomenys neskelbtini) įmone „E. F. V.O.F“ sutarus sandorio sąlygas ir išrašius 2014 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „F.“ už 130648 eurų vertės medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą, tačiau siekiant išvengti PVM sumokėjimo, 2014 m. gruodžio mėnesį, Ž. A., (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“ paprašius anuliuoti sandorį, 2014 m. gruodžio 16 d. išrašant kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tai pačiai sumai, ir išrašyti sąskaitą uždarajai akcinei bendrovei „E.“ Nr. 253823 su jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad neva iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“ medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ už 130648 eurus įsigyja ne uždaroji akcinė bendrovė „F.“, o uždaroji akcinė bendrovė „E.“, po ko, (duomenys neskelbtini) įmonei „E. F. V.O.F“ išrašius prašomas sąskaitas, ir Ž. A. 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikus jam, žinodamas, kad dokumentas suklastotas, jis šioje sąskaitoje pasirašė ir įtraukė ją į uždarosios akcinės bendrovės „E.“ buhalterinę apskaitą, bei Ž. A. nurodymu išrašė ir pasirašė 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ UAB „E.“ už 160930 eurų (555659,1 litus) sumą, tame skaičiuje 27930 eurų (96436,7 litus) PVM pardavė uždarajai akcinei bendrovei „F.“, po ko, Ž. A. mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavus bendrovei „K. E. R.“ pagal 2014 m. gruodžio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 190575 eurų (658017,36 litų) sumą, tame skaičiuje 33075 eurų (114201,36 litų) PVM ir vyr. buhalterei E. R., nieko nežinojusiai apie fiktyvius sandorius, 2015 m. sausio 26 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje pateikus 2014 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės „F.“ PVM deklaraciją, kurioje buvo įtraukti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros ET Nr. (duomenys neskelbtini) žinomai melagingi duomenys, apie medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą iš uždarosios akcinės bendrovės „E.“ už 160930 eurų (555659,1 litų) sumą, tame skaičiuje 27930 eurų (96436,7 litų) PVM, jis uždarosios akcinės bendrovės „F.“ naudai išvengė pridėtinės vertės mokesčio 27930 eurų (96436,7 litų) sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

2.       Ž. A. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „F.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 21 str. 1 d. „už apskaitos organizavimą šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 14 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, pavedė uždarosios akcinės bendrovės „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikaltimą nieko nežinančiai vyr. buhalterei E. R., įforminti medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą ne tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 130648 eurų sumą, bet buhalterinėje apskaitoje įforminti šios įrangos grąžinimą (duomenys neskelbtini) įmonei „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kreditinę sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytą (-130648) eurų sumai, bei tariamą šios įrangos įsigijimą iš uždarosios akcinės bendrovės „E.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. (duomenys neskelbtini) už 160930 eurų (555659,1 litų) sumą, tame skaičiuje PVM – 27930 eurų (96436,7 litų) sumą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens, uždarosios akcinės bendrovės „F.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

2.1.                      Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad apgaule, uždarosios akcinės bendrovės „F.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės - 27930 eurų (96436,7 litų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o būtent: 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „F.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos juridiniu adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai su uždarosios akcinės bendrovės „E.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi H. K., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą uždarosios akcinės bendrovės „F.“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, turėdamas galimybę iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“ tiesiogiai įsigyti medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“, sutarė sandorio sąlygas ir (duomenys neskelbtini) įmonė „E. F. V.O.F“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „F.“ už 130648 eurus vertės medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą, tačiau siekdamas išvengti PVM sumokėjimo, 2014 m. gruodžio mėnesį jis (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“ paprašė anuliuoti sandorį, 2014 m. gruodžio 16 d. išrašant kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tai pačiai sumai, ir išrašyti sąskaitą kitai bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei „E.“ Nr. 253823 su jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad neva iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“ medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ už 130648 eurus įsigyja ne uždaroji akcinė bendrovė „F.“, o uždaroji akcinė bendrovė „E.“, po ko, (duomenys neskelbtini) įmonei „E. F. V.O.F“ išrašius prašomas sąskaitas, jis, jam žinomai suklastotą 2014 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė uždarosios akcinės bendrovės „E.“ direktoriui H. K., kad šis joje pasirašytų ir įtrauktų į uždarosios akcinės bendrovės „E.“ buhalterinę apskaitą, bei nurodė išrašyti ir pasirašyti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ uždaroji akcinė bendrovė „E.“ už 160930 eurų (555659,1 litų) sumą, tame skaičiuje 27930 eurų (96436,7 litų) PVM pardavė uždarajai akcinei bendrovei „F.“. H. K. įvykdžius nurodymus, Ž. A. mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavė bendrovei „K. E. R.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 190575 eurus (658017,36 litų) sumą, tame skaičiuje 33075 eurų (114201,36 litų) PVM, po ko vyr. buhalterei E. R., nieko nežinojusiai apie fiktyvius sandorius, 2015 m. sausio 26 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje pateikus 2014 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės „F.“ PVM deklaraciją, kurioje buvo įtraukti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros ET Nr. (duomenys neskelbtini) žinomai melagingi duomenys, apie medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą iš uždarosios akcinės bendrovės „E.“ už 160930 eurų (555659,1 litų) sumą, tame skaičiuje 27930 eurų (96436,7 litų) PVM, jis uždarosios akcinės bendrovės „F.“ naudai išvengė pridėtinės vertės mokesčio 27930 eurų (96436,7 litų) sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

3.       Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virgilijus Lazauskas prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo: H. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje bei jam paskirti bausmes - pagal BK 222 straipsnio l dalį - paskirti 100 MGL dydžio baudą, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - paskirti 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti sudedant visiškai ir paskirti 2 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo ir 100 MGL dydžio baudą; Ž. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje bei jam paskirti bausmes - pagal BK 222 straipsnio l dalį - paskirti 100 MGL dydžio baudą, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį - 2 metus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes subendrinti sudedant visiškai ir paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 100 MGL dydžio baudą.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi nepagrįstais specialistės E. T. teiginiais, kad jai buvo pateikta pakankamai medžiagos išvadai pateikti. Konsultacinėje išvadoje (toliau – Išvada) tirta tik labai maža dalis įmonės UAB „F.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl galima teigti, kad jie tirti selektyviai. Išvadoje nėra atliktas UAB ,,F.“ savarankiškas tyrimas, o vertinamos ikiteisminio tyrimo metu atliktos specialistų išvados, kas nėra specialisto kompetencijoje ir tai nėra ekspertizės ar specialaus tyrimo dalykas, todėl tokio pobūdžio privatus tyrimas teismų praktikoje vertinamas kaip dokumentas, kuris neatitinka specialisto išvados ar ekspertizės akto, apibrėžto BPK. Apklausos metu specialistė paaiškino, kad netyrė UAB „E.“ veiklos, o būtent kaltinimas yra susijęs su nusikalstamos veikos padarymo schema, susijusia su įmonių grandine įtraukiant ir UAB „E.“, o būtent per UAB „E.“ ir nebuvo sumokėti valstybės biudžetui 27930 eurų PVM, todėl šia konsultacine išvada nėra pagrindo remtis ir ji negali būti vertintina kaip išsami ir patikima. Byloje esančios specialistų išvados parengtos laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų (Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. 1. 41-49), Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB ,,F.“ ūkinės finansinės veiklos, papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 tomas, b. 1. 99-118, 3 tomas, b. 1. 9-15), Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos (3 tomas, b. 1. 44-68),) patvirtina, kad buhalteriniai dokumentai perkant smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės neatitiko tikrosios kaltinamųjų valios, buvo įformintas tariamas sandoris per UAB „E.“, siekiant išvengti PVM.

3.2.                      Skunde teigiama, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas, kurį įtariamojo, kalinamojo, gynėjo ar Kito proceso dalyvio prašymu atliko privatus ekspertas ar kitas asmuo, turintis specialių žinių, nėra objektų tyrimas BPK 205 straipsnio prasme, todėl šių asmenų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme; toks dokumentas yra proceso dalyviui duota privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, konsultacinė išvada (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 str. 2 d.). Tokios išvados neįpareigoja teismo vienareikšmiškai remtis jų rezultatais, jos turi būti vertinamos visų kitų įrodymų kontekste pagal įstatymų reikalavimus ir teismo vidinį įsitikinimą.

3.3.                      Prokuroras pažymi, jog specialistas V. G. paaiškino, kad perskaitęs pirmąją specialisto išvadą, matė, kad šalia šio sandorio buvo ir kitokių sandorių. Kadangi tuo metu nebuvo buhalterinės apskaitos registrų, tai nebuvo galimybės sutikrinti tos užskaitos pagal šį sandorį. Turi būti pilna duomenų bazė, norint patikrinti tokius dalykus. Pagal pirmąją išvadą buvo įrašyta, kad negalima iš dalies nustatyti duomenų atitikimo dėl registrų nepateikimo. Po jų pateikimo vėliau dokumentai buvo pateikti. Bet Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl uždarosios akcinės bendrovės „F.“ ūkinės finansinės veiklos liko kaip įrodymas, bet jis nėra tikslus. Specialistų išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ūkinės finansinės veiklos yra aiškiai nustatyta, kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 16 str. 1 d. reikalavimo, pagal kurį „ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, dėl to 2014 m. negalima iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3.4.                      Prokuroro vertinimu, yra nustatyti ne tik objektyvieji sukčiavimo sudėties požymiai, bet ir subjektyviuosius sukčiavimo sudėties požymiai, t. y. tyčią išvengti PVM mokėjimo valstybei. Be minėtų specialistų išvadų tai patvirtina ir kiti surinkti byloje esantys duomenys, kaip, kad 2016-02-23 (duomenys neskelbtini) karalystės prokuratūros atsakymas į teisinės pagalbos prašymą, liudytojų apklausos ir kt. Faktinių duomenų visuma patvirtina, kad H. K. su Ž. A. susitarė vykdyti sandorių grandinę, kurios metu įforminti tariamą medienos smulkinimo įrangos pirkimą ne tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) įmonės E. F., kuriai UAB „K. E. R.“ visą pinigų sumą, o per K. valdomą ,,E.“ ir tuo tikslu buvo išvengta PVM 27930 Eur sumoje sumokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo pačiu įforminant neįvykusias ūkines operacijas įmonių buhalterinėse apskaitose buvo apgaulingai vedamos įmonių buhalterinės apskaitos.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras palaikė savo paduotą apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti, o išteisintieji H. K., Ž. A. bei jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

5.       Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Virgilijaus Lazausko apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

6.       Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su H. K. ir Ž. A. išteisinimu dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje bei atliktu įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7.       Būtina įrodymų vertinimo sąlyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

8.       Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu ,,in dubio pro reo“ (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

9.       Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.

10.       H. K. ir Ž. A. šioje byloje buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, tačiau, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, apylinkės teismas nusprendė juos išteisinti, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad kyla abejonių ar Specialistų išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos, papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos yra pakankamai teisingos. Specialistų išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad, kadangi UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti apskaitos registrai, todėl nėra galimybės nustatyti kokie apskaitos dokumentai buvo apskaityti, kokios tiriamojo laikotarpio buvo apskaitytos pajamos ir sąnaudos, taip pat nėra galimybės sutikrinti Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2014 m. nurodytų rodiklių teisingumo. Pagal pirmąją išvadą buvo įrašyta, kad negalima iš dalies nustatyti duomenų atitikimo dėl registrų nepateikimo. Po jų pateikimo vėliau dokumentai buvo pateikti. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos liko kaip įrodymas, bet jis nėra tikslus. Atliekant papildomą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) į klausimus pateiktus specialisto išvadai Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos nebuvo atsakinėjama, konstatuojant, kad ji teisinga. Dėl papildomos specialisto išvados abejones sukelia specialistės E. T. konsultacinė išvada.

11.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl to, jog nėra duomenų, kad H. K. ir Ž. A. būtų prisidėję prie nusikalstamų veikų darymo, todėl esant abejonėms dėl jų galimai nusikalstamų veikų, jie išteisintini. Ši išvada neatitinka bylos aplinkybių, ji padaryta išnagrinėtus įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis BPK 329 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais.

12.       Apeliacinės instancijos teismo kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, iš naujo įvertinusi ištirtus įrodymus, nustatė, jog: 

12.1.                      H. K. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. kovo 31 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „E.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 21 str. 1 d. „už apskaitos organizavimą šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, pagal 2 d. – „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, pavedė uždarosios akcinės bendrovės „E.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikaltimą nieko nežinančiai vyr. buhalterei E. R., įforminti tariamą medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 130648 eurų, bei šios įrangos pardavimą uždarajai akcinei bendrovei „F.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. (duomenys neskelbtini) už 160930 eurų (555659,1 litų) sumą, tame skaičiuje PVM – 27930 eurų (96436,7 litų) sumai, dėl ko nėra galimybės nustatyti asmens, uždarosios akcinės bendrovės „E.“, veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2014 m. liepos 30 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

12.2.                      Be to, H. K. apgaule, uždarosios akcinės bendrovės „F.“ naudai, išvengė didelės vertės turtinės prievolės - 27930 eurų (96436,7 litų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o būtent: 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „E.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai su uždarosios akcinės bendrovės „F.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos juridiniu adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi Ž. A., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą uždarajai akcinei bendrovei „F.“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, žinodamas, kad Ž. A. turėdamas galimybę iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“ tiesiogiai įsigyti medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ su (duomenys neskelbtini) įmone „E. F. V.O.F“ sutarus sandorio sąlygas ir išrašius 2014 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „F.“ už 130648 eurų vertės medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą, tačiau siekiant išvengti PVM sumokėjimo, 2014 m. gruodžio mėnesį, Ž. A., (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“ paprašius anuliuoti sandorį, 2014 m. gruodžio 16 d. išrašant kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tai pačiai sumai, ir išrašyti sąskaitą uždarajai akcinei bendrovei „E.“ Nr. (duomenys neskelbtini) su jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad neva iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“ medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ už 130648 eurus įsigyja ne uždaroji akcinė bendrovė „F.“, o uždaroji akcinė bendrovė „E.“, po ko, (duomenys neskelbtini) įmonei „E. F. V.O.F“ išrašius prašomas sąskaitas, ir Ž. A. 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pateikus jam, žinodamas, kad dokumentas suklastotas, jis šioje sąskaitoje pasirašė ir įtraukė ją į uždarosios akcinės bendrovės „E.“ buhalterinę apskaitą, bei Ž. A. nurodymu išrašė ir pasirašė 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ UAB „E.“ už 160930 eurų (555659,1 litus) sumą, tame skaičiuje 27930 eurų (96436,7 litus) PVM pardavė uždarajai akcinei bendrovei „F.“, po ko, Ž. A. mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavus bendrovei „K. E. R.“ pagal 2014 m. gruodžio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. MTS (duomenys neskelbtini) už 190575 eurų (658017,36 litų) sumą, tame skaičiuje 33075 eurų (114201,36 litų) PVM ir vyr. buhalterei E. R., nieko nežinojusiai apie fiktyvius sandorius, 2015 m. sausio 26 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje pateikus 2014 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės „F.“ PVM deklaraciją, kurioje buvo įtraukti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros ET Nr. (duomenys neskelbtini) žinomai melagingi duomenys, apie medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą iš uždarosios akcinės bendrovės „E.“ už 160930 eurų (555659,1 litų) sumą, tame skaičiuje 27930 eurų (96436,7 litų) PVM, jis uždarosios akcinės bendrovės „F.“ naudai išvengė pridėtinės vertės mokesčio 27930 eurų (96436,7 litų) sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

12.3.                      Ž. A. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „F.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX- 574) 21 str. 1 d. „už apskaitos organizavimą šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2008 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. X-1633 redakcija) 14 straipsnį, kuriame nurodyta, kad „Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą“, pavedė uždarosios akcinės bendrovės „F.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai ir apie daromą nusikaltimą nieko nežinančiai vyr. buhalterei E. R., įforminti medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą ne tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 130648 eurų sumą, bet buhalterinėje apskaitoje įforminti šios įrangos grąžinimą (duomenys neskelbtini) įmonei „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (kreditinę sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašytą (-130648) eurų sumai, bei tariamą šios įrangos įsigijimą iš uždarosios akcinės bendrovės „E.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. (duomenys neskelbtini už 160930 eurų (555659,1 litų) sumą, tame skaičiuje PVM – 27930 eurų (96436,7 litų) sumą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti asmens, uždarosios akcinės bendrovės „F.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

12.4.                      Be to, Ž. A. apgaule, uždarosios akcinės bendrovės „F.“ naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės - 27930 eurų (96436,7 litų) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, o būtent: 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „F.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos juridiniu adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrai su uždarosios akcinės bendrovės „E.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi H. K., turėdamas vieningą nusikalstamą tikslą uždarosios akcinės bendrovės „F.“ naudai išvengti didelės vertės turtinės prievolės, turėdamas galimybę iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“ tiesiogiai įsigyti medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“, sutarė sandorio sąlygas ir (duomenys neskelbtini) įmonė „E. F. V.O.F“ 2014 m. rugpjūčio 26 d. išrašė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „F.“ už 130648 eurus vertės medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą, tačiau siekdamas išvengti PVM sumokėjimo, 2014 m. gruodžio mėnesį jis (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“ paprašė anuliuoti sandorį, 2014 m. gruodžio 16 d. išrašant kreditinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tai pačiai sumai, ir išrašyti sąskaitą kitai bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei „E.“ Nr. (duomenys neskelbtini) su jam žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad neva iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“ medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ už 130648 eurus įsigyja ne uždaroji akcinė bendrovė „F.“, o uždaroji akcinė bendrovė „E.“, po ko, (duomenys neskelbtini) įmonei „E. F. V.O.F“ išrašius prašomas sąskaitas, jis, jam žinomai suklastotą 2014 m. rugpjūčio 26 d. sąskaitą Nr. 253823, pateikė uždarosios akcinės bendrovės „E.“ direktoriui H. K., kad šis joje pasirašytų ir įtrauktų į uždarosios akcinės bendrovės „E.“ buhalterinę apskaitą, bei nurodė išrašyti ir pasirašyti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. (duomenys neskelbtini) su žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ uždaroji akcinė bendrovė „E.“ už 160930 eurų (555659,1 litų) sumą, tame skaičiuje 27930 eurų (96436,7 litų) PVM pardavė uždarajai akcinei bendrovei „F.“. H. K. įvykdžius nurodymus, Ž. A. mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavė bendrovei „K. E. R.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 190575 eurus (658017,36 litų) sumą, tame skaičiuje 33075 eurų (114201,36 litų) PVM, po ko vyr. buhalterei E. R., nieko nežinojusiai apie fiktyvius sandorius, 2015 m. sausio 26 d. VMI elektroninio deklaravimo sistemoje pateikus 2014 m. gruodžio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio uždarosios akcinės bendrovės „F.“ PVM deklaraciją, kurioje buvo įtraukti 2014 m. gruodžio 19 d. PVM sąskaitos faktūros ET Nr. (duomenys neskelbtini) žinomai melagingi duomenys, apie medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pirkimą iš uždarosios akcinės bendrovės „E.“ už 160930 eurų (555659,1 litų) sumą, tame skaičiuje 27930 eurų (96436,7 litų) PVM, jis uždarosios akcinės bendrovės „F.“ naudai išvengė pridėtinės vertės mokesčio 27930 eurų (96436,7 litų) sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

13.       Apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė šiais ištirtais įrodymais:

14.       Kaltinamasis H. K. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinimas išdėstytas ne iki galo aiškiai ir suprantamai. Nepavedė buhalterinę apskaitą tvarkančiai vyr. buhalterei E. R. įforminti tariamą medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą bei šios įrangos pardavimą. Visos ūkinės operacijos, kiek jų buvo, buvo tikros. Neturėjo nei savo asmeninio, nei „bendro“ tikslo su Ž. A. išvengti apgaule uždarosios akcinės bendrovės „F.“ naudai didelės vertės turtinės prievolės. Nesitarė su Ž. A. ir niekaip su juo bendrai ar nebendrai nepadarė ir nedarė kaltinime deklaruojamos nusikalstamos veikos. Visi sandoriai pilnai pagrįsti rašytinėmis sutartimis bei galiojančiomis PVM sąskaitomis faktūromis. Šiai dienai uždarajai akcinei bendrovei „F.“ yra iškelta bankroto byla, tarp kitų kreditorių, kreditorinius reikalavimus yra pareiškusi ir Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl kalbėti apie kokius nors prievolės išvengimus, nesumokėjimus ar nusikalstamas veikas šiuo atveju apskritai negalima, kadangi Valstybinės mokesčių inspekcijos teisės yra ginamos bankroto byloje.

15.       Kaltinamasis Ž. A. apklausiamas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad uždarajai akcinei bendrovei „F.“ paskelbta bankroto byla ir įmonė yra likviduota. Su „E.“ - dirbę, tą įmonę žinojo, jos vadovas buvo H. K.. Už prekių įsigijimą, įforminimą būdavo atsakingas jis. Atsiskaitymai vykdavo: užsakovas iš anksto sumokėdavo avansinį mokėjimą, kad jie galėtų atsiskaityti su gamintoju, kada gamyba būdavo baigta, jie sutardavo, kad pirkėjas pinigus sumokės iš anksto jiems, o jie sumoka gamintojui. Gaudavo sąskaitą faktūrą iš pardavėjo, o pirkėjui jau išrašydavo savo sąskaitą. Pirkėjas apmokėdavo arba po technikos gavimo arba kaip būdavo sutarta prieš užsakymą. Medienos smulkinimo mašinų nėra daug pardavę, jos yra specifinės mašinos, gaminti medienos skiedrą, Lietuvoje tokia veikla atsirado neseniai, todėl tokias mašinas yra pardavę tik dvi iš to paties gamintojo. Užsakė (duomenys neskelbtini) įmonė „K. E. R.“, su jais sudarė sutartį dėl smulkinimo mašinos pirkimo. Užsakovai nurodė, kad juos domina toks aparatas, kuris gamina tam tikrus kiekius medienos, ją susmulkina iki tam tikros frakcijos ir techniką stengėsi taikyti pagal jų pateiktus duomenis. Iki to laiko dirbo su ta (duomenys neskelbtini) įmone ir kliento prašymas atitiko tos įmonės gaminamą produkciją. Iki sutarties pasirašymo derino kainą, kad pirkėjas galutiniam rezultate gautų sukomplektuotą tokio dydžio ir tokių galimybių už tokią kainą, kurią buvo suderinę. Pirmiausia pasiūlė mašiną už šiek tiek aukštesnę kainą, pirkėjas paprašė kainą sumažinti, nes turi kitas alternatyvas iš kitų įmonių, jie kainą sumažino. Buvo atvažiavęs ir susitikimuose dalyvavo darbuotojas iš (duomenys neskelbtini) įmonės. Proceso eigoj atsirado papildomi reikalavimai dėl papildomų garantijų, užsakovai norėjo ilgesnių garantijų, papildomų priedų, tuo etapu derino, kad specifikacijoje, numatytoje sutartyje, tiek techninės, tiek garantiniai įsipareigojimai atitiktų tą kainą, kad galėtų nupirkti būtent iš tos (duomenys neskelbtini) įmonės. Suderino, pasirašė sutartį, gavo užsakymą, tada informavo gamintoją, kad perka iš jų, iš jų gavo taip pat patvirtinimą, kad jie gali pagaminti ir reikalingas tam tikras avansinis mokėjimas. Avansinį mokėjimą buvo įtraukę į savo pirkėjų sąlygas, kad jie sumokės avansinį mokėjimą, tą mokėjimą sumokėjo gamintojui ir prasidėjo mašinos gamyba. Kai buvo pagaminta mašina, ją reikėjo transportuoti. Buvo bendravę su H. K., jis buvo „E.“ direktorius, bet H. K. prieš tai dirbo kitoje įmonėje, kuri būtent eksploatavo tokią pat mašiną ir pradėjo kalbėti, kad jis turėjo galimybę padėti technikos paleidimo metu. Sutarė, kad H. K. padės transportuoti ir paleisti mašiną. Sutartyje su (duomenys neskelbtini) nebuvo numatyta, kad jie tą techniką paleis. Gamintojas garantuoja, jei technika sugestų, tai jo (A.) įmonė samdytų kitą serviso įmonę, kuri atvažiavus pakeistų tam tikrą detalę, o tą detalę atsivežtų iš gamintojo. Su „E.“ buvo sutartis, kad „E.“ nuperka mašiną iš (duomenys neskelbtini), atveža, surenka ir paruošia ją gaminimui. Taip atsirado dar vienas tarpininkas. Nebuvo jokios rizikos iki kol ji Lietuvoje jau veikianti ir surinkta. „E.“ turėjo naudos, kad ji uždirbo už tarpininkavimą. „K. E. R.“ apie dar vieno tarpininko atsiradimą neinformavo. Sutartis su „K. E. R.“ nesikeitė. (duomenys neskelbtini) informavo, kad mašiną nupirks kita įmonė ir paklausė, ar jiems tai tinka, jie sutiko. Su „E.“ pasirašė sutartį, kad perka mašiną ne iš (duomenys neskelbtini), o iš „E.“. Dokumentaliai įformino taip, kad iki to laiko jau buvo gavę sąskaitą iš (duomenys neskelbtini), tai jis ir buvo jų („F.“) apskaitoj. Kitas dokumentas buvo kreditinė sąskaita iš to pačio gamintojo, kad jis anuliuoja aną sąskaitą. Tada (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą įmonei „E.“, kadangi buvo susitarimas su „E.“, jų vienas apmokėjimas jau buvo padarytas, o sutartyje su „E.“ numatė, kad mokėjimai turi būti atliekami jiems („F.“), bet įmonė „E.“ išrašė prašymą, kad apmokėjimus pagal jų tiekiamą techniką padaryti tiesiai gamintojui. Parašė laišką į (duomenys neskelbtini), kad prašo jau įmokėtą sumą, kurią apmokėjo ankščiau, užskaityti kaip gautą iš „E.“. Kada atėjo „K. E. R.“ antros ar trečios dalies mokėjimas, paprašė „K. E. R.“ atlikti mokėjimą tiesiai gamintojui. Mokesčių inspekcija tikrino ir jokių pretenzijų, kad šitie mokesčiai nebūtų sumokėti, neįtraukti ar neapskaityti, nebuvo. Su „E.“ atsiskaitė kaip numatyta sutartyje, tai ką reikėjo sumokėti pagal sutartį tiesiogiai sumokėjo gamintojui, o dalį vėliau po pristatymo apmokėjo. Kadangi paskutinėje stadijoje „E.“ „F.“ buvo skolinga tam tikrą sumą pinigų, tai pinigų sumai nepadarė apmokėjimo. Skola buvo atsiradusi dar prieš sudarant sutartį už nepateiktą produkciją, nes buvo planavę iš „E.“ pirkti vieną įrengimą, už kurį buvo sumokėję avansinį mokėjimą.

16.       Liudytoja E. R. apklausiama pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad dirbo „F.“, mokėjimus pagal apskaičiavimus atlikdavo direktorius. Dokumentus įveda į apskaitą, apskaičiuoja mokesčius ir informuoja vadovą apie apskaičiuotus mokesčius. Mokesčius mokėjo vadovas. PVM skaičiuodavo ji, informuodavo vadovą, kiek reikėdavo mokėti. Iš (duomenys neskelbtini) įmonės buvo perkamas kažkoks didelis įrenginys. Buvo sutartys pirkimo-pardavimo, pirko „E.“ ir pardavė kažkam (duomenys neskelbtini). „F.“ iš pradžių buvo įmokėjusi (duomenys neskelbtini) įmonei avansinį mokėjimą už tą įrenginį. Kokiu pagrindu „F.“ sumokėjo, negali atsakyti. Buvo sutartis.

17.       Liudytojas R. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad yra įmonės „R.“ savininkas, vykdo tarptautinių ir vietinių krovinių pervežimą. Įmonė vežė įrengimą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, įmonės „E.“ užsakymu. „E.“ atsiskaitė laiku. 2014 m. gruodžio mėnesį K. kreipėsi dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini). Buvo pateikti krovinio duomenys, pakrovimo data, krovinio pakrovimo vieta, apmokėjimo sumą suderino. „E.“ krovinį vežė į (duomenys neskelbtini). „E.“ atsiskaitė laiku.

18.       Specialistas V. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad, jei žiūrėti į pateiktą užduotį ir joje suformuotą klausimą, papildomoje išvadoje buvo tiesiog prašoma išvados, įvertinimo, kokia būtų valstybės biudžetui nesumokėta suma, vadovaujantis ne tuo, kaip buvo įforminti buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau, prašant situacijos įvertinimo, remiantis ikiteisminio tyrimo duomenimis, esant kitoms įrodinėjamoms aplinkybėms. Neprašoma jų vertinimo, tiesiog, pagal pateiktą klausimą, klausiama, kokia susidarytų žala. Buvo papildoma ekspertizė. Nežino, kodėl ji buvo atliekama. Buvo gauta užduotis su konkrečiu klausimu ir pateikta išvada. Pirminę išvadą teikė ne jis. Įmonė „E. F. V.O.F.“ išrašė sąskaitą uždarajai akcinei bendrovei „F.“ 2014 m. rugpjūčio 26 d., kurią bendrovė apskaitė buhalterinės apskaitos registruose. Po to 2014m. gruodžio 16 d. tos pačios įmonės buvo išrašyta kreditinė sąskaita, kuri taip pat buvo įforminta. Tarp dokumentų, pateiktų tyrimui, nebuvo tokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad uždaroji akcinė bendrovė „F.“ apskritai atsiskaitė su uždarąja akcine bendrove „E.“ ar vykdė kokius nors mokėjimus pagal sutartį. Jei kalbėtume apie situaciją taip, kaip yra įforminti dokumentai ir apskaityti abiejų įmonių buhalterinėje apskaitoje, prievolė už įrangą sumokėti, pagal dokumentus, turėjo būti uždarajai akcinei bendrovei „E.“. Papildomai išvadai buvo parašyta sąlyga: kokia būtų nesumokėta žala, mokestis, jei sandoris vyktų ne per uždarąją akcinę bendrovę „E.“, o tiesiogiai – uždarajai akcinei bendrovei „F.“ įsigyjant iš užsienio įmonės su nuliniu tarifu prekę ir parduodant ją lietuviškai įmonei, priskaičiuojant 21 % PVM mokestį, kitaip tariant, be PVM atskaitos. Klausimas buvo, kokį mokestį tada turėtų sumokėti uždaroji akcinė bendrovė „F.“. Tuo šios išvados ribos ir baigiasi. Specialistas yra ribojamas klausimo. Yra tiesiog paskaičiuota pagal situaciją. Dėl ko ji tokia, kaip ji įrodinėjama, ne specialistui spręsti. Su kuo bendrauti, su kuo turėti ūkinius santykius, kiekvienas ūkio subjektas pasirenka pats. Tarp uždarosios akcinės bendrovės „F.“ ir uždarosios akcinės bendrovės „E.“ atliktas užskaitymas yra viena iš galimų atsiskaitymo formų. Tačiau perskaitęs pirmąją specialisto išvadą, matė, kad šalia šio sandorio buvo ir kitokių sandorių. Kadangi tuo metu nebuvo buhalterinės apskaitos registrų, tai nėra galimybės sutikrinti tos užskaitos pagal šį sandorį ir panašiai. Turi būti pilna duomenų bazė, norint patikrinti tokius dalykus. Pagal pirmąją išvadą buvo įrašyta, kad negalima iš dalies nustatyti duomenų atitikimo dėl registrų nepateikimo. Po jų pateikimo vėliau ta kliūtis buvo pašalinta. Tačiau jei dabar norėtume grįžti prie klausimo, kaip buvo atsiskaityta, ar buvo apskaitytos užskaitos, tokie klausimai nebuvo keliami. Pagal pirminę išvadą buvo pareikšti įtarimai, kad nėra buhalterinės apskaitos registrų. Įmonės buhalterinius dokumentus tuo metu turėjo bankroto administratorius, kuris raštais Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą kelis kartus informavo, kad daugiau jokių dokumentų nėra, kokius turėjo, tokius pateikė. Tuo metu dokumentų nebuvo. Eigoje po daugybės paaiškinimų, įtraukus buhalterę, dokumentai kažkokiu būdu buvo atkurti. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai suformulavo klausimą tokį, koks jiems aktualus. Specialisto išvada yra sąlyginė prie konkrečios sąlygos, o tų sąlygų patvirtinimas ar paneigimas tikrai nėra specialisto kompetencija. Į biudžetą turėjo patekti ta PVM suma, kuri yra išskirta pardavimo PVM sąskaitoje faktūroje. Jei visos grandys veikia įstatymų nustatyta tvarka, pagal galiojančius įstatymus, vykdo savo prievoles tokias, kokios jiems nustatytos, net jei prekė buvo parduota per vieną tarpininką, valstybei žalos nebūtų. Jei paimsime visą grandį, tai, kas nustatyta išvadose, tiek „E.“, tiek „F.“ rezultate už šį įrenginį nėra sumokėta į valstybės biudžetą.

19.       Specialistė E. T. apklausiama pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad valstybei žala nebuvo padaryta, kadangi apie visokius apmokėjimo variantus PVM byloje nereikia kalbėti. Yra PVM įstatymas, reikia vertinti pagal jį: ar dokumentą surašius reikėjo priskaičiuoti PVM, nes PVM deklaracija nesiejama su pinigų mokėjimu. Jei uždaroji akcinė bendrovė „E.“ prekę tikrai iš (duomenys neskelbtini) vežė, o tai įrodyta dokumentais ne vienoje išvadoje, tikrai uždaroji akcinė bendrovė „E.“ sumontavo, reiškia ūkinė operacija buvo įvykdyta ir teisingai apskaityta tiek uždarosios akcinės bendrovės „E.“, tiek uždarosios akcinės bendrovės „F.“ apskaitoje. Toliau uždaroji akcinė bendrovė „F.“, perplanuodama savo pirmiau suplanuotus veiksmus, atliko visus teisėtus veiksmus. Jei buvo sudaryta sutartis dėl avanso sumokėjimo, o avansas užskaitos metu buvo perleistas kaip uždarosios akcinės bendrovės „E.“ apmokėjimas, o vėliau įmonės pačios tarpusavy pinigais susiskaičiavo, tai nepažeidžia jokio norminio dokumento. Pagal PVM įstatymą visi punktai išlaikyti, įstatymas nebuvo pažeistas. Konsultacinės išvados pradžioje dokumentus turėjo tik iš baudžiamosios bylos: gerbiamos specialistės M. Š. išvadą ir papildomą V. G. išvadą. Tyrimą atliko ir pagal priedus, ir pagal išvadas, vadovavosi dokumentais. Visi įmonių dokumentai nebuvo pateikti, jų nereikėjo, kadangi rėmėsi uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ir M. Š. išvadomis. O visi atsakymai pateikti išvadose, ypač specialistės M. Š. išvadoje. Žala valstybei dėl sandorio nebuvo padaryta, kadangi uždaroji akcinė bendrovė „E.“ teikė deklaraciją, pirkimą ir pardavimą deklaravo.

20.       Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įvertinusi uždarųjų akcinių bendrovių „F.“, „K. E. R.“, „R.“ operatyvių patikrinimų metu surinktą informaciją, (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus atsakymo į paklausimą dėl deklaruotų duomenų neatitikimų tarp uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ir (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“ aprašytas sandorio vykdymo aplinkybes nustatė, kad Ž. A. prašymu įmonė „E. F. V.O.F“ uždarajai akcinei bendrovei „E.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą (invoice) bei užskaitė uždarosios akcinės bendrovės „F.“ atliktą mokėjimą uždarosios akcinės bendrovės „K. E. R.“ mokėjimą atliktą uždarosios akcinės bendrovės „F.“ prašymu. (duomenys neskelbtini) įmonė grąžino už medienos smulkinimo mašiną permokėtą sumą. Uždaroji akcinė bendrovė „E.“ su uždarąja akcine bendrove „R.“ sudarė Krovinių pervežimo ir ekspedijavimo sutartį, pagal kurią „R.“ įsipareigoja nugabenti „E.“ krovinį į paskirties vietą ((duomenys neskelbtini)). „E.“ už pervežimo paslaugą sumokėjo. Atsižvelgiant į mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją ir nurodytus faktus bei aplinkybes, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija padarė išvadą, kad „E.“ neturėdama veiklai vykdyti reikalingų finansinių išteklių medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper - 275 HP“ nepirko ir „F.“ nepardavė. (duomenys neskelbtini) įmonė „E. F. V.O.F“ medienos smulkinimo mašiną pardavė „F.”. Už įrengimą sumokėjo „F.“, dalį „F.“ prašymu sumokėjo „K. E. R.“, kuris vėliau iš „F.“ įsigijo minėtą įrengimą. „E.“ vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra įrengimo pardavimui neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, nes joje buvo įforminta tikrovėje neįvykusi ūkinė operacija. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija padarė išvadą, kad „E.“ medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper - 275 HP įformintas sandoris yra apsimestinis, sudarytas ne vykdant, o imituojant ekonominę veiklą. „E.“ savininkai galimai pasinaudojo bendrovės PVM mokėtojos registracija apskaičiuoti ir deklaruoti PVM įsigyjant ir parduodant prekes (medžiagas, žaliavas), paslaugas (t. 1, b. l. 41-49).

21.       Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl uždarosios akcinės bendrovės „F.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad, kadangi uždaroji akcinė bendrovė „F.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikti apskaitos registrai, todėl nėra galimybės nustatyti kokie apskaitos dokumentai buvo apskaityti, kokios tiriamojo laikotarpio buvo apskaitytos pajamos ir sąnaudos, taip pat nėra galimybės sutikrinti Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2014 m. nurodytų rodiklių teisingumo. Jeigu bus nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „F.“ įsigijo medienos smulkinimo mašiną Europe Chipper C960-275HP iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“, o ne iš uždarosios akcinės bendrovės „E.“, tuomet uždaroji akcinė bendrovė „F.“ fiksavo apskaitos dokumentu neįvykusias ūkines operacijas, nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 12 str. 1 d. reikalavimo, pagal kurį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (t. 2, b. l. 99-118).

22.       Papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad bendrovė „F.“ buhalterinėje apskaitoje įformino medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą ne tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. rugpjūčio 14 d. išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 130648 eurų sumą, bet buhalterinėje apskaitoje įformino šios įrangos įsigijimais uždarosios akcinės bendrovės „E.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. (duomenys neskelbtini) už 160930 eurų (555659,1 litų) sumą, tame skaičiuje PVM - 27930 eurų (96436,7 litų) sumą, bendrovė „F.“ padidino PVM atskaitą 27930 eurų (96436,7 litų) pirkimo PVM suma, bei vėliau įformindama mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavimą bendrovei „K. E. R.“ pagal 2014 m. gruodžio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 190575 eurus (658017,36 litų) sumą, tame skaičiuje PVM - 33075 eurų (114201,36 lito) sumą, bendrovė „F.“ išvengė 27930 eurų (96436,7 litų) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, bei, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad bendrovė „F.“ buhalterinėje apskaitoje įformino medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed975HP engine“ įsigijimą ne tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. rugpjūčio 14 d. išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 130648 eurų sumą, bet buhalterinėje apskaitoje įformino šios įrangos įsigijimais uždarosios akcinės bendrovės „E.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ET Nr. (duomenys neskelbtini) už 160930 eurų (555659,1 litų) sumą, tame skaičiuje PVM - 27930 eurų (96436,7 litų) sumą, bendrovė „F.“ padidino PVM atskaitą 27930 eurų (96436,7 litų) pirkimo PVM suma, ir dėl to vėliau įformindama mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavimą bendrovei „K. E. R.“ pagal 2014 m. gruodžio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 190575 eurų (658017,36 litų) sumą, tame skaičiuje PVM - 33075 eurų (114201,36 lito) sumą, bendrovė „F.“ išvengė pridėtinės vertės mokesčio 27930 eurų (96436,7 litų) sumos sumokėjimo į valstybės biudžetą (t. 3, b. l. 9-15).

23.       Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl uždarosios akcinės bendrovės „E.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad jeigu bus nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „E.“ neįsigijo medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper C960-275HP“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“, tuomet bendrovės apskaitoje buvo užfiksuotos ūkinės finansinės operacijos (pirkimas) apskaitos dokumentais, neatitinkančiais tikrovės, nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimo, pagal kurį „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimo, pagal kurį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 16 str. 1 d. reikalavimo, pagal kurį „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Jeigu bus nustatyta, kad uždaroji akcinė bendrovė „E.“ neįsigijo medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper C960-275HP“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“, tai uždaroji akcinė bendrovė „E.“ negalėjo parduoti šios mašinos uždarajai akcinei bendrovei „F.“, tuomet bendrovės apskaitoje buvo užfiksuotos ūkinės finansinės operacijos (pirkimas ir pardavimas) apskaitos dokumentais, neatitinkančiais tikrovės, nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimo, pagal kurį „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimo, pagal kurį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 16 str. 1 d. reikalavimo, pagal kurį „ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, dėl to 2014 m. negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. „už apskaitos organizavimą šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal 2 d. - „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. „Bendrovės vadovas“ 12 d. nurodyta: „Bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktus duomenis direktoriumi dirbo laikotarpiu nuo 2014m. liepos 30 d. iki 2015 m. kovo 31 d. - H. K. (t. 3, b. l. 44-68).

24.       Konsultacine išvada nustatyta, kad „F.“ bei direktorius Ž. A. nepadarė nuostolio valstybės biudžetui dėl PVM, kad medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijo ne tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F.“, bet iš „E.“ bei atliko jos pardavimą „K. E. R.“. Nurodoma, kad į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pateko 33075 eurų PVM iš dviejų mokesčių mokėtojų: iš bendrovės „E.“ ir iš bendrovės „F.“. Tiek pat PVM sumą į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą būtų sumokėjusi bendrovė „F.“, medienos smulkinimo mašiną „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijant tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F.“. Kiek tiekėjų grandinė būtų ilgesnė, kiek prekė atitinkamai būtų pabrangusi už kokias nors paslaugas (transportavimą, montavimą), į tiek būtų pasidalinta mokėtina pridėtinės vertės suma, bet sumoje pridėtinės vertės mokestis negalėjo būti kitoks kaip 33075 eurų PVM, nes buvo pasirašyta pirkimo - pardavimo sutartis tarp „F.“ ir „K. E. R.“, kurioje „F.“ įsipareigojo sumokėti už ją 190575 eurų sumą su PVM, tai yra 33075 eurų PVM. Tokiu būdu iš šio sandorio į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą negalėjo būti įskaityta ir sumokėta daugiau negu 33075 eurų PVM suma, nebent kuris nors tarpinis pirkėjas būtų pirkęs prekę su nuostoliu (t. 5, b. l. 55-65).

25.       Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs apylinkės teismo ištirtus įrodymus, atlikęs įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad H. K. ir Ž. A. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės mokėti PVM į valstybės biudžetą.

26.       Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią, panaudojęs apgaulę, kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaip sukčiavimas kvalifikuojami ir veiksmai, kuriais siekiama įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus.

27.       Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad PVM – tai viena iš mokesčio rūšių, kurį mokesčių mokėtojas privalo sumokėti į valstybės biudžetą. Mokesčių santykiai yra prievoliniai teisiniai santykiai tarp valstybės ir mokesčio mokėtojo. Pagal Lietuvos Respublikos PVM įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą. Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas (PVM įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). PVM apmokestinama pridėtinė vertė, t. y. skirtumas tarp prekių ir paslaugų parduodamosios ir perkamosios vertės įvairiose jų tiekimo ir teikimo (gamybos) stadijose. Šis mokestis įtraukiamas į kainą ir tarifą. Būtent parduodamas prekę ar paslaugą PVM mokėtojas iš pirkėjo gauna tą pinigų sumą, kurią kaip PVM privalo sumokėti į valstybės biudžetą.

28.       Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su Valstybine mokesčių inspekcija pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas (kartais ir kitus dokumentus) ir taip suklaidinant dėl PVM prievolės dydžio ar teisės į atskaitą apimties. Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-398/2013, 2K-7-29-942/2016). Tokia veika pagal teismų praktiką paprastai laikoma sukčiavimu panaikinant turtinę prievolę – asmens (fizinio ar juridinio) turtinės teisės, atitinkančios kaltininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas remiantis fiktyviu juridiniu faktu, pavyzdžiui, jau minėtais fiktyviais atskaitos ir įskaitos būdais likviduojamas ar sumažinamas į biudžetą mokėtinas PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-156-788/2016, 2K-363-746/2016).

29.       Pažymėtina, kad tokiomis veikomis iš esmės fiktyviu pagrindu (imituojant sandorius, pagal kuriuos neva sumokėtas pirkimo PVM, šiais tikslais kuriant jokios veiklos nevykdančias įmones ir pan.) grobiamos valstybės biudžeto lėšos. Sukčiavimas panaikinant turtinę prievolę laikomas baigtu, kai apgaule įtvirtinamas juridinis faktas, panaikinantis turtinę prievolę. Teismų praktikoje sukčiavimas panaikinant prievolę mokėti PVM paprastai laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai mokesčių administratoriui pateikiama PVM deklaracija, kurioje, siekiant apgaule išvengti PVM, įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie į biudžetą mokėtiną PVM sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-112/2012). Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką kvalifikuojant tokią veiką kaip sukčiavimą pagal BK 182 straipsnį būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią panaikinti prievolę į valstybės biudžetą sumokėti PVM, kuri pasireiškia per tai, kad tokios nusikalstamos veiklos organizatoriai, vykdytojai, kurstytojai ir padėjėjai suvokia, kad sukuria valstybei fiktyvią prievolę kompensuoti ūkio subjektui, kurio naudai jie veikia, neva sumokėtą PVM, numato, kad dėl to tas ūkio subjektas įgis fiktyvią teisę į PVM atskaitą, gaus nepagrįstų išmokų iš valstybės biudžeto arba panaikins (sumažins) savo mokestinę prievolę, o valstybės biudžetas dėl to patirs žalą, ir to nori (tiesioginė tyčia). Išvada dėl kaltininko tyčios turinio daroma atsižvelgus į tai, ar kaltininkas, perduodamas suklastotus dokumentus bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, jam nurodo šiuos dokumentus ne tik įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, bet ir jų duomenis panaudoti PVM deklaracijoje.

30.       BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-334-677/2015). Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, kad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 222 straipsnio 1 dalį traukiami asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. buhalteris, vyriausiasis buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-176-303/2015). Ši aplinkybė pati savaime nesuponuoja išvados, kad bendrovės vadovas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Pagal buhalterinės apskaitos 21 straipsnio 1 dalį įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita. Todėl tuo atveju, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba įmonėje jos iš viso nėra, vadovas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

31.       Išteisintasis H. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltės nepripažino ir apklausiamas pirmosios instancijos teisme teigė, jog nepavedė vyr. buhalterei E. R. įforminti tariamą medienos smulkinimo mašinos įsigijimą bei pardavimą. Visos ūkinės operacijos buvo tikros. Neturėjo nei asmeninio, nei bendro tikslo su Ž. A. apgaule išvengti UAB ,,F.“ naudai didelės vertės turtinės prievolės. Visi sandoriai yra pagrįsti PVM sąskaitomis-faktūromis, sutartimis. Atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme ir apklausus H. K., šis liko prie savo anksčiau duotų parodymų.

32.       Išteisintasis Ž. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o vėliau ir apeliacine tvarka, savo kaltės nepripažino. Apylinkės teisme apklausiamas parodė, kad užsakė „K. E. R.“ ir su jais sudarė sutartį dėl smulkinimo mašinos pirkimo. Užsakovai nurodė, kad juos domina toks aparatas, kuris gamina tam tikrus kiekius medienos, ją susmulkina iki tam tikros frakcijos ir techniką stengėsi taikyti pagal jų pateiktus duomenis. Iki to laiko dirbo su ta (duomenys neskelbtini) įmone ir kliento prašymas atitiko tos įmonės gaminamą produkciją. Suderino, pasirašė sutartį, gavo užsakymą, tada informavo gamintoją, kad perka iš jų, iš jų gavo taip pat patvirtinimą, kad jie gali pagaminti ir reikalingas tam tikras avansinis mokėjimas. Avansinį mokėjimą buvo įtraukę į savo pirkėjų sąlygas, kad jie sumokės avansinį mokėjimą, tą mokėjimą sumokėjo gamintojui ir prasidėjo mašinos gamyba. Kai buvo pagaminta mašina, ją reikėjo transportuoti. Buvo bendravę su H. K., jis buvo „E.“ direktorius, bet H. K. prieš tai dirbo kitoje įmonėje, kuri būtent eksploatavo tokią pat mašiną ir pradėjo kalbėti, kad jis turėjo galimybę padėti technikos paleidimo metu. Sutarė, kad H. K. padės transportuoti ir paleisti mašiną. Su „E.“ buvo sutartis, kad „E.“ nuperka mašiną iš (duomenys neskelbtini), atveža, surenka ir paruošia ją gaminimui. „E.“ turėjo naudos, kad ji uždirbo už tarpininkavimą. (duomenys neskelbtini) informavo, kad mašiną nupirks kita įmonė ir paklausė, ar jiems tai tinka, jie sutiko. Su „E.“ pasirašė sutartį, kad perka mašiną ne iš (duomenys neskelbtini), o iš „E.“. Dokumentaliai įformino taip, kad iki to laiko jau buvo gavę sąskaitą iš (duomenys neskelbtini), tai jis ir buvo jų („F.“) apskaitoj. Kitas dokumentas buvo kreditinė sąskaita iš to pačio gamintojo, kad jis anuliuoja aną sąskaitą. Tada (duomenys neskelbtini) išrašė sąskaitą įmonei „E.“, kadangi buvo susitarimas su „E.“, jų vienas apmokėjimas jau buvo padarytas, o sutartyje su „E.“ numatė, kad mokėjimai turi būti atliekami jiems („F.“), bet įmonė „E.“ išrašė prašymą, kad apmokėjimus pagal jų tiekiamą techniką padaryti tiesiai gamintojui. Parašė laišką į (duomenys neskelbtini), kad prašo jau įmokėtą sumą, kurią apmokėjo ankščiau, užskaityti kaip gautą iš „E.“. Kada atėjo „K. E. R.“ antros ar trečios dalies mokėjimas, paprašė „K. E. R.“ atlikti mokėjimą tiesiai gamintojui. Su „E.“ atsiskaitė kaip numatyta sutartyje, tai ką reikėjo sumokėti pagal sutartį tiesiogiai sumokėjo gamintojui, o dalį vėliau po pristatymo apmokėjo. Kadangi paskutinėje stadijoje „E.“ „F.“ buvo skolinga tam tikrą sumą pinigų, tai pinigų sumai nepadarė apmokėjimo. Skola buvo atsiradusi dar prieš sudarant sutartį už nepateiktą produkciją, nes buvo planavę iš „E.“ pirkti vieną įrengimą, už kurį buvo sumokėję avansinį mokėjimą.

33.       Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme išteisintasis Ž. A. parodė, kad buvo UAB „F.“ direktorius. Su UAB „E.“ buvo pirkimas-padavimas. Jų įmonė dirba technikos pirkimo-pardavimo, tiekimo klausimais. Vienas iš technikos gamintojų buvo (duomenys neskelbtini) įmonė. Buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) įmonę, prieš tai buvo parduota tokia pati technika ir atsirado klientas UAB „K. E. R.“, kuris susidomėjo tos technikos įsigijimu. Vyko derinimas su pirkėju ir jų įmonė planavo tą techniką įsigyti iš (duomenys neskelbtini) įmonės. Iš pradžių UAB „F.“ sudarė sutartį su UAB „K. E. R.“, tada (duomenys neskelbtini) įmonės prašė parduoti tokią medienos smulkinimo mašiną ir iš jų gavo išankstinę sąskaitą kaip užsakymo patvirtinimą. Į (duomenys neskelbtini) įmonę kreipėsi užsakymo forma. Iš jų gavo išankstinę sąskaitą, kaip patvirtinimą ir padarė išankstinį mokėjimą. Kai mašinos gamyba ėjo į pabaigą, artėjo pristatymo terminas, gavo pasiūlymą iš UAB „E.“. Tą mašiną reikia atvežti, surinkti, suderinti ir kadangi su H. K. buvo bendravę, jis yra dirbęs kitoje įmonėje, turi patirties tokių mašinų eksploatavime ir kadangi jų Lietuvoje nėra tiek daug naudojama, todėl apie jas ne daug kas žino, nežino kaip jas suderinti, todėl įmonei tai buvo patogu, kadangi ji buvo nedidelė ir buvo suinteresuoti, jog mašiną nupirktų paruoštą iš UAB „E.“ kiek brangiau, bet pilnai paruoštą ir sukomplektuotą. Priėmė tokį pasiūlymą, kad UAB „E.“ nuperka mašiną, ją atveža savo sąskaita, patys paleidžia ir jie ją nuperka veikiančią ir perduoda savo pirkėjui. Pradžioje planavo, kad mašiną iš (duomenys neskelbtini) įmonės perka UAB „F.“, bet pakeitė nuomonę ir pasakė, kad mašiną nupirks UAB „E.“. Paprašė, kad jų įmoką (duomenys neskelbtini) įmonė užskaitytų kaip gautus pinigus iš UAB „E.“ ir jie taip ir padarę, UAB ,,E.i“ pardavė mašiną. Su UAB „K. E. R.“ sutartis liko ir niekas nesikeitė. Buvo keletas UAB „K. E. R.“ mokėjimų pagal sutartį, pirmas avansinis mokėjimas į UAB „F.“, antras į (duomenys neskelbtini) įmonę, o trečią įmoką atrodo irgi (duomenys neskelbtini) įmonei. UAB „E.“ jokių įmokų nereikėjo, gavosi taip, kad UAB „E.“ perka mašiną, bet kitos įmonė už ją sumoka. Gavo pinigus ir UAB „K. E. R.“, atsiskaitė su UAB „E.“ ir UAB „E.“ pilnai atsiskaitė su (duomenys neskelbtini) įmone. UAB „E.“ turėjo galimybę mašiną transportuoti. Jie turėjo galimybę išvengti transportavimo, surinkimo ir paleidimo rizikos, buvo patogiau taip nupirkti, nereikėjo organizuoti tam tikrų darbų. UAB „F.“ sumokėjo viską. Tas PVM neatsirado ir niekur neišnyko, nes UAB „F.“ pirko ir pardavė su sąskaita kur įtrauktas PVM. UAB „F.“ neliko skolinga valstybei. Su UAB „E.“ atsiskaitė.

34.       Nors ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios išteisintieji H. K. ir Ž. A. savo kaltės nepripažino, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau akcentuotina, kad jie neneigė paties fakto, kad medienos smulkinimo mašiną iš UAB ,,F.“ užsakė UAB ,,K. E. R.“. Šį įrenginį pirko iš (duomenys neskelbtini) įmonės per UAB ,,E.“. Pastarosios vardu buvo įformintas medienos smulkinimo mašinos pirkimas, už kurį mokėjimus atliko UAB ,,F.“ ir UAB ,,K. E. R.“. Išteisintojo Ž. A. teigimu, medienos smulkinimo mašinos pirkimas buvo įformintas UAB ,,,E.“ vardu tuo tikslu, kad jo vadovaujama įmonė UAB ,,F.“ išvengė transportavimo, surinkimo ir įrenginio paleidimo rizikos, buvo patogiau taip nupirkti, nereikėjo organizuoti tam tikrų darbų. Išteisintieji nepripažino aplinkybės, kad šiais veiksmais buvo siekiama padėti UAB ,,F.“ išvengti didelės vertės PVM, mokėtino į biudžetą.

35.       Išteisintųjų H. K. ir Ž. A. parodymus apeliacinės instancijos teismas vertintina kaip gynybinę versija, kuri paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Šį manymą sustiprina ir tai, kad nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nėra prisaikdinamas bei įspėjamas už melagingų parodymų davimą. Sakyti tiesą jo neįpareigoja ir atitinkamos BPK nuostatos. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę.

36.       Išteisintųjų H. K. ir Ž. A. nurodytas aplinkybes paneigia liudytojos E. R. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme apie tai, kad dirbo „F.“, tvarkė apskaitą. Dokumentus įvesdavo į apskaitą, apskaičiuodavo mokesčius ir informuodavo vadovą. Mokėjimus pagal apskaičiavimus atlikdavo direktorius. Iš (duomenys neskelbtini) įmonės buvo perkamas kažkoks didelis įrenginys. Buvo sutartys pirkimo-pardavimo, pirko „E.“ ir pardavė kažkam (duomenys neskelbtini). „F.“ iš pradžių buvo įmokėjusi (duomenys neskelbtini) įmonei avansinį mokėjimą už tą įrenginį. Liudytojas R. V. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad jo įmonė „R.“ vežė įrengimą iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ((duomenys neskelbtini)), įmonės „E.“ užsakymu. 2014 m. gruodžio mėnesį K. kreipėsi dėl krovinio pervežimo iš (duomenys neskelbtini).

37.       Pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas V. G. parodė, kad įmonė „E. F. V.O.F.“ išrašė sąskaitą uždarajai akcinei bendrovei „F.“ 2014 m. rugpjūčio 26 d., kurią bendrovė apskaitė buhalterinės apskaitos registruose. Po to 2014 m. gruodžio 16 d. tos pačios įmonės buvo išrašyta kreditinė sąskaita, kuri taip pat buvo įforminta. Tarp dokumentų, pateiktų tyrimui, nebuvo tokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad UAB „F.“ apskritai atsiskaitė su UAB „E.“ ar vykdė kokius nors mokėjimus pagal sutartį. Į biudžetą turėjo patekti ta PVM suma, kuri yra išskirta pardavimo PVM sąskaitoje-faktūroje. Jei paimsime visą grandį, tai, kas nustatyta išvadose, tiek „E.“, tiek „F.“ rezultate už šį įrenginį nėra sumokėta į valstybės biudžetą.

38.       Apeliacinės instancijos teisme, atlikus įrodymų tyrimą, apklaustas specialistas V. G. parodė, kad tyrė UAB „F.“ veiklą, teikė papildomą specialisto išvadą. Tyrimas buvo pagal naujai suformuotą ikiteisminio tyrimo pareigūnų užduotį - nustatyti kokia buvo nesumokėta PVM suma į valstybės biudžetą, atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo įrodinėjamas aplinkybes, kad faktiškai tos miško ruošos mašinos pirkimo-pardavimo sandoris vyko ne per UAB „E.“, bet tiesiogiai UAB „F.“ ją įsigijus iš (duomenys neskelbtini) įmonės ir pardavus UAB „K. E. R.“. Pagal apskaitos dokumentus buvo taip, kad (duomenys neskelbtini) įmonė pardavė medienos smulkinimo mašiną UAB „E.“, UAB „E.“ pardavė UAB „F.“, o UAB „F.“ įformino tos pačios miško ruošos mašinos pardavimą UAB „K. E. R.“. (duomenys neskelbtini) įmonės dokumentai buvo įforminti su UAB „E.“. Tarp UAB „E.“ ir UAB „F.“ buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra, kad UAB „E.“ parduoda tą mašiną UAB „F.“, o UAB „F.“ ją parduoda UAB „K. E. R.“. Avansinį mokėjimą (duomenys neskelbtini) įmonei padarė UAB „F.“. Likusią dalį, po miško ruošos mašinos atsiradimo - UAB „K. E. R.“. Galutinis pirkėjas UAB „K. E. R.“, kuris pirko iš UAB „F.“ ir 2014-08-27 už ją sumokėjo 164 504,34 Lt (47 643,75 Eur). Tarp (duomenys neskelbtini) įmonės ir UAB „E.“ miško ruošos mašinos pirkimo sandorio suma buvo 130 648 Eur. Dalis kainos skirtumo liko UAB „E.“, kita dalis liko - UAB „F.“. Kainos skirtumas buvo 30 282 Eur. Pelno prasme šis skirtumas liko UAB „E.“, o pinigine prasme liko UAB „F.“, kadangi UAB „E.“ neatsiskaitinėjo su (duomenys neskelbtini) įmone, už juos sumokėjo UAB „K. E. R.“. Likusią nesumokėtą dalį (duomenys neskelbtini) įmonei tiesiogiai sumokėjo UAB „K. E. R.“. Taip buvo padaryta pagal UAB „F.“ prašymą. Pirmiausiai prievolė mokėti PVM atsirado UAB „E.“, kadangi ji įsigijo miško ruošos mašiną su 0, o pardavimą UAB „F.“ deklaravo visai sumai. UAB „E.“ turi sumokėti PVM nuo tos sumos, kurią rodo parduodant – 160 930 Eur, tame tarpe 27 930 Eur PVM. Su specialisto išvada dėl UAB „E.“ susipažino ir iš jos duomenų ta suma nėra sumokėta. Pagal dokumentus PVM turėjo sumokėti UAB „E.“, bet nesumokėjo. UAB „F.“ sumokėjo tik skirtumą tarp įsigijimo pirkimo PVM ir pardavimo PVM, kurį priskaičiavo išrašytoje sąskaitoje. UAB „F.“ nuo įforminto įsigijimo sandorio iš UAB „E.“ už 160 930 Eur (iš kurių PVM - 27 930 Eur) ir pardavimo sandorio UAB „K. E. R.“ už 190 575 Eur (iš kurių PVM - 33 075 Eur), į valstybės biudžetą sumokėjo 5 145 Eur PVM, kadangi yra skirtumas tarp įsigijimo ir pardavimo PVM. UAB „F.“ mokėjo tik nuo skirtumo, nes pagal UAB „E.“ išrašytą pirkimo-pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą, į buhalterinę apskaitą įsitraukė 27 930 Eur, dėl to, išrašant pardavimo dokumentą UAB „K. E. R.“, į apskaitą įtraukė arba kitaip tariant sumažino mokėjimą tai sumai, kuri nurodyta UAB „E.“ sąskaitoje, todėl lieka skirtumas 5 145 Eur, kuriuos UAB „F.“ sumokėjo. Jeigu UAB „E.“ būtų sumokėjusi 27 930 Eur PVM, o UAB „F.“ būtų sumokėjusi 5 145 Eur PVM, tuomet viskas būtų gerai. Pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „F.“ su UAB „E.“ buvo sudaryta 2014-12-04 ir joje numatyta, kad iki 2014-12-15 pirkėjas įsipareigoja pardavėjui sumokėti 130 648 Eur ir likusią dalį – 30 246 Eur per 90 dienų nuo prekių priėmimo akto ir sąskaitos-faktūros gavimo dienos. Įvertinus sandorį iš buhalterinės pusės, tai iš dalies trukdė iš dalies nustatyti. Pagal dokumentų visumą nėra abejonių, kad iš (duomenys neskelbtini) į UAB „K. E. R.“ įrenginys atvyko. Pirminis įrangos įsigijimo dokumentas buvo įformintas 2014 m. rugpjūčio mėnesį, buvo išrašyta įrangos pardavimo sąskaita iš (duomenys neskelbtini) įmonės tiesiogiai į UAB „F.“. Praėjus 4 mėnesiams, UAB „F.“ tą sąskaitą įsitraukė pas save į buhalterinę apskaitą kaip gautą įrangą, nors matyti, kad faktiškai ji nebuvo transportuota į Lietuvą 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Tada 2014 m. gruodžio mėnesį (duomenys neskelbtini) įmonė išrašė kreditinę sąskaitą su minuso ženklu UAB „F.“ tai pačiai sumai ir gaunasi, kad lyg atsiima įrangą atgal ir po 3 dienų tai pačiai sumai pardavimo dokumentą įformina į UAB „E.“. Yra apklaustas (duomenys neskelbtini) įmonės atstovas, kuris nurodo, kad tai buvo padaryta UAB „F.“ direktoriaus pašymu. Toliau (duomenys neskelbtini) bendrovė išrašė dokumentą, kad parduoda UAB „E.“, o pastaroji išrašė, kad parduoda UAB ,,F.“, ši - kad parduoda UAB „K. E. R.“.

39.       Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą, buvo apklausta specialistė E. T., kuri parodė, kad išvadą rašė iš tų dokumentų, kurie buvo baudžiamojoje byloje. UAB „F.“ nepažeidė jokių įstatymų ir nieko neleistino nepadarė. UAB „E.“ nesumokėjo 27 930 Eur pardavimo PVM, bet tai ne UAB „F.“ nuopelnas. Jie nieko negalėjo padaryti, kad UAB „E.“ nemokėjo, tai buvo ne jų įtakoje. UAB „E.“ pirko iš (duomenys neskelbtini), paskui pardavė UAB „F.“, pirkimas yra PVM įstatymo numatyta procedūra, importas yra privalomas mokėti, paskui jis turi būti atskaitomas (nunulinamas) ir ten įrodyta, kad čia PVM neatsiranda, o prievolė mokėti PVM atsiranda tada, kai UAB „E.“ parduoda mašiną UAB „F.“ ir tada leidžiama tuos 27 930 Eur įsitraukti į apskaitą. Taip UAB „E.“ mokestis už tą mašinos pirkimą galėjo būti nepadarytas, jie neprivalėjo mokėti biudžetui. Kai UAB „E.“ pardavė tą mašiną UAB „F.“ ir UAB „F.“ ją pardavė UAB „K. E. R.“, tuomet ji turi teisę į apskaitą įsitraukti į apskaitą 27 930 Eur, o parduodama apmokestina parduodamąją vertė - 157 500 Eur, prideda PVM - 33 075 Eur ir bendra mokėjimo iš UAB „K. E. R.“ gaunasi – 190 575 Eur. Matosi, kad visas pirkimo PVM - 27 930 Eur, pardavimo atveju turėjo sumokėti 61 500 Eur, todėl šių dviejų skaičių skirtumas ir yra 33 075 Eur, kiek biudžete ir liko. UAB „F.“ turėjo prievolę į biudžetą sumokėti 33 075 Eur, bet ji galėjo užsiskaityti pirkimo – pardavimo PVM, įsitraukti į apskaitą ir skirtumas gaunasi 5 145 Eur, tą sumą UAB „F.“ ir sumokėjo. Žalos valstybei UAB „F.“ nepadarė ir pagal lentelę rodoma, kad į biudžetą būtų patekę 33 075 Eur, jeigu UAB „E.“ būtų sumokėjusi PVM.

40.       H. K. ir Ž. A. kaltę, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei aukščiau išdėstytus liudytojų, specialistų nurodytas aplinkybes patvirtina ir eilė rašytinių įrodymų. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Ž. A. prašymu įmonė „E. F. V.O.F“ uždarajai akcinei bendrovei „E.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą (invoice) bei užskaitė uždarosios akcinės bendrovės „F.“ atliktą mokėjimą uždarosios akcinės bendrovės „K. E. R.“ mokėjimą atliktą uždarosios akcinės bendrovės „F.“ prašymu. (duomenys neskelbtini) įmonė grąžino už medienos smulkinimo mašiną permokėtą sumą. „E.“ neturėdama veiklai vykdyti reikalingų finansinių išteklių medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper - 275 HP“ nepirko ir „F.“ nepardavė. (duomenys neskelbtini) įmonė „E. F. V.O.F“ medienos smulkinimo mašiną pardavė „F.“. Už įrengimą sumokėjo „F.“, dalį „F.“ prašymu sumokėjo „K. E. R.“, kuris vėliau iš „F.“ įsigijo minėtą įrengimą. „E.“ vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra įrengimo pardavimui neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, nes joje buvo įforminta tikrovėje neįvykusi ūkinė operacija. „E.“ medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper - 275 HP įformintas sandoris yra apsimestinis, sudarytas ne vykdant, o imituojant ekonominę veiklą. „E.“ savininkai galimai pasinaudojo bendrovės PVM mokėtojos registracija apskaičiuoti ir deklaruoti PVM įsigyjant ir parduodant prekes (medžiagas, žaliavas), paslaugas (t. 1 b. l. 41-49).

41.       Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „F.“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, kad jei bus nustatyta, kad UAB „F.“ įsigijo medienos smulkinimo mašiną Europe Chipper C960-275HP iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“, o ne iš UAB „E.“, tuomet UAB „F.“ fiksavo apskaitos dokumentu neįvykusias ūkines operacijas, nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo (t. 2, b. l. 99-118).

42.       Papildomoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad bendrovė „F.“ buhalterinėje apskaitoje įformino medienos smulkinimo mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ įsigijimą ne tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F.“ pagal 2014 m. rugpjūčio 14 d. išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) už 130648 eurų sumą, bet buhalterinėje apskaitoje įformino šios įrangos įsigijimais UAB „E.“ pagal 2014 m. gruodžio 19 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą ET Nr. (duomenys neskelbtini) už 160930 eurų (555659,1 litų) sumą, tame skaičiuje PVM - 27930 eurų (96436,7 litų) sumą, bendrovė „F.“ padidino PVM atskaitą 27930 eurų (96436,7 litų) pirkimo PVM suma bei vėliau įformindama mašinos „Europe Chiper C-960 Crane fed 275HP engine“ pardavimą bendrovei „K. E. R.“ pagal 2014 m. gruodžio 29 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 190575 eurus (658017,36 litų) sumą, tame skaičiuje PVM - 33075 eurų (114201,36 lito) sumą, bendrovė „F.“ išvengė 27930 eurų (96436,7 litų) pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą (t. 3, b. l. 9-15).

43.       Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „E.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad jeigu bus nustatyta, kad UAB „E.“ neįsigijo medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper C960-275HP“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“, tuomet bendrovės apskaitoje buvo užfiksuotos ūkinės finansinės operacijos (pirkimas) apskaitos dokumentais, neatitinkančiais tikrovės, nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo. Jeigu bus nustatyta, kad UAB „E.“ neįsigijo medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper C960-275HP“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“, tai UAB „E.“ negalėjo parduoti šios mašinos UAB „F.“, tuomet bendrovės apskaitoje buvo užfiksuotos ūkinės finansinės operacijos (pirkimas ir pardavimas) apskaitos dokumentais, neatitinkančiais tikrovės, nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo, dėl to 2014 m. negalima iš dalies nustatyti UAB „E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal 2 dalį - už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis, direktoriumi laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. kovo 31 d. – dirbo H. K. (t. 3 b. l. 44-68).

44.       Byloje taip pat buvo pateikta konsultacinė išvada, kurią parengė specialistė E. T. ir ją patvirtino apklausta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas joje nustatytomis aplinkybėmis, kad nagrinėjamu atveju neva žala valstybei nebuvo padaryta, nesivadovauja. Ši išvada yra pateikta privačiai, gynėjo Lino Stanislovo Bagdono prašymu, todėl ji gali būti šališka, parengta subjektyviai, siekiant padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, kaip teisingai pažymėta apeliaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas, kurį įtariamojo, kalinamojo, gynėjo ar kito proceso dalyvio prašymu atliko privatus ekspertas ar kitas asmuo, turintis specialių žinių, nėra objektų tyrimais BPK 205 straipsnio prasme, todėl šių asmenų surašytas dokumentas nėra nei ekspertizės aktas BPK 88 straipsnio prasme, nei specialisto išvada BPK 90 straipsnio prasme. Toks dokumentas yra proceso dalyviui duota privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, konsultacinė išvada (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Konsultacinė išvada prie bylos pridedama proceso dalyvių prašymu ir teisme tiriama kaip ir kiti dokumentai. Jeigu konsultacinė išvada prieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai ar ekspertizės aktui, prieštaravimams pašalinti į teismo posėdį kviečiamas specialisto išvadą ar ekspertizės aktą pateikęs ekspertas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-165/2013). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausta tiek konsultacinę išvadą pateikusi specialistė E. T., tiek specialistas V. G., apygardos teismui nekilo jokių abejonių pastarojo pateiktos išvados išsamumu ar pagrįstumu. Juo labiau, konsultacinė išvada yra paneigta byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis.

45.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išteisintųjų H. K. ir Ž. A. kaltės turinį patvirtina aukščiau įvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų pakanka daryti išvadą, kad išteisintieji apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir apgaulės būdu, pasitelkdami nusikalstamos veikos schemą, veikdami bendrininkų grupėje, padėjo išvengti UAB ,,F.“ didelės vertės turtinės prievolės sumokėti 27 930 Eur PVM į valstybės biudžetą.

46.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus įrodymus, H. K. ir Ž. A. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymo, įrodo aukščiau aptarti įrodymai – pačių išteisintųjų parodymai, ta apimtimi, kad jie patvirtino patį faktą, jog medienos smulkinimo mašiną UAB ,,E.“ įsigijo iš (duomenys neskelbtini) bendrovės, po ko ši mašina buvo parduota UAB ,,F.“, o dar vėliau – UAB ,,K. E. R.“. Be to, jie patvirtino, kad už medienos smulkinimo mašiną (duomenys neskelbtini) bendrovei sumokėjo UAB ,,F.“ ir UAB ,,K. E. R.“, o ne UAB ,,E.“ (pirkėjas). Išteisintųjų kaltę įrodo ir liudytojų parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme. Liudytoja E. R. patvirtino aplinkybę, jog ji apskaičiuodavo mokesčius, kuriuos sumokėdavo UAB ,,F.“ vadovas (Ž. A.). Nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) buvo perkamas kažkoks didelis įrenginys, pirko UAB ,,E.“ ir pardavė kažkam (duomenys neskelbtini), mokėjo avansinį mokėjimą (duomenys neskelbtini) įmonei. Liudytojas R. V. patvirtino, kad vežė įrengimą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), UAB ,,E.“ užsakymu. Išteisintųjų gynybinę versiją taip pat paneigia specialisto V. G. parodymai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme apie tai, jog į biudžetą turėjo patekti ta PVM suma, kuri yra išskirta pardavimo PVM sąskaitoje-faktūroje. Paėmus visą grandį, tai, kas nustatyta išvadose, tiek UAB ,,E.“, tiek UAB ,,F.“ rezultate už šį įrenginį nėra sumokėta. Pagal apskaitos dokumentus buvo taip, kad (duomenys neskelbtini) įmonė pardavė medienos smulkinimo mašiną UAB „E.“, UAB „E.“ pardavė UAB „F.“, o UAB „F.“ įformino tos pačios miško ruošos mašinos pardavimą UAB „K. E. R.“. Avansinį mokėjimą (duomenys neskelbtini) įmonei padarė UAB „F.“. Likusią dalį, po miško ruošos mašinos atsiradimo - UAB „K. E. R.“. Tarp (duomenys neskelbtini) įmonės ir UAB „E.“ miško ruošos mašinos pirkimo sandorio suma buvo 130 648 Eur. Dalis kainos skirtumo liko UAB „E.“, kita dalis liko - UAB „F.“. Kainos skirtumas buvo 30 282 Eur. Pelno prasme šis skirtumas liko UAB „E.“, o pinigine prasme liko UAB „F.“, kadangi UAB „E.“ neatsiskaitinėjo su (duomenys neskelbtini) įmone, už juos sumokėjo UAB „K. E. R.“. Taip buvo padaryta pagal UAB „F.“ prašymą. Pirmiausiai prievolė mokėti PVM atsirado UAB „E.“, kadangi ji įsigijo miško ruošos mašiną su 0, o pardavimą UAB „F.“ deklaravo visai sumai. UAB „E.“ turi sumokėti PVM nuo tos sumos, kurią rodo parduodant – 160 930 Eur, tame tarpe 27 930 Eur PVM. UAB „F.“ sumokėjo tik skirtumą tarp įsigijimo pirkimo PVM ir pardavimo PVM, kurį priskaičiavo išrašytoje sąskaitoje. UAB „F.“ mokėjo tik nuo skirtumo, nes pagal UAB „E.“ išrašytą pirkimo-pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą, į buhalterinę apskaitą įsitraukė 27 930 Eur, dėl to, išrašant pardavimo dokumentą UAB „K. E. R.“, į apskaitą įtraukė arba kitaip tariant sumažino mokėjimą tai sumai, kuri nurodyta UAB „E.“ sąskaitoje.

47.       Išteisintųjų kaltę dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat įrodo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog Ž. A. prašymu įmonė „E. F. V.O.F“ UAB „E.“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą (invoice) bei užskaitė UAB „F.“ atliktą mokėjimą uždarosios akcinės bendrovės „K. E. R.“ mokėjimą atliktą UAB „F.“ prašymu. (duomenys neskelbtini) įmonė grąžino už medienos smulkinimo mašiną permokėtą sumą. „E.“ neturėdama veiklai vykdyti reikalingų finansinių išteklių medienos smulkinimo mašinos „Europe Chipper - 275 HP“ nepirko ir „F.“ nepardavė. (duomenys neskelbtini) įmonė medienos smulkinimo mašiną pardavė „F.“. „E.“ vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra įrengimo pardavimui neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, nes joje buvo įforminta tikrovėje neįvykusi ūkinė operacija. „E.“ medienos smulkinimo mašinos įformintas sandoris yra apsimestinis, sudarytas ne vykdant, o imituojant ekonominę veiklą. „E.“ savininkai galimai pasinaudojo bendrovės PVM mokėtojos registracija apskaičiuoti ir deklaruoti PVM įsigyjant ir parduodant prekes (medžiagas, žaliavas), paslaugas. Papildoma specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog bendrovė „F.“ padidino PVM atskaitą 27930 eurų pirkimo PVM suma bei vėliau įformindama mašinos pardavimą bendrovei „K. E. R., išvengė 27930 eurų pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Be to, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mokesčių administratoriaus pateiktame atsakyme nurodyta, kad UAB ,,F.“ kontaktinio asmens Ž. A. prašymu (duomenys neskelbtini) bendrovė medienos smulkinimo mašinos pardavimą formino ne UAB ,,F.“, bet bendrovei UAB ,,E.“. Taip pat akcentuotina, kad, kaip nurodyta šioje ataskaitoje, UAB ,,E.“ buvo naudojama kaip tarpininkė neteisėtai veiklai vykdyti, o įforminti sandoriai yra apsimestiniai, sudaryti ne vykdant, o imituojant ekonominę veiklą. Apeliacinės instancijos teismui, priešingai, nei pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių dėl specialistų išvadų teisingumo, kadangi jose nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, kuri sudaro vieningą, vieni kitus papildančių, neprieštaringų įrodymų grandinę.

48.       Nagrinėjamu atveju fiktyvių PVM sąskaitų-faktūrų (realiai neįvykę sandoriai tarp bendrovių) surašymas, to pasekoje įtraukiant į UAB ,,E.“ ir UAB ,,F.“ buhalterinę apskaitą neteisingus duomenis apie realiai neįvykusius sandorius (medienos smulkinimo mašinos pirkimas ne tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) bendrovės, bet per UAB ,,E.“), siekiant išvengti mokėtino PVM, t. y. buvo padidinta apskaita už ūkines operacijas ir taip sumažintas mokėtinas PVM valstybei. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinime nurodyta išteisintiesiems inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kvalifikuota tinkamai. Pagrindžiant šią išvadą akcentuotina, kad, kaip minėta, kaip sukčiavimas kvalifikuojami ir veiksmai, kuriais siekiama panaikinti PVM prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus. Remiantis byloje esančiomis specialistų išvadomis, nusikalstamų veikų pasekoje į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta didelės vertės turtinė prievolė – 27 930 Eur PVM mokestis, todėl veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, išvengiant didelės vertės turtinės prievolės.

49.       Išteisintųjų kaltę dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, įrodo specialisto V. G. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai. Apklausiamas apylinkės teisme specialistas parodė, jog įmonė „E. F. V.O.F.“ išrašė sąskaitą UAB „F.“ 2014 m. rugpjūčio 26 d., kurią bendrovė apskaitė buhalterinės apskaitos registruose. Po to 2014 m. gruodžio 16 d. tos pačios įmonės buvo išrašyta kreditinė sąskaita, kuri taip pat buvo įforminta. Tarp dokumentų, pateiktų tyrimui, nebuvo tokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad uždaroji akcinė bendrovė „F.“ apskritai atsiskaitė su uždarąja akcine bendrove „E.“ ar vykdė kokius nors mokėjimus pagal sutartį. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB ,,E.“ vardu išrašyta PVM sąskaita-faktūra medienos smulkinimo mašinos pardavimui, neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, nes joje buvo įforminta tikrovėje neįvykusi ūkinė operacija. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad jei bus nustatyta, kad UAB „F.“ įsigijo medienos smulkinimo mašiną iš (duomenys neskelbtini) įmonės „E. F. V.O.F“, o ne iš UAB „E.“, tuomet UAB „F.“ fiksavo apskaitos dokumentu neįvykusias ūkines operacijas, nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, pagal kurį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad jeigu bus nustatyta, kad UAB „E.“ neįsigijo medienos smulkinimo mašinos iš (duomenys neskelbtini) įmonės, tuomet bendrovės apskaitoje buvo užfiksuotos ūkinės finansinės operacijos (pirkimas) apskaitos dokumentais, neatitinkančiais tikrovės, nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimo, pagal kurį „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimo, pagal kurį „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo, pagal kurį „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Jeigu bus nustatyta, kad UAB „E.“ neįsigijo medienos smulkinimo mašinos iš (duomenys neskelbtini) įmonės, tai UAB „E.“ negalėjo parduoti šios mašinos UAB „F.“, tuomet bendrovės apskaitoje buvo užfiksuotos ūkinės finansinės operacijos (pirkimas ir pardavimas) apskaitos dokumentais, neatitinkančiais tikrovės, nesilaikant Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies bei 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo, dėl to 2014 m. negalima iš dalies nustatyti uždarosios akcinės bendrovės „E.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį „už apskaitos organizavimą šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, o pagal 2 dalį - „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. „Bendrovės vadovas“ 12 dalyje nurodyta: „Bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą. Pagal valstybės įmonės Registrų centro pateiktus duomenis direktoriumi dirbo laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. kovo 31 d. - H. K..

50.       Byloje neginčijamai nustatyta, jog medienos smulkinimo mašinos įsigijimas iš (duomenys neskelbtini) bendrovės UAB ,,E.“ vardu buvo apsimestinis sandoris, kadangi už įrenginį mokėjo UAB ,,F.“ (šios bendrovės vadovo Ž. A. prašymu buvo forminamas įrenginio pirkimas ne tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) bendrovės, bet per UAB ,,E.“) ir UAB ,,K. E. R.“. Be to, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB ,,E.“ neturėjo finansinių lėšų įsigyti medienos smulkinimo mašinos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei specialistų išvadose išdėstytas išvadas, konstatuotina, kad Ž. A., būdamas UAB ,,F.“ vadovu bei H. K., būdamas UAB ,,E.“ vadovu, būdami atsakingi už buhalterinės apskaitos vedimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, kadangi jų vadovaujamų įmonių apskaitoje, jų paliepimu, buvo įtraukti realiai neįvykę sandoriai dėl medienos smulkinimo mašinos įsigijimo. Be to, V. G., apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, patvirtino, jog dėl tariamų sandorių įforminimo, negalima iš dalies nustatyti bendrovių veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Dėl bausmių

51.       Teismas, skirdamas bausmę Ž. A. ir H. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į išteisintųjų asmenybes, bylos aplinkybes. Ž. A. ir H. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų, o kita – apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Abu išteisintieji kaltės nepripažino, praeityje nėra teisti, yra bausti administracine tvarka. Byloje nėra duomenų, kad išteisintieji yra gydyti psichiatrinėse ligoninėse ar įrašyti į narkologinę įskaitą. Šioje byloje nėra nustatyta Ž. A. ir H. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrininkų grupėje.

52.       Teismas, skirdamas bausmę Ž. A., atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis UAB ,,F. I. G.“ direktoriumi, todėl jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriama ženkliai mažesnė bausmė, nei sankcijos vidurkis – laisvės atėmimas 1 metams, o už BK 182 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimo bausmė, kurios dydį nustatant – 2 metus laisvės atėmimo, kadangi, kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias bausmės rūšis.

53.       Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas bausmę H. K., atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis UAB ,,Ž.“ šilumos punkto apeiviu, turintis aukštąjį išsilavinimą, todėl jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiriama ženkliai mažesnė bausmė, nei sankcijos vidurkis – laisvės atėmimas 1 metams, o už BK 182 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimo bausmė, kurios dydį nustatant – 2 metus laisvės atėmimo, kadangi, kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus būtent tokias bausmės rūšis.

54.       Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju Ž. A. ir H. K. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos. Nors ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, veika nukreipta nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, tačiau ji yra mažiau pavojinga, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Bausmės tikslus nagrinėjamu atveju, vertintina, kad galima pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, nes, priešingu atveju, būtų pažeidžiamas proporcingumo, teisingumo principai.

55.       Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

56.       Lietuvos Respublikos BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų.

57.       Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 redakcija, galiojusi iki 2015-03-24). Vėlesnė, tarpinė to paties straipsnio redakcija numatė bausmės vykdymo atidėjimo ir už sunkių nusikaltimų padarymą (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojo iki 2017-10-06). Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią.

58.       BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

59.       Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (esant ir kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Tai gali būti daroma ir paties teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą iniciatyva (bet kurios instancijos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263- 788/2015, 2K-275-895/2015).

60.       Įvertinus tai, kad nusikaltimo pobūdį – nesmurtinis nusikaltimas, jo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes ir kitas reikšmingas aplinkybes: H. K. ir Ž. A. yra dirbantys, neteisti, pripažintina, kad byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog jiems paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl bausmės vykdymas atidedamas. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. H. K. ir Ž. A., atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriama BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta pareiga.

Dėl civilinio ieškinio

61.       Byloje yra pateiktas VĮ „T. B. “ civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš Ž. A. ir H. K. 27 930 eurų. Nurodoma, kad 2016 m. kovo 7 d. mokestinės nepriemokos reikalavimo teisių perleidimo sutartimi bei mokestinių nepriemokų ir jų bylų 2016 m. gruodžio 9 d. perdavimo-priėmimo aktu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos perleido VĮ ,,T. B.“ reikalavimo teises į UAB ,,F.“ grąžintiną 234 883,54 Eur mokestinę nepriemoką, tame tarpe ir į 27 930 Eur skolą (t. 4 b. l. 111-120).

62.       BPK 109 straipsnis įtvirtina, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

63.       Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 23 punkto, 13 straipsnio prasmę, mokesčiai yra valstybės finansų sistemos esminė dalis, vienas iš pagrindinių pajamų šaltinių. Nesumokėjus mokesčių valstybei, biudžetas negauna pajamų, ribojamos valstybės galimybės vykdyti jai paskirtas funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį, negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, apibrėžia taip turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose pasisakė, kad kaltininkui, padarius asmeniui, įmonei ar organizacijai nusikalstamais veiksmais materialinę žalą, civiliniai ieškiniai tenkinami realiai padarytos materialinės žalos dydžio. Dėl neteisėtų Ž. A. ir H. K. veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 27 930 eurų turtinę žalą, kurią pagal CK 6.263 straipsnį privalo atlyginti kaltinamieji.

64.       Nustatyta, jog Ž. A. ir H. K., susitarę įforminti medienos smulkinimo mašinos pirkimą per tarpininkę UAB ,,E.“, tokiu būdu išvengė didelės vertės turtinės prievolės 27 930 eurų sumai. VĮ ,,Turto banko“ pateiktas civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas pilna apimtimi, solidariai priteisiant iš H. K. ir Ž. A. nurodyto dydžio turtinės žalos atlyginimą.

65.       Panaikinus skundžiamą nuosprendį ir priimant naują nuosprendį, spręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Ikiteisminio tyrimo metu gauti dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos NVTS, Spaustuvininkų g. 7, Kaunas:

- 2016-02-29 surašant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą G. D. pateikti UAB ,,E.“ dokumentai (t. 2, b. l. 7-8) – grąžinti UAB ,,E.“.

- 2016-09-14 UAB ,,V.“ lydraščiu pateikti BUAB ,,F.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 2, b. l. 12) – grąžinti UAB ,,V.“;

- 2017-12-29 surašant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą H. K. pateikti UAB ,,E.“ dokumentai (t. 2, b. l. 38-44) – palikti saugoti byloje.

- 2018-01-26 UAB ,,V.“ lydraščiu pateikti BUAB ,,F.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 4, b. l. 81) – grąžinti UAB ,,V.“;

- 2018-02-14, 2018-03-14 advokato L. S. Bagdono prašymais pateikti UAB ,,F.“ buhalterinės apskaitos dokumentai(t. 4, b. l. 174) – palikti saugoti byloje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ė :

panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 24 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

H. K. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jį nubausti:

-pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

 -pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti dvejus metus ir  šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 8 punktu, BK 67 straipsniu, H. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems  metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL dydžio (tūkstantį eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), SEB bankas.

H. K. taikytą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Ž. A. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jį nubausti:

-pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

 -pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti dvejus metus ir  šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 2 dalies 8 punktu, BK 67 straipsniu, Ž. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems  metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL dydžio (tūkstantį eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), SEB bankas.

Ž. A. taikytą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

VĮ „T. B. “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš H. K. ir Ž. A. 27 930 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi(duomenys neskelbtini):

- 2016-02-29 surašant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą G. D. pateikti UAB ,,E.“ dokumentai (t. 2, b. l. 7-8) – grąžintini UAB ,,E.“.

- 2016-09-14 UAB ,,V.“ lydraščiu pateikti BUAB ,,F.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 2, b. l. 12) – grąžintini UAB ,,V.“;

- 2017-12-29 surašant savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą H. K. pateikti UAB ,,E.“ dokumentai (t. 2, b. l. 38-44) – paliktini saugoti byloje.

- 2018-01-26 UAB ,,V.“ lydraščiu pateikti BUAB ,,F.“ buhalterinės apskaitos dokumentai (t. 4, b. l. 81) – grąžintini UAB ,,V.“;

- 2018-02-14, 2018-03-14 advokato L. S. Bagdono prašymais pateikti UAB ,,F.“ buhalterinės apskaitos dokumentai(t. 4, b. l. 174) – paliktini saugoti byloje.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai:                                                                                                               Svetlana Jurgaitienė

                                                                                                                Jurgis Kiškis

            Valdas Vitunskas