Civilinė byla Nr. e2S-1093-921/2024
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02202-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.5.14; 3.3.2.3
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2826-1144/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inspired Co Engineers“ ieškinį atsakovei G. P. dėl iškeldinimo iš patalpų,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtino 2024 m. vasario 21 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inspired Co Engineers“ ir atsakovės G. P..
2. Ieškovė prašė išduoti teismo vykdomąjį raštą, kadangi atsakovė G. P. nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
3. Atsakovė atsiliepimu prašė netenkinti prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nurodė, kad turto atlaisvinimas buvo pradėtas nuo mažiausiai naudojamo vonios kambario. 2024 m. kovo 8 d. pradėjus atlaisvinimo darbus į UAB „Inspired Co Engineers“ el. paštą (duomenys neskelbtini) buvo nusiųstas laiškas su vaizdu apie atlaisvinamą patalpą. 2024 m. kovo 15 d. iš advokato T. P., atstovaujančio ieškovės interesus, buvo gautas raštas Nr. LEG2024/03/15-1, kuriame nurodomos turto atlaisvinimo sąlygos. Atsakovė nesėkmingai bandė susisiekti ir išsiaiškinti savo teises pasiimant savo turtą, sustabdė taikos sutarties 4 punkto (dėl įmokų atlikimo) vykdymą ir bandė susisiekti su ieškovės įgaliotu asmeniu, taikiai atidedant mokėjimus iki sukaups lėšų, bus išspęstas klausimas dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo, reikalingo atlaisvinimo darbams.
4. Taip pat atsakovė prašė: sustabdyti taikos sutarties 4 punkto vykdymą ir pakeisti mokėjimo grafiką dėl bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo, pradedant mokėjimus nuo 2024 m. gegužės 18 d. ir juos atliekant tokia tvarka: 2024 m. gegužės 18 d. sumokant 900 Eur; 2024 m. birželio 18 d. – 900 Eur; 2024 m. liepos 18 d. – 980 Eur; sustabdyti taikos sutarties 6 punkto vykdymą, kuriame numatyta kad vėluojant vykdyti ar nevykdant taikos sutarties 4 punkte numatytų įsipareigojimų (mokėjimų), atsakovė privalo mokėti ieškovei 0,5 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo visos šios taikos sutarties 4 punkte įsipareigotos mokėti sumos; pakeisti taikos sutarties 3 punktą, nurodant, kad turtas be pretenzijų bus priimtas tokios būklės, koks bus perdavimo dieną.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo – išdavė ieškovei vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-2826-1144/2024, patvirtintos taikos sutarties 2–8 punktus.
6. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-2826-1144/2024, buvo patvirtinta 2024 m. vasario 21 d. taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės. Pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4 punktą atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei civilinėje byloje Nr. e2-2826-1144/2024 jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. atlyginti ieškovei 2 752,75 Eur dydžio išlaidas už patirtas teisines paslaugas bei atlyginti ieškovei 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą teismui (27,25 Eur). Iš viso atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 2 780 Eur tokia tvarka ir terminais: 556 Eur sumokėti ieškovei ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 31 d.; 556 Eur sumokėti ieškovei ne vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d.; 556 Eur sumokėti ieškovei ne vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 31 d.
7. Pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 7 punktą atsakovei nesavalaikiai vykdant šios taikos sutarties 4 punkte prisiimtus įsipareigojimus, šalys susitarė, kad ieškovė įgyja teisę ne tik kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio vykdymo dėl piniginių lėšų sumokėjimo, tačiau taip pat vykdomojo rašto dėl priverstinio atsakovės su visais jais priklausančiais daiktais (nekilnojamuoju turtu) iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, t. y. atsakovei pažeidus šios taikos sutarties 4 punkte numatytą mokėjimų grafiką, šios taikos sutarties 2 punkte numatomas turto atlaisvinimo terminas netenka galios ir atsakovė privalo turtą atlaisvinti nedelsiant.
8. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė atliko mokėjimus ieškovei, pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punkto tvarką ir terminus, t. y. nėra duomenų, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 556 Eur iki 2024 m. kovo 31 d., 556 Eur – iki 2024 m. balandžio 30 d. Be to, pati atsakovė pateiktame teismui atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad mokėjimų ieškovei neatliko ir sustabdė šios prievolės vykdymą.
9. Teismas konstatavo, kad patvirtintoje šalių sudarytoje taikos sutartyje nėra sąlygų, numatančių, kokią nors ieškovės priešpriešinę prievolę atsakovei. Todėl teismas sprendė, kad atsakovės priimtas sprendimas sustabdyti mokėjimų ieškovei pagal taikos sutartį vykdymą yra visiškai nepagrįstas, neatitinka nei nurodyto įstatymo nuostatų, nei suformuotos teismų praktikos dėl prievolės vykdymo sustabdymo reikalavimų. Atsakovei neatlikus mokėjimų pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punkto sąlygas, ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl piniginių lėšų sumokėjimo ir dėl priverstinio atsakovės su visais jais priklausančiais daiktais iškeldinimo iš nekilnojamojo turto nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (taikos sutarties 7 punktas). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties sąlygų dėl mokėjimų ieškovei, todėl ieškovės prašymą teismas laikė pagrįstu ir jį tenkino – išdavė vykdomąjį raštą dėl nevykdomų taikos sutarties sąlygų (taikos sutarties 2–8 punktai).
10. Teismas vertino, kad atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai dėl turto atlaisvinimo tvarkos, susirašinėjimo su ieškovės atstovu neturi reikšmės, kadangi atsakovei vykdant mokėjimus pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas atsakovė turtą atlaisvinti ir perduoti ieškovei privalėtų iki 2024 m. liepos 31 d., taip kaip numato taikos sutarties 2 punktas. O šiuo atveju atsakovė mokėjimų nevykdė, todėl taikos sutarties 2 punktas neteko galios (taikos sutarties 7 punktas). Teismas vertino, kad atsakovės nurodymas dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo, reikalingo atlaisvinimo darbams, nėra susijęs su tinkamu mokėjimų ieškovei vykdymu, todėl teismas atmetė jį kaip nepagrįstą.
11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė sutinka, jog būtų keičiamos taikos sutarties sąlygos, o teismui tokia teisė nėra suteikta, todėl atsakovės prašymus pakeisti taikos sutarties 4 punkte numatytą mokėjimų grafiką, sustabdyti taikos sutarties 6 punkto vykdymą, pakeisti taikos sutarties 3 punktą nurodant, kad turtas be pretenzijų bus priimtas tokios būklės koks bus perdavimo dieną, teismas atmetė kaip nepagrįstus.
12. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašymo skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsižvelgė į tai, kad atsakovė šioje proceso stadijoje bylą veda pati ir nėra duomenų, kad ji turi teisinį išsilavinimą. Atsakovė teikia teismui prašymus naudojantis jai įstatymo suteista teise, todėl teismas vertino, kad negalima nuspręsti, jog atsakovė prašymus pateikė elgdamasi akivaizdžiai nesąžiningai, veikdama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Todėl ieškovės prašymo dėl baudos atsakovei skyrimo teismas netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
13.1. Apeliantė pažymi, kad pasirašydama taikos sutartį planavo ją vykdyti nežiūrint į taikos sutartyje ieškovės pateiktus apgaulingus, klaidinančius ir netikslius duomenis, manydama, kad tai nepaveiks tolimesniam bendravimui. Taikos sutartyje ieškovė nustatė papildomas sankcijas nevykdymo atveju, nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad atsakovė yra nuo jos priklausoma, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, neturiu derybų patirties, taip pat neatsižvelgta į sutarties tikslą. Apeliantė sustabdė taikos sutarties vykdymą, kadangi kita šalis praplėtė sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, įvesdama papildomus reikalavimus turto atlaisvinimui, apie tai informuodama 2024 m. kovo 15 d. ieškovės raštu.
13.2. Apeliantė teismui buvo pateikusi prašymą klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismo posėdžio metu būtų išaiškėję tikrieji ieškovės sutartų žodinio sąlygų nesilaikymo motyvai ir ateities tikslai dėl nekilnojamojo turto. Būtų paklausta ieškovės atstovo, kodėl nesilaikoma žodinio susitarimo dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo kas gyvybiškai reikalinga MB „MV pervežimai“ įmonės veiklai ir atlaisvinimo darbams, kurie suteiktų realią galimybę vykdyti taikos sutartį.
13.3. Teismas netyrė, ar atsakovė taikos sutarties pasirašymo metu turėjo reikiamą sumą ir kokiu buvo numačiusi pajamų gauti, ir (ar) turėjo įtakos sutarties nevykdymui.
13.4. Teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo, reikalingo atlaisvinimo darbams, nėra susijęs su tinkamu mokėjimų ieškovei vykdymu. Pažymi, kad pagrindinis atsakovės pajamų šaltinis MB „MV pervežimai“ veiklos pajamos. Nuo 2023 m. spalio 25 d. ieškovės prašymu nutraukus elektros energijos tiekimą, bendrijos veikla buvo visiškai apribota. Nekilnojamojo turto atlaisvinimui reikalinga elektros energija. Atsakovės vertinimu, ieškovei nutraukus elektros energijos tiekimą ir netenkinant prašymo atnaujinti, visa MB „MV pervežimai“ veikla buvo sustabdyta, negaunamos pardavimų pajamos, kurios reikalingos ne tik nekilnojamojo turto, atlaisvinimo darbams, bet ir pagal taikos sutartį prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Todėl pati ieškovė taikos sutarties įvykdymą daro neįmanomu, dėl ko atsakovė yra neatsakinga už taikos sutarties neįvykdymą.
13.5. Teismas, spręsdamas dėl taikos sutarties nuostatų nevykdymo, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
14. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo jo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
14.1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė, nutraukusi elektros energijos tiekimą į ginčo objektą, taikos sutarties įvykdymą daro neįmanomu, dėl ko atsakovė yra neatsakinga už taikos sutarties neįvykdymą. Ieškovės nuomone, šie atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju nėra aktualūs. Teismo patvirtintoje šalių sudarytoje sutartyje nėra sąlygų, numatančių, kokią nors ieškovės priešpriešinę prievolę atsakovei. Ieškovė neįsipareigojo atnaujinti atsakovei elektros energijos tiekimo. Taikos sutartyje nebuvo aptartas elektros tiekimo atnaujinimo (neatnaujinimo) klausimas. Be to, atsakovė nurodo, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas dar 2023 m. spalio 25 d., t. y. dar iki taikos sutarties pasirašymo – 2024 m. vasario 22 d. Todėl jeigu elektros nutraukimas atsakovei buvo reikšmingas vykdant taikos sutartį, elektros energijos tiekimo atnaujinimo klausimas būtų buvęs aptartas pačioje sutartyje arba atsakovė būtų atsisakiusi pasirašyti taikos sutartį, jeigu nebūtų įtrauktas punktas dėl minėtų aplinkybių.
14.2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad taikos sutarties pasirašymo metu atsakovė negalėjo numatyti, jog elektros energijos tiekimas bus neatnaujintas, dėl ko atsakovė nebūtų prisiėmusi taikos sutarties neįvykdymo aplinkybių atsiradimo rizikos. Ieškovė pažymi, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas likus 4 mėnesiams iki taikos sutarties pasirašymo dienos.
14.3. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas netenkino atsakovės prašymo klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Kadangi taikos sutartyje nėra minima jokių aplinkybių, susijusių su elektros energijos nutraukimu ar tiekimo atnaujinimu, atsakovės siekis išsiaiškinti kodėl neatnaujintas elektros tiekimas šiuo atveju nėra aktualus. Šalys savo pozicijas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo išdėsčiusios teismui raštiškai. Todėl teismas pagrįstai, nedidindamas proceso šalių patiriamų bylinėjimosi išlaidų, nusprendė ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išspręsti rašytinio proceso tvarka.
14.4. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė, nustatydama papildomas sankcijas taikos sutarties nevykdymo atveju, nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad atsakovė tariamai yra priklausoma nuo ieškovės, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, neturi derybų patirties. Pažymi, kad atsakovei pasirašant taikos sutartį su ieškove, atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, kuris veikė išimtinai atsakovės naudai bei turėdamas reikiamą derybų patirtį. Atitinkamai, atsakovė suprato ir tai, kad atsakovei nevykdant taikos sutarties pagrindu prisiimtų įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, dėl ko atsakovė privertinai bus iškeldinta ir iš jos išieškotos taikos sutartyje numatytos atsakovės mokėtinos sumos ieškovei.
14.5. Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja nutartį, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, nurodant, kad teismas nepagrįstai netyrė, ar atsakovė taikos sutarties pasirašymo metu turėjo reikiamą sumą ir kokių buvo numačiusi pajamų gauti, ir (ar) turėjo įtakos, ir (ar) tai buvo pagrįsta tikėtis jas gauti pasikeitus ieškovės veiksmams. Ieškovė pažymi, kad šis atskirojo skundo argumentas neaktualus nagrinėjant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsakovė teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nustatytu terminu neskundė, todėl nutartis yra įsiteisėjusi.
14.6. Apeliantė nepagrįstai tvirtina, kad ji turėjo teisinį pagrindą sustabdyti taikos sutarties vykdymą, dėl ko vykdomasis raštas negali būti išduodamas ieškovei, kadangi ieškovė praplėtė sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį įvesdama papildomus reikalavimus dėl turto atlaisvinimo. Ieškovė nei pasirašydama taikos sutartį, nei teikdama atsakovei raštą nedraudė atsakovei pasiimti kilnojamuosius daiktus ir priklausinius, kurie nėra susieti su turtu tokiu būdu, kad šiuos atskiriant būtų padaryta žala turtui. Priešingai, taikos sutarties 2 punkte numatyta, kad ieškovė bei atsakovė aiškiai ir nedviprasmiškai taikos sutartimi susitarė, jog atsakovė atlaisvins turtą nuo savo ir bet kokių kitų susijusių ir (ar) su atsakove nesusijusių asmenų turto (kilnojamųjų daiktų) bei perduos atlaisvintą turtą ieškovei.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo
16. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė teismui – 2024 m. kovo 15 d. UAB „Inspired Co Engineers“ atstovo raštą dėl turto atlaisvinimo, kiemo Anuotraukas, pusrūsio (cokolinis aukštas) nuotraukas, 2023 m. rugpjūčio 21 d. susirašinėjimą el. laiškais su ieškove, 2023 m. rugsėjo 5 d. atsakovės el. laišką ieškovei.
17. Pasibaigus terminui atskirajam skundui ir atsiliepimui jį pateikti, ir bylą perdavus apeliacinės instancijos teismui, atsakovė 2024 m. liepos 30 d. pateikė byloje rašytinius paaiškinimus ir pridėjo įrodymus – 2023 m. lapkričio 4 d. raštą ieškovei dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo, 2024 m. liepos 23 d. raštą ieškovei.
18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
19. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas bei tai, kad su atsirujoju skundu pateikti įrodymai jau buvo pateikti byloje kartu su atsiliepimu į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos pakartotinai priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2024 m. liepos 30 d. teismui pateiktas atsakovės ieškovei rašytas 2023 m. lapkričio 4 d. raštas, atsižvelgiant į jo surašymo datą, galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nenurodė aplinkybių, kodėl šį raštą teikia tik dabar, kodėl nepateikė jo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl šį įrodymą atsisakoma priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktas atsakovės 2024 m. liepos 23 d. raštas ieškovei nėra tiesiogiai susijęs su sprendžiamu klausimu dėl vykdomojo rašto išdavimo byloje, todėl atsisakomas priimti.
20. Atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo ir (ar) atsiliepimo į jį padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą ir (ar) atsiliepimą į jį yra draudžiama, atsakovės 2024 m. liepos 30 d. pateikti rašytiniai paaiškinimai atsisakomi priimti.
Faktinės aplinkybės
21. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi patvirtino 2024 m. vasario 21 d. taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovės UAB „Inspired Co Engineers“ ir atsakovės G. P.. Ieškovė prašė išduoti teismo vykdomąjį raštą, kadangi atsakovė nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų – atsakovė pirmąją 556 Eur dydžio įmoką privalėjo sumokėti ieškovei ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 31 d. (taikos sutarties 4.1 punktas), nepaisant to, nurodyto dydžio suma atsakovės ieškovei nebuvo sumokėta nei nustatytu terminu, t. y. iki 2024 m. kovo 31 d., nei iki prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo dienos. Todėl vadovaujantis taikos sutarties 6 punktu, ieškovė įgijo teisę priverstinai iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais (nekilnojamuoju turtu), taip pat išieškoti iš atsakovės visą 2 780 Eur sumą bei 0,5 proc. palūkanas iš karto.
22. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą ir išdavė ieškovei vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-2826-1144/2024, patvirtintos taikos sutarties 2–8 punktus.
Dėl ginčo esmės
23. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos ieškovės ir atsakovės sudarytos taikos sutarties priverstinio vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 646 straipsnio prasmę teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus tik pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-676). Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka. Atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, teismas išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 26 punktas).
27. Iš pateikto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atskirojo skundo turinio matyti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl taikos sutartimi susitartų prievolių vykdymo ir jų neįvykdymo pasekmių.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2826-1144/2024 buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kurios sąlygomis:
„1. Šalys tarpusavio nuolaidų būdu užbaigia tarp šalių kilusį ginčą ir sudaro šią taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) bei susitaria Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-2826-1144/2024 abipusių nuolaidų ir kompromisų būdu užbaigti taikos sutartimi bei prašo teismo šią taikos sutartį patvirtinti rašytinio proceso tvarka Šalims nedalyvaujant.
2. Šia taikos sutartimi atsakovė pripažįsta ieškovės ieškinį ir įsipareigoja ne vėliau kaip iki 2024 m. liepos 31 d., pasirašant Turto grąžinimo aktą, kuriame bus užfiksuota grąžinamo Turto būklė ir kita informacija (skaitiklių parodymai), susijusi su turtu, pilnai išsikelti ir atlaisvinti nuo savo ir bet kokių kitų susijusių ir/ar su atsakove nesusijusių asmenų turto (kilnojamųjų daiktų) bei perduoti ieškovei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas), t. y.:
2.1. 0,0832 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2.2. 219,69 kv. m. bendro ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2.3. 41,00 kv. m. pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2.4. kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tvora, kiemo aikštelė, kt.).
3. Šalys susitaria, kad iki šioje taikos sutartyje numatyto turto būklė jo atlaisvinimo dieną privalo atitikti būklę buvusią turto nuosavybės teisės perleidimo ieškovei metu, išskyrus normalų turto nusidėvėjimą. Atsakovė, vykdydama šią taikos sutartį, įsipareigoja iki turto atlaisvinimo dienos tinkamai naudoti turtą, laikyti turtą geroje būklėje, tvarkingai ir rūpestingai naudoti turtą pagal jo paskirtį, mokėti su turto naudojimu susijusius mokesčius, turtui tiekiamas komunalines paslaugas. Nevykdant šiuo punktu prisiimto įsipareigojimo, atsakovė įsipareigoja atlyginti ieškovei žalą, padarytą turtui, nepaisant to, ar žala turtui padaryta dėl atsakovės ir (ar) su ja susijusių asmenų kaltės, taip pat sumokėti ieškovei su turto naudojimusi susijusius mokesčius, apskaičiuotus iki turto atlaisvinimo dienos. Atsakovei nevykdant įsipareigojimo atlaisvinti turtą iki šios taikos sutarties 2 punkte numatyto termino, atsakovė privalo mokėti ieškovei 50 Eur dydžio netesybas už kiekvieną vėluojamą atlaisvinti turtą dieną.
4. Šia Taikos sutartimi atsakovė taip pat įsipareigoja atlyginti ieškovei civilinėje byloje Nr. e2-2826-1144/2024 jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. atlyginti ieškovei 2 752,75 Eur dydžio išlaidas už patirtas teisines paslaugas bei atlyginti ieškovei 25 proc. sumokėto žyminio mokesčio už ieškinio pateikimą teismui, t. y. 27,25 Eur sumą. Iš viso atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei 2780,00 Eur žemiau nurodyta tvarka ir terminais:?
4.1.556,00 Eur sumokami ieškovei nė vėliau kaip iki 2024 m. kovo 31 d.;
4.2.556,00 Eur sumokami ieškovei nė vėliau kaip iki 2024 m. balandžio 30 d.;
4.3.556,00 Eur sumokami ieškovei nė vėliau kaip iki 2024 m. gegužės 31 d.;
4.4.556,00 Eur sumokami ieškovei nė vėliau kaip iki 2024 m. birželio 30 d.;
4.5.556,00 Eur sumokami ieškovei nė vėliau kaip iki 2024 m. liepos 31 d.
5. Pagal šią taikos sutartį visos ieškovei mokėtinos piniginės lėšos sumokamos atsakovės pervedant bankiniu pavedimu į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB Swedbank, banko kodas (duomenys neskelbtini).
6. Šalys patvirtina, kad atsakovei vėluojant vykdyti ar nevykdant taikos sutarties 4 punkte numatytų įsipareigojimų/mokėjimų, atsakovė privalo mokėti ieškovei 0,5 proc. dydžio palūkanas skaičiuojamas nuo visos šios taikos sutarties 4 punkte įsipareigotos mokėti sumos (2 780,00 Eur) už kiekvieną uždelstą dieną iki prievolės įvykdymo dienos, o ieškovė įgyja teisę kreiptis dėl šios taikos sutarties priverstinio įvykdymo (tokiu atveju Šalių suderintas mokėjimo grafikas, nurodytas šios taikos sutarties 4 punkte, netenka galios ir ieškovė turi teisę išieškoti visą 4 punkte nurodyta sumą, įskaitant palūkanas, iš karto).
7. Atsakovė, pasirašydama šią taikos sutartį, pareiškia ir patvirtina, kad supranta, jog atsakovei nesavalaikiai vykdant šios Taikos sutarties 4 punkte prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė įgyja teisę ne tik kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio vykdymo dėl piniginių lėšų sumokėjimo, tačiau taip pat vykdomojo rašto dėl priverstinio atsakovės su visais jais priklausančiais daiktais (nekilnojamuoju turtu) iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, t. y. atsakovei pažeidus šios taikos sutarties 4 punkte numatytą mokėjimų grafiką, šios taikos sutarties 2 punkte numatomas turto atlaisvinimo terminas netenka galios ir atsakovė privalo turtą atlaisvinti nedelsiant.
8. Šalys taip pat patvirtina, kad atsakovei įvykdžius šioje taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus, bus laikoma, kad tarp šalių šioje civilinėje byloje Nr. e2-2826-1144/2024 kilęs ginčas yra galutinai išspręstas. Šalys neatšaukiamai patvirtina ir pareiškia, kad atsisako visų kitų šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų reikalavimų viena kitos atžvilgiu, įskaitant, bet neapsiribojant reikalavimą sumokėti procesines palūkanas.
9. Šalys, sudarydamos taikos sutartį, prašo teismo, vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, priimti nutartį dėl 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio ieškovui grąžinimo.
10. Pasirašydamos šią taikos sutartį, ieškovė ir atsakovė patvirtina, kad: 1) veikia laisva valia; 2) yra susipažinusios su savo teisėmis (susijusiomis su kilusiu ginču ir nagrinėjama byla), apsvarstė įvairias tarp šalių kilusio ginčo sprendimo galimybes ir motyvuotai renkasi šį ginčo išsprendimo būdą – taikos sutarties sudarymą.
11. Ieškovė ir atsakovė patvirtina, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo, patvirtinimo ir negaliojimo sąlygos, numatytos CPK 6.983 - 6.986 straipsniuose. Taip pat šalys patvirtina, kad joms yra žinomos procesinės taikos sutarties patvirtinimo pasekmės, numatytos CPK 140 straipsnio 3 dalyje, 293 straipsnio 5 punkte. bei 294 straipsnio 2 dalyje, 584 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. supranta, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taikos sutarties šalims yra žinoma, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas, jos šalims turintis galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią.“
29. Byloje nėra ginčo, kad pagal paminėtos teismo nutartimi patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties 4 punktą atsakovė įsipareigojo atlyginti ieškovei civilinėje byloje Nr. e2-2826-1144/2024 jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau to neįvykdė. Pati atsakovė pateiktame teismui atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad mokėjimų ieškovei neatliko ir sustabdė šios prievolės vykdymą.
30. Pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 7 punktą atsakovei nesavalaikiai vykdant šios taikos sutarties 4 punkte prisiimtus įsipareigojimus, šalys susitarė, kad ieškovė įgyja teisę ne tik kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priverstinio vykdymo dėl piniginių lėšų sumokėjimo, tačiau taip pat vykdomojo rašto dėl priverstinio atsakovės su visais jais priklausančiais daiktais (nekilnojamuoju turtu) iškeldinimo, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
31. Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, teigia, kad atsakovė neįvykdė taikos sutarties sąlygų joje nustatytais terminais, ne dėl jos kaltės. Pažymi, kad tai lėmė ieškovės nutrauktas ir neatnaujintas elektros teikimas į ginčo patalpas. Taikos sutartyje ieškovė nustatė papildomas sankcijas nevykdymo atveju, nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad atsakovė yra nuo jos priklausoma, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, neturiu derybų patirties, taip pat neatsižvelgta į sutarties tikslą. Apeliantė sustabdė taikos sutarties vykdymą, kadangi kita šalis praplėtė sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, įvesdama papildomus reikalavimus turto atlaisvinimui, apie tai informuodama 2024 m. kovo 15 d. ieškovės raštu. Be to, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantės nuomone, teismo posėdžio metu būtų išaiškėję tikrieji ieškovės sutartų žodinio sąlygų nesilaikymo motyvai ir ateities tikslai dėl nekilnojamojo turto. Būtų paklausta ieškovės atstovo, kodėl nesilaikoma žodinio susitarimo dėl elektros energijos tiekimo atnaujinimo kas gyvybiškai reikalinga MB „MV pervežimai“ įmonės veiklai ir atlaisvinimo darbams, kurie suteiktų realią galimybę vykdyti taikos sutartį. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai netyrė, ar atsakovė taikos sutarties pasirašymo metu turėjo reikiamą sumą ir kokiu buvo numačiusi pajamų gauti, ir ar turėjo įtakos sutarties nevykdymui.
32. Nors apeliantė atskirąjį skundą bei taikos sutarties tinkamą nevykdymą grindžia aplinkybėmis dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo į ginčo objektą ir jo neatnaujinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad taikos sutartyje nebuvo aptartas elektros tiekimo atnaujinimo (neatnaujinimo) klausimas. Kartu taikos sutartyje nėra numatyta jokių sąlygų, numatančių ieškovės priešpriešinę prievolę atsakovei (dėl elektros energijos atnaujinimo į ginčo objektą). Be to, pati apeliantė nurodė, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas dar 2023 m. spalio 25 d., t. y. dar iki taikos sutarties pasirašymo – 2024 m. vasario 22 d. Todėl sutiktina su ieškovės atsilepime į atskirąjį skundą nurodytu atgrumentu, kad jeigu elektros nutraukimas atsakovei buvo reikšmingas vykdant taikos sutartį, elektros energijos tiekimo atnaujinimo klausimas būtų buvęs aptartas pačioje sutartyje arba atsakovė būtų atsisakiusi pasirašyti taikos sutartį, jeigu nebūtų įtrauktas punktas dėl minėtų aplinkybių.
33. Kaip minėta, CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas išduoti vykdomąjį raštą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje.
34. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad taikos sutartyje nėra minima jokių aplinkybių, susijusių su elektros energijos nutraukimu ar tiekimo atnaujinimu, atsakovės siekis žodinio proceso tvarka išsiaiškinti, kodėl neatnaujintas elektros tiekimas, šiuo atveju nėra aktualus. Be to, tiek ieškovė, tiek atsakovė savo pozicijas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo išdėstę teismui raštu. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išspręsti rašytinio proceso tvarka.
35. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia ir tuo, kad ieškovė, nustatydama papildomas sankcijas taikos sutarties nevykdymo atveju, nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad atsakovė tariamai yra priklausoma nuo ieškovės, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, neturi derybų patirties. Tačiau kaip teisingai pastebėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, pasirašant taikos sutartį su ieškove, atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, kuris veikė išimtinai atsakovės naudai bei turėdamas reikiamą derybų patirtį. Atitinkamai, atsakovė suprato ir taikos sutarties nevykdymo teisines pasekmės ir tai patvirtino taikos sutartyje.
36. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Iki to laiko bet kuri iš taikos sutarties šalių gali išreikšti valią netvirtinti tokios sutarties. Atsakovė teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, nustatytu terminu neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kad teismas, spręsdamas dėl taikos sutarties patvirtinimo, netyrė, ar atsakovė taikos sutarties pasirašymo metu turėjo reikiamą sumą ir kokių buvo numačiusi pajamų gauti, ir ar turėjo įtakos ir ar tai buvo pagrįsta tikėtis jas gauti pasikeitus ieškovės veiksmams. Nurodyti argumentai nėra aktualūs sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo.
37. Apeliantė tvirtina, kad ji turėjo teisinį pagrindą sustabdyti taikos sutarties vykdymą, dėl ko vykdomasis raštas negali būti išduodamas ieškovei, kadangi ieškovė praplėtė sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį, įvesdama papildomus reikalavimus turto atlaisvinimui, apie tai informuodama atsakovę 2024 m. kovo 15 d. raštu. Su šiuo atskirojo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
38. CK 6.46 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą.
39. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atkreipė dėmesį, kad patvirtintoje šalių sudarytoje taikos sutartyje nėra sąlygų, numatančių, kokią nors ieškovės priešpriešinę prievolę atsakovei (CK 6.46 straipsnio 2 dalis) todėl sprendė, kad atsakovės priimtas sprendimas sustabdyti mokėjimų ieškovei pagal taikos sutartį vykdymą yra visiškai nepagrįstas, neatitinka įstatymo nuostatų dėl prievolės vykdymo sustabdymo reikalavimų.
40. Kartu apeliantės argumentai dėl turto atlaisvinimo tvarkos, susirašinėjimo su ieškovės atstovu neturi reikšmės sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, kadangi atsakovei vykdant mokėjimus pagal teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, atsakovė turtą atlaisvinti ir perduoti ieškovei privalėtų iki 2024 m. liepos 31 d., taip kaip numato taikos sutarties 2 punktas. Nagrinėjamu atveju atsakovė mokėjimų pagal taikos sutarties 4 punktą nevykdė, todėl taikos sutarties 2 punktas neteko galios. Taigi, atsakovei neatlikus mokėjimų pagal teismo patvirtintos taikos sutarties 4 punkto sąlygas, ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl piniginių lėšų sumokėjimo ir dėl priverstinio atsakovės su visais jais priklausančiais daiktais iškeldinimo iš nekilnojamojo turto nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (taikos sutarties 7 punktas). Todėl teismas turėjo pagrindą tenkinti ieškovės prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomų taikos sutarties sąlygų (taikos sutarties 2–8 punktai).
41. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos baigties
42. Vadovaujantis nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vykdomojo rašto išdavimo, laikėsi vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Teismas nustatė ir tyrė faktines aplinkybes, susijusias su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, suteikė galimybę atsakovei nurodyti aplinkybes ir pateikti įrodymus dėl patvirtintos taikos sutarties tinkamo vykdymo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį, todėl atskirasis skundas atmentinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Atmetus atskirąjį skundą, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės jos patirtas 968 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir pateikė išlaidų patyrimą pagrindžiančius dokumentus.
44. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prašomos priteisti 968 Eur išlaidos viršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatytą maksimalų priteistiną išlaidų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimą (844,12 Eur). Nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas priteisti didesnes bylinėjimosi išlaidas nei nurodyta Rekomendacijose, ieškovei iš atsakovės priteistina atstovavimo išlaidų suma mažintina iki Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio už tokią paslaugą (Rekomendacijų 8.16 punktas), t. y. iki 844,12 Eur.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
n u t a r i a:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Inspired Co Engineers“, juridinio asmens kodas 305049328, iš atsakovės G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 844,12 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurgita Sujetienė