Baudžiamoji byla Nr. 1-3264-865/2022
Proceso Nr. 1-01-1-44529-2022-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6;
(S)
1.2.25.4.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,
sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,
dalyvaujant prokurorei Vaidai Andriulaitienei,
kaltinamajam R. J., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Ragaišiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, nevedęs, pensininkas, (duomenys neskelbtini), gyv. ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini), neteistas (b.l.59);
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje,
n u s t a t ė :
R. J. 2022 m. lapkričio 23 d., apie 19.45 val., Pamėnkalnio g. ties pastatu Nr. 21, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.25 promilės etilo alkoholio koncentracija, vairavo automobilį „ "VW GOLF", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. J. visiškai prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir parodė, jog paaiškinti negali savo poelgio, jam gėda. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini) automobilis priklauso jam, įvertino ten 16 000 eurų. Važiavo iš Karoliniškių į namus, važiavo vienas. Sustabdė pareigūnai ir patikrino neblaivumą. Nežino, kodėl jį sustabdė. Sutinka su neblaivumu. Nėra baustas administracine tvarka, nėra teistas. Negali paaiškinti, kodėl taip padarė, kodėl vairavo neblaivus. Nėra žodžių. Prašo, kad būtų taikomas laidavimas. Jis save jau nubaudė, daugiau tikrai taip nedarys. (Duomenys neskelbtini). Turi vieną automobilį. Kartu gyvena su L. A. Gyvena kartu apie 15 metų. Daro ji teigiamą įtaką, klauso jos. Ji neturi automobilio, vairuotojo pažymėjimą turi. Ji irgi naudojasi šiuo automobiliu. Gyvena kartu kaip šeima. Kukli jų šeimyninė padėtis. Automobilis reikalingas pirmiausia dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Visuomeninis transportas jam nelabai tinkamas važinėti. Žinoma, kad gailisi, o labiausia tai gėda. Gėda prieš visus. Gėda prieš kaimynus, artimus žmones.
Teisiamajame posėdyje galima laiduotoja L. A. nurodė, jog yra kaltinamojo gyvenimo draugė, sugyventinė. Gali daryti teigiamą įtaką, nes jos žodis lemiamas. Neteista ir nebausta. Gyvena kartu 15 metų. Gyvena dviese, yra dirbanti. Ji pati turi vairuotojo pažymėjimą, vairuoja automobilį. Blogai vertina sugyventinio poelgį, jos sugyventinis - žmogus su labai aukšta saviverte. Ji sau turi tokį paaiškinimą, būna toks dalykas, kad reikia čia ir dabar, ji galvoja, kad po išgėrimo bare jos sugyventinis nusprendė, kad parvažiuos namo su automobiliu, visa higiena bus namuose, su automobiliu bus greičiau, kito paaiškinimo sau neturi, dėl ko sugyventinis vairavo neblaivus tąkart. Iki to atvejo niekada nebuvo taip, įsivaizduoja, kad taip ir toliau niekada nebenutiks. (Duomenys neskelbtini). Mano, kad ji yra jam autoritetas. Tai pasireiškia iš bendravimo, niekada ji nėra patyrusi nei moralinio, nei emocinio pažeminimo. Jie kartu priima sprendimus, jos balsas lemiamas. Tuo metu jis buvo vienas, pirmas atvejis kai jis vairuoja neblaivus. Apie tą įvykį sužinojo iš jo, jis paskambino. Dvi dienas jie apskritai nekalbėjo, nes jis pats priblokštas buvo, tas procesas jam žeminantis. Blogai jis vertino savo poelgį. Jos pagalba jam reikalinga. Jai reikia vairuoti automobilį. Jie su automobiliu į procedūras važiuoja, jis turi įsipareigojimų prieš savo seną mamą, bevaikę tetą, jos mama sena gyvena su neįgaliu broliu. Tą automobilį abu vairuodavo.
Baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpinimu sutiko visi proceso dalyviai.
2022-11-25 apklaustas įtariamuoju R. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad narkologinėse ir psichiatrinės įstaigose nesigydė ir nesigydo. Galvos traumų neturėjo, fiziškai ir psichiškai yra sveikas. 2022-11-23 apie 15.00 val. važiavo su jam priklausančiu VW Golf automobiliu v/n (duomenys neskelbtini), į biliardinę "Karolinos boulingas", tikslaus adreso neprisimena, Karoliniškių mikrorajone. Ten žaidė biliardą ir vartojo degtinę, kiek tiksliai išgėrė neprisimena, bet maždaug apie 300 ml. Jis nesijautė apsvaigęs, todėl sėdo į jam priklausantį automobilį "VW Golf" ir jį vairavo. Apie 19.45 val. jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrinus nustatyta 2.25 promilės. Dėl to, kad vairavo neblaivus labai gailisi, kodėl tai padarė paaiškinti negali. Jam išaiškintas prokurorės nutarimas skirti laikiną nuosavybės apribojimą. Daugiau nieko paaiškinti negali. (b.l.44-46).
2022-12-02 papildomai apklaustas įtariamuoju R. J. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori paaiškinti, kad dėl įvykio labai gailisi ir prašo ikiteisminio tyrimo bylą nutraukti pagal laidavimą. Už jį galėtų laiduoti jo gyvenimo draugė L. A. su kuria gyvena 15 metų kartu ir veda bendrą ūkį. Apie įvykusi įvykį jai paaiškino, apie tai, kad jis vairuos neblaivus automobilį ji nežinojo, nes jis buvo vienas. Ji jam yra autoritetas, po šio įvykio suprato ir nenorės L. pavesti, todėl daugiau taip nesielgs. Prašymus dėl laidavimo ir reikiamus dokumentus pateiks advokatas.(b.l.48-49).
2022-11-24 liudytojas apklaustas R. M. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ame skyriuje, vyriausiuoju patruliu. 2022-11-23 apie 19.35 val. dirbant pagal iš anksto sudarytą grafiką, patruliuodami tarnybiniu automobiliu V1726 kartu su vyriausiuoju patruliu J. G. iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjas prieš kelias minutes pastebėjo, kaip galimai neblaivus vairuotojas su šviesiai mėlynos spalvos automobiliu Volkswagen valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš Sausio 13-osios g. link Laisvės pr. Reaguojant į gautą pranešimą, apie 19.45 val. važiuojant link automobilio Pamėnkalnio g. ties pastatu Nr. 21 pastebėjo ir sustabdė minėtą automobilį. Jiems priėjus prie automobilio ir bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai. Vairuotojo paklausė ar nėra vartojęs alkoholio, jis paaiškino, kad prieš 30 min. vartojo degtinę. Patikrinus vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, kad tai R. J. gim. (duomenys neskelbtini). Vėliau vairuotojui pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Alkotesterio Alcotest 7510 pagalba patikrinus vairuotojo blaivumą 19.48 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2.25 promilių girtumas, apie 20.09 val. antru pūtimu buvo nustatytas 2.33 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais jis sutiko. Po neblaivumo nustatymo fakto, automobilis Volkswagen valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas bei perduotas R. J. sugyventinei L. A. gim. (duomenys neskelbtini) bei surašytas raštiškas pasižadėjimas saugoti turtą, kol baigsis procesas. Įvykis filmuotas su tarnyboje išduota kūno kamera BODY 1711, BODY 1707.(b.l.28-31)
2022-12-02 liudytoja apklausta L. A. parodė, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su R. J., gyvena kaip šeima, veda bendrą ūki, nors yra nesusituokia. Su R. gyvena 15 metų kartu, jį gerai pažįsta. Kiek jį pažįsta jis nei karto nepasirodė iš neigiamos pusės, jis yra linksmas, mandagus, nuoširdus. Apie tai, kad R. vairavo neblaivus sužinojo iš jo paties. Jis jai pats paskambino ir papasakojo kas įvyko. Ši žinia jai buvo netikėta, R. niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu ir niekada nesėdo už vairo apsvaigęs, kodėl jis taip pasielgė, nežino. Tačiau jeigu butų kartu ji tikrai to neleistų daryti. Šiuo metu mato kaip R. dėl savo poelgio gailisi. Yra įsitikinusi, kad yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ji stengsis daryti teigiamą poveikį jam. Prašo R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, tačiau esant būtinybei galėtų skirti iki 500 eurų sumą. Dirba vaistinėje ir gauna vidutines pajamas, todėl didesnę sumą skirti užstatui, jai butų sudėtinga.(b.l.33-35).
2022-11-23 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, fotolentelėje užfiksuota automobilio Volkswagen valst. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Pamėnkalnio g. ties pastatu Nr. 21.(b.l.13,14-16).
2022-11-23 neblaivumo nustatymo akte Nr. 0122000693031 užfiksuota R. J. nustatyti neblaivumo požymiai, tai yra iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0682, patikros sertifikato Nr.1712745 pirmo tikrinimo metu 19.48 val. nustatyta 2.25 promilių, antro tikrinimo metu 20.09 val. nustatyta 2,33 promilių girtumas. (b.l. 9-12).
2022-11-23 19.48 val. R. J. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. Nr. ARKL-0682, patikros sertifikato Nr.1712745 nustatytas 2,25 promilės girtumas. (b.l. 9-12).
2022-11-23 20.09 val. R. J. alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. Nr. ARKL-0682, patikros sertifikato Nr.1712745 nustatytas 2,33 promilės girtumas. (b.l. 9-12).
Iš "Emprekis" pažymos matyti, kad automobilio "VW GOLF" vidutinė kaina Lietuvoje yra 16910 eurų. (b.l.18).
2022-11-25 Informacijos apie kelių transporto priemonės pateiktą iš VĮ Regitra duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinės priemonės, matyti, kad automobilio "VW GOLF", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra R. J. (b.l.19)
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. J. 2022 m. lapkričio 23 d., apie 19.45 val., Pamėnkalnio g. ties pastatu Nr. 21, Vilniuje būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.25 promilės etilo alkoholio koncentracija, vairavo automobilį „ "VW GOLF", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis R. J. kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamajame posėdyje, išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, paaiškino veikos padarymo aplinkybes, kurios sutampa su kitais įdodymais. Tai, kad R. J. vairavo automobilį neblaivus, be kita ko, patvirtina liudytojų R. M., L. A. parodymai, taip pat neblaivumo nustatymo aktas, kuriame buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai ir alkotesterio rodmenys, kurie patvirtina, kad kaltinamajam buvo nustatyta 2.25 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis R. J. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, R. J. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Lietuvos Respublikos BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos L. A. atsakomybėn.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis R. J. praeityje neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, labai gailisi dėl savo veiksmų. Byloje nėra pareikšta jam tiesiogiai civilinių ieškinių. Teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl savo veiksmų gailisi, taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. J. turi neįgalumą, pensininkas, serga onkologine liga, teigiamai charakterizuojamas (pateikė charakteristikas), turi pastovią gyvenamąją vietą, turi sugyventinę, vaikai suaugę, nebaustas. Nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų gydytas Lietuvos psichiatrinėse įstaigose ar būtų įrašytas į priklausomybės ligų centrą. Pažymėtina, kad po šioje byloje padarytos nusikalstamos veikos R. J. nėra padaręs naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nenustatyta aplinkybių, itin neigiamai apibūdinančių jo asmenybę, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sugyventinę L. A. Tiek prašyme, tiek teisiamojo posėdžio metu L. A. patvirtino, kad ji kartu su kaltinamuoju gyvena 15 metų, veda bendrą ūkį, sprendimus priima kartu, jos žodis lemiamas. Ji pati dirbanti, padeda kaltinamajam susidoroti psichologiškai su liga, smerkia jo poelgį, gali jam daryti teigiamą į taką. Nurodė, jog pati neteista, nebausta, ką patvirtina bylos duomenys. Stengsis, kad toks atvejis daugiau nebepasikartotų. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad L. A. yra verta teismo pasitikėjimo, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu, teismo vertinimu, gali daryti teigiamą įtaką R. J., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, R. J. padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 2 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).
R. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. R. J. būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę mieste, kėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet ir sau pačiam. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.
Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281-1 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, į alkotesterio duomenis, neblaivumo laipsnį, bet ir į tai, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė tokią nusikalstamą veiką.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, jos terminą nustatant dvejiems metams, t.y. uždraudžiant naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022-11-25. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Bylos duomenimis nustatyta, jog R. J. nusikaltimą, numatytą BK 281-1 straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį sau priklausantį automobilį. Iš "Emprekis" pažymos matyti, kad automobilio "VW GOLF" vidutinė kaina Lietuvoje yra 16910 eurų.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281-1 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas yra teismo diskrecija. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijai, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-699/2018, 2K-51-699/2018 ir 2K-392-699/2017, 2K-80-511/2018).
Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad R. J. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį "VW GOLF", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 2.25 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. būdamas vidutiniškai apsvaigęs (sveikatos apsaugos ministro įsakymo „Dėl medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“ 11.4.3 punktas).
R. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, būdamas anksčiau neteistas, apibūdinamas teigiamai, gavęs padėkos raštų už pavyzdingą tarnybą, pensijinio amžiaus, turi (duomenys neskelbtini) (2022 m. duomenys, b.l. 78), prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, vairuotojo pažymėjimą turėjo nuo (duomenys neskelbtini) ir niekada nebaustas administracine tvarka. Jo automobilio vertė pakankamai didelė – t.y. "VW GOLF" vidutinė kaina Lietuvoje yra 16910 eurų. Teismas įvertino ir advokato prašymą neskirti turto konfiskavimo arba taikyti jį švelnesnį ir kaltinamojo išdėstyus argumentus, tarp jų ir dėl higienos poreikio naudojantis viešuoju transportu. Kaltinamojo sugyventinė, laiduotoja L. A. taip pat niekada neteista ir nebausta, veda su kaltinamuoju bendrą ūkį, šeimos pajamos nėra didelės. Teismas turi pagrindo manyti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, vienkartinė ir ateityje kaltinamasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Manytina, jog automobilio VW GOLF", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė kaina Lietuvoje yra 16910 eurų, konfiskavimas būtų per didelė našta kaltinamajam ir neprioporcinga priemonė šioje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, nors prokurorė prašė automobilį konfiskuoti, teismas mano tikslinga tenkinti kaltinamojo advokato prašymą ir netaikyti paties nurodyto automobilio konfiskavimo (kas būtų neproporcinga), o vietoj to taikyti dalį nurodyto automobilio vertės konfiskavimą, t.y. šiek tiek mažesnę sumą negu pusė automobilio vertės, t.y. iš kaltinamojo konfiskuoti 5000 Eur sumą.
Teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitiks įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržys kaltinamojo teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip minėta, iš R. J. konfiskuotina 5000 Eur suma.
Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
R. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas. Jos paliktinos galioti iki įsiteisės teismo nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Kaltinamojo automobiliui VW GOLF", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), turto saugotojas R. J. (b.l. 21-25) 2022-11-25 paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais, -
n u s p r e n d ž i a :
R. J. padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. A., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 2 metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. J. šias baudžiamojo poveikio priemones:
2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022-11-25. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi išieškoti iš R. J. dalį automobilio VW GOLF", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, t.y. 5000 Eur sumą (kaip proporcingą už automobilio vertę) valstybės naudai.
R. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Panaikinus kardomąją priemonę – diokumentų paėmimą, dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Kaltinamojo automobiliui VW GOLF", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), turto saugotojas R. J. (b.l. 21-25) 2022-11-25 paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Išaiškinti, kad:
Sumokėti konfiskuotino turto vertę (5000 EUR) atitinkančią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas).
Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, paskirtyje nurodyti bylos numerį. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.
Išaiškinti R. J. ir L. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti R. J., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irma Randakevičienė