Pranešėjas
V.Bavėjanas Baudžiamoji
byla Nr. 1A-576/2005
Teisėjas A.Paštuolis
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas
N U T A R T I
S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. gruodžio 15
d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
Valdimaro Bavėjano,
teisėjų:
Albino Bielskio, Tomo Šeškausko,
sekretoriaujant
Ingai Kavaliauskaitei,
dalyvaujant
prokurorui Arvydui Kuzminskui,
gynėjui advokatui Nikalojui Gelusevičiui,
nuteistajam E.Š.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją
bylą pagal nukentėjusiosios V. Ž. ir nuteistojo E. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2005 m.
rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu
ir nuteistas pagal BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu devyneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2
d., 5 d. 2 p., 9 p., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Prienų rajono
apylinkės teismo 2005 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta penkiasdešimt parų
arešto bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems
metams, ją atliekant pataisos namuose.
Iš E. Š. priteista
Valstybinei ligonių kasai 1001,75 Lt už A. G. gydymą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
bylą,
n u s t a t ė :
E. Š. nuteistas
už tai, kad 2005 m. sausio 14 d., apie 00 val. 10 min. A. G. bute,
esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio,
tarpusavio konflikto metu, tyčia suduodamas smūgius rankomis bei spardydamas A. G. , tai yra suduodamas jai ne mažiau 7
smūgius kumščiu į veidą ir galvą, ne mažiau 2 smūgius į krūtinės dešiniąją
pusę, bei suduodamas jai daugybinius smūgius į kaklą ir kitas kūno vietas, šokinėdamas
ant krūtinės, padarė jai daugybinius viso kūno sužalojimus, pasireiškusius viso
kūno sumušimu, dėl ko nuo krūtinės sumušimo – kairės pusės V-IX, dešinės pusės
IV-XII šonkaulių daugybinių lūžių, kepenų ir dešinio inksto plyšimo, kurie
komplikavosi kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, užpakalinės sienos minkštuosius
audinius bei šoku, ji ligoninėje mirė, tai yra tyčia nužudė A.
G. .
Nukentėjusioji V.
Ž. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti apygardos teismo
nuosprendžiu nuteistajam E. Š. paskirtą laisvės atėmimo
bausmę. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visas nusikaltimo padarymo
aplinkybes bei nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę. Jos sūnaus gyvenimo
sąlygos buvo labai blogos, dėl ko apeliantė pripažįsta ir savo kaltę. Ji
sutinka su baudžiamojoje byloje esančia jos charakteristika. Taip pat nurodo,
kad jos sūnus yra protiškai atsilikęs. Apeliantė pripažįsta savo kaltę, kad
kartu su sugyventiniu nesiėmė visų būtinų priemonių užkirsti kelią daromam
nusikaltimui, elgėsi nežmoniškai, nepilietiškai, neįvykdė savo, kaip dukters ir
motinos, pareigos, dėl ko buvo padarytas nusikaltimas.
Nuteistasis E. Š.
apeliaciniu skundu prašo sušvelninti apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą
laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi padaręs
nusikaltimą, sutinka su nusikalstamos veikos kvalifikacija bei nustatytomis lengvinančiomis
ir sunkinančiomis jo atsakomybę aplinkybėmis. Tačiau mano, kad jam skirta
bausmė yra per griežta. Jis augo asocialioje šeimoje, yra fiziškai ir protiškai
neišsivystęs. Teigia, kad nenorėjo nužudyti savo senelės, o tik norėjo atgauti savo
pinigus. Įvykio metu buvo neblaivus, supyko, nesusivaldė, todėl pavartojo
smurtą. Tačiau tuo metu kartu buvę motina su patėviu jo nesulaikė ir nenutraukė
jo nusikalstamų veiksmų. Taip pat apeliantas sutinka su BK 63 str. nuostatų
taikymu.
Apeliacinės instancijos teismo
posėdyje dalyvavęs nuteistasis E. Š. prašė jo ir
nukentėjusiosios V. Ž. apeliacinius skundus patenkinti, jo
gynėjas prašė jo ginamojo ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus patenkinti,
nukentėjusioji prašė jos ir nuteistojo apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras
- apeliacinius skundus atmesti.
Nukentėjusiosios V.
Ž. ir nuteistojo E. Š. apeliaciniai skundai atmetami.
Apeliantai, sutikdami su
apygardos teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės ir nusikalstamos veikos
juridinio įvertinimo, ginčija tik paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.
Nors apeliantas teigia, kad nenorėjo nužudyti savo
senelės A. G. , tačiau nukentėjusiosios atžvilgiu
panaudodamas fizinį smurtą-suduodamas daugybinius smūgius kumščiu ir spirdamas
į įvairias kūno vietas bei šokinėdamas ant jos krūtinės, jis suprato, kad
kėsinasi į nukentėjusiosios gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir, nors
nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis nusikaltimą
padarė netiesiogine tyčia ir teisingai kvalifikavo jo veiką pagal atsiradusias
pasekmes.
Esant priežastiniam ryšiui tarp E. Š. nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių, kitų
asmenų neveikimas (nusikalstamų veiksmų nesustabdymas, žmogiškosios ir
pilietinės pareigos neatlikimas) neturi jokios įtakos kaltei ir bausmės
dydžiui.
Pirmosios instancijos teismas
nuteistojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažino E.
Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Šios teismo išvados kolegija
nekvestionuoja. Tačiau apelianto niekuo nepamatuotas noras perkelti dalį
atsakomybės kitiems yra akivaizdus. Būtent taip kolegija vertina nuteistojo
skunde esančius teiginius apie sunkią vaikystę, motinos ir patėvio gyvenimo
būdą ir asmenines savybes.
Nuteistojo E. Š.
apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės-pyktis, nesusivaldymas,
pirmosios instancijos teismo tinkamai aptartos ir teisingai įvardytos kaip
nužudymo motyvas-tarpusavio konfliktas.
Tiek nukentėjusioji, tiek
nuteistasis apeliaciniuose skunduose akcentuoja nuteistojo fizinį ir protinį
atsilikimą. Tačiau iš teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės akto ( t.
1 b.l. 116-117) seka, kad nuteistasis E. Š. nusikalstamos
veikos padarymo metu jokia psichine liga nesirgo, buvo psichiškai sveikas,
suprato savo veiksmų esmę, galėjo juos valdyti bei kad šiuo metu jokia psichine
liga neserga ir yra psichiškai sveikas. E. Š. nusikalstamos
veikos padarymo metu buvo labai aktyvus (sudavė nukentėjusiajai smūgius
rankomis ir kojomis, smaugė ją, šokinėjo ant krūtinės, padarydamas A. G. daugybinius sužalojimus). Tai vienareikšmiškai paneigia
apelianto teiginius apie E. Š. fizinę negalią.
Kolegijos nuomone, pirmosios
instancijos teismas, skirdamas nuteistajam devynerių metų laisvės atėmimo
bausmę už tyčinį nužudymą, kuris priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų (BK
11 str. 6 d.), sukėlusių neatstatomas pasekmes ir tuo padariusių ypatingą žalą
visuomenei, BK 54 str. ir 61 str. reikalavimų nepažeidė, t.y. atsižvelgė į
nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo
asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, sunkinančios ir lengvinančios atsakomybę
aplinkybių buvimą. Nuteistasis E. Š. anksčiau teistas septynis
kartus, tame skaičiuje ir už nusikaltimus asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir
orumui bei viešajai tvarkai. Pažymėtina, kad du kartus E. Š. teistas
už smurtinius nusikaltimus, padarytus prieš tą pačią nukentėjusiąją. Tai rodo
jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuomenės nustatytų normų, tuo pačiu ir
padidintą pavojingumą visuomenei. Jam paskirta bausmė neviršija sankcijos
vidurkio. Ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti pagrindo
nėra.
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326
str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
Nukentėjusiosios V. Ž. ir
nuteistojo E. Š. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkas Valdimaras
Bavėjanas
Teisėjai :
Albinas Bielskis
Tomas Šeškauskas