Baudžiamoji byla Nr. 1-543-1178/2022             

Teisminio proceso Nr. 1-04-8-00009-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.32.10.1;

2.1.10.1; 2.3.6.4.2

(S)

           TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 9 d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Stonkui,

kaltinamajam I. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323  straipsnio 1 dalyje.  

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

I. L., būdamas profesinės karo tarnybos karys, tarnaudamas Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono I ugnies baterijos I ugnies būrio III ugnies skyriaus vairuotoju, tyčia be pateisinamų priežasčių, ilgiau kaip dešimt dienų, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. 08.00 val. iki 2022 m. birželio 30 d. 10.00 val. neatvyko į tarnybos vietą Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalioną, dislokuotą Dariaus ir Girėno 19, Pajūrio mstl., Pajūrio sen., Šilalės rajono sav.

II.                      Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis I. L. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytos aplinkybės yra visiškai teisingos – jis iš tiesų laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. 08.00 val. iki 2022 m. birželio 30 d. 10.00 val. neatvyko į tarnybos vietą. Kaltinamojo teigimu, tokį jo elgesį lėmė nenoras dirbti batalione dėl blogų tarpusavio santykių ir su kolegomis, ir su vadais. Tokį savo elgesį – be pateisinamos priežasties neatvykimą į tarnybos vietą kaltinamasis nurodė vertinantis kaip lengvabūdišką ir nepateisinamą. Jeigu būtų numatęs gresiančią atsakomybę, tikrai taip nebūtų elgęsis – būtų kantriai išbuvęs visą sutartyje numatytą tarnybos laiką. Paaiškino, kad po 2022 m. birželio 30 d. jis grįžo į tarnybą, parašė prašymą išleisti jį atostogų, o grįžęs po atostogų visą likusį sutartyje numatytą terminą dirbo, daugiau jokių nusižengimų nepadarė. I. L. nurodė, kad jam gėda dėl tokio savo elgesio ir jis labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.

Kadangi kaltinamasis I. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas V. K. parodė, kad jis yra profesinės karo tarnybos karys. Tarnybą atlieka Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono J.K. C. pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione, kur vykdo I ugnies baterijos vado pavaduotojo pareigas. Profesinės karo tarnybos karys j. eil. I. L., tarnauja Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono J. K. C. pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione, kur vykdo I ugnies baterijos I ugnies būrio III ugnies skyriaus vairuotojo pareigas. Karys profesinėje karo tarnyboje tarnauja nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio. Karys nėra motyvuotas, pastoviai gaudavo iš kuopinio pastabų dėl savo išvaizdos. Kariui reikalinga kontrolė visoms užduotims. Paskutinė kario atestacija patenkinama, rekomenduojama su kariu netęsti profesinės karo tarnybos sutarties. Karys per tarnybos laikotarpį du kartus rašė prašymus dėl sutarties nutraukimo anksčiau laiko jo iniciatyva, tačiau priežastys, kurias jis nurodė, nebuvo pripažintomis svariomis ir sutartis su kariu nutraukta nebuvo. 2021-2022 m., datų neatsimena, j. eil. I. L. pradėjo teikti pranešimus, kad yra nedarbingas, pristatydavo nedarbingumo pažymas ir į tarnybą nevykdavo. Kada jis buvo paskutinį kartą tarnybos vietoje nepamena, jei neklysta, 2022 m. vasario mėnesį (jo tarnybos laiko apskaita yra atžymėta karių tarnybos apskaitos žiniaraštyje), po to j. eil. I. L. vėl pranešdavo, kad serga ir į tarnybą nevyko. Analizuojant jo nedarbingumo pažymėjimus buvo nustatyta, kad 2022 m. kovo 7 – 8 d. ir nuo 2022 m. kovo 15 j. eil. I. L. neturi nedarbingumo pažymėjimų, todėl į tarnybą minėtu laikotarpiu nevyko ir nevyksta be pateisinamų priežasčių. I ugnies būrio vadas ltn. M. A. yra jį informavęs, kad paskutinį kartą telefonu j. eil. I. L. jį informavo 2022 m. kovo 7 – 8 d., kad yra nedarbingas, tačiau minėtu laikotarpiu j. eil. I. L. nedarbingumo pažymėjimas išduotas nebuvo (b. l. 35-36).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas J. Š. parodė, kad jis profesinės karo tarnybos karys tarnybą atlieka Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono J. K. C. pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione, kur vykdo I ugnies baterijos I ugnies būrio III skyriaus vado pareigas. J. eil. I. L. pažįsta nuo 2019 m. gruodžio 2 d., kada kartu su juo ir kitais pradėjo nuolatinę privalomąją karo tarnybą brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione. 2020 m. rugpjūčio mėnesį nuolatinę privalomąją tarnybą baigė. Jis 2020 m. rugsėjo 23 d. pradėjo profesinę karo tarnybą brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione, j. eil. I. L. profesinę karo tarnybą pradėjo 2020 m. spalio 5 d. ir šiuo metu yra Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono J. K. C. pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono I ugnies baterijos I ugnies būrio III ugnies skyriaus vairuotojas. Nuo 2021 m. birželio mėnesio jis yra tiesioginis j. eil. I. L. vadas. Karys vangiai atlieka užduotis, neišlaikė karinio fizinio parengimo testo, su juo sunku susisiekti telefonu. Karys nėra motyvuotas, pastoviai gaudavo pastabų dėl uniformos dėvėjimo taisyklių, reikalinga kontrolė. Paskutinė kario atestacija patenkinama, rekomenduojama su kariu netęsti profesinės karo tarnybos sutarties. Karys per tarnybos laikotarpį du kartus rašė prašymus dėl sutarties nutraukimo anksčiau laiko jo iniciatyva, tačiau priežastys, kurias jis nurodė, nebuvo pripažintomis svariomis ir sutartis su kariu nutraukta nebuvo. 2021-2022 m., datų jis neatsimena, j. eil. I. L. pradėjo teikti pranešimus, kad yra nedarbingas, pristatydavo nedarbingumo pažymas ir į tarnybą nevykdavo. Karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis, j. eil. I. L. tarnybos vietoje paskutinį kartą buvo 2022 m. vasario 4 d. Po to jo tarnybos vietoje nebuvo. Laikotarpyje nuo 2022 m. vasario 4 d. iki 2022 m. kovo 7 d. j. eil. I. L. turėjo nedarbingumo pažymas, po to nedarbingumo pažymų, jo žiniomis, neturi. 2022 m. kovo 7 ir kovo 8 d. j. eil. I. L. turėjo pasirodyti tarnybos vietoje, tačiau nepasirodė ir teigė, kad yra nedarbingume. Tačiau nedarbingumo pažymėjimo nepristatė. Nuo 2022 m. kovo 15 d. jis j. eil. I. L. skambino, tačiau jis neatsiliepė, vėliau jam rašė, jis kartais atrašydavo, nurodydavo, kad yra gavęs nedarbingumo pažymas, tačiau jų nepristatė. 2022 m. balandžio 12 d. buvo susisiekęs su j. eil. I. L., jis jam sakė, kad vis dar serga, turi nedarbingumą, tačiau tokių pažymų nepristatė ir į tarnybą nevyko. Paskutinį kartą su j. eil. I. L. jis buvo susiekęs 2021 m. birželio 3 d., jis jam nurodė, kad artimiausiu meta jam turi prasidėti reabilitacija, tačiau tikslios datos jis nežino (b. l. 39-40).

Iš liudytojo J. Š. susirašinėjimo su įtariamuoju I. L. matyti, kad I. L. aiškina, jog jis  neatvyks į darbą, nes turi nedarbingumą dėl skaudančios nugaros, vėliau gal ir reabilitacija bus, taip pat nurodo, kad turės nedarbingumą už tą laikotarpį, kai nebuvo darbe (b. l. 41-49).

Iš 2022 m. birželio 30 d. Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Klaipėdos ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko mjr. F. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad yra užfiksuota, jog 2022 m. birželio 30 d. 10.00 val. j. eil. I. L. atvyko į Karo policiją (b. l. 50).

Iš I. L. priesaikos matyti, kad jis prisiekė ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai (b. l. 16).

Iš I. L. profesinės karo tarnybos sutarties matyti, kad sutartis Nr. KT-120 su kaltinamuoju sudaryta 2020 m. spalio 8 d. Karys į profesinę karo tarnybą priimtas iki 2022 m. spalio 8 d. (b. l. 17).

Iš Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vado 2020 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. P-324, „Dėl j. eil. I. L. skyrimo į pareigas ir tarnybinio atlyginimo dydžio nustatymo“ matyti, kad I. L. paskirtas į profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione  (b. l. 18).

Iš Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vado 2020 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. P-339, „Dėl profesinės karo tarnybos karių skyrimo į pareigas“ matyti, kad I. L. paskirtas į profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono I ugnies baterijos I ugnies būrio III ugnies skyriaus vairuotojo pareigas (b. l. 19).

Iš Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono I ugnies baterijos 2022 m. kovo mėnesio tarnybos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 20-21), 2022 m. balandžio mėnesio tarnybos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 22-23), 2022 m. gegužės mėnesio tarnybos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 30-31), 2022 m. birželio  mėnesio tarnybos ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio (b. l. 32-33), matyti, kad I. L. laikotarpiu nuo 2022-03-16 iki 2022-06-30 nebuvo tarnybos vietoje be pateisinamų priežasčių.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus 2022 m. gegužės 16 d. rašto Nr. DV-48591 matyti, kad I. L. buvo nedarbingas nuo 2022-02-28 iki 2022-03-04 ir nuo 2022-03-09 iki 2022-03-15. Po 2022-03-16 nedarbingumo pažymos išduotos nebuvo (b. l. 6-8).

III.                      Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

BK

Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad I. L., būdamas profesinės karo tarnybos kariu, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 16 d. 08.00 val. iki 2022 m. birželio 30 d. 10.00 val., t. y. ilgiau kaip dešimt dienų, neatvyko į tarnybą, nenurodęs neatvykimą pateisinančių priežasčių bei nepateikęs jas patvirtinusių duomenų.

Šias faktines aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, juos patvirtina liudytojų V. K. ir J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, su I. L. pasirašyta profesinės karo tarnybos sutartis, jo priesaika, 2022 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio mėnesių karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraščiai.

Kaltinamasis prisipažino, jog įtarime nurodytu laikotarpiu jis nebuvo atvykęs į tarnybos vietą ir oficialiai pateisinamų įrodymų ar dokumentų, pagrindžiančių nebuvimą, neturi. Nurodė, jog tokį jo elgesį lėmė nenoras dirbti batalione dėl blogų tarpusavio santykių ir su kolegomis, ir su vadais. Liudytojai V. K. ir J. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jie tarnauja kartu su I. L. tame pačiame batalione. Liudytojai ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I. L. vangiai atlieka užduotis, neišlaikė karinio fizinio parengimo testo, su juo sunku susisiekti telefonu. Karys nėra motyvuotas, nuolat gaudavo pastabų dėl uniformos dėvėjimo taisyklių, reikalinga kontrolė. 2021-2022 m. j. eil. I. L. pradėjo teikti pranešimus, kad yra nedarbingas, pristatydavo nedarbingumo pažymas ir į tarnybą nevykdavo. 2022 m. kovo 7 ir kovo 8 d. j. eil. I. L. turėjo pasirodyti tarnybos vietoje, tačiau nepasirodė ir teigė, kad yra nedarbingume, tačiau nedarbingumo pažymėjimo nepristatė. Nuo 2022 m. kovo 15 d. j. eil. I. L. buvo skambinama, tačiau jis neatsiliepdavo, kartais atrašydavo, kad yra gavęs nedarbingumo pažymas, tačiau jų nepristatė. 2022 m. balandžio 12 d. buvo susisiekta su j. eil. I. L., jis sakė, kad vis dar serga, turi nedarbingumą, tačiau tokių pažymų nepristatė ir į tarnybą nevyko (V. K., J. Š. parodymai). Iš byloje esančių 2022 m. kovo, balandžio, gegužės ir birželio karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad I. L. neatvyko į tarnybos vietą be pateisinamų priežasčių nuo 2022 m. kovo 16 d. 08.00 val. iki 2022 m. birželio 30 d. 10.00 val. (b. l. 61-62). Byloje esanti 2020 m. spalio 8 d profesinės karo tarnybos sutartis Nr. KT-120 patvirtina, kad su I. L. profesinės karo tarnybos sutartis buvo sudaryta iki 2022 m. spalio 8 d. (b. l. 17).

Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalį aspektu, pažymėtina, kad I. L., būdamas profesinės karo tarnybos kariu ir 2022 m. spalio 8 d. profesinės karo tarnybos sutartimi Nr. KT-120 įsipareigojęs tarnauti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje iki 2022 m. spalio 8  d., nurodytais veiksmais, t. y. neatvykimu į tarnybos vietą nuo 2022 m. kovo 16 d. 08.00 val. iki 2022 m. birželio 30 d. 10.00 val. (t. y. daugiau kaip 10 dienų) be pateisinamų priežasčių, dezertyravo. Taigi jo veikoje nustatyti visi objektyvieji minėtos nusikalstamos veikos požymiai. Be to, pripažintina, kad nustatyta ir jo kaltė – tyčia, kas sprendžiama iš to, jog jam akivaizdžiai buvo žinomos bei suvokiamos atitinkamo elgesio, neatvykstant į tarnybos vietą, pasekmės.  Tad kaltinamojo kaltė padarius BK 323 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.

IV.                      Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 323 straipsnio 1 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis I. L. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, yra baustas administracine tvarka, apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Kaltinamasis šiuo metu nedirba.

Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam skyrimo, teismas pirmiausia pažymi, kad sankcija už BK 323 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą – tik laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Nors kaltinamasis yra neteistas, taigi šiuo atveju  galėtų būti aktuali BK 55 straipsnio nuostata, kad pirmą kartą teisiamajam asmeniui paprastai neskiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė, visgi šiuo atveju, būtina atsižvelgti, kad sankcijoje numatyta vienintelės rūšies bausmė (laisvės atėmimas), o pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, švelnesnė bausmė nei numatyta sankcijoje gali būti skiriama tik jei toks paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismo vertinimu, tokių aplinkybių, dėl kurių būti pagrindas, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti švelnesnės rūšies bausmę, nėra. Nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teismas atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į jau nurodytus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, taip pat į kaltinamojo paaiškinimus bei kritinį savo poelgio vertinimą. Taigi skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi I. L. pripažino kaltę ir byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė (BK 641 straipsnis)

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju I. L. yra nuteisiamas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindo manyti, jog I. L. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais motyvais.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kad I. L. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog iki šiol kaltinamasis nebuvo teistas, padaryti administraciniai nusižengimai iš esmės nėra šiurkštūs (susiję su automobilio statymu neleistinoje vietoje), kaltinamasis kritiškai vertina savo padarytą nusikalstamą veiką ir išgyvena dėl bataliono vadovybei sukeltų problemų. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja tikimybė, jog bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant kodekse numatytas pareigas ir baudžiamojo poveikio priemonę, suformuos / sudarys prielaidas susiformuoti kaltinamajam nuostatas gyventi dorai ir gerbti įstatymus.

Todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 punktu, 7 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant I. L. pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be kaltinamojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią I. L. turi sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V.                      Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam I. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Prašymų dėl proceso išlaidų negauta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 312-313 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

I. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 323 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktu, 7 dalimi, I. L. paskirti pareigą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be kaltinamojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu I. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią I. L. turi sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (įmoką sumokėti į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, gavėjo sąskaitos numeris LT884010051004670332, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja                                                                                                       Jurga Jasmontienė