Civilinė byla Nr. e3K-3-481-421/2017

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06219-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.1; 

2.6.39.2.5.1.1; 2.6.39.2.5.2.

(S)
 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei draudimo bendrovei „Swedbank P&C Insurance AS“, Lietuvoje veikiančiai per „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą, dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įvykio kvalifikavimą (ne)draudžiamuoju, pareigą atskleisti apdraustajam informaciją apie nedraudžiamuosius įvykius, kai draudimo sutartis sudaroma kaip dalis finansinių paslaugų derinio (kartu su kredito sutartimi), aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo: pripažinti 2015 m. vasario 26 d. įvykį draudžiamuoju; priteisti iš atsakovės 26 207,41 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovas nurodė, kad trečiojo asmens AB „Swedbank“, su kuriuo ieškovas buvo sudaręs Būsto kredito sutartį (toliau – Kredito sutartis), iniciatyva, jam tarpininkaujant ir jo naudai 2014 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas prisijungė prie atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos Gyventojų turto draudimo sutarties (toliau – ir Draudimo sutartis). Gyventojų turto draudimo sertifikate (toliau – Draudimo sertifikatas) nurodytas būsto ir vidaus turto draudimo apsaugos variantas – kompleksinis rizikų draudimas. Jokios papildomos draudimo sąlygos ir (ar) draudimo taisyklės prie atsakovės atsiųsto pranešimo dėl prisijungimo prie Draudimo sutarties nepateiktos, nedraudžiamieji įvykiai, atvejai, kada draudimo apsauga negalioja, neatskleisti. 2014 m. pabaigoje name buvo užbaigti visi statybos darbai, o 2015 m. vasario 20 d. – būsto vidaus apdailos darbai. 2015 m. vasario 26 d. į būstą buvo įsilaužta, smarkiai apgadintos durys ir langai, būsto sienos, pagrobti langai ir stumdomos terasos durys, katilas, boileris, kita katilinės įranga, viduje buvę daiktai. Atsakovė nepagrįstai atsisakė sumokėti ieškovui draudimo išmoką, motyvuodama tuo, kad būste nebuvo nuolat gyvenama, jame buvo nebaigti (vykdomi) statybos (apdailos) darbai.
4. Ieškovo įsitikinimu, atsakovės atsisakymas mokėti draudimo išmoką, remiantis Gyventojų turto draudimo sąlygų (toliau – Draudimo sąlygos) 21 punktu, pagal kurį nebaigti statyti statiniai yra draudžiami tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų rizikų, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Draudimo sutarties sąlygose aplinkybės „negyvenamas“ ir „nebaigtas statyti“ nepriskiriamos prie nedraudžiamųjų įvykių ar sutarties sąlygų pažeidimo. Draudimo sertifikate nenurodyti draudimo apsaugos apribojimai dėl „nebaigtų statinių“. Be to, įvykio metu statybos ir apdailos darbai, nurodyti statinio projekte, teisės aktuose, buvo tinkamai užbaigti. Draudimo sutartį sudariusi atsakovė ir trečiasis asmuo privalėjo individualiai supažindinti ieškovą su visomis Draudimo sutarties sąlygomis, atskleisti nedraudžiamųjų įvykių sąrašą ir nurodyti aplinkybes, kurioms esant draudimo apsauga negalioja. Statinio baigtumas, ieškovo vertinimu, nesusijęs su draudimo apsauga, statybos baigtumo registracija nelemia rizikos atsiradimo. Ieškovo name langai ir rakinamos durys buvo sudėti iki Draudimo sutarties sudarymo, be to, ieškovas ir iki įvykio, ir dabar moka vienodo dydžio draudimo įmokas, taigi draudimo rizika nepasikeitė ir namo baigtumo lygis jai įtakos neturėjo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas, aiškindamas Kredito sutarties 9.1.2.5 punkto nuostatas, padarė išvadą, kad Draudimo sutarties sąlygos yra nurodytos tiek Kredito sutartyje, tiek Draudimo sąlygose ir Draudimo sertifikate, todėl turi būti vadovaujamasi šių dokumentų visuma. Ieškovo teiginius, kad jam nebuvo pateiktos Draudimo sąlygos ir jis nebuvo su jomis supažindintas, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes ieškovas, 2014 m. rugpjūčio 11 d. su AB „Swedbank“ sudarydamas Susitarimą dėl 2006 m. vasario 24 d. kredito sutarties (duomenys neskelbiami) pakeitimo, pagal kurį ieškovui buvo suteiktas papildomas 141 624,19 Eur kreditas būsto statybos darbams užbaigti ir būsto aplinkai sutvarkyti, savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs ir sutinka su Draudimo sąlygomis, taip pat kad jam žinoma, jog galiojančias dokumentų redakcijas jis gali rasti bei su minėtais dokumentais susipažinti banko svetainėje internete adresu www.swedbank.lt ir visuose banko klientų aptarnavimo padaliniuose. Teismas pažymėjo, kad nuoroda į Draudimo sąlygas yra ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. Draudimo sertifikate. Vien tai, kad ieškovas yra vartotojas, teismo vertinimu, nepaneigia jo, kaip atidaus ir rūpestingo asmens, pareigos domėtis sudaromomis sutartimis ar sutartimis, prie kurių jis prisijungia. Teismas, be kita ko, įvertino ir ieškovo darbo patirtį nekilnojamojo turto (plėtros) srityje.
7. Kadangi ieškovas draudė statinį ir namų turtą, nesirinkdamas statinio savininko civilinės atsakomybės draudimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovas gilinosi į draudimo apimtį, todėl sprendė, jog draudimo apsauga buvo individualizuojama, atsižvelgiant į ieškovo poreikius.
8. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad jam turėjo būti raštu pateiktas produkto tinkamumo įvertinimas ar kad draudimo apsauga ieškovui buvo netinkama, atsižvelgė į tai, jog draudimo sutartis nebuvo sudaryta trumpam terminui, todėl skirtingi laikotarpiai galėjo apimti įvairias statinio būkles (baigtą, nebaigtą).
9. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 43 punktu, nustatančiu, jog statybos užbaigimo data laikoma deklaracijos pasirašymo (patvirtinimo, jei deklaraciją tvirtinti privaloma) data, atsižvelgdamas į tai, kad 2015 m. vasario 20 d. deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą patvirtinta 2015 m. kovo 4 d., teismas konstatavo, kad įvykio metu gyvenamojo namo statyba nebuvo baigta. Iš šalių paaiškinimų, pateiktų nuotraukų teismas nustatė, kad gyvenamajame name įvykio metu nebuvo gyvenama, jame buvo statybinių medžiagų, įrankių, buvo nebaigti kai kurie vidaus apdailos, įrengimo darbai, todėl sprendė, jog taikytinos Draudimo sąlygų 21 punkto nuostatos, pagal kurias trečiųjų asmenų neteisėta veika – vagystė, turto sugadinimas – nepatenka į nebaigto statinio draudimo apsaugą. Kad statyba laikytina nebaigta, teismas vertino pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 5, 15 dalis, statybos techninių reglamentų STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatas. Kadastrinių matavimų teismas nesiejo su statybos baigtumu, nes atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruojant baigtumą iš esmės užtenka bendrų namo konstrukcijų buvimo (sienų, grindų, lubų, išorinių durų ir kt.). Ieškovo pateiktus įrodymus – nuomos sutartį su jos pratęsimu, perkraustymo sutartį – teismas laikė patvirtinančiais tik faktą, kad ieškovas galbūt ketino gyventi name, į jį kraustytis, bet ne namo statybos baigtumą.
10. Teismas pažymėjo, kad statybinės medžiagos, kaip namų turtas, nėra draudžiamos, o nebaigto statyti statinio (nebaigto pastato ir namų turto, tapusio statinio dalimi) draudimo apsauga yra tokia pati.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą.
12. Remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-691-313/2015, 2013 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013, 2009 m. birželio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2009, kolegija nurodė, kad, siekiant užtikrinti prisijungimo būdu sudaromos sutarties šalių interesų pusiausvyrą, įstatyme yra nustatyta pareiga šaliai, parengusiai sutartį, sudaryti tinkamas galimybes kontrahentui susipažinti su standartinėmis sutarties sąlygomis. Tik įvykdžius šią pareigą sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.185 straipsnio 2 dalis). Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Draudimo sąlygomis. Teismas pagrįstai atsižvelgė, be kita ko, į ieškovo darbo patirtį nekilnojamojo turto srityje.
13. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad draudimo apsauga šiuo atveju buvo individualizuojama atsižvelgiant į ieškovo poreikius. Lietuvos banko 2014 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 241-107 patvirtintoje pozicijoje „Dėl draudimo ir kitų finansinių paslaugų derinių pardavimo modelio“ nurodyta, kad ji negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas; joje išdėstyta Lietuvos banko Priežiūros tarnybos nuomonė, kad vartotojas turėtų būti individualiai supažindinamas su teikiama draudimo apsauga finansų rinkos dalyvio pasirinkta forma. Pozicija nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Draudimo sąlygomis. 
14. Kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovė pateikė neaiškią ir dviprasmišką informaciją apie Draudimo sutarties ribas. Draudimo sąlygų 21 punkte atskirai reglamentuojama nebaigtam statiniui galiojanti draudimo apsauga, nurodyta, kad draudžiama tik nuo žalos dėl ugnies bei gamtinių jėgų. Draudimo liudijime turi būti nurodyta draudimo grupė, draudimo rūšies taisyklių pavadinimas ir numeris, draudimo rūšis (CK 6.991 straipsnio 1 dalies 4, 8 punktai), todėl tai, kad Draudimo sertifikate įrašyta, jog draudžiama ne tik nuo gaisro ar gamtinių jėgų, bet ir nuo kitų rizikų, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog netaikoma Draudimo sąlygų 21 punkto sąlyga. Skirtingi draudimo sutarties laikotarpiai galėjo apimti įvairias statinio būkles, statinio statybai esant baigtai, įsigaliotų platesnė draudimo apsauga. Draudimo sąlygų II skyriaus nuostatos turi būti taikomos kompleksiškai (17 ir 21 punktai; CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad ieškovas buvo supažindintas su nurodytomis sąlygomis, nėra pagrindo teigti, kad jam nebuvo atskleista 21 punkto nuostata ir kad ši sąlyga yra neaiški.
15. Atsižvelgdama į kredito, suteikto pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. susitarimą, paskirtį (būsto statybai užbaigti), kolegija sprendė, kad nėra pagrindo daryti prielaidą, jog Draudimo sertifikate nurodyti statybos pabaigos metai nustatė draudžiamo objekto, kaip baigto statinio, apsaugos variantą.
16. Kolegijos vertinimu, išvadą, kad įvykio metu statybos darbai dar nebuvo baigti, pirmosios instancijos teismas pagrindė bylos duomenų visuma, taikė teisės aktuose (Statybos įstatyme, statybos techniniuose reglamentuose) nustatytos nebaigtos statybos kriterijus ir pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju taikytinos Draudimo sąlygų 21 punkto nuostatos. Kolegija pažymėjo, kad ieškovas pasirašė Sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, kur nurodyta, jog gyvenamasis namas nebaigtas statyti, yra įrengiamas, taip pat neneigė aplinkybės, kad name įvykio metu nebuvo gyvenama.
17. Remdamasi Draudimo sąlygų 14.2.8 punktu, kuriame įtvirtinta, kad, draudžiant namų turtą, nedraudžiamos statybinės medžiagos, statinio elementai, įrenginiai, išskyrus įmontuojamus baldus, akvariumus, karnizus, kolegija nurodė, jog šildymo katilas yra šildymo įrenginys ir jis nebuvo apdraustas. Net jei ieškovo išvardytas turtas būtų pripažintas draudimo objektu, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis įvykio metu buvo name. Todėl kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti draudimo išmoką už namų turtą.   

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 23 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. sprendimą bei ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai nepagrįstai sprendė, kad įvykis nebuvo draudžiamasis, t. y. ieškovo namas nebuvo apdraustas nuo vagystės. Ieškovo įsitikinimu, draudimo apsaugos apimtis priklauso nuo draudžiamos rizikos sumažinimo (apribojimo) momento. Ieškovo name langai ir rakinamos durys buvo sudėti iki Draudimo sutarties sudarymo, t. y. namas buvo apsaugotas nuo įsibrovimo. Draudimo apsaugos apimtis turi būti aiškinama atsižvelgiant į draudimo esmę ir tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-686/2017). Teismų išvada, kad dėl vidaus apdailos darbų neužbaigimo namui neteikiama apsauga nuo vagystės, neatitinka turto draudimo esmės ir tikslo. Be to, draudimo teisiniuose santykiuose draudimo įmoka yra apskaičiuojama įvertinant draudžiamo turto rizikingumą ir teikiamą draudimo apsaugą, o nuo Draudimo sutarties sudarymo ieškovas moka tokio pat dydžio draudimo įmoką, nors šiuo metu gyvena name.
2. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Draudimo sąlygomis. Draudimo sutarties, kuri yra finansinių paslaugų derinys, sąlygos ir draudiko pareigos jas atskleisti turinys turi būti aiškinamas, vadovaujantis ne tik sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), bet ir Lietuvos banko 2014 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 241-107 patvirtinta pozicija „Dėl draudimo ir kitų finansinių paslaugų derinių pardavimo modelio“. Ieškovas, sudarydamas Draudimo sutartį, atsakovei atstovavusiam trečiojo asmens darbuotojui žodžiu nurodė, kad nori, jog Draudimo sutartimi būtų saugoma nuo vagystės. Draudimo sertifikate buvo nurodyta, kad draudimo objektas yra gyvenamasis pastatas (namas) ir namų turtas bei taikomas kompleksinio rizikų draudimo apsaugos variantas. Nors ieškovas Draudimo sutartį sudarė prisijungimo būdu, atsakovė neinformavo jo, kad Draudimo sutartis jam nesuteikia apsaugos nuo vagystės ir tam, kad galiotų apsauga nuo vagystės ar įsibrovimo, ieškovas turi atlikti formalias procedūras.
3. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Jos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Draudimo sutarties esmė, jos tikslas, sudarymo aplinkybės, šalių derybos ir elgesys sutarties vykdymo metu pavirtina, kad namui buvo suteikta apsauga nuo vagystės ir statyba buvo laikoma užbaigta. Pagrindinėse kredito sąlygose nurodyta, kad bankui įkeičiamą nekilnojamąjį turtą draudžia bankas pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Draudimo sutartį ir kad ieškovas prašo banko apdrausti namų turtą. Prieš pasirašant Draudimo sutartį trečiojo asmens atstovė patikino, kad namui ir jame esančiam turtui bus teikiama apsauga nuo vagystės ir įsibrovimo (tai patvirtina Draudimo sertifikato duomenys).
19. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismai teisingai nustatė, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas (tai patvirtino pasirašytinai) su Draudimo sąlygomis. Atsakovės, kaip draudikės, teikiamos draudimo apsaugos sąlygos išdėstytos šių sąlygų 21 punkte, kur aiškiai nurodyta nebaigtam statiniui galiojanti draudimo apsauga. Platesnės, nei nurodyta Draudimo sąlygose, draudimo apsaugos taikymas nebaigtam statyti statiniui reikštų, kad atsakovė būtų priversta mokėti draudimo išmoką už tokią riziką, kurios nėra prisiėmusi. Vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, statinio draudimui taikytinos tiek Draudimo sąlygų 17 (kompleksinis rizikų draudimas), tiek 21 punktų nuostatos. Nors Draudimo sertifikate nurodyta draudimo rūšis – kitų rizikų draudimas, tai nereiškia, kad nebaigtas statyti statinys draudžiamas nuo kitų, nei nurodyta Draudimo sąlygų 21 punkte, rizikų. Draudimo sertifikate turi būti nurodomos draudimo grupės ir rūšys (CK 6.991 straipsnio 1 dalies 4, 8 punktai). Kai statinio statyba baigta, tokiam statiniui įsigalioja platesnė draudimo apsauga, kurios draudimo grupė nurodyta draudimo liudijime.
2. Statinio statybos baigtumą patvirtina tiek realūs (visi) atlikti statybos darbai, tiek dokumentai, kuriais įforminamas statybų baigimas. Nors Draudimo sertifikate nurodyti statybos baigimo yra 2014-ieji, tačiau faktinės bylos aplinkybės rodo, kad statinio statybos darbai prieš įvykį buvo baigiami. Bylos duomenys patvirtina, kad įvykio metu statinys nebuvo baigtas (kaip tai reglamentuojama statybos techniniuose reglamentuose) statyti.
3. Lietuvos banko 2014 m. liepos 1 d. sprendime nurodyta, kad jis negali būti vertinamas kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Be to, atsakovės veiksmai, priešingai nei teigia ieškovas, atitiko Lietuvos banko poziciją. Teiginiai, kad ieškovas nebuvo individualiai supažindintas su draudimo sąlygomis, yra nepagrįsti.  

  Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl finansų rinkos dalyvio pareigos atskleisti apdraustajam informaciją apie draudimo apsaugą, suteikiamą pagal draudimo sutartį, kai įsigyjamas finansinių produktų derinys

20. Pagal CK 6.987 straipsnio nuostatas draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
21. Draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų. Turto draudimo atveju naudos gavėju gali būti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti (Draudimo įstatymo 100 straipsnis; (nutartyje nurodomos šio įstatymo normų redakcijos, galiojusios nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.). Draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų) (Draudimo įstatymo 102 straipsnis).
22. Draudimo įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, privalo būti nurodyti draudimo taisyklėse (Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
23. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad turto draudimo sutartis yra rizikos sutartis. Draudėjas, sudarydamas turto draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo ar trečiojo asmens (jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai) turtinius interesus, susijusius su apdraudžiamu turtu, nuo rizikų, galinčių sukelti tam tikro dydžio nuostolius. Nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką; suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 22 dalis, CK 6.992 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013). Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie draudimo sutartyje turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2013).
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas ir trečiasis asmuo  (bankas) sudarė Susitarimą dėl 2006 m. vasario 24 d. kredito sutarties pakeitimo, pagal kurį ieškovui buvo suteiktas papildomas kreditas būsto statybos darbams užbaigti ir būsto aplinkai sutvarkyti. Šalys, be kita ko, susitarė, kad ieškovui priklausantį ir trečiajam asmeniui įkeistą turtą apdraudžia trečiasis asmuo pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Draudimo sutartį, sudarytą su atsakove (draudimo bendrove). 2014 m. rugpjūčio 21 d. atsakovė išdavė ieškovui Draudimo sertifikatą, kuriame, be kita ko, nurodyta draudimo nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimo nuo kitų rizikų draudimo grupė, taip pat kad gyvenamasis pastatas ir namų turtas draudžiami kompleksiniu rizikų draudimu; draudikė – „Swedbank P&C Insurance AS“, draudėja – AB „Swedbank“, apdraustasis – ieškovas. Ieškovas 2015 m. vasario 27 d. pranešimu informavo atsakovę apie 2015 m. vasario 26 d. įvykį (įsilaužimą), nurodė padarytus sugadinimus bei pavogtą turtą. Atsakovė atsisakė mokėti ieškovui draudimo išmoką, remdamasi Draudimo sąlygų 21 punktu, pagal kurį nebaigti statyti statiniai ir juose esantys daiktai draudžiami tik nuo žalos, kilusios dėl ugnies bei gamtinių jėgų (šiuo atveju – su sąlyga, kad statinio pagrindinės konstrukcijos jau yra pastatytos, visos angos uždaros, visiškai uždengtas ir sutvarkytas stogas).
25. Šią bylą nagrinėję teismai, įvertinę bylos duomenis ir ieškovo darbo patirtį nekilnojamojo turto (plėtros) srityje, sprendė, kad: Draudimo sutarties sąlygas nustato Kredito sutartis, Draudimo sąlygos ir Draudimo sertifikatas, todėl turi būti vadovaujamasi šių dokumentų visuma; ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Draudimo sąlygomis, kurių nuostatos, kiek jos susijusios su nebaigtam statiniui ir jame esantiems daiktams galiojančia draudimo apsauga, yra aiškios; taikant teisės aktuose nustatytus kriterijus laikytina, kad įvykio metu statyba dar nebuvo baigta, todėl taikytinos Draudimo sąlygų 21 punkto nuostatos, reglamentuojančios tokiu atveju galiojančią (siauresnę) draudimo apsaugą.
26. Iš teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių (žr. šios nutarties 24 punktą) matyti, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė finansinių produktų derinio – kredito tikslinei paskirčiai ir turto draudimo – pirkimo–pardavimo santykiai. Draudėjas šiuo atveju – finansinį produktą pardavęs subjektas – trečiasis asmuo (bankas), apdraustasis – ieškovas. Draudimo sutartis, prie kurios prisijungė ieškovas, sudaryta ir jos turinys nustatytas banko bei draudimo bendrovės (draudikės). Tam tikrus turtinius interesus aptariamo pobūdžio teisiniuose santykiuose turi tiek draudėjas (bankas), tiek apdraustasis (ieškovas). Naudos gavėjais Draudimo sertifikate nurodytas bankas (ta dalimi, kiek yra neįvykdyti ieškovo, kaip kredito gavėjo, įsipareigojimai jam, dėl kurių užtikrinimo yra įkeistas apdraustas turtas) ir ieškovas (dėl išmokos dalies, viršijančios banko interesą).
27. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad, priešingai nei sprendė teismai, vadovaujantis Lietuvos banko pozicija, nelaikytina, jog ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Draudimo sąlygomis; atsakovė nepagrįstai neinformavo, kad ieškovo turtui nesuteikiama apsauga nuo vagystės. 
28. Teisėjų kolegija nurodo, kad viena iš Lietuvos banko funkcijų yra finansų rinkos priežiūra (Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Lietuvos bankas prižiūri, kaip finansų rinkos dalyviai (bankai, užsienio valstybių bankų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, draudimo įmonės ir kiti, išvardyti Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje) laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų (Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalis). Atlikdamas finansų rinkos priežiūrą, Lietuvos bankas turi teisę, be kita ko, leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir priežiūros (Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
29. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 241-107 patvirtintoje Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pozicijoje „Dėl draudimo ir kitų finansinių paslaugų derinių pardavimo modelio“, kuria remiasi ieškovas, nurodyta, kad pozicija yra taikoma finansinių produktų derinių sutartims, sudarytoms su vartotojais, ji negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Lietuvos banko Priežiūros tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad finansinių produktų derinius įsigiję vartotojai, būdami apdraustieji, šių produktų pardavimo procese neturi jokių galimybių daryti įtakos finansinį produktą parduodančio subjekto (draudėjo) ir draudimo bendrovės (draudiko) sudaromų draudimo sutarčių turiniui ir apimčiai, nors finansinių produktų deriniais siekiama apdrausti pirmiausia būtent vartotojo, o ne paties finansinį produktą parduodančio subjekto turtinius interesus. Todėl, Priežiūros tarnybos nuomone, parduodami vartotojui finansinių produktų derinį, prižiūrimi finansų rinkos dalyviai turi teikti įprastai draudėjui teikiamą informaciją, t. y. šiems finansų rinkos dalyviams mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimas) tiek, kiek yra svarbu žinoti konkretų produktą įsigyjančiam vartotojui, taikytini Draudimo įstatymo 91 ir 113 straipsniuose įtvirtinti informacijos atskleidimo reikalavimai (tiek prieš sudarant sutartį, tiek sutarties galiojimo laikotarpiu). Vartotojas turėtų būti finansų rinkos dalyvio pasirinkta forma individualiai supažindinamas su teikiama draudimo apsauga (draudimo objektu, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašais ir kt.), draudimo išmokų mokėjimo sąlygomis ir tvarka, šių esminių sąlygų pasikeitimais, taip pat kitomis sąlygomis, kurios būtų svarbios įvertinus konkretaus produkto savybes. Be to, parduodant produktą vartotojui, turi būti vertinama, ar produkto draudimo elementas jam tinkamas. Apie tai, kad draudimo elementas yra netinkamas konkrečiam vartotojui, finansų rinkos dalyvis turėtų raštu informuoti finansinių produktų derinį ketinantį įsigyti vartotoją dar iki to momento, kai šalys nusprendžia sudaryti finansinių produktų derinio įsigijimo sutartį.
30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai, įvertinę bylos duomenų visumą, pagrįstai sprendė, jog Lietuvos banko Priežiūros tarnybos pozicija nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Draudimo sąlygomis. Šią išvadą teismai padarė atsižvelgdami į tai, kad: sudarydamas Susitarimą ieškovas savo parašu patvirtino, jog yra susipažinęs ir sutinka su, be kita ko, gyventojų turto draudimo sąlygomis (jei bankui įkeičiamas turtas draudžiamas per banką), ir kad jam yra žinoma, jog šių galiojančias dokumentų redakcijas jis gali rasti bei su minėtais dokumentais susipažinti banko svetainėje internete adresu wwww.swedbank.lt bei visuose banko klientų aptarnavimo padaliniuose; Kredito sutartyje aiškiai nurodyta, kuo vadovaujantis nustatomos šalims taikomos draudimo sąlygos; nuoroda į Draudimo sąlygas yra ir Draudimo sertifikate. Spręsdami dėl tinkamo supažindinimo, teismai pagrįstai vertino šias aplinkybes atsižvelgdami į ieškovo darbo patirtį nekilnojamojo turto srityje.
31. Ieškovas, pagal Kredito sutarties Bendrosios dalies sąlygas turėdamas teisę pasirinkti vieną iš galimų turto draudimo variantų (9.1.2, 9.1.3 punktai) ir pasirinkęs variantą, kad turtą draudžia bankas, prisijungė prie (grupinės) Draudimo sutarties (9.1.7.2 punktas). Pagal 9.1.2.5 punktą, jei turtą draudžia bankas, kitos draudimo sąlygos yra nurodytos priede prie Draudimo sutarties / Gyventojų turto draudimo sąlygose bei Draudimo sertifikate, jei toks išduodamas. Taigi teismai pagrįstai sprendė, kad Draudimo sertifikato sąlygos, kuriomis ieškovas grindžia argumentus dėl jam taikytinos visos draudimo apsaugos (t. y. įskaitant apsaugą nuo vagystės), vertintinos kartu su nuostatomis, įtvirtintomis kituose draudimo sąlygas nustatančiuose dokumentuose – Kredito sutartyje ir Draudimo sąlygose. Taikant atidaus ir rūpestingo asmens standartą, ieškovas turėjo pareigą pasidomėti draudimo sąlygomis, susipažinimą su kuriomis patvirtino savo parašu, juolab įvertinus jo darbo patirtį nekilnojamojo turto (plėtros) srityje. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad pasirašydamas dokumentus kažkiek skaitė, bet ne viską. Ši aplinkybė pagrįstai teismo buvo įvertinta kaip nesudaranti pagrindo perkelti neigiamų pasekmių riziką draudikei (atsakovei).  
32. Išvadą, kad draudimo apsauga buvo parinkta atsižvelgiant į ieškovo poreikius, teismai padarė įvertinę Kredito sutarties sąlygas, pagal kurias bankui įkeistų statinių savininko civilinė atsakomybė bei namų turtas banko gali būti draudžiami kredito gavėjui prašant, Draudimo sertifikato duomenis, iš kurių matyti, jog kredito gavėjas ieškovas pasirinko gyvenamojo namo ir namų turto draudimą, tačiau nesirinko civilinės atsakomybės draudimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl draudimo apsaugos tinkamumo (kartu – finansų rinkos dalyvio pareigos raštu informuoti, kad draudimo elementas yra netinkamas) ieškovui, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytinas Draudimo sutarties galiojimo terminas. Pagal Kredito sutarties Bendrosios dalies 9.1.2.2 punktą turtas draudžiamas iki turto įkeitimo (hipotekos) sutarties galiojimo pabaigos arba visiško įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymo (priklausomai nuo to, kuris iš nurodytų įvykių įvyksta anksčiau); Pagrindinėse kredito sąlygose nustatytas galutinis kredito grąžinimo terminas – 2036 m. vasario 5 d., taip pat nustatytas draudimo įmokos dydis – 41 Lt (11,87 Eur). Taigi Draudimo sutartis sudaryta ilgesniam terminui. Tai reiškia, kad, įvertinus, be kita ko, pagal Susitarimą suteikto kredito paskirtį – statybos darbams užbaigti, skirtingi Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiai, kaip teisingai sprendė teismai, galėjo apimti įvairias statinio būkles – baigtą, nebaigtą statybą. Priklausomai nuo statybos baigtumo aplinkybės Draudimo sąlygų 21 punkto nuostatos, reglamentuojančios nebaigto statyti statinio draudimo apsaugą, gali būti aktualios (kai statyba nebaigta) arba jos tampa nebeaktualios (kai statyba užbaigiama).
33. Atsižvelgusi į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog ieškovas buvo tinkamai supažindintas su Draudimo sąlygomis, buvo atsižvelgta į jo pageidavimus, draudimo elementas ieškovui buvo tinkamas, todėl nebuvo poreikio raštu informuoti apie priešingą vertinimą ir konstatuoti, kad buvo paneigta draudimo esmė ir tikslas.

Dėl draudimo sąlygų, nustatančių nedraudžiamuosius įvykius, aiškinimo

34. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo ne tik dėl pareigos supažindinti apdraustąjį (ieškovą) su Draudimo sąlygomis tinkamo įvykdymo, draudimo elemento tinkamumo, bet ir Draudimo sąlygų aiškumo, įvykio kvalifikavimo (ne)draudžiamuoju.
35. Ieškovas kasaciniame skunde akcentuoja, kad Draudimo sertifikate nurodyta, jog taikomas kompleksinis rizikų draudimas; nurodo, kad, be kita ko, Draudimo sertifikato duomenys patvirtina ir aplinkybę, jog namui bei jame esančiam turtui buvo suteikta apsauga nuo vagystės ir statyba buvo laikoma baigta.  
36. Minėta, kad esminė draudimo sutarties sąlyga yra ta, jog nedraudžiamieji įvykiai turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai. Pagal CK 6.991 straipsnio 1 dalies nuostatas draudimo liudijime (polise) turi būti nurodyta, be kita ko, draudimo grupė ir draudimo rūšies taisyklių pavadinimas, draudimo objektas, draudimo rūšis (4, 5, 8 punktai). Ieškovui išduotame Draudimo sertifikate įrašyta: draudimo rūšis – gyventojų turto draudimas; draudimo grupė – draudimo nuo gaisro ar gamtinių jėgų, turto draudimas nuo kitų rizikų; draudimo taisyklės – Gyventojų turto draudimo sąlygos; draudimo objektai – gyvenamasis pastatas ir namų turtas; draudimo apsaugos variantas – kompleksinis rizikų draudimas.
37. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrašai Draudimo sertifikate turi būti vertinami Draudimo sąlygų, nustatančių draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius įvykius, kontekste (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Draudimo apsaugos variantas „Kompleksinis rizikų draudimas“ reglamentuojamas Draudimo sąlygų 17 punkte. Šių sąlygų 17.1 punkte nustatyta, kad draudžiamasis įvykis – žala apdraustam turtui, išskyrus atvejus, kai žala kilo dėl nedraudžiamųjų įvykių. Nedraudžiamieji įvykiai išvardyti 17.2.1–17.2.19 punktuose. Sprendžiant dėl 2015 m. vasario 26 d. įvykio metu galiojusios draudimo apsaugos apimties, Draudimo sąlygų 17 punkto nuostatos negali būti vertinamos atsietai nuo 21 punkto nuostatų, kuriose įtvirtintos specialiosios sąlygos, susijusios su nebaigto statyti statinio draudimo apsauga, – nustatyta, kad nebaigti statyti statiniai ir juose esantys daiktai draudžiami tik nuo žalos, kilusios dėl ugnies ir gamtinių jėgų. Taigi nebaigto statyti statinio atveju atsakovė prisiėmė dvi rizikas – ugnies ir (su sąlyga) gamtinių jėgų. Tai reiškia, kad nebaigtas statyti statinys ir jame esantys daiktai nuo vagystės atsakovės nedraudžiami.   
38. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad draudikė, patikrinusi visą jai prieinamą informaciją ir nustačiusi nebaigtos statybos faktą, negali taikyti Draudimo sąlygų, įskaitant 21 punkto nuostatas, su kuriomis ieškovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, dirbantis nekilnojamojo turto srityje, patvirtindamas tokį faktą, turėjo susipažinti ir kurios jam, kaip apdraustajam, pagal bylos aplinkybes negalėjo būti nežinomos, ir atitinkamu Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu atsisakyti mokėti draudimo išmoką už neprisiimtą draudimo riziką. 
39. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo nesutikimo su teismų išvada, kad statinys šiuo atveju kvalifikuotinas kaip nebaigtas, argumentus, tačiau su šiais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti. Išvadą dėl nebaigtos statybos teismai grindė tiek bylos duomenimis, tiek galiojančiu vidutiniam vartotojui aiškaus turinio teisiniu reglamentavimu. Bylos duomenys patvirtina, kad apdailos darbai, kurie, pasak ieškovo, buvo pradėti 2015 metais, name įvykio dieną nebuvo baigti, jame nebuvo gyvenama, deklaracija apie statybos užbaigimą nebuvo patvirtinta. Ieškovo deklaracijos apie statybos užbaigimą pateikimas 2015 m. vasario 20 d., kai, kaip nurodė pats ieškovas, statybos darbai buvo užbaigti 2014 metais, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog ieškovas negalėjo nesuprasti, kad deklaracijos pateikimas siejamas su statybos darbų, įskaitant apdailą, pabaigimu. Ieškovui papildomas kreditas pagal 2014 m. rugpjūčio 11 d. Susitarimą buvo suteiktas būsto statybos darbams užbaigti, todėl tai, kad 2014 m. rugpjūčio 21 d. Draudimo sertifikate įrašyti statybos pabaigos metai (2014 m.), savaime neteikia pagrindo konstatuoti, jog statinio statyba buvo baigta dar 2014 metais, juolab kad, kaip nustatė teismai, šie metai galėjo būti įrašyti remiantis ieškovo žodžiais. Atsakovė ir teismai pagrįstai vertino faktinę (statinio statybos darbų baigtumo) situaciją įvykio metu ir šis vertinimas pagrįstai atliktas, vadovaujantis atitinkamų teisės aktų – Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų – nuostatomis.
40. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                   Virgilijus Grabinskas

           Donatas Šernas

                                                                                                                       Dalia Vasarienė