Civilinė byla Nr. e2-54-329/2022

                                                                                             Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00531-2022-0

                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                             2.6.7.; 2.6.11.1.; 2.6.11.16.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1.

                                                                                                                                                              (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

sekretoriaujant Eglei Valinčienei,

dalyvaujant ieškovo P. G. atstovui advokato padėjėjui V. K., 

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės “S. a.“ atstovui advokatui E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei “S. a.“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

        ieškovas P. G. prašo pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (duomenys neskelbtini) pažymą–sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją, priteisti ieškovui iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „S a” bylinėjimosi išlaidas : 250,00 Eur išlaidas siekiant susigrąžinti skolą ne teisminiu keliu; 244,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį ir kitas išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė ir dalyvaudamas 2022 m. rugpjūčio 1 d. bei 2022 m. spalio 25 d. vykusiuose teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje www.autoplius.lt ieškovas rado skelbimą apie parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini), 2.0 l, pardavėjas UAB „S a” taip pat nurodė automobilio savybes, įskaitant pirmosios registracijos šalį – Vokietiją. Ieškovas būtent tokio modelio automobilį norėjo įsigyti, todėl paskambino nurodytu telefonu dėl automobilio pardavimo. Pardavėjo atstovas patikino, kad automobilis yra iš Europos, taip pat nurodė, jog yra smulkūs automobilio defektai : reikia dažyti priekinį bamperį, keisti rūko žibintą, groteles bei sulenktas priekinis aliuminis slenkstis. Ieškovas sutarė, kad atvyks apžiūrėti automobilio. Tą pačią dieną, t. y. (duomenys neskelbtini)  apie 18 val. ieškovas atvyko į automobilių turgų adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjęs automobilį ieškovas nusprendė jį pirkti. Ieškovas perdavė atsakovės atstovui sutartą pinigų sumą – 10 400 Eur ir šis užpildė (duomenys neskelbtini) pažymą–sąskaitą serija (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovas perdavė ieškovui minėtą pažymą ir automobilio dokumentus vokiečių kalba bei nurodė, kad išvyksta atsivežti kitų dokumentų. Atsakovės atstovui išvykus, ieškovas peržiūrėjo jam pateiktus vokiškus automobilio dokumentus ir juose rado žymą apie Kanadą. Sugrįžus atsakovės atstovui ieškovas pareiškė, kad neketina pirkti automobilio, kadangi atsakovė jį apgavo tiek skelbime, tiek ir žodžiu nurodydama, kad automobilis yra iš Europos, ir paprašė atsakovės atstovo grąžinti pinigus. Atsakovės atstovas pareiškė, kad neketina grąžinti pinigų ir priimti atgal automobilio, kadangi jis yra iš Europos, ir išvyko. Ieškovas, manydamas, kad atsakovė jį apgavo, informavo apie tai trumpuoju pagalbos telefonu 112 policiją ir važiavo paskui atsakovės atstovą iki (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu atvyko ir policijos pareigūnai. Atsakovės atstovas policijos pareigūnams taip pat aiškino, kad automobilis yra iš Vokietijos ir neketina jo priimti, o ieškovo neapgaudinėjo. Atsakovės atstovas prie policijos pareigūnų perdavė ieškovui kasos pajamų orderio kvitą serija SA (be numerio). Kadangi atsakovės atstovas atsisakė priimti automobilį ir grąžinti pinigus, ieškovas įsigytą automobilį (duomenys neskelbtini), 2.0 l pargabeno namo į V.. Ieškovas bandė apginti savo teises, kreipdamasis su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, o taip pat (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė nereagavo ir pinigų negrąžino. Ieškovas nurodė, kad jis internetinėje parduodamų automobilių svetainėje ieškojo automobilio (duomenys neskelbtini) 2.0 l sedano būtent iš Europos ir tai buvo esminė ieškovo sąlyga. Ieškovas dar iki pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo kelis kartus nurodė atsakovei, kad jis nenori automobilio iš Jungtinių A. V. (toliau – JAV) ar Kanados, kadangi iš ten atvežami automobiliai dažnai būna skendę arba patyrę rimtus eismo įvykius, ši esminė sąlyga atsakovei buvo žinoma, tačiau nepaisant to atsakovė, siekdama sudaryti sandorį, apgavo ieškovą, nurodydama, kad automobilis yra europietiškas. Ieškovas mano, kad atsakovė, besiverčianti automobilių pirkimu–pardavimu, kaip savo srities profesionalė žinojo, kad automobilis iš Europos yra paklausesnė prekė nei automobilis iš JAV, dėl to, tikėtina, apgavo ieškovą, skelbime nurodydama klaidingą informaciją, siekdama greičiau parduoti automobilį. Nurodo, kad ieškovas, žinodamas, jog automobilis yra ne iš Europos, nebūtų šio automobilio pirkęs. Atsakovė tai žinodama tyčia nuslėpė šį faktą, o vėliau paaiškėjus šioms aplinkybėms ir ieškovui atsisakius parduoto automobilio, atsisakė grąžinti ieškovui pinigus už automobilį. Atsakovė pasinaudodama apgaule (duomenys neskelbtini) sudarė sandorį su ieškovu, nuslėpdama, kad automobilis yra ne iš Europos. Jeigu nebūtų apgaulės, ieškovas nebūtų sudaręs sandorio, todėl  ieškovas prašo pripažinti sandorį negaliojančiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu ir taikyti restituciją : įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovui jai sumokėtus pinigus 10 400,00 Eur, o ieškovą – grąžinti atsakovei automobilį (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) nėra eksploatuojamas ir yra saugomas privačiame kieme V. mieste.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė bei teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip visiškai nepagrįstą ir priteisti atsakovei iš ieškovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra sąlygų taikyti CK 1.91 straipsnį, kadangi sudarant (duomenys neskelbtini) sandorį nebuvo panaudota apgaulė nei aktyviais veiksmais, nei tylėjimu. Teigė, kad atsakovei nebuvo žinoma, jog ieškovas ieškojo automobilio, kuris būtų būtinai iš Europos, o ne iš JAV ar Kanados. Ieškovas tokias aplinkybes nurodė ir pretenzijas kelti pradėjo tik po sandorio sudarymo. Skelbime buvo nurodyta, jog automobilio pirmosios registracijos šalis yra Vokietija, kadangi automobilio registracijos dokumentai buvo vokiški bei dokumentuose nurodyti buvę automobilio savininkai buvo iš Vokietijos. Automobilio dokumentuose nurodoma, kad automobilio kilmės šalis yra Vokietija. Todėl atsakovė buvo sąžininga ir tiek skelbime, tiek ieškovui žodžiu nurodė jai žinomą ir turimais dokumentais patvirtintą informaciją. Atsakovei atsiųstoje pretenzijoje ieškovas teigė, kad apžiūrint automobilį prieš pirkimą, jam kilo įtarimų, ar automobilis tikrai yra iš Europos, kadangi jam sukėlė įtarimų automobilio viduje esantys lipdukai su JAV simbolika; ieškovas ne prieš pirkdamas, o tik po pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo patikrino automobilio kilmės šalį internete ir pamatė, kad jo kilmės šalis tariamai yra JAV. Patikrą internete ieškovas galėjo ir turėjo atlikti prieš sudarant sandorį, kad įsitikintų, ar automobilis turi jo pageidaujamas savybes. Jau tuomet, kai automobilio viduje esantys lipdukai su JAV simbolika ieškovui sukėlė įtarimų, ieškovas, kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas, turėjo ir galėjo tikrinti duomenis apie automobilio kilmę prieš perkant automobilį. Tačiau ieškovas to nedarė. Priešingai, net manydamas, kad automobilis galimai skirtas JAV rinkai, ieškovas vis tiek sudarė sandorį, t. y. pasirašė pažymą–sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo pinigus. Tik po sandorio sudarymo jis perskaitė automobilio dokumentus, pradėjo domėtis automobilio kilme internete, užsakė pažymas, pareiškė pretenzijas atsakovei. Atsakovės manymu, ne tik tai, kad automobilio kilmės šalis nebuvo esminė sutarties sąlyga ieškovui, bet tikrindamas automobilio kilmės vietą tik po sandorio sudarymo ir po to reikšdamas pretenziją, jis elgėsi neapdairiai, o atsakovo atžvilgiu ir nesąžiningai. Atsakovė nurodė, kad ieškovas pateiktais įrodymais nepagrindė aplinkybių, jog sudarant sandorį jis buvo apgautas, o taip pat kad automobilio kilmė jam buvo esminė sąlyga ir tai būtų turėję esminės reikšmės sandorio sudarymui. Teigia, kad ieškovas nebuvo atsakovei išreiškęs valios pirkti automobilį iš Europos, o ne iš JAV ar Kanados, ieškovas automobilio apžiūros metu matė lipdukus su JAV simbolika automobilyje bei turėjo galimybę patikrinti automobilio duomenis tiek internete, tie dokumentuose, tačiau to nedarė, todėl šios faktinės aplinkybės nepatvirtina ir ieškovo valios ydingumo sudarant sandorį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės

Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje www.autoplius.lt ieškovas rado skelbimą apie parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini), 2.0 l, kuriame pardavėja UAB „S a” nurodė automobilio savybes, o taip pat pirmosios registracijos šalį – Vokietiją. Ieškovas paskambino nurodytu telefonu, kadangi norėjo įsigyti būtent tokio modelio automobilį. Pardavėjos atstovas M. M. patvirtino, kad automobilis yra iš Europos, taip pat nurodė, jog yra smulkūs automobilio defektai. Ieškovas tą pačią dieną vakare su draugu J. K. atvyko į automobilių turgų adresu (duomenys neskelbtini) ir susitikęs su atsakovės atstovu M. M. bei apžiūrėjęs automobilį nusprendė jį pirkti. Ieškovas perdavė atsakovės atstovui M. M. sutartą pinigų sumą – 10 400 Eur, o šis užpildė (duomenys neskelbtini) pažymą–sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavė ją kartu su automobilio dokumentais vokiečių kalba ieškovui. Apsižiūrėjęs, kad neturi kasos pajamų orderio kvito, nurodė, jog išvyksta jį atsivežti. Atsakovės atstovui išvykus, ieškovas peržiūrėjo jam pateiktus automobilio (duomenys neskelbtini), 2.0 l, VIN kodas (duomenys neskelbtini), vokiškus dokumentus ir juose rado žymą apie Kanadą. Sugrįžus atsakovės atstovui ieškovas pareiškė, kad neketina pirkti automobilio, kadangi atsakovė jį apgavo tiek skelbime, tiek ir žodžiu nurodydama, kad automobilis yra iš Europos ir paprašė atsakovės atstovo grąžinti pinigus. Atsakovės atstovas atsisakė grąžinti pinigus ir priimti atgal automobilį, teigdamas, kad automobilis yra iš Europos, ir išvyko. Ieškovas, pasijutęs apgautas, išsikvietė policijos pareigūnus, kurie sustabdė atsakovės atstovą M. M., išklausė tiek ieškovą, tiek ir atsakovės atstovą ir patarė santykius aiškintis teisme, taip pat ieškovui pasiūlė paimti iš atsakovės atstovo surašytą kasos pajamų kvitą, kad vėliau galėtų įrodyti, jog sumokėjo pinigus už automobilį. Atsakovės atstovui atsisakius priimti automobilį ir grąžinti ieškovui pinigus, ieškovas automobilį (duomenys neskelbtini), 2.0 l pargabeno namo į V. Ieškovas, siekdamas nutraukti sandorį, kreipėsi su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų ir (duomenys neskelbtini) išsiuntė atsakovei pretenziją, tačiau atsakovė nereagavo ir pinigų negrąžino.

Dėl automobilio pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių. Sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas).

Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008).

Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

Ginčams dėl sandorio nuginčijimo nagrinėjamu pagrindu taikoma bendroji įrodinėjimo naštos taisyklė – aplinkybes, sudarančias pagrindą nuginčyti sandorį dėl apgaulės, turi įrodyti to siekianti šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-163-469/2021).

Ieškovas, prašydamas pripažinti automobilio (duomenys neskelbtini), 2.0 l, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytą dėl apgaulės, ir taikyti restituciją, nurodė, kad jį apgavo atsakovė tiek skelbime, tiek ir žodžiu nurodydama, kad automobilis yra iš Europos, o iš tiesų šio automobilio kilmės šalis yra Kanada. Nurodė, kad ieškovas ketino įsigyti automobilį BMW, kurio kilmės šalis yra Europa. Interneto svetainėje www.autoplius.lt ieškovas rado skelbimą apie parduodamą automobilį (duomenys neskelbtini), 2.0 l, kuriame pardavėja UAB „S a” nurodė automobilio savybes, o taip pat pirmosios registracijos šalį – Vokietiją. Ieškovas paskambino nurodytu telefonu ir atsakovės atstovas M. M. patvirtino, kad automobilis yra iš Europos. Ieškovas nurodė, kad žinodamas, jog automobilis yra ne iš Europos, nebūtų šio automobilio pirkęs. Atsakovė tai žinodama tyčia nuslėpė šį faktą, o vėliau paaiškėjus šioms aplinkybėms ir ieškovui atsisakius parduoto automobilio, atsisakė grąžinti ieškovui pinigus už automobilį.

Atsakovė neigia apgavusi ieškovą, nurodė, kad jai nebuvo žinoma, jog ieškovas ketina pirkti automobilį, kurio kilmės šalis yra tik Europa. Taip pat nurodė, kad nežinojo, jog parduotas ieškovui automobilis yra iš Kanados, nes jo dokumentai buvo vokiečių kalba ir ankstesnis automobilio savininkas buvo iš Vokietijos.

Kaip jau buvo minėta, CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo ir kitų esminių aplinkybių.

2022 m. rugpjūčio 1 d. vykusiame teismo posėdyje apklaustas liudytoju M. M., dirbantis UAB“S. a.“ vadybininku, paaiškino, kad įmonė yra registruota jo motinos vardu, o jis užsiima automobilių prekyba apie 20 metų. Liudytojas paaiškino, kad automobilį BMW jis pirko įmonės vardu (duomenys neskelbtini) mėnesį iš UAB „A“, automobilio registracijos dokumentai buvo vokiški bei dokumentuose nurodyti buvę automobilio savininkai buvo iš Vokietijos, automobilio dokumentuose nurodoma, kad automobilio kilmės šalis yra Vokietija, todėl (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje www.autoplius.lt. paskelbdamas apie šio automobilio pardavimą nurodė jo pirmos registracijos vietą – Vokietija. Liudytojas pripažino, kad tiek telefonu, tiek vėliau atvykęs apžiūrėti automobilio, ieškovas teiravosi, ar automobilis tikrai iš Europos, ar ne iš JAV, ir jis patikino ieškovą, kad automobilis iš Europos – iš Vokietijos. Tik po to, kai buvo pasirašyta pažyma–sąskaita serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo parduotas automobilis, ieškovas pavartė jam perduotus automobilio dokumentus ir pamatęs ten įrašytą žodį „Kanada“, pareiškė, kad atsisako nuo sandorio, pareikalavo grąžinti jo sumokėtus už automobilį pinigus, kadangi pasitikrinęs internete sužinojo, jog automobilio kilmės šalis Kanada, o ne Europos valstybė. Liudytojas M. M. taip pat teigė, kad prieš nurodydamas automobilio kilmės šalį – Vokietija interneto svetainėje www.autoplius.lt. apie parduodamą automobilį, jis nesidomėjo ir netikrino internete, iš kurios šalies kilęs automobilis.

Liudytojo M. M. teiginius, kad vokiškuose automobilio (duomenys neskelbtini), 2.0 l, VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentuose nurodoma, jog automobilio kilmės šalis yra Vokietija, paneigia byloje esantys Transporto priemonės registracijos liudijimas, kuriame nurodoma, kad automobilis yra Kanados varianto, o (duomenys neskelbtini) gauta iš BMW atstovybės Lietuvoje UAB „K“ informacija patvirtina, kad automobilis BMW, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), pagamintas (duomenys neskelbtini) Kanados dileriui (duomenys neskelbtini), kuris vykdo mažmeninę prekybą, o iš Transporto priemonės istorijos ataskaitos, gautos iš CARFAX, matyti, kad Ontarijo transporto ministerijos (Kanada) šaltiniu pirmasis registracijos liudijimas įsigijusiam automobilį BMW, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini),  buvo išduotas (duomenys neskelbtini); o Kvebeko (Kanada) nėra jokios informacijos apie šį automobilį.

(duomenys neskelbtini) vykusiame teismo posėdyje apklaustas liudytoju J. K. nurodė, kad jo draugas P. G. ieškojo nusipirkti automobilį BMW, kurio kilmės šalis būtų Europa. Ieškovas kalbėjo, kad iš JAV ar Kanados atvežami automobiliai dažnai būna skendę arba patyrę rimtus eismo įvykius, todėl ieškovas nenorėjo tokio automobilio. Ieškovas, suradęs internete skelbimuose apie parduodamą automobilį BMW iš Vokietijos, pakalbino jį kartu važiuoti į M. apžiūrėti mašinos. Kartu atvykę su ieškovu susitiko su M. M., apžiūrėjo automobilį, M. M. patikino, kad automobilis tikrai iš Vokietijos ir ieškovas nusprendė jį pirkti. Liudytojas nematė, kaip buvo mokami pinigai ir pildomi automobilio pirkimo–pardavimo dokumentai, nes jis sėdėjo automobilyje, kuriuo su ieškovu atvyko iš V., o ieškovas su M. M. atsisėdo į M. M. mašiną. Po kurio laiko pas jį atsisėdo ieškovas, o M. M. išvažiavo, anot ieškovo, atsivežti kažkokių dokumentų. Ieškovas žiūrinėjo atsineštus vokiečių kalba pirkto automobilio dokumentus ir rado juose įrašą „Kanada“. Tada pasitikrinęs internete sužinojo, kad automobilio, už kurį padavė M. M. pinigus, kilmės šalis yra ne Europa, o Kanada, ir nutarė atsisakyti šio pirkimo. Kai tik grįžo prie jų M. M., ieškovas iš karto pasakė M. M., kad atsisako pirkti automobilį, nes jis nėra iš Europos, ir pareikalavo grąžinti pinigus, bet M. M. atsisakė nutraukti sandorį ir išvažiavo. Tada ieškovas iškvietė policiją.

Taigi, liudytojas J. K. patvirtino, kad ieškovas siekė nusipirkti automobilį BMW, kurio kilmės šalis būtų Europa, jis neketino įsigyti JAV ar Kanadoje eksploatuotą automobilį, kad ieškovas teiravosi atsakovės atstovo, ar automobilis tikrai europietiškas.

Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės UAB“S. a.“ veiklos sritis – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimas. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovė, liudytojo M. M. teigimu, apie dvidešimt metų besiverčianti automobilių pirkimu–pardavimu, kaip savo srities profesionalė, prieš skelbdama apie įsigyto automobilio pardavimą, turėjo atidžiau susipažinti su automobilio (duomenys neskelbtini), 2.0 l, VIN kodas (duomenys neskelbtini), vokiškaisiais dokumentais, t. y. transporto priemonės registracijos liudijimu, ir matyti, kad automobilis pagamintas Kanados variantu, o taip pat prieš nurodydama skelbime parduodamo automobilio pirmos registracijos vietą – Vokietija, turėjo pirmiausia patikrinti ir įsitikinti šios informacijos tikrumu. Aplinkybė, kurią pripažino atsakovės liudytojas M. M., kad tiek telefonu, tiek vėliau atvykęs apžiūrėti automobilio, ieškovas teiravosi, ar automobilis tikrai iš Europos, ar ne iš JAV, ir turimas vokiškas transporto priemonės registracijos liudijimas, kuriame nurodyta, kad automobilis yra Kanados varianto, atsakovės atstovui turėjo sukelti abejones, ar tikrai pirmoji automobilio registracija yra Europoje, ir ar tikrai parduodamas automobilis atitinka ieškovo lūkesčius. Būdamas sąžiningas pardavėjas, atsakovės atstovas galėjo paduoti ieškovui automobilio dokumentus susipažinimui iki sandorio sudarymo, o ne po to, kai ieškovas sumokėjo pinigus ir buvo pasirašyta pažyma–sąskaita serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iš esmės atitinka automobilio BMW, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pardavimo sandoriui.   

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ir vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, sprendžia, kad atsakovės atstovo veiksmai, pasireiškę nutylėjimu apie transporto priemonės registracijos liudijime esančiu įrašu, jog automobilis pagamintas Kanados variantu, nepateikimu automobilio dokumentų ieškovui susipažinti iki sandorio sudarymo ir vėlesniu teigimu, kad ieškovas jų neprašė, sudarė lemiamą įtaką sandorio šalies, t. y. ieškovo valiai susiformuoti – pirkti atsakovės parduodamą automobilį. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad ieškovas, po sandorio sudarymo gavęs automobilio dokumentus, sukėlusius jam įtarimą dėl automobilio kilmės šalies, tuoj pat nedelsiant (ne daugiau kaip po valandos) pranešė atsakovės atstovui, kad nutraukia sandorį, nes pasijautė apgautas atsakovės atstovo dėl automobilio pirmosios registracijos. Tai, kad atsakovė pateikė klaidingą informaciją apie parduodamą automobilį BMW, VIN kodas (duomenys neskelbtini), patvirtina jau aptarti aukščiau sprendime rašytiniai įrodymai.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog sandoris, kurį atitinka ieškovo ir atsakovės atstovo pasirašyta (duomenys neskelbtini) pažyma–sąskaita serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio BMW, VIN kodas (duomenys neskelbtini), įsigijimo buvo sudarytas dėl apgaulės, pasireiškiančios atsakovės atstovo klaidinančios informacijos apie automobilio kilmės šalį pateikimu ir nutylėjimu ieškovui reikšmingų aplinkybių apie ne europietišką automobilio variantą, todėl ieškinys tenkinamas ir (duomenys neskelbtini) sandoris, įformintas pažyma–sąskaita serija  (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas negaliojančiu ir taikytina restituciją(CK 1.91straipsnio 1 ir 5 dalys). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas : 244 Eur sumokėtą žyminį mokestį, 1000 Eur atstovavimo išlaidas, 365,66 Eur išlaidas už byloje pateiktų dokumentų vertimus; 250,00 Eur išlaidas, turėtas siekiant susigrąžinti skolą ne teisminiu keliu.      

Ieškovės išlaidas patvirtina byloje pateikti įrodymai : 2022 m. vasario 24 d. dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina apie ieškovo sumokėtą 244 Eur žyminį mokestį; 2022 m. vasario 24 d. ir 2022 m. balandžio 19 d. Luminor banko išrašai patvirtina, kad ieškovas per du kartus sumokėjo po 500 Eur  už advokato padėjėjo paslaugas; 2022 m. kovo 8 d. dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio17 d. dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. lapkričio 23 d. dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina apie ieškovo sumokėtus atitinkamai 101,88 Eur, 47,19 Eur, 216,59 Eur ( iš viso 365,66 Eur) vertimų biurui UAB „V n“ už į nagrinėjamą bylą teikiamų dokumentų vertimą;  (duomenys neskelbtini) Lietuvos pašto kvitas patvirtina, kad ieškovas už išsiųstą pretenziją registruotu laišku atsakovei sumokėjo 1,74 Eur.

Dėl ieškovo prašomų priteisti 250,00 Eur išlaidų, turėtų siekiant susigrąžinti skolą ne teisminiu keliu, byloje nepateikta įrodymų. 

Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 96 straipsnio 5 dalis). 

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos iš viso 1611,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1000 Eur išlaidos advokato padėjėjo teisinei pagalbai, 365,66 Eur už byloje atliktus dokumentų vertimus, 1,74 Eur už pretenzijos siuntimą registruota pašto siunta ir 244 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Patenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 79 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi, valstybei iš atsakovės priteisiamos 6,13 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento automobilio (duomenys neskelbtini), 2.0 l, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį, pasirašant (duomenys neskelbtini). pažymą–sąskaitą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S a“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją : priteisti ieškovui P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S a“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, ieškovo sumokėtus 10400 Eur (dešimt tūkstančių keturis šimtus eurų), o ieškovą P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), įpareigoti grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei“ S. a.“ automobilį (duomenys neskelbtini), 2.0 l, VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S a“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, ieškovui P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) 1611,40 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S a“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB, valstybei 6,13 Eur (šešis eurus 13 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Virginija Šeškuvienė