Baudžiamoji byla Nr. 1-36-408/2025

Teisminio proceso Nr. 01-1-42268-24-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas, 

sekretoriaujant Amandai Viktoravičiūtei,

dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,

kaltinamajam M. E., jo gynėjai advokatei Violetai Naujokienei,

laiduotojai S. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenanoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvoje neteistas, Didžiojoje Britanijoje teistas tris kartus,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

                 I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis M. E. 2024 m. spalio mėn. 27 d., apie 12 val. 47 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFN-0402, 12.49 val. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, 13.05 val. nustatytas 2,68 promilių neblaivumas.

               II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. E. teisiamojo posėdžio kaltas prisipažino ir parodė, kad 2024-10-26 jo draugas M. K. jam paskolino savo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes pats asmeniškai savo neturi. Tuo metu, kai draugas perdavė automobilio raktelius, jis tikrai buvo blaivus, antraip draugas nebūtų jam leidęs vairuoti neblaiviam. 2024-10-27 nuo ryto, maždaug nuo 9 val., kartu su kaimyne, kurios duomenų net nežino, vartojo alkoholį, tiksliau brendį, kokio stiprumo nežino, išgėrė maždaug 0,4 l. Minėtą dieną jis sukonfliktavo su J. G., su kuria nuomojasi būstą, asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Ši iškvietė policijos pareigūnus, kurie jam nurodė pasišalinti iš adreso. Po policijos pareigūnų išvykimo, jis nuėjo iki draugo automobilio ir su juo išvažiavo. Tiksliai neprisimena, kur jis norėjo važiuoti, bet šiai dienai jam atrodo, kad jis tiesiog norėjo perstatyti automobilį, kuomet jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis policijos pareigūnams neneigė, kad maždaug prieš 20 min., iki jį sustabdant, jis vartojo alkoholį. Jį tikrino su alkotesteriu ir su pateiktais rezultatais sutiko. Jis savo kaltės neneigia ir sutinka su visomis aplinkybėmis, nurodytomis pranešime apie įtarimą, dėl to nuoširdžiai gailisi. Teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs nuo (duomenys neskelbtini), jos praradęs nėra. 

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais: 

Iš liudytojo M. K. parodymų matyti, kad jam nuosavybės teise priklauso automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įsigijo šių metų liepą ar rugpjūčio mėnesį už 800 eurų sumą. M. E. yra jo draugas ir jis dirba (duomenys neskelbtini). M. prieš du mėnesius grįžo atostogų ir laikinai, kol šis svečiuojasi Lietuvoje, jam paskolino savo minėtą automobilį. Tuo metu, kai perdavė automobilio raktelius M. buvo blaivus, antraip pastarajam savo automobilio davęs nebūtų. Prie apklausos teikia prašymą grąžinti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, nes šis jam reikalingas susisiekimui (b. l. 46–48). 

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta: kad 2024-10-27 apie 12:47 val., prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ant pravažiavimo sustabdyta motorinė transporto priemonė "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią būdamas neblaivus vairavo M. E., gim. (duomenys neskelbtini). 2024-10-27 12:49 val. minėtam vairuotojui alkotesteriu "Alcotest 6810, Nr. ARFM-0402", patikros sertifikato Nr. 2194630, nustatytas 2,53 ‰ sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis. 13:05 val. alkotesteriu pakartotinai atlikus tikrinimą, vairuotojui nustatytas 2.68 ‰ sunkus neblaivumo (girtumo) laipsnis. Atėmus metrologinę (0.01...1‰) ± 1.7 % paklaidą, vairuotojui mažiausiai nustatytas 2.48 ‰ vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, automobilio vairuotojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d. požymių (b. l. 6–9).

2024-10-27 Įvykio vietos apžiūros protokolas. Atvykus adresu, (duomenys neskelbtini), matome keturių aukštų daugiabutį namą, priešais kurį matome pravažiavimą į kito daugiabučio namo kiemą. Pravažiavime matome stovinčius automobilius, kurie neturi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Paėjus tiesiai, prieiname daugiabučio namo galą, iš kito daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), pusės, ties kuriuo matome stovintį pilkos spalvos VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi užpakaline dalimi link pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Priėjus arčiau minėto automobilio, matome atidarytą priekinį kairės pusės langą. Atidarius priekines kairės pusės duris, daiktadėžėje matome įvairius daiktus, neturinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Apžiūrint automobilio saloną per priekines kairės pusės duris, matome jog pavarų svirtis įjungta į trečią pavarą, skydelyje matome 288689 km. Atidarius porankį, matome įvairius daiktus, neturinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Atidarius kairės pusės galines duris, salone matome įvairius daiktus, neturinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Atidarius automobilio bagažinės dangtį, matome įvairius daiktus, neturinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui. Atidarius bagažinės kilimą, matome įdėtą atsarginį ratą, bei įvairius įrankius. Atidarius dešinės pusės galines duris, matome salone sudėtus įvairius plastikinius bei stiklinius butelius. Atidarius dešinės pusės priekines duris, matome įvairius daiktus, neturinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, bei šalimais padėtas dvi „BLANC“ skardines. Atidarius automobilio daiktadėžę, matome sudėtus automobilio popierius. Ant priekinės dešinės pusės sėdynės matome automobilio užvedimo raktelį. Atidarius automobilio priekinį dangtį, matome variklio skyrių. Matome akumuliatorių „TUDOR High Tech“. Daugiau objektų ar daiktų, turinčių reikšmės tyrimui nepaimta. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis. Automobilis nutransportuotas į saugojamą automobilio stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Sudaryta foto lentelė (b. l. 10–26).

2024-10-28 VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, jog automobilis „VW PASSAT“, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. K. (b. l. 35).

2024-10-28 ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog automobilio "VW Passat" kaina be PVM 2196,20 Eurų Su PVM 2780 Eurų (b.l. 36).

2024-10-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-10-27, apie 11 val. 58 min.,  iš Kauno apskr. vyriausiojo policijos komisariato budėjo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus pažįstamas sėdi mašinoje, kuri yra kieme. Ateina prie durų reikalauja įleisti, dabar prieš kelias minutes grasino išlaužti duris. Atvykus nurodytu adresu, buvo susisiekta su pranešėja J. G., kuri paaiškino, kad jos draugas M. E.,  būdamas neblaivus beldėsi į jos buto duris, tačiau ši jo neįsileido. Tuomet M. E. išėjo į kiemą ir atsisėdo į pilkos spalvos automobilį, tačiau niekur nevažiavo. Pasiklausus J. G. ar šiuo meti jai reikalinga policijos pagalba, ši teigė, kad policijos pagalbos jai nereikia, ši tik norėjo informuoti policiją, kad jos draugas M. E. būdamas neblaivus gali važiuoti su automobiliu. Bandant pasitikslinti su kokiu automobiliu M. E. gali važiuoti, J. G. paaiškino, kad šis gali važiuoti su M. E. draugo M. K. automobiliu „VW Passat“. Ieškant apibūdinimus atitinkančio automobilio, adresu (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį „VW Passat“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje niekas nesėdėjo, jis buvo užgesintas, tvarkingai priparkuotas. Patikrinus aukščiau minėtą automobilį per „Polis II“ sistemą pastebėjome, kad automobilis priklauso J. G. minėtam M. E. draugui M. K.. Kadangi automobilis atitiko J. G. nurodytus apibūdinimus, nusprendė palaukti netoli aukščiau minėto automobilio, kad šis būtų  policijos pareigūnų matomumo zonoje. Praėjus kelioms minutėms pastebėjo, kad į aukščiau minėtą automobilį atsisėdo vienas asmuo. Tuomet automobilis pradėjo važiuoti. Vejantis aukščiau minėtą automobilį ir jį sustabdžius prie pat (duomenys neskelbtini) esančio namo, pastebėjo, kad vairuotojo vietoje sėdėjo M. E.. Per atidarytą automobilio langą pradėjus bendrauti su M. E. pajautė stiprų alkoholio kvapą, asmuo kalbėjo nerišliai. Paklausus M. E. ar šis šiandien vartojo alkoholį, šis teigė, kad taip. Paklausus prieš kiek Iaiko M. E. vartojo alkoholį, šis teigė, kad prieš 20 min. Patikrinus M. E. neblaivumą, 12 val. 49 min, alkotesteriu Alcotest ARFM-0402, patikros sertifikato Nr. 2194630, šiam nustatytas 2.53 prom. girtumo laipsnis. Praėjus 16 min, antru tikrinimu, akotesteriu Alcotest ARFM-0402, patikros sertifikato Nr. 2194630, 13 val. 05 min, M. E. nustatytas 2.68 prom. girtumo laipsnis.  Kadangi M. E. buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, šiam buvo paaiškinta, jog jo vairuojamas automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bus nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) ir bus pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 37–40).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog nustatyti šie M. E. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Taip pat nurodoma, jog asmuo negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Taip pat nurodoma, jog asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 20 min., atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 6810“, ARFM-0402, patikros sertifikatas Nr. 2194630. Pirmas tikrinimas 12.49 val. – 2,53 promilių, antras tikrinimas 13.05 val. – 2,68 promilių (b. l. 41–42).

Kitų objektų apžiūros protokolu peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20241027-123743UTC+0200.mp4“, girdima, kaip policijos pareigūnas telefonu bendrauja su moterimi. Policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu ieško nurodytos transporto priemonės. Vaizdo įrašas trunka 11 min. 16 s. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20241027-125210UTC+0200.mp4“, matome, kad policijos pareigūnas tikrina automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo girtumą. Asmuo nurodo, kad alkoholį vartojo prieš 20 min. Pirmu tikrinimu nustatyta 2,53 prom. girtumas. Asmuo informuojamas, kad bus tikrinamas alkotesteriu antrą kartą po 15 min. Vaizdo įrašas trunka 2 min. 53 s. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20241027-130641UTC+0200.mp4“, matome, kad asmeniui nurodoma eiti tiesia linija, koja už kojos. Taip pat nurodoma atsimerkus ir užsimerkus pirštu pataikyti į nosies galą. Asmuo tikrinamas alkotesteriu antrą kartą, nustatyta 2.68 promilių girtumas. Asmuo patalpinamas į laikino sulaikymo patalpą. Vaizdo įrašas trunka 6 min. 56 s. (b. l. 56–59).

   III.         Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. 

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad M. E. 2024 m. spalio mėn. 27 d., apie 12 val. 47 min., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFN-0402, 12.49 val. nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, 13.05 val. nustatytas 2,68  promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir po to sugalvojo važiuoti automobiliu.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

IV. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kartu teismų praktikoje išaiškinta, jog net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K 67-942/2019, 2K-81-895/2020 ir kt.).

Laiduotoja S. G. prašo atleisti brolį M. E. nuo baudžiamosios atsakomybės jos laidavimui be užstato (b. l. 161). Sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Jis praeityje Lietuvoje nebuvo teistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. Byloje nėra pareikšta civilinių ieškinių, viso teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, galima teigti, jog M. E. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Mano, kad yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Prokuroras su prašymu nesutinka ir sprendžia, kad nėra visų sąlygų atleisti M. E. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes tiek jis, tiek ir galima laiduotoja anksčiau buvo teisti užsienyje.

Prašymas dėl laidavimo tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. E. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Praeityje kaltinamasis Lietuvoje nebuvo teistas, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo teisiamas. M. E. Respublikinio priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, verčiasi individualia veikla, atlieka kapinių priežiūros darbus. Duomenų, kad būtų padaryta turtinė žala, byloje nėra, civilinių ieškinių nepareikšta. Viso teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi ir pažadėjo teismui nebenusikalsti, todėl, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad M. E. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, yra visos būtino atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje kaltinamojo sesuo S. G. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu apklausta pretendentė į laiduotojas nurodė, kad ji žino, dėl ko teisiamas jos brolis, jo elgesį vertina kritiškai. Mano, kad yra kaltinamajam autoritetas, brolis į ją visada kreipiasi, viską pasipasakoja, jie nuolat bendrauja. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. G. turi pastovią gyvenamąją vietą ir gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirbanti, nes yra vaiko auginimo atostogose, ji neturi drausminių nuobaudų, anksčiau Lietuvoje nebuvo teista.

Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę, ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi (200-10-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-658/2007, 2008-06-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, 2010-03-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010).

Prokuroras sprendžia, kad S. G. nėra tinkama laiduotoja, kadangi anksčiau buvo teista užsienyje už melagingų parodymų davimą, be to, ji negyvena kartu su kaltinamuoju. Teismo nuomone, S. G. yra kaltinamajam tinkama laiduotoja. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad S. G. šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, ji turi pastovią gyvenamąją vietą. Byloje nėra duomenų, kad ji būtų teista Lietuvoje, kad ji bausta administracine tvarka. Ta aplinkybė, kad S. G. anksčiau buvo teista užsienio valstybėje, neįrodo apie neigiamą jos elgesį, įstatymų nesilaikymą ar panašiai. Nors S. G. gyvena ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė negali būti pakankamas pagrindas nepripažinti jos tinkamu laiduotoju, kadangi prokuroro nurodyta sąlyga - privalomai gyventi toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, nėra nurodyta ir BK 40 straipsnyje (2014 m. lapkričio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2014). Taigi atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad S. G. gali daryti savo broliui teigiamą įtaką ir todėl laikytina verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, teismo nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant M. E. pagal laidavimą be užstato jo seseriai S. G., nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V.  Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. 

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 2811 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. 

Šiuo atveju matyti, kad M. E. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. E. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba. 

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Teismas pažymi, kad BK 2811 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. 

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. 

Nustatyta, kad M. E. BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „VW PASSAT“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, jog automobilis „VW PASSAT“, v.n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso M. K. (b. l. 35), taigi nusikaltimo padarymo priemonė – priklauso trečiajam asmeniui. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas – M. K. žinojo, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

2024-10-28 ,,Emprekis“ pažymoje nurodyta, jog automobilio „VW Passat“ kaina be PVM 2196,20 Eurų, su PVM 2780 Eurų (b. l. 36).

Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Įvertinus automobilio savininko M. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie automobilio įsigijimo kainą, nusidėvėjimą nuo jo įsigijimo, atsižvelgiant į kaltinamojo M. E. asmenybę, seka išvada, kad pakankamai didelės vidutinės transporto priemonės kainos konfiskavimas kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 2000 Eur.

VI. Kiti klausimai

M. E. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės - dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas. Šios kardomosios priemonės paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktiniai įrodymai, nuosprendžiui įsiteisėjus - CD diskas – paliktinas saugoti byloje. Automobilis, su užvedimo rakteliu, - grąžintas M. K., paliktinas jo žinioje.

VII. Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

        Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. vasario 26 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam M. E. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 262,50 Eur išlaidų.

        Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pagreitinto proceso bylose yra privalomas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

M. E., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. 

M. E. perduoti laiduotojos S. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti M. E. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- 2 (dvejus) metus uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024-10-29.

- konfiskuoti automobilio „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 2000 (du tūkstančius) eurų.

Kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti. 

Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus - CD diską – palikti saugoti byloje. Automobilį, su užvedimo rakteliu, - grąžintą M. K., palikti jo žinioje.

Nepriteisti iš M. E. valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų.

Išaiškinti M. E., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas                                                        Virginijus Kalkauskas