Civilinė byla Nr. 3K-3-517-701/2016

                                                          Teisminio proceso Nr. 2-29-3-03884-2013-5

                                                                                                Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.5.

                                    (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. J. ir I. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams T. J., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, uždarajai akcinei bendrovei „Geoida“, trečiajam asmeniui VĮ Registrų centro Telšių filialui dėl kadastrinių matavimų duomenų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų ribų nustatymą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių kasacinį procesą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė: 1) panaikinti UAB „Geoida“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. Geo-1165 dėl T. J. priklausančio žemės sklypo Mažeikių r., duomenys neskelbtini, ribų nustatymo; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių Mažeikių r. sav., kadastro duomenų patikslinimo“; 3) panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. duomenys neskelbtini, kadastro duomenis, kurie buvo įregistruoti 2011 m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 35VĮ-1152 pagrindu; 4) nustatyti žemės sklypo Mažeikių r., duomenys neskelbtini, ribas atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, kurią faktiškai ieškovas valdė pagal ribas, nustatytas 2002  m. lapkričio 4 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. 61/13830, Nr. 61/13832 dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmame punkte; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. 2002 m. lapkričio 4 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. 61/13830, Nr. 61/13832 dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmu punktu buvo padidintas (nuo 1,11 ha iki 1,46 ha) ieškovui priklausančio žemės sklypo Mažeikių r., duomenys neskelbtini, plotas, atlikti kadastriniai matavimai ir sustatyti riboženkliai. Pakeistų duomenų ieškovas VĮ Registrų centre neįregistravo, nes manė, kad tai galės padaryti bet kada vėliau.
4. 2011 m. rugpjūčio 16 d. UAB „Geoida“ geodezininkas paženklino šalia esančio atsakovui T. J. priklausančio žemės sklypo (sklypo Nr. duomenys neskelbtini) ribas – surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. Geo-1165 ir 6027 kv. m sklypo plote sustatė 4 riboženklius. Apie šiuos matavimus ieškovas nebuvo informuotas, juose nedalyvavo, nors tokią teisę turėjo (2011 m. rugpjūčio 4 d. pranešimas apie numatomus žemės sklypo matavimus buvo išsiųstas ne jam, o J. S.). Ieškovo teigimu, 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. Geo-1165 įrašyti jo asmens duomenys (vardas ir pavardė – R. S.), pasirašyta ir įrašyta 2011 m. rugpjūčio 16 d. data, nors tokio dokumento jis nepasirašė.
5. 2011 m. spalio 6 d. atsakovo T. J. žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo patvirtinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 35VĮ-1152, o 2011 m. spalio 10 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 2011 m. spalio 26 d. norėdamas įregistruoti savo žemės sklypą Mažeikių r., duomenys neskelbtini, ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau sklypas nebuvo įregistruotas, motyvuojant tuo, jog siekiamo įregistruoti žemės sklypo ribą dengia registre įregistruoto atsakovo T. J. žemės sklypo Nr. duomenys neskelbtini riba (uždengiama dalis yra maždaug 10 metrų pločio, 182,7 metro ilgio).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą.
7. Teismas nurodė, kad tarp šalių kilusį ginčą iš esmės lėmė ieškovo neatsakingas požiūris į pareigą laiku išviešinti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus, ir dėl to šie 2002 metais atlikti matavimai oficialiai niekam, išskyrus jį patį, nebuvo žinomi, todėl tokių duomenų naudoti prieš trečiuosius asmenis negalima.
8. Teismas pažymėjo, kad, atsakovo T. J. žemės sklype atliekant kadastrinius matavimus ir surašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, ieškovui net nebuvo būtina dalyvauti, todėl sprendė, jog kadastriniai matavimai pagal tuo metu viešai žinomus duomenis atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. Geo-1165 yra teisėtas ir naikinti jo nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, kad kiti ieškinio reikalavimai laikytini išvestiniais, todėl pripažinus, jog 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. Geo-1165 yra teisėtas, jo pagrindu priimtas Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 35VĮ-1152 bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. duomenys neskelbtini, kadastro duomenys taip pat pripažintini teisėtais ir naikinti jų nėra teisinio pagrindo.
9. Teismas nustatė, kad ieškovas apie prašomą panaikinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių Mažeikių r. sav., kadastro duomenų patikslinimo“ sužinojo 2012 m. balandžio 4 d., gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštą Nr. 1SS-(7.5)-646, kuriame, be kitų duomenų, nurodyta informacija apie minėtą įsakymą, išaiškinant ieškovui teisę šį Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad terminas apskųsti šį administracinį aktą yra gerokai praleistas, o ieškovas termino atnaujinti neprašė, sprendė, jog ieškovas praleido ABTĮ   33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ir tuo pagrindu atmetė ieškinio reikalavimus panaikinti Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6  d. įsakymą Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių Mažeikių r. sav., kadastro duomenų patikslinimo“ bei šio įsakymo pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. duomenys neskelbtini, kadastro duomenis.
10. Teismas nustatė, kad: 2002 m. vasario 20 d. ieškovui priklausančio 1,46 ha žemės sklypo duomenys neskelbtini, Mažeikių r., kadastro Nr. duomenys neskelbtini, ribos nustatytos surašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą bei nubraižant asmeninio ūkio žemės paženklinimo abrisą; atsakovui T. J. priklausančio žemės sklypo duomenys neskelbtini, Mažeikių r., kadastro Nr. duomenys neskelbtini, ribos nustatytos 2011 m. rugpjūčio 16 d., surašant žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir nubraižant žemės sklypo planą M 1:1000. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuose dokumentuose nustatytos aiškios abiejų žemės sklypų ribos, teismas konstatavo, jog pakartotinai šiems sklypams ribos nenustatytinos, ir atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti jam priklausančio žemės sklypo duomenys neskelbtini, Mažeikių r., kadastro Nr. duomenys neskelbtini, ribas, atsižvelgdamas į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha.
11. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 24 d. nutartimi Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra gretimo žemės sklypo savininkas, nuosavybės teisę 1999 m. vasario 11 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijęs iš J. S.; 1999 m. balandžio 1 d. ši nuosavybės teisė buvo išviešinta, tačiau atsakovė UAB „Geoida“ vadovavosi Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių skyriuje esančia T. J. žemės tvarkymo byla, iš kurios matyti, kad kaip žemės sklypo Nr. 168 naudotojas yra nurodytas J. S. – minėti duomenys patvirtinti 2005 m. gegužės 4 d. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas R. S. (sūnus) ir J. S. (tėvas) gyvena tame pačiame kaime, gali būti, kad net ir tuo pačiu adresu, todėl kvietimo dalyvauti ženklinant atsakovo T. J. žemės sklypo ribas išsiuntimas J. S. (tėvui), kaip gretimo žemės sklypo Nr. 168 naudotojui, neprieštaravo ginčo metu galiojusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punktui. Atsižvelgdamas į tai, kad Taisyklių 27 punktas nustato tik privalomą gretimo sklypo savininko (naudotojo) informavimą apie atliekamus matavimus, tačiau jo dalyvavimas matavimuose nėra būtinas, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovės UAB „Geoida“ 2011 m. rugpjūčio 11 d. surašytas paženklinimo-parodymo aktas atitinka visus Taisyklių reikalavimus, 2011 m. rugsėjo 15 d. jis yra suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėju, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka pagal ieškovo kasacinį skundą, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-622-421/2015 panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 24 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.
14. Teisėjų kolegija nurodė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Vienas iš pagrindinių informacijos šaltinių ruošiantis atlikti kadastrinius matavimus yra Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys apie šiame registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą ir teises į jį. Teisėjų kolegija nustatė, kad faktas, jog žemės sklypo savininkas yra ieškovas, jau 1999 m. balandžio mėn. atsispindėjo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, tačiau atliekant atsakovo žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo nustatytas gretimo sklypo savininkas, atitinkamai jis nebuvo kviečiamas dalyvauti paženklinant sklypo ribas. Aplinkybė, kad atsakovė UAB ,,Geoida“ naudojosi informacija tik apie anksčiau buvusį savininką, manė, kad tarp ieškovo ir atsakovo T. J. esantis žemės plotas yra laisvas ir jo naudotojas yra J. S., nenustačiusi naudojimosi šiuo sklypu pagrindo, tik patvirtina, kad ši atsakovė pažeidė Taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. iš Nekilnojamojo turto registro duomenų gretimo žemės sklypo savininko nenustatė, dalyvauti paženklinant sklypo ribas jo nekvietė, todėl nebuvo sudarytos sąlygos ieškovui bendradarbiauti, pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų išreikšti pradinėse stadijose (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Aplinkybė, kad ginčijamo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo registruoti viešame registre, nepaneigia fakto, kad jis tuo metu jau buvo šio sklypo savininkas ir nuosavybės faktas buvo paviešintas tame pačiame registre, bei neatleido nuo pareigos jį, kaip gretimo žemės sklypo savininką, kviesti dalyvauti paženklinant gretimo sklypo ribas.
15. Teisėjų kolegija nurodė, kad kvietimas dalyvauti paženklinant ribas buvo išsiųstas ne ieškovui, kaip gretimo sklypo savininkui, o J. S., buvusiam šio sklypo savininkui. Vien aplinkybės, kad ieškovas yra J. S. sūnus, jie abu gyvena viename kaime, atliekant matavimus dalyvavo J. S., nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad apie atliekamus matavimus ieškovas žinojo arba turėjo žinoti.
16. Teisėjų kolegija sprendė, kad, esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija, tačiau nagrinėjamu atveju teismas žemės sklypų ribų nenustatė.
17. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2016 m. kovo 15 d. sprendimu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27  d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, ieškinį tenkino.
18. Kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog ginčijamo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo registruoti viešame registre, nepaneigia fakto, kad jis tuo metu jau buvo šio sklypo savininkas ir nuosavybės faktas buvo paviešintas tame pačiame registre, bei neatleido nuo pareigos jį, kaip gretimo žemės sklypo savininką, kviesti dalyvauti paženklinant gretimo sklypo ribas. Teismas, spręsdamas tarp šalių – gretimų žemės sklypų savininkų – kilusį ginčą, netinkamai taikė ir aiškino žemės sklypų ribų nustatymą bei nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus ir kadastrinių duomenų tikslinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, todėl UAB „Geoida“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. Geo-1165 dėl T. J. priklausančio žemės sklypo duomenys neskelbtini, Mažeikių r., Nr. 129-1, kadastro Nr. duomenys neskelbtini, ribų nustatymo pripažintinas neteisėtu ir naikintinas.
19. Kolegija sprendė, kad sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti ne tik tai, jog apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų, bet ir tai, kad esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems, kad egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, todėl nesant byloje ginčo, kad Telšių apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr.  2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. 61/13830, Nr. 61/13832 dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmu punktu, ieškovui R. S. buvo padidintas žemės sklypo kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini plotas nuo 1,11 ha žemės ūkio naudmenų iki 1,46 ha bei atlikti kadastriniai matavimai ir sustatyti riboženkliai, žemės sklypo duomenys neskelbtini, Mažeikių r., registro Nr. duomenys neskelbtini, kadastro Nr. duomenys neskelbtini, riba nustatytina atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, kurią faktiškai ieškovas valdė pagal pirmiau nurodytu Telšių apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 4 d. įsakymu nustatytas ribas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Kasaciniu skundu atsakovas T. J. ir I. J. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Konstitucinis pažinimo teisėje principas įsakmiai reiškia, kad teismas negali jokiu aspektu atsisakyti pažinimo byloje ar nustatyti dalinį pažinimą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kuo remiantis ieškovui buvo padidintas jam padovanotas žemės sklypas 35 a be jokių matavimų ir derinimų su atsakingomis institucijomis bei kaimynais. Pats ieškovas kadastrinius matavimus užsakė tik 2014 m. I. ir T. J. įsigyto žemės sklypo ribos buvo aiškiai nustatytos, o 2005 m. balandžio 20 d. atliktame buvusiai savininkei M. V. M. priklausiusio žemės sklypo paženklinimo abrise kaip jos kaimynas buvo nurodytas J. S.
2. I. ir T. J. žemės sklypą įsigiję teisėtai, jis buvo konkretaus ploto, tam tikroje vietoje ir tam tikros konfigūracijos, kas atsispindi konkrečiame plane, todėl teismas turėjo išsiaiškinti, kokiu būdu ir kokia tvarka iš atsakovų gali būti atimta dalis nuosavybės. Įvairūs projektai ir planai negali paneigti nuosavybės teisė buvimo. Nekilnojamojo turto sutarties neatskiriama dalis yra nekilnojamojo turto planas. Tačiau byloje nėra jokio plano prie S. žemės perleidimo sandorio. Tai žinodamas teismas negalėjo savo sprendimo pagrįsti teiginiu apie viešą sandorio registraciją ir tvirtinti, kad ir žinios buvo viešos. Nors būtent šio plano registre nebuvimas ir lėmė tai, kad nei matininkai, nei I. ir T. J. negalėjo tiksliai žinoti, kas – ieškovas ar jo tėvas J. S. – kokio sklypo savininkas yra.
3. Pranešimas apie kadastrinius matavimus pagal žinomą ankstesnę registraciją buvo siųstas J. S. tinkamai. I. ir T. J. sodybos projektas buvo paskelbtas viešai, todėl ieškovas galėjo pateikti savo pastabas dėl šio projekto. I. ir T. J. ir ieškovą sieja giminystės ryšiai, todėl viešumo privalomumas tampa ieškovui besąlygiškas ir nežinojimu ieškovas remtis negalėjo.
21. Prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimą ir palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

              Dėl kasacinio proceso, kasacinį skundą padavus byloje nedalyvaujančiam asmeniui

22. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 342 straipsnį kasacinį skundą gali paduoti byloje dalyvaujantys asmenys. Kasacinį skundą paduodantis asmuo turi būti teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad kasacinį skundą gali paduoti tas dalyvaujantis byloje asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus – varžo jo teises ar nustato papildomas pareigas.
23. Kasacinį skundą priimti atsisakoma, jeigu jis paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą (CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu nustačius, kad yra CPK 350 straipsnio 2 dalyje (išskyrus 3 punktą) nustatyti pagrindai atsisakyti priimti kasacinį skundą, kasacinis procesas nutraukiamas (CPK 356 straipsnio 6 dalis).
24. Šioje byloje bendrą kasacinį skundą padavė atsakovas T.  J. ir jo sutuoktinė I. J. Pastaroji nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl neturi teisės paduoti kasacinio skundo (CPK 342 straipsnis). Dėl I. J. kasacinio skundo yra CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti kasacinį skundą. Tai nustačius konstatuotina, kad kasacinis procesas pagal I. J. kasacinį skundą yra negalimas ir nutrauktinas (CPK 356 straipsnio 6 dalis).

Dėl žemės sklypų ribų paženklinimo aktų teisėtumo

25. Kasaciniame skunde atsakovas ginčija aplinkybes dėl privalomumo informuoti ieškovą apie žemės sklypo ribų nustatymą, nurodydamas, kad ieškovui turėjo būti žinoma apie atliekamus matavimus, nes apie tai buvo informuotas jo tėvas, buvęs žemės sklypo savininkas, dalyvavęs ir pačiame matavime.
26. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šis klausimas jau buvo spręstas kasacine tvarka ir šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 25 d. priimtoje nutartyje (bylos Nr. 3K-3-622-421/2015) nurodė, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešame registre. Teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti (kviestiniai) asmenys, inter alia (be kita ko), gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti ir pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų išreikšti pradinėse stadijose, taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolesnių šalių ginčų. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje faktas, jog žemės sklypo savininkas yra ieškovas, o ne jo tėvas, jau 1999 m. balandžio mėn. atsispindėjo Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, kai 1999 m. vasario 11 d. privačios žemės dovanojimo sutarties pagrindu ieškovas R. S. iš savo tėvo J. S. įsigijo žemės sklypą, tačiau 2011 m. atsakovui atliekant kadastrinius matavimus nebuvo nustatytas gretimo sklypo savininkas, atitinkamai jis nebuvo kviečiamas dalyvauti paženklinant sklypo ribas. Aplinkybė, kad ginčijamo žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymo metu ieškovui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai nebuvo registruoti viešame registre, nepaneigia fakto, kad jis tuo metu jau buvo šio sklypo savininkas ir nuosavybės faktas buvo paviešintas tame pačiame registre, bei neatleido nuo pareigos jį, kaip gretimo žemės sklypo savininką, kviesti dalyvauti paženklinant gretimo sklypo ribas. Ieškovui neigiant, kad jam buvo žinoma apie būsimą gretimo sklypo ribų ženklinimą, jo datą ir laiką, ir šios aplinkybės jokiais objektyviais bylos duomenimis nenustačius, vien aplinkybės, kad ieškovas yra J. S. sūnus, jie abu gyvena viename kaime, atliekant matavimus dalyvavo J. S., nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad apie atliekamus matavimus ieškovas žinojo arba turėjo žinoti.
27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo padaryti kitokias išvadas ir konstatuoti kitokias aplinkybes, nei tai padaryta nurodytoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 25 d. nutartyje. Ja bylą perdavus apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šis teismas naujų aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl ginčijamo žemės sklypo ribų paženklinimo akto teisėtumo, nenustatė. Laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas panaikinti ginčijamus 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. Geo-1165 bei jo pagrindu priimtą Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymą Nr. 35VĮ-1152 ir VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. duomenys neskelbtini, kadastro duomenis, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba pakeisti kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl žemės sklypų ribų nustatymo

28. Nagrinėjamoje byloje esminis yra klausimas dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 25 d. priimtoje nutartyje (bylos Nr. 3K-3-622-421/2015) konstatavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl sklypų ribų.
29. Byloje susiklosčiusi specifinė faktinė situacija, kai abi ginčo šalys teigia turėjusios teisę į ginčijamą žemės sklypo dalį, nes tiek ieškovas 2002 m. atliko žemės sklypo ribų nustatymą, kurio laiku neįregistravo, tiek atsakovas 2011 m. atliko savo žemės sklypo matavimą, kurį įregistravo Nekilnojamojo turto registre, tačiau abu sklypai per ribą dengia vienas kitą. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą dėl žemės sklypų ribų nustatymo atmetė konstatavęs, kad pagal dokumentus žemės sklypų ribos yra aiškios, todėl pakartotinai nenustatytinos. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų, priėmė priešingą sprendimą – konstatavo, jog žemės sklypų riba nustatoma atsižvelgiant į sklypo teritoriją, sudarančią 1,46 ha, kurią faktiškai ieškovas valdė pagal ribas, nustatytas 2002 m. lapkričio 4 d. Telšių apskrities viršininko įsakymo Nr. 2070 „Dėl žemės sklypų, įregistruotų žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje registracijos Nr. 61/13830, Nr. 61/13832 dalinio pakeitimo ir patikslinimo“ pirmame punkte, ir tenkino ieškovo reikalavimą. Pastaroji apeliacinės instancijos teismo išvada sprendime detaliau neargumentuota.
30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylą nagrinėjusių teismų išvadas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog žemės sklypo kadastriniai matavimai yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bylos aplinkybių kontekste nereiškia abu žemės sklypus skiriančios ribos aiškumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015), lygiai taip pat ir faktiškai nusistovėjęs žemės sklypų naudojimas nėra absoliutus kriterijus nustatant žemės sklypus skiriančią ribą, nes tuo atveju, jeigu faktinis naudojimas pažeidžia nuosavybės teises, neatitinka šalių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, teismui kyla pareiga užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą taikant nurodytų imperatyvų viršenybę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-415/2016).
31. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nepriklausomai nuo to, kokie duomenys yra registruoti Nekilnojamojo turto registre, tuo atveju, kai pagrįstai kyla ginčas dėl žemės sklypų ribų, bylą nagrinėjantis teismas turi tirti visus byloje reikšmingus įrodymus ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009). Teismo išvados turi būti pagrįstos tiek faktiniais, tiek teisiniais argumentais.
32. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatomos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2010).
33. Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretimų žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus, kurie leistų tiek ginčo šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui spręsti, ar ginčijama žemės sklypų riba buvo nustatyta teisėtai ir nepažeidžia civilinių santykių stabilumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).
34. Teismas tokio pobūdžio bylose neturėtų formaliai laikytis šalių pareikštų reikalavimų ribų ir vadovautis tik šalių pateiktais įrodymais, jei jie neleidžia atskleisti bylos esmės bei yra perdėm prieštaringi ir yra galimybė surinkti papildomų įrodymų, galinčių padėti nustatyti byloje tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2014).
35. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams. Toks analizuojamos situacijos aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).
36. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą nustatyti žemės sklypų ribas dėl to, kad pagal dokumentus žemės sklypų ribos yra aiškios, kitų šio reikalavimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas žemės sklypų ribas nustatydamas taip, kaip to reikalavo ieškovas, iš esmės taip pat nenustatė tam reikšmingų faktinių bylos aplinkybių ir netyrė byloje surinktų įrodymų, nevertino, kokiu pagrindu, kokio dydžio ir kokioje vietoje žemės sklypus įgijo ginčo šalys (ieškovas pagal dovanojimo sutartį ir atsakovas pagal pirkimo–pardavimo sutartį), kada ir kokiu pagrindu buvo padidinti ieškovo ir atsakovo žemės sklypai bei kaip keitėsi šių sklypų išdėstymas vietovėje, nevertino faktinio žemės sklypų naudojimo, ieškovo žemės sklypo, jo ribas nustačius taip, kaip to reikalauja ieškovas, dydžio ir kt. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino, ar yra galimybė suderinti ieškovo ir atsakovo interesus, pavyzdžiui, tarpusavio nuolaidų būdu arba perskirstant žemės sklypus ir t. t., juo labiau, kad pats ieškovas, teikdamas kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 24 d. nutarties, buvo nurodęs, kad teismas galėjo perdengtą žemės sklypo 8,51 aro plotą padalyti tarp ieškovo ir atsakovo per pusę.
37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau aptartas bylos aplinkybes dėl ginčo žemės sklypų ribų nustatymo ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai nenustatė ir neįvertino visų šiam reikalavimui išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl to apeliacinės instancijos teismui žemės sklypų ribas nustatant taip, kaip to reikalavo ieškovas, šis reikalavimas galėjo būti netinkamai išspręstas. Materialiosios teisės normų taikymas nenustačius jų taikymui reikšmingų bylos aplinkybių vertintinas kaip netinkamas. Tai yra pagrindas naikinti apskųsto apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl žemės sklypų ribų nustatymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją naikinant, taip pat naikintina ir atitinkama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis ir bylos dalis dėl reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribas perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis). Šis teismas turėtų svarstyti klausimą dėl I.  J. įtraukimo byloje dalyvaujančiu asmeniu, nes ginčo žemės sklypas, nors ir registruotas atsakovo T. J. vardu, tačiau yra bendrosios jungtinės nuosavybės objektas, todėl teismo sprendimas dėl žemės sklypo ribų nustatymo turėtų įtakos ir I. J. teisėms (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
38. Naikinant apskųsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl žemės sklypų ribų nustatymo, naikintinos ir jo dalys, kuriomis išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, bei atitinkamos Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalys. Šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

39. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 11,39 Eur tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, 360  straipsniu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kasacinį procesą pagal I. J. kasacinį skundą nutraukti.

Palikti nepakeistą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo dalį, kuria panaikinta Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalis ir, tenkinant ieškinio reikalavimus, panaikinti: UAB „Geoida“ 2011 m. rugpjūčio 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas Nr. Geo-1165 dėl T. J. priklausančio žemės sklypo duomenys neskelbtini, Mažeikių r., Nr. 129-1, kadastro Nr. duomenys neskelbtini, ribų nustatymo; Nacionalinės žemės tarnybos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. spalio 6 d. įsakymas Nr. 35VĮ-1152 „Dėl žemės sklypų, esančių Mažeikių r. sav., kadastro duomenų patikslinimo“; VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre T. J. vardu įregistruoto žemės sklypo, kadastro Nr. duomenys neskelbtini, kadastro duomenys, kurie buvo įregistruoti 2011  m. spalio 6 d. įsakymo Nr. 35VĮ-1152 pagrindu.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 15 d. sprendimo dalį ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis

                                                                      Vincas Verseckas