Civilinė byla Nr. e2-569-922/2022

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00644-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.5.2.5.; 3.2.6.1.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 1 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Loreta Janiulytė,

sekretoriaujant Rasai Osinskienei,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant platformą „ZOOM“) dalyvaujant ieškovui G. T., jo atstovei advokatei Jūratei Juodienei, atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Edvinui Venskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas G. T. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1080 Eur turtinės žalos, taip pat bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje civilinėje byloje.

Nurodo, kad ieškovas (administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo) 2020-07-20 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK tyrėjo E. D. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal ANK 518 straipsnį už tai, kad jis be E. T. leidimo, stumdė, mindė, vaikščiojo E. T. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad E. T. mediena sukrauta ant praėjimo į jo tėvams priklausančius ūkinius pastatus. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2021-03-01 nutarimu panaikino 2020-07-20 Alytaus apskrities VPK nutarimą, motyvuojant, kad 1) nors tyrėjo nutarime yra nurodyta, jog pagrindas taikyti administracinę atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį yra būtent CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas, tačiau kaip konkrečiai pasireiškė CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas, nedetalizuota nei protokole, nei nutarime, nors ieškovas (administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo) dėl to teikė išsamius rašytinius paaiškinimus; 2) iš peržiūrėtų vaizdinių įrašų negalima spręsti, kad ieškovas būtų norėjęs pagalius gadinti ar kitaip juos fiziškai paveikti, ar tai būtų daręs piktybiškai; 3) tariamas administracinis nusižengimas nėra padarytas E. T. priklausančiame žemės sklype, nes iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo Nr. 2.1 punkto matyti, jog E. T. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, taigi, nėra galutinai suformuotas, todėl ieškovas neprivalėjo gauti E. T. leidimo, kad patekti į tariamą jos teritoriją ir užlipti ant joje esančios gulinčių pagalių krūvos. Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK, priimdamas 2020-07-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), net nesiaiškino tų aplinkybių, kurias konstatavo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai nutarime, nors tam turėjo visas aplinkybes. Ieškovo vertinimu, Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK neobjektyviai, neteisėtai ir nepagrįstai pradėdamas administracinio nusižengimo teiseną, surašydamas administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, kuris teismo buvo panaikintas, padarė neteisėtus veiksmus, privertė ieškovą gintis nuo nepagrįsto kaltinimo ir patirti advokato išlaidų, taip sukėlė ieškovui žalos, kurią atsakovė privalo atlyginti. Administracinio nusižengimo byloje, ypatingai protokolo ir nutarimo surašymo stadijoje, nebuvo keliami ypatingi ar sudėtingi teisės aiškinimo ir taikymo klausimai. Todėl institucijos nepagrįstas administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas, remiantis išimtinai nukentėjusiosios žodžiais, jų nepatikrinus, neįvertinus, ar netinkamai įvertinus viešai skelbiamus duomenis apie žemės sklypo suformavimą, jo priklausymą konkrečiam asmeniui, žemės sklypo ribas, privertė ieškovą gintis nuo nepagrįsto kaltinimo ir patirti advokato išlaidų. Kadangi atsakovė pažeidė ANK 563 ir 567 straipsnius, visapusiškai ir objektyviai netyrė aplinkybių, nepagrįstai pradėjo administracinio nusižengimo procedūrą, laikytina, kad ji nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek privalėjo būti pagal ANK 563 ir 567 straipsnius, todėl laikytina, kad atsakovė yra kalta dėl ieškovo patirtos žalos. Ieškovas nurodo, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje patyrė 1080 Eur advokato išlaidų, kurias sudaro: teisinė konsultacija dėl administracinio nusižengimo protokolo – 67,50 Eur; rašytinių paaiškinimų parengimas dėl 2020-06-29 administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo – 135 Eur; skundo dėl Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK 2020-07-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) parengimas, teismų praktikos ir kliento persiųstų duomenų analizė – 450 Eur; ruošimasis bylos Nr. II-2-547/2021 nagrinėjimui – 22,50 Eur; atstovavimas 2021-01-20 teismo posėdyje byloje Nr. II-2-547/2021 – 90 Eur, susipažinimas su nukentėjusiosios atstovės teismui pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais, prašymų teismui dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo ir rašytinių paaiškinimų parengimas byloje Nr. II-2-547/2021 nagrinėjimui – 45 Eur; atstovavimas 2021-02-18 teismo posėdyje byloje Nr. II-2-547/2021 – 180 Eur. Visos advokato išlaidos pagal sąskaitas už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) yra apmokėtos 2020-07-21, 2020-08-21, 2021-01-23, 2021-03-03 bankiniais mokėjimo pavedimais. Prašoma priteisti 1080 Eur advokato išlaidų suma yra patirta ikiteisminėje stadijoje ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Ieškovo patirtos 1080 Eur advokato išlaidos kaip turtinė žala susijusios su teisinių paslaugų teikimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-2-547/2021, pagal savo pobūdį tiesiogiai susijusios su aptartais atsakovės neteisėtais veiksmais, nes jeigu nebūtų priimtas nepagrįstas protokolas, o vėliau ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje, ieškovui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teismui ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja priežastinis ryšis tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-2-547/2021 Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (CK 6.247 straipsnis).

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė, atstovaujama Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK), pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškovo ieškinį dėl turtinės žalos, kurios atsiradimas kildinamas iš Alytaus AVPK neteisėtų aktų, atlyginimo priteisimo kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas patirtą žalą kildina iš atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, atliktų administracinio nusižengimo bylos teisenos metu. Atsakovės atstovo vertinimu jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) policijos pareigūnai teisenos metu ieškovo atžvilgiu neatliko. Ieškinyje teigiama, kad Alytaus apylinkės teismo 2021-03-01 nutarimu nutraukta administracinio nusižengimo byla ieškovo atžvilgiu buvo pradėta nepagrįstai. Tačiau vien ta aplinkybė, kad byla ieškovo atžvilgiu buvo nutraukta, per se nepatvirtina, kad administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta nepagrįstai ar neteisėtai, t. y., tai savaime netampa pagrindu preziumuoti, kad teisenos pradėjimas ir visi su tuo susiję pareigūnų veiksmai buvo neteisėti. Administracinio nusižengimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, t. y. sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo, tačiau nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-06-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-602-1525/2014, kt.). Ieškovo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena pradėta pagal ANK 518 straipsnį, numačiusį atsakomybę už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusi esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu ieškovas neginčijo ir surinkti įrodymai patvirtino tokias aplinkybes, kad ieškovas buvo užlipęs, vaikščiojo ir šokinėjo ant sudėtų pagalių, juos buvo paspyręs koja, to, kad šie pagaliai priklausė kitam asmeniui. Taigi, nors ieškinyje ieškovas ginčija protokolo surašymo pagrįstumą ir teisėtumą, jo turinį, tačiau pats tiesiogiai buvo patvirtinęs jame užfiksuotas pirmines įvykio faktines aplinkybes ir objektyvų jų buvimą, kuris nebuvo nei nuginčytas, nei paneigtas teisminio bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad egzistavo pakankamai faktinių ir teisinių prielaidų surašyti protokolą ieškovui. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021-03-01 nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-2-547/2021, inter alia, nėra konstatuota, kad administracinio nusižengimo protokolas ieškovo atžvilgiu Alytaus AVPK pareigūnų būtų buvęs surašytas neturint tam teisės ar teisena ieškovo atžvilgiu būtų buvus pradėta neteisėtai ar remiantis visiškai nepagrįstais duomenimis. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje ieškovo atžvilgiu buvo priimtas 2020-07-20, Alytaus AVPK pareigūnams išnagrinėjus bylą ir įvertinus visus jos tyrimo metu surinktus įrodymus. Byloje buvo surinkti visi galimi įrodymai ir objektyviai nustatytos įvykio faktinės aplinkybės (buvo užlipęs, vaikščiojo ir šokinėjo ant sudėtų pagalių, juos buvo paspyręs koja, to, kad šie pagaliai priklausė kitam asmeniui), tačiau išsiskyrė šių aplinkybių vertinimas teisine prasme, t. y., dėl šių veiksmų (ne)teisėtumo. To neginčija ir ieškovas, savo ieškinyje teigdamas ir įrodinėdamas, kad surinktus įrodymus pareigūnai turėjo įvertinti taip, kaip teismas, jas įvertinęs palankiai ieškovui. Nutarime nurodytos aplinkybės - pažeidimo vieta, data ir laikas, padarymo būdas atitiko byloje objektyviai nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, jokių neatitikimų dėl to nebuvo, tačiau išsiskyrė šių aplinkybių įvertinimas teisine prasme pagal surinktus įrodymus, kadangi teismas konstatavo, kad šiais veiksmais nebuvo savavaldžiauta. Taigi, bylos nagrinėjimo metu institucija, priėmusi nutarimą, pagal surinktus įrodymus konstatavo ieškovo padarytoje veikoje neteisėtumą, tuo tarpu pirmos instancijos teismas pagal savo vidinį įsitikinimą įrodymus teisine prasme įvertinęs kitaip to neįžvelgė. Manytina, kad toks skirtingas atitinkamų bylos aplinkybių teisinis vertinimas per se nesukelia valstybės atsakomybės dėl nutraukus bylą atsiradusios žalos. Teismas, nagrinėdamas bylą, pareigūnų veiksmų neteisėtumo fakto expressis verbis nekonstatavo, t. y., nenurodė, kad protokolas surašytas ar nutarimas priimtas neteisėtai, kad ieškovė į administracinę atsakomybę patrauktas visiškai nepagrįstai, kad buvo nustatyta pareigūnų aplaidumo ar paviršutiniškumo požymių arba kad jie nebūtų laikęsi pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad nėra pakankamo pagrindo laikyti pareigūnų veiksmus (neveikimą) neteisėtais, kadangi administracinio nusižengimo bylos teisena ieškovo atžvilgiu buvo pradėta ir baigta remiantis visiškai pagrįstais faktiniais duomenimis, tinkamai vadovaujantis ANK nuostatomis ir pagal suteiktus įgaliojimus veikiant savo kompetencijos ribose vertinant surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimus ir jų pagrindu darant išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių buvimo.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti savo procesiniuose išdėstytais motyvais ir pagrindais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2020-07-20 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ieškovas G. T. buvo pripažintas padaręs nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, ir už tai jam skirta nuobauda – 38 Eur bauda. Nustatyta, kad ieškovas dėl nutarimo pateikė skundą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams, kuris 2021-03-01 nutarimu panaikino 2020-07-20 Alytaus AVPK Varėnos rajono PK tyrėjo E. D. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (byloje ginčo dėl šių aplinkybių nekilo).

Prašoma priteisti 1080 Eur advokato išlaidų suma yra patirta ikiteisminėje stadijoje ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Nustatyta, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje ieškovas patyrė 1080 Eur dydžio advokato išlaidas, kurias sudaro: teisinė konsultacija dėl administracinio nusižengimo protokolo – 67,50 Eur; rašytinių paaiškinimų parengimas dėl 2020-06-29 administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo – 135 Eur; skundo dėl Alytaus apskrities VPK Varėnos r. PK 2020-07-20 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  (ROIK: (duomenys neskelbtini)) parengimas, teismų praktikos ir kliento persiųstų duomenų analizė – 450 Eur; ruošimasis bylos Nr. II-2-547/2021 nagrinėjimui – 22,50 Eur; atstovavimas 2021-01-20 teismo posėdyje byloje Nr. II-2-547/2021 – 90 Eur, susipažinimas su nukentėjusiosios atstovės teismui pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais, prašymų teismui dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo ir rašytinių paaiškinimų parengimas byloje Nr. II-2-547/2021 nagrinėjimui – 45 Eur; atstovavimas 2021-02-18 teismo posėdyje byloje Nr. II-2-547/2021 – 180 Eur. Tai patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas: Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra apmokėtos 2020-07-21, 2020-08-21, 2021-01-23, 2021-03-03 bankiniais mokėjimo pavedimais.

Dėl turtinės žalos – administracinio nusižengimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, atlyginimo.

Byloje kilo ginčas dėl 1080 Eur turtinės žalos (administracinio nusižengimo byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų), kurią ieškovas kildina iš neteisėtų Alytaus AVPK Varėnos rajono PK pareigūnų veiksmų – nepagrįsto administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, nepagrįstai pradėtos administracinio nusižengimo bylos ir joje nepagrįstai priimant 2020-07-20 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas buvo pripažintas padaręs nusižengimą, nurodytą ANK 518 straipsnyje, ir už tai jam buvo paskirta nuobauda – bauda (38 Eur), ir kuri vėliau galutiniu teismo procesiniu sprendimu buvo panaikinta, o administracinio nusižengimo byla ieškovo atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties. Ieškovas savo reikalavimą grindžia civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis (CK 6.246-6.249 straipsniai), bendraisiais teisės principais ir Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021.

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.

CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016).

Dėl teisinio reguliavimo.

Teismas, prieš analizuodamas atsakovės (jos atstovų - policijos pareigūnų) neteisėtus veiksmus, pažymi, kad šiame kontekste verta aptarti teisinį reguliavimą, kuris šiuo metu taikomas/buvo taikomas ginčui aktualiu laikotarpiu sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą administracinio nusižengimo byloje, kai asmens, kuris buvo patrauktas/traukiamas administracinėn atsakomybėn, atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutraukiama, nenustačius šio asmens veiksmuose inkriminuoto administracinio nusižengimo.

ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Kita vertus, nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų.

Viena vertus, tokios praktikos, atsižvelgdami į esamą teisinį reglamentavimą, laikėsi/laikosi ir kiti Lietuvos teismai (tiek bendrosios kompetencijos, tiek specializuoti (administraciniai)), išaiškinę, kad pagal BPK 106 straipsnį tais atvejais, kai išteisintas kaltinamasis advokatą samdėsi pats, bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Teismai taip pat pripažino, kad vien dėl to, jog įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos iš kitos šalies, nėra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą; laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytame sprendime taip pat konstatavo, kad dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, t. y., prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose (kuriuose nagrinėjamos administracinių nusižengimų bylos) ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

Be to, kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (anksčiau – ATPK, dabar – ANK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-861).

Kita vertus, teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažinta, jog BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pabrėžtina ir tai, kad minėtas nutarimas, be kita ko, priimtas atsižvelgiant ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2020 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18), kuriame EŽTT dėl advokato išlaidų atlyginimo administracinėje byloje priminė, kad Konvencija yra skirta veiksmingoms ir praktiškai naudojamoms, o ne teorinėms ar iliuzinėms teisėms užtikrinti; sprendime pažymėta, jog teismas nesutinka su tuo, kad galimybės inicijuoti teisminį procesą ir apskųsti paskirtas baudas turėjimas savaime atitinka visus Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus; kreipimosi į teismą tikslas yra ne tiesiog dalyvauti teismo procese, o pasiekti norimą rezultatą; kreiptis į teismą siekiant apginti savo teises yra beprasmiška, jei galiausiai atsiduriama blogesnėje padėtyje nei prieš bylinėjimąsi; ex post facto atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra kliūtis teisei kreiptis į teismą (68 punktas). Šiame EŽTT sprendime konstatuota, kad atsisakymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame pasiekta, kad paskirtos baudos buvo panaikintos kaip nepagrįstos, nepriklausomai nuo šių bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidžia teisę kreiptis į teismą, taigi ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (74 punktas).

Taigi, teismo vertinimu, tiek EŽTT, tiek Konstituciniam Teismui konstatavus, kad dabartinis teisinis reguliavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y., šiuo atveju neatlyginimo/nenumatymo atlyginti, nutraukus administracinio nusižengimo bylą nenustačius asmens veiksmuose inkriminuoto administracinio nusižengimo, yra ydingas (dėl to privalės įstatymo leidėjo būti pakeistas), atitinkamai nėra pagrindo remtis ir suformuota teismų praktika, kuri buvo suformuota iš esmės remiantis nurodytu ydingu teisiniu reglamentavimu.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad žalos atlyginimo klausimu Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies normoje įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą. Įstatymuose turi būti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas, jis turi būti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga. Taigi Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, todėl net ir nesant atitinkamo įstatyminio reguliavimo asmuo gali reikalauti jam atlyginti neteisėtais valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais padarytą žalą tiesiogiai remdamasis Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi bei kitais Konstitucijos straipsniais, kuriuose nustatytos atitinkamų žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo garantijos (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas). Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė; tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas).

Taigi, teismo vertinimu, ieškovas pagrįstai nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo remiantis civilinės deliktinės atsakomybės sąlygomis.

Dėl neteisėtų veiksmų ir kitų atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų (ne)buvimo.

Kadangi valstybės (jų institucijų) neteisėti veiksmai – jų samprata, labiausiai išanalizuoti(-a) administracinių teismų praktikoje, teismas, spręsdamas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (ne)buvimo, remiasi būtent ja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A756-34/2012; 2012 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

Kaip minėta, sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar ieškovo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado ieškovo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A756-997/2014; 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019). Pateikti įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog skundžiamo nutarimo surašymas būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo nutarimo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar nutarime buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo sudėtį atskleidžiantys elementai; ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leidžia daryti išvadą, kad nutarimą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų nutarime nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-314-662/2017; 2018 m. sausio 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku tuo metu buvusių aplinkybių išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-556-1093/2014; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-632/2014; 2018 m. sausio 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-419-520/2018; 2019 m. kovo 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eA-120-261/2019).

Taigi, remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, jog teismas panaikino nutarimą ir nutraukė ieškovo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, savaime nelaikytina institucijos, kuri priėmė nutarimą, atitinkamai ir valstybės, neteisėtais veiksmais (deliktu), tačiau turi būti analizuojama dėl kokių priežasčių minėtas nutarimas buvo panaikintas ir ar valstybė (jos institucija) atliko visus veiksmus, siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti galimą administracinį nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai nagrinėję ieškovo administracinio nusižengimo bylą, nesutiko su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarime nurodytomis aplinkybėmis ir konstatavo, kad 1) nors tyrėjo nutarime yra nurodyta, jog pagrindas taikyti administracinę atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį yra būtent CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas, tačiau kaip konkrečiai pasireiškė CK 4.93 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimas, nedetalizuota nei protokole, nei nutarime, nors ieškovas (administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo) dėl to teikė išsamius rašytinius paaiškinimus; 2) iš peržiūrėtų vaizdinių įrašų negalima spręsti, kad ieškovas būtų norėjęs pagalius gadinti ar kitaip juos fiziškai paveikti, ar tai būtų daręs piktybiškai; 3) tariamas administracinis nusižengimas nėra padarytas E. T. priklausančiame žemės sklype, nes iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo Nr. 2.1 punkto matyti, jog E. T. žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, taigi, nėra galutinai suformuotas, todėl ieškovas neprivalėjo gauti E. T. leidimo, kad patekti į tariamą jos teritoriją ir užlipti ant joje esančios gulinčių pagalių krūvos.

ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos.

Teismas, įvertinęs įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, atstovaujama Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK, atliko neteisėtus veiksmus – visapusiškai ir objektyviai netyrė aplinkybių, nepagrįstai, netinkamai išsiaiškino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y., institucija galėjo tinkamai įvertinti ir iš viešų Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo 2.1 punkto duomenų nustatyti, kad vieta, kurioje ieškovas užlipo ant gulinčios pagalių krūvos, nepriklauso asmeninės nuosavybės teise E. T., nes šis žemės sklypas jos vardu nėra galutinai suformuotas, vaizdinė medžiaga, kuria disponavo ir tyrėjas, priimdamas nutarimą, akivaizdžiai patvirtino, jog piktybinio administracinėn atsakomybėn traukto asmens elgesio nematyti, asmuo nestumdė, nemindė pagalių, institucija nevertino administracinėn atsakomybėn traukto asmens išsamių rašytinių paaiškinimų, pateiktų po administracinio nusižengimo protokolo surašymo, į juos neatsižvelgė, dėl ko jo atžvilgiu buvo neteisėtai bei nepagrįstai pradėta administracinio nusižengimo byla ir priimtas nepagrįstas bei neteisėtas institucijos nutarimas, kuris vėliau buvo panaikintas. Atsakovė nagrinėjamoje byloje savo procesiniuose dokumentuose iš esmės nenurodė jokių pagrįstų objektyvių priežasčių, kodėl jos (policijos pareigūnų) veiksmai, priimant nutarimą, nevertintini kaip bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas.

Pažymėtina, kad žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado.

Kaip aukščiau pažymėta, ieškovas įrodė, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą jis patyrė 1080 Eur teisinės pagalbos išlaidų, todėl žalos dydis šiuo atveju laikytinas įrodytu. Be to, teismas sprendžia, kad nurodytos teisinės pagalbos išlaidos (1080 Eur), atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nėra neprotingai/nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

Teismas sprendžia, kad priežastinis ryšys tarp atsakovės (jos institucijos) neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos taip pat laikytinas įrodytu (atsakovė šios sąlygos iš esmės ir neginčijo, todėl teismas plačiau šioje dalyje nepasisako); nagrinėjamu atveju atsakovės kaltės įrodinėti nereikia (ji atsako be kaltės).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė visas atsakovės civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas, todėl jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus AVPK, priteistina 1080 Eur nuostolių (CK 1.5 straipsnis, 6.246-6.249 straipsniai; Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021; EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir 14620/18).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas advokatei sumokėjo 1524,60 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme, taip pat jis sumokėjo 24 Eur žyminį mokestį.

Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas, tai nurodytos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos jam iš atsakovės. Ieškovas pateikė įrodymus, kad už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme patyrė 1524,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl patenkinus ieškinį ieškovui iš atsakovės priteistina 1524,60 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 24 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, juridinio asmens kodas 191008762, ieškovui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1080,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo, ir 1548,60 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.

Teisėja Loreta Janiulytė