Civilinė byla Nr. e2-367-889/2019

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06646-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Milda Valiulytė,

sekretoriaujant Dovilei Paliokienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui G. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui S. A. dėl išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti 4 530 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2018-07-31 nepilnametei dukrai H. A., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai H. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, periodines išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės sąskaitą AB (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini). Ieškovę uzufrukto teise paskirti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė dukra H. A.. Vaiko gimimo dokumentuose atsakovas nurodytas tėvu. Ieškinio teikimo dienai ieškovė neturi duomenų, kad atsakovas neigtų tėvystę ir/ar būtų kreipęsis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Nuo 2015 metų pradžios bylos šalys kartu negyvena. Atsakovas tėvo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą vykdo fragmentiškai, išlaikymą teikia nepastoviai. Atsakovas dukros išlaikymui buvo pasižadėjęs skirti po 200 Eur, nes gaudavo ir gauna pakankamai dideles pajamas. Iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant nuo 2015-12-01 iki 2018-07-31: 32 mėn. X 200 Eur = 6 400 Eur, per tą laiką pervesta vaikui išlaikyti 1 870 Eur suma, todėl šia suma mažintinas įsiskolinimas: 6 400 Eur – 1 870 Eur = 4 530 Eur.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad vaiko išlaikymui skiria dalį pinigų ne tik darydamas bankinius pavedimus, bet ir grynais, dovanomis, kelionės bilietais ir pan. Ieškovė gyvena, dirba ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą kitoje Europos Sąjungos valstybėje jau treti metai. Kartu su ja gyvena šalių dukra H. A., su kuria atsakovas gali matytis kartą metuose. Peržiūrėjęs ieškovės pateiktą informaciją apie išlaidas, susijusias su jo dukters išlaikymu, supranta, kad didžiausia pinigų dalis yra skiriama pramogoms ir atostogoms. Nurodo, kad atsakovas niekada nekaupė informacijos, kiek jam kainuoja dukters išlaikymas, kai ji yra su atsakovu, niekada neskaičiavo, kiek jam kainuoja jos kelionės į Lietuvą, pramogos, rūbai ir pan. Ieškovė savavališkai, visiškai nederindama savo veiksmų šalių dukters atžvilgiu, išvyko gyventi į kitą šalį. Teigia, kad siūlė ieškovei mokėti po 200 Eur per mėnesį, bet ši suma jos netenkina. Nurodo, kad nuo praėjusių metų spalio mėnesio kas mėnesį ieškovei perveda po 200 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.

Teismas

konstatuoja :

nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas susilaukė dukters H. A.. Laikotarpiu nuo 2015-11-24 iki 2018-03-14 atsakovas pervedė ieškovei dukters išlaikymui iš viso 1 870 Eur. Ieškovė savo vardu neturi registruotų transporto priemonių, nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), per mėnesį gauna 1 585 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso priekaba (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) motociklas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiuo metu su šalių nepilnamete dukra gyvena Airijoje. Ieškovės pajamos siekia apie 1 500 Eur per mėnesį.

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai H. A. po 400 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Atsakovas nesutinka su prašomo išlaikymo dydžiu, sutiktų mokėti periodinį išlaikymą po 200 Eur per mėnesį.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį yra CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nepilnametė H. A. yra 12 metų amžiaus, duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialiuosius poreikius byloje nėra. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės dukra gyvena su ja, ieškovė rūpinasi dukters gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu atsakovui savo nepilnametės dukters kasdienine buitimi bei poreikiais netenka nuolatos rūpintis. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Todėl atsižvelgiant į atsakovo amžių, teismas sprendžia, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Atsakovas per mėnesį gauna 1 585 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių.

Ieškovė nurodė, kad dukters H. A. reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 925 Eur suma: 295 Eur būsto nuomai, 30 Eur už elektrą, 7 Eur už TV licenciją, 10 Eur už internetą, 10 Eur telefono sąskaitos papildymui, 300 Eur maistui, 60 Eur rūbams, avalynei, 30 Eur gimnastikos būreliui, 33 Eur baseinui, 10 Eur mokyklinėms priemonėms, 10 Eur higienos priemonėms, 10 Eur kirpyklai, 20 Eur gydytojui, vaistams, 100 Eur atostogoms skrydžio bilietams. Ieškovė minėtas išlaidas grindžia mokėjimo kvitais, priėmimo į būrelius raštais (t. 2, b. l. 22-43, 89-114)

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Pažymėtina ir tai, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, gabumų lavinimui.

Pažymėtina, kad įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu. Ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelės, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė su vaiku užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje. Kartu atsižvelgtina ir į tai, kad dalis išlaidų, pavyzdžiui, išlaidos rūbams, avalynei, vaistams nėra patiriamos kiekvieną mėnesį arba jų dydis gali būti mažesnis, nei nurodyta ieškinyje (Klaipėdos apygardos teismo 2017-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1567-479/2017).  

Nustatyta, kad ieškovė vienpusiškai priėmė sprendimą išvykti su nepilnamete dukra į Airiją, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015). Šiuo atveju, vien ta aplinkybė, jog šalių dukra motinos iniciatyva yra išvykusi gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jos poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui. Šiuo atveju, šalys gauna per mėnesį didesnes nei vidutines pajamas, šalių pajamos yra panašios, todėl šalys gali teikti savo vaikui didesnį išlaikymą nei 1 MMA, kuris šiuo metu yra 555 Eur.

Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatą, papildomo ugdymo poreikius, ieškovės pateiktus vaiko poreikių įvertinimo apskaičiavimus, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant į atsakovo materialinę padėtį, į šalių gaunamas pajamas kas mėnesį, laiko, jog ieškovės reikalavimas yra iš esmės pagrįstas. Teismas laiko išlaidas vaiko atostogoms užsienyje ne būtinuoju vaiko poreikiu ir šią ieškovės išlaidų vaiko poreikiams dalį konstatuoja esant neprivaloma. Atsižvelgus į šiuo metu galiojantį MMA ir vaiko būtinuosius poreikius į būstą, maistą, lavinimą, kuriuos ieškovė pagrindė, konstatuotina, kad iš atsakovo priteistina pagrįsta išlaikymo nepilnamečiui vaikui dalis yra 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo dukrai H. A. išlaikymo įsiskolinimą 4530 Eur už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2018-07-31, t. y. už 32 mėnesius, po 200 Eur per mėnesį, kadangi atsakovas per šį laikotarpį pervedė vaiko išlaikymui 1 870 Eur, išlaikymo įsiskolinimas mažintinas šia suma (32 mėn. x 200 Eur – 1 870 Eur = 4 530 Eur).

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Ieškovės prašomas priteisti 4 530 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2018-07-31, t. y. už 36 mėnesius, po 200 Eur per mėnesį, iš gautos sumos atėmus 1 870 Eur ieškovo teiktą išlaikymą dukrai minėtu laikotarpiu, laikytinas protingu ir pagrįstu. Todėl, remiantis CK 3.192 straipsniu, 3.200 straipsniu ir išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, iš atsakovo priteistinas 4 530 Eur išlaikymo įsiskolinimas dukrai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 149,92 Eur už procesinių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo. Ieškovės reikalavimai tenkinti 87 procentais, todėl jai atitinkamai priteistina 130,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 81 Eur dydžio žyminis mokestis (300 Eur × 12 mėn. × 3 proc. × 75 proc.), dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 102 Eur dydžio žyminis mokestis 4 530 Eur × 3 proc. × 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista. Iš viso iš atsakovo priteistinas 183 Eur dydžio žyminis mokestis valstybės naudai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. A. nepilnametės dukters H. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2018-07-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę K. R..

Priteisti iš atsakovo S. A. 4 530 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą ir 130,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei K. R..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo S. A. 183 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                          Milda Valiulytė