Baudžiamoji byla Nr. 1A-284-354/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21088-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.8.1.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.4.6.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 16 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus,
sekretoriaujant Sonatai Rimdžiutei, Irenai Skaringienei,
dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei,
nuteistojo A. P. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
nukentėjusiajai S. G.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, pritaikius BK 641 straipsnį, bausmė sumažinta trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu šiuo nuosprendžiu skirta sumažinta bausmė subendrinta su 2020 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams 9 dienoms.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. P. nuteistas už tai, kad mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sugyventinei S. G.-Č., būtent: 2020 m. gegužės 31 d., apie 21 val., namuose adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė S. G.-Č. kumščiu vieną kartą į lūpą, padarydamas sužalojimą – lūpos žaizdą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, nes yra dirbantis ir šiuo metu išlaiko savo besilaukiančią sugyventinę S. G.-Č.
3. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo A. P. gynėjas ir nukentėjusioji S. G. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde iš esmės kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas tik prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
5.1. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
5.2. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą yra baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.
5.3. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika įvykdyta teistumui neišnykus, praėjus vos 3 mėnesiams po paskutinio apkaltinamojo nuosprendžio (2020 m. vasario 20 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis) priėmimo, kuriuo A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, A. P. yra teistas net 12 kartų, teistas ir užsienyje (1 t., b. l. 104–119), šiuo metu jo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kaltinant A. P. vėl smurtavus nukentėjusiosios S. G.-Č. atžvilgiu (LITEKO sistemos duomenys), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 119–121), vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 124–126, 127). Nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu apylinkės teismas pagrįstai pripažino apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be to, nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Nuteistojo skunde deklaruojamos aplinkybės, jog jis yra dirbantis ir šiuo metu išlaiko savo besilaukiančią sugyventinę, todėl prašo sušvelninti bausmę, nemenkina A. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad skunde deklaruojamos aplinkybės, kaip darbas ir nėščios sugyventinės išlaikymas, niekaip nesutrukdė A. P. padaryti naujos nusikalstamos veikos.
5.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptarti bylos duomenys patvirtina neigiamą nuteistojo A. P. orientaciją visuomenėje, jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. A. P. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. P. už padarytą nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes tik paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai.
5.5. Apygardos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė už BK 140 straipsnio 2 dalį įvykdytą nusikalstamą veiką yra netgi mažesnė už šios nusikalstamos veikos baudžiamajame įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų). Pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas A. P. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Be to, kad apylinkės teismas, bendrindamas nuteistajam A. P. skundžiamu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu jam paskirta bausme, taikė BK 64 straipsnio 3 dalyje numatytą patį švelniausią ir palankiausią nuteistajam bausmių bendrinimo būdą, kai asmuo padaro naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. dalinį bausmių sudėjimą, ir prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės pagal ankstesnį nuosprendį pridėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės minimalią dalį – 3 mėnesius laisvės atėmimo. Taigi, esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į anksčiau nurodytas nuteistąjį bei jo įvykdytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, jog nuteistajam A. P. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė bei subendrinta galutinė bausmė būtų per griežtos.
Dėl proceso išlaidų
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad šios BPK nuostatos yra bendrosios, todėl galioja ir apeliacinio proceso metu.
7. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (12.36) PT-5946 matyti, kad A. P. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 108 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nuteistajam A. P. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apeliacinio proceso meto valstybė patyrė 108 Eur dydžio išlaidas, į tai, kad A. P. yra jauno, darbingo amžiaus, valstybės išlaidos už A. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinio proceso metu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos valstybės naudai iš nuteistojo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo A. P. valstybės naudai priteisti 108 (vieną šimtą aštuonis) Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
Teisėjai Zigmas Kavaliauskas
Nijolė Matuzevičienė
Gražvydas Poškus