Civilinė byla Nr. 2A-16-230/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11809-2014-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.9.1.; 3.3.1.18.; 3.3.1.20.

(S)

Kauno apygardos teismas

s p r e n d i m a s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,

dalyvaujant ieškovės L. G. atstovui adv. K. J.,

atsakovei E. U., jos atstovei adv. N. Ž.,

atsakovų R. C. ir A. K. atstovui adv. D. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-615/2016 pagal ieškovės L. G. ieškinį atsakovams R. C., A. K., E. U. ir atsakovės E. U. priešieškinį atsakovams L. G., R. C., A. K. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1. Ieškovė L. G. patikslintame ieškinyje teismo prašė nustatyti L. G., E. U., R. C. ir A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal IĮ „Geobaitas“ 2015-09-17 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nustatant, kad: L. G. asmeniškai naudosis žemės sklypo plane indeksais „A“ ir „A1“ pažymėta 52 m2 + 720 m2 = 772 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta šviesiai ruda spalva), E. U. asmeniškai naudosis žemės sklypo plane indeksais „B“ ir „B1“ pažymėta 248 m2 + 57 m2 = 305 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta šviesiai žalia spalva), R. C. asmeniškai naudosis žemės sklypo plane indeksu „C“ pažymėta 410 m2 ploto žemės sklypo dalimi kartu su indeksu „G“ pažymėta 93 m2 servitutinio kelio dalimi (plane pažymėta geltona spalva), L. G. ir E. U. bendrai naudosis po gyvenamuoju namu „D1-D2“ esančia žemės sklypo plane indeksais „D1“-„D2“ pažymėta 203 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta tamsiai žalia spalva), L. G. ir E. U. bendrai naudosis žemės sklypo plane indeksu „E1+E2“ pažymėta 150 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta pilka spalva), A. K. naudosis žemės sklypo plane indeksu „F1“ pažymėta 1 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta violetine spalva). Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kur ieškovei L. G. nuo 1996-03-07 nuosavybės teise priklauso 997/1934 dalys sklypo, atsakovei E. U. nuo 1996-02-29 nuosavybės teise priklauso 447/1934 dalys sklypo, atsakovui A. K. nuo 1996-09-09 nuosavybės teise priklauso 1/1934 dalis sklypo, atsakovei R. C. nuo 1998-02-13 nuosavybės teise priklauso 489/1934 dalys sklypo. Nors ieškovė su atsakovais sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo jau ne vienerius metus, iki šiol nėra įteisinta faktinė sklypo naudojimosi tvarka, dėl ko tarp šalių nuolat kyla konfliktinės situacijos. Nesant nustatytai naudojimosi sklypu tvarkai, yra pažeidžiamos ieškovės teisės tinkamai ir visaverčiai naudotis jai priklausančia turto dalimi, todėl ieškovė dėl pažeistų teisių gynybos kreipėsi į teismą, prašydama naudojimosi sklypu tvarką nustatyti teisminiu būdu.
2. Atsakovė E. U. patikslintame priešieškinyje prašė nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Banesta“ 2015-09-21 parengtą žemės sklypo planą: L. G. asmeniškai naudotis priskiriant plotą, pažymėtą indeksu A, kurį sudaro plotai pažymėti indeksais A1 (686 m2) ir A2 (80 m2) (viso 766 m2), bendrai naudotis priskiriant 90 m2 indeksu E pažymėto ploto bei 141 m2 indeksu F pažymėto ploto; E. U. asmeniškai naudotis priskiriant indeksu B pažymėtą plotą, kurį sudaro plotai pažymėti indeksais B1 (325 m2) ir B2 (15 m2) (viso 340 m2), bendrai naudotis priskiriant 40 m2 indeksu E pažymėto ploto bei 67 m2 indeksu F pažymėto ploto; R. C. asmeniškai naudotis priskiriant indeksu C pažymėtą plotą (445 m2) bei bendrai naudotis priskiriant 44 m2 indeksu E pažymėto ploto; A. K. asmeniškai naudotis priskiriant indeksu D pažymėtą plotą (1 m2). Nurodė, kad prašoma nustatyti naudojimosi tvarka nustato ginčo sklypo dalių vidinį pasiskirstymą tarp jo bendraturčių (pagal jų nuosavybės teise valdomas dalis) ir nedaro įtakos įregistruotam servitutui, kuris tarnauja kitam nekilnojamajam daiktui. Servituto plotas ir jo konfigūracija vidiniam sklypo dalių išdėstymui (t. y. naudojimosi tvarkos nustatymui) įtakos neturi ir jo plotas nėra ir negali būti įskaičiuojamas į sklypo naudojimosi (vidinio paskirstymo) tvarkos bendram naudojimui priskirtas dalis. Priešieškiniu prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos dalys tarp bendraturčių yra paskirstytos taip, kad kiekvieną iš jų būtų galima savarankiškai naudoti pagal tiesioginę paskirtį, t. y. kiekvieną suformuojant racionalios formos su užtikrintu privažiavimu.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė L. G., E. U., R. C. ir A. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal IĮ „Geobaitas“ 2015-09-17 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nustatant, kad: L. G. asmeniškai naudosis žemės sklypo plane indeksais „A“ ir „Al“ pažymėta 52 m2 + 720 m2 = 772 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta šviesiai ruda spalva), E. U. asmeniškai naudosis žemės sklypo plane indeksais „B“ ir „B1“ pažymėta 248 m2 + 57 m2 = 305 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta šviesiai žalia spalva), R. C. asmeniškai naudosis žemės sklypo plane indeksu „C“ pažymėta 410 m2 ploto žemės sklypo dalimi kartu su indeksu „G“ pažymėta 93 m2 servitutinio kelio dalimi (plane pažymėta geltona spalva), L. G. ir E. U. bendrai naudosis po gyvenamuoju namu „D1-D2“ esančia žemės sklypo plane indeksais „D1“-„D2“ pažymėta 203 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta tamsiai žalia spalva), L. G., E. U., R. C. ir A. K. bendrai naudosis žemės sklypo plane indeksu „E1+E2“ pažymėta 150 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta pilka spalva), A. K. naudosis žemės sklypo plane indeksu „F1“ pažymėta 1 m2 ploto žemės sklypo dalimi (plane pažymėta violetine spalva). Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė. Atsakovės E. U. patikslintą priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės E. U. 767,71 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei L. G., 500 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei R. C., 22,12 Eur teismo išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – valstybei.
2. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo žemės sklype nuo 1997-10-13 yra įregistruotas servitutinis kelias į kitą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 1999-09-29 sudarytas žemės sklypo planas su jame nurodyta naudojimosi sklypu tvarka nėra patvirtintas vieno iš bendraturčių - A. K. - ir neįregistruotas viešame registre, jis taip pat neatitinka faktinės naudojimosi sklypu tvarkos, dėl ko kyla konfliktai tarp ieškovės L. G. ir atsakovės E. U.. Teismas sprendė, kad ieškovės L. G. siūloma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka iš esmės atitinka bendraturčių nuosavybės teise valdomas idealines žemės sklypo dalis (nukrypimas bendro naudojimosi žemės sklypo dalyje yra neženklus), taip pat iš esmės atitinka jau daug metų tarp bendraturčių nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovės siūlomam nustatyti planui pritaria absoliuti dauguma žemės sklypą valdančių bendraturčių. Be to, nustačius naudojimosi žeme tvarką pagal ieškovės L. G. siūlomą planą, bendraturčiams nereikėtų griauti sklype jau esančių teisės aktų nustatyta tvarka įteisintų statinių bei formuoti naujo įvažiavimo prie ieškovei priklausančių statinių, taip pat nereikėtų griauti ir perstatinėti sklype jau daug metų esančios atsakovės R. C. pastatytos ir įrėmintos mūriniais stulpeliais tvoros su automatizuotais vartais, dėl kurios pastatymo nei vienas iš kitų bendraturčių niekada nėra pareiškęs jokių pretenzijų. Kai tam tikro objekto atžvilgiu (nagrinėjamu atveju - iki šiol buvusi galimybė ieškovei L. G. privažiuoti prie jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, pažymėto indeksu 14Alp) faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi, šios tvarkos keitimas sukeltų daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių, kadangi tai būtų susiję su ūkio pastatų, pavėsinės griovimu. Nesant akivaizdaus vieno iš bendraturčių interesų pažeidimo, nukrypimas nuo faktinės susiklosčiusios žemės sklypo valdymo tvarkos negali būti pateisinamas. Be to, iš 1998-02-13 sutarties matyti, kad atsakovė R. C. iš ieškovės L. G. nusipirko 233 m2, o iš atsakovės E. U. – 256 m2 ginčo sklypo dalis, kurios 1998-01-29 bendrame sklypo plane M 1:500 pažymėtos raidėmis „C1“ ir „D1“. Atsakovės R. C. nuosavybės teisė į 489/1934 dalis sklypo yra įregistruota, remiantis būtent 1998-02-13 sutartimi, o prie jos yra pridėtas 1998-01-29 bendras sklypo planas. Šiame individualizuotame sklypo plane pažymėtos aiškios ir konkrečios atsakovės R. C. nusipirktos sklypo dalies ribos. Taip pat matyti ir aiškūs iš ieškovės L. G. ir atsakovės E. U. perkamų sklypo dalių plotai, viso 489 m2. Taigi prie 1998-02-13 sutarties pridėtame 1998-01-29 žemės sklypo plane yra aiškiai nurodyta atsakovės R. C. sklypo dalies vieta bendrame sklypo plane bei aiškiai nurodytos ir nustatytos konkrečios perkamos sklypo dalies naudojimosi ribos. Būtent todėl atsakovei R. C. priklausanti sklypo dalis po jos įsigijimo nuo kitų sklypo bendraturčių buvo atskirta tvora, žyminčia jai priklausančios sklypo dalies ribas. Taigi nustačius naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal atsakovės E. U. iniciatyva parengtą planą, R. C. priklausančios pagal 1998-02-13 sutartį ir faktiškai naudojamos sklypo dalies ribos būtų ženkliai susiaurinamos ir sutrumpinamos. Nors atsakovė E. U. teigia, kad servituto plotas nėra ir negali būti įskaičiuojamas į sklypo naudojimosi (vidinio paskirstymo) tvarkos bendram naudojimui priskirtas dalis, tačiau jos siūlomoje žemės sklypo naudojimo tvarkoje būtent tai ir padaryta, sumažinant atsakovei R. C. priskirtiną naudoti sklypo dalį papildoma servitutinio kelio dalimi, esančia ne jai priskirtoje sklypo dalyje. Teismas pažymėjo, kad atsakovė E. U., siekdama, jog civilinėje byloje būtų nustatyta naudojimosi žeme tvarka pagal jos siūlomą planą, priešieškiniu turėjo pareikšti ir reikalavimą dėl 1998-02-13 sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia, tačiau jo nereiškė. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovų R. C. ir A. K. pastabą/siūlymą, kad jų galimybė ir teisė laisvai pasiekti jiems priklausančias sklypo dalis yra užtikrinta sklype nuo 1996 m. nustatytu kelio servitutu, todėl, siekiant užtikrinti atsakovų teisę naudotis bendro naudojimo keliu (2015-09-17 sklypo naudojimosi tvarkos plane pažymėtu indeksu „E1+E2“), ši aplinkybė įtvirtintina ir 2015-09-17 sklypo naudojimosi tvarkos plane nustatant, kad sklypo dalimi, minėtame plane pažymėta indeksu „E1+E2“, bendrai naudosis ne tik ieškovė L. G. bei atsakovė E. U., bet ir atsakovai R. C. ir A. K..

3. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

1. Apeliaciniu skundu atsakovė E. U. prašo panaikinti 2016 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, o atsakovės E. U. patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai ir nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Banesta“ 2015-09-21 parengtą žemės sklypo planą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas byloje buvo šališkas ir priėmė tik ieškovei ir atsakovei R. C. palankų, o apeliantei nepalankų sprendimą, padarė procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, nepagrįstai vadovavosi jokiais įrodymais nepagrįstais ieškovės teiginiais apie tai, kad apeliantė iki šiol savavališkai viena naudojasi ieškovei ir apeliantei priklausančiu bendro naudojimo plotu iš pietinės „G“ žymeniu pažymėto pastato pusės, neva dėl ko tarp ieškovės ir apeliantės nuolat kyla konfliktai, ir sprendė, kad 1999-09-29 sklypo planas neatitiko faktinės naudojimosi juo tvarkos bei nepagrįstai apeliantei perkėlė įrodinėjimo pareigą, nurodydamas, kad apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtus ieškovės teiginius.
2. Teismas nevertino apeliantės patikslinto priešieškinio argumentų apie tai, kokių nepatogumų ir suvaržymų patirtų apeliantė ir kokią nepagrįstą naudą apeliantės teisių suvaržymo sąskaita gautų ieškovė bei R. C., sklypo naudojimosi tvarką nustačius pagal ieškovės pateiktą sklypo planą.
3. Teismas 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutartį ir prie jos pridėtą sklypo planą laikydamas galiojančiu, o 1999-09-29 sklypo planą (naudojimosi tvarką) negaliojančiu, dvi iš esmės identiškas situacijas traktavo visiškai skirtingai, kadangi laikė, jog 1999-09-29 sklypo planu nustatyta naudojimosi sklypu tvarka bylos šalių nesaisto, nes nebuvo pasirašyta vieno iš bendraturčių - A. K.. Tačiau A. K. taip pat nepasirašė ir prie 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutarties pridėto sklypo plano (kuris taip pat traktuotinas kaip naudojimosi tvarka).
4. Teismo nustatyta naudojimosi sklypu tvarka pažeidžia bendraturčių interesų derinimo principą, kadangi ji neatitinka bendraturčiams priklausančių dalių (R. C. priskirta daugiau ploto, nei jai priklauso nuosavybės teise pagal NTR duomenis). Be to, sklype esanti kelio dalis (ieškovės patikslintame plane pažymėta E1 ir E2) buvo paskirta bendram ieškovės, apeliantės, R. C. ir A. K. naudojimuisi, tačiau bendro naudojimo kelio plotas buvo įskaičiuotas tik į ieškovei ir apeliantei priklausančias bendrosios nuosavybės dalis, tokiu būdu mažinant joms priskirtinas asmeninio naudojimo sklypo dalis. Ieškovei ir apeliantei buvo priskirta po vienodo dydžio bendro naudojimo kelio plotą (75 m2), nors ieškovei priklauso didesnė bendrosios nuosavybės dalis į sklypą nei apeliantei. Taigi sprendimu apeliantei buvo nesąžiningai priskirta neproporcingai didelė bendro naudojimo kelio dalis.
5. Naudojimosi žemės sklypu tvarka gali būti keičiama ir neginčijant pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu vienas iš bendraturčių įgijo konkrečiai apibrėžtą žemės sklypo dalį. Teismas, siekdamas išvengti konfliktų ateityje, turi teisę nukrypti nuo faktinės naudojimosi tvarkos ir nustatyti kitokią bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimosi tvarką. Teismas tai gali padaryti netgi tada, jei konkreti bendrosios dalinės nuosavybės objekto dalis buvo nupirkta vieno iš bendraturčių ir tokia pirkimo–pardavimo sutartis kitų bendraturčių nėra ginčijama. Šiuo atveju svarbi aplinkybė, sudaranti pagrindą nukrypti nuo konkretizuotos R. C. pirktos sklypo dalies, yra tai, kad sutartimi nebuvo išspręstas patekimo į šią konkretizuotą dalį klausimas. Tai, kad R. C. nebuvo pakankamai apdairi sudarydama tokią sutartį, sudaro pagrindą nustatant naudojimosi tvarką nežymiai nukrypti nuo konkretizuotos dalies.
6. Teismas, tenkindamas nepagrįstą ieškovės reikalavimą turėti antrąjį įvažiavimą į jai tenkančią sklypo dalį, pažeidė apeliantės teisę ir teisėtą interesą gauti taisyklingos formos, patogią naudoti sklypo dalį. Pravažiavimo suformavimui iki pastato plane pažymėto indeksu „G“ yra netaisyklingai braižoma sklypo dalis B ties taškais 27-34-35-36. Taip ieškovė, pasinaudodama bendro naudojimo keliu E1+E2 ir pasukdama nurodyta netaisyklingos formos dalimi šalia apeliantei priklausančios sklypo dalies B, iš kitos pusės patektų prie pastato, plane pažymėto indeksu „G“. Tačiau ieškovė jau turi vieną įvažiavimą į savąją sklypo dalį - į sklypą patenka įvažiavimu ties taškais 2-3 ir turi garažą plane pažymėtą MN, todėl antrasis įvažiavimas jai nėra būtinas. Įstatymai nenumato reikalavimo įrengti privažiavimą prie kiekvieno ieškovės sklypo dalyje stovinčio statinio.
7. Teismas ieškinio (ne)pagrįstumą vertino ne pagal tai, ar jis atitinka bendro žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui keliamus reikalavimus, o pagal tai, kuris iš procesinių dokumentų - patikslintas ieškinys ar patikslintas priešieškinis - tokius reikalavimus atitinka neva geriau. Tokiu būdu teismas nukrypo nuo suformuotos LAT praktikos, pagal kurią teismui nustačius, kad nei vienas iš pateiktų naudojimosi tvarkų projektų nėra tinkamas (neatitinka reikalavimų), teismas nėra įpareigotas pasirinkti vieną iš jų (tariamai geresnį), jei jis akivaizdžiai pažeidžia kito bendraturčio interesus. Tokiu atveju teismas privalo netvirtinti nei vienos iš pateiktų sklypo naudojimosi tvarkų, tuo sudarydamas galimybę bendraturčiams kreiptis į teismą pateikiant kitą naudojimosi bendru daiktu projektą.
8. Teismas neteisingai nustatė faktinę naudojimosi sklypu tvarką, todėl nepagrįstai sprendė, kad pastarąją labiau atitinka ieškovės, o ne apeliantės siūloma nustatyti naudojimosi sklypu tvarka. Faktinė naudojimosi sklypu tvarka iš esmės atitinka 1999-09-29 sklypo plane užfiksuotą naudojimosi tvarką, kurį pasirašė visi didieji sklypo bendraturčiai (nepasirašė tik A. K.). Bendraturčiai iš esmės laikėsi 1999-09-29 sklypo plane jiems priskirtų dalių. Tai, jog 1999-09-29 sklypo planas nebuvo notariškai patvirtintas ir nebuvo registruotas viešajame registre, savaime nereiškia, kad sklypo bendraturčiai nesilaikė nustatytos tvarkos.
9. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės pateiktas sklypo naudojimosi tvarkos planas faktinę naudojimosi tvarką atitinka labiau nei apeliantės pateiktas planas ir neteisingai motyvavo tuo, kad pagal apeliantės pateiktą planą R. C. privalėtų perkelti jos sklypo dalies ribą žyminčią „mūrinę“ tvorą su vartų automatine įranga, o ieškovei būtų apribotas patekimas servitutiniu keliu prie gyvenamojo namo, pažymėtu indeksu „G“, kuriuo ji iki šiol naudojosi, nes patekimas prie šio gyvenamojo namo per ieškovei priklausančią sklypo dalį pareikalautų nugriauti 1999 m. pastatytus ūkinius pastatus, pavėsinę ir įsirengti papildomą kelią. Pagal apeliantės siūlomą naudojimosi tvarką vartų automatinės įrangos R. C. perkelti nereikėtų, kadangi ji yra pastatyta tarp apeliantės pateiktame patikslintame plane pažymėtų taškų 21 ir 35, t. y. toje vietoje, kur dabartinė R. C. sklypo dalies riba nebūtų keičiama, o tai, kad R. C. savavališkai apsitvėrė per didelę sklypo dalį, negali būti teisėtu pagrindu priskirti R. C. neteisėtai užimtą plotą. Be to, R. C. tvora yra medinė, turinti betoninį pagrindą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar betoninis tvoros pagrindas yra vientisas, ir apie tai, ar tvoros perkėlimas pareikalautų kokių nors reikšmingesnių pastangų ir lėšų.
10. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pagal apeliantės siūlomą naudojimosi sklypu tvarką ieškovei būtų apribotas patekimas servitutiniu keliu prie gyvenamojo namo, pažymėto indeksu „G“, kuriuo ji iki šiol naudojosi, be to, kelio servitutas nagrinėjamu atveju yra nustatytas patekimui į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas supainiojo servitutą (kuris skirtas tarnauti kitam sklypui) ir bendro naudojimo kelią, kuris skirtas sklypo bendraturčių patekimui į jiems naudojimosi tvarka priskiriamas dalis. Taigi teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovė turėjo patekimą servitutiniu keliu prie gyvenamojo namo, pažymėtu indeksu „G“.
11. Teismas nepagrįstai A. K. ir R. C. tariamą teisę naudotis bendro naudojimo keliu kildino iš sklype nustatyto kelio servituto. Tačiau kelio servitutu suvaržytas konkretus sklypo plotas neturi įtakos nustatant naudojimosi sklypu tvarką. Sklype nustatytas 0,0244 ha servitutas yra kelio servitutas, skirtas žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini). Patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi tvarka (kaip ir ieškovės siūloma) nustato ginčo sklypo (duomenys neskelbtini) dalių vidinį pasiskirstymą tarp jo bendraturčių (pagal jų nuosavybės teise valdomas dalis) ir niekaip nedaro įtakos esančiam įregistruotam kelio servitutui, kuris tarnauja kitam nekilnojamajam daiktui. Nepriklausomai nuo to, kokia naudojimosi sklypu tvarka būtų nustatyta, esamas įregistruotas kelio servitutas liktų toks, koks yra. Servituto plotas ir jo konfigūracija vidiniam sklypo dalių išdėstymui (t. y. naudojimosi tvarkos nustatymui) neturi įtakos.
12. IĮ „Geobaitas“ 2015-09-17 parengtame sklypo plane neteisingai pažymėta bendro naudojimo kelio (E1+E2) padėtis ties įvažiavimu į sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Minėtame plane kelias pažymėtas toje vietoje, kur auga didelis medis. Realiai kelio įvažos vieta yra šalia medžio. Apeliantės pateiktame UAB „Banesta“ 2015-09-21 sklypo plane į sklype augantį medį (šalia sklypo plano taškų 2-3) ir faktinę kelio vietą buvo atsižvelgta, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Kadangi ieškovės pateiktame sklypo plane neteisingai nurodyta bendro naudojimo kelio padėtis, todėl tokiame plane bendro naudojimo kelio ir ieškovės asmeninio naudojimo dalies plotai yra paskaičiuoti taip pat netiksliai.
2. Ieškovė L. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog teismas priimdamas skundžiamą sprendimą išanalizavo visus byloje esančius įrodymus, nurodė, kuriais įrodymais vadovaujasi priimdamas sprendimą ir kurie įrodymai neturi įtakos ieškinio reikalavimų patenkinimui ar atmetimui. Pagal teismo patvirtintą žemės sklypo naudojimo tvarkos planą kiekvienam iš žemės sklypo bendraturčių priskirta asmeniniam naudojimuisi būtent tokia sklypo dalis, kiek jam priklauso pagal jo turimą registruotą viešajame registre žemės sklypo dalį, todėl apeliantės teiginys apie tai, kad kitų bendraturčių padėtis „tapo žymiai geresnė“ yra visiškai nepagrįstas. Tuo tarpu tenkinant apeliantės patikslinto priešieškinio reikalavimus, ieškovei tektų nugriauti dar 1999 m. įteisintus savo 2 ūkinius pastatus bei pavėsinę ir iš naujo nusitiesti apie 50 m kelią. Byloje tiek ieškovės, tiek kitų proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose pateiktais rašytiniais ir žodiniais paaiškinimais, pateiktomis fotonuotraukomis yra patvirtinta, kad būtent atsakovė E. U. savavališkai viena naudojasi jai ir ieškovei priklausančiu bendro naudojimo plotu iš pietinės „G“ žymeniu pažymėto pastato pusės. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, jog „sklype išsidėstęs servitutinis kelias nustatytas patekimui į žemės sklypą neturi ir negali turėti įtakos sklypo naudojimosi tvarkos nustatymui“. Nors atsakovė E. U. teigia, kad servituto plotas nėra ir negali būti įskaičiuojamas į sklypo naudojimosi (vidinio paskirstymo) tvarkos bendram naudojimui priskirtas dalis, tačiau jos pačios patikslintu priešieškiniu prašomoje patvirtinti žemės sklypo naudojimo tvarkoje būtent tai ir padaryta - sumažinant atsakovei R. C. priskirtiną naudoti sklypo dalį papildoma servitutinio kelio dalimi, esančia ne jai priskirtoje sklypo dalyje.
3. Atsakovai R. C. ir A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog teismas visiškai pagrįstai vadovavosi į bylą pateikta 1998-02-13 sudaryta sutartimi ir prie šios sutarties pridėtu 1998-01-29 bendru sklypo planu M 1:500, iš kurių matyti, jog atsakovė E. U. ir ieškovė L. G. pardavė atsakovei R. C. aiškių ir individualizuotų ribų sklypo dalis. Taip nustatyta jai priklausančia sklypo dalimi atsakovė R. C. faktiškai naudojasi jau daugiau kaip 16 metų. Atsakovės E. U. kartu su patikslintu priešieškiniu pateiktame 2015-09-21 sklypo plane nurodyta sklypo naudojimosi tvarka visiškai neatitinka tarp sklypo bendraturčių nusistovėjusios faktinės sklypo valdymo ir naudojimosi tvarkos ir prieštarauja LAT praktikoje įtvirtintam faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijui. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės L. G. pasiūlyta sklypo naudojimosi tvarka pagal 2015-09-17 sklypo naudojimosi tvarkos planą neprieštarauja tarp atsakovės R. C. ir ieškovės bei atsakovės E. U. sudarytos 1998-02-13 sutarties nuostatoms ir iš esmės daug labiau atitinka tarp sklypo bendraturčių nusistovėjusią faktinę sklypo valdymo ir naudojimosi tvarką, negu atsakovės E. U. priešieškiniu pasiūlyta nustatyti naudojimosi sklypu tvarka. Teismui nustačius sklypo naudojimosi tvarką pagal 2015-09-17 sklypo naudojimosi tvarkos planą, tarp atsakovų R. C. ir A. K. bei atsakovės E. U. prieš daugiau kaip 16 metų susiklosčiusi faktinė naudojimosi jiems priklausančiomis sklypo dalimis tvarka išliko niekaip nepakitusi. Pati atsakovė E. U. yra asmeniškai raštu ne kartą patvirtinusi, jog tokia nusistovėjusi faktinė sklypo naudojimosi tvarka ją visada tenkino. Taigi neaišku, kodėl atsakovės E. U. eilę metų faktiškai valdoma ir naudojama sklypo dalis atsakovei staiga tapo per prasta.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nėra nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
2. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas sprendimo priėmimo dieną – 2015 m. vasario 1 d., yra padaręs rašymo apsirikimą, nes byloje esantys duomenys patvirtina, kad sprendimas buvo priimtas 2016 m. vasario 1 d.  Tai patvirtina pažymos apie teismo posėdį duomenys, kurioje nurodyta, kad sprendimas priimtas 2016 m. vasario 1 d. (t. 2, b. l. 139–140, 157). Šalys taip laiko sprendimą priimtu 2016 m. vasario 1 d. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas tai pripažinti rašymo apsirikimu, ir laiko, kad sprendimas buvo priimtas ne 2015 m. vasario 1 d., kaip nurodyta sprendime, bet 2016 m. vasario 1 d., kas atitinka faktinius bylos nagrinėjimo duomenis (CPK 276 straipsnio 2 dalis).
3. Byloje nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, kuriems žemės sklypas priklauso šiomis dalimis: ieškovei L. G. – 997/1934 dalys, atsakovei E. U. – 447/1934 dalys, atsakovei R. C. – 489/1934 dalys ir atsakovui A. K. – 1/1934 dalis sklypo. Sklype yra įregistruotas 0,0244 kelio servitutas (tarnaujantis) pravažiavimui į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10–11). 
4. Tarp bendraturčių kilo ginčas dėl šio sklypo naudojimosi tvarkos, ieškovė prašė ją nustatyti pagal IĮ „Geobaitas“ 2015-09-17 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą (t. 2, b. l. 94), o atsakovė E. U. – pagal su patikslintu priešieškiniu pateiktą UAB „Banesta“ 2015-09-21 parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą  (t. 2, b. l. 105).
5. Pirmosios instancijos teismas žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatė pagal ieškovės pasiūlymą, su kuo nesutinka atsakovė E. U., nurodydama, kad buvo pažeisti bendraturčių interesų derinimo principai, teismas neteisingai nustatė faktinę naudojimosi sklypu tvarką, atsakovei R. C. buvo paskirta daugiau ploto, nei jai priklauso nuosavybės teise, bendro naudojimo kelias tarp bendraturčių paskirstytas neproporcingai ir atsakovei E. U. paskirta prasčiausia žemės sklypo dalis, kuri yra netaisyklingos formos, neracionaliai išdėstyta, todėl nepatogi naudoti.

Dėl teismo šališkumo

6. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi priėmė šališką, tendencingą, vien ieškovei ir atsakovei R. C. palankų, o atsakovei E. U. nepalankų sprendimą. Jos nuomone, teismo padaryti procesinės ir materialinės teisės normų taikymo pažeidimai rodo jo šališkumą.
7. Pažymėtina, kad atsakovė E. U. nagrinėjimo metu nereiškė nušalinimo bylą nagrinėjusiam teisėjui ir abejones dėl teismo šališkumo iškėlė tik tuomet, kai buvo priimtas jai nepalankus sprendimas. 
8. CPK 65 ir 66 straipsniai nustato pagrindus, kuriems esant teisėjas privalo nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Taigi  teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas ir visos abejonės dėl teismo nešališkumo laikomi pagrįstais tuomet, kai egzistuoja įstatymo nurodyti pagrindai teisėjui nušalinti, t. y. kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012). 
9. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad vien tai, jog teisėjo byloje atlikti procesiniai veiksmai ir sprendimai yra nepalankūs vienai šaliai, negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi ir būti pagrindu teisėjo nušalinimui, o tuo pačiu ir jo šališkumui pagrįsti. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui. Todėl apeliantės nurodyti įstatymo nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai vertintini, nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, tačiau tai nevertintina, kaip bylą išnagrinėjusios teisėjos šališkumas, priimant atsakovei nepalankų sprendimą. Apeliantė kitokių pagrindų ir argumentų teismo šališkumui pagrįsti nenurodė ir jų įrodymais nepagrindė, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. 

Dėl bendraturčių interesų derinimo nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką

10. CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. L. v. UAB „Alytaus valda“, Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. D. K., bylos Nr. 3K-3-77/2011). Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).
11. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. G. v. S. G., bylos Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).
12. Tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. I., Z. C., kt. v. S. I., bylos Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006; kt.).
13. Pirmosios instancijos teismas, nors sprendime formaliai rėmėsi bendraturčių interesų derinimo ir proporcingumo principais, tačiau, nustatęs žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą planą, faktiškai juos pažeidė. Pirmiausia, pagal ieškovės pateiktą planą atsakovės R. C. naudojimuisi skiriama didesnė – 503 m2 žemės sklypo dalis, nei jai priklauso nuosavybės teise (atsakovei R. C. priklauso 489/1934 dalys). 14 m2 didesnio žemės sklypo ploto skyrimas naudotis R. C. nelaikytinas nereikšmingu, atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas valdomas keturių bendraturčių ir apeliantei E. U. priklauso viena iš mažiausių žemės sklypo dalių.
14. Kolegija sutinka ir su apeliantės argumentu, kad nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal ieškovės pasiūlymą yra neracionali ir pažeidžia atsakovės E. U. interesus. Iš ieškovės pateikto plano matyti, kad atsakovei E. U. skiriama naudotis žemės sklypo dalis yra laužytos konfigūracijos, suteikta dviejose dalyse, atskirtose servitutiniu keliu, taip išskaidant jai tenkančią nedidelę sklypo dalį, o sklypo dalis už kelio apskritai sunkiai panaudotina dėl savo dydžio ir išsidėstymo. Tokia naudojimosi tvarka yra neracionali ir nepatogi, kiek tai įmanoma, ja sudaromos sąlygos kitiems bendraturčių ginčams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo kilti.
15. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog tokia situacija pateisinama, kadangi atsakovė R. C. 1998-02-13 sutartimi iš ieškovės L. G. ir atsakovės E. U. yra nupirkusi individualizuotą konkrečių ribų žemės sklypo dalį (t. 1, b. l. 56–59­), ją yra apsitvėrusi ir daugiau kaip 16 m ja naudojasi, atsakovei R. C. negali suteikti daugiau teisių, nei ji yra jų įgijusi, o ji pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu įgijo nuosavybės teises į 489/1934 dalis bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo.
16. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo sprendimu ieškovės patikslintame plane žemės sklypo dalis, pažymėta E1 ir E2 (servitutinio kelio dalis), yra paskirta bendram ieškovės, atsakovų E. U., R. C. ir A. K. naudojimui, tačiau šio bendro naudojimo kelio plotas įskaičiuotas tik į ieškovei ir atsakovei E. U. paskiriamas naudotis sklypo dalis, o tarp pastarųjų šis bendro naudojimo kelio plotas padalintas lygiomis, o ne proporcingomis turimai nuosavybei dalimis.
17. Nors 1998-02-13 pirkimo–pardavimo sutartis, kuria pagal jos priedą – žemės sklypo planą M 1: 500 R. C. buvo parduota žemės sklypo dalis, šioje apimtyje nebuvo ginčijama, tačiau tai nėra būtina sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovė R. C., įgydama nuosavybės teisę į 489 kv. m žemės sklypo, sutartimi nėra įgijusi atidalytą konkrečių ribų žemės sklypą, ji nusipirko tik konkretaus dydžio dalį žemės sklypo, kuris šalių yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju gali būti reikšminga tik tai, kad nustatant naudojimosi tvarką turėtų būti paisoma nusistovėjusios faktinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos, nes atsakovė R. C. įgijusi žemės sklypo dalį ją yra apsitvėrusi ir reikėtų perkelti tvorą. Tačiau faktinė naudojimosi tvarka, sprendžiant kilusius ginčus tarp bendraturčių, gali būti keičiama, nes būtent teismo pareiga priimti tinkamiausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, kartu siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Toks aiškinimas įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta A. R. B. ir J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007).

Dėl faktinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo ir ieškovės teisės privažiuoti prie kito jai nuosavybės teise priklausančio pastato G (kito gyvenamojo namo)  

18. Objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. B., J. B. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-291/2007; kt.). Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
19. Tarp ieškovės L. G. ir atsakovės E. U. kyla ginčas dėl žemės sklypo dalies, esančios tarp bendro naudojimo kelio ir ieškovei priklausančio pastato G, faktinės naudojimosi tvarkos. Ieškovė teigia, kad ji faktiškai visuomet naudojosi galimybe privažiuoti prie pastato G, o atsakovė E. U. tvirtina, kad ji tik geranoriškai leisdavo ieškovei patekti prie nurodyto pastato per jos naudojamo sklypo dalį, ir teigia, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta tarpusavio susitarimu pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. planą (t. 1, b. l. 12), tik šis susitarimas nebuvo pasirašytas bendraturčio A. K., kuriam priklauso vos 1 m2 bendro sklypo, ir  nebuvo įregistruotas nustatyta tvarka, tačiau šalys jos laikėsi.
20. Pirmosios instancijos teismas nors sprendime nurodo, kad faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių buvo nusistovėjusi  ir ilgalaikė, tačiau šios išvados ginčijamos sklypo dalies naudojimosi tvarkos dalyje nepagrindė. Teismas, nustatydamas žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlymą, tik pripažino, kad šis pasiūlymas atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką, su kuo nesutinka apeliantė.
21. Kolegija sprendžia, kad remiantis surinktų įrodymų visuma yra labiau tikėtina ir pagrįsta, jog faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta šalių tarpusavio susitarimu pagal 1999 m. rugsėjo 29 d. planą (t. 1, b. l. 12), kuriame yra pasirašę visi bendraturčiai, išskyrus A. K., kuriam šiame bendrame žemės sklype priklauso vos 1 m2. Pagal šį planą atsakovės E. U. naudojimuisi buvo paskirta žemės sklypo dalis D ir D1, t. y. sklypo dalis, kuri prieina prie kito ieškovei priklausančio pastato N (dabar G).
22. Nors šis bendraturčių susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nėra įregistruotas, tačiau toks žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, kuri faktiškai ir buvo realizuota. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešajame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis).Tada naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006).
23. Nurodytą išvadą pagrindžia ir kitas anksčiau, t. y. 1998 m. sausio 29 d. bendraturčių sudarytas planas (t. 1, b. l. 59), iš kurio matyti, kad ieškovė L. G. ir atsakovė E. U. nuo pat pradžių buvo susitarę dėl viena nuo kitos atribotų žemės sklypo dalių naudojimo. Šiuo planu numatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka ir 1999 m. rugsėjo 29 d. planą. Todėl labiau pagrįsta yra atsakovės E. U. pozicija, jog taip faktiškai ir buvo naudojamasi, o atsakovė E. U. tik gera valia leisdavo ieškovei L. G. per savo sklypo dalį privažiuoti prie kito ieškovės namo. Nurodyti 1998 m. ir 1999 m. planai patvirtina, kad tarp bendraturčių buvo siekiama atriboti kompaktiškai suformuotas naudojamas sklypo dalis, t. y. ieškovei – vienoje sklypo pusėje, o atsakovei E. U. – kitoje sklypo pusėje, ir tai atitiko ir anksčiau buvusius bendraturčių susitarimus (pvz. 1995 m. rugpjūčio mėn. planas – t. 2, b. l. 40).
24. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė L. G. atsiliepime į priešieškinį pripažino, kad atsakovė E. U. leisdavo jai servitutiniu keliu privažiuoti prie kito ieškovei priklausančio pastato, kol nekilo tarp jų konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Tai patvirtina, kad ir pati ieškovė, nurodydama, kad atsakovė E. U. leisdavo jai pravažiuoti, iš esmės pripažįsta ankstesnius 1998–1999 m. bendraturčių susitarimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir faktiškai jų laikėsi.
25. Ieškovės L. G. pasiūlymas nurodytus bendraturčių susitarimus pažeidžia, kadangi ieškovei naudotis suformuojama žemės sklypo dalis anksčiau atsakovei E. U. skirtos žemės sklypo dalies sąskaita ir vien tam, kad ieškovė turėtų privažiavimą ir prie kito savo pastato, nors ji turi įvažiavimą į jai tenkančią naudotis sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir per savo sklypą gali patekti iki kito pastato. Tačiau toks teismo sprendimas, nustatantis žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal ieškovės pasiūlymą, apriboja atsakovės E. U. teisę naudotis pakankama, patogia ir racionaliai panaudotina žemės sklypo dalimi.                 
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., M. T., bylos Nr. 3K-3-536/2006). Bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. N. S. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-964/2003). Ieškovei tokia teisė yra užtikrinta, nes ji turi patekimą į savo sklypo dalį iš (duomenys neskelbtini) gavės.
27. Apeliacinio skundo argumentų analizė leidžia spręsti, kad skundžiamu teismo sprendimu nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia bendraturčių interesų pusiausvyrą, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir pažeidžia teismų praktikoje suformuotas teisės normų dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo bendraturčių sutarimu taikymo taisykles ir toks sprendimas, kuriuo žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatyta pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą, naikintinas atmetant ieškinio reikalavimus (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).  

Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal kitus byloje pateiktus pasiūlymus

28. Teismas turi diskrecijos teisę, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, pripažinti prašomą nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką neatitinkančia tiek nurodytų bendrųjų civilinių principų, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų (CK 4.75 straipsnis, 4.72 straipsnis) ir tokio reikalavimo netenkinti, paliekant suinteresuotai šaliai galimybę kreiptis į teismą dėl esamo bendraturčių ginčo išsprendimo, pateikiant kitą naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektą.
29. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu ieškovė L. G. ir atsakovė E. U. pateikė naujus pasiūlymus, kurie vertinti atsižvelgiant į kolegijos nustatytus ankstesnio ieškovės pasiūlymo trūkumus.
30. Ieškovės pateiktas naujasis pasiūlymas nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal IĮ „Geobaitas“ 2016 m. spalio 17 d. sudarytą planą (t. 3, b. l. 75) nepašalina jau paminėtų bendraturčių interesų derinimo pažeidimų ir žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatančio plano  trūkumų, kadangi ir pagal ieškovės pateiktą naują pasiūlymą atsakovei R. C. skiriamas naudotis žemės sklypo plotas, kuris nėra proporcingas jos turimai nuosavybės daliai, atsakovei E. U. skiriama naudotis žemės sklypo dalis suformuota neracionaliai, iš jai tenkančių 447 m2 žemės sklypo ploto asmeniniam naudojimui paskiriant tik 304 m2, likusią dalį paskiriant naudotis bendrai su ieškove L. G., tačiau ir šiuo atveju ne proporcingai turimoms nuosavybės dalims, bet lygiomis dalimis. Be to, asmeniniam E. U. naudojimuisi suformuotą žemės sklypo dalį sudaro kelios, kai kurios sunkiai panaudotinos arba visai nepanaudotinos sklypo dalys, kaip pvz. sklypo dalis už servitutinio kelio, arba sklypo dalelė, paskirta bendram naudojimui su ieškove tarp kelio ir gyvenamojo namo (nudažyta tamsiai žalia spalva), paskirta, matyt, vien tam, kad būtų suformuotas reikalingas, t. y. atsakovei E. U. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypo plotas. Tokiu būdu ieškovės pasiūlymas pakoreguotas nežymiai, tačiau ieškovei tebesiekiant išsaugoti privažiavimo galimybę prie kito jai priklausančio pastato G. Tačiau ieškovės interesas turėti privažiavimą ne tik prie pagrindinio pastato – gyvenamojo namo, bet ir prie kito jai priklausančio gyvenamojo namo, nepaisant ankstesnių susitarimų su bendraturčiais dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tokiu būdu apribojant ir pažeidžiant atsakovės E. U. teises, negali būti pateisinamas ir ginamas. Neatmestina, kad tokiu būdu ieškovė L. G. siekia, nusistačiusi galimybę privažiuoti ir prie antrojo gyvenamojo namo, vėliau gyvenamąjį namą parduoti, apsunkinimus paliekant atsakovei E. U., kaip ir teigia ši atsakovė.  Todėl toks ieškovės pasiūlymas, sprendžiant tarp bendraturčių kilusį ginčą, pripažintinas netinkamu, pažeidžiančiu atsakovės E. U. interesus.
31. Atmetus ieškovės pasiūlymus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, svarstytina, ar žemės sklypo naudojimosi tvarka gali būti nustatyta pagal atsakovės E. U. pateiktus pasiūlymus, t. y. pagal UAB „ Banesta“ 2015 m. rugsėjo 21 d. planą prie patikslinto priešieškinio (t. 2, b. l. 105)  ir apeliacinės instancijos teismui pateiktą UAB „Banesta“ 2016 m. rugsėjo 29 d. sudarytą žemės sklypo planą (t. 3, b. l. 71).
32. Kolegija sprendžia, kad UAB „Banesta“ 2016 m. rugsėjo 29 d. sudarytas žemės sklypo planas (t. 3, b. l. 71) labiausiai apsaugo bendraturčių interesus, juo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka bendraturčių turimas nuosavybės dalis bei jų anksčiau sudarytus susitarimus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, todėl pagal jį gali būti nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka.
33. Ieškovės atstovas teigia, kad šis planas netinkamas, nes ieškovei atitenka žemės sklypo dalis prie R. C. paskirto žemės sklypo dalies, kurioje yra atsakovei E. U. priklausantis statinys. Tačiau atsakovė E. U. patvirtino, kad šis statinys yra buvęs lauko tualetas, kuris nebenaudojamas, todėl jį nugriaus. Kadangi būtent statinio savininkės valia ši žemės sklypo dalis paskirta naudotis ieškovei L. G., todėl laikytina, kad neiškils sunkumų dėl šio sklypo dalies naudojimo, nes atsakovė E. U. teikdama tokį pasiūlymą pati atsisakė priėjimo prie šio statinio. Pažymėtina, kad pagal skundžiamu teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką, t. y.  pagal pačios ieškovės pateiktą planą (t. 2, b. l. 94) ši sklypo dalis taip pat buvo paskirta ieškovei.
34. Kadangi pagal UAB „Banesta“ 2016-09-29 planą sklypo apsunkinimas servitutiniu keliu paskirstytas bendraturčių vidiniam naudojimui iš esmės pagal jiems tenkančias nuosavybės dalis, todėl teisę juo naudotis turi visi bendraturčiai bendrai (tarp jų  ir R. C. bei A. K.), ką patvirtina ir atsakovės E. U. suformuluotas reikalavimas (t. 3, b. l. 68–71).
35. Atsižvelgiant į tai, kadangi žemės sklypo naudojimosi tvarka gali būti nustatyta pagal atsakovės E. U. pateiktą planą, todėl panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, priimtinas naujas sprendimas, kuriuo tenkintinas atsakovės E. U. priešieškinis ir žemės sklypo naudojimosi tvarka nustatytina pagal jos pateiktą UAB „Banesta“ parengtą 2016 m. rugsėjo 29 d. planą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).         

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Byloje priėmus naują sprendimą, kuriuo patenkinti atsakovės E. U. priešieškinio reikalavimai, o ieškovės reikalavimai atmetami, iš ieškovės L. G. atsakovei E. U. priteistinos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1–3 dalys), taip pat trečiojo asmens R. C. turėtos atstovavimo išlaidos, o valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
37. Atsakovė E. U. nagrinėjant bylą  pirmosios instancijos teisme turėjo 41 Eur žyminio mokesčio, 145 Eur plano parengimo ir 1 357,12 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 1 543,12 Eur išlaidų (t. 1, b. l. 19, t. 2, b. l. 8–21), apeliacinės instancijos teisme turėjo 531 Eur žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidų (t. 3, b. l. 20, 93–97), iš viso  2 074,12 Eur, kurios priteistinos iš ieškovės. Trečiasis asmuo R. C. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu turėjo 500 Eur atstovavimo išlaidų, kurios taip pat priteistinos iš ieškovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 1 d. sprendimą laikyti priimtu 2016 m. vasario 1 d., jį panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti. Priešieškinį patenkinti.

Nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką pagal UAB „Banesta“ 2016-09-29 parengtą žemės sklypo planą teisminiam nagrinėjimui, pagal kurį:

L. G. paskirti asmeniškai naudotis plotą, plane pažymėtą indeksu A, kurį sudaro plotai, pažymėti indeksais A1 (672 m2) ir A2 (80 m2), iš viso 752 m2.

E. U. paskirti asmeniškai naudotis plotą, plane pažymėtą indeksu B, kurį sudaro plotai, pažymėti indeksais B1 (318 m2) ir B2 (15 m2), iš viso 333 m2.

L. G. ir E. U. paskirti bendrai naudotis plotą, plane pažymėtą indeksu E (151 m2), iš jo L. G. – 104 m2 ploto, o E. U. – 47 m2 ploto, taip pat plotą, plane pažymėtą  indeksu F (208 m2), iš jo L. G. – 141 m2 ploto, o E. U. – 67 m2 ploto.

R. C. paskirti asmeniškai naudotis plotą, plane pažymėtu indeksu C (489 m2).

A. K. paskirti asmeniškai naudotis plotą, plane pažymėtą indeksu D (1 m2) .

R. C. ir A. K. suteikti teisę naudotis 151 m2 bendro naudojimo keliu, plane pažymėtu indeksu E.

Priteisti iš ieškovės L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 2 074,12 Eur bylinėjimosi iš laidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, R. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 500 Eur atstovavimo išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme, o valstybei – 22,12 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                               Evaldas Burzdikas

  Nijolia Indreikienė

                                                                                                            Virginija Lozoraitytė