Civilinė byla Nr. e2A-591-852/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02629-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.7
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. R. (R. R.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pako Lorente Baltija“ ieškinį atsakovui R. R. dėl Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimo pripažinimo nepagrįstu ir vartojimo ginčo išsprendimo iš esmės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pako Lorente Baltija“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: a) pripažinti Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. 10E-1914 „Dėl R. R. prašymo“ nepagrįstu; b) pripažinti atsakovo R. R. ieškovei UAB „Pako Lorente Baltija“ reiškiamus reikalavimus nepagrįstais ir juos atmesti; c) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad užsiima prekybos drabužiais verslu (ginčui aktualiu atveju – prekyba fizinėje parduotuvėje). Ieškovė paskelbė nuolaidos programą ir pateikė nuolaidos taikymo sąlygas vartotojams. Atsakovas su nuolaidos taikymo sąlygomis buvo supažindintas parduotuvėje, kurioje pirko drabužius. Ginčo dėl supažindinimo iš esmės nėra, tą patvirtina ir atsakovo veiksmai įsigyjant prekes; atsakovas tik teigia, kad nuolaidos sąlygas suprato kitaip, nei buvo nurodyta nuolaidos taikymo sąlygose, todėl buvo suklaidintas. Nuolaidos skelbime buvo aiškiai nurodyta, kad nuolaida suteikia galimybę antrą kostiumą gauti dovanų, o detalios nuolaidos suteikimo sąlygos yra pateikiamos parduotuvėje. Jos aiškiai ir nedviprasmiškai nustatė, kad: 1) kostiumą sudaro švarkas ir kelnės; 2) perkant kostiumą ir įvykdžius papildomas sąlygas – antras kostiumas yra suteikiamas už 1 Eur už kiekvieną jo dalį (iš viso 2 Eur) kainą; 3) papildomos sąlygos – perkant kostiumą papildomai klientas kartu turi įsigyti ir kitas prekes, kurias sudaro: marškiniai, diržas, kaklaraištis / varlytė, batai arba liemenė, megztinis, kelnės ar pan. Atsakovas, norėdamas pasinaudoti nuolaida, nutarė įsigyti antrą kostiumą (švarką ir kelnes už 2 Eur) ir įvykdyti papildomas sąlygas, t. y. įsigijo diržą, bluzoną, marškinius, avalynę, liemenę. Atsakovo apsipirkimo metu parduotuvėje nebuvo atsakovo pageidauto dydžio liemenės, todėl liemenę atsakovas įsigijo (ir jos kainą sumokėjo), kai ji buvo pristatyta po savaitės. Nuolaidos suteikimo sąlygos buvo aiškios ir atsakovas nuolaidos suteikimo jas įvykdė ir gavo dovanų antrą kostiumą už 2 Eur kainą. Tačiau praėjus savaitei atsakovas pareiškė pretenziją, kad pagal nuolaidos suteikimo sąlygas jis neva pagrįstai tikėjosi gauti dovanų liemenę, nes jo įsitikimu kostiumą privalo sudaryti trys dalys – kelnės, švarkas ir liemenė, todėl pareikalavo grąžinti už liemenę sumokėtą kainą. Ieškovė su tokiu reikalavimu nesutiko, todėl atsakovas kreipėsi į Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisiją (toliau – Tarnyba), kuri neįsigilinusi į susiklosčiusią situaciją, priėmė nepagrįstą nutarimą pripažinti atsakovo reikalavimą pagrįstu.
2. Atsakovas R. R. atsiliepime su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad 2021 m. gegužės 28 d. kartu su sutuoktine O. R. ir sūnumi nuvyko į ieškovės parduotuvę. Parduotuvėje paaiškėjo, kad norint gauti antrą kostiumą dovanų, papildomai reikėjo įsigyti šias prekes: batus; marškinius bei dar vieną prekę (diržą, varlytę, kaklaraištį ar pan.). Atsakovas įsigijo smokingą už 324,98 Eur, o norėdamas pasinaudoti pasiūlymu, papildomai turėjo įsigyti batus už 89,99 Eur, smokingo diržą už 29,99 Eur, marškinius už 54,99 Eur, ir papildomą prekę - bluzoną už 34,99 Eur. Taigi, už šias papildomas prekes atsakovas sumokėjo 209,96 Eur, nors šių prekių neketino pirkti, tačiau jas įsigijo tik dėl to, kad gautų antrą kostiumą dovanų. Ieškovės pasiūlyme buvo nurodytos šios sąlygos: „Antras kostiumas dovana“; „Detali informacija parduotuvėje“. Pasiūlyme nebuvo nurodyta, kad pasiūlymas galioja tik perkant kostiumą ir papildomas prekes (batus; marškinius bei dar vieną prekę), taip pat nenurodyta, kad pasiūlymas galioja tik dviejų dalių kostiumui. Atsakovas įvykdė visas sąlygas, net ir tas, kurios nebuvo įvardintos lankstinuke. Atsakovas 2021 m. birželio 10 d. kreipėsi į ieškovę su skundu dėl klaidinančios reklamos bei nepagrįsto pareikalavimo sumokėti pinigus, reikalaudamas be pagrindo už liemenę sumokėtą 74,99 Eur sumą. Ieškovė 2021 m. birželio 29 d. el. paštu pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė tenkinti atsakovo prašymą, nurodydama: „jei jūs būtumėte pirkę kelnes, švarką ir liemenę, mes tikrai padovanotume dar vienas kelnes, švarką ir liemenę (išmušdami į kasą šiuos drabužius po vieną Euro)“. Taigi, atsakyme ieškovas pripažino, kad atsakovas turėjo teisę gauti dovanų liemenę, jeigu būtų pirkęs pirmą kostiumą su liemene. Atsakovas pažymėjo, kad jis įsigijo ne tik smokingą, kurio kaina 324,98 Eur, bet papildomai ir ženkliai daugiau prekių, nei buvo nurodyta pasiūlyme (pasiūlyme buvo nurodytas tik kostiumas). Atsakovas paaiškino, kad 2021 m. liepos 1 d. jis kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir prašė įpareigoti ieškovę grąžinti 74,99 Eur. Tarnybos komisija 2021 m. liepos 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino pagrįstu jo reikalavimą grąžinti. Tarnyba savo nutarime konstatavo, kad „lankstinukas „Antras kostiumas dovana“, kuriame nurodyta, jog detali informacija apie akcijos sąlygas suteikiama parduotuvėje, teisės aktų normų visumoje dėl verslininko pareigos suteikti vartotojams teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas, vertinamas kaip nepakankamai aiškus, tinkamai neatskleidžiantis akcijos sąlygų, visų pirma dėl to, nes lankstinuke esanti informacija yra deklaratyvaus pobūdžio, kurioje nurodomas akcijos pavadinimas, bet nenurodomos konkrečios akcijos taikymo sąlygos“. Remiantis aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, atsakovas mano, kad Tarnyba pagrįstai pripažino jo reikalavimą grąžinti už liemenę sumokėtus pinigus. Atsakovas paaiškino, kad jis tik parduotuvėje sužinojo, jog norėdamas pasinaudoti pasiūlymu, turėjo įsigyti papildomas prekes. Todėl ieškovė buvo nesąžininga ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo) 6 straipsnio 1 dalį. Nors ieškovė teigia, kad pasiūlymo sąlygos buvo nurodytos ieškovės direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakyme „Dėl akcijų „antras kostiumas dovanų“ ir „2+1“ sąlygų ir jų taikymo, tačiau atsakovas nebuvo supažindintas su šiuo įsakymu prieš sudarant sutartį nei raštu, nei žodžiu, šis įsakymas yra vidinis ieškovės dokumentas, kuris gali būti bet kada keičiamas ir koreguojamas. Todėl ieškovė galėjo jau prasidėjus ginčui surašyti minėtą įsakymą siekdama nepagrįstai ir nesąžiningai patvirtinti savo teiginius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti: pripažinti Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. 10E-1914 „Dėl R. R. prašymo“ nepagrįstu, atsakovo R. R. reiškiamus reikalavimus atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo R. R. 741 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad UAB „Pako Lorente Baltija“ paskelbė akciją, jog savo pirkėjams dovanoja antrą kostiumą, o detali informacija bus suteikta parduotuvėse. Atsakovas 2021 m. gegužės 28 d. nuvyko į parduotuvę, kur jam buvo paaiškinta, kad norint gauti antrą kostiumą dovanų, reikia įsigyti papildomas prekes – batus, marškinius bei dar vieną prekę (diržą, varlytę, kaklaraištį ar pan.). Atsakovas išsirinko smokingą (324,98 Eur), o norėdamas pasinaudoti pasiūlymu ir gauti dovanų kostiumą, papildomai už 209,96 Eur įsigijo batus (89,99 Eur), smokingo diržą (29,99 Eur), marškinius (54,99 Eur) ir bluzoną (34,99 Eur). Atsakovas tiek atsiliepime, tiek teisme pripažino, kad šias papildomas prekes įsigijo tik tam, kad gautų antrą kostiumą dovanų. Atsakovui buvo suteikta žadėta nuolaida ir jis gavo dovanų antrą kostiumą už 2 Eur kainą (1 Eur už švarką ir 1 Eur už kelnes). Prie antro kostiumo atsakovas taip pat buvo išsirinkęs liemenę, tačiau kadangi jam tinkamo dydžio tuo metu parduotuvėje nebuvo, todėl Atsakovui buvo pažadėta ją pristatyti iš kitų ieškovės parduotuvių. Paaiškėjus, kad ir kitose parduotuvėse tinkamo dydžio nėra, atsakovas 2021 m. birželio 4 d. išsirinko kitą liemenę, įsigijo ir sumokėjo jos kainą (74,99 Eur). Atsakovas 2021 m. birželio 10 d. kreipėsi į ieškovę su pretenzija (skundu) nurodydamas, jog pagal nuolaidos suteikimo sąlygas liemenę jis tikėjosi gauti dovanų, o ne priverstas už ją susimokėti, todėl pareikalavo grąžinti sumokėtą liemenės kainą (74,99 Eur). Ieškovė su tokiu reikalavimu nesutiko, tačiau pasiūlė atsakovui 50 proc. nuolaidą liemenei. Kadangi atsakovas liemenę buvo įsigijęs ieškovės išparduotuvėje su jau pritaikyta 30 proc. nuolaida, o pradinė liemenės kaina buvo virš 100 Eur, todėl atsakovui pasiūlyta galutinė liemenės kaina sudarė apie 50 Eur. Atsakovas su tokiu ieškovo pasiūlymu nesutiko ir skundu kreipėsi į Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Teismas nustatė, kad Tarnybos komisija 2021 m. liepos 28 d. priėmė nutarimą Nr. 10E-1914, kuriuo atsakovo reikalavimą grąžinti už liemenę sumokėtus pinigus (74,99 Eur) pripažino pagrįstu ir įpareigojo ieškovę UAB „Pako Lorente Baltija“ per 30 dienų tai įvykdyti. Savo nutarime Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad „ginčo nagrinėjimo metu pateiktas lankstinukas „Antras kostiumas dovana“, kuriame nurodyta, jog detali informacija apie akcijos sąlygas suteikiama parduotuvėje, teisės aktų normų visumoje dėl verslininko pareigos suteikti vartotojams teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas, vertinamas kaip nepakankamai aiškus, tinkamai neatskleidžiantis akcijos sąlygų, visų pirma dėl to, nes lankstinuke esanti informacija yra deklaratyvaus pobūdžio, kurioje nurodomas akcijos pavadinimas, bet nenurodomos konkrečios akcijos taikymo sąlygos“. Ieškovė nesutiko su tokiu Tarnybos nutarimu bei kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama šį nutarimą panaikinti.
5. Teismas nurodė, kad nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis nebuvo tinkamai supažindintas su nuolaidos taikymo sąlygomis. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta vartotojo teisė gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, gamintojas, pardavėjas, paslaugos teikėjas vartotojams privalo valstybine kalba suteikti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytą informaciją ir teisės aktų nustatyta tvarka ženklinti prekes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2286 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. CK 6.2286 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad verslininkas ženklindamas prekes ar kitokiu būdu privalo vartotojui suteikti šią informaciją, jeigu ji nėra akivaizdi iš konteksto: bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtina, kad pardavėjai ir paslaugų teikėjai, siūlydami įsigyti ir teikdami prekes ir paslaugas vartotojams, privalo laikytis sąžiningos verslo praktikos. Prekės ir paslaugos turi būti siūlomos taip, kad vartotojui būtų aiškus pasiūlymo komercinis pobūdis. Teismas pažymėjo, kad tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje ieškovės atstovai paaiškino, o atsakovas patvirtino, jog lankstinukas buvo tik reklaminio pobūdžio ir trumpas, todėl jame visų akcijos sąlygų aprašyti nebuvo galimybių, tačiau jame yra nuoroda, jog papildoma informacija apie akciją bus suteikta parduotuvėse. Ieškovės vadovas teismui patvirtino, kad personalas yra apmokytas ir visiems pirkėjams žodžiu paaiškina apie tuo metu esamas akcijas ir jų detales (pvz., kad dovanojamos prekės į čekį įrašomos kaip parduotos už 1 Eur). Ieškovės vadovas taip pat patvirtino, kad parduotuvėse (prie kasos) yra padėti atspausdinti raštiški įmonės direktoriaus įsakymai apie konkrečias esamas akcijas ir jų detales. Kiekvienas klientas gali laisvai su jomis susipažinti. Kad atsakovas buvo supažindintas su nuolaidos taikymo sąlygomis patvirtina ne tik atsakovo konkliudentiniai veiksmai, t. y. jis įsigijo papildomas prekes, kurias būtina įsigyti norint gauti nuolaidą antram kostiumui, bet ir jo paaiškinimai teisme, kur jis pasakė, kad „pagal paskelbtas akcijos taisykles jis suprato, kad pirkdamas vieną kostiumą, antrą gaus dovanų.“ Jeigu atsakovas šių sąlygų nežinotų arba laikytų, kad sąlygos jam nepriimtinos – jis galėjo nepirkti smokingo, ir nebūtų gavęs antro kostiumo. Tokiu būdu iš atsakovo elgesio matyti, jog akcijos sąlygos buvo jam pilnai atskleistos parduotuvėje prieš sudarant pirkimo sutartį, kaip to reikalauja teisės aktai.
6. Teismas nurodė, kad nesiremia atsakovo teiginiais, kad „nesupranta, kodėl jeigu būtų pirkęs pirmą kostiumą iš trijų dalių, būtų gavęs ir antrą tokį patį (t. y. iš trijų dalių), tačiau nusipirkęs smokingo komplektą (kuris visada būna tik iš dviejų dalių), taip pat negalėjo gauti kostiumo iš trijų dalių“, nes toks teiginys, yra paremtas tik jo paties manymu, bet ne objektyvia situacija, kai suteikiamas kostiumas dovanų tik išpildžius sutarties sąlygas ir turint galimybę pasirinkti tik bet kokį dviejų dalių kostiumą, o ne bet kokį kostiumą – dviejų ar trijų dalių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Teismo vertinimu, tai patvirtina ir atsakovo žodžiai, kad „prie dviejų dalių smokingo kartu ėjo ir liemenė, jis pagrįsti negali, išskyrus tuo, kad taip jam buvo pažadėta parduotuvėje“. Tačiau teismo vertinimu, atsakovo nuomonė, šiuo atveju negali būti traktuojama kaip įrodymas byloje. Teismas pažymėjo, kad ieškovės direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymu „Dėl akcijų „antras kostiumas dovanų“ ir „2+1“ yra patvirtintos nuolaidos sąlygos. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovu, jog šis dokumentas galėjo būti sudarytas arba pakeistas jau po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Byloje nustatyta, kad atsakovui buvo žinomos akcijos sąlygos, nes jis nuosekliai įvykdė visas nuolaidos taikymo sąlygas. Teiginys, kad ieškovė galėjo suklastoti / surašyti įsakymą po vartotojo apsilankymo, yra deklaratyvus ir prieštarauja byloje nustatytų aplinkybių nuoseklumui ir visetui. Atsakovas veikė pagal nuolaidos sąlygas ir gavo antrą kostiumą dovanų, todėl teigti, kad sąlygos buvo surašytos ar pakoreguotos iškilus šiam ginčui, nėra jokio pagrindo. Atsakovas net nebandė neigti, kad dokumentas su akcijos sąlygomis buvo ieškovės parduotuvėje, ar kad su jo turiniu jam buvo trukdoma susipažinti. Teismas taip pat nurodė, kad nors atsakovas teigė, kad ieškovės darbuotojai jam pažadėjo, jog liemenę jis gaus nemokamai kaip antrojo kostiumo dalį, tačiau šių savo teiginių niekuo neparėmė, t. y. to neįrodė. Tiek iš reklaminio lankstinuko (kuriame atvaizduotas dviejų dalių kostiumas), tiek iš visų įrodymų byloje matyti, kad pirkėjams niekur nebuvo žadama, jog nusipirkę dviejų dalių kostiumą, jie dovanų gaus trijų dalių kostiumą. Be to, logikos ir protingumo dėsniai suponuoja akivaizdų supratimą, kad dovanojamas akcijinis daiktas negali būti vertingesnis ir geresnis už siūlomą dviejų dalių kostiumą dovanų, nes parduotuvėje yra trijų dalių kostiumų, kurie gali būti akcijos dovana, nes jų yra. Be to, atsakovas net du kartus buvo atvykęs į ieškovės parduotuvę ir atliko du atskirus mokėjimus (sumokėti už liemenę jis atvyko atskirai), taip savo veiksmais patvirtino, kad nuolaidos sąlygos jam buvo aiškios ir liemenės pirkimas priimtinas. Atsakovas taip pat teigia, kad ieškovė taiko nesąžiningą praktiką, tačiau teismas pažymėjo, kad detalios nuolaidos taikymo sąlygos buvo patvirtintos ieškovės direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymu. Šiame įsakyme aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad: 1) kostiumą sudaro švarkas ir kelnės (pakartota net keletą kartų); 2) perkant kostiumą ir įvykdžius papildomas sąlygas – antras kostiumas yra suteikiamas už 1 Eur už kiekvieną jo dalį (iš viso 2 Eur) kainą; 3) papildomos sąlygos – perkant kostiumą papildomai klientas kartu turi įsigyti ir kitas prekes, kurias sudaro: marškiniai, diržas, kaklaraištis / varlytė, batai arba liemenė, megztinis, kelnės ar pan. Taigi, nuolaidos suteikimo sąlygos buvo aiškiai, nedviprasmiškai, logiškai, detaliai išdėstytos ir atskleistos atsakovui, nes būtent tokias sąlygas jis nuosekliai ir įvykdė bei gavo dovanų antrą kostiumą už 2 Eur kainą. Ir tik praėjus savaitei po pirmo apsipirkimo kreipėsi su pretenzija į ieškovę, jau nurodydamas, jog jis suprato akcijos sąlygas taip, kad liemenę jis turėjo gauti dovanų. Atsakovo teiginys, kad jo įsitikinimu kostiumą privalo sudaryti trys dalys – kelnės, švarkas ir liemenė, ir sąlygose niekur nebuvo parašyta, kad dovanojamas kostiumas negalėjo būti iš trijų dalių, nepagrįstas, nes sąlygose niekur nebuvo parašyta, kad dovanojamas kostiumas gali būti iš trijų dalių. Priešingai – taisyklėse aiškiai nurodyta, kad kostiumą sudaro kelnės ir švarkas. Teismo vertinimu, jeigu atsakovas pats pasirinko nepaskaityti raštu išdėstytų taisyklių, visa tokio elgesio paskesnė rizika atitenka būtent jam. Be to, atsakovo teiginiai yra prieštaringi, nes viena vertus jis mano, kad liemenė jam turėjo būti padovanota, o kita vertus sumoka už liemenę kainą, o po to persigalvoja ir bando susitarti su įmonės vadovu dėl 50 proc. nuolaidos. Akivaizdu, kad dovana yra neatlygintina ir šiuo atveju derėjimasis dėl nuolaidos buvo dėl to, kad atsakovas įsigijo daug prekių už nemažą kainą. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje atsakovo atstovas bandė teigti, kad tai, jog pirmas į kasą buvo įmuštas smokingas, visiškai nepriklausė nuo atsakovo. Atsakovas kaip pirmą kostiumą galėjo pasirinkti ne smokingą, o būtent antrąjį variantą – trijų dalių kostiumą. Teismas nelaiko šį argumentą pagrįstu, kadangi jis atsirado tik teisme ir vertintinas vien tik kaip gynybinė atsakovo pozicija. Atsakovas tokios aplinkybės nebuvo nurodęs nei Tarnybai, nei savo atsiliepime į ieškinį, neginčijo prekių įrašymo į sąskaitą eiliškumo ir dėl to niekada anksčiau jokių pretenzijų nereiškė, t. y. jis pripažino, kad pirma turėjo įsigyti smokingą su priedais prie jo, o tik po to – kostiumą, kaip akcijinį priedą. Nors ieškinyje atsakovas paminėjo neva patirtus nuostolius, tačiau teismas konstatavo, kad sutinka su ieškovo argumentu, jog atsakovas įsigijo kokybiškus drabužius (dėl jų kokybės priekaištų nereiškė), taip pat papildomai už simbolinę 2 Eur kainą gavo antrą kostiumą dovanų. Todėl teiginiai apie nuostolius yra visiškai nepagrįsti ir nesąžiningi. Niekas nesudarė tokios situacijos, kad atsakovas buvo priverstas pirkti smokingą su priedais ir kitaip pasielgti negalėjo dėl suklaidinimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas reikalauja grąžinti pinigus už prekę, tačiau tuo pačiu prekės grąžinti pardavėjui nepageidauja ir norėtų pasilikti ją sau ir ja toliau naudotis. Toks atsakovo elgesys negali būti vertintinas kaip sąžiningas. Nagrinėjamu atveju pirkėjas jokių nuostolių nepatyrė – jis įsigijo prekes, o papildomai gavo dovanų nemokamai kostiumą. Pats atsakovas teisme pripažino, kad antro apsilankymo parduotuvėje metu nusprendė geriau susimokėti, bet turėti liemenę, nei jos visai neturėti. Galiausiai teismas nurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartis dėl liemenės buvo sudaryta atskirai, po savaitės vykusio apsipirkimo metu, todėl atsakovas turėjo pakankami laiko įsivertinti, ar ta liemenė jam būtina, ar jis jos norėjo tik dovanų, o ją visgi apmokėjęs, nepagrįstai vėliau keičia savo nuomonę ir reikalauja jos kaip dovanos prie ankstesnio (prieš savaitę) įvykdyto pirkimo. Bet kuriuo atveju ji nepatenka į nuolaidos sąlygas kaip sudėtinė dovanotino kostiumo dalis. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas dėl Tarnybos nutarimo panaikinimo yra pagrįstas. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas remiantis tuo, kad ieškinys yra patenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas R. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. ieškovės UAB „Pako Lorente Baltija“ ieškinį atmesti, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. 10E-1914 „Dėl R. R. prašymo“ palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės 74,99 Eur nuostolių atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą. Paaiškina, kad teismas sprendime nurodė, „atsakovas teigia, kad nebuvo tinkamai supažindintas su nuolaidos taikymo sąlygomis, tačiau teismas su tokia atsakovo pozicija, kuriai, be kita ko, savo nutarime pritarė ir Tarnyba, nesutinka“. Nurodyta teismo išvada yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas sprendime nenurodė jokių motyvų ir argumentų, remiantis kuriais teismas padarė tokią išvadą. Apeliantas teigia, kad jis nebuvo supažindintas su ieškovės direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymu „Dėl akcijų „antras kostiumas dovanų“ ir „2+1“ ir byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų priešingas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „vartotojas dėl informacijos, patyrimo, techninių žinių, galimybių derėtis stokos yra mažiau palankesnėje padėtyje nei verslininkas. Tai yra pagrindas vartotoją kaip silpnesnę šalį ginti vartojimo sutartiniuose santykiuose. Vartotojo teisė į informaciją – yra vienas esminių aukšto vartotojų apsaugos lygio užtikrinimo garantų. Šios vartotojo teisės įgyvendinimas užtikrinamas teisiniu reguliavimu nustatant verslininkui pareigą suteikti vartotojui informaciją (informacijos atskleidimo pareiga). Tinkamas vartotojo informavimas ne tik įgalina vartotoją priimti informuotą sprendimą – apgalvoti savo sprendimą dėl atitinkamų prekių ir paslaugų įsigijimo, palyginti rinkoje esančias prekes ir paslaugas bei jų kainą, bet ir sukuria sąlygas rinkai veikti efektyviai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad verslininko pareiga informuoti vartotoją (informacijos atskleidimo pareiga) laikoma tinkamai įvykdyta, jei vartotojui, visų pirma, yra suteikiama visa teisės aktuose reikalaujama informacija, antra, tokia informacija yra suteikta aiškiai ir suprantamai. Apelianto įsitikinimu, šiuo atveju ieškovė neįvykdė pareigos suteikti jam išsamią informaciją apie pasiūlymo sąlygas. Lankstinuke esantis sakinys „Detali informacija parduotuvėje“ nėra tinkamas šios pareigos įvykdymas. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad lankstinukas buvo tik reklaminio pobūdžio ir trumpas, todėl jame visų akcijos sąlygų aprašyti nebuvo galimybių, tačiau jame yra nuoroda, jog papildoma informacija apie akciją bus suteikta parduotuvėse. Teismas šias išvadas padarė remdamasis vien tik ieškovės vadovo, kuris yra byloje suinteresuotas asmuo, paaiškinimais. Todėl tokios teismo išvados negali būti laikomos motyvuotomis. Teismas nepagrįstai lankstinuke nurodytą pasiūlymą kvalifikavo ne kaip pasiūlymą sudaryti sutartį, o tik kaip „reklaminio pobūdžio“.
7.2. Apelianto įsitikinimu, teismas taip pat nepagrįstai netyrė ir nevertino pasiūlymo sąlygų sąžiningumo bei atitikties reklamą reglamentuojančių tesės aktų reikalavimams. Apelianto įsitikinimu, pasiūlymo sąlygos yra nesąžiningos, nes nuvykus į parduotuvę paaiškėjo papildomos siurprizinės sąlygos, t. y. kad atsakovas norėdamas gauti antrą kostiumą dovanų, papildomai turi įsigyti šias prekes: batus; marškinius bei dar vieną prekę (diržą, varlytę, kaklaraištį). Teismo padarytos išvados prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t. y. ieškovės 2021 m. birželio 29 d. el. laiškui, kuriame ieškovė kitaip aiškino pasiūlymo sąlygas ir nurodė: „jei jūs būtumėte pirkę kelnes, švarką ir liemenę, mes tikrai padovanotume dar vienas kelnes, švarką ir liemenę (išmušdami į kasą šiuos drabužius po vieną Euro)“. Taigi, atsakyme ieškovė pripažįsta, kad ieškovė turėjo teisę gauti dovanų liemenę, jeigu būtų pirkęs pirmą kostiumą su liemene. Ieškovės pasiūlyme buvo nurodytos šios sąlygos: „Antras kostiumas dovana“; „Detali informacija parduotuvėje“. Pasiūlymo sąlygose nėra nurodyta, kad pasiūlymas galioja tik perkant kostiumą ir papildomas prekes (batus; marškinius bei dar vieną prekę (diržą, varlytę, kaklaraištį ar pan.). Pasiūlyme taip pat nenurodyta, kad šis pasiūlymas galioja tik dviejų dalių kostiumui. Atsakovas įvykdė visas sąlygas, net ir tas, kurios nebuvo įvardintos lankstinuke. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad ieškovės pasiūlymo sąlygos „Antras kostiumas dovana“; „Detali informacija parduotuvėje“ yra neišsamios iš klaidinančios: pasiūlyme nėra nurodyta, kad pasiūlymas taikomas tik 2 dalių kostiumams (švarkui ir kelnėms), ir nėra taikomas švarkui, kelnėms ir liemenei; pasiūlyme nenurodyta, kad vartotojas turės įsigyti kokias nors papildomas prekes tam, kad galėtų pasinaudoti šiuo pasiūlymu, todėl pasiūlymo sąlygos laikytinos nesąžiningomis. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, nes pasiūlymo sąlygas, kurios nėra išdėstytos aiškiai ir išsamiai, nepagrįstai vertino ieškovės (verslininkės), o ne apelianto (vartotojo) naudai.
7.3. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė esminių procesinės teisės normų pažeidimus, kurie lėmė jo teisės į teisingą procesą pažeidimą bei nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Apeliantas paaiškina, kad teismas suteikė teisę ieškovės vadovui bei ieškovės atstovui pateikti paaiškinimus, tačiau nesuteikė teisės pasisakyti atsakovo atstovui advokatui G. A. Teismas nurodė esą atsakovo atstovas galės pasisakyti baigiamosiose kalbose. Todėl buvo pažeistas proceso šalių lygiateisiškumas ir suteiktas nepagrįstas pranašumas ieškovei, kuris yra verslininkas prieš atsakovą, kuris yra vartotojas. Be to, apeliantui teikiant paaiškinimus, teismas ne kartą pertraukė apeliantą bei uždavė menamus klausimus. Tokiu būdu buvo pažeista apelianto teisė pateikti išsamius paaiškinimus. Apelianto atstovui nebuvo sudaryta galimybė teikti paaiškinimų, todėl vertinant šias aplinkybes kartu, konstatuotina, jog buvo pažeista jo teisė į teisingą teismo procesą.
8. Ieškovė UAB „Pako Lorente Baltija“ atsiliepime prašo apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Ieškovas nurodo, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, jog su nuolaidos taikymo sąlygomis jis nebuvo supažindintas prekybos vietoje (parduotuvėje, kurioje pirko drabužius) ir kad šios sąlygos jam buvo nesuprantamos. Sąlygos buvo aiškios, jos atsakovui buvo atskleistos ir jis jas vykdė, t. y. jas suprato.
8.2. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pažymi, kad teismo vertinimas ir išvadų pagrindimas yra aiškiai ir detaliai išdėstyti sprendime. Teismas sprendime tinkamai motyvavo ir paaiškino, kodėl laiko, kad atsakovas buvo tinkamai supažindintas su nuolaidos taikymo sąlygomis. Tai, kad apeliantas nesutinka su tokiu vertinimu, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas.
8.3. Ieškovas nesutinka ir su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir neteisingai nustatė faktus. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas išvadas apie tinkamą vartotojo informavimą pagrindė išimtinai tik ieškovės vadovo paaiškinimais, nors jis yra suinteresuotas. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad visos nuolaidos taikymo sąlygos yra nesąžiningos, o teismas sąlygų sąžiningumo netyrė, neatsižvelgė, kad akcijos taikymo lankstinuke buvo nurodytos ne visos sąlygos ir tai, apelianto teigimu, jį suklaidino. Tačiau teismas išvadą dėl apelianto supažindinimo su nuolaidos taikymo sąlygomis grindžia ne išimtinai ieškovės vadovo paaiškinimais, o visu surinktų įrodymų visetu – apelianto konkliudentiniais veiksmais, apelianto paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir logikos dėsniais. Ieškovė paaiškina, kad teismas atskirai įvertino nuolaidos taikymo sąlygas sąžiningumo aspektu ir dėl to pasisakė sprendime. Tačiau ieškovė pažymi, kad bylos dalykas ir reikalavimas yra dėl konkrečios vienos prekės – liemenės įsigijimo / dovanojimo, todėl apelianto mėginimas teigti, kad visa nuolaidos taikymo programa neva yra nesąžininga ir dėl to neva turėtų būti pirkėjui padovanota liemenė, yra ne tik neišplaukiantis iš byloje analizuojamų aplinkybių, nenuoseklus, nelogiškas, bet akivaizdžiai sugalvotas bandant „pritempti“ pirkėjo poziciją. Tuo atveju, jei apeliantas būtų laikęs nesąžiningomis nuolaidos taikymo sąlygas, kuriomis numatoma, kad siekiant gauti antrąjį kostiumą dovanų yra būtina įsigyti kelias papildomas prekes (batai, diržas ir pan.), tuomet jis nebūtų „tokiomis nesąžiningomis“ sąlygomis pirkęs minėtų prekių ir nebūtų dalyvavęs nuolaidos suteikimo programoje. Taigi, šie apelianto teiginiai yra nepagrįsti ir niekaip nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl niekaip nepagrindžia apelianto reikalavimų naikinti teismo sprendimą.
8.4. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su apelianto argumentais, jog jis su nuolaidos sąlygomis nebuvo tinkamai supažindintas. Paaiškina, kad atsakovas netinkamą supažindinimą sieja su tuo, kad jis nebuvo supažindintas raštu, tačiau teismų praktikoje informacijos vartotojui tinkamas atskleidimas nėra tapatus rašytiniam vartotojo supažindinimui su informacija, – toks yra tik vienas iš informacijos atskleidimo būdų. Teisės aktai reikalauja, kad informacija būtų tinkamai atskleista – tai gali būti padaryta tiek žodžiu, tiek raštu, tiek bet kokiu kitu būdu, kuris leistų vartotojui tinkamai susipažinti su informacija. Atitinkamai nagrinėjamu atveju informacija vartotojui buvo atskleista su detaliomis nuolaidos taikymo sąlygomis jį supažindinus parduotuvėje.
8.5. Ieškovė taip pat nesutinka su apelianto argumentais, kad byloje buvo pažeistos jo procesinės tesės ir kad dėl to byloje galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
10. Apeliantas šioje byloje siekia įrodyti, kad jam buvo suteikta nepilna, neišsami informacija apie verslininko komercinį pasiūlymą „Antras kostiumas dovana“ ir kad jis, kaip vartotojas, nebūtų pirkęs prekių iš ieškovės, jei būtų žinojęs visą informaciją. Taigi šioje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl informacijos vartotojui tinkamo atskleidimo prieš sudarant sandorį.
11. CK 6.353 straipsnio 1 dalyje, 6.2286 straipsnio 1 dalyje, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta verslininko pareiga prieš sudarant vartojimo sutartį aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, įtvirtinta ir CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Tačiau skirtingai nei teigia apeliantas, nei paminėtuose įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra suformuluoti reikalavimai verslininkui visą sandorio sudarymui reikalingą informaciją vartotojui atskleisti raštu – pasirašytinai. Apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-1075/2021, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pardavėjas turi pareigą suteikti vartotojui išsamią rašytinę parduotos prekės naudojimosi instrukciją, tačiau toje byloje nebuvo vertinama, kaip pardavėjas privalo atskleisti vartotojui informaciją prieš sudarant sandorį ir tuo labiau nėra konstatuota, kad tokia informacija turi būti suteikiama pasirašytinai.
12. Teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad įstatymo reikalavimas informuoti vartotoją apie pasiūlymą įsigyti prekę, gali būti realizuojamas ne tik raštu, bet ir suteikiant vartotojui reikiamą informaciją pardavimo vietoje. Tačiau kilus ginčui dėl to, ar informacijos atskleidimo, verslininkui tenka pareiga įrodyti, kad jis atskleidė visą pagal įstatymą privalomą informaciją ir tai padarė tinkamai.
13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti bylai reikšmingas aplinkybes ir konstatuoti, jog UAB „Pako Lorente Baltija“ padarė vartotojo teisių pažeidimus, susijusius su pareigos atskleisti informaciją nesilaikymu. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas vartotojo informavimo faktą nustatė remdamasis tik ieškovės, t. y. įmonės UAB „Pako Lorente Baltija“, vadovo E. S. paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, ir savo išvadas apie tai, kad atsakovas R. R. žinojo, ką reiškia pasiūlymas „Antras kostiumas dovana“, pagrindė tiek pateiktais rašytiniais įrodymais, t. y. ieškovės direktoriaus 2021 m. vasario 17 d. įsakymu, iš kurio matyti, kad tokios sąlygos iš tikrųjų buvo nustatytos ir taikomos visiems vartotojams, o ne tik atsakovui, o taip pat ir faktiniu atsakovo elgesiu, kuris patvirtina, kad atsakovas suprato, kokius veiksmus jis turi atlikti, kad galėtų pasinaudoti pateikto pasiūlymo sąlygomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad pats atsakovas teisme neneigė, kad prekybos vietoje jam žymiai plačiau buvo paaiškinta apie pasiūlymą „Antras kostiumas dovana“ ir kad įsigydamas prekes, jis rėmėsi ne reklaminiame lankstinuke pateikta informacija, bet prekybos vietoje suteikta informacija. Byloje nustatyta, kad atsakovas žinojo apie komercinio pasiūlymo detales, įskaitant tai, kokias konkrečiai papildomas prekes jis turi įsigyti, iš ko gali rinktis, ką gali pakeisti, taip pat žinojo, kad antras kostiumas kaip „dovana“ bus įtrauktas į čekį kaip atskiras pirkinys už jį sumokant po 1 Eur. Nėra abejonių, kad tokią informaciją atsakovas sužinojo ne iš reklaminio lankstinuko, bet prekybos vietoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad verslininkas įvykdė jam tenkančią įrodinėjimo pareigą ir leistinais įrodymais įrodė, kad vartotoją informavo apie komercinio pasiūlymo sąlygas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju atsakovas buvo informuotas apie prekių įsigijimui reikšmingas aplinkybes, turėjo galimybę tą informaciją įvertinti ir laisvai apsispręsti dėl sandorio sudarymo.
14. Atsakovas pažymi, kad jis siekė įrodyti, ne apskritai informacijos nesuteikimą, bet tai, kad jam nebuvo suteikta tinkama informacija. Apeliantas teigia, kad ieškovas jam suteikė klaidinančią informacija apie komercinio pasiūlymo sąlygas, t. y. apeliantas teigia, kad iš visumos aplinkybių jis suprato, kad įsigijęs kostiumą iš dviejų dalių ir taip pat įsigijęs kitų papildomų prekių, jis galės gauti dovanų kostiumą, susidedantį iš trijų dalių (kelnių, švarko ir liemenės).
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kaip ir kitais iš vartojimo santykių kilusių ginčų atvejais, būtina turėti omenyje tai, kad įstatyme įtvirtintų vartotojo teisių garantijų taikymas neturi sudaryti galimybės vartotojui piktnaudžiauti savo teisėmis. Ar pateikta informacija atitiko įstatyme nustatytus reikalavimus, turi būti sprendžiama neapsiribojant subjektyviuoju kriterijumi, t. y. kaip konkretus vartotojas suvokė pateiktą informaciją, lemiama reikšmė tokiu atveju turi būti teikiama objektyviajam kriterijui – ar pardavėjo pateikta informacija buvo pakankama ir tinkama suvokti „vidutiniam vartotojui“, t. y. profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui. „Vidutinio vartotojo“ sąvoka suformuluota Teisingumo Teismo bylose dėl klaidinančios reklamos ir plėtojama nacionalinių teismų praktikoje (plačiau žr. Teismų praktikos apžvalgą, skelbtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 30). „Vidutinio vartotojo“ sąvoka įtvirtinta Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (kuriuo nacionalinėje teisėje įgyvendinta 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos) 2 straipsnio 13 dalyje nustatant, kad vidutinis vartotojas – tai vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1. Teismų praktika. 2010, 33 ).
16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad siekiant įvertinti apelianto teiginius apie jo suklaidinimą, atsakovas visų pirma privalo atskleisti suklaidinimo aplinkybes, t. y. tiksliai nurodyti kokia informaciją jis gavo ir kaip ši informacija galėjo jį suklaidinti, pagrįsti, kokiu elgesiu ar veiksmu pardavėjas jį suklaidino. Nagrinėjamu atveju atsakovas iš esmės remiasi tuo, kad jį suklaidino reklaminiame lankstinuke nurodyta informacija apie prekių įsigijimo pasiūlymą „Antras kostiumas dovana“. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, reklaminis lankstinukas nesuteikia konkrečios informacijos nei apie tai, koks pirmas kostiumas turi būti perkamas, nei apie tai, koks yra tas „antras kostiumas dovanų“. Teisėjų kolegija pritaria ieškovei, kad lankstinuke nurodyta informacija negalėjo suteikti atsakovui teisėtų lūkesčių apie konkretų antrą kostiumą, t. y. negalėjo sukelti pagrįsto vartotojo įsitikinimo, kad antras kostiumas gali būti kitoks nei perkamas, kad jis gali susidėti iš trijų ar daugiau dalių, kad apskritai antras kostiumas, gali būti bet kuris esantis parduotuvėje. Lankstinuke nėra nurodyta jokios informacijos be teiginio „antras kostiumas dovana“ ir prierašo „detali informacija parduotuvėje“. Dėl to, teismas teisingai vertino, kad atsakovo ketinimą įsigyti prekę nulėmė ne reklaminis lankstinukas, bet prekybos vietoje jam pateikta prekės įsigijimo pasiūlymo informacija.
17. Vertinant, ar atsakovui parduotuvėje buvo pateikta informacija apie tai, kad pirkdamas kostiumą iš dviejų dalių, jis galės išsirinkti antrą kostiumą iš trijų dalių sumokėdamas už pirkinį simbolinę kainą, būtina pažymėti, kad tokį faktą atsakovas įrodinėja tik savo paaiškinimais. Tačiau atsakovo paaiškinimai yra pernelyg abstraktūs, atsakovas neįvardino, kaip, ir kokiu būdu jam buvo pateikta klaidinanti informacija. Atsakovas teigia, kad pažadą dovanų suteikti kostiumą iš trijų dalių įrodo elektroninis susirašinėjimas su pardavėju. Bet teisėjų kolegija, susipažinusi su E. S. 2021 m. birželio 29 d. elektroniniu laišku, neturi pagrindo daryti tokias išvadas. Priešingai, elektroniniame laiške ieškovės atstovas pažymi, kad kostiumo liemenės nėra ir niekada nebuvo įtrauktos į akcijos sąlygas, t. y. kad liemenė nėra laikoma kostiumo sudėtine dalimi ir yra komplektuojama tik atskiru kliento pageidavimu (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2). Kiti netiesioginiai bylos įrodymai taip pat leidžia spręsti, kad atsakovui iš tikrųjų nebuvo suteikta informacija apie tai, jog liemenė bus jam suteikta nemokamai kaip pasiūlymo „Antras kostiumas dovana“ dalis. Iš atsakovo pateikto 2021 m. gegužės 28 d. prekių įsigijimo čekio matyti, kad jis įsigijo prekes taip, kaip buvo skelbiama prekių įsigijimo pasiūlyme, t. y. kad prekių įsigijimas pagal pasiūlymą „Antras kostiumas dovana“ buvo baigtas įmušant į kasą dvi prekes po 1 eurą, o trečia kostiumo dalis (liemenė) nebuvo įtraukta į šį pirkinių sąrašą, t. y. čekį. Pats atsakovas teigia, kad pirkdamas smokingą, antro kostiumo liemenės jis neišsirinko, tik ketino ją įsigyti, jei ji bus pristatyta iš kitos parduotuvės. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, iš kurių, protingai vertinant, būtų galima spręsti, kad pardavėjas po įvykusio sandorio dar buvo įsipareigojęs pristatyti papildomą prekę atsakovui kaip sudėtinę pasiūlymo „Antras kostiumas dovana“ dalį ar kaip nors kompensuoti už jau sumokėtas prekes, jei tokios prekės apskritai nebus galima pristatyti, ar ji netiks atsakovui. Todėl skirtingai nei teigia atsakovas, tokia situacija nereiškia, kad jis iš tikrųjų buvo susitaręs dėl sandorio, pagal kurį ieškovė jam dar buvo įsipareigojusi nemokamai pristatyti ir liemenę.
18. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė šioje byloje leistinais įrodymais įrodė, jog suteikė atsakovui pakankamą ir tinkamą informaciją apie pasiūlymą „Antras kostiumas dovana“, t. y. įrodė, kad atsakovui suteikta informacija, vertinant tiek informacijos turinį, tiek pateikimo būdą, neklaidino ir nenulėmė jo apsisprendimo įsigyti prekes, įskaitant atsakovo nurodytą liemenę. Teismas sutinka su ieškove, kad pateiktą informaciją šiuo atveju lygiai taip pat būtų supratęs ir kitas vidutinis vartotojas.
19. Apeliantas teigia, kad byloje buvo padaryta esminių procesinių pažeidimų, t. y. tai, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo leista paaiškinimus pateikti atsakovo atstovui (advokatui). Tačiau teisėjų kolegija vertina, kad ši aplinkybė niekaip neįtakoja teismo sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Teisme išsamius paaiškinimus apie faktines aplinkybes davė pats atsakovas. Be to, apeliantas, manydamas, kad teismui nebuvo atskleistos kokios nors ypač reikšmingos faktinės aplinkybės, jas galėjo nurodyti apeliaciniame skunde, bet to nepadarė.
20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
23. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
24. Ieškovė į bylą pateikė prašymą priteisti 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11. punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirtos 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos ieškovei priteistinos iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovo R. R. (R. R.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pako Lorente Baltija“, juridinio asmens kodas 305432935, iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 907,50 Eur (devynis šimtus septynis eurus, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko