Civilinė byla Nr. e2A-2410-933/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28085-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.8.4; 2.6.8.8; 2.6.8.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ksonedus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1940-294/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ksonedus“ ieškinį atsakovui R. K. dėl avanso grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Ksonedus“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. K. 20 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad:

1.1.                      2019-10-22 tarp ieškovės UAB „Ksonedus“ ir atsakovo R. K. buvo pasirašyta preliminarioji namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovė – pirkti, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kv. m bendro ploto, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,06 ha ploto, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis sutarties 1.3 punktu šalys įsipareigojo iki 2020-08-16 sudaryti nekilnojamojo turto pagrindinę notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Prieš pasirašant sutartį, kaip ir numatyta sutarties 2.2.1 punkte, ieškovė sumokėjo atsakovui už perkamą nekilnojamąjį turtą avansinį mokėjimą – 20 000 Eur. Iki nurodyto laiko sutartis nebuvo sudaryta.

1.2.                      Dėl šalyje paskelbto karantino, esant apribotoms galimybėms ieškoti potencialių investuotojų, el. laišku ieškovė siuntė atsakovui pasiūlymą pratęsti sutarties galiojimo terminą, tačiau atsakovas nesutiko. Kita vertus, per visą sutarties terminą atsakovas nesurinko ir neparuošė reikalingų dokumentų sudaryti pirkimo-pardavimo sandorį, kaip tai numatyta sutarties 3.1. punkte. Tai patvirtina, kad atsakovas neatliko veiksmų sutartinių įsipareigojimų įvykdymui. Dokumentai ieškovei buvo reikalingi siekiant kreiptis į specialistus ir įvertinti galimybę gyvenamojo namo patalpas atidalinti į kelias atskiras patalpas bei su tokiomis galimybėmis supažindinti potencialius investuotojus.

1.3.                      Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta per preliminariojoje sutartyje numatytą terminą, taip pat atsakovas nesutiko pratęsti sutarties termino bei paskelbė apie nekilnojamojo turto pardavimą viešame nekilnojamojo turto pardavimų tinklapyje, ieškovė 2020-09-04 išsiuntė atsakovui reikalavimą iki 2020-09-11 grąžinti sumokėto avanso sumą. 2020-09-05 atsakovas elektroniniu laišku formaliai atsakė, kad: „Vis dar galite pirkti mano namą ir žemę“, taip pat iki nurodytos datos negrąžino avanso.

2.       Atsakovas R. K. prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

2.1.                      Šalių tikroji valia buvo ne susisieti paskolos teisiniais santykiais, o sudaryti preliminarų susitarimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo, minėtą susitarimą užtikrinant ir sumokant 20 000 Eur dydžio avansą. Sudaryti pagrindinę sutartį buvo numatytas 10 mėnesių terminas, tačiau tik likus 2 dienoms iki termino pabaigos ieškovė pranešė, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta. Atsakovas ieškovei siūlė sudaryti pagrindinę sutartį net ir suėjus terminui, tačiau ieškovė į siūlymą nereagavo. Tik dėl ieškovės kaltės sutartis nebuvo sudaryta, todėl sumokėtas avansas neturi būti grąžintas.

2.2.                      Sumokėtas avansas yra laikomas netesybomis, nes dėl ieškovės vienašališkų veiksmų ir jos valios nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Be to, dėl nesudarytos sutarties atsakovas patyrė nuostolius, nes 10 mėnesių turėjo prižiūrėti turtą, mokėti mokesčius, turtas parduotas už mažesnę sumą nei planuota parduoti ieškovei.

II.   Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-06-04 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė atsakovui R. K. iš ieškovės UAB „Ksonedus“ 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

3.1.                      Apylinkės teismas nustatė, kad 2019-10-22 tarp ieškovės UAB „Ksonedus“ ir atsakovo R. K. buvo pasirašyta preliminarioji namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovė – pirkti nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) kv. m bendrą plotą, ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 0,06 ha plotą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2020-08-16.

3.2.                      Teismas nurodė, kad sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį. Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai nedraudžiama susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.

3.3.                      5.1 punktu šalys susitarė, kad ta šalis, dėl kurios kaltės bus negalima sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, privalės atlyginti antrosios sutarties šalies dėl to patirtus nuostolius. Sutarties 3.5 punktas numatė išimtinai pardavėjo atsakomybę atsisakius sudaryti sutartį, t. y. jis būtų įpareigotas grąžinti sumokėtus 20 000 Eur bei sumokėti 30 000 Eur baudą. Taigi šalys sutarė dėl nevienodos apimties civilinės atsakomybės netesybų forma už pareigos sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį preliminarioje sutartyje numatytu terminu pažeidimą. 

3.4.                      Teismas nurodė, kad byloje ginčo nėra, jog atsakovas gavo iš ieškovės avansą – 20 000 Eur sumą. Tą patvirtinta atsakovo ranka padarytas įrašas sutartyje. Sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovas būtų netinkamai vykdęs savo kaip pardavėjo pareigas.

3.5.                      Byloje ieškovė nurodė, kad atsakovas neparuošė ir nesurinko pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti reikalingų dokumentų. Teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutiko. Byloje nepateikta nei vieno įrodymo, kokių dokumentų ieškovė reikalavo iš atsakovo, kurie buvo būtini sudaryti sandorį, ir įrodymų, kad atsakovas tokių dokumentų nepateikė. Be to, pagrindinė sutartis nebuvo sudaroma pas notarą, nes ieškovė pareiškė negalinti atvykti. Įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių pasisakymus, teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas. Per visą 10 mėnesių preliminarios sutarties laikotarpį ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl pagrindinės sutarties termino nukėlimo. Karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas nuo 2020-03-15 iki 2020-06-16. Karantino galiojimo metu ieškovė nesikreipė į atsakovą dėl sutarties termino pratęsimo dėl karantino, kaip force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės. Priešingai, net suėjus terminui sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas el. laišku patvirtino ieškovei, kad sutinka sudaryti turto pardavimo sandorį. Ieškovė teismui nepateikė nei vieno įrodymo, kad dėl objektyvių aplinkybių negalėjo sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsisakymas pratęsti terminą sudaryti pagrindinę sutartį negali būti laikomas vengimu sudaryti turto pardavimo sandorį. Be to, nenustatyta, kad atsakovas būtų nepagrįstai atsisakęs sudaryti pagrindinę sutartį ar kad kokie nors jo veiksmai būtų sutrukdę sutartį sudaryti sutartu terminu.

3.6.                      Teismas pažymėjo, kad pačios šalys susitarė dėl avanso dydžio. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtent ji vykdė tinkamai savo kaip pirkėjo pareigas. Ta aplinkybė, kad ji neįvertino rizikos dėl galimų investuotojų laiku neradimo, priešingai – liudija neapgalvotus ieškovės kaip pirkėjos veiksmus. Ieškovė turėjo galimybę žinoti savo finansines galimybes ar galimybes skolintomis lėšomis įsigyti turtą. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė savo ieškinio pagrįstumo, atsakovas savo kaip pardavėjo pareigas vykdė tinkamai, o pagrindinė sutartis nesudaryta tik dėl ieškovės kaltės, todėl laikytina, kad ieškovės sumokėtas avansas yra šalių sutartos netesybos ir lieka atsakovui kaip nuostolių dėl laiku nesudaryto sandorio atlyginimas.

III.   Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4.       Ieškovė UAB „Ksonedus“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Ksonedus“ ieškinį tenkinti ir priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:

4.1.                      Iki sutarties 1.3 punkte numatyto termino pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovė ketino nekilnojamąjį turtą įsigyti pritraukiant trečiųjų asmenų investicijas, tačiau dėl 2020-03-16 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, jai iš esmės buvo apribota galimybė ieškoti potencialių investuotojų. Todėl 2020-08-14 elektroniniu laišku atsakovui buvo išsiųstas pasiūlymas pratęsti sutarties galiojimo terminą, tačiau atsakovas šio pasiūlymo atsisakė, nors pagal sutarties 4.1 punktą, tuo atveju, kai sutarties vykdymas apsunkinamas dėl force majeure aplinkybių, šalys buvo numačiusios galimybę sutarties įvykdymo laiką perkelti vėlesniam laikui. Ieškovė viešai skelbiamame nekilnojamojo turto skelbimų tinklapyje www.aruodas.lt surado patalpintą skelbimą apie nekilnojamojo turto pardavimą. Tai taip pat patvirtino, kad atsakovas neturi ketinimų pratęsti sutartį ir sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove.

4.2.                      Per visą sutarties terminą atsakovas nesurinko ir neparuošė pirkimo-pardavimo sandorį sudaryti reikalingų dokumentų, kaip tai numatyta sutarties 3.1. punkte. Dokumentai buvo reikalingi siekiant kreiptis į specialistus ir įvertinti galimybę gyvenamojo namo patalpas atidalinti į kelias atskiras patalpas ir su tokiomis galimybėmis supažindinti potencialius investuotojus.

4.3.                      Ieškovė 2020-09-04 išsiuntė atsakovui reikalavimą iki 2020-09-11 grąžinti sumokėto avanso sumą. Tačiau 2020-09-05 atsakovas elektroniniu laišku tik formaliai atsakė, kad ,,Vis dar galite pirkti mano namą ir žemę“, tačiau dėl preliminarios sutarties pratęsimo sutikimo nepateikė bei iki pranešime nurodytos datos negrąžino avanso. Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma.

4.4.                      Atmesdamas reikalavimą priteisti avansą teismas turėjo nustatyti, kad sumokėtas avansas buvo šalių susitarimu numatytas panaudoti pagal kitą paskirtį, t. y. kaip netesybos prievolės įvykdymui užtikrinti. Tačiau šalių sudarytoje preliminariojoje sutartyje nėra numatyta, kad atsakovui sumokėtas avansas atlieka pirkėjo įsipareigojimų neįvykdymo netesybų forma funkciją. Teismas taip pat konstatavo, kad šalys ,,sutarė nevienodos apimties civilinę atsakomybę netesybų forma“, t. y. kad pareiga mokėti netesybas buvo numatyta tik pardavėjui, todėl teismas neturėjo pagrindo atmesti reikalavimą priteisti iš atsakovo jam sumokėtą avansą.

4.5.                      Preliminariojoje sutartyje šalys numatė, kad pareiga mokėti netesybas atsisakius pasirašyti pagrindinę sutartį numatyta tik pardavėjui. Nenumatyta, kad pirkėjas kokiu nors atveju turėtų mokėti netesybas. Toks susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl bylą nagrinėjančiam teismui taip pat buvo privalomas, sprendžiant avanso priteisimo klausimą. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad toks skirtingas susitarimas dėl netesybų buvo numatytas dėl to, kad ieškovė tikėjosi preliminariojoje sutartyje numatytą objektą pirkti pritraukiant investuotojus, todėl siekiant išvengti galimų nuostolių atlyginimo investuotojams, šalys ir numatė griežtas netesybas atsakovui.

4.6.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad neva ,,laikytina, kad nuostoliais pagal 5.1 punktą laikomas pagal sutartį ieškovo sumokėtas avansas“. Tokios sąlygos šalys nenumatė. Preliminariosios sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad ,,Šalys susitaria, kad jei dėl kurios nors iš Šalių kaltės sudaryti Nekilnojamojo turto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį taps neįmanoma, Šalis dėl kurios kaltės bus negalima sudaryti Nekilnojamojo turto notarinę pirkimo-pardavimo sutarties, privalės atlyginti antrosios Sutarties Šalies dėl to patirtus nuostolius“. Šioje nuostatoje nėra minimas avansas, todėl teismo interpretacijos nepagrįstos.

4.7.                      Ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovo jam pagal preliminariąją sutartį sumokėtą avansą, kurio galimybės užskaityti kitiems tikslams sutartis nenumatė. Teismas spręsdamas avanso priteisimo klausimą turėjo pareigą tik patikrinti, ar šalys buvo susitarusios dėl avanso panaudojimo prievolės įvykdymo užtikrinimo, ar kitam tikslui, o ne spręsti šalių kaltės dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo bei nuostolių atlyginimo klausimą. Šalies kaltės dėl pagrindinės sutarties nevykdymo klausimas galėtų būti sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu preliminariojoje sutartyje šalys būtų numačiusios, kad avansas atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją netesybų forma. Šalims nenumačius, kad avanso suma gali būti panaudota atsakovui sumokant netesybas už pagrindinės sutarties nesudarymą, kaltės klausimas neaktualus ir nebuvo įrodinėjimo dalyku byloje. Pirmosios instancijos teismas citavo kasacinio teismo praktiką, tačiau joje buvo sprendžiamas avanso priteisimo klausimas, kai šalys buvo numačiusios netesybas ir galimybę jas įskaityti į avansą. Nagrinėjamoje byloje šalys nebuvo numačiusios ieškovei pareigos mokėti netesybas nepasirašius pagrindinės sutarties.

5.       Atsakovas R. K. atsiliepimu prašė ieškovės UAB ,,Ksonedus“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-04 sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti atsakovui iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė tuo, kad:

5.1.                      Šalys susitarė, jog nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo pagrindinė sutartis bus sudaryta iki 2020-08-16. Atsakovas įsipareigojimus, kylančius iš 2019-10-22 preliminariosios namo su žeme pirkimo-pardavimo sutarties, įvykdė tinkamai, t. y. niekam kitam nepardavė nekilnojamojo turto, jo nesuvaržė ir laukė, kol ieškovė bus pasirengusi sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pagrindinės sutarties pasirašymui buvo numatytas 10 mėnesių laikotarpis, tačiau tik likus 2 dienoms, t. y. 2020-08-14 ieškovė pranešė, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta iki šios datos. Apie tai, jog pagrindinė sutartis nebus sudaryta, ieškovė atsakovą informavo po to, kuomet atsakovas ieškovę informavo apie termino pabaigą sudaryti pagrindinę nekilnojamo turto sutartį. Tik tuomet ieškovė informavo atsakovą apie tai, kad pagrindinė nekilnojamo turto pardavimo sutartis nebus sudaryta ir pareikalavo pratęsti terminą sudaryti pagrindinę sutartį, nes neva atsakovas privalo pratęsti terminą sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pardavimo sutartį pagal ieškovės reikalavimą.

5.2.                      Atsakovas turėjo teisę avansą, kuomet dėl ieškovės veiksmų bei kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, laikyti netesybomis ir jo negrąžinti. Ši jo teisė iš esmė kyla iš šalių konkliudentinių veiksmų, sutarties sąlygų sisteminio ir lingvistinio aiškinimo, šalių tikrosios valios ir tikrųjų ketinimų bei siekių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs visas šias aplinkybes, tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad atsakovas turėjo teisę avansą panaudoti kaip užtikrinimo priemonę bei laikyti avansą netesybomis.

5.3.                      Ieškovės aiškinimas iš esmės neatitinka sąžiningo sutarties aiškinimo kriterijų. Tai įtakoja ne tik šalių nelygiateisiškumą, tačiau ir nevienodą sutartinės civilinės atsakomybės taikymą – sutarties sąlygos yra aiškinamos nesąžiningai bei pažeidžiant norminių teisės aktų reikalavimus. Jeigu būtų vadovaujamasi ieškovės sutartinių sąlygų aiškinimu, tarp šalių susidarytų neproporcingai didelė nelygybė. Aiškinant sutartį pagal ieškovės siekį, susidarytų situacija, kurios eigoje sutarties 3.5 punktas numatytų išimtinai pardavėjo atsakomybę atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, t. y. jis būtų įpareigotas grąžinti sumokėtus 20 000 Eur bei sumokėti 30 000 Eur baudą, o ieškovei nebūtų numatyta jokia atsakomybės forma. Sutarties sąlygų aiškinimas, kuomet numatoma ypatingai didelė ir neproporcinga sutartinė atsakomybė, atsakovui esant vartotoju, todėl mažiau informuotam subjektui, o ieškovei, kuri yra juridinis asmuo, turi išteklius, patirtį bei yra profesionalas, sutartinė atsakomybė iš vis nenumatyta, yra nesąžininga ir nelygiateisiška situacija, todėl toks sutarties sąlygų aiškinimas yra neįmanomas.

5.4.                      Atsakovas ieškovei suteikė 10 mėnesių terminą, per kurį buvo galima sudaryti pagrindinę notarinę pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovė, praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, net nesugebėjo informuoti atsakovo, jog neketina sudaryti pagrindinės notarinės pirkimo-pardavimo sutarties. Tik po atsakovo kreipimosi, buvo pranešta, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta bei pareikalauta, jog preliminarios sutarties terminas būtų pratęstas. Atsakovas siūlė sudaryti sutartį ir jau suėjus terminui, tačiau ieškovė į tokį pasiūlymą nereagavo. Tai tik dar labiau atspindi ieškovės tikruosius ketinimus. Ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ji tikrai ketina ir gali sudaryti sutartį bei ėmėsi veiksmų, kad įvykdytų savo sutartinius įsipareigojimus. Tokiu būdu pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, o sumokėtas avansas jai nėra grąžinamas. Ieškovė yra savo srities profesionalė, kuri pirkdama ir parduodama turtą siekia pelno gavimo, todėl šioje srityje ji yra geriau informuota, turinti daugiau resursų bei veikianti išimtinai savo rizika. 

5.5.                      Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovei nėra palankus, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, peržengė ieškinio ribas.  Teismas, spręsdamas ginčo klausimą, įvertino atsakovo suformuotus atsikirtimus, nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes bei pateiktus objektyvius duomenis.

5.6.                      Ieškovė ir atsakovas buvo sutarę, jog nekilnojamasis turtas bus įsigytas už 275 000 Eur, tačiau praėjus dešimt mėnesių ir pasikeitus nekilnojamo turto rinkai, nekilnojamąjį turtą pavyko parduoti tik už 259 000 Eur dydžio sumą. Tokiu būdu atsakovas prarado 16 000 Eur. Atsakovas dėl nesudarytos sutarties prarado ir paties sumokėtą avansą, nes ketino sūnui pirkti nuosavybę, tačiau nesudarius pagrindinės sutarties, neteko galimybės tą padaryti, nes neturėjo tam lėšų, kadangi jos turėjo būti gautos sudarius pagrindinę sutartį. Atsakovas planavo savo veiksmus, tikėdamasis, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdytis tinkamai. Turtą rezervavus ieškovei, net dešimt mėnesių atsakovui teko išlaikyti nekilnojamą turtą, jį prižiūrėti ir juo rūpintis. Atsakovas skaičiuoja ir vertina, kad sumokėtas avansas jo patirtų nuostolių nepadengia.

Apeliacinės

 k o n s t a t u o j a:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7.       Apeliacinės

8.       Apeliacinis procesas vyksta dėl skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-06-04 sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Ksonedus“ ieškinys dėl avanso priteisimo buvo atmestas ir iš UAB „Ksonedus“ atsakovo R. K. naudai buvo priteista 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu

9.       Atsakovas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą teismui pateikė įrodymus – 2019-10-15 atsakovo el. laiško ieškovei kopiją su laiške esančiu nekilnojamojo turto registro išrašu Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-10-15 atsakovo el. laiško ieškovei kopiją su laiške esančiu Namų valdos žemės sklypo ribų planu (duomenys neskelbtini) ir 2019-10-15 atsakovo el. laiško ieškovei kopiją su laiške esančiu gyvenamojo namo planu.

10.       Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

11.       Analizuojant atsakovo teikiamus įrodymus nustatyta, kad analogiškus įrodymus atsakovas pateikė pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į ieškinį. Vis dėlto atsakovas, prašydamas prijungti įrodymus, nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateikti prastesnės kokybės duomenys, todėl prašo prijungti prie bylos medžiagos geresnės kokybės el. laiškus.

12.       Apeliacinės

Dėl aktualių bylos faktinių aplinkybių

13.       Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB ,,Ksonedus“ ir atsakovas R. K. 2019-10-22 sudarė preliminariąją namo su žeme pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo ateityje parduoti, o ieškovė įsipareigojo ateityje pirkti nekilnojamąjį turtą, t. y. pastatą, kurio paskirtis gyvenamasis namas, bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio paskirtis mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, bendras plotas 0,06 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su šiuose objektuose esančiais baldais ir buitine technika (Preliminariosios sutarties 1.1-1.2 punktai).

14.       Preliminariosios sutarties 1.3 punktu šalys įsipareigojo iki 2020-08-16 sudaryti nurodyto nekilnojamojo turto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure, o 2 punkte šalys sulygo dėl nekilnojamojo turto kainos ir atsiskaitymo sąlygų. Šalys numatė, kad bendra nekilnojamojo turto kaina, už kurią pardavėjas parduos, o pirkėjas įsigis, yra 275 000 Eur, ši suma sumokama 2019-10-16 sumokant pardavėjui 20 000 Eur sumą, kuri įskaitoma į daikto kainą, o 255 000 Eur pirkėjas sumokės pardavėjui tą pačią dieną šalims sudarius ir pasirašius nekilnojamojo turto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį (2.1-2.3 punktai).

15.       Preliminariojoje sutartyje atliktas įrašas ,,Pinigus 20 000 (dvidešimt tūkstančių) gavau“ ir ieškovės kartu su ieškiniu pateikti 2019-10-07 – 2019-10-11 ir 2019-10-15 – 2019-10-16 Kasos išlaidų orderiai Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 20 000 Eur avansą pagal preliminariąją sutartį.

16.       Iš šalių susirašinėjimo elektroninių ryšių priemonėmis nustatyta, kad:

16.1.                      2020-08-14 atsakovas parašė ieškovei el. laišką: ,,2019-10-22 mūsų pasirašyta preliminarioji sutartis dėl žemės ir namo pardavimo, esančio (duomenys neskelbtini), baigia galioti 2020-08-16, todėl norėčiau gauti patvirtinimą, kad notarinis pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas neįmanomas dėl jūsų kaltės“.

16.2.                      2020-08-14 ieškovė, atsakydama į atsakovo laišką, nurodė: ,,Atsakydami į jūsų 2020-08-14 el. laišką informuojame, kad 2019-10-22 preliminarioji Sutartis dar nėra pasibaigusi, ir atsižvelgiant, kad jos terminas sueina 2020-08-16, kuri yra nedarbo diena, tai atitinkamai Sutarties terminas pasibaigs tik 2020-08-17. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Sutarties terminas nebuvo esminis ir gali būti pratęstas šalių susitarimu, ką jūs patvirtinote žodžiu mūsų susitikimų metu. Be to, mes jus informavome, kad dėl Lietuvoje paskelbto karantino COVID-19, ilgą laiką buvo sutrikusi normali atsakingų institucijų (savivaldybės, Registrų centro) veikla, bankai pakeitė finansavimo sąlygas, negalėjo vykti parduodamų patalpų apžiūra iš potencialių pirkėjų pusės ir pan., t. y. Sutarties vykdymas iš esmės buvo apsunkintas dėl force majeure aplinkybių. Todėl kviečiame jus 2020-08-17, 8.30 val. numatyto susitikimo metu apžiurai (duomenys neskelbtini) ir Sutarties“.

16.3.                      2020-09-04 ieškovė el. paštu atsiuntė atsakovui Reikalavimą dėl avanso grąžinimo, kuriuo pareikalavo iki 2020-09-11 grąžinti ieškovei 20 000 Eur avansu sumokėtą sumą.

16.4.                      2020-09-05 atsakovas, atsakydamas į ieškovės 2020-09-04 el. laišku atsiųstą Reikalavimą, nurodė: ,,Labas vakaras. Vis dar galite pirkti mano namą ir žemę, esančią (duomenys neskelbtini), pagal 2019-10-22 preliminariojoje sutartyje sutartą kainą ir sąlygas. Informuokite mane, kada galėsite sumokėti likusią pinigų sumą pagal preliminariąją sutartį ir po pinigų gavimo galėsime pasirašyti notarinę pirkimo pardavimo sutartį“.

17.       Nei Preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2020-08-16, nei vėliau, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

Dėl pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo

18.       Civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti, jeigu šis terminas nenurodytas, pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo (CK 6.165 straipsnio 3 dalis).

19.       Preliminariajai sutarčiai, be kitų ypatumų, yra būdinga tai, kad šalys neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties įvykdymo natūra – šalims per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudarius pagrindinės sutarties, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Vis dėlto minėtas preliminariosios sutarties ypatumas nereiškia, kad šalies atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, nulemtas subjektyvių – nuo tokios šalies valios priklausančių – priežasčių, nesukelia jai neigiamų teisinių padarinių – ta preliminariosios sutarties šalis, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Be to, preliminariosios sutarties šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį, kaip ir bet kuri kita prievolė, kaip ji suprantama pagal CK 6.1 straipsnį, gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Netesybos pagal sutartį – sutarties nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

20.       Šiuo atveju Preliminarioje sutartyje šalys apibrėžė pagrindinės sutarties sudarymo terminą iki 2020-08-16. Byloje ginčo dėl to, kad iki preliminariojoje sutartyje numatyto termino pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo, nėra. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas, dėl kurios iš šalių kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis.

21.       Ieškovė nurodė, kad iki Preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta ne tik dėl to, kad ieškovei nepavyko pritraukti investuotojų dėl 2020-03-16 visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino, tačiau ir dėl to, kad atsakovas neturėjo ketinimo pratęsti sutartį ir sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį su ieškove, atsakovas nebuvo surinkęs ir paruošęs pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti reikalingus dokumentus, kaip tai numatyta sutarties 3.1 punktu. Atsakovas nurodo, kad jis savo įsipareigojimus pagal Preliminariąją sutartį įvykdė tinkamai, t. y. niekam kitam nepardavė nekilnojamojo turto, niekaip jo nesuvaržė trečiųjų asmenų reikalavimais ir iš esmės laukė, kol ieškovė bus pasirengusi sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo sutartį. Be to, pagrindinės sutarties pasirašymui buvo numatytas 10 mėnesių laikotarpis, tačiau tik likus 2 dienoms iki termino pabaigos ieškovė pranešė, kad pagrindinė sutartis nebus sudaryta, o atsakovui vėliau siūlius pagrindinę sutartį sudaryti, ieškovė jo pasiūlymo nepriėmė.

22.       Įrodinėjimo civiliniame procese pareiga bendriausia prasme tenka tai bylos šaliai, kuri teigia, kad egzistuoja viena ar kita faktinė aplinkybė (jų daugetas), sudaranti jos reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą (CPK 12 ir 178 straipsniai). Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas – rungimosi principo, būdingo nacionaliniam civiliniam procesui, išraiškos forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-969/2019; 2019-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-701/2019).

23.       Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

24.       Apeliacinės

25.       Vertinant bylos medžiagą, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių, tiksliau – kad ieškovė dėl nuo 2020-03-16 šalyje paskelbto karantino negalėjo rasti investuotojų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalyje paskeltas karantinas dėl COVID-19 ligos protrūkio padarė lemiamą įtaką ieškovės galimybei sudaryti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį. Be to, paminėtina ir tai, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2019-10-22, karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas nuo 2020-03-16 ir truko iki 2020-06-17 (CPK 182 straipsnio 1 punktas), šalys pagrindinei sutarčiai sudaryti buvo numačiusios 10 mėnesių terminą, t. y. pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta iki 2020-08-16, o byloje nėra duomenų, kad ieškovė per minėtą 10 mėnesių terminą būtų kreipusis į atsakovą dėl nurodytų aplinkybių ir prašiusi pratęsti terminą pagrindinei pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti. Iš pateikto šalių susirašinėjimo matyti, kad būtent atsakovas teiravosi apie tolimesnes galimybes sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-padavimo sutartį, be to, iš byloje esančių duomenų, taip pat 2021-05-17 teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas sutiko sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį ir po Preliminariojoje sutartyje nustatyto termino pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus bylos rašytinius įrodymus, šalių pasisakymus, labiau tikėtina, jog pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės neveikimo – atsisakymo sudaryti sutartį.

Dėl preliminariosios sutarties sąlygų aiškinimo

26.       CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

27.       Pagal 2019-10-22 Preliminariosios sutarties sąlygas, ieškovė įsipareigojo sutartyje nurodytą turtą įsigyti už 275 000 Eur sumą. Preliminariosios sutarties 2.2.1 punktu šalys susitarė, kad ieškovė 2019-10-16 sumoka atsakovui (pardavėjui) 20 000 Eur sumą, kuri bus įskaityta į parduodamo turto kainą. Taigi šalys susitarė, kad pirkėjui (ieškovei) įsigyjant Preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą, ieškovės atsakovui sumokėtu 20 000 Eur avanso dydžiu bus mažinama įsigyjamo turto kaina, ir likusią 255 000 Eur sumą pirkėjas atsakovui sumokės sudarant pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį (2.3. punktas).

28.       Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – padengti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/ 2013). Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/ 2012).

29.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo-atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-305/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-916/2018).

30.       Šalys skirtingai vertina Preliminariosios sutarties sąlygas, t. y. ieškovė nurodo, kad netesybos numatytos tik jos naudai, todėl nesudarius sutarties atsakovui sumokėtas avansas turi būti jai grąžinamas, o atsakovas nurodo, kad pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė ieškovės veiksmai ir dėl ieškovės veiksmų atsakovas patyrė nuostolius, todėl ieškovės atsakovui sumokėtas avansas neturėtų būti grąžinamas ieškovei.

31.       Iš 2019-10-22 Preliminariosios sutarties sąlygų, kurios siejamos su šalių atsakomybe nesudarius sutarties, matyti, kad:

31.1.                      Pirkėjas įsipareigoja atlyginti pardavėjui patirtas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, jeigu vėliau atsisakys sudaryti nekilnojamojo turto notarinę pirkimo pardavimo sutartį (3.1 punktas).

31.2.                      Iš 3.5 punkto nuostatos matyti, kad tuo atveju, jeigu pardavėjas (atsakovas) pažeidžia šios sutarties sąlygas, vengia ar nepagrįstai atsisako sudaryti su pirkėju nekilnojamojo turto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, tai jis įsipareigoja grąžinti sumokėtas sutarties 2.2.1 punkte numatytas pinigų sumas bei sumokėti baudą 30 000 Eur už atsisakymą tinkamai vykdyti sutartį, kurios dydis atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pirkėjo nuostolius dėl to, kad nebuvo sudaryta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, bei atlyginti visus kitus nuostolius (įskaitant skirtumą tarp šioje sutartyje suderinto nekilnojamojo turto kainos ir kainos, kurią pirkėjui tektų sumokėti, norint nusipirkti adekvatų nekilnojamąjį turtą, taip pat negautas pajamas), kurių nepadengia bauda.

31.3.                      5.1 punkte nustatyta, jog šalys sutaria, kad jei dėl kurios nors iš šalių kaltės sudaryti nekilnojamojo turto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį taps neįmanoma, šalis, dėl kurios kaltės bus negalima sudaryti nekilnojamojo turto notarinę pirkimo-pardavimo sutartį, privalės atlyginti antrosios sutarties šalies dėl to patirtus nuostolius.

32.       Abi šalys, skirtingai interpretuodamos Preliminariosios sutarties nuostatas, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-10 nutartimi civilinėje byloje e3K-3-209-695/2018. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad:

32.1.                      Sudarant preliminariąją sutartį prisiimama prievolė ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Ši prievolė gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai civilinis kodeksas nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (kasacinio teismo nutarties 27 punktas).

32.2.                      Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (kasacinio teismo nutarties 34 punktas).

32.3.                      Pagrindas mokėti netesybas gali būti nustatytas sutartimi – dėl tam tikros prievolės neįvykdymo (CK 6.70 straipsnis). Netesybos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, jog iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-969/2015). Avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (kasacinio teismo nutarties 39 punktas).

33.       CK 6.71 straipsnyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

34.       Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

35.       Iš šalių sudarytos Preliminariosios sutarties teksto matyti, kad šalys susitarė dėl nevienodos civilinės atsakomybės taikymo nustatytu terminu nesudarius pagrindinės sutarties: i) pirkėjas įsipareigojo atlyginti pardavėjui tiesiogines ir netiesiogines išlaidas; ii) pardavėjas įsipareigojo grąžinti sumokėtą avansą, sumokėti 30 000 Eur baudą už atsisakymą tinkamai vykdyti sutartį, bei atlyginti kitus nuostolius (įskaitant skirtumą tarp šioje sutartyje suderinto nekilnojamojo turto kainos ir kainos, kurią pirkėjui tektų sumokėti, norint nusipirkti adekvatų nekilnojamąjį turtą, taip pat negautas pajamas), kurių nepadengia bauda; iii) šalys įsipareigojo atlyginti antrosios sutarties šalies patirtus nuostolius dėl kurios kaltės neįmanoma sudaryti pagrindinės sutarties.

36.       Pagal kasacinio teismo praktiką konkrečios sutarties turinio aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-357/2012; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2012). Esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį pirmenybė teikiama tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; kt.). 

37.       Skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas. Sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Tai ir įtvirtinta CK 6.193 straipsnio nuostatose, pagal kurias turi būti laikomasi šių principų: 1) sąžiningumas aiškinant sutartį; 2) pirmenybės teikimas tikriesiems šalių ketinimams, o ne vien rėmimasis pažodiniu sutarties tekstu; 3) atsižvelgimas į protingo žmogaus kriterijų, kai tikrųjų šalių ketinimų negalima nustatyti; 4) sutarties sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą ir sudarymo aplinkybes; 5) esant abejonių dėl sąvokų, atsižvelgiama į sutarties prigimtį, esmę ir jos dalyką; 6) abejojant dėl sutarties sąlygų, jos aiškintinos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai (contra proferentem taisyklė); 7) sutarties sąlygų aiškinimas vartotojo naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; 8) atsižvelgimas į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius. Sutarčių aiškinimo taisyklės nuosekliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

38.       Kadangi aptariamu atveju byloje kyla klausimas dėl sumokėto avanso (ne)grąžinimo, šiuo aspektu pažymėtina tai, kad: i) pagal CK 6.309 straipsnio 2 dalį pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip; ii) sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Jeigu ikisutartiniuose santykiuose sumokamas avansas, tai CK nedraudžia susitarti, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos. Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020, 21 punktas); iii) vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas); iv) avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos visais atvejais, išskyrus tuos, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22-219/2015).

39.       Vertinant sudarytos preliminariosios sutarties sąlygas pažymėtina, kad: i) šalys preliminariojoje sutartyje nesusitarė, kad pirkėjo (ieškovės) sumokėtas avansas 20 000 Eur būtų naudojamos kaip netesybos; ii) šalys apskritai nesusitarė dėl to, kas atsitinka su avansu nesudarius pagrindinės sutarties nesant pardavėjo (atsakovo) kaltei (neveikimui); iii) šalys apskritai nesusitarė dėl netesybų pardavėjo naudai pirkėjo atžvilgiu taikymo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktą); iv) kaip jau minėta šalys susitarė dėl nevienodos apimties atsakomybės taikymo nesudarius pagrindinės sutarties; v) šalys susitarė dėl netesybų, kurios būtų taikytinos tik atsakovo atžvilgiu, t. y. pagal sutarties 3.5. punktą nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartį atveju, tik ieškovė (pirkėja) gali reikalauti atsakovo grąžinti jos jam sumokėtą avansą bei reikalauti atsakovo sumokėti 30 000 Eur baudą, kuri atitinka iš anksto šalių įvertintus minimalius pirkėjo nuostolius. Nuostatos, įtvirtinančios atsakovo teisę reikalauti iš ieškovės netesybų, sutartyje apskritai nėra. Taigi šalys preliminariojoje sutartyje numatė pareigą mokėti netesybas, atsisakius pasirašyti pagrindinę sutartį, tik pardavėjo (atsakovo) atžvilgiu, o tokia pareiga nebuvo numatyta ieškovės (pirkėjos) atžvilgiu.

40.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalys sutarė dėl nevienodos apimties civilinės atsakomybės netesybų forma už pareigos sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį preliminarioje sutartyje numatytu terminu pažeidimą, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad laikytina, jog ieškovės sumokėtas avansas yra šalių sutartos netesybos ir lieka atsakovui kaip nuostolių dėl laiku nesudaryto sandorio atlyginimas. Nuostoliai ir netesybos yra skirtingi kreditoriaus interesus ginantys institutai, tik taikant juos kartu netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.258 straipsnis).

41.       Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. CK nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 38 punktas). Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Aptariamu atveju tarp ieškovės (juridinio asmens, pirkėjo) ir atsakovo (fizinio asmens, pardavėjo) buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Tokios sutarties nėra pagrindo vertinti kaip vartojimo sutarties. Be to, sutarties sąlygų turinys leidžia daryti išvadą, kad jos buvo aptartos individualiai.

42.       Kadangi nustatyta, kad notarinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės atsisakymo ją sudaryti, tačiau nenustačius, kad šalys sutartyje būtų sutarę dėl netesybų taikymo pardavėjo naudai pirkėjui nesudarius pagrindinės sutarties, kad šalys būtų susitarusios, kad avanso suma būtų naudojama kaip netesybos, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovas nepagrįstai negrąžina ieškovei jos pagal preliminariąją sutartį sumokėto 20 000 Eur avanso, kuris, nagrinėjamu atveju, atliko tik mokėjimo funkciją.

43.       Dėl atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomos aplinkybės, kad jis dėl neįvykusio sandorio patyrė nuostolių, nurodytina, kad nuostolių atlyginimas, kaip kreditoriaus turtinių praradimų kompensavimas, yra visai kitos civilinės atsakomybės taikymas. Tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje nustatyta pareiga įrodyti konkretų nuostolių dydį (CPK 178 straipsnis).  Atsakovas priešieškinio byloje nereiškė, ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų neįrodinėjo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad atsakovo patirti nuostoliai, jeigu jie atsirado, yra lygūs ieškovės sumokėtam avanso dydžiui.

44.       Apeliacinės

45.       Apibendrinant aukščiau išdėstytus teiginius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas neteisingai sprendė, jog ieškovė nepagrįstai reikalavo iš atsakovo priteisti jos sumokėtą avansą šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Apylinkės teismo išvada, jog ieškovės sumokėtas avansas yra šalių sutartos netesybos ir lieka atsakovui kaip nuostolių dėl laiku nesudaryto sandorio atlyginimas, neatitinka preliminariojoje sutartyje šalių sulygtų sąlygų bei kasacinio teismo formuojamos praktikos. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, kad ieškovė įrodė aplinkybę (CPK 185 straipsnis), jog atsakovas nepagrįstai negrąžina ieškovės jam sumokėto 20 000 Eur avanso, nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Išdėstytų aplinkybių pagrindu nurodyta suma – 20 000 Eur avansas priteistina ieškovei iš atsakovo.

46.       Ieškovė be 20 000 Eur avanso priteisimo ieškiniu taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 2-4).

47.       Apeliacinės

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmojoje instancijoje

48.       Ieškovė ieškinyje pareiškė procesinį prašymą atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (el. b. l. 2-4).

49.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Aptariama CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostata įgalina teisėjų kolegija išspręsti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą.

50.       Pasisakant dėl pirmosios instancijos teisme ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų nustatyta, jog ieškovė iš viso patyrė 870 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl: i) 450 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) (el. b. l. 54); ii) 420 Eur išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti (300 Eur (ieškinio parengimas) + 120 Eur (pasirengimas bei atstovavimas 2021-05-17 posėdyje) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (dokumento registracijos Nr. DOK-93321).

51.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į priimamą sprendimą bei tenkinamus ieškinio reikalavimus yra pagrindas ieškovei priteisti iš atsakovo ieškovės sumokėtą žyminį mokestį. Taip pat pažymėtina, kad išlaidos teisinei pagalbai yra pagrįstos, atitinka Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) numatytus dydžius (maksimaliai rekomenduojamas priteisti sumas), todėl priteistinos visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

52.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės (ieškovės) apeliaciniame skunde bei atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai byloje priimamo teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja.

53.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

54.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas materialiuoju ginčo aspektu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas bei priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

55.       Pasisakant dėl ieškovės išlaidų, patirtų inicijavus apeliacinį procesą, matyti, jog ieškovė, inicijavusi apeliacinį procesą, patyrė iš viso 850 Eur bylinėjimosi išlaidų: i) 450 Eur žyminio mokesčio išlaidų (el. b. l. 74); ii) 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. b. l. 103-105).

56.       Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą bei atsižvelgiant į tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų dydžių, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos advokato teisinės pagalbos išlaidos, patirtos inicijavus apeliacinį procesą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), bei už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

57.       Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ksonedus“ ieškinį atsakovui R. K. tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ksonedus“, juridinio asmens kodas 304876047, 20 000 Eur (dvidešimties tūkstančių eurų) skolą (avansą), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (20 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme pradžios (2020-10-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ksonedus“, juridinio asmens kodas 304876047, 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų inicijavus procesą apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai                                                                              Irmantas Šulcas

        Žilvinas Terebeiza 

        Tomas Venckus